PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS
ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL SOCIALINIO DARBO SU ŠEIMOMIS, TAIKANT ATVEJO VADYBĄ, PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2019 m. gegužės 2 d. Nr. A-310
Panevėžys
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstataymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Atvejo vadybos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141, ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. A-447(4.1E) „Dėl įgaliojimų vykdyti atvejo vadybos funkcijas“:
1. T v i r t i n u Socialinio darbo su šeimomis, taikant atvejo vadybą, Panevėžio miesto savivaldybėje tvarkos aprašą (pridedama).
2. P a v e d u Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriui kontroliuoti, kaip vykdomos tvarkos aprašo nuostatos.
PATVIRTINTA
Panevėžio miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus
2019 m. gegužės 2 d.įsakymu Nr. A-310
socialinio darbo su šeimomis, taikant Atvejo vadybą, Panevėžio MIESTO SAVIVALDYBĖJE tvarkos aprašas
I skyrius
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Socialinio darbo su šeimomis, taikant atvejo vadybą, Panevėžio miesto savivaldybėje tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato vaiko ir jį auginančių (-io) ar jo besilaukiančių
(-io) asmenų (-ens) (toliau – šeima) atvejo vadybos taikymo, inicijavimo, organizavimo, atvejo vadybos koordinavimo Panevėžio miesto savivaldybėje (toliau – Savivaldybė) tvarką.
2. Šis Tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 „Dėl Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo“, Atvejo vadybos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141, (toliau – Atvejo vadybos tvarkos aprašas) ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais šią sritį.
3. Socialinio darbo su šeimomis, auginančiomis nepilnamečius vaikus ir patiriančiomis socialinės rizikos veiksnius, taikant atvejo vadybą, tikslas – rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko saugumą, visapusišką poreikių tenkinimą ir asmenybės ugdymą.
4. Vadovaujantis Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. A-447(4.1E) „Dėl įgaliojimų vykdyti atvejo vadybos funkcijas“ atvejo vadybos funkcijas vykdo ir atvejo vadybos procesus koordinuoja Panevėžio socialinių paslaugų centras (toliau – Paslaugų centras). Paslaugų centro kontaktinė informacija (įstaigos pavadinimas, adresas, kontaktinis telefono numeris, el. pašto adresas, įstaigos darbo laikas, atvejo vadybininkų vardai, pavardės ir paslaugų teritorija) skelbiama įstaigos ir Savivaldybės administracijos interneto svetainėje.
5. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodeso, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme, Atvejo vadybos tvarkos apraše ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose šią sritį, vartojamas sąvokas.
II skyrius
ATVEJO VADYBOS TAIKYMAS IR INICIJAVIMAS
6. Atvejo vadyba inicijuojama ir organizuojama Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir Atvejo vadybos tvarkos apraše numatytais atvejais:
6.1. Nenustačius grėsmės vaikui lygio, bet esant poreikiui vaikui ir šeimai gauti kompleksinę pagalbą, atvejo vadybą gali inicijuoti Savivaldybės administracija, seniūnija, socialinių paslaugų įstaiga, kitos pagalbą vaikams ir šeimoms teikiančios įstaigos ar kita įstaiga, organizacija, šeima elektroninėmis ryšio priemonėmis ir (ar) raštu kreipdamasi į socialinių paslaugų įstaigą ar Savivaldybės administraciją su prašymu paskirti atvejo vadybininką.
6.2. Nustačius vieną iš grėsmės vaikui lygių (toliau – Grėsmės vaikui lygis):
6.2.1. Pirmas Grėsmės vaikui lygis – kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VVTAĮT) teritorinis skyrius nenustato pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, tačiau nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius ir rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą.
7. Paslaugų centras, gavęs prašymą dėl paslaugų, pagalbos šeimai ar atvejo vadybininko paskyrimo, jį užregistruoja ir nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nurodyto prašymo gavimo dienos paskiria atvejo vadybininką ir socialinį darbuotoją, dirbsiantį socialinį darbą su šeima (toliau – socialinis darbuotojas), jei jis iki tol nebuvo paskirtas. Paslaugų centras duomenis apie paskirtą atvejo vadybininką konkrečiai šeimai suveda į Socialinės paramos informacinę sistemą (toliau – SPIS) per 2 darbo dienas.
8. Gavęs 6.1 punkte numatytą prašymą, Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius (toliau ‒ Skyrius) kreipiasi į Paslaugų centrą, kad būtų inicijuojamas atvejo vadybos procesas ir socialinių paslaugų poreikio šeimai įvertinimas. Paslaugų centro sprendimas dėl atvejo vadybininko skyrimo, kai nenustatytas Grėsmės vaikui lygis, priimamas per 7 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Apie vadybininko skyrimą ar neskyrimą raštu ir (ar) elektroninėmis ryšio priemonėmis informuojamas asmuo (įstaiga), pateikęs (-usi) prašymą Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
9. Iki pirmo atvejo nagrinėjimo posėdžio atvejo vadybininkas, pasitelkęs socialinį darbuotoją, surenka visą atvejo vadybos procesui reikalingą informaciją apie vaiką ir jo šeimą ar kitus svarbius vaikui asmenis, pareikalaudamas iš švietimo, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, teisėsaugos institucijų, vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų turimos informacijos apie vaiką, jo šeimą ar kitus svarbius vaikui asmenis. Esant tarnybiniam būtinumui, atvejo vadybininkas turi teisę gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos išvadas dėl vaikui suteiktų ir (ar) reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų ar išvadas dėl šeimos narių sveikatos būklės. Informacija atvejo vadybininkui teikiama neatlygintinai.
10. Sprendimą dėl vaiko dalyvavimo atvejo nagrinėjimo posėdyje priima VVTAĮT. Prieš organizuodamas posėdį, atvejo vadybininkas nedelsdamas kreipiasi į VVTAĮT dėl vaiko nuomonės pateikimo, nurodydamas planuojamą būsimo posėdžio datą. VVTAĮT atstovas, įvertinęs vaiko amžių ir brandą, išklauso jo nuomonę. VVTAĮT priėmęs sprendimą dėl vaiko dalyvavimo ar jo nuomonės pateikimo, 1 darbo dieną prieš atvejo vadybos posėdį el. ryšio priemonėmis informuoja apie sprendimą atvejo vadybininką. Priėmus sprendimą, kad vaikas, siekiant jį apsaugoti nuo galimo neigiamo poveikio, nedalyvaus atvejo nagrinėjimo posėdyje, vaiko nuomonė visais su juo susijusiais klausimais VVTAĮT atstovo pateikiama atvejo nagrinėjimo posėdyje.
III SKYRIUS
ATVEJO NAGRINĖJIMAS
11. Atvejo vadybą sudaro:
11.1. šeimos socialinių paslaugų poreikio vertinimas ir poreikių dėl pagalbos teikimo ir socialinės rizikos veiksnių reiškimosi šeimoje lygių vertinimas;
12. Socialinis darbuotojas, gavęs informaciją, jog jis yra paskirtas dirbti su šeima, nustato asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, kai vaikui yra nustatytas grėmės lygis, nedelsdamas užpildo asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimo formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžiuo 5 d. įsakymu Nr A1-94, ir ją likus 2 darbo dienoms iki atvejo vadybos posėdžio pateikia atvejo vadybininkui.
13. Iki pirmo atvejo nagrinėjimo posėdžio atvejo vadybininkas atlieka šeimos poreikių pagalbai vertinimą ir užpildo Šeimos poreikių pagalbai vertinimo formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141 (toliau – Šeimos poreikių pagalbai vertinimo forma).
14. Atvejo vadybininkas organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdžius:
14.2. nustačius pirmąjį Grėsmės vaikui lygį – ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jo paskyrimo dienos;
15. Atvejo vadybininkas į atvejo nagrinėjimo posėdį raštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis, arba telefonu pakviečia šeimos narius, taip pat kitus specialistus, galinčius suteikti informacijos apie vaiką, jo šeimą ir teikti jiems pagalbą.
16. Atvejo nagrinėjimo posėdyje dalyvaujantys asmenys, išskyrus vaiko įstatyminius atstovus, pasirašo konfidencialumo pasižadėjimą, kurio forma yra patvirtinta Paslaugų centro direktoriaus įsakymu.
17. Pirmo posėdžio metu atvejo vadybininkas pristato turimą informaciją, dalyvaujantys specialistai siūlo konkrečius pagalbos vaikui ir šeimai būdus, numato tikslus, uždavinius, priemones, sudaro pagalbos planą, vadovaudamiesi žemiau nurodytomis rekomendacijomis:
17.1. Vadovaujantis nuostata, kad vaiko įstatyminiai atstovai, naudodamiesi tinkama pagalba, gali geriausiai įvardyti savo poreikius ir galimybes, ir siekiant šeimą paskatinti kuo aktyviau įsitraukti į pagalbos plano sudarymą, įgyvendinimą, turi būti išklausomi šeimos siūlymai ir nuomonė dėl planuojamų veiksmų ir priemonių, vykdant atvejo vadybą.
17.2. Atvejo vadybininkas pagalbos plane, kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141, numato šeimos ir specialistų konkrečius įsipareigojimus, jų vykdymo terminus ir posėdyje dalyvaujančių asmenų atsakomybes. Pagalbos planą pasirašo atvejo vadybininkas, pilnamečiai šeimos nariai ir kiti specialistai, kurie dalyvauja sudarant ir įgyvendinant pagalbos planą. Praėjus 3 darbo dienoms po atvejo nagrinėjimo posėdžio, pagalbos plano kopija įkeliama į SPIS.
17.3. Jeigu buvo nustatytas antras Grėsmės vaikui lygis ir sudaryta mobilioji komanda, mobiliosios komandos pateiktos rekomendacijos turi būti išanalizuojamos, aptariamos posėdyje ir įtraukiamos į pagalbos planą.
17.4. Jei nustatytas antrasis Grėsmės vaikui lygis ir vaikui nustatyta laikinoji globa (rūpyba), pagalbos plane turi būti numatyti veiksmai ir priemonės, padėsiantys šeimai pakeisti grėsmę keliančius rizikos veiksnius, kad vaikas galėtų kuo greičiau grįžti į šeimą, taip pat pagalbos vaikui veiksmai ir priemonės. Siekiant užtikrinti šeimos ir vaiko santykius, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, turi būti numatyti veiksmai ir priemonės, kurie padėtų palaikyti ryšį tarp vaiko ir jo tėvų.
18. Po atvejo nagrinėjimo posėdžio:
18.1 atvejo vadybininkas per 2 darbo dienas parengia ir teikia išvadą (Tvarkos aprašo 2 priedas) Skyriui dėl socialinių paslaugų skyrimo, jei nustatomas socialinių paslaugų poreikis. Skyrius surašo sprendimą Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų nustatyta tvarka dėl socialinių paslaugų šeimai skyrimo ir nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, suveda į duomenų bazę SPIS. Sprendimą skirti socialines paslaugas pasirašo Skyriaus Socialinių paslaugų poskyrio vedėjas. Per dokumentų valdymo sistemą „Avilys“ (toliau ‒ DVS „Avilys“) su sprendimu supažindina Paslaugų centrą;
18.2. jei parengiama išvada (Tvarkos aprašo 2 priedas) dėl socialinių paslaugų nutraukimo, išvadoje nurodoma asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimo data ir numeris, šių paslaugų nutraukimo priežastis. Skyrius surašo sprendimą Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų nustatyta tvarka dėl socialinių paslaugų šeimai nutraukimo ir nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, suveda į duomenų bazę SPIS. Sprendimą skirti socialines paslaugas pasirašo Skyriaus Socialinių paslaugų poskyrio vedėjas. Per DVS „Avilys“ su sprendimu supažindina Paslaugų centrą.
19. Atvejo vadybininkas visą informaciją apie atvejo vadybos procesą, šeimos poreikių pagalbai vertinimą, pagalbos vaikui ir šeimai planavimą ir teikimą kaupia šeimos byloje, kuri saugoma teisės aktų nustatyta tvarka, segdamas šiuos dokumentus tokia eilės tvarka:
19.1. asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio įvertinimo kopija (forma patvirtinta socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu);
IV SKYRIUS
ŠEIMOS POREIKIŲ PAGALBAI VERTINIMAS, PAGALBOS PLANO SUDARYMAS IR PLANO PERŽIŪRA
20. Šeimos poreikiai pagalbai vertinami kompleksiškai pagal šias sritis:
20.1. vaiko vystymasis: vaiko sveikata (psichinė, fizinė), vaiko ugdymas, šeimos socialiniai santykiai, vaiko emocinė ir elgesio raida;
20.2. tėvystės įgūdžiai: vaiko priežiūra, vaiko saugumas, emocinis palaikymas ir pozityvus auklėjimas;
21. Vertinant šeimos poreikius pagalbai, įvertinamas ir socialinės rizikos lygis šeimoje – pagal nustatytas sritis įvertinami esami socialinės rizikos veiksniai ir jų reiškimosi šeimoje lygiai, taip pat vaiko ir šeimos apsaugos faktoriai, galintys kompensuoti socialinės rizikos veiksnius.
22. Socialinės rizikos veiksnių reiškimosi šeimoje lygiai, pagal kuriuos vertinami šeimos poreikiai pagalbai:
22.1. 0 lygis – įvertinus vaiko ir jo šeimos situaciją, socialinės rizikos veiksnių nenustatoma, vaiko ir jo šeimos poreikiai gali būti tenkinami teikiant prevencinę pagalbą ir (ar) bendruomenėje teikiamas paslaugas, piniginės socialinės paramos ir išmokų vaikams kontrolė netaikoma.
22.2. 1 lygis – įvertinus vaiko ir jo šeimos situaciją, nustatomi socialinės rizikos veiksniai ir sritys, kuriose vaikui ir jo šeimai reikia ankstyvosios intervencijos, tačiau daugelis vaiko ir jo šeimos poreikių gali būti patenkinami teikiant prevencinę pagalbą ir (ar) bendruomenėje teikiamas paslaugas. Socialinis darbuotojas teikia bendrąsias socialines paslaugas, sprendimas dėl socialinių paslaugų teikimo nerašomas. Išmokų teikimo būdai vaiko (-ų) poreikiams užtikrinti parenkami atsižvelgiant į socialinio darbuotojo, dirbančio su asmeniu (šeima), patiriančiu (-ia) socialinės rizikos veiksnius, rekomendacijas (Tvarkos aprašo 1 priedas). Rekomendacija teikiama per DVS „Avilys“ Panevėžio miesto savivaldybės dokumentų valdymo ir apskaitos dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ tvarkos aparašo nustatyta tvarka.
22.3. 2 lygis – įvertinus vaiko ir jo šeimos situaciją, nustatomi socialinės rizikos veiksniai ir sritys, kuriose reikia intensyvios intervencinės pagalbos, tačiau daugelis vaiko ir jo šeimos poreikių gali būti patenkinami vykdant ankstyvąją intervenciją. Socialinio darbuotojo lankymosi dažnumas šeimoje ne mažiau nei 2‒3 kartai per savaitę. Išmokų teikimo būdai vaiko (-ų) poreikiams užtikrinti parenkami atsižvelgiant į socialinio darbuotojo, dirbančio su asmeniu (šeima), patiriančiu (-ia) socialinės rizikos veiksnius, rekomendacijas (Tvarkos aprašo 1 priedas). Rekomendacija teikiama per DVS „Avilys“ Panevėžio miesto savivaldybės dokumentų valdymo ir apskaitos dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ tvarkos aprašo nustatyta tvarka.
22.4. 3 lygis – įvertinus vaiko ir jo šeimos situaciją, vaikui ir jo šeimai nustatomas intensyvios intervencinės pagalbos poreikis, kuris negali būti patenkinamas teikiant prevencinę pagalbą, bendruomenėje teikiamas paslaugas ir (ar) vykdant ankstyvąją intervenciją. Socialinio darbuotojo lankymosi dažnumas šeimoje ne mažiau 3‒5 kartai per savaitę, teikiant socialinio darbuotojo padėjėjo pagalbą šeimai. Išmokų teikimo būdai vaiko (-ų) poreikiams užtikrinti parenkami atsižvelgiant į socialinio darbuotojo, dirbančio su asmeniu (šeima), patiriančiu (-ia) socialinės rizikos veiksnius, rekomendacijas (Tvarkos aprašo 1 priedas). Rekomendacija teikiama per DVS „Avilys“ Panevėžio miesto savivaldybės dokumentų valdymo ir apskaitos dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ tvarkos aprašo nustatyta tvarka.
23. Vertinant šeimos poreikius pagalbai, atliekama atvejo vadybininko turimų gautų dokumentų apie vaiką ir šeimą analizė, inicijuojamas pokalbis su šeima (apie esamas problemas, pagalbos poreikį, atvejo vadybos proceso inicijavimo priežastis, etapus, šeimos ir specialistų funkcijas pagalbos procese ir pan.), atliekama šeimos stebėsena jos gyvenamojoje aplinkoje. Šeimos poreikiams pagalbai įvertinti gali būti taikomi specializuoti ir individualizuoti vaiko ir (ar) šeimos vertinimo metodai (ekožemėlapis, genograma ir kt.). Šeimos poreikiai pagalbai įvertinami pagal Atvejo vadybos tvarkos aparašo priede patvirtintą formą.
24. Atvejo vadybininkas su socialiniu darbuotoju ir kitais posėdžio metu dalyvaujančiais specialistais posėdžio metu sudaro pagalbos planą. Parengto pagalbos plano kopiją atvejo vadybininkas pateikia šeimai, VVTAĮT, kitiems nagrinėjant atvejį, sudarant ir įgyvendinant pagalbos planą dalyvaujantiems ir (ar) dalyvausiantiems specialistams.
25. Teikiamų paslaugų tęstinumo poreikį ir trukmę posėdžio metu nustato atvejo vadybininkas, atsižvelgdamas į atvejo vadybos procese dalyvaujančių specialistų siūlymus. Pagalbos planas sudaromas ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui. Jei šeima, įgyvendinus pagalbos planą, pradėjo keisti savo elgesį ir rūpintis savo vaiko saugumu, auklėjimu ir priežiūra, tačiau pagalbos teikimą jai būtina tęsti, gali būti sudaromas naujas pagalbos planas, taikant atvejo vadybą, nenustačius Grėsmės vaikui lygio, bet esant poreikiui vaikui ir šeimai gauti kompleksinę pagalbą ir pasibaigus 12 mėnesių laikotarpiui.
26. Sudarant pagalbos planą atsižvelgiama į socialinės rizikos veiksnius, jų reiškimosi lygį šeimoje, dažnumą, trukmę, vaiko poreikių nepatenkinimo priežastis, galimas sąsajas tarp socialinės rizikos veiksnių ir socialinės rizikos veiksnių atsiradimo priežastis.
27. Planuojant pagalbą, įvertinamos ir rizikos, ir veiksniai (pvz.: jei šeimos narys sveiksta nuo priklausomybės, įvertinama atkryčio galimybė), kurie gali kelti riziką, kad pagalbos priemonės nebus įvykdytos pagalbos plane nustatytais terminais.
28. Pagalbos planas peržiūrimas atvejo nagrinėjimo posėdyje, kurį organizuoja atvejo vadybininkas:
28.1. jeigu nustatytas pirmasis Grėsmės vaikui lygis – ne rečiau kaip kartą per pusmetį arba esant poreikiui dažniau;
28.2. jeigu nustatytas antrasis Grėsmės vaikui lygis – pirmą kartą ne vėliau kaip po 60 dienų nuo pirmojo atvejo vadybos posėdžio, kitus kartus – ne rečiau kaip kartą per keturis mėnesius arba prireikus dažniau;
29. Prieš atvejo nagrinėjimo posėdį, kuriame numatoma pagalbos plano peržiūra, atvejo vadybininkas, pasitelkdamas socialinį darbuotoją, iš naujo įvertina šeimos poreikius pagalbai.
30. Pagalbos planas tikslinamas atvejo nagrinėjimo posėdžio metu, atsižvelgiant į situacijos šeimoje pokyčius, suteiktos ar teikiamos pagalbos šeimai tinkamumą, pakankamumą, pagalbos plano šeimai efektyvumą. Pagalbos šeimai plano efektyvumo vertinimą atlieka visi asmenys, kurie dalyvavo sudarant ir įgyvendinant pagalbos planą. Vertinamas kiekvienas veiksmas ir priemonė, kuri buvo numatyta pagalbos plane. Atliekant teiktos pagalbos šeimai efektyvumo vertinimą, įtraukiama ir šeima. Atvejo vadybininkas ir (ar) socialinis darbuotojas padeda šeimos nariams pasiruošti pagalbos plano peržiūrai (pvz.: aptaria su šeima, kokia jos nuomonė dėl pagalbos plane numatytų priemonių poveikio šeimos situacijai, kas šeimai nesiseka).
31. Pagalbos plano įgyvendinimą koordinuoja atvejo vadybininkas, konsultuodamasis su socialiniu darbuotoju ir kitais specialistais, kurie dalyvauja sudarant ir įgyvendinant pagalbos planą, dėl jo įgyvendinimo eigos, galimų trukdžių ir pan.
32. Įgyvendinant pagalbos planą, atvejo vadybininkas vykdo šeimos stebėseną: kartu su socialiniu darbuotoju ir kitais specialistais, kurie dalyvauja įgyvendinant pagalbos planą, analizuoja šeimos stiprybes, vaiko ir jo šeimos apsaugos faktorius, kartu su šeima įvertina šeimos narių įvykdytus įsipareigojimus, aplinkybes, kurios padeda šeimai laikytis sutartų įsipareigojimų ir pan.
33. Atvejo vadybininkui vertinant suteiktos ar teikiamos pagalbos šeimai tinkamumą, pakankamumą, įvertinamas pagalbos lankstumas ir prieinamumas, t. y. ar pagalba vaikui ir jo šeimai prieinama jiems patogiu būdu (individualus konsultavimas, mokymai ar pan.), patogioje vietoje ir patogiu laiku, įvertinamas šeimos poreikis papildomų specialistų, įstaigų, organizacijų pagalbai, išklausoma šeimos nuomonė apie gautą pagalbą.
34. Bendru atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo sutarimu pagalbos planas gali būti tikslinamas neorganizuojant atvejo nagrinėjimo posėdžio tais atvejais, kai tikslinamos socialinio darbuotojo vykdomos priemonės ar socialinės pagalbos teikimo būdai ir (ar) šeimos įsipareigojimai, susiję su socialinio darbuotojo vykdomomis priemonėmis ar socialinės pagalbos teikimo būdais.
35. Socialinis darbuotojas, lankydamasis šeimoje ir pastebėjęs, jog šeima nesilaiko pagalbos plano įsipareigojimų, nedelsdamas žodžiu, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, ir raštu (darbiniu el. paštu) informuoja atvejo vadybininką.
36. Jeigu atvejo vadybininkas, vertindamas suteiktos ar teikiamos pagalbos šeimai tinkamumą, pakankamumą, nustato, kad pagalbos planas nėra įgyvendinamas, nustato neigiamą pagalbos plano įtaką šeimos situacijai, bet nėra nustatytų vaiko teisių pažeidimų, jis nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo tokių faktų paaiškėjimo dienos, organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdį, kurio metu aptariamas pagalbos teikimo procesas, jo įtaka šeimos situacijai, išklausoma šeimos ir specialistų, kurie dalyvauja įgyvendinant pagalbos planą, ir kitų atvejo vadybos procese dalyvaujančių asmenų nuomonė, peržiūrimas ir prireikus tikslinamas pagalbos planas.
37. Atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad krizė šeimoje gilėja, vaiko tėvai nededa pastangų, nekeičia elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, nesirūpina vaiko saugumu ir jo auklėjimu, piktnaudžiauja tėvų valdžia, atvejo vadybininkas ir (ar) VVTAĮT įspėja vaiko tėvus apie galimas pasekmes:
37.1. jei dalyvauja atvejo nagrinėjimo posėdyje, žodžiu dėl galimos atsakomybės jiems taikymo, pasirašytinai protokole;
38. Atvejo vadybininkas, nustatęs, kad pagalbos plane nustatytos priemonės ir teiktos paslaugos per 12 mėnesių nepadėjo vaiko atstovams pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenantiems asmenims pakeisti elgesio su vaiku, įstatyminiai vaiko atstovai įspėti 38 punkte numatyta tvarka, neužtikrina vaiko teisių arba pažeidžia jas ir dėl to yra realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkas kreipiasi į VVTAĮT ir teikia siūlymą dėl vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos ir globos (rūpybos) vaikui nustatymo. Šiame punkte nurodytas 12 mėnesių terminas gali būti trumpesnis, jeigu jo pakanka atitinkamoms išvadoms padaryti.
39. Nustačius, kad Savivaldybėje teikiamos šeimoms reikalingos pagalbos nepakanka, pagalbos pasiūla neatitinka vaikų ir jų šeimų poreikių, atvejo vadybininkas apie tai informuoja Skyrių. Bet kuriame atvejo vadybos proceso etape atvejo vadybininkas dėl socialinių paslaugų teikimo problemų gali kreiptis į Skyrių ir į VVTAĮT dėl metodinės pagalbos suteikimo.
40. Jei kviečiami valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų, įstaigų ir (ar) organizacijų specialistai atsisako dalyvauti atvejo vadybos procese, atvejo vadybininkas apie tai raštu ir darbiniu el. paštu informuoja Savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, kuris inicijuoja veiksmus, numatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro, sveikatos apsaugos ministro, švietimo ir mokslo ministro, vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintose Savivaldybės bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo rekomendacijose.
V SKYRIUS
ATVEJO VADYBOS PROCESO UŽBAIGIMAS
41. Atvejo vadybos procesas užbaigiamas, kai atvejo nagrinėjimo posėdžio metu atvejo vadybininkas ir kiti atvejo vadybos procese dalyvaujantys specialistai, atlikę vaiko ir jo šeimos situacijos vertinimą, nustato, kad:
41.2. pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo tėvams pakeisti elgesio su vaiku, jie neužtikrina vaiko teisių arba jas pažeidžia;
42. Priėmus sprendimą užbaigti atvejo vadybos procesą, vadovaujantis Tvarkos aprašo 41.1 papunkčiu, šeimai pasiūloma prevencinė pagalba ar bendruomenėje teikiamos paslaugos. Šeimai paskirtas socialinis darbuotojas per 30 kalendorinių dienų telefonu ar kitomis el. ryšio priemonėmis susiekia su šeima ir išsiaiškina, kokiomis bendruomenėje teikiamomis paslaugomis šeima naudojasi, pateiktą informaciją pažymėdamas šeimos byloje apie suteiktų paslaugų rezultatus.
43. Priėmus sprendimą užbaigti atvejo vadybos procesą, vadovaujantis Tvarkos aprašo 41.2 papunkčiu, atvejo vadybininkas per 3 darbo dienas po atvejo nagrinėjimo posėdžio, kurio metu nustatyta, kad pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo tėvams pakeisti elgesio su vaiku, jie neužtikrina vaiko teisių arba jas pažeidžia, raštu ir (ar) elektroninėmis ryšio priemonėmis apie tai informuoja VVTAĮT ir teikia motyvuotą siūlymą dėl vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos, globos (rūpybos) vaikui nustatymo, dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, pateikdamas VVTAĮT informaciją apie pagalbos teikimą vaikui ir jo šeimai, jeigu tokia informacija nebuvo teikta anksčiau. Tais atvejais, kai šeimoje kyla realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip tą pačią dieną, telefonu ir elektroninėmis ryšio priemonėmis ar raštu apie tai informuoja VVTAĮT ir teikia siūlymą dėl vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos.
44. Šeimai pakeitus gyvenamąją vietą, t. y. apsigyvenus kitame Panevėžio miesto mikrorajone, socialinis darbuotojas nuvyksta šeimos gyvenamosios vietos adresu, kuriame galimai apsigyveno šeima. Gavęs patvirtinimą apie apsigyvenimo faktą, socialinis darbuotojas rengia informacinį pranešimą atvejo vadybininkui apie šeimos persikėlimą gyventi į kitą gyvenamąją vietą. Atvejo vadybininkas elektroniniu paštu informuoja VVTAĮT apie pasikeitusį šeimos adresą. Atvejo vadybininkas bylą perduoda kito mikrorajono gyventojus aptarnaujančiam atvejo vadybininkui ir pasirašo bylos perdavimo–priėmimo aktą, kurio forma tvirtina Paslaugų centro direktoriaus įsakymu.
45. Priėmus sprendimą užbaigti atvejo vadybos procesą, vadovaujantis Tvarkos aprašo 41.3 papunkčiu, kai šeima išsikėlė iš Panevėžio miesto savivaldybės ir joje nebegyvena, atvejo vadybininkas informaciją apie šeimą ir pradėtą jos atvejo vadybos procesą, teiktą ir reikalingą tęsti pagalbą per 5 darbo dienas elektroniniu paštu perduoda VVTAĮT ir paštu su lydimuoju raštu persiunčia šeimos bylos originalą savivaldybės, į kurią išsikėlė šeima, Administracijai. Jeigu šeimoje gyvenusiam vaikui nustatyta laikinoji globa, vadybininkas elektroniniu paštu apie pradėtą atvejo vadybos procesą informuoja tos Savivaldybės administraciją, kurioje nepilnamečiui nustatyta laikinoji globa. Jei šeima išsikėlė gyventi į kitą valstybę, atvejo vadybininkas informuoja VVTAĮT parengdamas raštą ir pridėdamas pagalbos plano kopiją.
VI SKYRIUS
ATVEJO VADYBOS KOORDINAVIMAS
46. Pagrindinės atvejo vadybininko funkcijos:
46.1. formuoti ir stiprinti šeimos narių įgūdžius ir motyvaciją naudotis esama pagalbos sistema, savarankiškai spręsti kylančias problemas;
46.2. tarpusavio susitarimo principu, įtraukiant šeimą, vertinti šeimos poreikius pagalbai ir numatyti galimus pagalbos šeimai būdus;
46.4. organizuoti atvejo nagrinėjimo posėdžius, planuoti pagalbą šeimai, kartu su šeima ir atvejo vadybos procese dalyvaujančiais asmenimis sudaryti ir įgyvendinti pagalbos planą;
46.6. koordinuoti socialinių darbuotojų, dirbančių su šeimomis, veiklą, reguliariai organizuoti bendrus pasitarimus, o prireikus jiems teikti metodinę pagalbą ir kt.;
46.7. inicijuoti socialinį darbą su šeimos socialine aplinka tam, kad šeima galėtų sėkmingiau integruotis visuomenėje, pagal poreikį koordinuoti prevencinę pagalbą, pasitelkti šeimos socialinę aplinką, bendruomenę, socialinius darbuotojus ir kitus pagalbos teikėjus renkant ir analizuojant informaciją apie pagalbos teikėjus vietos bendruomenėje;
46.9. bendradarbiauti su valstybės ir (ar) savivaldybių institucijomis, įstaigomis, kitomis organizacijomis;
46.10. teikti iki einamųjų metų sausio 1 d. siūlymus Savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui dėl pagalbos vaikams ir šeimoms paslaugų poreikio užtikrinimo Savivaldybėje;
47. Siekiant užtikrinti laiku teikiamą pagalbą šeimoms, pvz.: tokiais atvejais, kai šeimos nariai dieną dirba, vaikai lanko ugdymo ar kitas įstaigas, atvejo vadybininkams, socialiniams darbuotojams gali būti nustatomas kitoks nei Savivaldybės administracijos darbo laikas, nustatant kitą darbo pradžios ir pabaigos laiką ar taikant suminę darbo laiko apskaitą.
48. Atvejo vadybininkų veiklą organizuoja Paslaugų centras bendradarbiaudamas su Skyriaus Socialinių paslaugų poskyrio specialistais, VVTAĮT, jei reikia, – nepriklausomais ekspertais, mobiliąja komanda ir kt.
49. Atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai turi turėti galimybę keistis patirtimi ir gauti metodinę pagalbą. Atvejo vadybininkai turi turėti galimybę periodiškai su Paslaugų centro vadovu ar jo įgaliotu asmeniu aptarti savaitės darbo grafikus, problemas ir kitus aktualius klausimus.
50. Atvejo vadybininkams, socialiniams darbuotojams, dirbantiems su šeima, turi būti sudaromos sąlygos tobulinti savo profesinę kompetenciją socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, sudaromos sąlygos ne mažiau kaip po tris valandas kas mėnesį dalyvauti supervizijose.
51. Skyriaus specialistas reguliariai (kartą per mėnesį) organizuoja pasitarimus dėl pagalbos vaikams ir šeimoms organizavimo Savivaldybėje.
53. Duomenis apie šeimoms teikiamą pagalbą, vykdant atvejo vadybą, atvejo vadybininkai ir socialiniai darbuotojai suveda į SPIS.
54. Atvejo vadybininkai ir socialiniai darbuotojai, gavę informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą, privalo apie tai nedelsdami pranešti policijai ir (ar) VVTAĮT:
54.1. darbo dienomis ir darbo valandomis asmenys (specialistai), turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, gali pranešti VVTAĮT Panevėžio miesto ar apskrities teritorinio skyriaus dirbančiam specialistui. Telefonai yra nurodyti interneto svetainėje www.vaikoteises.lt (http://vaikoteises.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/teritoriniai-skyriai/);
54.2. asmenys (specialistai), norintys pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą po darbo valandų, nedarbo ar švenčių dienomis gali kreiptis bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 (policija prireikus susisieks su tuo metu VVTAĮT Panevėžio miesto ar apskrities teritorinio skyriaus dirbančiu specialistu);
54.3. visą parą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kai nėra reikalinga skubi pagalba dėl pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, galima pranešti elektroniniu paštu kreipiantis į VVTAĮT Panevėžio miesto ar apskrities teritorinį skyrių, kontaktai nurodyti interneto svetainėje http://vaikoteises.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/teritoriniai-skyriai/.
55. Atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas neturi teisės atskleisti neigiamą poveikį darančios informacijos ir dokumentų apie šeimą tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kuriuos numato teisės aktai. Atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo pateikta ar paviešinta informacija apie šeimą tretiesiems asmenims yra laikoma atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo darbo pareigų pažeidimu ir gali būti taikoma atsakomybė teisės aktuose nustatyta tvarka.
VII SKYRIUS
ŠEIMŲ TEISĖS IR PAREIGOS
56. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi bendradarbiauti su sveikatos priežiūrą ar kitokią pagalbą vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiančiais specialistais, vaiko mokyklos vadovu, kitu švietimo paslaugų teikėju, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę, pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, atsižvelgti į jų rekomendacijas.
57. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą atstovauti savo vaikui be atskiro įgaliojimo ir gauti informaciją, susijusią su jų vaiku, dalyvauti ir būti išklausyti dėl sprendimų, susijusių su jų vaiku, išskyrus atvejus, kai tai apribota įstatymu.
58. Vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimą ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
59. Šeimos nariai teisės aktų nustatyta tvarka, parašę prašymą ir nurodę, kokiu pagrindu reikalinga informacija, turi teisę susipažinti su savo šeimos byloje sukaupta informacija, išskyrus atvejus, kai informacijos atskleidimas gali pakenkti šeimos narių saugumui ar vaikų interesams.
VIII SKYRIUS
INFORMACIJOS TEIKIMAS
61. Paslaugų centras:
61.1. pagal VVTAĮT ar Skyriaus rašytinį prašymą raštu ar el. p. pateikia informaciją apie šeimas, auginančias vaikus ir joms teikiamą pagalbą;
61.2. pateikia informaciją VVTAĮT apie priimtą sprendimą kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, kai sprendžiamas klausimas dėl vaiko (-ų) globos (rūpybos) nustatymo tikslingumo, kai sprendžiamas klausimas dėl vaiko (-ų) globos (rūpybos) panaikinimo ir jų grąžinimo į šeimą, kai sprendžiamas klausimas dėl naujagimio atidavimo ar neatidavimo į šeimą ir kitais nenumatytais atvejais.
62. Prireikus Skyrius ar VVTAĮT iš Paslaugų centro gali pareikalauti ir kitų dokumentų, informacijos, susijusios su socialinių paslaugų šeimai teikimu.
63. Paslaugų centras užtikrina atvejo vadybos proceso ir socialinės priežiūros paslaugų teikimo tęstinumą darbuotojų atostogų metu, jo ligos, komandiruotės ir kitais atvejais.
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
65. Aatvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai dirbdami su šeimomisvadovaujasi teisės aktų, reglamentuojančių socialinių paslaugų organizavimą ir teikimą šeimoms, auginančioms vaikus, nuostatomis ir šio Tvarko aprašo nuostatomis.
66. Skundų dėl teikiamų paslaugų kokybės nagrinėjimą organizuoja Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo (komisija).
Socialinio darbo su šeimomis,
taikant atvejo vadybą, Panevėžio miesto
savivaldybėje tvarkos aprašo
1 priedas
(Rekomendacijos forma)
____________________________________________________________________________
(rekomendaciją rengiančios įstaigos pavadinimas)
REKOMENDACIJA DĖL IŠMOKOS TEIKIMO BŪDO
_________________ Nr. __________
(data)
_________________
(sudarymo vieta)
1. Asmens duomenys:
1.3. Deklaruotos ar faktinės gyvenamosios vietos adresas __________________________________
________________________________________________________________________________
1.4. Šeiminė padėtis (pabraukti): susituokęs (-usi); neįregistravęs santuokos ir bendrą ūkį tvarkantis asmuo; nutraukęs (-usi) santuoką; vienas iš tėvų, auginantis vaiką (-us); vienas gyvenantis asmuo; kita (nurodyti)____________________________________________________________________
2. Veiksniai, kuriems esant bendrai gyvenantys (-is) asmenys (asmuo) patiria socialinę riziką (nurodomas lygis nuo 0 iki 3): Vaiko vystymosi srityje (įrašomas lygis); Tėvystės įgūdžių srityje □ (įrašomas lygis); Socialinių veiksnių srityje (įrašomas lygis).
4. Socialinio darbuotojo rekomendacijos dėl bendrai gyvenančių (-io) asmenų (asmens), patiriančių (-io) socialinės rizikos veiksnius išmokos mokėjimo:
□ pinigais (bet ne daugiau kaip 50 procentų paskirtos išmokos) vaiką prižiūrintiems motinai (įmotei) ar tėvui (įtėviui);
□ pinigais vyresniam kaip 16 metų vaikui (pervedama į vaiko banko sąskaitą);
□ socialinėmis kortelėmis;
□ paskirtą išmoką išmokėti paslaugas teikiančiai organizacijai, lėšų naudojimą derinant su socialiniu darbuotoju;
□ maisto produktais, drabužiais, avalyne, higienos reikmenimis ir kitais vaikams būtinais daiktais;
□ maitinimo talonais;
□ socialinėmis paslaugomis, vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu;
□ apmokant vaikų maitinimo išlaidas mokyklose ar dienos centruose;
□ apmokant vaikų išlaikymo išlaidas ikimokyklinėse įstaigose;
□ apmokant neformaliojo vaikų švietimo paslaugų išlaidas;
□ apmokant suaugusių asmenų gydymosi nuo priklausomybių ligų išlaidas;
□ pinigus pervedant į įmonių ar fizinių asmenų, teikiančių paslaugas, atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose;
□ kita forma (įrašyti) ______________________________________________________________
5. Išmokos teikimo rekomenduojamu būdu laikotarpis: nuo ______________ iki _____________
PRIDEDAMA. Sąskaitų ir kt. dokumentų kopijos, □□ (įrašomas lapų skaičius).
_______________________________ _________________ _____________________________
(Rekomendaciją parengusio asmens
pareigų pavadinimas) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
□ su pateikta rekomendacija susipažinau, sutinku
_______________________________ _________________ _____________________________
(Asmens vardas ir pavardė) (Parašas) (Data)
Socialinio darbo su šeimomis,
taikant atvejo vadybą, Panevėžio miesto
savivaldybėje tvarkos aprašo
2 priedas
(Išvados forma)
____________________________________________________________________________
(išvadą rengiančios įstaigos pavadinimas)
IŠVADA DĖL SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SKYRIMO
_________________ Nr. __________
(data)
_________________
(sudarymo vieta)
Vadovaujantis Atvejo vadybos tvarkos aprašu, asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimu (įrašyti datą ir numerį SPP) ir asmens (įstaigos) pateiktu prašymu (įrašyti datą ir numerį), teikiame išvadą sprendimui dėl socialinių paslaugų skyrimo priimti šiems asmenims (šeimai):
2. VARDUI PAVARDENIUI (gim. .........), deklaruotos ir faktinės gyvenamosios vietos adresas (-ai);
jo (jos) sutuoktiniui (-ei) ar sugyventiniui (-ei) (reikiamą pabraukti);
3. Jų, jo arba jos dukrai (sūnui) (reikiamą pabraukti) VARDAS PAVARDĖ (naudininko linksniu) (gim. ..................), deklaruotos ir faktinės gyvenamosios vietos adresas (-ai);
4. Jų, jo arba jos dukrai (sūnui) (reikiamą pabraukti) VARDAS PAVARDĖ (naudininko linksniu) (gim. ...................), deklaruotos ir faktinės gyvenamosios vietos adresas (-ai).
Nuo (įrašoma data) nustatytas socialinės rizikos veiksnių reiškimosi šeimoje □ (įrašomas lygis) lygis.
Remiantis asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimu rekomenduojama:
□ teikti socialines paslaugas asmeniui (šeimai)
_________________________________________________________________________
(nurodyti socialinių paslaugų pavadinimą)
□ socialinių paslaugų neteikti
_________________________________________________________________________
(nurodyti priežastis)
□ kita informacija (pastabos, pastebėjimai).
_________________________________________________________________________
_______________________________ _________________ ________________________
Įstaigos vadovas ar pavaduotojas (Parašas) (Vardas ir pavardė)
Išvadą parengusio atvejo vadybininko vardas ir pavardė, tel. .................., el. p. ................................