LIETUVOS RESPUBLIKOS

KARIŲ MATERIALINĖS ATSAKOMYBĖS ĮSTATYMO NR. VIII-1857 2, 4, 5, 10, 19, 21, 23, 25 ir 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2022 m. gruodžio 22 d. Nr. XIV-1737

Vilnius

 

 


 

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Kariai, kurie neteisėta kalta veika (tyčia ar dėl neatsargumo) padarė žalą (tiesioginius nuostolius) krašto apsaugos sistemos institucijoms, kuriose kariai tarnauja, privalo šią žalą atlyginti šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.“

 

2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

4 straipsnis. Karių ribotos materialinės atsakomybės atvejai ir atlygintinos žalos dydžiai

1. Profesinės karo tarnybos kariai už tarnybos turto, piniginių lėšų ar kitų materialinių vertybių praradimą, sugadinimą ar sunaikinimą, padarytą dėl neatsargumo einant tarnybines pareigas, atsako pusės jų padarytos žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip trys profesinės karo tarnybos kario mėnesiniai tarnybiniai atlyginimai.

2. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariai už tarnybos turto, piniginių lėšų ar kitų materialinių vertybių praradimą, sugadinimą ar sunaikinimą, padarytą dėl neatsargumo einant tarnybines pareigas, atsako pusės jų padarytos žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip du Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinti atitinkamų metų pareiginės algos (atlyginimo) baziniai dydžiai, kurie taikomi apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (atlyginimus) (toliau – pareiginės algos bazinis dydis).

3. Kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai, pašaukti į tarnybą, pratybas ar mokymus, už tarnybos turto, piniginių lėšų ar kitų materialinių vertybių praradimą, sugadinimą ar sunaikinimą, padarytą dėl neatsargumo einant tarnybines pareigas, atsako pusės jų padarytos žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip mėnesinis tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve arba savanorišką nenuolatinę karo tarnybą atliekančio kario tarnybinis atlyginimas.

4. Kariūnai už tarnybos turto, piniginių lėšų ar kitų materialinių vertybių praradimą, sugadinimą ar sunaikinimą, padarytą dėl neatsargumo einant tarnybines pareigas, atsako pusės jų padarytos žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip dvi kariūno mėnesinės stipendijos.

5. Vadai (viršininkai) už žalą, padarytą tuo, kad dėl jų neatsargios veikos buvo per daug išmokėta pinigų, nebuvo paskirti atsakingi asmenys tvarkyti materialinių ar piniginių vertybių apskaitos ar apsaugos, buvo prarastas, sunaikintas ar sugadintas turtas, atsako pusės padarytos žalos dydžio suma, bet ne didesne kaip šeši vado (viršininko) mėnesiniai tarnybiniai atlyginimai.“

 

3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Atlygintinos žalos dydis ribotos materialinės atsakomybės atvejais gali būti mažinamas, jei karys išlaiko vaikus ar nedarbingus šeimos narius ir jei dėl išskaitymų iš jo tarnybinio atlyginimo, išmokos buitinėms išlaidoms ar stipendijos šeimos pajamos vienam šeimos nariui sumažėtų iki dviejų Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamų bazinių socialinių išmokų sumos.“

 

4 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 10 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

10 straipsnis. Tarnybinio atlyginimo, stipendijos dydžio nustatymas“.

2. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Profesinės karo tarnybos kario tarnybiniu atlyginimu, kurio dydžiu karys materialiai atsako už padarytą žalą esant ribotai materialinei atsakomybei, laikomas žalos padarymo dieną galiojęs jam paskirtas ir mokamas mėnesinis tarnybinis atlyginimas kartu su priedais ir priemokomis.“

3. Papildyti 10 straipsnį 4 dalimi:

4. Kariūno stipendija, kurios dydžiu kariūnas materialiai atsako už padarytą žalą esant ribotai materialinei atsakomybei, laikoma žalos padarymo dieną galiojusi jam mokama stipendija.“

 

5 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

Papildyti 19 straipsnį 3 punktu:

3) kai padarytos žalos dydis neviršija pusės Vyriausybės tvirtinamo bazinės socialinės išmokos dydžio ir karys, padaręs žalą, sutinka ją atlyginti šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka.“

 

6 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Privalomosios pradinės karo tarnybos kario, kariūno ar profesinės karo tarnybos kario padaryta žala, esant ribotai materialinei atsakomybei, jei žalos atlyginimo klausimas neišspręstas šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytu būdu, taip pat kariui pažeidus susitarimu nustatytas žalos atlyginimo sąlygas, atlyginama vadovaujantis vado (viršininko) įsakymu, išskaitant iš profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo, kariūno stipendijos ar privalomosios pradinės karo tarnybos kario išmokos buitinėms išlaidoms.

2. Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Visiškos materialinės atsakomybės atveju, kai žala neviršija šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytų dydžių ir žalos atlyginimo klausimas neišspręstas šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytu būdu, taip pat kariui pažeidus susitarimu nustatytas žalos atlyginimo sąlygas, žala atlyginama vadovaujantis vado (viršininko) įsakymu, atitinkamai išskaitant iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų karių tarnybinio atlyginimo, stipendijos, kurių dydis nustatomas šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka, išmokos buitinėms išlaidoms, kitų pajamų ar turto. Jei žala viršija šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytus dydžius ir nėra sudarytas susitarimas atlyginti žalą, ji atlyginama įstatymų nustatyta tvarka pagal krašto apsaugos sistemos institucijų, kuriose kariai tarnauja, ieškinius.

3. Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Vado (viršininko) įsakymas dėl žalos atlyginimo turi būti paskelbtas kariui ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio įsakymo priėmimo dienos. Jeigu privalomosios karo tarnybos karys baigė privalomąją tarnybą, mokymus, pratybas ar įvykdė užduotį, kuriai atlikti buvo pašauktas, profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarčiai pasibaigus, kariūno tarnybos sutarčiai pasibaigus, įsakymas dėl žalos atlyginimo turi būti išsiųstas kariui į jo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio įsakymo priėmimo dienos.“

 

7 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Skundo padavimas sustabdo išskaitymus iš kario tarnybinio atlyginimo, stipendijos, išmokų buitinėms išlaidoms.“

 

8 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

25 straipsnis. Įsakymo perdavimas vykdyti

1. Vado (viršininko) įsakymas atlyginti materialinę žalą, padarytą privalomosios pradinės karo tarnybos kario, kariūno ar profesinės karo tarnybos kario, perduodamas vykdyti krašto apsaugos sistemos institucijos, kurioje kariai tarnauja, finansinės apskaitos padaliniui.

2. Vado (viršininko) įsakymas atlyginti materialinę žalą, padarytą kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos rezervo kario, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario, kai žala neviršija šių asmenų vieno tarnybinio atlyginimo dydžio, perduodamas krašto apsaugos sistemos institucijos, kurioje tarnauja karys, finansinės apskaitos padaliniui išieškoti iš kario tarnybinio atlyginimo. Jeigu žala, padaryta kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario, viršija nurodytą dydį, ji išieškoma per antstolį įstatymų nustatyta tvarka.

3. Privalomosios karo tarnybos kariui atlikus tarnybą ar pasibaigus profesinės karo tarnybos kario, kariūno, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarčiai, likusi neišieškota žalos dalis išieškoma per antstolį vado (viršininko) įsakymo pagrindu.“

 

9 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

26 straipsnis. Išskaitymų apribojimas

1. Mėnesiniai išskaitymai už padarytą žalą negali viršyti 20 procentų profesinės karo tarnybos kario, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo, kariūno stipendijos ir 50 procentų privalomosios pradinės karo tarnybos kario išmokų buitinėms išlaidoms. Kai žala padaryta nusikalstama veika ir išieškojimas nėra nukreiptas į kitą turtą arba kai atliekami ir kiti išskaitymai, jei išieškojimas nėra nukreiptas į kario turtą, išskaitymai už padarytą žalą negali viršyti 50 procentų profesinės karo tarnybos kario, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo, kariūno stipendijos ar 70 procentų privalomosios pradinės karo tarnybos kario išmokų buitinėms išlaidoms.

2. Neleidžiama daryti išskaitymų iš išeitinės išmokos, kompensacijų ir kitų išmokų, į kurias pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas išieškojimas negali būti nukreipiamas.“

 

10 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Tarnybiniai patikrinimai, pradėti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami atlikti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką.

2. Šio įstatymo nuostatos, susijusios su kariūnų materialine atsakomybe, taikomos, kai žala yra padaryta po šio įstatymo įsigaliojimo.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentas                                                                                          Gitanas Nausėda

part_301938867a2a4cbb84fa026ec6093f37_end