I SKYRIUS
ĮVADAS
1. Pasvalio rajono savivaldybės 2023 metų užimtumo didinimo programa (toliau – Programa) parengta ir vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 16 punktu, 7 straipsnio 18 punktu, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 17 ir 48 straipsniais, Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. A1-257 „Dėl Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. A1-911 redakcija) (toliau – Aprašas).
2. Programa yra suderinta su Pasvalio rajono strateginiu plėtros planu 2021–2027 metams, patvirtintu Pasvalio rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) tarybos 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. T1-161 „Dėl Pasvalio rajono savivaldybės strateginio plėtros plano 2021–2027 metams patvirtinimo“. Programos priemonės yra suderintos su Pasvalio rajono savivaldybės 2023–2025 m. strateginio veiklos plano uždaviniais ir priemonėmis.
3. Šioje Programoje numatomas programos tikslas, uždaviniai, darbų pobūdis ir apimtys, vykdymo terminai, organizavimas ir trukmė, skiriamos lėšos ir lėšų šaltiniai. Prireikus Programa gali būti tikslinama Savivaldybės tarybos sprendimu.
4. Programos parengimą lėmė poreikis mažinti skurdą ir ilgalaikį nedarbą, nes su sunkumais darbo rinkoje dažnai susiduria žemą išsilavinimą turintys asmenys, kuriems sudėtinga rasti jų kompetenciją atitinkantį darbą. Ilgalaikis nedarbas turi įtakos bedarbių asmenų motyvacijos stokai, socialinę riziką ir skurdą patiriantys asmenys taip pat labai sunkiai integruojami į darbo rinką, nes būdami ilgą laiką ekonomiškai neaktyvūs, praranda socialinius ir darbinius įgūdžius. Šios priežastys neretai nulemia tai, kad šie socialiai pažeidžiami asmenys tampa ilgalaikiais piniginės socialinės paramos gavėjais.
5. Programos tikslas – didinti gyventojų užimtumą, padedant ekonomiškai neaktyviems rajono gyventojams, kurie yra registruoti Užimtumo tarnyboje ir turi bedarbio statusą, sugrįžti į darbo rinką ir per užimtumo didinimo priemones rasti jų turimą kvalifikaciją atitinkantį darbą. Kadangi beveik du trečdaliai Savivaldybės gyventojų gyvena kaime ir atokiau nuo rajono administracinio centro, nenuolatinio pobūdžio darbai yra viena patraukliausių priemonių rajono gyventojų užimtumui didinti, nes gyventojai iš kaimiškų seniūnijų, dažnai susiduria su apribotomis įsidarbinimo galimybėmis.
6. Programos uždaviniai:
6.1. padėti sunkiai integruojamiems į darbo rinką bedarbiams laikinai įsidarbinti ir užsidirbti pragyvenimui būtinas lėšas;
6.2. mažinti socialinę atskirtį ir įtampą tarp bendruomenės narių;
6.3. sušvelninti nedarbo pasekmes ir atlikti socialiai naudingus darbus siekiant palaikyti ir (ar) plėtoti vietos socialinę infrastruktūrą;
6.4. palengvinti ilgą laiką nedirbusių asmenų perėjimą nuo nedarbo prie užimtumo darbo rinkoje;
6.5. suderinti užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų bei piniginės socialinės paramos teikimą, integruojant ilgą laiką nedirbusius asmenis į darbo rinką;
6.6. užtikrinti valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir (ar) organizacijų, teikiančių užimtumo skatinimo, motyvavimo paslaugas ir piniginę socialinę paramą nedirbantiems asmenims, veiklos koordinavimą ir skatinti jų bendradarbiavimą.
7. Pirmenybė dalyvauti Programoje bus teikiama bedarbiams, praradusiems darbinius įgūdžius dėl ilgalaikio nedarbo, dėl įvairių socialinių priežasčių nedirbantiems ir dėl to atsidūrusiems sunkioje materialinėje padėtyje.
8. Programa parengta Savivaldybės administracijai bendradarbiaujant su Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Pasvalio skyriumi (toliau – Užimtumo tarnybos Panevėžio KAD Pasvalio skyrius).
II SKYRIUS
BŪKLĖS ANALIZĖ
9. Analizei naudojami naujausi oficialių statistikos duomenų šaltinių (2019–2021 m.) skelbiama statistika bei Savivaldybės administracijos struktūrinių ir struktūrinių teritorinių padalinių pateikti duomenys.
10. Savivaldybės teritorija išsidėsčiusi Šiaurinėje Lietuvos dalyje, kuri užima 2 proc. visos Lietuvos Respublikos teritorijos (128,9 tūkst. ha arba 1,3 tūkst. km2). Savivaldybė yra viena iš šešių savivaldybių, sudarančių Panevėžio apskritį (Panevėžio miesto, Biržų r., Kupiškio r., Rokiškio r., Panevėžio r., Pasvalio r.). Pasvalio rajone yra du miestai – Pasvalys ir Joniškėlis, 7 miesteliai – Daujėnai, Krikliniai, Krinčinas, Pumpėnai, Pušalotas, Saločiai, Vaškai ir beveik 400 kaimų. Pasvalio rajoną sudaro 11 seniūnijų, iš kurių 9 yra kaimiškos (Daujėnų, Joniškėlio apylinkių, Krinčino, Pasvalio apylinkių, Pumpėnų, Pušaloto, Saločių, Vaškų, Namišių seniūnijos). Pasvalio miesto ir Joniškėlio miesto – nekaimiškos seniūnijos.
11. Demografinė situacija. Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. vidutinis metinis gyventojų skaičius Savivaldybėje buvo 22339 gyventojai (753 gyventojais mažiau nei 2020 m.). Demografinės situacijos pokyčiai, susiję su gyventojų skaičiaus mažėjimu, kasmet pastebimi tiek Pasvalio rajone, tiek visoje šalyje. Lyginant su kitomis Panevėžio apskrities savivaldybėmis, Savivaldybės gyventojų skaičiaus mažėjimu iš kitų savivaldybių analizuojamu laikotarpiu (2020 – 2021 m.) žymiai neišsiskyrė: Pasvalio r. vidutinis metinis gyventojų skaičius sumažėjo 1,7 proc.; Kupiškio r. – 1,6 proc.; Rokiškio r. – 1,6 proc.; Biržų r. – 1,8 proc.; Panevėžio miesto – 1,5 proc. Pagrindinė tokio gyventojų skaičiaus mažėjimo visose savivaldybėse priežastis – neigiamas migracijos saldo. Atsižvelgiant į tai, galima daryti prielaidą, kad Savivaldybė po truputį praranda demografinį potencialą ir tai ateityje gali turėti įtakos ekonominiams-socialiniams plėtros sunkumams, didinti gyventojų užimtumo bei socialines ir darbo rinkos problemas Savivaldybėje. Savivaldybė yra kaimiško tipo savivaldybė ir net 67,47 proc. gyventojų gyvena kaime (Panevėžio apskrityje – 40,48 proc., šalyje – 32,50 proc.), todėl užimtumo problemos yra ypač aktualios kaimiškose seniūnijose, esančiose toliau nuo rajono administracinio centro, nes gyventojai ne tik susiduria su ribota darbo vietų kaimo vietovėse pasiūla, bet ir su nepakankamai išvystytu keleivių pervežimu autobusais. Rengiant Pasvalio rajono savivaldybės 2021–2027 m. strateginį plėtros planą, buvo atlikta gyventojų apklausa, kuri atskleidė, kad keleivių pervežimo paslauga rajono gyventojams yra svarbi, tačiau maršrutų nepakankamumą ir maršrutų tvarkaraščius išskyrė kaip svarbiausias problemas, susijusias su keleivių pervežimu. Tai dar kartą pažymi, kad rajono gyventojai susiduria su keleivių pervežimo problemomis, kurios tik apsunkina jų įsidarbinimo galimybes toliau nuo gyvenamosios vietos neturint nuosavo transporto.
1 lentelė. Pasvalio rajono savivaldybės gyventojų užimtumo ir nedarbo rodikliai
| Rodikliai |
Metai |
Pokytis, vnt. |
Pokytis, proc. |
| 2019 |
2020 |
2021 |
2019-2021m. |
2019-2021m. |
| Vidutinis metinis gyventojų skaičius, asmenys* |
23103 |
23092 |
22339 |
764 |
-3,3 |
| Užimtų gyventojų skaičius, tūkst. * |
8,7 |
8,4 |
8,4 |
0,3 |
-3,4 |
| Užregistruotų darbo ieškančių asmenų skaičius*** |
2306 |
5924 |
2422 |
-116 |
5,03 |
| Asmenų, kuriems suteiktas bedarbio statusas, skaičius*** |
2213 |
2900 |
2112 |
101 |
4,6 |
| Vidutinis metinis bedarbių skaičius, iš jų: |
1 542 |
2129 |
2075 |
-533 |
34,4 |
| Ilgalaikiai bedarbiai (metų pabaigoje) ** |
412 |
790 |
476 |
-64 |
15,5 |
| Socialinės paramos gavėjai (m. pr.) **** |
1308 |
1339 |
1599 |
-291 |
-22,3 |
Šaltinis: *Lietuvos statistikos departamentas, **Užimtumo tarnyba, ***Užimtumo tarnybos Panevėžio KAD Pasvalio skyrius ****Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius
12. Užimtumas. Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. Savivaldybėje gyveno 13 994 darbingo amžiaus gyventojai. Šie asmenys atspindi realią potencialią darbo jėgą Savivaldybėje, tačiau dėl įvairių priežasčių dalis jų yra neaktyvūs darbo rinkoje. Remiantis Statistikos departamento ir Užimtumo tarnybos 2021 m. duomenimis, faktinė darbo jėgos pasiūla Savivaldybėje siekė 10,5 tūkst.: iš jų 8,4 tūkst. – užimti gyventojai, 2,1 tūkst. – bedarbiai, registruoti Užimtumo tarnyboje. Iš 1 lentelės duomenų matyti, kad užimtųjų skaičius Savivaldybėje 2019–2021 m. laikotarpiu sumažėjo 3,4 proc. arba 0,3 tūkst. asmenų. Vertinant užimtųjų gyventojų dalį nuo visų Savivaldybės gyventojų, pastebima, kad užimtųjų gyventojų dalis 2020 m. sudarė 37,60 proc. visų rajono gyventojų ir analizuojamu laikotarpiu beveik nekito.
2021 m. Užimtumo tarnybos Panevėžio KAD Pasvalio skyriuje buvo užregistruoti 2422 ieškantys darbo asmenys – net 2,4 karto mažiau nei 2020 m. Tokiam registruotų bedarbių sumažėjimui įtakos turėjo nuo 2021 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje nebetaikomas karantino režimas. Pasibaigus karantinui, nebeliko išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims. Bedarbio statusas 2021 m. buvo suteiktas 2112 asmenų – 4,6 proc. daugiau nei 2019 m. Atsižvelgiant į tai, kad daugiau negu du trečdaliai Savivaldybės gyventojų gyvena kaime, didesnis nedarbas kaimiškose teritorijose yra normali didelio gyventojų skaičiaus kaimiškose teritorijose pasekmė. Vertinat tokį bedarbių pasiskirstymą, nenuolatinio pobūdžio darbai išlieka efektyviausia priemone gyventojų užimtumui didinti, ypač tų, kurie gyvena toliau nuo rajono administracinio centro, nes kitu atveju tokie bedarbiai susiduria su apribotomis įsidarbinimo galimybėmis dėl mažesnės darbo vietos kaimiškose teritorijose pasiūlos ir gyventojų pavėžėjimo paslaugų trūkumu.
| Seniūnijos pavadinimas |
Bedarbių skaičius Pasvalio r. pagal seniūnijas |
| 2022-01-01 |
2022-07-01 |
Pokytis, proc. |
| Daujėnų |
67 |
58 |
-13,4 |
| Joniškėlio apylinkių |
192 |
151 |
-21,4 |
| Joniškėlio miesto |
74 |
71 |
-4,1 |
| Krinčino |
137 |
119 |
-13,1 |
| Namišių |
59 |
40 |
-32,2 |
| Pasvalio apylinkių |
165 |
131 |
-20,6 |
| Pasvalio miesto |
351 |
258 |
-26,5 |
| Pumpėnų |
144 |
143 |
-0,7 |
| Pušaloto |
88 |
80 |
-9,1 |
| Saločių |
163 |
149 |
-8,6 |
| Vaškų |
147 |
134 |
-8,8 |
| Iš viso |
1587 |
1334 |
-15,9 |
Šaltinis. Užimtumo tarnyba
Vertinant bedarbių skaičių pagal seniūnijas, palyginus Užimtumo tarnybos pateiktus duomenis apie bedarbių skaičių seniūnijose 2022 m. sausio 1 d. ir 2022 m. liepos 1 d., matyti, kad visose seniūnijose liepos 1 d. bedarbių skaičius sumažėjo.
Analizuojant nedarbo problematiką Savivaldybėje, reikia išskirti ilgalaikį nedarbą. Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, 2021 m. sausio mėn. Savivaldybėje ilgalaikiai bedarbiai sudarė 22,9 proc. visų registruotų bedarbių. Tai yra gana aukštas rodiklis. Atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybė yra maža ir joje naujos darbo vietos yra kuriamos vangiai, taip pat ieškoma aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų, nes dėl emigracijos procesų jaučiamas jų trūkumas, esamiems bedarbiams (ypač neturintiems aukštos kvalifikacijos) trūksta motyvacijos dirbti, nes jiems paprastai yra siūlomas mažesnis darbo užmokestis ar prastesnės darbo sąlygos, atsižvelgiant į jų kvalifikaciją. Tokiems asmenims sunkiau reintegruotis į nuolat besikeičiančią darbo rinką negu kitiems darbo rinkos dalyviams.
13. Pasvalio rajono savivaldybės 2022 m. užimtumo didinimo programos rezultatai. Savivaldybės administracija, 2022 m. įgyvendindama Pasvalio rajono savivaldybės 2022 metų užimtumo didinimo programą ir bendradarbiaudama su Užimtumo tarnybos Panevėžio KAD Pasvalio skyriumi, atrinko 6 darbdavius, kurie dalyvavo šios programos įgyvendinime ir dirbti nenuolatinio pobūdžio darbus nukreipė 54 asmenis 2–4 mėn. laikotarpiui. Nenuolatinio pobūdžio darbai buvo pasirinkta kaip pagrindinė priemonė didinti laikiną užimtumą 2022 m. ir mažinti socialinę atskirtį bei padėti sunkiai besiintegruojantiems į darbo rinką asmenims užsidirbti pragyvenimui lėšų dėl to, kad Savivaldybė yra kaimiško tipo savivaldybė, kur didžioji dalis gyventojų gyvena kaime, tad nenuolatinio pobūdžio darbai seniūnijose yra puiki galimybė ne tik prisidėti prie rajono aplinkos priežiūros bet ir užsidirbti, kadangi didžioji dalis bedarbių susiduria su apribotomis įsidarbinimo galimybėmis. Kartu su užimtumo didinimo programa buvo įgyvendinamas ir užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelis (toliau – Modelis). 2022 m. šiame Modelyje dalyvavo 89 ilgalaikiai bedarbiai. Dalyviams buvo teikiamos paslaugos :
· priklausomybių konsultanto grupinės ir individualios konsultacijos;
· psichologo grupinės ir individualios konsultacijos;
· B kategorijos vairavimo kursai;
· stomatologo paslaugos.
Iš visų, 2022 m. Užimtumo didinimo programoje dalyvavusių asmenų, 11 asmenų įsidarbino, 7 asmenys išvyko mokytis, 2 asmenys išsipirko verslo liudijimą, 2 asmenys įdarbinti pagal įdarbinimo subsidijavimo priemonę.
III SKYRIUS
PASLAUGŲ IR PRIEMONIŲ PLANAS
14. Programa gali būti rengiama asmenims, kurie yra nurodyti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje:
14.1. rūpintiniai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, kol jiems sukaks 25 metai;
14.2. nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiką neįgaliu), ir asmenys, prižiūrintys sergančius ar neįgalius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra;
14.3. grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų;
14.4. piniginės socialinės paramos gavėjai;
14.5. priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;
14.6. prekybos žmonėmis aukos, baigusios psichologines socialines ir (ar) profesines reabilitacijos programas, jeigu jos kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;
14.7. grįžę į Lietuvą gyventi politiniai kaliniai ir tremtiniai bei jų šeimų nariai (sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) iki 18 metų), jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo į Lietuvą nuolat gyventi dienos;
14.8. turintys pabėgėlio statusą ar kuriems yra suteikta papildoma ar laikinoji apsauga;
14.9. asmenys, patiriantys socialinę riziką;
14.10. vyresni kaip 40 metų;
14.11. darbo rinkai besirengiantys asmenys.
15. Esant poreikiui, Programoje gali dalyvauti asmenys ir iš kitų, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme numatytų grupių, kurios Programoje nėra numatytos prioritetinėmis.
16. Programos įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.
17. Siekiant užtikrinti lygias galimybes, Programos priemonėse turėtų dalyvauti ne mažiau 40 proc. tos pačios lyties asmenų.
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio 2022 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. A1-832 „Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams 2023 metais, savivaldybių patvirtintoms užimtumo didinimo programoms įgyvendinti paskirstymas savivaldybių administracijoms“, 2023 m. Savivaldybei skirta 101 500 Eur. Iš jų – 51 500 Eur yra skirta užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų teikimui darbo rinkai besirengiantiems asmenims, šios lėšos negali būti panaudotos laikinam užimtumui. Atsižvelgiant į skirtą finansavimą, 2023 m. Programoje yra numatomos šios dvi priemonės užimtumui didinti:
18.1. Nenuolatinio pobūdžio darbų organizavimas Savivaldybės teritorijoje.
18.2. Užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų teikimas.
19. Nenuolatinio pobūdžio darbų organizavimo Savivaldybės teritorijoje priemonei numatyti šie nenuolatinio pobūdžio darbai:
19.1. miestų, rajonų ir gyvenviečių gatvių, kelių, pakelių bei teritorijų tvarkymo, apželdinimo ir želdinių priežiūros darbai;
19.2. socialinės bei visuomeninės paskirties objektų rekonstrukcijos ir smulkaus remonto pagalbiniai darbai;
19.3. istorijos ir kultūros paveldo, muziejų, kapinių, parkų ir kitų saugomų bei turinčių išliekamąją vertę objektų tvarkymo pagalbiniai darbai;
19.4. pagalbiniai patalpų bei aplinkos tvarkymo darbai socialinės bei visuomeninės paskirties įmonėse, įstaigose ir organizacijose;
19.5. pagalbiniai maisto paruošimo darbai socialinės bei visuomeninės paskirties įmonėse, įstaigose ir organizacijose;
19.6. dokumentų tvarkymo, apskaitos, knygų fondų ir archyvų pagalbiniai darbai Savivaldybės biudžetinėse įstaigose bei visuomeniniais pagrindais veikiančiose organizacijose;
19.7. socialinių paslaugų darbai (gyvenamųjų patalpų, aplinkos tvarkymas, malkų ruošos, maisto paruošimo, asmens higienos ir priežiūros paslaugos, aprūpinimas būtinomis priemonės ir kt. darbai).
20. Atsižvelgiant į Savivaldybės administracijos seniūnijų prašymą suteikti galimybę motyvuotus dirbti asmenis nenuolatinio pobūdžio darbams įdarbinti ilgiau negu 2 mėnesiams, 2023 m. planuojama, kad bedarbių dalyvavimo Programoje trukmė ir toliau išliks nuo 2 iki 4 mėnesių.
21. Nenuolatinio pobūdžio darbus dirbančių asmenų atranka. Savivaldybės interneto tinklalapyje www.pasvalys.lt skelbiama informacija apie galimybę dalyvauti Programoje. Darbdaviai, pageidaujantys dalyvauti Programoje ir įgyvendinti nenuolatinio pobūdžio darbus, užpildo ir pateikia pasiūlymus Savivaldybės administracijai. Pasiūlymuose darbdaviai nurodo planuojamų vykdyti darbų pobūdį, numatomų sukurti laikinų darbo vietų ir į jas įdarbinti asmenų skaičių, reikalavimus jų kvalifikacijai ar kompetencijai, lėšų poreikį, darbų apimtis, darbo apmokėjimo sąlygas, įgyvendinimo terminą.
Programos vykdytojus, kurie įgyvendins nenuolatinio pobūdžio darbus, atrenka Savivaldybės administracijos Nenuolatinio pobūdžio darbų įgyvendinimo ir darbdavių atrankos komisija.
Bedarbius dalyvauti Programoje siunčia Užimtumo tarnybos Panevėžio KAD Pasvalio skyrius, atsižvelgdamas į jų galimybes šiuos darbus dirbti (profesinį pasirengimą, sveikatos būklę, kelionės į darbą ir atgal trukmę).
Siunčiant dalyvauti Programoje asmenis iki 18 metų, turi būti atsižvelgta į Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų norminių teisės aktų nustatytas šių asmenų darbo sąlygas ir jų įdarbinimo tvarką.
Darbdaviai su Užimtumo tarnybos Panevėžio KAD Pasvalio skyriaus atsiųstais ieškančiais darbo asmenimis sudaro terminuotas darbo sutartis.
22. Užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų teikimas. Šią Užimtumo didinimo programos priemonę organizuoja atvejo vadybininkas darbo rinkai besirengiantiems asmenims. Įgyvendinimo metu teikiamos paslaugos:
22.1. palydėti ir padėti darbo rinkai besirengiantį asmenį gauti socialines paslaugas (nurodytas Socialinių paslaugų kataloge, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“), sveikatos, švietimo ir kitas paslaugas;
22.2. įgyti socialinių įgūdžių ir (ar) motyvacijos dirbti;
22.3. padėti įgyvendinti darbo pareigas ir šeimos nario ar kartu gyvenančio asmens priežiūrą ar slaugą;
22.4. paskatinti grįžti į darbo rinką įsiskolinimų turinčius asmenis, kuriems apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis ir (ar) antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymu priverstinai nurašomos piniginės lėšos skolai apmokėti;
22.5. padėti asmeniui atvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos į darbo vietą;
22.6. gydyti priklausomybes nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, azartinių žaidimų;
22.7. palaikyti Tikslines grupes darbo vietoje, siekiant užtikrinti tvarų užimtumą;
22.8. šalinti kitas kliūtis Tikslinių grupių tvariam užimtumui.
23. Atvejo vadybininko, Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka, atliekamas darbo rinkai besirengiančių asmenų, o esant poreikiui, – kitų Užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose nurodytų asmenų poreikių ir galimybių įvertinimas.
24. Atvejo vadybininkas, atlikęs asmens poreikių ir galimybių įvertinimą, organizuoja Atvejo komandos susitikimą, kuriame apibūdina šio asmens situaciją (aptaria surinktą informaciją ir prieitas išvadas, atlikus pirminį asmens vertinimą, jo poreikių ir galimybių įvertinimą).
25. Atvejo komanda, išanalizavusi asmens situaciją, pateikia Atvejo vadybininkui pasiūlymus dėl Paslaugų, parinkimo, jų apimties, teikimo eiliškumo.
26. Atsižvelgęs į pasiūlymus, Atvejo vadybininkas parenka reikalingas Paslaugas.
27. Atvejo vadybininkas parengia ir su asmeniu pasirašo Susitarimą, kuriame nurodomas jo tikslas, Atvejo vadybininko ir asmens teisės bei pareigos, numatomos teikti Paslaugos, jų apimtis, Paslaugų teikėjai, Paslaugų teikimo eiliškumas ir tvarka. Taip pat pasirašomi visi kiti direktoriaus įsakymu patvirtinti dokumentai.
28. Atvejo komandai įvertinus, kad asmuo yra pasirengęs darbo rinkai, Susitarimas yra nutraukiamas.
29. Atvejo komandai įvertinus, kad asmuo vis dar yra nepasirengęs darbo rinkai, nustatomos Susitarimo nevykdymo priežastys, poreikis ir galimybė keisti pagal Susitarimą teikiamas Paslaugas, jų apimtį, teikimo eiliškumą ar poreikis asmenims dalyvauti Priemonėse, Susitarimas pakeičiamas ar nutraukiamas.
30. Laukiami Programos rezultatai. Įgyvendinus Programoje išsikeltą tikslą, iš viso bus įdarbinti bent 25 bedarbiai vidutiniškai 4 mėnesių laikotarpiui. Socialiai pažeidžiami ir ekonomiškai neaktyvūs asmenys bus sugrąžinti į darbo rinką, tai padės atstatyti jų darbinius ir socialinius įgūdžius, užsidirbti pragyvenimui būtinas lėšas, sumažės socialinė atskirtis. Planuojama, kad Programos metu ir po jos įgyvendinimo iki 3 asmenų susiras nuolatinį darbą. Programos metu įgyta patirtis ir atnaujinti darbiniai bei socialiniai įgūdžiai, stiprinama motyvacija taip pat sudarys geresnes sąlygas Programos dalyviams savarankiškai ieškotis darbo. Programoje numatytos priemonės ypatingai prisidės prie gyventojų iš kaimiškų seniūnijų užimtumo didinimo. Įgyvendinant Programos antrąją priemonę –skatinimo ir motyvavimo paslaugų teikimo, – 2023 m. šios paslaugos bus suteiktos ne mažiau kaip 45 darbo rinkai besirengiantiems asmenims. Iš visų Programos dalyvių ilgalaikiam, neterminuotam darbui bus siekiama įdarbinti iki 13 proc.
V SKYRIUS
TĘSTINUMAS IR PROGNOZĖ
34. Užimtumo didinimo programos vizija. Atsižvelgiant į tai, kad Programa yra nukreipta į piniginės socialinės paramos gavėjus, asmenis, vyresnius kaip 40 metų, ir asmenis, patiriančius socialinę riziką, ateityje numatoma toliau tęsti šių tikslinių grupių užimtumo didinimą. Atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybėje nemaža dalis registruotų bedarbių Užimtumo tarnyboje turi darbo rinkai besirengiančio asmens statusą, tikimasi, jog per užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų teikimą jų pavyks integruoti daugiau į Programą.
35. Prognozuojamos tikslinės grupės. Teikiant priemones ir paslaugas užimtumui didinti, planuojant jų mastą ateinantiems 3 metams, ir toliau bus orientuojamasi į pagrindines tikslines grupes, kurios susiduria su užimtumo problema Savivaldybėje: vyresni kaip 40 metų piniginės socialinės paramos gavėjai, asmenys, patiriantys socialinę riziką. Ateityje taip pat tikimasi įtraukti nėščias moteris, vaikų motinas (įmotes) arba tėvus (įtėvius), globėjus, rūpintojus ir asmenis, faktiškai auginančius vaikus (įvaikius) iki 8 metų arba neįgalius vaikus (įvaikius) iki 18 metų, bei asmenis, prižiūrinčius sergančius ar neįgalius šeimos narius ir kt.
36. Prognozuojamos priemonės ir paslaugos. Poreikis naudotis laikino įdarbinimo priemonėmis asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių negali sėkmingai integruotis į darbo rinką kitomis priemonėmis, išliks ir ateinančiais metais. Įvertinus tai, kad bedarbių asmenų iš kaimiškų seniūnijų skaičius Savivaldybėje nemažėja, nenuolatinio pobūdžio darbai bus aktuali priemonė. Atsižvelgiant į socialiai pažeidžiamų asmenų motyvacijos integruotis į darbo rinką stoką, motyvacijos stiprinimas taip pat išliks Programose. Tačiau tik įvertinus Programos pasiektus rodiklius, įgyvendinimo problemas ir pateiktus pasiūlymus, bus galima planuoti priemones kitiems metams.
37. Savivaldybės finansinių galimybių palyginimas su numatytų priemonių ir paslaugų finansavimu. Savivaldybėje yra santykinai aukštas nedarbo lygis, todėl didelei gyventojų daliai reikalingas ilgalaikio užimtumo didinimas, tačiau Savivaldybė neturi finansinių išteklių, kad galėtų visus, neužimtus ir neaktyvius darbo rinkoje asmenis įtraukti į Programą. Atsižvelgiant į tai, bus įdarbinami labiausiai socialiai pažeidžiami asmenys, kurie ne tik užsidirbs pragyvenimui būtinas lėšas, bet ir atstatys darbinius ir socialinius įgūdžius. Taip pat sumažės socialinių pašalpų mokėjimas Savivaldybėje, nes piniginės socialinės paramos gavėjai išlieka viena didžiausių prioritetinių tikslinių grupių užimtumui didinti.
38. Išteklių prognozė ateinantiems 3 metams. Atsižvelgiant į esamą nedarbo lygį Savivaldybėje, prognozuojama, jog bedarbių skaičius Savivaldybėje 2023–2026 m. nežymiai mažės ir išliks didesnis už šalies vidurkį. Numatyti Savivaldybės biudžetą ateinantiems 3 metams yra sudėtinga, todėl, planuojant priemones bei paslaugas, bus atsižvelgiama į biudžeto galimybes, tačiau vertinant esamą situaciją ir nedarbo lygį Savivaldybėje, prognozuojama, kad priemonių ir paslaugų poreikis nesumažės. Numatoma, kad pagrindinis finansavimo šaltinis priemonėms ir paslaugoms įgyvendinti bus valstybės specialiosios tikslinės dotacijos lėšos savivaldybių biudžetams.
VI SKYRIUS
UŽIMTUMO DIDINIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA
39. Savivaldybės administracija ateinančių metų užimtumo didinimo programos projektą pateikia svarstyti ir tvirtinti Savivaldybės tarybai kartu su einamųjų metų Savivaldybės biudžetu.
40. Už Programos įgyvendinimo koordinavimą atsakingi Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos bei Finansų skyriai.
41. Savivaldybės praėjusių metų užimtumo didinimo programos įgyvendinimo priežiūra vykdoma parengiant praėjusių metų užimtumo didinimo programos priemonių ir paslaugų įgyvendinimo ataskaitą. Ši ataskaita parengiama per 30 darbo dienų nuo užimtumo didinimo programos įgyvendinimo laikotarpio pabaigos ir pateikiama Savivaldybės administracijos direktoriui. Už ataskaitos parengimą atsakingas Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius.
42. Savivaldybės praėjusių metų Užimtumo didinimo programos priemonių ir paslaugų įgyvendinimo ataskaitoje faktiškai įvykdytų priemonių rodikliai (paslaugų gavėjų skaičius, panaudoti asignavimai) lyginami su planuotais rodikliais, nustatytu gyventojų užimtumo didinimo poreikiu. Vertinant aptariama Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo eiga, iškilusios kliūtys planui įgyvendinti, laukiamiems rezultatams pasiekti, ieškoma alternatyvių sprendimo būdų.
43. Vertinant Programą, tikrinama, ar pasiekti rezultatai, tikslai ir uždaviniai, vertinamas panaudotų lėšų efektyvumas, Programos priemonių bei paslaugų tikslingumas, atsižvelgiant į kintančias aplinkybes ir veiksnius, turinčius ar galinčius turėti įtakos šiai programai įgyvendinti ir tikslui pasiekti. Jeigu jie nepasiekti, analizuojami veiksniai, turintys įtakos rezultatams, numatomos priemonės šiems veiksniams pašalinti ar sumažinti. Programa tikslinama pagal kintančias aplinkybes ir veiksnius, turinčius ar galinčius turėti įtakos jai įgyvendinti ir tikslui pasiekti.
44. Programos vertinimo kriterijai:
44.1. pasibaigus užimtumo didinimo programoms per 6 mėnesius dirbo arba vykdė savarankišką veiklą asmenų dalis iš užimtumo didinimo programų dalyvių skaičiaus, procentai;
44.2. pasibaigus užimtumo didinimo programoms po 6 mėnesių dirbo arba vykdė savarankišką veiklą asmenų dalis iš užimtumo didinimo programų dalyvių skaičiaus, procentai.
45. Programos įgyvendinimo priežiūra derinama su bendra strateginio planavimo dokumentų Savivaldybėje stebėsena.
