LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS

įsakymas

DĖL lietuvos respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymo nr. 1-241 „dėl nacionalinio gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo prevencinių veiksmų ir nacionalinio gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planų patvirtinimo“ pakeitimo

2014 m. gruodžio 30 d. Nr. 1-325

Vilnius

P a k e i č i u Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo prevencinių veiksmų planą ir Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, patvirtintus Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1-241 „Dėl Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo prevencinių veiksmų ir Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planų patvirtinimo“ ir juos išdėstau naujomis redakcijomis (pridedama).

Energetikos ministras                                                                                             Rokas Masiulis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos energetikos

ministro 2012 m. lapkričio 28 d.

įsakymu Nr. 1-241

(Lietuvos Respublikos energetikos

ministro 20 14 m. gruodžio 30 d.

įsakymo Nr. 1-325 redakcija)

Nacionalinis GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO SAUGUMO UŽTIKRINIMO prevencinių veiksmų planas

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Nacionalinis gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo prevencinių veiksmų planas (toliau – Prevencinių veiksmų planas) nustato:

1.1. gamtinių dujų (toliau – dujos) rinkos apžvalgą;

1.2. 2010 metais atlikto dujų tiekimo sutrikimų Lietuvoje rizikos vertinimo (toliau – rizikos vertinimas), bei atnaujintų rizikos vertinimų rezultatus;

1.3. prevencines priemones, kurių reikia 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 2004/67/EB (OL 2010 L 295, p. 1), (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 994/2010) 6 ir 8 straipsniuose nustatytiems infrastruktūros (N-1) ir tiekimo standartams įgyvendinti. Atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 994/2010) 5 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimus apibrėžiamos prevencinės priemonės, jų kiekis, pajėgumai ir laikas joms įgyvendinti;

1.4. įpareigojimus valstybės institucijoms, dujų įmonėms ir nebuitiniams vartotojams dėl Prevencinių veiksmų plano įgyvendinimo (proceso dalyvių pagrindines funkcijas ir atsakomybę);

1.5. kitas prevencines priemones siekiant, kad būtų kuo mažiau apribotas dujų tiekimas visiems dujų vartotojams;

1.6. bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis mechanizmus, naudojamus rengiant ir įgyvendinant regioninio lygmens prevencinių veiksmų ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus;

1.7. informaciją apie įgyvendinamą ir planuojamą dujų perdavimo sistemos sujungimą su Europos Sąjungos dujų perdavimo sistemomis;

1.8. informaciją apie viešuosius interesus atitinkančius įpareigojimus, susijusius su dujų tiekimo saugumu.

2. Prevencinių veiksmų plano tikslas yra užtikrinti dujų tiekimo saugumą Lietuvos Respublikoje.

3. Planas įgyvendina Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (toliau – Gamtinių dujų įstatymas) 45–48 straipsnių ir Reglamento (ES) Nr. 994/2010 reikalavimus.

4. Planas taikomas pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme (toliau – Energetikos įstatymas) ir Gamtinių dujų įstatyme apibrėžtą kompetenciją valstybės institucijoms, dujų įmonėms, nebuitiniams dujų vartotojams ir kitoms energetikos įmonėms, naudojančioms dujas.

5. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija) yra kompetentinga institucija, atsakinga už dujų tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas).

6. Plane vartojamos sąvokos atitinka Energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

II SKYRIUS

DUJŲ RINKOS APŽVALGA

PIRMASIS SKIRSNIS

ESAMA DUJŲ SISTEMA IR PAJĖGUMŲ PANAUDOJIMAS

7. Lietuvos dujų perdavimo sistema yra sujungta tik su vienos Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės, – Latvijos dujų perdavimo sistema. Kadangi kol kas jungčių su bendra ES dujų perdavimo sistema nėra – Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija yra izoliuotos nuo bendrosios ES dujų rinkos.

8. Lietuvos dujų sistema sujungta su Baltarusijos, Latvijos ir Rusijos Federacijos dujų sistemomis (1 pav.). Tarptautinės jungtys su Rusijos Federacija, Baltarusijos Respublika ir Latvijos Respublika reguliuojamos sutartimis. Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esantys pajėgumai užtikrina visus Lietuvos vartotojams, tranzito į Rusijos Federaciją (Kaliningrado sritį) ir Latvijos kryptimi reikalingus pajėgumus. Dujų tranzitas per Lietuvos teritoriją vykdomas tik į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, t. y. kertant išorines Europos Sąjungos sienas. 

9. Dujos į Lietuvą tiekiamos iš Rusijos Federacijos per Baltarusiją magistraliniu dujotiekiu Minskas–Vilnius, pasienio dujų apskaitos stotis Kotlovkoje nuosavybės teise priklauso Baltarusijai. Antroji jungtis su Baltarusija Ivacevičiai–Vilnius šiuo metu nenaudojama (dujotiekio techninė būklė netinkama, neįrengta dujų apskaitos stotis). Šalies šiaurinėje dalyje Lietuvos dujų perdavimo sistema sujungta su Latvijos dujotiekiais. Dujų apskaita vykdoma Kiemėnų dujų apskaitos stotyje.

Nuo 2014 m. gruodžio 3 d. pradėtas eksploatuoti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas (toliau – SGD terminalas), kuris sudarė sąlygas importuoti suskystintas dujas į Lietuvą. Maksimalūs dujų kiekiai kuriuos bus galima patiekti per Klaipėdos SGD terminalą: nuo 2014 m. gruodžio mėn. – 44.4 GWh (4,272 mln. m³) per parą, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 56,2 GWh (5,4 mln. m³) per parą (19,8 TWh (1,9 mlrd. m³) per metus), o 2015 m. pabaigoje įrengus magistralinio dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai antrąją liniją planuojama – 114,4 GWh (11 mln. m³) per parą (41,6 TWh (4 mlrd. m³) per metus).

10. Lietuvoje teisės aktų (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 8 punktai) nustatyta tvarka dujų perdavimo ir skirstymo sistemas eksploatuojančių įmonių veiklos yra licencijuojamos ir licencijose nurodomos jų veiklos teritorijos. Dujų perdavimo licenciją turi tik AB „Amber Grid“, kuri eksploatuoja visus magistralinius perdavimo sistemos vamzdynus.

11. Perdavimo sistema 2013 m. vartotojams transportuota 50122,8 GWh (4819,5 mln. m³) dujų (2012 m. – 56517,8 GWh (5434,4 mln. m³), iš jų tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją – 22385.1 GWh (2152,417 mln. m³) arba 44,66 proc. nuo bendro dujų vartotojams transportuoto kiekio perdavimo sistema (2012 m. 22540.9 GWh (2167,4 mln. m³) arba 39,88 proc.

12. AB „Amber Grid“, pagal Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 9 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus, skelbia dujų įleidimo ir išleidimo taškus perdavimo sistemoje ir šiuose taškuose didžiausius techninius abipusių srautų pajėgumus, bendrus sutartinius ir pertraukiamuosius pajėgumus bei turimus pajėgumus.

13. Dujų tranzitui per Lietuvos Respublikos teritoriją yra svarbūs du taškai: Kotlovkos dujų apskaitos stotis (dujų priėmimo taškas, maksimalūs techniniai pajėgumai – 324,5 GWh (31,2 mln. m³) per parą) ir Šakių (Bridžių) dujų apskaitos stotis (dujų pristatymo taškas, maksimalūs techniniai pajėgumai – 109,2 GWh (10,5 mln. m³) per parą).

14. Dujų skirstymo veikla verčiasi 6 įmonės, kurių didžiausia yra AB „Lietuvos dujos“, skirstanti dujas didžiojoje šalies teritorijos dalyje. Kitos 5 įmonės verčiasi dujų skirstymo veikla tik kai kuriuose rajonuose:

14.1. UAB „Intergas“ skirsto dujas Mažeikių ir Druskininkų savivaldybių teritorijose.

14.2. UAB „Druskininkų dujos“ skirsto dujas Druskininkų savivaldybės teritorijoje.

14.3. AB agrofirma „Josvainiai“ skirsto dujas Kėdainių rajono Josvainių seniūnijoje.

14.4. UAB „Fortum Heat Lietuva“ skirsto dujas Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje.

14.5. AB „Achema“ skirsto dujas Jonavos rajono Ruklos seniūnijoje.

15. Bendras dujų tinklų ilgis Lietuvoje sudaro apie 10,5 tūkst. km, iš jų magistraliniai tinklai – 2 tūkst. km, o skirstomieji tinklai – 8,5 tūkst. km. Dujos tiekiamos visiems didiesiems Lietuvos miestams. Šalies dujotiekių schema ir pagrindinių dujų apskaitos ir skirstymo stočių vietos pavaizduotos 1 paveiksle. Dujų skirstymų stočių pajėgumai yra pakankami vartotojų poreikiams tenkinti ir neriboja vartotojams galimo tiekti dujų kiekio.

1 pav. Lietuvos dujų sistema (šaltinis – perdavimo sistemos operatorius).

16. AB „Amber Grid“ perdavimo sistemą sudaro 2 007 km dujotiekių, 275 čiaupų aikštelės, 66 dujų skirstymo stotys (toliau – DSS), 3 dujų apskaitos stotys, dvi kompresorių stotys (Panevėžio ir Jauniūnų).

17. Nors esami Lietuvos dujų sistemos techniniai pajėgumai leidžia pilnai aprūpinti Lietuvos vartotojus dujomis, tačiau tik įrengus magistralinio dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai antrąją liniją bus sudarytos sąlygos panaudoti visus SGD terminalo techninius pajėgumus ir užtikrinti dujų tiekimo saugumą.

ANTRASIS SKIRSNIS

DUJŲ TIEKIMO RINKA

18. Valstybinė kainų ir energetikos komisija (toliau – Komisija) rengia ir savo interneto svetainėje www.regula.lt viešai skelbia Gamtinių dujų rinkos stebėsenos ataskaitas už kiekvieną metų ketvirtį.

19. Gamtinių dujų rinkos stebėsenos ataskaitose pateikti pagrindiniai duomenys ir informacija apie dujų importą, perdavimą, skirstymą ir tiekimą.

III SKYRIUS

RIZIKOS VERTINIMO REZULTAI

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

20. Energetikos ministerija 2010 metais atliko pirmąjį rizikos vertinimą ir 2011 m. gruodžio mėn. jį pateikė Europos Komisijai (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 10 punktas). Rizikos vertinimas buvo atliktas laikantis Reglamento (ES) Nr. 994/2010 9 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Atliekant rizikos vertinimą buvo išsamiai įvertintos visos rizikos, turinčios poveikį dujų tiekimo saugumui, ir prognozuojama, kaip tinkamai užtikrinti dujų tiekimą Lietuvos vartotojams sutrikus dujų tiekimui per pagrindinį dujų priėmimo tašką (Kotlovkos dujų apskaitos stotį) ir siekiant apsaugoti nenutrūkstamą dujų tiekimą pažeidžiamiems vartotojams.

21. Rizikos vertinimas turi būti periodiškai atnaujinamas (ne rečiau kaip kas dveji metai iki atitinkamų metų rugsėjo 30 d.). Rizikos vertinimo atnaujinimas pirmą kartą buvo atliktas 2014 m. I pusmetyje ir 2014 m. birželio 18 d. nustatyta tvarka pateiktas Europos Komisijos Energetikos Generaliniam Direktoratui.

ANTRASIS SKIRSNIS

INFRASTRUKTŪROS STANDARTAS

22. Infrastruktūros standartas (N-1) apibūdina dujų infrastruktūros techninį pajėgumą patenkinti bendrą dujų poreikį nustatytoje (N-1) formulės taikymo teritorijoje, kai sutrinka vienos didžiausios dujų infrastruktūros veikimas išskirtinai didelio dujų poreikio dieną, kuri pagal statistinę tikimybę pasitaiko kartą per 20 metų. Detalus infrastruktūros standarto (N-1) skaičiavimas yra pateiktas Reglamento (ES) Nr. 994/2010 1 priede.

23. 2010 m. atliktame rizikos vertinime buvo nustatyta, kad Lietuvos atveju dujų perdavimo sistemos dalis – Kotlovkos dujų apskaitos stotis yra „didžiausia dujų infrastruktūros dalis“ (dujų tiekimo sutrikimas per pagrindinį dujų priėmimo į Lietuvą tašką), todėl ji buvo naudojama skaičiuojant infrastruktūros standarto (N-1) dydį. Lietuvos infrastruktūros standarto (N-1) apskaičiavimo rezultatai parodė, kad šis rodiklis siekia tik 27,4 proc. ir netenkina Reglamento (ES) Nr. 994/2010 reikalaujamos 100 proc. reikšmės.

24. 2014 m. atliktame rizikos vertinimo atnaujinime Lietuvos infrastruktūros standarto (N-1) apskaičiavimo rezultatai parodė, kad šis rodiklis siekia 37,1 proc. ir dar netenkina Reglamento (ES) Nr. 994/2010 reikalaujamos 100 proc. reikšmės. Lyginant su ankstesniu rizikos vertinimu Lietuvos infrastruktūros standarto (N-1) rodiklis padidėjo beveik 10 proc. dėl sumažėjusio dujų vartojimo šalyje ir padidintų dujų tiekimo pajėgumų iš Latvijos.

25. Nuo 2014 m. gruodžio 3 d. pradėjus eksploatuoti SGD terminalą Klaipėdoje, esamais dujotiekiais yra galima iš alternatyvių šaltinių patiekti iki 6,98 mln. m³ dujų šalies vartotojams. Po Klaipėdos SGD terminalo įrengimo Lietuvos infrastruktūros standarto (N-1) kriterijaus reikšmė padidėjo iki 78,7 proc., o įgyvendinus projektą „Magistralinio dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai DN800 statyba“ bus galima išnaudoti visus Klaipėdos SGD terminalo pajėgumus ir N-1 kriterijaus reikšmė padidės iki 102,6 proc., bei atitiks Reglamento (ES) Nr. 994/2010 keliamus reikalavimus.

TREČIASIS SKIRSNIS

TIEKIMO STANDARTAS

26. Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 6 ir 10 punktuose nurodyti teisės aktai nustato prievolę dujų tiekimo įmonėms imtis priemonių užtikrinti dujų tiekimą pažeidžiamiems vartotojams šiais atvejais:

26.1. esant ekstremaliai temperatūrai septynių dienų piko laikotarpiu, kuris pagal statistinę tikimybę pasitaiko kartą per 20 metų;

26.2. bent 30 dienų išskirtinai didelio dujų tiekimo laikotarpiu, kuris pagal statistinę tikimybę pasitaiko kartą per 20 metų;

26.3. bent 30 dienų laikotarpiu vidutinėmis žiemos sąlygomis sutrikus vienos didžiausios dujų infrastruktūros veikimui.

27. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašo (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 6 punktas) 8 punkte nustatė detalią tiekimo standarto įgyvendinimo tvarką.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

RIZIKOS ANALIZĖ

28. Rizikos vertinime nustatyta, kad dujų tiekimo saugumas ir patikimumas yra svarbus šalies energetiniams poreikiams tenkinti. Esamos dujų tiekimo sistemos ir aplinkos analizė išryškino šias pagrindines tiesiogines dujų tiekimo sutrikimo rizikas:

28.1. techninė dujų tiekimo patikimumo;

28.2. komercinė dujų tiekimo patikimumo;

28.3. priklausomybės nuo vieno dujų tiekimo šaltinio;

28.4. terorizmo;

28.5. dujų tiekimo nutraukimo padarinių rizika centralizuotos šilumos tiekimo sektoriui;

28.6. dujų tiekimo nutraukimo padarinių rizika individualiai besišildantiems vartotojams;

28.7. dujų tiekimo nutraukimo padarinių rizika elektros energijos gamybos sektoriui;

28.8. dujų tiekimo nutraukimo padarinių rizika pramonės, žemės ūkio ir paslaugų sektoriui;

28.9. dujų kainų padarinių rizika gyventojų perkamajai galiai.

Techninė dujų tiekimo patikimumo rizika

29. Dujos į Lietuvą yra tiekiamos vienintele dujotiekio Minskas–Vilnius linija, kuri buvo įrengta 1988–1989 metais. Magistralinių dujotiekių skaičiuojamasis nusidėvėjimo laikotarpis yra 55 metai. Perdavimo sistemos techninė būklė, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos vertinimu, yra pakankamai gera, tačiau nemažai dujotiekių yra 30–40 metų senumo ir jų projektinis tarnavimo laikas artėja prie pabaigos. 2009 metais įvykusi magistralinio dujotiekio Vilnius–Panevėžys avarija parodė, kad avarijos dujų perdavimo sistemoje yra galimos, todėl, atlikus diagnostinius tyrimus, būtina užtikrinti pakankamas investicijas dujotiekiams modernizuoti.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. dujos pradedamos tiekti į Lietuvą ir per Klaipėdos SGD terminalą, kurio techninis pajėgumas, iki magistralinio dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai antrosios linijos įrengimo – 41.6 GWh (4 mln. m³) per parą (15,2 TWh (1,46 mlrd. m³) per metus).

30. Galima tik atskirų dujotiekio atkarpų techninių gedimų rizika dėl agresyvios aplinkos, techninio broko įrengimo metu ar šių veiksnių kombinacijos. Todėl dujotiekio techninio gedimo rizika galima tik po ilgo laikotarpio, o dėl vykdomų dujotiekių eksploatavimo ir priežiūros programų rizikos tikimybė yra maža. Tiesioginė rizikos kaina įvertinama kaip papildomos energetikos sektoriaus įmonių sąnaudos, kurios įvertintos toliau pateiktuose rizikų aprašymuose. Tiesioginė rizikos kaina sudarytų iki 32,35 mln. Eur.

31. Lietuvos dujų perdavimo sistema yra sujungta su Latvijos dujotiekių sistemos atšaka Panevėžys–Ryga, kurios pralaidumas užtikrina pažeidžiamų vartotojų aprūpinimą dujomis esant ekstremalioms situacijoms, kai dujos netiekiamos pagrindine jungtimi Vilnius–Minskas. Šia atšaka yra gaunamos dujos iš Inčukalnio požeminės gamtinių dujų saugyklos (Latvija) (toliau – Inčukalnio PGDS). Dujų sistemas jungia 2 vamzdynai iš Lietuvos pusės ir 1 vamzdynas iš Latvijos pusės, kurie buvo įrengti 1986–1987 metais. Vamzdynai yra naudojami mažiau nei pusę projektinio gyvavimo laiko, todėl galima tik atskirų atkarpų techninių gedimų rizika dėl agresyvios aplinkos, techninio broko klojimo metu ar šių veiksnių kombinacijos. Dėl vykdomų dujotiekių eksploatavimo ir priežiūros programų šios rizikos tikimybė yra maža ir gedimas galimas tik po ilgo laikotarpio. Dėl šios atšakos gedimo sumažėtų šalies apsirūpinimo dujomis patikimumas, nes UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ir kitos dujų tiekimo įmonės negalėtų naudotis Inčukalnio PGDS laikomomis dujų atsargomis. Vertinama šios rizikos kaina prilyginama vamzdyno rekonstrukcijos darbams ir laikoma, kad siekia iki 0,3 mln. Eur / km.

Komercinė dujų tiekimo patikimumo rizika

32. Visiems Lietuvos vartotojams dujos yra tiekiamos pagal ilgalaikes dujų tiekimo sutartis, kurios baigiasi: UAB „Dujotekana“ – 2020 metais, UAB „Haupas“ ir UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ – 2015 metais, o UAB Kauno termofikacijos elektrinės – 2017 metais.

33. 37 proc. šalies rinkos dujos tiekiamos pagal ilgalaikę dujų tiekimo sutartį tarp Rusijos OAO „Gazprom“ ir UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ir, kol nepasirašyta nauja ilgalaikė sutartis, yra neužtikrintas dujų tiekimas vartotojams nuo 2016 metų. Naujoje tiekimo sutartyje gali būti numatytas mažesnis tiekiamas dujų kiekis, numatyta kita kainos skaičiavimo metodika, kuri paveiktų iki 37 proc. šalies rinkos. Laiko atžvilgiu ši rizika yra vertinama kaip vidutinio laikotarpio veiksnys su maža tikimybe, nes dėl paskutiniu metu sumažėjusio eksportuojamų dujų kiekio OAO „Gazprom“ yra suinteresuota skatinti dujų eksportą.

Priklausomybės nuo vieno dujų tiekimo šaltinio rizika

34. Alternatyvių dujų tiekimo šaltiniai šalyje atsirado nuo 2014 m. gruodžio mėn., pradėjus eksploatuoti SGD terminalą Klaipėdoje. Tai sudarė sąlygas padidinti dujų tiekimo patikimumą Lietuvos vartotojams. Tačiau kol nėra įrengtos Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties, šalies dujų sistemos lieka izoliuotos nuo bendros ES dujų rinkos. Dėl techninės dujotiekių būklės šios rizikos įvykimo laikotarpis priskiriamas prie ilgo laikotarpio, bet dėl po 1 metų pasibaigiančių ilgalaikių dujų tiekimo sutarčių ši rizika tampa aktuali trumpuoju laikotarpiu. Esamos jungtys užtikrina šalies vartotojų poreikių tenkinimą, todėl šios rizikos kaina įvertinama kaip rizikos išvengimo kaina ir prilyginama Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio sujungimo investicijoms – 136 mln. Eur.

Terorizmo rizika

35. Lietuvoje dėl dalyvavimo tarptautinėse karinėse misijose Irake ir Afganistane galėtų būti vertinama religinio terorizmo išpuolių rizika, bet 2010–2012 metais Lietuvoje nebuvo įvykdyta nė vieno teroristinio išpuolio, todėl galima vertinti, kad tokių išpuolių tikimybė yra maža. Taip pat šią riziką mažina dalyvaujantis nedidelis karių skaičius, kurie nedalyvauja pagrindinėse karinėse operacijose. Todėl ši rizika įvertinama kaip trumpalaikė ir mažai tikėtina. Priklausomai nuo pasirinktos išpuolio vietos, būtų iki skirtingo lygmens sutrikdytas dujų tiekimas vartotojams, todėl vertinama šios rizikos kaina prilyginama tik vamzdyno rekonstrukcijos darbams ir laikoma, kad siekia iki 0,3 mln. Eur/km.

Dujų tiekimo nutraukimo padarinių rizika centralizuotos šilumos tiekimo sektoriui

36. Centralizuotai tiekiama šiluma aprūpinama iki 42 proc. bendro gyvenamojo fondo Lietuvoje. Šilumos tiekimo sektoriaus balanse dujos užima iki 68,2 proc. Ateinančių 5 metų laikotarpiu numatomas esamos vartotojų struktūros išlaikymas. Dujų dalis centralizuotos šilumos tiekimo sektoriaus balanse gali sumažėti iki 33,7 proc. dėl įgyvendinamų ir planuojamų atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo projektų. Visi didieji šilumos gamintojai yra apsirūpinę alternatyviu kuru, kurio užtektų 10 dienų esant didžiausiam šilumos poreikiui (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1 ir 12 punktai). Todėl dujų tiekimo nutraukimas nekeltų tiesioginės grėsmės šilumos tiekimo nutraukimui, tik šilumos gamintojai būtų priversti naudoti alternatyvų kurą, kuris yra brangesnis nei dujos. Ši rizika yra pavojingiausia trumpu laikotarpiu, nors jos atsiradimas dėl dujų sistemos techninės būklės ir galiojančių ilgalaikių dujų tiekimo sutarčių yra mažai tikėtinas. Šios rizikos tiesioginės kainos nėra, nes šilumos gamintojai yra sukaupę rezervinio kuro atsargų. Nutrūkus dujų tiekimui, vartotojų patiriamos papildomos išlaidos įvertinamos darant prielaidą, kad šilumos gamyboje dujos pakeičiamos mazutu.

37. Centralizuoto šilumos tiekimo įmonių šalčiausio mėnesio šilumos gamyba siekia iki 17 proc. metinės gamybos.

38. Vertinant rizikos kainą, laikoma, kad iki 5,7 proc. centralizuotos šilumos tiekimo sektoriaus įmonėms dujas reikės pakeisti mazutu. Tai sudarys iki 29,2 tūkst. tne, arba 31,9 tūkst. t mazuto. Remiantis Komisijos pateikiamais centralizuotos šilumos tiekimo sektoriaus rodikliais, kainų skirtumas tarp mazuto ir gamtinių dujų 2014 m. balandžio mėn. siekė 122 Eur / tne. Todėl šios rizikos kaina gali siekti iki 3,9 mln. Eur. Deginant mazutą taip pat padidės šilumos tiekimo įmonių tarša CO₂ dujomis. Išmetimų skirtumas tarp prie vienodo deginimo efektyvumo sudegintos 1 tne mazuto ir dujų sudaro 0,871 t CO₂. Todėl įmonės papildomai išmes 27,8 tūkst. t CO₂. Esant 1 t CO₂ vidutinei dabartinei kainai apie 4,92 Eur / t CO₂, papildomos sąnaudos aplinkos taršai sudarys apie 0,15 mln. Eur. Bendra rizikos vertė galėtų siekti iki 8,2 mln. Eur. Pagal Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijai priklausančių įmonių 2012 metų veiklos duomenis, šis padidėjimas sudarytų iki 1,5 proc. bendrų sąnaudų, todėl rizikos poveikis vertinamas kaip juntamas.

39. Nutrūkus dujų tiekimui, centralizuotos šilumos tiekimo sektoriaus įmonės turėtų naudoti brangesnį kurą šilumos gamybai ir sumažėtų šio tipo paslaugų prieinamumas vartotojams.

Dujų tiekimo nutraukimo padarinių rizika individualiai besišildantiems vartotojams

40. Individualiai tiekiama šiluma aprūpinama iki 58 proc. bendro gyvenamojo fondo Lietuvoje. Namų ūkiuose sunaudojamo kuro balanse dujos sudaro iki 9,4 proc. Daroma ta pati prielaida, kad šalčiausiu metu vartotojai sunaudoja iki 17 proc. metinio kuro kiekio ir tai atitinka 24,7 tūkst. tne. Įvertinus, kad esamas elektros energijos ir dujų kainų skirtumas privatiems vartotojams siekia iki 922 Eur / tne, tai šios rizikos kaina vertinama 22,8 tūkst. Eur. Ši rizika yra pavojingiausia trumpu laikotarpiu, nors jos atsiradimas dėl dujų sistemos techninės būklės yra mažai tikėtinas, o poveikis vertinamas kaip juntamas.

Dujų tiekimo nutraukimo padarinių rizika elektros energijos gamybos sektoriui

41. Šalyje gaminamos elektros energijos kuro balanse iki 55 proc. sudaro dujos. Pagal anksčiau pateiktas prognozes, dujų sunaudojimas elektrai generuoti iki 2020 metų vidutiniškai siektų iki 325,4 tūkst. tne per metus. Pagal Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus pateikiamus duomenis, elektros generavimas daugiausia didžiausių poreikių metu – sausio mėnesį sudarytų iki 10,1 proc. metinio kiekio. Esant vidutiniam kainos skirtumui tarp mazuto ir dujų 122 Eur / tne, toks kuro pakeitimas kainuotų iki 1,3 mln. Eur, o papildomos CO₂ taršos sąnaudos siektų 0,06 mln. Eur. Bendra rizikos vertė galėtų siekti iki 1,4 mln. Eur. Ši rizika yra pavojingiausia trumpu laikotarpiu, nors jos įvykimas dėl dujų sistemos techninės būklės ir galiojančių ilgalaikių dujų tiekimo sutarčių yra mažai tikėtinas, o poveikis vertinamas kaip juntamas.

Dujų tiekimo nutraukimo padarinių rizika pramonės, žemės ūkio ir paslaugų sektoriui

42. Lietuvos pramonės, žemės ūkio ir paslaugų sektoriuose sunaudojamo kuro balanse dujos sudaro iki 22 proc. ir nutrūkus dujų tiekimui pramonės, žemės ūkio ir paslaugų sektoriai turės naudoti elektrą ar brangesnį kurą gamybai, apsirūpinimui šiluma ir karštu vandeniu. Nėra tikslių duomenų apie kuro kainos dedamąją ūkio subjektų gamybos sąnaudose ir įtakos produkcijos kainai, todėl šio sektoriaus patiriama rizikos kaina nevertinama. Ši rizika yra pavojingiausia trumpu laikotarpiu, nors jos atsiradimas dėl dujų sistemos techninės būklės ir galiojančių ilgalaikių dujų tiekimo sutarčių yra mažai tikėtinas, o poveikis vertinamas kaip žymus.

Dujų kainų padarinių rizika gyventojų perkamajai galiai

43. Augant dujų kainoms ir mažėjant dujų suvartojimui šalyje, šio kuro prieinamumas vartotojams sumažėtų, nes vartotojams tektų vis didesni sistemų išlaikymo ir priežiūros pastovieji kaštai. Tikėtina, kad ši rizika yra pavojingiausia trumpu laikotarpiu. Dėl galiojančių ilgalaikių dujų tiekimo sutarčių ši rizika yra mažai tikėtina, o poveikis vertinamas kaip juntamas.

44. Pagal atliktą rizikos vertinimą daugiausia rizikos veiksnių dėl dujų tiekimo nutraukimo gali įvykti trumpuoju laikotarpiu. Nors jų tikimybė maža, bet poveikis vartotojams būtų juntamas. Yra išskirtos tik 2 rizikos su žymiu poveikiu vartotojams – visiško dujų tiekimo nutraukimo dėl pagrindinio dujotiekio Minskas–Vilnius techninio gedimo ir geopolitinė dujų tiekimo rizika, susijusi su baigiančiomis galioti ilgalaikėmis dujų tiekimo sutartimis. Tačiau šių rizikų tikimybė yra maža. Prevencinių veiksmų plano 2 priedo 1, 2 ir 3 lentelėse pateikiama suvestinė informacija apie galimų rizikų vertinimą.

IV SKYRIUS

PREVENCINĖS PRIEMONĖS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

45. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi infrastruktūros standarto (N-1), šiame skyriuje pateikiamos galimos prevencinės priemonės, kurios turėtų būti įgyvendinamos, užtikrinant dujų tiekimo saugumą.

46. Numatomos šios prevencinės dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonės:

46.1. rinka pagrįstos priemonės;

46.2. ne rinka pagrįstos priemonės;

46.3. regioninio bendradarbiavimo.

ANTRASIS SKIRSNIS

RINKA PAGRĮSTOS DUJŲ TIEKIMO SAUGUMO PRIEMONĖS

47. Siekiant pagerinti dujų tiekimo saugumą Reglamento (ES) Nr. 994/2010 2 priede nustatytas nebaigtinis dujų tiekimo ir poreikio valdymo priemonių sąrašas, į kurį, vykdydamos dujų sektoriaus veiklos reguliavimą, turi atsižvelgti Energetikos ministerija ir Komisija.

1 lentelė. Rinka pagrįstos priemonės

Tiekimo valdymo priemonės	Poreikio valdymo priemonės
SGD terminalo pajėgumas	Dujų pakeitimas kita kuro rūšimi
Dujų tiekimo šaltinių ir dujų maršrutų įvairinimas	Pertraukiamųjų pajėgumų sutarčių naudojimas
Komercinis dujų laikymas saugyklose	Didesnis dujų vartojimo efektyvumas
Dujų srautų priešinga kryptimi pajėgumo didinimas	Savanoriškas nuolatinių pajėgumų atsisakymas
Investicijos į infrastruktūrą, įskaitant investicijas į dujų srautų priešinga kryptimi pajėgumą	Didesnis atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas
Lankstesnis dujų importas
Perdavimo sistemos operatorių vykdomas koordinuotas dujų transportavimas
Ilgalaikių ir trumpalaikių sutarčių naudojimas
Dujų tiekimo saugumo užtikrinimo susitarimai
Paprastesnė dujų, gaunamų iš atsinaujinančių energijos išteklių, įjungimo į dujų tinklų infrastruktūros tvarka
Lankstesnė dujų gamyba

Tiekimo valdymo priemonės

48. Lietuvoje šiuo metu nėra dujų gavybos, taip pat nėra dujų saugyklos. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ naudojasi Inčukalnio PGDS, esančia Latvijos Respublikoje. Dujų saugyklos pajėgumus Latvijos Respublikoje pagal pateiktas paraiškas skirsto AO „Latvijas gaze“. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ pagal sutartį su AO „Latvijas gaze“ Inčukalnio saugykloje saugo valstybės nustatytam laikotarpiui pažeidžiamiems vartotojams aprūpinti reikalingą dujų kiekį (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 6 punktas) bei nebuitiniams vartotojams, pasirašiusiems nenutrūkstamo dujų tiekimo sutartis, reikalingą dujų kiekį. Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 5 punktas) nustatyta, kad būtina išplėtoti dujų saugyklų pajėgumus, kurie leistų sukaupti šalyje dujų atsargas. Numatoma Lietuvoje įrengti požeminę gamtinių dujų saugyklą, kurios naudingas tūris būtų ne mažesnis kaip 500 mln. m³. Potenciali vietovė tokiai požeminei saugyklai Lietuvoje įrengti yra netoli Syderių gyvenvietės (Telšių r.). 2014 m. buvo užbaigti tyrimai, skirti įvertinti Syderių geologinės struktūros tinkamumą požeminiam dujų saugojimui. Tyrimų rezultatai parodė, kad Syderių geologinė struktūra yra tinkama požeminei dujų saugyklai įrengti. Ekonominis vertinimas parodė, kad naudingiausia būtų įgyvendinti projektą jo finansavimui pritraukiant ES paramos lėšas ir panaudojant saugyklą viso regiono energetinio saugumo stiprinimo reikmėms. Atlikta projekto kaštų ir naudos analizė parodė, kad finansiškai perspektyviausia yra 500 mln. m³ darbinio tūrio regioninė saugyklos alternatyva. Nustatyta, kad esant poreikiui, saugyklos tūris galėtų būti papildomai plečiamas.

49. Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 5 punktas) numatyta, kad SGD terminalas Klaipėdoje yra prioritetinis dujų sektoriaus projektas dujų kainoms sumažinti ir dujų rinkai sukurti. Siekiant SGD terminalą prijungti prie perdavimo sistemos ir efektyviai išnaudoti, įrengtas dujų tiekimo vamzdynas nuo terminalo iki magistralinio dujotiekio ir dujotiekis Klaipėda–Jurbarkas, kuris „užžiedino“ Lietuvos dujų perdavimo sistemą, taip pat kiti dujų perdavimo sistemos modernizavimo darbai. 2012 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymą, kuriuo užtikrinamas reikiamas teisinis pagrindas Lietuvoje įrengti SGD terminalą ir sudaromos finansinės bei organizacinės sąlygos technologiškai ir ekonomiškai pagrįstam SGD terminalo ir jo infrastruktūros eksploatavimui. SGD terminalas Klaipėdoje pradėtas eksploatuoti 2014 m. gruodžio mėnesį. Pradėjus eksploatuoti SGD terminalą Klaipėdoje infrastruktūros standartas (N-1) pasieks 78,7 proc.

50. Šiuo metu vertinamos galimybės įgyvendinti Lietuvos–Latvijos tarpvalstybinės jungties pralaidumo padidinimo projekto II etapą, kuris leis padidinti dujų perdavimo sistemos pralaidumą tarp šalių abiems kryptimis (iki 124,8 GWh (12 mln. m³) per parą). Šio projekto įgyvendinimas leistų pasiekti didesnę Baltijos šalių dujų sistemų tarpusavio integraciją ir sudarytų sąlygas Baltijos šalių dujų rinkos sukūrimui. Įgyvendinus kitą jungties plėtros etapą (2017–2019 m.), tarpvalstybinės jungties pralaidumas padidėtų iki 124,8 GWh (12 mln. m³) per parą ir infrastruktūros standartas (N-1) pasieks 136 proc.

51. Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 5 punktas) numatyta, kad Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties statyba yra strategiškai svarbi Europos Sąjungos dujų rinkos vientisumui (I etapą planuojama užbaigti 2017–2019 m.). 2011 m. Lietuvos perdavimo sistemos operatorius kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi atliko dujų jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos verslo aplinkos analizę. Verslo aplinkos analizės rezultatai atskleidė, kad Lenkijos–Lietuvos dujotiekių jungtis būtų labai naudinga regiono dujų rinkoms, padidindama dujų tiekimo patikimumą ir išplėsdama dujų rinkos galimybes, taip pat nurodė spręstinus klausimus. Preliminariais skaičiavimais, Lenkijos–Lietuvos dujotiekių jungties ilgis būtų 534 km (iš jų Lietuvos teritorijoje – 136 km). Šios jungties pajėgumų pakaktų, kad ja į Baltijos šalis būtų galima transportuoti iki 23,9 TWh (2,3 mlrd. m³) dujų per metus. Preliminari projekto vertė – 558 mln. Eur, didžioji dalis investicijų būtų Lenkijos teritorijoje. Skyrus sąlyginai nedideles papildomas investicijas, šios dujotiekių jungties pajėgumai galėtų būti padidinti iki 46,8 TWh (4,5 mlrd. m³) dujų per metus. Įgyvendinus Lenkijos–Lietuvos dujotiekių jungties kitą jungties plėtros etapą tarpvalstybinės jungties pralaidumas padidėtų iki 127,9 GWh (12,3 mln. m³) parą ir infrastruktūros standartas (N-1) pasieks 118–141,9 proc. (priklausomai dujų tiekimo apimčių per SGD terminalą ir iš Latvijos dujų sistemos).

52. Biodujos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvoje, daugiausia naudojamos elektros ir šilumos energijos gamybai. 2011 metais gegužės 11 d. priimto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biodujų gamyba yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga ir biodujas superka dujų sistemų operatoriai (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 4 punktas). Biodujoms, tiekiamoms į perdavimo ir (ar) skirstymo sistemas, kokybės ir sudėties reikalavimai nustatyti Gamtinių dujų kokybės reikalavimuose, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-194. Kad biodujos atitiktų jų tiekimui į perdavimo ir (ar) skirstymo tinklus keliamus reikalavimus, reikalingos didelės investicijos. Todėl šiuo metu dar nėra nei vienos jėgainės, kuri gamintų biodujas ir tiektų į gamtinių dujų tinklus. Ūkio subjektams, turintiems biodujų jėgaines, šiuo metu naudingiau ne pardavinėti biodujas, o patiems iš jų gaminti elektrą ir šilumą.

53. Suvestinė informacija apie įgyvendinamus ir planuojamus įgyvendinti dujų infrastruktūros plėtros projektus, kuriais siekiama pasiekti Reglamento (ES) Nr. 994/2010 nustatytą infrastruktūros standarto (N-1) reikalavimą yra pateikta Prevencinių veiksmų plano 3 priede.

Poreikio valdymo priemonės

54. Vadovaudamasis Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 9 punkte nurodyto teisės akto reikalavimais, dujų perdavimo sistemos operatorius skatina sistemos naudotojus tiksliau ir tolygiau planuoti reikiamus pajėgumus, nustatydamas konkrečias dujų perdavimo kainas, neviršijančias Komisijos nustatytų kainų viršutinių ribų.

55. Nepanaudoti (laisvi) pajėgumai siūlomi rinkoje, numatant galimybę sudaryti sutartis dėl pertraukiamųjų pajėgumų. Sudarius dujų perdavimo, skirstymo paslaugų sutartį, sistemos naudotojas turi galimybę kiekvieną savaitę ir (ar) kiekvieną dieną užsakyti (patikslinti) pajėgumus. Sistemos naudotojas pajėgumų užsakymą (užsakymo tikslinimą) gali atlikti elektroninėje erdvėje (internetu) arba raštu pagal sutarties sąlygas. Atitinkamam laikotarpiui užsakant pajėgumus, sistemos naudotojas privalo turėti nusipirktą dujų kiekį. Tiekimo režimas pagal dujų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas turi būti suderintas su dujų tiekimo įmone.

TREČIASIS SKIRSNIS

NE RINKA PAGRĮSTOS DUJŲ TIEKIMO SAUGUMO PRIEMONĖS

56. Siekiant pagerinti dujų tiekimo saugumą Reglamento (ES) Nr. 994/2010 3 priede nustatytas nebaigtinis dujų tiekimo ir poreikio valdymo priemonių sąrašas, į kurį ekstremalios situacijos atveju, vykdydamos dujų sektoriaus veiklos reguliavimą, turi atsižvelgti Energetikos ministerija ir Komisija.

2 lentelė. Ne rinka pagrįstos priemonės

Tiekimo valdymo priemonės	Poreikio valdymo priemonės
Dujų atsargų naudojimas	Privalomas dujų pakeitimas kita kuro rūšimi
Privalomas alternatyvaus kuro atsargų (mazuto, dyzelino) naudojimas	Naudojimas pertraukiamųjų pajėgumų sutartis
Privalomas elektros energijos, pagamintos naudojant kitus šaltinius nei dujos, naudojimas	Privalomas nuolatinių pajėgumų atsisakymas
Privalomas dujų priėmimas iš SGD terminalo
Lankstesnė dujų gamyba

57. Remiantis Reglamento (ES) Nr. 994/2010 2 straipsnio 1 dalies a punktu, nustatomas prioritetinis nenutrūkstamas dujų tiekimas pažeidžiamiems vartotojams. Vykdydama Reglamento (ES) Nr. 994/2010 reikalavimus ir Gamtinių dujų įstatymo reikalavimus, Vyriausybė 2012 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 325 patvirtino naujos redakcijos Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 6 punktas).

58. Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių apraše yra nustatyta pažeidžiamų vartotojų grupė, kuriai priskiriami buitiniai vartotojai, taip pat nebuitiniai vartotojai, per metus suvartojantys iki 208 kWh (20 tūkst. m³) dujų. Pažeidžiamų vartotojų grupei numatytas prioritetinis dujų tiekimas, esant daliniam arba dideliam dujų tiekimo sutrikimui.

59. Už nenutrūkstamą dujų tiekimą pažeidžiamiems vartotojams atsakingos dujų tiekimo įmonės, todėl jos kasmet, ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d., privalo sukaupti ir laikyti tokį dujų atsargų kiekį, kurio užtektų šių vartotojų poreikiams tenkinti Reglamento (ES) Nr. 994/2010 8 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. Prevencinių veiksmų plano 4 priede pateikta tiekimo įmonių nurodyta informacija apie sukauptą dujų kiekį (dujų atsargas) pažeidžiamiems vartotojams.

60. Nebuitiniai vartotojai, kurie naudoja dujas energijai gaminti, kai ta energija parduodama ar naudojama visuomeniniams ar gyventojų poreikiams tenkinti, privalo turėti 10 kalendorinių dienų energijos išteklių rezervo atsargas (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1 ir 2 punktai). Energijos išteklių rezervo atsargų rūšį nebuitinis vartotojas pasirenka pats. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos duomenimis, 2013 m. lapkričio 11 d. šie nebuitiniai vartotojai buvo sukaupę energijos išteklių rezervo atsargų – 129 tūkst. tne (būtinas kiekis – tik 52,5 tūkst. tne).

61. Nebuitiniai vartotojai, kurie per metus suvartoja daugiau kaip 208 kWh (20 tūkst. m³) dujų, atsargų kaupimo variantą renkasi patys. Jie gali:

61.1. sudaryti sutartis dėl dujų atsargų sudarymo su gamtinių dujų saugyklos operatoriumi;

61.2. tartis su dujų tiekimo įmone dėl dujų atsargų sudarymo;

61.3. kaupti kitą energijos išteklių rezervo atsargų rūšį;

61.4. būti nutrūkstamo tiekimo vartotojais.

62. Dujų atsargas kaupiantys nebuitiniai vartotojai, kurie per metus suvartoja daugiau kaip 208 kWh 20 tūkst. m³) dujų, kaupia dujų atsargų kiekį, nustatytą Gamtinių dujų įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje.

63. Esant daliniam dujų tiekimo sutrikimui ar dujų tiekimo nutraukimui, dujų tiekimas vartotojams apribojamas arba visai nutraukiamas. Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių apraše yra numatytas šių priemonių eiliškumas. Paskutiniai, kuriems yra ribojamas arba nutraukiamas dujų tiekimas, yra pažeidžiamieji vartotojai. Esant dujų tiekimo sutrikimui, kai dujos tiekiamos iš saugyklos, dujų tiekimas ribojamas atsižvelgiant į dujų saugykloje turimą ir iš saugyklos tiekiamą dujų kiekį.

64. Gamtinių dujų įstatyme numatyta, kad dujų tiekimo sutrikimo atveju tranzitu transportuojamų dujų kiekiai ribojami proporcingai šalies vartotojams ribojamiems dujų kiekiams. Dujų tiekimo nutraukimo atveju dujų transportavimas tranzitu nutraukiamas nedelsiant.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

REGIONINIO BENDRADARBIAVIMO PRIEMONĖS

65. Regioninis bendradarbiavimo principas yra įtvirtintas Reglamente (ES) Nr. 994/2010, šiame Prevencinių veiksmų plane bei Nacionaliniame gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo plane. Regioninis bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant įgyvendinti Reglamente (ES) Nr. 994/2010 nustatytų infrastruktūros standarto (N-1) ir tiekimo standartų reikalavimus, taip pat reaguojant į regiono ar ES ekstremalias situacijas tiekiant dujas.

66. Nutraukus dujų tiekimą pagrindiniu dujotiekiu Minskas–Vilnius, šalis galėtų gauti dujas per Klaipėdos SGD terminalą ir jungtį su Latvijos dujų sistema. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ laiko dujų atsargas Inčukalnio PGDS (Latvija), todėl esant ekstremaliai energetikos padėčiai galimas dujų tiekimas iš Latvijos. Į šalį tiekiamas dujų kiekis būtų ribojamas Lietuvos ir Latvijos dujų sistemų techninių galimybių. Šiuo metu maksimalus galimas iš Latvijos tiekiamų dujų srautas yra 64,9 GWh (6,24 mln. m³) per parą). Į Lietuvą gali būti tiekiamos dujos, suslėgtos iki 40 bar. Dujas tiekiant ir per apvadinę liniją, kurioje nesumontuota dujų apskaita, stoties pajėgumas gali siekti ir iki 104 GWh (10 mln. m³) per parą. Šiuo metu įgyvendinamas reversinės jungties tarp dviejų šalių pralaidumo didinimo projektas. Iki 2017 m. pabaigos planuojama padidinti šios jungties pralaidumą iki 131 GWh (12,6 mln. m³) per parą.

Regioninio lygmens ekstremaliosios situacijos gamtinių dujų sektoriuje metu dujos per Klaipėdos SGD terminalą, patenkinus Lietuvos vartotojų poreikį, gali būti tiekiamos (importuojamos) Latvijos ir Estijos vartotojams.

67. Energetikos ministerija bendradarbiauja su Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos ir Suomijos Respublikos atitinkamomis institucijomis rengiant regioninį (bendrą) 2012 metų dujų tiekimo saugumo rizikos vertinimą. Šiame procese taip pat dalyvavo Komisijos ir šių šalių perdavimo sistemos operatoriaus atstovai. 2012 m. rugsėjo 26 d. šalių ministerijų atstovai pasirašė susitarimą, kuriuo patvirtino 2012 m. dujų tiekimo saugumo bendrą rizikos vertinimą ir numatė rengti ir regiono lygmens prevencinių veiksmų ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus.

68. Energetikos ministerija 2014 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais kartu su Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos ir Suomijos Respublikos atitinkamomis institucijomis bei perdavimo sistemos operatoriais rengė regioninio lygmens „Stress test“ dujų tiekimo analizę, imituojant dujų tiekimo nutraukimą magistraliniais dujotiekiais iš Rusijos Federacijos. Europos Komisija pateikė konkrečias rekomendacijas Baltijos regiono šalims dėl dujų tiekimo saugumo padidinimo.

V SKYRIUS

ĮPAREIGOJIMAI VALSTYBĖS INSTITUCIJOMS, DUJŲ ĮMONĖMS IR NEBUITINIMAS VARTOTOJAMS

69. Vyriausybės pagrindinės funkcijos įgyvendinant Prevencinių veiksmų planą:

69.1. formuoja valstybės politiką dujų sektoriuje ir organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja jos įgyvendinimą, įskaitant ir dujų tiekimo saugumą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1 ir 2 punktai);

69.2. nustato konkrečias dujų tiekimo saugumo užtikrinančias priemones, kurių įgyvendinimas Komisijai, dujų įmonėms ir vartotojams yra privalomas (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 6 punktai);

69.3. nustato tiekimo įmonėms privalomą sukaupti dujų kiekį ir šio kiekio sukaupimo terminus Reglamento (ES) Nr. 994/2010 8 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);

69.4. teisės aktų nustatyta tvarka skelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją (energetikos padėtį) dujų sektoriuje (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1 punktas);

69.5. nustato vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais (įskaitant dujomis) paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį tvarką (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1 punktas);

69.6. turi teisę priimti sprendimus dėl dujotiekio, dujų saugyklos ir SGD įrenginių, reikalingų dujų tiekimo saugumui užtikrinti, įrengimo, išplėtimo ir finansavimo (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas);

69.7. paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį dujų sektoriuje, kreipiasi į Europos Komisiją dėl regioninio lygmens arba Europos Sąjungos lygmens ekstremalios situacijos dujų sektoriuje paskelbimo (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas).

70. Energetikos ministerijos pagrindinės funkcijos įgyvendinant Prevencinių veiksmų planą:

70.1. užtikrina dujų tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1 ir 2 punktai);

70.2. teisės aktų nustatyta tvarka rengia ir periodiškai atnaujina dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);

70.3. rengia, prireikus atnaujina ir savo interneto svetainėje skelbia Prevencinių veiksmų planą ir Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, taip pat užtikrina nuolatinę jų įgyvendinimo kontrolę (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);

70.4. bendradarbiauja su kitomis valstybėmis narėmis rengiant regiono lygmens dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą, esant susitarimams su kitomis valstybėmis narėmis – kartu rengia regioninio lygmens prevencinių veiksmų ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);

70.5. užtikrina infrastruktūros standarto (N-1) ir tiekimo standarto įgyvendinimą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);

70.6. užtikrina fizinio pajėgumo transportuoti dujas abiem (priešpriešinėmis) kryptimis įgyvendinimą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);

70.7. teikia informaciją apie dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemones Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms bei kiekvienais metais ne vėliau kaip iki liepos 31 dienos parengia ir paskelbia apibendrintą dujų tiekimo saugumo stebėsenos ataskaitą ir pateikia ją Europos Komisijai (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);

70.8. tvirtina techninius saugos kriterijus ir nediskriminacines technines taisykles, užtikrinančias dujų sistemų sąveiką ir nustatančias būtiniausius techninės konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas).

71. Komisijos pagrindinės funkcijos įgyvendinant Prevencinių veiksmų planą:

71.1. prižiūri tiekimo įmonių dujų atsargų kaupimą ir laikymą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas);

71.2. prižiūri pagrindines dujų tiekimo sutarčių sąlygas dėl dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo tarp dujų tiekimo įmonių ir vartotojų ir dujų įmonių veiksmus dėl dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo tarp dujų įmonių ir galutinių vartotojų, naudojančių dujas energijai gaminti, kai ta energija parduodama ar naudojama visuomeniniams ar gyventojų poreikiams tenkinti (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas).

72. Perdavimo sistemos operatoriaus pagrindinės funkcijos įgyvendinant Prevencinių veiksmų planą:

72.1. pastatyti pakankamus tarpvalstybinius pajėgumus, skirtus Europos Sąjungos perdavimo infrastruktūrai integruoti, atsižvelgiant į visą ekonomiškai pagrįstą ir techniškai įmanomą pajėgumų paklausą ir dujų tiekimo saugumą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2, 9 ir 10 punktai);

72.2. eksploatuoti, prižiūrėti ir plėtoti perdavimo sistemą, siekiant užtikrinti ilgalaikį perdavimo sistemos pajėgumą (įskaitant tarpvalstybinius pajėgumus), tenkinti esamą ir prognozuojamą būsimą dujų paklausą ir garantuoti dujų tiekimo saugumą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas);

72.3. kiekvienais metais Komisijai pateikti dešimties metų tinklo plėtros planą, kuris turi būti pagrįstas esama ir numatoma dujų pasiūla ir paklausa. Tinklo plėtros plane turi būti nurodytos veiksmingos priemonės, skirtos perdavimo sistemos pajėgumų pakankamumui ir dujų tiekimo saugumui užtikrinti (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 9 punktai);

72.4. bendradarbiauti su Energetikos ministerija, Komisija ir kitais dujų rinkos dalyviais rengiant dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą, rengiant ir įgyvendinant Prevencinių veiksmų planą ir Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);

72.5. parengti parengties ekstremaliai padėčiai planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 7 ir 11 punktai);

72.6. kilus avarinei situacijai ar teisės aktų tvarka paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dujų sektoriuje ir esant Energetikos įstatymo nustatytoms sąlygoms, duoti nurodymus kitoms dujų įmonėms, vartotojams ir sistemos naudotojams, kad gali būti sumažintas, apribotas arba nutrauktas dujų tiekimas, perdavimas (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1, 2 ir 6 punktai);

72.7. kiekvienais metais ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos parengti ir pateikti Energetikos ministerijai ir Komisijai ataskaitinio laikotarpio įmonės metinės veiklos ir saugumo užtikrinimo ataskaitas (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 11 punktai);

72.8. įgyvendinti Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas).

73. SGD terminalo operatoriaus pagrindinės funkcijos įgyvendinant Prevencinių veiksmų planą:

73.1. eksploatuoti, prižiūrėti ir plėtoti SGD sistemą, siekiant užtikrinti ilgalaikį SGD sistemos pajėgumą, tenkinti esamą ir prognozuojamą dujų paklausą, garantuojant dujų tiekimo saugumą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas);

73.2. bendradarbiauti su Energetikos ministerija, Komisija ir kitais dujų rinkos dalyviais rengiant dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą, rengiant ir įgyvendinant Prevencinių veiksmų planą ir Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);

73.3. parengti parengties ekstremaliai padėčiai planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 7 ir 11 punktai);

73.4. kilus avarinei situacijai ar teisės aktų tvarka paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dujų sektoriuje ir esant Energetikos įstatymo nustatytoms sąlygoms, vykdyti perdavimo sistemos operatoriaus nurodymus dėl dujų tiekimo padidinimo, taip pat duoti nurodymus SGD terminalo naudotojams, kad gali būti padidintas, sumažintas, apribotas arba nutrauktas paslaugų teikimas (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1 ir 2 punktai);

73.5. įgyvendinti Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas).

74. Skirstymo sistemų operatorių pagrindinės funkcijos įgyvendinant Prevencinių veiksmų planą:

74.1. eksploatuoti, prižiūrėti ir plėtoti skirstymo sistemą, siekiant užtikrinti ilgalaikį skirstymo sistemos pajėgumą, tenkinti esamą ir prognozuojamą dujų paklausą, garantuojant skirstymo patikimumą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas);

74.2. Gamtinių dujų įstatymo 39 straipsnio nustatyta tvarka užtikrinti garantinį dujų tiekimą pažeidžiamiems vartotojams, esantiems jam išduotoje skirstymo licencijoje nustatytoje teritorijoje (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 8 punktai);

74.3. bendradarbiauti su Energetikos ministerija, Komisija ir kitais dujų rinkos dalyviais rengiant dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą, rengiant ir įgyvendinant Prevencinių veiksmų planą ir Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);

74.4. parengti parengties ekstremaliai padėčiai planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 7 ir 11 punktai);

74.5. kilus avarinei situacijai ar teisės aktų tvarka paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dujų sektoriuje ir esant Energetikos įstatymo nustatytoms sąlygoms, duoti nurodymus kitiems vartotojams ir sistemos naudotojams, kad gali būti sumažintas, apribotas arba nutrauktas dujų tiekimas, skirstymas (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1, 2 ir 6 punktai);

74.6. kiekvienais metais ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos parengti ir pateikti Energetikos ministerijai ir Komisijai ataskaitinio laikotarpio įmonės metinės veiklos ir saugumo užtikrinimo ataskaitas (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 11 punktai);

74.7. įgyvendinti Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas).

75. Dujų tiekimo įmonių pagrindinės funkcijos įgyvendinant Prevencinių veiksmų planą:

75.1. būti atsakingomis už nenutrūkstamą dujų tiekimą pažeidžiamiems vartotojams, kuriems jos privalo sukaupti ir laikyti dujų atsargas. Dujos turi būti kaupiamos ir laikomos Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašo nustatyta tvarka (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2, 6 ir 10 punktai). Šis reikalavimas privalomas, jeigu tiekimo įmonė yra sudariusi dujų pirkimo–pardavimo sutartį (-is) su pažeidžiamu (-ais) vartotoju (-ais);

75.2. bendradarbiauti su Energetikos ministerija, Komisija ir kitais dujų rinkos dalyviais rengiant dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą, rengiant ir įgyvendinant Prevencinių veiksmų planą ir Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);

75.3. parengti parengties ekstremaliai padėčiai planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 7 ir 11 punktai);

75.4. kilus avarinei situacijai ar teisės aktų tvarka paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dujų sektoriuje ir esant Energetikos įstatymo nustatytoms sąlygoms, vykdyti perdavimo ir (ar) skirstymo sistemos operatorių nurodymus (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1, 2 ir 6 punktai). Taip pat vykdyti SGD terminalo operatoriaus nurodymus, jeigu turi sutartį su SGD terminalo operatoriumi;

75.5. kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos, parengti ir pateikti Energetikos ministerijai ir Komisijai ataskaitinio laikotarpio įmonės metinės veiklos ir saugumo užtikrinimo ataskaitas. Saugumo užtikrinimo atskaitoje privalo būti duomenys apie pažeidžiamiems vartotojams sukauptus dujų kiekius (Prevencinių veiksmų plano 1, 2 ir 11 punktai);

75.6. pateikti informaciją Komisijai apie pagrindines sudarytų dujų tiekimo sutarčių sąlygas dujų tiekimo patikimumo (saugumo) stebėsenai atlikti (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas);

75.7. įgyvendinti Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas).

76. Nebuitinių dujų vartotojų (suvartojančių daugiau kaip 208 kWh (20 tūkst. m³) dujų per metus) pagrindinės funkcijos įgyvendinant Prevencinių veiksmų planą:

76.1. bendradarbiauti su Energetikos ministerija, Komisija ir kitais dujų rinkos dalyviais rengiant dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą, rengiant ir įgyvendinant Prevencinių veiksmų planą ir Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 ir 10 punktai);

76.2. nebuitiniai vartotojai (energetikos įmonės) turi parengti ir pateikti savivaldybėms, kurių teritorijoje jos įsikūrusios, parengties ekstremaliai energetikos padėčiai planus (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1, 7 ir 12 punktai);

76.3. kilus avarinei situacijai ar teisės aktų tvarka paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį dujų sektoriuje ir esant Energetikos įstatymo nustatytoms sąlygoms, vykdyti perdavimo, SGD terminalo ir (ar) skirstymo sistemos operatorių nurodymus (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1, 2 ir 6 punktai);

76.4. įgyvendinti Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 2 punktas);

76.5. nebuitiniai vartotojai, kurie naudoja dujas energijai gaminti, kai ta energija parduodama ar naudojama visuomeniniams ar gyventojų poreikiams tenkinti, ir neturi techninių galimybių pakeisti dujų kitais energijos ištekliais ar galimybių kaupti kitų energijos išteklių rezervines atsargas, privalo patys laikyti dujų atsargas saugykloje arba sudaryti dujų atsargų laikymo sutartį su dujų tiekimo įmone, turinčia dujų atsargų (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 1, 2, 6 ir 12 punktai).

VI SKYRIUS

INFORMACIJA APIE VIEŠUOSIUS INTERESUS ATITINKANČIUS ĮPAREIGOJIMUS, SUSIJUSIUS SU DUJŲ TIEKIMO SAUGUMU

77. Gamtinių dujų įstatymo 39 straipsnio 3 dalis nustato įpareigojimus skirstymo sistemų operatoriams teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, t. y. užtikrinti garantinį tiekimą pažeidžiamiems vartotojams. Garantinis tiekimas vykdomas Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-248, nustatyta tvarka.

78. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 11 straipsnio 1–3 ir 9 dalimis ir Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1354 patvirtinu Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašu, valstybės reguliuojamai elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamybai užtikrinti pirmumo tvarka privalo būti tiekiamos per SGD terminalą įvežtos dujos.

79. Gamtinių dujų įstatymo 46 straipsnio 1 dalis nustato viešuosius interesus atitinkančius įpareigojimus, susijusius su dujų tiekimo saugumu. Dujų įmonės privalo būti nuolat pasirengusios veikti galimo dujų tiekimo sutrikimo atveju ir įgyvendinti Prevencinių veiksmų planą dujų tiekimo patikimumui ir techninei dujų sistemų saugai užtikrinti. Dujų tiekimo sutrikimo atveju ar sumažėjus dujų tiekimui, kilus grėsmei sistemų saugumui, įvykus avarijai, iškilus grėsmei žmonių sveikatai ar saugumui, dujų įmonės privalo įgyvendinti Nacionalinį gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą ir nedelsdamos imtis visų pagrįstų priemonių dujų tiekimo patikimumui ir techninei dujų sistemų saugai užtikrinti. Šios priemonės turi būti pagrįstos ir proporcingos. Dujų įmonės apie taikomas prevencines ir ekstremaliųjų situacijų valdymo priemones praneša Energetikos ministerijai. Dujų tiekimo sutrikimo ar nutraukimo atveju vartotojams dujų tiekimą užtikrina dujų tiekimo įmonė, kuri tiekė dujas prieš dujų tiekimo apribojimą ar nutraukimą.

80. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių įstatymo (Prevencinių veiksmų plano 1 priedo 4 punktas) 30 straipsnyje nustatyta, kad biodujų gamyba yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga, o biodujas superka perdavimo ir (ar) skirstymo sistemų operatoriai.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

81. Dujų įmonės rengdamos ir įgyvendindamos prevencines ir ekstremaliųjų situacijų valdymo priemones turi siekti, kad būtų kuo mažiau apribotas dujų tiekimas visiems vartotojams.

82. Asmenys, pažeidę Prevencinių veiksmų plano reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

______________

Nacionalinio gamtinių dujų

tiekimo saugumo užtikrinimo

prevencinių veiksmų plano

1 priedas

TEISĖS AKTAI, Į KURIUOS PATEIKTOS NUORODOS nacionaliniame GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO SAUGUMO UŽTIKRINIMO prevenciniŲ veiksmų plane

1. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas.

2. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas.

3. Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas.

4. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas.

5. Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133.

6. Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 163.

7. Vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais esant ekstremaliai energetikos padėčiai tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 12.

8. Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo, tiekimo ir rinkos operatoriaus licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1246.

9. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (OL 2009 L 211, p. 36).

10. 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 2004/67/EB (OL 2010 L 295, p. 1).

11. Dujų įmonių metinių veiklos ir saugumo užtikrinimo ataskaitų teikimo aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1‑92 „Dėl Dujų įmonių metinių veiklos ir saugumo užtikrinimo ataskaitų teikimo aprašo patvirtinimo“.

12. Energijos išteklių rezervinių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 1-70 „Dėl Energijos išteklių rezervinių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“.

______________

Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo

saugumo užtikrinimo prevencinių

veiksmų plano

2 priedas

RIZIKOS VERTINIME NURODYTA INFORMACIJA APIE GALIMŲ RIZIKŲ VERTINIMĄ IR TRUMPO, VIDUTINIO BEI ILGALAIKIO PERIODO RIZIKŲ MATRICA

3 lentelė. Informacija apie galimų rizikų vertinimą

Rizikos, keliančios pavojų dujų tiekimo saugumui Rizikos apibūdinimas	Laikotarpis	Tikimybė	Poveikis	Rizikos kaina (€)	Atsakingi dalyviai
1. Dujos į Lietuvą yra tiekiamos pagrindine dujotiekio Minskas–Vilnius linija (techninio pobūdžio rizika). SGD terminalas pradės veikti 2014 metų gruodžio mėn. Rizika – dujotiekio Minskas–Vilnius jungtis eksploatuojama daugiau kaip 20 metų ir jos patikimumas gali būti sumažėjęs dėl dalinio techninio nusidėvėjimo. Tai pagrindinė tiekimo jungtis, užtikrinanti vartotojų poreikį ir įvykus avarijai linijoje galimas dalinis ar didelis dujų tiekimo sutrikimas.	Ilgo laikotarpio	Galima	Reikšmingas	11,39,37 mln. Eur+ papildomai negautos ar prarastos pramonės, paslaugų, žemės ūkio ir kitų ūkio subjektų pajamos	Perdavimo sistemos operatorius
2. Lietuvos dujų tiekimo sistema yra sujungta su Latvijos dujotiekių sistemos Panevėžio–Rygos atšaka, kurios pralaidumas užtikrina pažeidžiamų vartotojų aprūpinimą dujomis esant ekstremalioms situacijoms, kai netiekiamos dujos pagrindine jungtimi Vilnius–Minskas. Šia atšaka UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ gauna dujas iš Inčukalnio PGDS (Latvija) (techninio pobūdžio rizika). Rizika – jungtis eksploatuojama daugiau kaip 20 metų ir jos patikimumas gali būti sumažėjęs dėl dalinio techninio nusidėvėjimo. Įvykus avarijai, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ negalėtų pasinaudoti saugykloje laikomu dujų kiekiu. Tai sumažintų tiekimo saugumą ir galimybę vartotojams patiekti mažesne kaina nupirktas ir saugykloje laikytas dujas.	Ilgo laikotarpio	Galima	Reikšmingas	Iki 0,3 mln. Eur / km	Perdavimo sistemos operatorius
3. 37 proc. šalies rinkos dujos tiekiamos pagal ilgalaikę dujų tiekimo sutartį tarp OAO „Gazprom“ ir UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ Ilgalaikė tiekimo sutartis galioja iki 2015 m. (geopolitinė rizika). Rizika – kol nepasirašyta nauja ilgalaikė sutartis, yra neužtikrintas dujų tiekimas vartotojams nuo 2016 m. Naujoje tiekimo sutartyje gali būti numatytas mažesnis tiekiamas dujų kiekis, kita kainos skaičiavimo metodika, kuri paveiktų vartotojus.	Trumpo laikotarpio	Galima	Didelis	Nevertinama	Dujų tiekėjas – UAB „Lietuvos dujų tiekimas“
4. SGD terminalas, kaip alternatyvus dujų importo šaltinis pradėjo veiklą 2014 m. pabaigoje (rinkos rizika). Rizika – dėl didelių investicijų į dujotiekių jungtis su Lenkija šalies dujų perdavimo sistemos lieka izoliuotos nuo integruotos ES dujų sistemos ir priklausomos nuo vienintelio tiekėjo, kuriam dėl komercinių ar politinių tikslų netiekiant dujų būtų nebetenkinami visų šalies vartotojų poreikiai.	Vidutinio laikotarpio	Galima	Reikšmingas	122 mln. Eur	Vyriausybė, perdavimo sistemos operatorius
5. Stichinės nelaimės (stichinių nelaimių rizika). Rizika – netipiniai gamtos reiškiniai gali kelti pavojų dujų sistemos infrastruktūrai.	Trumpo laikotarpio	Mažai tikėtina	Reikšminga	Nevertinama	Perdavimo sistemos operatorius ir skirstymo sistemų operatoriai
6. Kitos rizikos Rizika – laiku nerealizuoti infrastruktūros plėtros projektai (jungtis su Lenkija, jungties su Latvija plėtra), neužtikrins patikimo dujų tiekimo vartotojams.	Trumpo laikotarpio	Galima	Nereikšminga	Nevertinama	Vyriausybė, perdavimo sistemos operatorius
7. Lietuvos kariai dalyvauja tarptautinėse karinėse operacijose (terorizmo rizika). Rizika – galimi terorizmo išpuoliai, kurių atveju, priklausomai nuo pasirinktos išpuolio vietos, būtų sutrikdytas dujų tiekimas vartotojams.	Trumpo laikotarpio	Retai pasitaikanti	Reikšmingas	Iki 0,3 mln. Eur / km	Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimas
Rizikos, keliančios pavojų (asmenims, turtui, ekonomikai) saugumui dėl dujų tiekimo sutrikimų Rizikos apibūdinimas	Laikotarpis	Tikimybė	Poveikis	Rizikos kaina (€)	Atsakingi dalyviai
1. Centralizuotai tiekiama šiluma aprūpinama iki 42 proc. bendro gyvenamojo fondo Lietuvoje. Šilumos tiekimo sektoriaus balanse dujos užima iki 68 proc. Ateinančių 5 metų laikotarpiu numatomas esamos vartotojų struktūros išlaikymas. Dujų dalis centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus balanse gali sumažėti iki 34 proc. dėl įgyvendinamų ir planuojamų atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo projektų. Rizika – nutrūkus dujų tiekimui, centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus įmonės turėtų naudoti brangesnį kurą šilumos gamybai ir sumažėtų šio tipo paslaugų prieinamumas vartotojams.	Trumpo laikotarpio	Mažai tikėtina	Juntama	8,2 mln. Eur	Perdavimo sistemos operatorius, skirstymo sistemų operatoriai, dujų tiekėjai
2. Individualiai tiekiama šiluma aprūpinama iki 58 proc. bendro gyvenamojo fondo Lietuvoje. Namų ūkiuose sunaudojamo kuro balanse dujos sudaro iki 9,4 proc. Rizika – nutrūkus dujų tiekimui, namų ūkiai turės naudoti elektrą apsirūpinimui šiluma ir karštu vandeniu.	Trumpo laikotarpio	Mažai tikėtina	Juntama	22,8 mln. Eur	Perdavimo sistemos operatorius, skirstymo sistemų operatoriai, dujų tiekėjai
3. Šalyje gaminamos elektros energijos kuro balanse iki 55 proc. sudaro dujos. Rizika – nutrūkus dujų tiekimui, padidėtų kito kuro sunaudojimas elektros energijos gamybai.	Trumpo laikotarpio	Mažai tikėtina	Juntama	4,4 mln. Eur	Perdavimo sistemos operatorius, skirstymo sistemų operatoriai, dujų tiekėjai
4. Lietuvos pramonės, žemės ūkio ir paslaugų sektoriuose sunaudojamo kuro balanse dujos sudaro iki 22proc. Rizika – nutrūkus dujų tiekimui, pramonės, žemės ūkio ir paslaugų sektoriai turės naudoti elektrą ar brangesnį kurą gamybai, apsirūpinimui šiluma ir karštu vandeniu.	Trumpo laikotarpio	Mažai tikėtina	Reikšmingas	Nevertinama	Perdavimo sistemos operatorius, skirstymo sistemų operatoriai, dujų tiekėjai
5. Augant dujų kainoms ir mažėjant dujų suvartojimui šalyje, šio kuro prieinamumas vartotojams sumažėtų, nes vartotojams tektų vis didesni sistemų išlaikymo ir priežiūros pastovieji kaštai. Rizika – pradėjus augti dujų kainoms ir mažėjant vartojimui, šio kuro prieinamumas vartotojams sumažėtų.	Trumpo laikotarpio	Mažai tikėtina	Juntama	Nevertinama	Perdavimo sistemos operatorius, skirstymo sistemų operatoriai, dujų tiekėjai

4 lentelė. Gamtinių dujų tiekimo į Lietuvą rizikų matrica, be įrengto Klaipėdos SGD terminalo

	Poveikis
Tikrai tikėtinas						Tikimybė
Tikėtinas
Galimas	Kitos	Su rinka susijusios		Geopolitinės
Mažai tikėtinas		Stichinės nelaimės		Techninio pobūdžio
Retai pasitaikan-tis				Terorizmas
	Nereikšmin-gas	Reikšmingas	Sunkus	Didelis	Katastrofiškas

Pastaba. Dauguma įvertintų rizikų priskiriama prie mažo ir vidutinio sunkumo rizikų ir nei viena rizika nepriskirta prie katastrofiško poveikio rizikų. Atskiros įvertintos rizikos neturi tarpusavio sąryšio, todėl kelių rizikų kombinacija yra mažai tikėtina ir nedidina bendro šalies apsirūpinimo gamtinėmis dujomis rizikingumo. Didžiausia numatoma rizika yra susijusi su dujų tiekimo, kaip geopolitinio instrumento taikymu. Dėl Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje įrengtos gamtinių dujų saugyklos, šis Rusijos regionas iki 15 dienų galėtų užtikrinti vartotojų poreikius be importuojamų dujų. Todėl ši rizika nors ir būtų trumpalaikė, bet jos įvykimas galimas.

5 lentelė. Gamtinių dujų tiekimo į Lietuvą rizikų matrica, pradėjus eksploatuoti Klaipėdos SGD terminalą

	Poveikis
Tikrai tikėtinas						Tikimybė
Tikėtinas
Galimas	Kitos	Su rinka susijusios
Mažai tikėtinas		Stichinės nelaimės, Geopolitinės, Techninio pobūdžio
Retai pasitaikan-tis				Terorizmas
	Nereikšmin-gas	Reikšmingas	Sunkus	Didelis	Katastrofiškas

Pastaba. Pradėjus eksploatuoti SGD terminalą Klaipėdoje, į šalį bus galima tiekti gamtines dujas iš alternatyvių šaltinių. Todėl numatoma, kad dujų tiekimo rizikos smarkai sumažės, ypač susijusios su geopolitiniais veiksniais. Alternatyvus dujų tiekimas taip pat sumažins apsirūpinimo dujomis riziką dėl techninio pobūdžio gedimų.

______________________

Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo

saugumo užtikrinimo prevencinių

veiksmų plano

3 priedas

SUVESTINĖ INFORMACIJA APIE ĮGYVENDINAMUS IR PLANUOJAMUS ĮGYVENDINTI DUJŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS PROJEKTUS

6 lentelė. Dujų infrastruktūros plėtros projektų sąrašas

Nr.	Priemonės pavadinimas	Trumpas priemonės aprašymas	Atsakingas vykdytojas	Terminas	Pastaba
1.	Magistralinio dujotiekio (2 linijos) Kuršėnai–Klaipėda statyba	Dujotiekis reikalingas užtikrinti stabilų šiuo metu pradedamo eksploatuoti SGD terminalo darbą, pilnai išnaudoti terminalo pajėgumus ir užtikrinti patikimą dujų transportavimą Lietuvos vartotojams. Taip pat šis dujotiekis leistų užtikrinti pakankamą dujų tiekimą į / iš numatomos statyti požeminės dujų saugyklos Syderiuose ir subalansuoti dujų srautus (dujotiekis tiesiamas apie 5 km atstumu nuo numatomos saugyklos įrengimo vietos). Numatoma pastatyti magistralinio dujotiekio nuo Kuršėnų iki dujotiekio atšakos į SGD terminalą antrąją liniją, kurios ilgis – 110 km, dujotiekio skersmuo 700 mm.	Perdavimo sistemos operatorius	2015 m.	Projektas įtrauktas į BEMIP G98. Įgyvendina Energetikos strategiją (80 ir 82 punktai).
2.	Lietuvos–Latvijos tarpvalstybinės jungties perdavimo sistemų sujungimo pralaidumo padidinimas (reversinė jungtis)	Bendras Lietuvos ir Latvijos dujų bendrovių projektas skirtas padidinti dujų jungties tarp dviejų šalių pralaidumą, pasiekti didesnę Baltijos šalių dujų sistemų tarpusavio integraciją ir sudaryti Baltijos šalių dujų rinkos sukūrimui bei pasirengimui integracijai į bendrą Europos Sąjungos dujų rinką. Tuo pačiu projekto įgyvendinimas padidintų dujų tiekimo saugumą esant dujų tiekimo nutraukimui arba ribojimui bei skatintų Baltijos šalių vidaus dujų rinkų plėtrą. Šiuo metu įgyvendintas projekto I etapas, kuris padidino šios reversinės jungties pralaidumą iki 64,9 GWh (6,24 mln. m^3) per parą, o įgyvendinus II etapo planą – iki 131 GWh (12,6 mln. m^3) per parą.	Perdavimo sistemos operatorius	2017 m. (planuojamas II etapas)	Projektas įtrauktas į BEMIP G102.
3.	Lietuvos–Lenkijos tarpvalstybinė dujų perdavimo sistemų jungtis	Bendras Lietuvos ir Lenkijos dujų bendrovių projektas skirtas sujungti Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemas, pasiekti didesnę regiono šalių dujų sistemų tarpusavio integraciją ir sudaryti regiono šalių dujų rinkos sukūrimui bei pasirengimui integracijai į bendrą Europos Sąjungos dujų rinką. Projekto tikslas – stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius, užtikrinti saugų dujų tiekimą Lietuvos vartotojams, nutiesiant magistralinį dujotiekį nuo Jauniūnų kompresorių stoties iki Lenkijos Respublikos sienos ir sujungiant šalių dujų sistemas. Planuojami pajėgumai: 21,8 TWh (2,1 mlrd. m^3) per metus (60 GWh (5,76 mln. m^3) per parą abiem kryptimis).	Lietuvos perdavimo sistemos operatorius ir Lenkijos perdavimo sistemos operatorius	2018–2019 m.	Projektas įtrauktas į BEMIP G99. Įgyvendina Energetikos strategiją (81 punktas).
4.	Požeminė gamtinių dujų saugykla Syderiuose	Šiuo metu užbaigti II etapo Syderių geologinės struktūros tyrimai (gręžinių gręžimas ir tyrimai). Tyrimai leido patikslinti Syderių geologinės struktūros ribas, taip pat išsiaiškinti rezervuaro, kuriame būtų kaupiamos dujos, bei apsauginio sluoksnio charakteristikas ir parodė, kad Syderių struktūra geologiškai yra tinkama požeminiam gamtinių dujų saugojimui. Struktūros rezervuare gali būti sutalpinama 500 mln. m^3 darbinio kiekio gamtinių dujų (18,5 proc. 2013 m. Lietuvos metinio dujų suvartojimo). Finansiškai perspektyvus yra tik regioninio projekto įgyvendinimas, užsitikrinant dalinę ES finansinę paramą infrastruktūros įrengimui panaudojant Europos infrastruktūros tinklų priemonės fondo lėšas bei dalį saugyklos tūrio panaudojant Lenkijos Respublikos dujų saugojimo poreikiams tenkinti. Šios alternatyvos įgyvendinimui būtina funkcionuojanti Lietuvos-Lenkijos dujotiekių jungtis. Atsižvelgiant į aukštus projekto investicinius kaštus bei projekto teikiamą dujų tiekimo saugumo stiprinimo naudą viso regiono mastu, tikslinga pradėti dialogą su Lenkijos atsakingomis institucijomis ir energetikos įmonėmis, įvertinant Lenkijos pasirengimą palaikyti Projektą būsimoje ES bendro intereso projektų atrankoje bei suinteresuotumą naudotis Syderių požeminės saugyklos gamtinių dujų teikiamomis paslaugomis.	Lietuvos energija, UAB	2016 m. (priimti sprendimą ar įgyvendinti šį projektą)	Projektas įtrauktas į BEMIP, Įgyvendina Energetikos strategiją (82 punktas).
5.	Skalūnų dujų išteklių žvalgyba ir gavyba	Remiantis preliminariais geologų vertinimais, Vakarų Lietuvoje gali būti iki 500 mlrd. m^3 skalūnų dujų, iš kurių 100 mlrd. m^3 – potencialiai techniškai išgaunamas kiekis. Tokio kiekio pagal dabartinį dujų suvartojimą Lietuvai užtektų 30–40 metų.	Įmonės, gavusios leidimus naudotis angliavandenilių ištekliais, išduotus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, ir sudariusios su Vyriausybės įgaliota institucija angliavandenilių išteklių naudojimo sutartis		2015 m. numatoma paskelbti atvirą tarptautinį konkursą skalūnų dujų paieškoms ir gavybai Lietuvos teritorijoje.

_____________________

Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo

saugumo užtikrinimo prevencinių

veiksmų plano

4 priedas

INFORMACIJA APIE TIEKIMO ĮMONIŲ SUKAUPTĄ DUJŲ KIEKĮ PAŽEIDŽIAMIEMS VARTOTOJAMS

7 lentelė. Dujų įmonių kaupiami (sukaupti) dujų kiekiai pažeidžiamiems vartotojams (2013 m. rugsėjo 1 d.)

Tiekimo įmonės pavadinimas	Pažeidžiamų vartotojų skaičius (vnt.)		Dujų kiekis, kuris privalo būti sukauptos pagal Reglamento (ES) Nr. 994/2010 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (tūkst. m^3)	Kokiu būdu ir kur laikomos sukauptos dujos	Pastabos
UAB „Lietuvos dujų tiekimas“	Buitiniai vartotojai	552 544	26 730	Inčukalnio PGDS (Latvija)	Saugykloje saugoma 26,73 mln. m^3 dujų
	Nebuitiniai vartotojai^1	5 148	5 370	Inčukalnio PGDS (Latvija)	Saugykloje saugoma 5,37 mln. m^3 dujų
UAB „Intergas“	Buitiniai vartotojai	62	15	Magistralinio dujotiekio Akmenė–Mažeikiai atkarpoje	Magistraliniame dujotiekyje laikoma 15 tūkst. m^3 dujų
	Nebuitiniai vartotojai^1	13	25	Magistralinio dujotiekio Akmenė–Mažeikiai atkarpoje	Magistraliniame dujotiekyje laikoma 25 tūkst. m^3 dujų
UAB „Fortum Heat Lietuva“	Buitiniai vartotojai	2	1,1	UAB „Fortum Heat Lietuva“ dujotiekyje	Dujotiekyje laikoma 1,8 tūkst. m^3dujų
	Nebuitiniai vartotojai^1	8	15,5	Pagal sudarytą sutartį su UAB „Lietuvos dujų tiekimas“	Saugoma 13,4 tūkst. m^3dujų
UAB „Druskininkų dujos“	Buitiniai vartotojai	22682	12,4	Nėra sukaupta dujų^2
	Nebuitiniai vartotojai^1	10	14	Nėra sukaupta dujų^2
AB agrofirma „Josvainiai“	Buitiniai vartotojai	151	4,1	AB agrofirmos „Josvainiai“ dujotiekyje	Dujotiekyje laikoma 4,1 tūkst. m^3dujų
	Nebuitiniai vartotojai^1	2	0,75	AB agrofirmos „Josvainiai“ dujotiekyje	Dujotiekyje laikoma 0,75 tūkst. m^3dujų
AB „Achema“	Buitiniai vartotojai	-	-
	Nebuitiniai vartotojai^1	1	0,43	AB „Achema“ dujotiekyje	Dujotiekyje laikoma 0,43 tūkst. m^3dujų

Pastabos:

1. ¹ Nebuitiniai vartotojai, kurie suvartoja iki 208 kWh (20 000 m³) dujų per metus.

2. ² UAB „Druskininkų dujos“ dujų sistema yra geografiškai izoliuota: ši sistema nėra sujungta su Lietuvos dujų sistema, taip pat nėra sujungta ir su kitos ES valstybės narės dujų sistemomis. UAB „Druskininkų dujos“ dujų sistema sistemos sujungimui su Lietuvos dujų sistema reikalingos didelės investicijos. Dėl pirmiau išdėstytų objektyvių aplinkybių, nenutrūkstamas dujų tiekimas pažeidžiamiems vartotojams adekvačiomis priemonėmis šiuo metu yra komplikuotas.“

____________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos energetikos

ministro 2012 m. lapkričio 28 d.

įsakymu Nr. 1-241

Lietuvos Respublikos energetikos

ministro 20 14 m. gruodžio 30 d.

įsakymo Nr. 1-325 redakcija)

Nacionalinis GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO planas

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Nacionalinis gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planas (toliau – Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas) nustato:

1.1. pagal 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 2004/67/EB (OL 2010 L 295, p. 1), (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 994/2010) 10 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus tris krizės lygius: išankstinio įspėjimo lygį (išankstinis įspėjimas), pavojaus lygį (pavojus) ir ekstremalųjį lygį (ekstremalioji situacija);

1.2. valstybės institucijų, gamtinių dujų (toliau – dujos) įmonių, nebuitinių vartotojų pagrindines funkcijas įgyvendinant Ekstremaliųjų situacijų valdymo planą;

1.3. priemones ir veiksmus, kurių reikia imtis siekiant sumažinti galimą dujų tiekimo sutrikimo poveikį nebuitiniams vartotojams, naudojantiems dujas elektros ir šilumos energijai gaminti;

1.4. išsamias procedūras ir priemones, kurių reikia laikytis kiekvieno krizės lygio atveju, taip pat informacijos perdavimo schemas;

1.5. dujų įmonę, atsakingą už veiksmų koordinavimą esant ekstremaliai situacijai dujų sektoriuje (ekstremalus lygis);

1.6. rinka pagrįstų priemonių indėlį sprendžiant pavojaus lygio situaciją dujų sektoriuje ir mažinant ekstremalaus lygio situacijos padarinius;

1.7. ne rinka pagrįstų priemonių, kurios bus įgyvendinamos susidarius ekstremalaus lygio situacijai dujų sektoriuje, indėlį;

1.8. būtinybę taikyti ne rinka pagrįstas priemones siekiant įveikti susidariusią ekstremaliąją situaciją, įvertinant jų poveikį ir apibrėžiant jų įgyvendinimo procedūras;

1.9. naudojamus bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis mechanizmus kiekvieno krizės lygio atveju;

1.10. dujų įmonėms pareigą teikti informaciją pavojaus ir ekstremalios situacijos atveju;

1.11. iš anksto nustatytų veiksmų, kurių reikia imtis, kad būtų užtikrintas dujų tiekimas susidarius ekstremaliajai situacijai, sąrašą.

2. Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano pagrindinis tikslas yra užtikrinti dujų tiekimo saugumą Lietuvos Respublikoje ir jis taikomas galimoms ekstremaliosioms situacijoms dujų sektoriuje valdyti.

3. Ekstremaliųjų situacijų valdymo plane įtvirtinti šie principai:

3.1. ne rinka pagrįstos priemonės turi būti taikomos tik tada, kai vien tik rinka pagrįstomis priemonėmis nebeįmanoma toliau užtikrinti dujų tiekimo vartotojams, ypač pažeidžiamiems vartotojams;

3.2. neturi būti taikoma jokių priemonių, kurios nepagrįstai apribotų dujų tiekimą vidaus rinkoje bet kuriuo metu;

3.3. taikomos priemonės neturi kelti pavojaus dujų tiekimo saugumui kitose valstybės narėse;

3.4. tarpvalstybinė prieiga prie dujų perdavimo sistemos turi būti išlaikyta kiek techniškai ir saugiai įmanoma ekstremaliosios situacijos atveju.

4. Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – Energetikos įstatymas) 33 straipsnio, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų (toliau – Gamtinių dujų įstatymas) 45–48 straipsnių ir Reglamento (ES) Nr. 994/2010 reikalavimus.

5. Planas taikomas pagal Energetikos ir Gamtinių dujų įstatymuose apibrėžtą kompetenciją valstybės institucijoms, dujų įmonėms, nebuitiniams dujų vartotojams ir kitoms energetikos įmonėms, naudojančioms dujas.

6. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija) yra kompetentinga institucija, atsakinga už dujų tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje (Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 2 punktas).

7. AB „Amber Grid“ teisės aktų nustatyta tvarka (Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 2 ir 8 punktai) turi išduotą licenciją vykdyti perdavimo sistemos operatoriaus funkcijas Lietuvoje. Vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 994/2010 nuostatomis perdavimo sistemos operatorius vykdo Reglamente (ES) Nr. 994/2010 numatyto krizės valdytojo (toliau – krizės valdytojas arba PSO) funkcijas ir yra atsakingas už praktinį ir operatyvinį dujų tiekimo valdymą (veiksmų koordinavimą) ekstremaliosios situacijos dujų sektoriuje metu.

8. Plane vartojamos sąvokos atitinka Energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 163, ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

II SKYRIUS

KRIZĖS LYGIAI

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

9. Reglamento (ES) Nr. 994/2010) 10 straipsnio 3 dalyje sprendžiant dujų tiekimo krizę nustatyti trys galimi krizės lygiai:

9.1. išankstinio įspėjimo lygis (toliau – išankstinis įspėjimas);

9.2. pavojaus lygis (toliau – pavojus);

9.3. ekstremalus lygis (toliau – ekstremalioji situacija).

10. Energetikos ministerijai arba Vyriausybei paskelbus bet kurią Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 9 punkte nurodytą dujų tiekimo krizės lygį, Energetikos ministerija apie tai privalo nedelsiant informuoti Europos Komisiją ir pateikti jai visą reikiamą informaciją, ypač apie tai kokių veiksmų numatoma imtis krizei valdyti.

ANTRASIS SKIRSNIS

IŠANKSTINIS ĮSPĖJIMAS

11. Išankstinis įspėjimas skelbiamas, kai yra konkreti, pagrįsta ir patikima informacija, kad gali įvykti įvykis, dėl kurio Lietuvos Respublikoje gali labai pablogėti dujų tiekimo padėtis ir dėl kurio gali kilti pavojaus arba ekstremalaus lygio krizė. Pvz., tai galėtų būti susiję su Lietuvos, Baltarusijos arba Latvijos dujų tiekimo infrastruktūros techninėmis problemomis ir tai turėtų didelį poveikį saugiam dujų tiekimui Lietuvoje.

12. Išankstinį įspėjimą gali paskelbti Energetikos ministerija, remdamasi vienu ar keliais žemiau išvardintais atvejais:

12.1. dujų perdavimo sistemos operatoriaus pateikta informacija Energetikos ministerijai, kuri, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti krizės išankstinio įspėjimo lygį;

12.2. Europos Komisijos Dujų koordinavimo grupės pareiškimas (deklaracija) apie galimas grėsmes energijos (įskaitant ir dujas) tiekimo saugumui Europos Sąjungoje, kuris, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti krizės išankstinio įspėjimo lygį;

12.3. Valstybinės kainų ir energetikos komisijos (toliau – Komisija) pateikta informacija Energetikos ministerijai, kuri, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti krizės išankstinio įspėjimo lygį;

12.4. elektros energijos biržos operatoriaus ir (ar) perdavimo sistemos operatoriaus informacija Energetikos ministerijai apie galimas grėsmes elektros energijos tiekimo saugumui Lietuvoje, kuri, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti krizės išankstinio įspėjimo lygį;

12.5. bet kuris kitas scenarijus, kuris, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti krizės išankstinio įspėjimo lygį.

TREČIASIS SKIRSNIS

PAVOJUS

13. Pavojus skelbiamas, kai sutrinka dujų tiekimas arba atsiranda išskirtinai didelė dujų paklausa, dėl kurio labai pablogėja dujų tiekimo padėtis, tačiau dujų rinka dar yra pajėgi išspręsti šį sutrikimo arba poreikio klausimą nesiimant ne rinkos priemonių. Savo esme tai panašu į krizės išankstinio įspėjimo lygį (situacijos dujų sektoriuje paaštrėjimas), tačiau turintis daug didesnį poveikį saugiam dujų tiekimui Lietuvoje. Pvz., šiame krizės lygyje rinkai poveikį gali įtakoti aukštos dujų kainos, bet rinka yra pajėgi susidoroti su šiuo iššūkiu.

14. Pavojų gali paskelbti Energetikos ministerija, remdamasi vienu ar keliais žemiau išvardintais atvejais:

14.1. dujų perdavimo sistemos operatoriaus pateikta informacija Energetikos ministerijai, kuri, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti krizės pavojaus lygį;

14.2. Europos Komisijos Dujų koordinavimo grupės pareiškimas (deklaracija) apie galimas grėsmes energijos (įskaitant ir dujas) tiekimo saugumui Europos Sąjungoje, kuris, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti krizės pavojaus lygį;

14.3. Komisijos pateikta informacija Energetikos ministerijai, kuri, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti krizės pavojaus lygį;

14.4. elektros energijos biržos operatoriaus ir (ar) perdavimo sistemos operatoriaus informacija Energetikos ministerijai apie galimas grėsmes elektros energijos tiekimo saugumui Lietuvoje, kuri, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti krizės pavojaus lygį;

14.5. bet kuris kitas scenarijus, kuris, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti krizės pavojaus lygį.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

EKSTREMALIOJI SITUACIJA

15. Ekstremalioji situacija skelbiama, kai atsiranda išskirtinai didelis dujų poreikis, labai sutrinka dujų tiekimas arba kitokiu būdu labai pablogėja tiekimo padėtis, ir visos atitinkamos rinkos priemonės yra įgyvendintos, tačiau dujų tiekimo nepakanka likusiam dujų poreikiui patenkinti, todėl turi būti pradedamos naudoti ne rinkos priemonės, ypač siekiant užtikrinti dujų tiekimą pažeidžiamiems vartotojams.

16. Energetikos ministerija, remdamasi vienu ar keliais žemiau išvardintais atvejais, teisės aktų nustatyta tvarka (Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 1 ir 2 punktai) inicijuoja Vyriausybės nutarimo projekto parengimą dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dujų sektoriuje paskelbimo:

16.1. krizės valdytojo pateikta informacija Energetikos ministerijai, kuri, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti krizės ekstremalų lygį;

16.2. Europos Komisijos Dujų koordinavimo grupės pareiškimu (deklaracija) apie galimas grėsmes energijos (įskaitant ir dujas) tiekimo saugumui Europos Sąjungoje, kuris, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti krizės ekstremalų lygį;

16.3. Komisijos pateikta informacija Energetikos ministerijai, kuri, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti krizės ekstremalų lygį;

16.4. elektros energijos biržos operatoriaus ir (ar) perdavimo sistemos operatoriaus informacija Energetikos ministerijai apie galimas grėsmes elektros energijos tiekimo saugumui Lietuvoje, kuri, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti krizės ekstremalų lygį;

16.5. bet kuris kitas scenarijus, kuris, Energetikos ministerijos nuomone, gali būti priežastimi skelbti krizės ekstremalų lygį.

III SKYRIUS

ĮPAREIGOJIMAI VALSTYBĖS INSTITUCIJOMS, DUJŲ ĮMONĖMS IR KITIEMS DUJŲ RINKOS DALYVIAMS IR PROCEDŪROS BEI PRIEMONĖS TAIKOMOS KRIZĖS KIEKVIENO LYGIO ATVEJU

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

17. Šiame skyriuje nurodomi atitinkamai susiję dalyviai, jų funkcijos, procedūros bei priemonės krizės išankstinio įspėjimo, pavojaus ir ekstremalaus lygių metu.

18. Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 2 priede yra nurodyti dujų krizės valdymo proceso dalyviai ir jų pagrindinės funkcijos.

ANTRASIS SKIRSNIS

IŠANKSTINIS ĮSPĖJIMAS

19. 1 lentelėje pateiktos bendrosios visų susijusių dalyvių funkcijos krizės išankstinio įspėjimo lygio metu.

1 lentelė. Dalyvių funkcijos – išankstinis įspėjimas

Dalyviai	Funkcijos
Energetikos ministerija	1. Nuspręsti, ar krizės išankstinio įspėjimo lygis turėtų būti paskelbtas Lietuvoje ir, jei būtina, jį paskelbti. 2. Pranešti krizės valdytojui, kad krizės išankstinio įspėjimo lygis yra paskelbtas ir, jei būtina, pateikti pagrindimą. 3. Pranešti Latvijos, Estijos ir Suomijos institucijoms, kad krizės išankstinio įspėjimo lygis yra paskelbtas ir prireikus pateikti pagrindimą. 4. Informuoti Europos Komisiją, kad krizės išankstinio įspėjimo lygis yra paskelbtas ir prireikus pateikti pagrindimą. 5. Pateikti atnaujintą informaciją krizės valdytojui, Latvijos, Estijos ir Suomijos institucijoms ir Europos Komisijai krizės išankstinio įspėjimo laikotarpiu. 6. Nuspręsti, ar atšaukti, išlaikyti ar pakeisti krizės išankstinio įspėjimo lygį į aukštesnį (pavojaus lygį).
Krizės valdytojas (PSO)	1. Pranešti dujų įmonėms, kad Energetikos ministerija paskelbė apie krizės išankstinio įspėjimo lygį Lietuvoje. 2. Pateikti Energetikos ministerijai atnaujintą informaciją apie situaciją tiekiant dujas. 3. Pranešti dujų įmonėms, kad krizės išankstinio įspėjimo lygis pasibaigė (atšauktas).
Dujų tiekimo įmonės	1. Jei reikia, pranešti nebuitiniams vartotojams, suvartojantiems daugiau kaip 208 kWh (20 tūkst. m^3) dujų per metus, kad krizės išankstinio įspėjimo lygis yra paskelbtas.

Krizės išankstinio įspėjimo lygio procedūros

20. 1 etapas: Energetikos ministerija Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 12 punkte nustatytais atvejais paskelbia krizės išankstinio įspėjimo lygį.

21. 2 etapas: Energetikos ministerija informuoja krizės valdytoją, o šis atitinkamai dujų įmones (Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 13 punktas).

22. 3 etapas: krizės valdytojas pateikia atnaujintą informaciją apie situaciją tiekiant dujas Energetikos ministerijai (Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 13 punktas).

23. 4 etapas: Energetikos ministerija informuoja Europos Komisiją, ir Vyriausybės ekstremalių situacijų komisiją (toliau – VESK), Latvijos, Estijos ir Suomijos institucijas (Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 10 ir 13 punktai).

24. 5 etapas: Energetikos ministerija įvertina krizės valdytojo pateiktą ataskaitą apie dujų tiekimo situaciją ir nusprendžia pašalinti, išlaikyti arba padidinti krizės išankstinio įspėjimo lygį:

24.1. pašalinti: krizės išankstinio įspėjimo lygis pasibaigė ir krizės valdytojas apie tai praneša dujų įmonėms. Krizės valdytojas parengia krizės išankstinio lygio užbaigimo ataskaitą ir pateikia ją Energetikos ministerijai;

24.2. išlaikyti: krizės valdytojas reguliariai teikia Energetikos ministerijai atnaujintas ataskaitas apie dujų tiekimo situaciją. Po atnaujintos informacijos įvertinimo Energetikos ministerija gali priimti sprendimą ar pašalinti, ar padidinti krizės lygį;

24.3. plėtoti: Energetikos ministerija nusprendžia paskelbti krizės aukštesnį lygį (pavojaus lygį).

25. Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 3 priede pateikta krizės išankstinio įspėjimo atliekamų veiksmų (procedūrų) schema.

TREČIASIS SKIRSNIS

PAVOJUS

26. 2 lentelėje pateiktos bendrosios visų susijusių dalyvių funkcijos krizės pavojaus lygio metu.

2 lentelė. Dalyvių funkcijos – pavojus

Dalyviai	Funkcijos
Energetikos ministerija	1. Nuspręsti, ar krizės pavojaus lygis turėtų būti paskelbtas Lietuvoje, ir jį prireikus paskelbti. 2. Pranešti krizės valdytojui, kad krizės pavojaus lygis yra paskelbtas, ir prireikus pateikti pagrindimą. 3. Pranešti Latvijos, Estijos ir Suomijos institucijoms, kad krizės pavojaus lygis yra paskelbtas, ir prireikus pateikti pagrindimą. 4. Informuoti Europos Komisiją, kad krizės pavojaus lygis yra paskelbtas, ir prireikus pateikti pagrindimą. 5. Pateikti atnaujintą informaciją krizės valdytojui, Latvijos, Estijos ir Suomijos institucijoms ir Europos Komisijai krizės pavojaus laikotarpiu. 6. Nuspręsti, ar atšaukti, išlaikyti ar pakeisti krizės pavojaus lygį į aukštesnį (ekstremalų lygį).
Krizės valdytojas (PSO)	1. Pranešti dujų įmonėms, kad Energetikos ministerija paskelbė apie krizės pavojaus lygį Lietuvoje. 2. Teikti Energetikos ministerijai atnaujintą informaciją apie situaciją tiekiant dujas. 3. Teikti dujų įmonėms atnaujintą informaciją apie situaciją tiekiant dujas. 4. Pranešti dujų įmonėms, kad krizės pavojaus lygis pasibaigė (atšauktas). 5. Parengti krizės pavojaus lygio užbaigimo ataskaitą ir pateikti Energetikos ministerijai.
Dujų tiekimo įmonės	1. Pranešti nebuitiniams vartotojams, suvartojantiems daugiau kaip 208 kWh (20 tūkst. m^3) dujų per metus, kad krizės pavojaus lygis yra paskelbtas. 2. Įgyvendinti rinka pagrįstas paklausos priemones (jei tokių yra).

Krizės pavojaus lygio procedūros

27. 1 etapas: Energetikos ministerija Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 14 punkte nustatytais atvejais paskelbia krizės pavojaus lygį.

28. 2 etapas: Energetikos ministerija informuoja krizės valdytoją, o šis atitinkamai dujų įmones (Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 13 punktas).

29. 3 etapas: krizės valdytojas pateikia atnaujintą informaciją apie situaciją tiekiant dujas Energetikos ministerijai. Krizės valdytojas prireikus gali pateikti ir priemonių planą (Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 13 punktas).

30. 4 etapas: Energetikos ministerija peržiūri krizės valdytojo pateiktą ataskaitą apie situaciją tiekiant dujas, taip pat ir priemonių planą, jei toks planas pateiktas.

31. 5 etapas: Energetikos ministerija informuoja Europos Komisiją, VESK, Latvijos, Estijos ir Suomijos institucijas (Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 10 ir 13 punktai).

32. 6 etapas: krizės valdytojas stebi rinka pagrįstų priemonių poveikį dujų tiekimo saugumui ir teikia Energetikos ministerijai atnaujintą ataskaitą apie dujų tiekimo situaciją (Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 13 punktas).

33. 7 etapas: Energetikos ministerija įvertina krizės valdytojo pateiktą ataskaitą apie dujų tiekimo situaciją ir nusprendžia pašalinti, išlaikyti arba padidinti krizės pavojaus lygį:

33.1. pašalinti: Energetikos ministerija praneša krizės valdytojui, kad krizės pavojaus lygis pasibaigė. Krizės valdytojas apie tai praneša dujų įmonėms. Krizių valdytojas parengia krizės pavojaus lygio užbaigimo ataskaitą ir pateikia ją Energetikos ministerijai;

33.2. išlaikyti: krizės valdytojas reguliariai teikia Energetikos ministerijai atnaujintas ataskaitas apie dujų tiekimo situaciją. Po atnaujintos informacijos įvertinimo Energetikos ministerija gali priimti sprendimą pašalinti ar padidinti krizės lygį;

33.3. plėtoti: Energetikos ministerija nusprendžia padidinti krizės lygį (iki ekstremalus lygio). Šiuo atveju Energetikos ministerija rengia Vyriausybės nutarimo projektą dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dujų sektoriuje paskelbimo ir teikia jį Vyriausybei.

34. Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 4 priede pateikta krizės pavojaus metu atliekamų veiksmų (procedūrų) schema.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

EKSTREMALIOJI SITUACIJA

35. 3 lentelėje pateiktos bendrosios visų susijusių dalyvių funkcijos krizės ekstremalaus lygio metu.

3 lentelė. Dalyvių funkcijos – ekstremalioji situacija

Dalyviai	Funkcijos
Energetikos ministerija	1. Nuspręsti, ar krizės ekstremalus lygis turėtų būti paskelbtas Lietuvoje, ir prireikus teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti Vyriausybės nutarimo projektą dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dujų sektoriuje paskelbimo. 2. Pranešti krizės valdytojui, kad krizės ekstremalus lygis yra paskelbtas. 3. Pranešti Latvijos, Estijos ir Suomijos institucijoms ir Europos Komisijai, kad krizės ekstremalus lygis yra paskelbtas ir teikti Reglamento (ES) Nr. 994/2010 10 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka atnaujintą informaciją, kol problema bus išspręsta. 4. Prireikus dalyvauti VESK posėdžiuose. 5. Vadovaujantis Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 1 ir 5 punktuose nurodytais teisės aktais, rengti ir teikti VESK pasiūlymus dėl priemonių, užtikrinančių būtiną energijos ir dujų tiekimą esant ekstremaliajai situacijai. 6. Pranešti^1 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (toliau – PAGD) apie susidariusią valstybės lygio dujų tiekimo ekstremaliąją situaciją, taip pat teikti viešąją informaciją visuomenei, jeigu Vyriausybė teisės aktų nustatyta tvarka tai įpareigojo vykdyti. 7. Teisės aktų nustatyta tvarka teikti siūlymus Vyriausybei dėl ekstremalaus krizės lygio atšaukimo arba išlaikymo. 8. Prireikus parengti galutinę ataskaitą.
Vyriausybė	1. Energetikos ministerijos teikimu skelbti krizės ekstremalųjį lygį (valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dujų sektoriuje). 2. Prireikus sušaukti VESK posėdį. 3. Paskirti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijos vadovą, kuris būtų atsakingas už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimą ir jos padarinių šalinimą. 4. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dujų sektoriuje turi teisę su prašymu kreiptis į Europos Komisiją dėl regioninio lygmens arba Europos Sąjungos lygmens ekstremaliosios situacijos paskelbimo dujų sektoriuje. 5. Energetikos ministerijos teikimu priimti sprendimą dėl krizės ekstremalaus lygio (valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dujų sektoriuje) atšaukimo.
Energetikos ministerijos ekstremaliųjų situacijų operacijų centras (toliau – EMESOC)	1. Įgyvendinti Ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. 2. Koordinuoti veiksmus ir vadovauti civilinės saugos sistemos pajėgoms, šalinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dujų sektoriuje padarinius (kai Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos pavedimu EMESOC vadovauja pajėgoms ir koordinuoja veiksmus valstybės lygiu). 3. Sušaukti visą operacijų centrą arba tik atskiras jo grupes, priklausomai nuo ekstremaliosios situacijos pobūdžio. 4. Bendradarbiauti su krizės valdytoju, SGD sistemos operatoriumi, dujų įmonėmis ir kitomis energetikos įmonėmis, dėl kurių veiklos sutrikdymo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dujų sektoriuje. 5. Rinkti, analizuoti, vertinti ir sisteminti informaciją, gaunamą iš savivaldybių, krizės valdytojo, energetikos įmonių ir kitų civilinės saugos sistemos subjektų apie valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dujų sektoriuje, prognozuoti jos eigą, galimus padarinius ir jų mastą. 6. Jei reikia, parengti galutinę ataskaitą.
Krizės valdytojas (PSO)	1. Pranešti dujų įmonėms, kad Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją (ekstremaliąją padėtį) dujų sektoriuje. 2. Palaikyti ryšius tarp dujų įmonių bei kitų energetikos įmonių, dėl kurių veiklos sutrikdymo dujų sektoriuje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dujų sektoriuje (taip pat ir su elektros perdavimo operatoriumi). 3. Teikti dujų įmonėms atnaujintą informaciją apie ekstremaliąją situaciją tiekiant dujas. 4.Teikti informaciją apie ekstremaliąją situaciją dujų sektoriuje EMESOC. 5. Teikti techninius duomenis EMESOC apie dujų tiekimo situaciją ekstremaliosios situacijos dujų sektoriuje metu ir dalyvauti EMESOC rengiamuose posėdžiuose. 6. Pateikti ekstremaliosios situacijos dujų sektoriuje ataskaitas Energetikos ministerijai. 7. Pranešti dujų įmonėms, kad ekstremalioji situacija dujų sektoriuje pasibaigė (atšaukta). 8. Parengti galutinę ataskaitą Energetikos ministerijai.
SGD terminalo operatorius	1. Teikti techninius duomenis EMESOC apie SGD išdujinimo pajėgumus ir dujų perkrovos situaciją ekstremaliosios situacijos dujų sektoriuje metu bei prireikus dalyvauti EMESOC rengiamuose posėdžiuose. 2. Palaikyti operatyvius ryšius su PSO ekstremaliosios situacijos dujų sektoriuje metu dėl SGD išdujinimo pajėgumų. 3. Paskelbus ekstremaliąją situaciją dujų sektoriuje valdyti SGD išdujinimo pajėgumus pagal PSO nurodymus. 4. Informuoti SGD terminalo naudotojus apie priemones, kurių imtasi ekstremaliosios situacijos dujų sektoriuje atveju.
Elektros perdavimo operatorius	1. Dalyvauti EMESOC rengiamuose posėdžiuose ir pateikti informaciją apie poveikį elektros energijos tiekimui. 2. Palaikyti operatyvius ryšius su EMESOC ekstremaliosios situacijos dujų sektoriuje metu dėl poveikio elektros energijos gamybai. 3. Įsipareigoti valdyti elektros energijos gamybos jėgainių apkrovas (dujų suvartojimą) pagal PSO nurodymus. 4. Įspėti elektros energijos vartotojus apie priemones, kurios būtinos siekiant apsaugoti elektros sistemos vientisumą.
Dujų tiekimo įmonės	1. Pranešti nebuitiniams vartotojams, suvartojantiems daugiau kaip 208 kWh (20 tūkst. m^3) dujų per metus, kad ekstremalioji situacija dujų sektoriuje paskelbta. 2. Laikytis perdavimo sistemos operatoriaus nurodymų tiekiant dujas.
Nebuitiniai vartotojai	1. Laikytis perdavimo sistemos operatoriaus nurodymų vartojant dujas.
Elektros energijos gamintojai	1. Laikytis perdavimo sistemos operatoriaus nurodymų vartojant dujas ir (ar) elektros perdavimo sistemos operatoriaus nurodymų valdyti elektros energijos gamybos jėgainių apkrovas.
Savivaldybių ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai (toliau – SESOC)	1. Vykdyti valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų centro vadovo ir valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų centro nurodymus, užtikrinti priemonių, nustatytų savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, įgyvendinimą. 2. Vykdyti EMESOC nurodymus, kai energetikos ministras yra paskirtas ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu.

Pastaba. ¹ Pranešama Keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašo nustatyta tvarka (Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 13 punktas).

Krizės ekstremalaus lygio (ekstremaliosios situacijos) procedūros

36. 1 etapas: Energetikos ministerija Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 16 punkte nustatytais atvejais rengia Vyriausybės nutarimo projektą dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dujų sektoriuje paskelbimo. Vyriausybė priima sprendimą skelbti ar neskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dujų sektoriuje (Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 1 ir 3 punktai).

37. 2 etapas: Energetikos ministerija nustatyta tvarka sušaukia EMESOC, kuris susirenka į posėdį (Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 10 ir 11 punktai).

38. 3 etapas: Energetikos ministerija informuoja krizės valdytoją, kad paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dujų sektoriuje, o šis atitinkamai dujų įmones (Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 13 punktas).

39. 4 etapas: Energetikos ministerija informuoja Europos Komisiją, VESK, Latvijos, Estijos ir Suomijos institucijas (Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 10 ir 13 punktai).

40. 5 etapas: EMESOC koordinuoja veiksmus ir vadovauja civilinės saugos sistemos pajėgoms, šalinat valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dujų sektoriuje padarinius (kai Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos pavedimu EMESOC vadovauja pajėgoms ir koordinuoja veiksmus valstybės lygiu). Įgyvendinamas Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas.

41. 6 etapas: EMESOC renka, analizuoja, vertina ir sistemina informaciją, gaunamą iš savivaldybių, krizės valdytojo, SGD operatoriaus, energetikos įmonių ir kitų civilinės saugos sistemos subjektų apie valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dujų sektoriuje, prognozuoja jos eigą, galimus padarinius ir jų mastą ir teikia pasiūlymus Energetikos ministerijai (Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 10 ir 11 punktai).

42. 7 etapas: Krizių valdytojas palaiko ryšius tarp Energetikos misterijos, EMESOC, SGD operatoriaus, dujų įmonių ir teikia EMESOC atnaujintą ataskaitą apie dujų tiekimo situaciją (Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 13 punktas).

43. 8 etapas: Energetikos ministerija įvertina krizės valdytojo pateiktą ataskaitą apie dujų tiekimo situaciją ir nusprendžia pašalinti (teikti Vyriausybei nutarimo projektą dėl ekstremaliosios situacijos dujų sektoriuje atšaukimo) arba išlaikyti krizės ekstremalų lygį:

43.1. pašalinti: Energetikos ministerija teikia Vyriausybei nutarimo projektą apie ekstremaliosios situacijos dujų sektoriuje atšaukimą. Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui praneša krizės valdytojui, kad krizės ekstremalus lygis pasibaigė. Krizės valdytojas apie tai praneša dujų įmonėms. Krizių valdytojas kartu su EMESOC parengia krizės ekstremalaus lygio uždarymo ataskaitą ir pateikia ją Energetikos ministerijai;

43.2. išlaikyti: krizės valdytojas konsultuodamasis su EMESOC reguliariai teikia Energetikos ministerijai atnaujintas ataskaitas apie dujų tiekimo situaciją. Po atnaujintos informacijos įvertinimo Energetikos ministerija gali priimti sprendimą pašalinti ar išlaikyti krizės ekstremalų lygį.

44. Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dujų sektoriuje, Energetikos ministerija imasi iš anksto Ekstremaliųjų situacijų valdymo plane nustatytų veiksmų ir nedelsdama informuoja apie tai Europos Komisiją, ypač apie veiksmus, kurių ji ketina imtis pagal Reglamento (ES) Nr. 994/2010) 10 straipsnio 1 dalį. Esant ypatingoms aplinkybėms, ar aplinkybėms, kurias Energetikos ministerija tinkamai pagrindžia, jinai gali imtis veiksmų, nukrypstančių nuo Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano. Energetikos ministerija nedelsdama informuoja Europos Komisiją apie tokį veiksmą ir jį pagrindžia (Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 7 punktas).

45. Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 5 priede pateikta ekstremaliosios situacijos metu atliekamų veiksmų (procedūrų) schema.

PENKTASIS SKIRSNIS

ĮPAREIGOJIMAI TEIKTI ATASKAITAS IR INFORMACIJĄ PAVOJAUS IR EKSTREAMALIOSIOS SITUACIJOS METU

46. Dujų įmonės pagal kompetenciją teikia krizės valdytojui esant krizės pavojaus ir ekstremalaus lygiams šią informaciją:

46.1. dujų tiekimo prognozė per visus dujų įėjimo taškus;

46.2. prognozė apie dujų tiekimo galimybę iš Inčukalnio PGDS;

46.3. dujų saugojimo Inčukalnio PGDS apimtis (nurodant dienų skaičių pažeidžiamiems vartotojams ir dujų kiekį nenutrūkstamą tiekimą turintiems vartotojams);

46.4. dujų saugojimo magistraliniuose vamzdynuose apimtis (nurodant dienų skaičių pažeidžiamiems vartotojams);

46.5. informaciją apie dujų suvartojimą energetikos įmonių, gaminančių elektros ir šilumos energiją vartotojams.

47. Esant pavojaus ir ekstremalaus krizės lygiams, krizės valdytojas renka, analizuoja, vertina ir sistemina informaciją, nurodytą Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 46 punkte ir teikia Energetikos ministerijai, jei reikia.

48. Ekstremaliosios situacijos metu krizės valdytojas kasdien Energetikos ministerijai teikia šią informaciją:

48.1. informaciją apie dienos dujų poreikį ir dujų tiekimo prognozę ateinančioms 3 dienoms;

48.2. informaciją apie dienos apskaitomų dujų kiekius visuose tarpvalstybiniuose dujų įėjimo ir išėjimo taškuose, taip pat SGD terminalo prijungimo prie dujų perdavimo sistemos taške (GWh ir mln. m³) per dieną);

48.3. laikotarpį (nurodant dienų skaičių), kuriam tikimasi užtikrinti dujų tiekimą pažeidžiamiems vartotojams.

49. Susidarius Europos Sąjungos arba regioninio masto ekstremaliajai situacijai, Energetikos ministerija Europos Komisijai (kai ji to paprašo) nedelsdama teikia šią informaciją:

49.1. Reglamento (ES) Nr. 994/2010) 13 straipsnio 2 dalyje nustatytą informaciją;

49.2. apie priemones, kurių planuojama imtis ir kurios jau įgyvendintos, siekiant sumažinti ekstremaliosios situacijos padarinius dujų sektoriuje, taip pat informaciją apie jų veiksmingumą;

49.3. apie prašymus dėl papildomų priemonių, kurių turi imtis kitos kompetentingos institucijos;

49.4. apie priemones, kurios įgyvendintos kitų kompetentingų institucijų prašymu.

50. Ekstremaliajai situacijai pasibaigus, kiek įmanoma greičiau ir ne vėliau kaip po šešių savaičių po ekstremaliosios situacijos atšaukimo, Energetikos ministerija pateikia Europos Komisijai išsamų ekstremaliosios situacijos ir taikytų priemonių veiksmingumo vertinimą, įskaitant ekstremaliosios situacijos ekonominio poveikio vertinimą, poveikio elektros energetikos sektoriui vertinimą ir informaciją apie suteiktą ir (arba) gautą Europos Sąjungos ir jos valstybių narių pagalbą. Krizės valdytojas, dujų įmonės, elektros perdavimo sistemos operatorius ir EMESOC privalo padėti Energetikos ministerijai parengti galutinę ataskaitą.

IV SKYRIUS

RINKA IR NE RINKA PAGRĮSTOS PRIEMONES

PIRMASIS SKIRSNIS

RINKA PAGRĮSTOS PRIEMONĖS

51. Vadovaudamasis Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 6 punkte nurodyto teisės akto reikalavimais ir Naudojimosi AB „Amber Grid“ gamtinių dujų perdavimo sistema taisyklėmis, dujų perdavimo sistemos operatorius skatina sistemos naudotojus tiksliau ir tolygiau planuoti reikiamus pajėgumus, nustatydamas perdavimo kainą.

52. Nepanaudoti (laisvi) pajėgumai siūlomi rinkoje, numatant galimybę sudaryti sutartis dėl pertraukiamųjų pajėgumų. Sudarius dujų perdavimo, skirstymo paslaugų sutartį, sistemos naudotojas turi galimybę kiekvieną savaitę ir (ar) kiekvieną dieną užsakyti (patikslinti) pajėgumus. Sistemos naudotojas pajėgumų užsakymą (užsakymo tikslinimą) gali atlikti elektroninėje erdvėje (internetu) arba raštu pagal sutarties sąlygas. Atitinkamam laikotarpiui užsakant pajėgumus, sistemos naudotojas turi turėti nusipirktą dujų kiekį. Tiekimo režimas pagal pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas turi būti suderintas su dujų tiekimo įmone.

ANTRASIS SKIRSNIS

NE RINKA PAGRĮSTOS PRIEMONĖS

53. Tuo atveju, kai rinka grindžiamų priemonių nepakanka, kad būtų patenkinta dujų paklausa, privaloma imtis ne rinka pagrįstų priemonių naudojimo. Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 16 punkte nustatytais atvejais Energetikos ministerija inicijuoja Vyriausybės sprendimą dėl ekstremaliosios situacijos (ekstremalios energetikos padėties) paskelbimo. Paskelbus ekstremaliąją situaciją dujų tiekimas vykdomas vadovaujantis Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašo (Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 4 punktas) nustatyta tvarka. Išsamus dujų rinkos dalyvių veiksmų ir priemonių aprašymas pateiktas Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo prevencinių veiksmų plano IV skyriaus trečiajame skirsnyje.

54. Ekstremaliosios situacijos laikotarpiu (Vyriausybei nusprendus naudoti naftos produktų ir naftos valstybės atsargas) Energetikos ministerija, vadovaudamasi Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 1, 5, 10, 11 ir 12 punktuose nurodytais teisės aktais, turi teisę nustatyti leidžiamų sunaudoti atsargų kiekius, nomenklatūrą ir paskirstymo tvarką. Taip pat Ekstremalios situacijos laikotarpiu Energetikos ministerija rengia ir teikia VESK pasiūlymus dėl šių priemonių įgyvendinimo:

54.1. energijos išteklių ir energijos tiekimo, vartojimo apribojimų energetikos įmonėms ir vartotojams;

54.2. dujų importo ir išdujinimo apimčių padidinimo per Klaipėdos SGD terminalą;

54.3. energijos išteklių ir energijos, teikiamų paslaugų kainų įšaldymo ar reguliavimo;

54.4. ūkio subjektų administravimo perėmimo;

54.5. leidimo importuoti, gaminti, parduoti, ir vartoti neatitinkančius šalyje galiojančių privalomųjų kokybės rodiklių, aplinkosaugos reikalavimų ar standartų naftos produktus ar kitą kurą.

TREČIASIS SKIRSNIS

FINANSINĖS KOMPENSACINĖS PRIEMONĖS

55. Paskelbus ekstremaliąją situaciją (ekstremaliąją energetikos padėtį) teisės aktų (Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 1, 2, 3, 4, 5, 10, 11 ir 12 punktai) nustatyta tvarka dujų tiekimas vartotojams gali būti apribotas arba sustabdytas. Ekstremaliosios situacijos metu dujų įmonės, vykdančios VESK, Energetikos ministerijos, EMESOC ir (ar) savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymus, už vartotojams ir dujų savininkams (kai dujos laikomos SGD terminale) padarytus nuostolius dėl dujų tiekimo apribojimo ar nutraukimo neatsako (Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 1 punktas).

56. Pažeidžiamų vartotojų nenutrūkstamo dujų tiekimo saugumo (įskaitant ir dujų atsargų kaupimą) išlaidos įtraukiamos apskaičiuojant dujų tiekimo kainą kaip atskira tiekimo kainos dalis (Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 2 punktas).

57. Infrastruktūros standartą (N-1) įgyvendinančių priemonių sąnaudos įtraukiamos į dujų įmonių paslaugų teikimo sąnaudas (Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 2 punktas).

V SKYRIUS

REGIONINIS BENDRADARBIAVIMAS

58. Perdavimo sistemos operatorius yra sudaręs susitarimus su Latvijos AO „Latvijas gaze“, Baltarusijos OAO „Gazprom Transgaz Belarus“ DC ir OAO „Gazprom“ Kaliningrado padalinio DC (Rusija) dujų perdavimo sistemos operatoriais dėl bendrų veiksmų avarijos metu perdavimo sistemoje.

59. Energetikos ministerija bendradarbiauja su Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos ir Suomijos atitinkamomis institucijomis rengiant regioninį (bendrą) 2012 metų dujų tiekimo saugumo rizikos vertinimą. Šiame procese taip pat dalyvauja Komisijos ir perdavimo sistemos operatoriaus atstovai. 2012 m. rugsėjo 26 d. šalių ministerijų atstovai pasirašė susitarimą, kuriuo patvirtino 2012 m. dujų tiekimo saugumo bendrą rizikos vertinimą ir įsipareigojo rengti ir regiono lygmens prevencinių veiksmų ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

60. Paskelbus regiono ar Sąjungos masto ekstremaliąją situaciją dujų sektoriuje dujų įmonės privalo taikyti priemones ir veiksmus, kurios neprieštarautų Reglamento (ES) Nr. 994/2010) 11 straipsnio 5 dalies nuostatoms.

61. Asmenys, pažeidę Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

________________

Nacionalinio gamtinių dujų

tiekimo ekstremaliųjų situacijų

valdymo plano

1 priedas

TEISĖS AKTAI, Į KURIUOS PATEIKTOS NUORODOS nacionaliniame GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO plane

1. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas.

2. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas.

3. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas.

4. Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 163.

5. Vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais esant ekstremaliai energetikos padėčiai tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 12.

6. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (OL 2009 L 211, p. 36).

7. 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 2004/67/EB (OL 2010 L 295, p. 1).

8. Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo, tiekimo ir rinkos operatoriaus licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1246.

9. Valstybinis ekstremaliųjų situacijų valdymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503.

10. Energetikos ministerijos ekstremaliųjų situacijų valdymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1-47.

11. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 1-159.

12. Energijos išteklių rezervinių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 1-70 „Dėl Energijos išteklių rezervinių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“.

13. Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1-145 „Dėl Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims taisyklių patvirtinimo“.

14. Keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1V-114 „Dėl Keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašo patvirtinimo“.

___________________

Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo

ekstremaliųjų situacijų valdymo plano

2 priedas

DUJŲ KRIZĖS PROCESO DALYVIAI IR JŲ FUNKCIJOS

Pastaba. Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 2, 3, 4 ir 5 prieduose vartojamos šios santrumpos:

1. EK – Europos Komisija.

2. Reglamentas – 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva.

3. Vyriausybė – Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

4. VESK – Valstybės ekstremaliųjų situacijų komisija.

5. EM – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

6. EMESOC – Energetikos ministerijos ekstremaliųjų situacijų operacijų centras.

7. Krizės valdytojas – Energetikos ministerijos pagal Reglamento 10 straipsnio 1 dalies g punktą paskirtas perdavimo sistemos operatorius vykdyti operatyvinį dujų krizės valdymą (dujų įmonių veiksmų koordinavimą), kaip nustatyta Ekstremaliųjų situacijų valdymo plane.

8. Inf. centras – EK Civilinės saugos stebėsenos ir informacijos centras.

9. DKG –Reglamento nustatyta tvarka sudaryta EK Dujų koordinavimo grupė.

10. PSO – Perdavimo sistemos operatorius.

11. Priemonių aprašas – Gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo priemonių aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 163.

12. Planas – Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas.

13. PAGD – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

___________________

Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo

ekstremaliųjų situacijų valdymo plano

3 priedas

KRIZĖS IŠANKSTINIO ĮSPĖJIMO METU ATLIEKAMŲ VEIKSMŲ (PROCEDŪRŲ) SCHEMA

Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo

ekstremaliųjų situacijų valdymo plano

4 priedas

DUJŲ KRIZĖS PAVOJAUS METU ATLIEKAMŲ VEIKSMŲ (PROCEDŪRŲ) SCHEMA

Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo

ekstremaliųjų situacijų valdymo plano

5 priedas

EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS METU ATLIEKAMŲ VEIKSMŲ (PROCEDŪRŲ) SCHEMA

Pastabos:

1. ¹ Energetikos ministras Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 (toliau – Valstybinis planas) paskiriamas valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu, kuris atsako už ekstremaliosios situacijos likvidavimą ir jos padarinių šalinimo organizavimą.

2. ² VESK posėdis šaukiamas Valstybinio plano nustatyta tvarka.

3. ³ Energetikos ministerijos ekstremaliųjų situacijų operacijų centras (EMESOC) sušaukiamas Energetikos ministerijos ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, patvirtino Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1-47, nustatyta tvarka. EM operacijų centras vykdo veiklą Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano 1 priedo 11 punkte nurodyto teisės akto nustatyto tvarka.

4. ⁴ Vyriausybė, vadovaudamasi Reglamento 11 straipsnio 1 dalimi, turi teisę kreiptis į EK dėl regiono ar Europos Sąjungos dujų krizės paskelbimo.

5. ⁵ PAGD teisės aktų nustatyta tvarka perspėja gyventojus, institucijas ir kitus ūkio subjektus apie paskelbtą nacionalinio (valstybės) lygio dujų tiekimo ekstremaliąją situaciją, galimus ekstremaliosios situacijos padarinius ir jų šalinimo priemones.

______________________