PATVIRTINTA

Lietuvos architektų rūmų tarybos

2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. T17/10-1

(Lietuvos architektų rūmų tarybos

2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. T22/09-1

redakcija)

REGIONINIŲ ARCHITEKTŪROS TARYBŲ NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Regioninių architektūros tarybų nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo nustatyta tvarka sudaromų Regioninių architektūros tarybų (toliau – Tarybų) darbo tvarką, Tarybos narių atšaukimo teisę ir šios teisės įgyvendinimo pagrindus.

2. Tarybos yra kolegialus institutas, įgyvendinantis Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme įtvirtintus tikslus ir atliekantis Architektūros įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatytas funkcijas.

3. Tarybos savo darbe vadovaujasi:

3.1. Lietuvos Respublikos Konstitucija;

3.2. Lietuvos Respublikos architektūros įstatymu;

3.3. Lietuvos Respublikos statybos įstatymu;

3.4. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu;

3.5. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu;

3.6. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu;

3.7. Šiais Nuostatais, ir kitais teisės aktais, reguliuojančiais architekto, valstybės tarnautojo ir akademinę praktiką vykdančių asmenų veiklą.

4. Tarybos, atlikdamos joms pavestas funkcijas, vadovaujasi teisingumo, objektyvumo, nešališkumo, išsamaus ir visapusiško klausimų išnagrinėjimo principais, gerbia su nagrinėjamais klausimais susijusių asmenų orumą ir teises.

5. Tarybų sudėtį ir Nuostatus tvirtina ir keičia Lietuvos architektų rūmų taryba, suderinus su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos architektūros įstatymo bei Lietuvos architektų rūmų Statuto 68 punkto nustatyta tvarka.

6. Tarybas techniškai aptarnauja ir jų darbą organizuoja Lietuvos architektų rūmai, šių Nuostatų nustatyta tvarka.

II. TARYBŲ SUDĖTIS

7. Tarybos sudaromos Lietuvos architektų rūmų tarybos sprendimu teritoriniu principu penkiuose šalies regionuose:

7.1. Vilniaus regione (apimančiame Vilniaus apskritį) – Vilniaus regioninė architektūros taryba;

7.2. Kauno regione (apimančiame Kauno, Marijampolės ir Alytaus apskritis) – Kauno regioninė architektūros taryba;

7.3. Klaipėdos regione (apimančiame Klaipėdos ir Tauragės apskritis) – Klaipėdos regioninė architektūros taryba;

7.4. Šiaulių regione (apimančiame Šiaulių ir Telšių apskritis) – Šiaulių regioninė architektūros taryba;

7.5. Panevėžio regione (apimančiame Panevėžio ir Utenos apskritis) – Panevėžio regioninė architektūros taryba.

8. Tarybą sudaro ne mažiau kaip 13 narių kiekviename Nuostatų 7 p. nurodytame šalies regione. Iš jų:

8.1. ne mažiau kaip 7 nariai išrenkami visuotiniame Lietuvos Respublikos architektų rūmų susirinkime iš Lietuvos Respublikos architektų rūmų narių;

8.2. ne mažiau kaip 2 nariai išrenkami visuotiniame Lietuvos architektų sąjungos suvažiavime iš Lietuvos architektų sąjungos narių;

8.3.ne mažiau kaip vienas narys išrenkamas visuotiniame Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos suvažiavime iš Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narių, turinčių aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus universitetines architektūros krypties studijas arba kraštovaizdžio architektūros krypties studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;

8.4. ne mažiau kaip 2 narius, baigusius universitetines architektūros krypties studijas ir vykdančius nuolatinę mokslinę pedagoginę architektūros srities veiklą, skiria Lietuvos Respublikos universitetinės aukštosios mokyklos, vykdančios architektūros krypties studijų programas;

8.5. ne mažiau kaip vienas narys išrenkamas visuotiniame Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos suvažiavime iš Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos narių, turinčių aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus universitetines architektūros krypties studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.

9. Kiekvienos Tarybos pirmininkas, Lietuvos architektų rūmams teikdamas savo metinę veiklos ataskaitą, gali pateikti ir prašymą dėl Rūmų deleguojamų Tarybos narių skaičiaus padidinimo ar sumažinimo. Rūmai tokį prašymą pateikia svarstyti Rūmų narių susirinkimui.

10. Lietuvos architektų rūmai išsiunčia prašymą institucijoms, kurios privalo deleguoti atstovus į Tarybos sudėtį, dėl atstovų delegavimo. Atstovų delegavimui nustatomas ne ilgesnis kaip 20 (dvidešimt) darbo dienų terminas. Kai institucija per nurodytą terminą nepaskiria atstovų, Tarybos sudėtis pateikiama derinti be nurodytos institucijos atstovų. Tarybų personalinė sudėtis, suderinus su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, tvirtinama Lietuvos architektų rūmų tarybos sprendimu 3 (trijų) metų laikotarpiui.

11. Tie patys Tarybų nariai į tos pačios Tarybos sudėtį gali būti renkami ar skiriami ne daugiau kaip 2 (dvejoms) kadencijoms iš eilės.

12. Tarybų nariai, nesibaigus kadencijos laikui, jų delegavusių institucijų sprendimu gali būti atšaukiami iš pareigų esant šioms aplinkybėms:

12.1. Tarybos nariui pažeidus jam taikomus, akademinės etikos, ar architekto profesinės etikos reikalavimus;

12.2. Tarybos nariui netekus narystės jį delegavusioje organizacijoje;

12.3. Tarybos nariui sustabdžius architekto kvalifikacijos atestato galiojimą ar netekus narystės jį delegavusioje architektų profesinėje asociacijoje – Lietuvos architektų rūmuose ar Lietuvos architektų sąjungoje;

12.4. Tarybos nariui nustojusiam vykdyti nuolatinę mokslinę pedagoginę architektūros srities veiklą, kai jis buvo deleguotas atitinkamos aukštosios mokyklos;

12.5. Tarybos nariui padarius kitą teisės ar etikos normų pažeidimą;

12.6. Tarybos nario prašymu.

13. Nustačius Nuostatų 12 punkte nurodytas aplinkybes, Lietuvos architektų rūmų taryba turi sustabdyti atitinkamo nario įgaliojimus iki Tarybos narį delegavusi institucija priims sprendimą dėl Tarybos nario atšaukimo ir naujo nario delegavimo.

14. Tarybos nariui, netekus Tarybos nario statuso, į jo vietą, suderinus su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija bei patvirtinus Lietuvos architektų rūmų tarybos sprendimu, paskiriamas kitas atitinkamos institucijos deleguotas kandidatas į Tarybą. Nesant paskirto kandidato, Lietuvos architektų rūmų taryba, gali priimti sprendimą paskirti:

14.1. Kai institucija yra paskyrusi pakaitinius Tarybos narius, rotacijos būdu paskiriamas vienas iš pakaitinių narių. Pakaitiniai nariai skiriami iš eilės, pagal sąrašą, kuris turi būti patvirtintas tvirtinant Tarybos personalinę sudėtį;

14.2. Kai institucija nėra paskyrusi pakaitinių Tarybos narių, rotacijos būdu, paskiriami atitinkamos institucijos į kitų regionų Tarybas paskirti kandidatai. Rotacijos būdas suprantamas sekančiai – skiriami Tarybos nariai paskirti į artimiausio regiono Tarybą.

III. TARYBŲ ATLIEKAMOS FUNKCIJOS

15. Valstybės ir savivaldybių institucijoms Tarybos teikia rekomendacijas dėl:

15.1. teritorijų planavimo dokumentų;

15.2. architektūrinių, nekilnojamojo architektūrinio ir urbanistinio paveldo bei architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo ar projektavimo atvejais rengiamų projektinių pasiūlymų;

15.3. architektūrinių ar urbanistinių idėjų sprendinių;

15.4. statinių projektų;

15.5. statinių architektūros atitikties architektūros kokybės reikalavimams;

15.6. kitų klausimų, susijusių su architektūros ir jos kokybės vertinimu.

16. Suinteresuotų asmenų prašymu ar savo iniciatyva, Tarybos teikia išvadas ar pasiūlymus dėl:

16.1. teritorijų planavimo dokumentų;

16.2. projektinių pasiūlymų,

16.3. architektūrinių ir urbanistinių idėjų sprendinių;

16.4. statinių projektų sprendimų atitikties architektūros kokybės reikalavimams;

16.5. kitų klausimų, susijusių su architektūros kokybės vertinimu.

17. Siūlymus Tarybai įgyvendinti iniciatyvos teisę gali teikti Tarybos pirmininkas, nariai ir kiti asmenys.

18. Sprendimas įgyvendinti Tarybos iniciatyvos teisę priimamas Tarybos susirinkime dalyvaujant ne mažiau kaip 7 (septyniems) Tarybos nariams, jei už jį, atviru balsavimu, balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių jos narių.

18.1. Kiekviename Tarybos susirinkime gyvai arba panaudojant el. priemones, kviečiami dalyvauti kitų Regionų tarybų nariai. Kvietimai el. priemonėmis siunčiami visoms Regionų taryboms, vadovaujantis Nuostatų VII skyriuje nustatyta tvarka. Nariai sutinkantys dalyvauti kito Regiono tarybos susirinkime, per 2 darbo dienas nuo kvietimo išsiuntimo el. paštu patvirtina savo dalyvavimą. Sutikę dalyvauti kito Regiono tarybos nariai turi visas Tarybos narių teises ir pareigas.

18.2. Jeigu nė vienas iš kviečiamų kitų Regionų tarybų narių neatsiliepia ar sutikę vis tiek nedalyvauja Tarybos susirinkime, Tarybos sprendimai priimami vadovaujantis 18 punkto pirmos pastraipos nuostatomis.

19. Tarybos iniciatyvos teisei įgyvendinti, Taryba iš savo narių taip pat gali sudaryti ad hoc arba nuolatines komisijas iš ne mažiau kaip 7 (septynių) Tarybos narių.

20. Tarybos sprendimai dėl Tarybos iniciatyvos teisės įgyvendinimo bei komisijų sudarymo gali būti priimami Tarybos pirmininkui ir nariams bendraujant elektroninėmis ryšio priemonėmis (el. paštu ir kt.), susirašinėjimo pranešimus ir priimamus sprendimus susipažinimui išsiunčiant visiems Tarybos nariams.

21. Taryba įgyvendindama savo iniciatyvos teisę, teikiamas išvadas ar pasiūlymus grindžia tais pačiais Tarybų sprendimų kriterijais nustatytais Nuostatų 75 punkte.

22. Taryba įgyvendinusi savo iniciatyvos teisę teikiamas išvadas ar pasiūlymus įformina ir perduoda Lietuvos architektų rūmų pirmininkui Nuostatų nustatyta tvarka.

23. Taryboms įgyvendinant savo iniciatyvos teisę, jų veiklos administravimas (techninis aprūpinimas, Tarybos susirinkimo sekretoriaus skyrimas ir kt.) Lietuvos architektų rūmų tarybos sprendimu finansuojamas Lietuvos architektų rūmų biudžeto lėšomis, kurios yra skirtos iš valstybės ar (ir) savivaldybės biudžeto Tarybų darbo apmokėjimui ar (ir) pareiškėjo, pasikreipusio į Tarybą, įmokų,.

24. Tarybos bendradarbiauja su architektų profesinėmis asociacijomis, atitinkamomis užsienio valstybių ir tarptautinėmis institucijomis bei organizacijomis.

25. Tarybos kiekvienais metais iki kovo 1 dienos teikia Lietuvos architektų rūmams savo ir iš savo narių sudarytų ad hoc arba nuolatinių komisijų veiklos metines ataskaitas.

26. Tarybos atlieka kitas Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme ir kituose veiklą, kurią turi teisę vykdyti architektai, reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

IV. TARYBOS NARIO, PIRMININKO IR SEKRETORIAUS TEISĖS IR PAREIGOS

27. Visi Tarybos nariai turi lygias teises ir pareigas nagrinėjant Tarybai skirtus klausimus. Kiekvienas Tarybos narys dalyvaudamas susirinkime teikia savo nuomonę nagrinėjamais klausimais, išskyrus nusišalinusius narius, galinčius dalyvauti tik viešoje susirinkimo dalyje be Tarybos nario teisių ir pareigų.

28. Tarybos nariai privalo dalyvauti šaukiamuose Tarybos susirinkimuose. Tarybos nariai, negalėdami dalyvauti Tarybų susirinkimuose, privalo iš anksto, ne vėliau kaip likus 2 (dviems) darbo dienoms iki Tarybos susirinkimo, apie tai informuoti atitinkamos Tarybos pirmininką arba sekretorių ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

29. Tarybos nariai, Tarybos susirinkimo sekretorius (toliau – Sekretorius) ir stebėtojai nekomentuoja uždarosios susirinkimo dalies eigos ir jos sprendimo (išvadų).,

30. Tarybos turi teisę iš savo narių sudaryti ad hoc arba nuolatines komisijas konkretiems klausimams nagrinėti ar specialiems tarybos uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti ir nustatyti jų funkcijas, darbo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką. Šių komisijų sprendimai yra Tarybų sprendimai.

31. Tarybos nariai turi teisę susipažinti su ad hoc arba nuolatinių komisijų protokolais (sprendimais) ir pasitelktų specialistų ir recenzentų išvadomis.

32. Kiekvienos Tarybos darbui vadovauja Tarybos pirmininkas, kurį Tarybos susirinkime dalyvaujančių narių balsų daugumos sprendimu, šių Nuostatų 84 punkte nustatyta tvarka, iš savo narių renka Tarybos nariai, ir kurio kadencijos trukmė sutampa su Tarybos kadencijos laikotarpiu.

33. Kiekvienos Tarybos išrinktas Pirmininkas vadovauja Tarybos susirinkimams ir atsako už jos veiklą bei priimtų sprendimų atitiktį šiems Nuostatams ir kitų Tarybos veiklą reguliuojančių teisės aktų reikalavimams.

34. Kiekvienos Tarybos pirmininkas atsako už savo motyvų teisėtumą sprendžiant pateiktų prašymų priėmimo svarstymui Taryboje klausimą ir savalaikio Tarybos narių informavimo dėl tokio sprendimo.

35. Tarybos pirmininkas, be atskiro Rūmų pirmininko įgaliojimo, turi teisę kreiptis į atitinkamas valstybės valdžios institucijas ar kitus suinteresuotus asmenis susijusius su Taryboje nagrinėjamu klausimu, kviečiant juos (ar jų atstovus) į Tarybų susirinkimus, siunčiant Tarybų sprendimus, ar prašant jų pateikti bet kokią, su nagrinėjamu objektu susijusią dokumentaciją ar kitą informaciją. Visi Tarybos pirmininko kreipimaisi ir kita dokumentacija yra saugoma ir archyvuojama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir pateikiama Lietuvos architektų rūmų tarybai kartu su metine ataskaita.

36. Tarybos pirmininkas užtikrina Tarybos sprendimų (išvadų) viešumą.

37. Tarybos pirmininkas užtikrina savalaikį susirinkimų sušaukimą ir jų periodiškumą.

38. Tarybos pirmininkas viešoje susirinkimo dalyje praneša apie nusišalinusius Tarybos narius ir užtikrina, kad nusišalinęs Tarybos narys nedalyvautų priimant Tarybos sprendimus (išvadas).

39. Tarybos pirmininkas iki kovo 1 d. užtikrina metinių ataskaitų parengimą ir jų pateikimą Lietuvos architektų rūmų tarybai.

40. Dėl netinkamai atliekamų pareigų Tarybos pirmininkas Tarybos sprendimu gali netekti savo pareigų. Tuomet šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka renkamas naujas Tarybos pirmininkas.

41. Tarybos susirinkimui pateikiamą dokumentaciją recenzuoja Tarybos pirmininko paskirtas recenzentas. Recenzentas skiriamas rotacijos būdu iš Tarybos narių. Tarybos pirmininkas, atsižvelgdamas į nagrinėjamo klausimo specifiką gali priimti atskirą sprendimą, kad recenzentas nebus skiriamas. Recenzentas apibūdina ir įvertina pateiktus dokumentus bei Tarybos nariams pateikia recenziją. Recenzentas recenziją pateikia raštu, likus ne mažiau kaip trims darbo dienoms iki Tarybos susirinkimo.

42. Jei klausimo svarstyme susiduriama su svarstomo objekto specifiniais aspektais, Tarybos pirmininkas, atsižvelgdamas į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, sprendžia dėl poreikio kviesti specialiųjų žinių turintį specialistą

43. Sekretorius skiria Lietuvos architektų Rūmų pirmininkas. Sekretoriais gali būti skiriami tiek Lietuvos architektų rūmų darbuotojai, tiek ir kiti fiziniai asmenys.

V. TARYBOS NARIŲ NUSIŠALINIMO PAGRINDAI

44. Tarybos pirmininkas ir nariai privalo nusišalinti tais atvejais, kai jų dalyvavimas Tarybos veikloje galėtų sukelti abejonių dėl Tarybos sprendimų (išvadų) nešališkumo ir objektyvumo. Tarybos pirmininkas ir/ar narys priima sprendimą dėl nusišalinimo, esant pagrindams nurodytiems Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 18 str. 4 d., iki svarstymo pradžios (iki viešos susirinkimo dalies arba viešos susirinkimo dalies metu). Uždaroje susirinkimo dalyje dalyvauja tik nenusišalinę Tarybos nariai. Nusišalinę Tarybos nariai, nuo nusišalinimo momento, viešojoje posėdžio dalyje dalyvauja be Tarybos nario teisių ir pareigų. Regioninių architektūros tarybų nariai privalo nusišalinti, kai gali kilti interesų konfliktas dėl šiose tarybose nagrinėjamų klausimų, jeigu:

44.1. sprendžiami klausimai, susiję su to paties nario vykdoma architekto veikla (veikimas toje pačioje rinkoje nelaikomas susijusia architekto veikla);

44.2. sprendžiami klausimai, susiję su asmeniu, su kuriuo narys susijęs šeimos, artimos giminystės ir (ar) verslo ryšiais, susijusiais su jo privačiais interesais – jo (ar jam artimo asmens, kuris suprantamas taip, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme) suinteresuotumu asmenine turtine nauda;

44.3. pareiga nusišalinti yra įtvirtinta kituose įstatymuose.

45. Tarybos pirmininkas ir nariai iki svarstymo pradžios privalo pasirašyti nešališkumo deklaracijas, bei patvirtinti, kad jiems yra žinoma, jog nenusišalinus nuo svarstomo klausimo, jų nusišalinimo prievolės nevykdymo klausimas, Tarybos pirmininko sprendimu, bus perduotas Lietuvos architektų rūmų Architektų profesinės etikos tarybai ar Tarybos narį delegavusiai institucijai dėl Tarybos nario veiklos įvertinimo.

46. Jei Taryba ketina svarstyti klausimą, dėl kurio Tarybos nariui kyla interesų konfliktas, šis narys apie tai praneša Tarybos pirmininkui iki susirinkimo pradžios. Jeigu klausimas, dėl kurio gali kilti Tarybos nario interesų konfliktas, įtraukiamas į darbotvarkę susirinkimo metu – Tarybos narys informuoja Tarybos pirmininką iki klausimo svarstymo pradžios.

47. Suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į Lietuvos architektų rūmus, jeigu Tarybos narys nevykdė pareigos nusišalinti nuo klausimo, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas, svarstymo. Kreiptis į Rūmus galima ne vėliau kaip praėjus trims darbo dienoms po Tarybos susirinkimo, kuriame buvo nagrinėtas klausimas. Paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių Tarybos narys turėjo nusišalinti nuo klausimo svarstymo galinčio sukelti interesų konfliktą, bet nenusišalino, ir šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad šio Tarybos nario dalyvavimas Tarybos susirinkime sukėlė interesų konfliktą, tokio Tarybos nario balsavimo rezultatai tuo klausimu laikomi negaliojančiais. Tuo atveju, jeigu šio Tarybos nario balsas buvo lemiamas priimant Tarybos sprendimą (išvadą), Tarybos sprendimas (išvada) laikomas negaliojančiu ir ne vėliau kaip per 20 darbo dienų šaukiamas pakartotinis Tarybos susirinkimas.

48. Nusišalinimo tvarkos nesilaikymo atveju, nurodytu Nuostatų 44 punkte, Tarybos pirmininkas, ar bet kuris kitas Tarybos narys, privalo apie tai nedelsiant informuoti Lietuvos architektų rūmus, kurie kreipiasi į Tarybos narį delegavusią instituciją spręsti šio nario atšaukimo klausimą.

VI. PRAŠYMO NAGRINĖJIMUI PRIĖMIMO TVARKA

49. Visi suinteresuotų fizinių ir juridinių asmenų (toliau – Pareiškėjai) prašymai dėl Tarybų teikiamų išvadų, rekomendacijų ir pasiūlymų Tarybai teikiami per Lietuvos architektų rūmus, Lietuvos architektų rūmų buveinės adresu arba el. p.: info@architekturumai.lt, šių Nuostatų nustatyta tvarka.

50. Lietuvos architektų rūmai, visus gautus Pareiškėjų prašymus registruoja gautų dokumentų registre ir ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas, perduoda atitinkamą regioną atstovaujančiam Tarybos pirmininkui, atsižvelgiant į Pareiškėjo prašyme svarstymui pateikiamo objekto teritorinį priklausomumą.

51. Atitinkamos Tarybos pirmininkas, gavęs Lietuvos architektų rūmų perduotą raštišką prašymą, sprendžia, ar yra pagrindų šį prašymą nagrinėti Tarybos susirinkime. Prašymo nagrinėjimo pagrindai nustatomi atsižvelgiant į Tarybos kompetencijos ribas ir ar Prašyme nurodyti tinkami svarstymo pagrindai, paremti architektūros samprata ir architektūros kokybės reikalavimais, bei atsižvelgiant į Nuostatų 59 punkte nustatytus Prašymo pateikimo reikalavimus. Nustatęs, kad susirinkimo sušaukimui nėra pagrindo ar susirinkimo sušaukimui nepakanka pateiktos informacijos, Tarybos pirmininkas ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas privalo grąžinti prašymą Lietuvos architektų rūmų pirmininkui, kartu pateikiant išsamius grąžinimo motyvus.

52. Tarybos pirmininkas, spręsdamas pateikto prašymo nagrinėjimo pagrindus kartu vertina ar prašymas nagrinėjimui pateiktas kaip užsakymas (atlygintinai) ar kaip prašymas įgyvendinti Tarybos iniciatyvos teisę. Atvejais, kai klausimas siūlomas svarstyti Tarybos iniciatyvos teise, Tarybos pirmininkas teikia siūlymą Tarybos nariams dėl Tarybos iniciatyvos teisės įgyvendinimo, kurie sprendimą priima Nuostatų 18 punkte nustatyta tvarka.

53. Lietuvos architektų rūmai, ne vėliau kaip per 2 (dvi) darbo dienas nuo motyvuoto prašymo gražinimo dienos, Tarybos pirmininko prašymo grąžinimo motyvus išsiunčia Pareiškėjui. Motyvuotas prašymo gražinimas neužkerta galimybės Pareiškėjui iš naujo pateikti patikslintą ar papildytą prašymą.

54. Pirmininkas turi teisę konsultuotis su kitais Tarybos nariais dėl pateikto prašymo nagrinėjimo Tarybos susirinkime.

55. Apie savo sprendimą nešaukti Tarybos susirinkimo ir nenagrinėti prašymo Tarybos pirmininkas asmeniškai ar per Sekretorių privalo informuoti Tarybos narius, nurodydamas tokio sprendimo priežastis iki prašymo grąžinimo Lietuvos architektų rūmams datos. Ne mažiau kaip 3 (trims) Tarybos nariams pareikalavus, Tarybos pirmininkas privalo atšaukti tokį sprendimą ir pavedant Sekretoriui ar savo pastangomis, perduoti pateiktą prašymą Tarybos nagrinėjimui.

56. Tuo atveju, kai Tarybos pirmininkas, atsižvelgdamas į prašymo turinį, nusprendžia, kad pateiktas prašymas yra priimtinas nagrinėjimui Tarybos susirinkime, Tarybos pirmininkas asmeniškai ar per Sekretorių ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas apie tai informuoja Lietuvos architektų rūmus.

57. Lietuvos architektų rūmai, gavę Tarybos pirmininko pranešimą apie priimtiną nagrinėjimui prašymą Tarybos susirinkime, informuoja apie tai Pareiškėją ir tuo pačių kreipiasi į Jį dėl Tarybos narių darbo ir jo organizavimo apmokėjimo (išskyrus atvejus, kai prašymas priimamas nagrinėjimui Pareiškėjui siūlant, ar pačiai Tarybai nusprendus įgyvendinti Tarybos iniciatyvos teisę), kuris per kreipimosi nustatytą terminą turi būti sumokėtas į Lietuvos architektų rūmų nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą ar šio apmokėjimo įvykdymui pateiktas garantinis raštas.

58. Pareiškėjui įvykdžius Tarybos narių darbo ir jo organizavimo apmokėjimo nurodymą, ar Lietuvos architektų rūmams pateikus šio apmokėjimo garantinį raštą, Lietuvos architektų rūmai, apie tai informuoja Tarybos pirmininką, kuris savo jėgomis ar pavedant Sekretoriui, ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo Lietuvos architektų rūmų informavimo dienos inicijuoja Tarybos susirinkimą.

59. Tarybos nagrinėja tik tuos suinteresuotų asmenų prašymus, kurių suinteresuotumas yra tiesioginis ir kurie pateikiami Lietuvos architektų rūmams raštu, nurodant motyvus, priežastis ir aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas. Prašymas privalo būti pareiškėjo pasirašytas, prie jo turi būti pateikiama lydinti dokumentacija ar kita informacija, kuria jis grindžiamas ir kuri padėtų Taryboms objektyviai įvertinti situaciją. Pateikiamos dokumentacijos sudėtis nurodoma Nuostatų priede. Tarybos posėdyje nagrinėjama tokios apimties dokumentacija, kuri buvo pateikta likus ne mažiau nei 1 savaitei iki posėdžio. Prašymai taip pat gali būti pateikiami elektroniniu paštu, tačiau siunčiami dokumentai turi būti nuskenuoti nuo originalo su privalomais šiame punkte išvardintais rekvizitais arba patvirtinti pareiškėjo elektroniniu parašu.

60. Tais atvejais kai pareiškėjas kartu su prašymu, dėl objektyvių aplinkybių, negali pateikti svarstymui būtinos dokumentacijos (tekstinės ar grafinės medžiagos), Lietuvos architektų rūmai, atsižvelgdami į Tarybos sprendimą priimti prašymą nagrinėjimui ir vadovaudamiesi Tarybos pirmininko prašymu, kreipiasi į svarstomo objekto autorių (-ius) prašydami jo (-ų) pateikti visą svarstomo objekto projektinę dokumentaciją. Lietuvos architektų rūmų nariai gavę Lietuvos architektų rūmų prašymą per protingą terminą nuo prašymo gavimo dienos, vadovaudamiesi Lietuvos architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos architektų rūmų statuto 16 punktu, privalo Lietuvos architektų rūmams pateikti prašomą dokumentaciją, kuri priskiriama informacijai apie architekto veiklą, kaip yra numatyta Lietuvos architektų rūmų statute. Prašomos dokumentacijos nepateikimas gali būti pripažintas Lietuvos architektų rūmų nario esminiu pareigų pažeidimu.

VII. TARYBOS DARBO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

61. Gavus pareiškėjo prašymą Tarybų sprendimai (išvados) priimami šaukiamuose susirinkimuose Tarybų narių balsų dauguma. Informacija apie Tarybos susirinkimą paskelbiama Lietuvos architektų rūmų internetinėje svetainėje, adresu www.architekturumai.lt.

62. Į pirmuosius Tarybų susirinkimus Tarybų narius sukviečia Lietuvos architektų rūmai. Pirmuosiuose Tarybų susirinkimuose Tarybų nariams išrinkus Tarybų pirmininkus, Tarybos narius į periodiškus susirinkimus sušaukia Sekretorius Tarybos pirmininko pavedimu. Sekretorius taip pat išsiunčia informacinius kvietimus su siūlymu dalyvauti susirinkime kitų Regionų taryboms.

63. Tarybos pirmininkas, pripažinęs pranešimą tinkamu nagrinėti Tarybos susirinkime, nustato siūlomo Tarybos susirinkimo sušaukimo datą ir paveda Sekretoriui ne vėliau kaip per 2 (dvi) darbo dienas Tarybos nariams ir 18.1 papunkčio tvarka kviestiems kitų Regionų tarybų nariams, el. paštu patvirtinusiems, kad dalyvaus šaukiamame susirinkime, elektroniniu paštu išsiųsti visą turimą su klausimo nagrinėjimu susijusią dokumentaciją.

64. Siūlydamas šaukiamo susirinkimo datą Tarybos pirmininkas, galimybių ribose, privalo atsižvelgti į Tarybos narių dalyvavimo galimybes siekdamas, kad susirinkime dalyvautų kuo platesnis skaičius Tarybos narių.

65. Sekretorius, Tarybos pirmininko pavedimu, ne anksčiau kaip po 2 (dviejų) darbo dienų nuo prašymo ir jį lydinčios dokumentacijos išsiuntimo Tarybos nariams dienos, į šaukiamą Tarybos susirinkimą kviečia atvykti su nagrinėjamu klausimu susijusius fizinius ir (ar) juridinius asmenis, bei kreipiasi į juos dėl papildomų dokumentų ir (ar) paaiškinimų Tarybai pateikimo. Pakviestų asmenų nedalyvavimas Tarybos susirinkime, neužkerta kelio Tarybos darbui sušauktame susirinkime nagrinėjant pateiktą klausimą ir priimant sprendimus (išvadas).

66. Taryba gali organizuoti vieną ar kelis susirinkimus išsamiam svarstomo klausimo išnagrinėjimui ir sprendimo (išvados) priėmimui. Šaukiant kelis to paties klausimo nagrinėjimui skirtus susirinkimus, Tarybos sprendimas (išvada) priimamas paskutiniame susirinkimo posėdyje jame dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos sprendimas (išvada) priimamas balsuojant slaptu balsavimu. Už balsavimo slaptumą atsakingas Tarybos pirmininkas.

67. Tarybų susirinkimus sudaro šios dalys:

67.1. Vieša dalis, kurios metu išklausomi pareiškėjai, su nagrinėjamu klausimu susijusių objektų projektų autoriai, savivaldybių administracijų ir kitų institucijų atstovai, kiti suinteresuoti asmenys, atsakoma į Tarybų narių klausimus, vyksta vieša diskusija;

67.2. Uždara dalis, kurioje Tarybų nariai priima sprendimus (išvadas).

68. Viešoje Tarybos susirinkimo dalyje užtikrinamas lygiateisis žiniasklaidos ir kitų organizacijų bei visuomenės atstovų dalyvavimas.

69. Tarybų susirinkimo eiga fiksuojama garso įrašu, o Sekretorius surašo laisvos formos informacinę pažymą, kuri prilyginama protokolui. Susipažinti ir naudotis garso įrašo visa apimtimi gali tik atitinkamos Tarybos pirmininkas ir Sekretorius. Kiti Tarybos susirinkimo dalyviai gali susipažinti tik su tos susirinkimo dalies garso įrašu, kurioje dalyvavo. Susipažinimas su garso įrašu vykdomas įrašo saugojimo vietoje. Su viešos Tarybos susirinkimo dalies garso įrašu, susipažinti gali visi suinteresuoti asmenys, dėl to Tarybai pateikę atitinkamą prašymą. Už Tarybos susirinkimo garso įrašo saugojimą ir perdavimą atsako atitinkamos Tarybos pirmininkas ir Sekretorius.

70. Sekretorius surašydamas laisvos formos informacinę pažymą, kuri prilyginama protokolui, joje nurodo atitinkamos Tarybos pavadinimą, Tarybos susirinkimo datą, vietą, Tarybos susirinkimo pradžios ir pabaigos laiką, Tarybos susirinkime dalyvaujančius asmenis, nagrinėjamą objektą (pavadinimas, paskirtis, adresas ir kiti duomenys), Pareiškėjo suformuluotą klausimą, įvykius susirinkime, jų pradžios laiką, kitą Tarybos pirmininko nuožiūra aktualią informaciją. Garso įrašas su užpildyta bei pasirašyta Tarybos pirmininko ir Sekretoriaus informacine pažyma, bei Tarybos pirmininko apibendrintu sprendimu perduodami saugojimui Lietuvos architektų rūmams.

71. Uždaroje susirinkimo dalyje Tarybų priimami sprendimai (išvados) įforminami atitinkamos Tarybos pirmininko sprendimu (išvada), kurį surašo Sekretorius. Sprendimas surašomas su visomis aplinkybėmis ir apibendrintomis nuomonėmis.

72. Tarybos pirmininko sprendime (išvadoje) turi būti nurodyta:

72.1. Tarybos susirinkimo data ir vieta;

72.2. Sprendimą priėmę Tarybos nariai;

72.3. Tarybos pirmininkas ir sekretorius;

72.4. Tarybos susirinkime dalyvavę kviestiniai asmenys (specialistai, ir kt.);

72.5. Nusišalinę Tarybos nariai;

72.6. Pareiškėjas;

72.7. Nagrinėjamas objektas (pavadinimas, paskirtis, adresas ir kiti duomenys);

72.8. suformuluotas pareiškėjo klausimas, į kurį atsakant teikiamas Tarybos sprendimas (išvada);

72.9. svarstyti prašymą lydintys dokumentai ir jų priedai (tekstinė ir grafinė medžiaga);

72.10. sprendimui (išvadai) reikšmingos aplinkybės (svarstymo vieta, svarstymo eigos aprašymas, išklausyti asmenys, reikšmingi įvykiai, pasisakymai susirinkime ir kitos nustatytos aplinkybės turėjusios reikšmę sprendimo priėmimui);

72.11. Tarybos argumentai;

72.12. Tarybos sprendimas (išvada) išdėstomas dvejose dalyse: dėl tyrimo objekto atitikimo architektūros kokybės reikalavimams ir dėl kitų pastebėtų trūkumų, neatitikimų ar pastabų.

73. Tarybų sprendimuose (išvadose) teikiami motyvai grindžiami Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme įtvirtintais architektūros kokybės kriterijais, esminiais statinio architektūros reikalavimais įtvirtintais Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme, specialiosiomis architektūros srities žiniomis, tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais, teritorijų planavimo dokumentais, rekomendacijomis, kitų teisinių, programinių bei doktrininių dokumentų nuostatomis, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo, profesionalumo, objektyvumo, nešališkumo ir kitais teisiniais principais.

74. Tarybų sprendimuose (išvadose) taip pat gali būti pateikiami bendro pobūdžio Tarybų pasiūlymai (rekomendacijos), susiję su svarstytais klausimais ir priimtais sprendimais. Taryba rekomendacijose taip pat gali teikti siūlymus dėl svarstyto objekto autoriaus galimų architekto profesinės veiklos pažeidimų įvertinimo, kuriuos vertintų atitinkami Lietuvos architektų rūmų organai.

75. Tarybos pirmininkas ir Sekretorius surašydamas Tarybos susirinkimo sprendimą (išvadą) jame įrašo Susirinkimo metu apibendrintas Tarybos narių sprendimo išvadas. Tarybos susirinkimo sprendimas (išvada) surašomas Sekretoriaus ir Tarybos pirmininko per 10 (dešimt) darbo dienų. Į sprendimo (išvados) surašymo terminus taip pat įeina ir sprendimo (išvados) projekto derinimas su Tarybos nariais. Sprendimo (išvados) derinimo procedūra atliekama ne ilgiau kaip per 3(tris) darbo dienas nuo sprendimo (išvados) išsiuntimo Tarybos nariams.

76. Tarybos sprendimą (išvadą) pasirašo Tarybos pirmininkas ir Sekretorius. Pasirašytas Tarybos sprendimas (išvada) perduodamas Lietuvos architektų rūmų pirmininkui.

77. Gavęs Tarybos sprendimą (išvadą), Lietuvos architektų rūmų pirmininkas per 2 (dvi) darbo dienas Tarybos sprendimo (išvados) kopiją išsiunčia Pareiškėjui prašyme nurodytu buveinės adresu ar elektroniniu paštu.

78. Išsiuntus Tarybos sprendimą (išvadą) Pareiškėjui, sprendimas (išvada), kartu su Tarybos posėdžio pirmininko parengtu komentaru, per 2 (dvi) darbo dienas paskelbiamas Lietuvos architektų rūmų internetinėje svetainėje, taip pat jis gali būti viešinamas kitomis informacinės sklaidos priemonėmis. Tarybos sprendimas (išvada) neviešinamas tik tuo atveju, kai kartu su prašymu yra gautas pareiškėjo prašymas neviešinti Tarybos sprendimo (išvados) dėl priežasčių, susijusių su teisminiu procesu.

79. Tarybų susirinkimai vyksta Lietuvos architektų rūmų patalpose arba kitose, iš anksto su Tarybomis suderintose vietose, atitinkančiose Tarybų darbo techninius poreikius. Tarybos posėdžiai gali vykti ir nuotoliniu būdu.

VIII. TARYBŲ PRIIMAMŲ SPRENDIMŲ (IŠVADŲ) TEISĖTUMAS

80. Tarybų susirinkimas gali vykti tik esant kvorumui. Laikoma, kad kvorumas susidarė, jeigu į Tarybos susirinkimą susirenka ne mažiau kaip 7 (septyni) Tarybos nariai.

81. Tarybų sprendimai (išvados) priimami, jei už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių jos narių. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Tarybos pirmininko balsas. Tarybos nariai balsuoja atviru balsavimu, balsavimo rezultatai fiksuojami posėdžio protokole.

82. Tarybų pirmininkų rinkimai:

82.1. Kiekvienos Tarybos pirmininkas renkamas pirmajame Tarybos susirinkime dalyvaujant ne mažiau kaip 7 (septyniems) Tarybos nariams atviru balsavimu;

82.2. Didesnei daliai susirinkime dalyvaujančių narių pareikalavus, gali būti balsuojama slaptai;

82.3. Tarybos pirmininku išrenkamas tas kandidatas, už kurį balsavo didesnioji dalis susirinkime dalyvaujančių Tarybos narių.

83. Tarybos pirmininkui, negalinčiam laikinai (dėl ligos, komandiruotės, atostogų, nusišalinimo ar kitų objektyvių priežasčių) dalyvauti Tarybos susirinkime, Tarybos pirmininkas iš Tarybos narių gali skirti laikiną, jo nebuvimo laikotarpiui, asmenį, vykdantį Tarybos pirmininko pareigas Nuostatų nustatyta tvarka.

84. Dėl netinkamai atliekamų pareigų Tarybos pirmininkas netenka pirmininko įgaliojimų, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 7 (septyni) Tarybos nariai.

IX. TARYBŲ VEIKLOS FINANSINĖS SĄLYGOS

85. Tarybų darbo veikla ir jos organizavimas yra apmokamas Pareiškėjo sąskaita ir kitais teisės aktų nustatytais pagrindais. Tarybų darbo įkainius nustato Lietuvos architektų rūmų taryba, atsižvelgdama į prašymo nagrinėjimo sąnaudas, kurias sudaro:

85.1. Lietuvos architektų rūmų tarybos nustatyto dydžio honorarai Tarybų nariams, pasitelktiems specialistams ir recenzentams;

85.2. Lietuvos architektų rūmų darbuotojų atlyginimo dalis, atsižvelgiant į paklausimo administravimui skiriamą laiką;

85.3. ryšių, transporto, patalpų nuomos, komunalinių mokesčių, dokumentų spausdinimo, kopijavimo ir kitos ūkio išlaidos, susijusios su paklausimo nagrinėjimu, kitos su Tarybos darbo organizavimu susijusios išlaidos.

85.4. Tarybos sekretoriaus atlyginimas.

86. Lietuvos architektų rūmų tarybos sprendimu dalis Tarybų veiklos kaštų gali būti padengta lėšomis iš Lietuvos architektų rūmų biudžeto (lėšomis, kurios yra skirtos iš valstybės ar (ir) savivaldybės biudžeto Tarybų darbo apmokėjimui), ginant architektūros kokybę ir kitus visuomenės interesus, kai:

86.1. nagrinėjamas ginčas teisme dėl viešojo intereso gynimo;

86.2. paklausimą pateikusioms vietos bendruomenėms;

86.3. paklausimą pateikusiems Rūmų nariams.

87. Tarybos veiklos administraciniai kaštai susidarantys įgyvendinant Tarybos iniciatyvos teisę, Rūmų tarybos sprendimu, finansuojami Lietuvos architektų rūmų biudžeto lėšomis, kurios yra skirtos iš valstybės ar (ir) savivaldybės biudžeto ar pareiškėjų įmokų, Tarybų darbo apmokėjimui.

88. Pareiškėjas už Tarybų darbo veiklą ir jos organizavimą apmoka iki Tarybos sušaukimo, Tarybos pirmininkui priėmus sprendimą nagrinėti Pareiškėjo pateiktą prašymą.

X. STEBĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS BEI JŲ DALYVAVIMO SUSIRINKIMUOSE UŽTIKRINIMAS

89. Regioninių architektūros tarybų susirinkimuose (viešoje ir uždaroje dalyse), nagrinėjant Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 18 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus klausimus, stebėtojų teisėmis turi teisę dalyvauti:

89.1. asmenys, kuriuos skiria Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Stebėtojai Tarybos susirinkimuose dalyvauja patariamojo balso teise pagal teisės aktuose apibrėžtą ministerijų kompetenciją architektūros srityje.

89.2. savivaldybių, kurių teritorijai priskiriami svarstomi objektai, vyriausieji architektai. Stebėtojai Tarybos susirinkimuose dalyvauja patariamojo balso teise pagal Architektūros įstatyme apibrėžtą savivaldybių vyriausiųjų architektų kompetenciją architektūros srityje.

90. Regioninių architektūros tarybų susirinkimų viešoje dalyje, nagrinėjant Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 18 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus klausimus, gali dalyvauti nevyriausybinių organizacijų atstovai, kurie yra suinteresuoti dėl savivaldybės teritorijoje vystomų objektų ir kurie Lietuvos Respublikos architektų rūmams raštu nurodo motyvus, kodėl pageidauja dalyvauti regioninių architektūros tarybų susirinkimuose. Tarybos pirmininkas įvertina pateiktus motyvus ir priima sprendimą dėl nevyriausybinių organizacijų atstovų dalyvavimo.

91. Lietuvos architektų rūmai išsiunčia ir prašymą 89.1 ir 89.2 papunkčiuose nurodytoms institucijoms, kurios turi teisę deleguoti stebėtojus į Tarybos susirinkimus, dėl stebėtojų paskyrimo.

92. 89.1 ir 89.2 papunkčiuose nurodyti Stebėtojai į Tarybos susirinkimą kviečiami tokia pačia tvarka kaip Tarybos nariai.

93. Stebėtojai turi teisę stebėti, kaip vyksta Tarybos susirinkimas, dalyvauti Tarybos pirmininkui ir Sekretoriui skaičiuojant slapto balsavimo balsus. Stebėtojas, nustatęs, kad Tarybos nariai ar kiti asmenys galimai pažeidžia šių nuostatų, įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus, turi teisę kreiptis į Tarybos pirmininką, kad šie pažeidimai būtų pašalinti. Stebėtojų pastabos, pretenzijos, pateiktos raštu, pridedamos prie Tarybos susirinkimo sprendimo (išvados) ir tampa neatskiriama jo dalimi.

94. Stebėtojai neturi teisės daryti įtakos Tarybos narių darbui ir tuo trikdyti jų veiklą bei Tarybos susirinkimo procesą. Apie stebėtoją pažeidusį teisės aktuose nustatytus reikalavimus pranešama jį delegavusiam subjektui. Už stebėtojo pasirengimą vykdyti stebėtojo veiklą atsako jį delegavęs subjektas.

95. Stebėtojai turi teisę, pagal savo kompetenciją architektūros srityje, teikti nuomonę Tarybos susirinkimuose nagrinėjamais klausimais kai Tarybos pirmininkas sudaro galimybę Stebėtojams pasisakyti.

96. Stebėtojai, dalyvausiantys regioninių architektūros tarybų susirinkimuose, privalo pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą ir nešališkumo deklaraciją. Stebėtojai balsavimo teisės neturi.

____________________________