Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. BALANDŽIO 29 D. NUTARIMO NR. 490 „DĖL REGIONINIŲ PARKŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2020 m. kovo 25 d. Nr. 285
Vilnius
Pakeisti Neries regioninio parko nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, ir juos išdėstyti nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 285
redakcija)
NERIES REGIONINIO PARKO nuostatai
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Neries regioninio parko nuostatai (toliau – nuostatai) nustato Neries regioninio parko (toliau – regioninis parkas) steigimo tikslus, išskirtinę vertę, etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstus reikalavimus, detalizuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodytus apsaugos reikalavimus, nustato apsaugos ir tvarkymo organizavimo ypatumus.
2. Veiklą regioniniame parke reglamentuoja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Neries regioninio parko planavimo schema (ribų ir tvarkymo planas), nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kultūros paveldo objektų tipiniai ir individualūs apsaugos reglamentai.
3. Nuostatuose vartojamos sąvokos:
3.1. apžvalgos aikštelė – vieta, iš kurios atsiveria panoraminis kraštovaizdis ir kurioje gali būti įrengiama mažųjų kraštovaizdžio architektūros elementų, taip pat gali būti pastatytas apžvalgos bokštas;
3.2. atokvėpio vieta – trumpam poilsiui be nakvynės skirta vieta, kurioje gali būti įrengiama mažųjų kraštovaizdžio architektūros elementų;
3.3. dvaro (palivarko) sodyba – dvaro (palivarko) teritorijos dalis, kurią sudaro istoriškai susiformavęs vientisas žemės plotas su visais jame esančiais įvairios paskirties statiniais ir želdiniais, vandens telkiniais, susisiekimo, inžineriniais ir technologiniais įrenginiais, mažaisiais kraštovaizdžio architektūros elementais, dailės kūriniais, taip pat visų nurodytųjų statinių liekanomis, sudarančiomis teritorinį, funkcinį ir architektūrinį vienetą;
3.4. kraštovaizdžio estetinė vertė – bendraisiais estetikos kriterijais išreiškiamos natūraliai susiformavusio ir natūralų pobūdį išlaikiusio ar žmogaus veiklos sukurto ir jo sambūvį su aplinka atspindinčio kraštovaizdžio savybės;
3.5. lankomi objektai – paveldo objektai, kiti saviti kraštovaizdžio objektai ir kompleksai, savitų reiškinių vietos;
3.6. mažieji kraštovaizdžio architektūros elementai – informaciniai skydai, stendai, ženklai ir riboženkliai; šiukšliadėžės; dviračių stovai, sūpynės, laipynės, dekoratyvinės skulptūros, šviestuvai, stebėjimo įrenginiai (žiūronai, teleskopai); atraminės sienelės, tvorelės, platformos, pakylos; laiptai, lieptai, tilteliai, pavėsinės (stoginės), kiti teritorijos vientiso stiliaus tvarkymo ir puošybos objektai;
3.7. mokomasis takas – edukacinis pėsčiųjų takas, kuriame pateikiant mokomąją ir (ar) aiškinamąją informaciją, mokoma suvokti gamtos vertybes ir reiškinius, ugdomas tinkamas elgesys gamtoje. Šalia mokomojo tako gali būti įrengta stendų, rodyklių, užrašų;
3.8. pažintinis takas – pėstiesiems, nemotorinių transporto priemonių naudotojams ar žirgų turizmui įrengtas takas, skirtas susipažinti (aplankyti) su lankomais objektais, savitais reginiais; šalia jo gali būti įrengta mažųjų kraštovaizdžio architektūros elementų;
3.9. poilsiavietė – laikinai apsistoti be nakvynės skirta teritorija, kurioje gali būti įrengiama mažųjų kraštovaizdžio architektūros elementų, laužaviečių, automobilių stovėjimo aikštelė;
3.10. rekreaciniai pastatai – viešbučių ir poilsio paskirties pastatai, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos (poilsio, nakvynės, svečių namai, viešbučiai, kaimo turizmo pastatai, kempingų pastatai, moteliai, turizmo centrai, vasarnamiai), ir gydymo paskirties pastatai (sanatorijos, sveikatingumo kompleksai, reabilitacijos centrai);
3.11. stovyklavietė – poilsiui su nakvyne skirta teritorija, kurioje gali būti įrengta mažųjų kraštovaizdžio architektūros elementų, taip pat gali būti teikiama turistinės stovyklos paslauga;
3.12. tradicinė etnografinio regiono architektūra – etnografiniame regione susiformavusi teritorinė erdvinė struktūra, kuriai būdingas tam tikras sodybų pastatų išdėstymas, apželdinimas, saviti pastatai, jų statybos principai, tradicinės statybos ir apdailos medžiagos ir spalvos, ryšys su kraštovaizdžiu;
3.13. kitos nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, Lietuvos Respublikos statybos, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio, Lietuvos Respublikos miškų, Lietuvos Respublikos turizmo įstatymuose vartojamas sąvokas.
II SKYRIUS
REGIONINIO PARKO STEIGIMO TIKSLAI IR IŠSKIRTINĖ VERTĖ
4. Regioninio parko steigimo tikslai:
4.1. išsaugoti vertingiausius Neries upės slėnio gamtinius ir kultūrinius kompleksus bei objektus, savitą Neries kraštui būdingą gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, vertingas (tipiškas ir unikalias) ekosistemas, juos tvarkyti ir racionaliai naudoti bei sudaryti prielaidas darniam teritorijos vystymui;
4.2. išsaugoti biologinę įvairovę, ekosistemų stabilumą, sudaryti sąlygas taikomiesiems kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros vertybių tyrimams ir stebėjimams vykdyti, informacijai kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos ir kitose srityse kaupti;
4.3. puoselėti regioninio parko išskirtinę vertę propaguojančią edukacinę, muziejinę ir kultūrinę veiklą, propaguoti Dzūkijos etnografinio regiono etnokultūros tradicijas (statybos, amatų, nematerialaus paveldo);
5. Regioninio parko išskirtinę vertę formuoja:
5.1. kraštovaizdžio savitumas ir įvairovė: Neries vidurupio slėnis, kertantis paskutiniojo ledyno sustumtas aukštumas, kraštovaizdis su unikaliomis Neries vidurupio didžiosiomis kilpomis, Neries slėnio miškų biocenozės ir mažųjų Neries intakų – Dūkštos, Saidės, Bražuolės, Čekonės, Airupės upių žemupių slėniai, sukuriantys kalvų ir nuokalnių vaizdą;
5.2. negyvosios gamtos vertybės: Karmazinų ir Bražuolės tufų atodangos, Ausiutiškių ir Airėnų konglomeratai, išskirtinis Paneriškių skardis, mitologiniai akmenys bei jų grupės, mažieji Neries intakai: Dūkšta, Saidė, Bražuolė, Čekonė, Airupė;
5.3. gyvosios gamtos vertybės: Panerių miško ir Panerių II miško paprastosios pušies populiacijos, Dūkštų ąžuolyno ekosistema, smulkiažiedės gegužraibės (Neotinea ustulata), vėjalandės šilagėlės (Pulsatilla patens) augavietės, gencijoninio melsvio (Maculinea alcon), didžiosios miegapelės (Glis glis), niūraspalvio auksavabalio (Osmoderma barnabita) radavietės, gausios Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės: žemapelkės su šakotąja ratainyte, plačialapių ir mišrius miškus, griovų ir šlaitų miškus;
5.4. savitas kultūros paveldas: viena seniausių Lietuvoje apgyvendinimo sistemų – archeologinių vertybių kompleksas, nusidriekęs palei Nerį tarp Vilniaus ir Kernavės su Karmazinų, Buivydų, Vėjo kalno (Buivydų II), Bradeliškių, Velniakmapio, Paalkių, Stirnių, Karageliškių, Bielazariškių ir Naujosios Rėvos piliakalniais, Karmazinų, Popų-Vingelių, Paaliosės, Padūkštų, Semeniukų, Grabijolų, Kragžlių, Kragžlių II pilkapynai;
III SKYRIUS
APSAUGOS IR ETNOGRAFINIO REGIONO ARCHITEKTŪROS IR SODYBŲ PLANAVIMO REIKALAVIMAI, TAIKOMI VISOSE REGIONINIO PARKO FUNKCINIO PRIORITETO ZONOSE
6. Regioninio parko apsaugos ir tvarkymo ypatumai, veiklos reglamentavimas ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai siejami su funkcinio prioriteto zonomis, nustatytomis regioninio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane), ir kraštovaizdžio tvarkymo zonomis, nustatytomis regioninio parko planavimo schemoje (tvarkymo plane). Kraštovaizdžio tvarkymo zonose teritorijos naudojamos ir apsauga reguliuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamą Saugomų teritorijų tipinį apsaugos reglamentą.
7. Įgyvendinant Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas ir regioninio parko planavimo dokumentų sprendinius, regioniniame parke skatinama:
7.1. veikla, išsauganti biologinę įvairovę ir išryškinanti kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes, saugomų rūšių ir genetinių miško medžių išteklių apsaugos priemonių įgyvendinimas:
7.1.1. gamtos ir kultūros paveldo objektų tyrimas ieškant efektyvesnių jų išsaugojimo ir naudojimo būdų, naujų vertingų objektų paieška ir įteisinimas, konkrečių apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimas;
7.1.2. gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas, ūkininkavimo formos, palaikančios palankią buveinių, saugomų rūšių ir miško medžių populiacijų apsaugos būklę;
7.1.3. Dzūkijos etnografiniam regionui būdingų etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų sodybų statyba;
7.2. veikla, palaikanti arba atkurianti tradicinius gamtinės ar kultūrinės aplinkos elementus:
7.2.1. pažeistų ekosistemų atstatymas formuojant želdynus, atkuriant natūralų hidrologinį režimą, kraštovaizdžio struktūrą formuojančius elementus ir atkuriant kraštovaizdžio estetinę vertę;
7.2.2. miško įveisimas, laikantis Miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatytos tvarkos;
7.2.3. agrarinės aplinkosaugos priemonių įgyvendinimas, tradicinio neintensyvaus ir ekologinio ūkininkavimo plėtojimas;
7.3. Dzūkijos etnografinio regiono kultūros, tradicinės kaimo gyvensenos puoselėjimas, tradicinių amatų propagavimas;
7.4. pažintinio turizmo plėtra, prioritetą teikiant gamtiniam ir kultūriniam turizmui, taip pat gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos propagavimas siekiant suinteresuoti gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių savininkus, valdytojus ir naudotojus vertybių apsauga;
8. Statiniai regioniniame parke projektuojami, statomi, rekonstruojami ar remontuojami, teritorijų planavimo dokumentai rengiami, atsižvelgiant į Dzūkijos etnografinio regiono statybos, architektūros ir planavimo tradicijas, siekiant:
8.1. išsaugoti išlikusią (susiformavusią iki 1939 m.) būdingą gyvenamųjų vietovių planinę erdvinę struktūrą;
9. Nauji statiniai, įskaitant naujus sodybų ir ūkininkų sodybų statinius, projektuojami ir statomi vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu ir nuostatuose nustatytais Dzūkijos etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo reikalavimais.
10. Pastatai sodyboje statomi kompaktiškai, formuojant uždaro užstatymo sodybą. Sodybos ir ūkininkų sodybos su kaimo turizmo pastatais planuojamos pagal šiuos reikalavimus:
10.1. kai žemės sklypo plotas yra iki 0,5 ha, sodybos pastatais bendras užimamas žemės plotas turi atitikti statybos techninio reglamento, nustatančio reikalavimus vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams, tvirtinamo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, reikalavimus, bet negali viršyti 500 m2. Šios nuostatos netaikomos esamoms sodyboms, kurių pastatais užstatytas žemės plotas yra didesnis;
11. Dvarų (palivarkų) sodybos atstatomos pagal išlikusius istorinius ir (ar) archyvinius dokumentus, fotofiksacijas. Šiais atvejais netaikomi nuostatų 10 ir 12 punktų reikalavimai.
12. Sodybos pastatai projektuojami, statomi, rekonstruojami ar remontuojami pagal šiuos reikalavimus:
12.2. gyvenamuoju namu užstatomas žemės plotas – iki 150 m2. Tradicinis gyvenamasis namas – vieno aukšto su palėpe, stačiakampio plano. Didžiausias gyvenamojo namo aukštis – 8 m (aukštis skaičiuojamas nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Stogai: dvišlaičiai, pusskliautiniai arba keturšlaičiai, 42o– 45o nuolydžio su karnizu. Sodybų gyvenamųjų namų langų rėmai suskaidomi (vizualiai) į keturias ar šešias dalis. Tradiciniai gyvenamųjų namų langai – vertikalaus stačiakampio, kurio proporcijos apie 1:0,7 ar 1:0,8; stogų skliautų langeliai smulkesni;
12.3. tradiciniai sodybos ūkio pastatai – vienaukščiai dvišlaičiais stogais su karnizais. Klojimo, daržinės aukštis – iki 8 m, kiti priklausiniai – ne aukštesni kaip 7 m (aukštis skaičiuojamas nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Priklausiniai tradiciškai statomi ne toliau kaip 100 m atstumu nuo gyvenamojo namo (išskyrus pirtį). Naujai statomų sodybos priklausinių dydis, proporcijos ir fasadų architektūriniai sprendiniai turi atitikti jų paskirtį;
12.4. pastatų stogai dengiami tradicinėmis dangomis: lentelėmis (malksnomis), skiedromis, nendrėmis, šiaudais, keraminėmis, betoninėmis čerpėmis arba smulkiai skaidyta bitumine danga (bituminėmis čerpėmis), neasbestiniu šiferiu, neblizgia skarda. Lauko rūsiai gali būti apželdinami žole;
12.5. sodybos pastatų stogų spalva: ruda, juoda, pilka, visų sodybos pastatų stogai dengiami vienodos spalvos ir tekstūros statybos produktais;
12.6. tradicinės sodybos pastatų fasadų apdailos medžiagos: mediena, akmuo, molis, plytos, laikantis tradicinių medžiagos apdirbimo technologijų (pjauti, tašyti, netekinti rąstai; apdailos lentos) ir naudojimo būdų. Karkasinės ir silikatinių plytų pastatų išorinės sienos apkalamos lentomis, medinėmis dailylentėmis arba tinkuojamos. Stogo dangai ir sienų apdailai naudojamos skirtingos statybinės medžiagos, pastatų fasadų apdailai naudojamos įvairios statybinės medžiagos, išskyrus plastikines medžiagas;
15. Atokvėpio vietose, poilsiavietėse ir stovyklavietėse statomos pavėsinės žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės įrengiamos be patalpų ir palėpės. Pavėsinės gali būti statomos įrengiant stogą ant stulpų arba su ne daugiau kaip trim išorinėmis sienomis. Pavėsinių spalva: natūrali medžio arba ruda, juoda, pilka, žalia.
16. Stoginės, skirtos laisvai laikomų žolėdžių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo ne sodybose žemės ūkio paskirties žemėje, laikantis Saugomų teritorijų įstatymo nustatytų apribojimų, jų vietą suderinus su Neries regioninio parko direkcija (toliau – Direkcija) ir gavus iš jos raštišką pritarimą, statomos pagal šiuos reikalavimus:
16.1. stogine užstatomas žemės plotas – iki 150 m2. Stoginė – stačiakampio plano (pločio ir ilgio santykis 1:2-3). Didžiausias stoginės aukštis – 6 m (aukštis skaičiuojamas nuo visų statinio projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško). Stogai – dvišlaičiai. Stoginės įrengiamos be patalpų su ne daugiau kaip 3 išorinėmis sienomis arba be jų;
16.2 stoginės dengiamos neasbestiniu šiferiu, neblizgia skarda. Taip pat gali būti dengiamos tradicinėmis dangomis: lentelėmis (malksnomis), skiedromis, nendrėmis, šiaudais;
17. Tvorų ir įrenginių pastatymas ir (ar) įrengimas turi atitikti šiuos reikalavimus:
17.1. sodyba aptveriama ne aukštesnėmis kaip 1,5 m aukščio perregimomis ažūrinėmis (kiaurymių plotas: iki 45 %) tvoromis (medinių virbų, tašelių,) be cokolių. Neleidžiama įrengti vartų su antvarčiais;
17.2. vandens telkiniuose prie esamos sodybos ir rekreacinio funkcinio prioriteto zonose esančiose urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonose leidžiama įrengti vieną medinį lieptą iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, ne didesnį kaip 30 m2 ploto iki 2 m pločio. Jei viršvandeninės augmenijos juosta yra platesnė nei 15 m, leidžiama statyti ilgesnius lieptus, bet išsikišančius ne daugiau kaip 2 m už viršvandeninės augmenijos juostos. Urbanizuojamose (užstatomose) rekreacinėse teritorijose liepto matmenys nustatomi statinio projekto sprendiniuose;
17.3. inžineriniai statiniai projektuojami, statomi (tiesiami), rekonstruojami ar remontuojami nekeičiant kraštovaizdžio pobūdžio ir estetinės vertės. Rekonstruojant esamas ne aukštesnės kaip 110 kW įtampos elektros perdavimo linijas, jas tiesti rekomenduojama požeminiais kabeliais;
17.4. šėrimo aikštelių ar šėrimo vietų, viliojimo vietų įrengimas turi būti suderintas su Direkcija ir gautas jos pritarimas. Prašymai Direkcijai teikiami ir nagrinėjami Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau –Taisyklės), nustatyta tvarka ir terminais.
18. Projektuojant didesnes kaip 500 m2 automobilių stovėjimo aikšteles, numatomos želdinių juostos, skaidančios jas ne didesnėmis kaip 500 m2 dalimis, išsaugomi esami želdiniai.
19. Draudžiama informacijos skydus, stendus kabinti ar kitaip tvirtinti ant medžių, gamtos ir kultūros paveldo objektų, įrengti juos gamtos paveldo objektų vizualinės apsaugos zonose, išskyrus informacinių stendų apie pačius gamtos ir kultūros paveldo objektus įrengimą bei krypties nuorodas pažintiniuose takuose. Išorinė reklama kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose įrengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro nustatytomis Reklamos kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose įrengimo taisyklėmis.
21. Kultūros, sporto ir kitus aktyvios veiklos gamtoje renginius regioninio parko gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose bei „Natura 2000“ tinklo teritorijose galima organizuoti tik gavus Direkcijos pritarimą. Reikalavimas netaikomas renginiams, organizuojamiems urbanizuotose teritorijose. Prašymai organizuoti renginį direkcijai teikiami ir nagrinėjami Taisyklių nustatyta tvarka ir terminais. Direkcija sprendimą dėl kultūros, sporto ir kitos aktyvios veiklos derinimo ar nederinimo priima įvertinusi, ar organizuojamas renginys nepakenks saugomoms vertybėms.
22. Regioninio parko lankytojai, lankydamiesi parke pažintiniais, poilsio ir kitais tikslais, turi teisę:
22.1. statyti palapines, kurti laužus tik specialiai tam įrengtose, informaciniais ženklais pažymėtose vietose;
23. Lankydamiesi regioniniame parke, lankytojai privalo:
23.2. nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų, žemės savininkų, valdytojų ir naudotojų teisių bei interesų;
23.3. atsakingai naudotis ir sutvarkyti paliekamą poilsiavietę, stovyklavietę ar kitą lankomą teritoriją;
23.5. mokamose stovyklavietėse ir poilsiavietėse sumokėti nustatyto dydžio mokestį teritoriją aptarnaujančios organizacijos įgaliotiems asmenims;
23.6 atsakingai prižiūrėti savo gyvūnus augintinius, siekiant nepažeisti laukinės gyvūnijos, kitų regioninio parko lankytojų interesų;
24. Regioninio parko lankytojams draudžiama:
24.1. triukšmauti, garsiai leisti muziką ar kitaip trikdyti gyvūniją bei trukdyti kitų regioninio parko lankytojų ar vietos gyventojų poilsį;
24.2. leisti bėgioti šunims be pavadėlio laukinių gyvūnų jauniklių vedimo laikotarpiu (balandį liepą);
IV skyrius
APSAUGOS IR ETNOGRAFINIO REGIONO ARCHITEKTŪROS IR SODYBŲ PLANAVIMO REIKALAVIMAI, TAIKOMI Konservacinio funkcinio prioriteto zonoJE (rezervatE, draustiniUOSE ir paveldo objektuose)
25. Regioninio parko konservacinio funkcinio prioriteto zonose:
25.1. draustiniuose ir paveldo objektuose neleidžiama statyti naujų ar didinti esamų rekreacinių pastatų užstatymo plotų, tūrio, statyti naujų ūkininko sodybų su kitos paskirties (fermų, ūkio ir (ar) šiltnamių) pastatais, fermų, žemės ūkio verslo kompleksų;
25.2. Šilėnų etnokultūriniame draustinyje esamų sodybų gyvenamųjų namų fasaduose projektuoti ir įrengti vitrininius langus galima tik vidinio kiemo pusėje, neapžvelgiamoje nuo gatvės ar kelio. Gyvenamojo namo priklausiniuose tokių langų įrengimas draudžiamas;
25.3. draustiniuose leidžiama įrengti saulės šviesos energijos elektrines, saulės šilumos energijos kolektorius tik ant pastatų stogų, išskyrus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme numatytus atvejus;
26. Dūkštų gamtiniame rezervate:
26.2. asmenys, vykdantys Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytą leistiną veiklą, privalo turėti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka išduotą Direkcijos pritarimą. Išimtis taikoma asmenims, vykdantiems žmonių paieškos ir gelbėjimo, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbus, valstybės sienos ir (ar) krašto apsaugą, viešosios tvarkos palaikymą, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir valstybinę saugomų teritorijų kontrolę, priešgaisrinę apsaugą;
V skyrius
APSAUGOS IR ETNOGRAFINIO REGIONO ARCHITEKTŪROS IR SODYBŲ PLANAVIMO REIKALAVIMAI, TAIKOMI rekreacinio funkcinio prioriteto ZONOJE
28. Tvarkant regioninio parko rekreacinio funkcinio prioriteto zonas, didinama kraštovaizdžio estetinė vertė, gerinamos vietovės eksponavimo galimybės, formuojami nauji ar pertvarkomi esami želdiniai, įgyvendinamos reginių formavimo, medynų atsparumo rekreacinėms apkrovoms didinimo priemonės, įrengiami paplūdimiai, poilsiui pritaikomos pakrantės. Jose draudžiama bloginti rekreacinių išteklių kokybę, mažinti kraštovaizdžio estetinę vertę, projektuoti ir statyti ar įrengti su rekreacija nesusijusius statinius.
29. Urbanizuojamose rekreacinėse teritorijose, numatytose regioninio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane), leidžiama naujų rekreacinių pastatų statyba, įrengiami paplūdimiai, statomi lieptai. Statant naujus rekreacinius pastatus ar jų kompleksus, atsižvelgiama į etnografiniam regionui būdingą tradicinių sodybų ar dvarų architektūros išraišką.
30. Paplūdimiai su mažaisiais kraštovaizdžio architektūros elementais ir nesudėtingaisiais paplūdimių statiniais įrengiami teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose.
VI skyrius
APSAUGOS IR ETNOGRAFINIO REGIONO ARCHITEKTŪROS IR SODYBŲ PLANAVIMO REIKALAVIMAI, TAIKOMI kito (gyvenamosios paskirties), ekologinės APSAUGOS ir ŪKINio funkcinIO PRIORITETO zonosE
32. Kitose (gyvenamosios paskirties) funkcinio prioriteto zonose leidžiama statybų plėtra, numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose ir regioninio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose).
33. Ūkininko sodybų su kitos paskirties (fermų, ūkio ir (ar) šiltnamių) statiniais statyba leidžiama regioninio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane) numatytose vietose, esančiose ekologinės apsaugos ir ūkinio funkcinio prioriteto zonose, statinius išdėstant ne didesniame kaip 2 ha plote. Joms taikomi šie reikalavimai:
33.1. ūkininko sodyboje vienu fermos, ūkio pastatu ar šiltnamiu užstatomas didžiausias žemės plotas negali viršyti 400 m². Leidžiamas ūkininko sodybos pastatais užstatomas žemės plotas:
34. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų, Statybos įstatymų nuostatomis, įvertinant kraštovaizdžio, gamtos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, mėgėjų sodų sklypuose, esančiuose mėgėjų sodo teritorijose leidžiama statyti, rekonstruoti, remontuoti vienbučius namus ir jų priklausinius, sodo namus, laikantis galiojančių statybos techninių reglamentų.
VII SKYRIUS
APSAUGOS IR TVARKYMO ORGANIZAVIMAS
36. Direkcijos savininko teises ir pareigas įgyvendina Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba). Direkcija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su savo pavadinimu ir sąskaitą banke.
37. Direkcijai vadovauja regioninio parko direktorius, kurį Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų Tarnybos direktorius.
38. Direkcijoje gali būti mokslo, gamtos, kultūros vertybių apsaugos, rekreacijos, informacijos ir kiti padaliniai. Direkcijos nuostatus tvirtina Tarnybos direktorius.
39. Direkcija atlieka funkcijas, numatytas Saugomų teritorijų įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose.