Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-218 4, 7, 12 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3231
2016 m. birželio 15 d. Nr. 613
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1468 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 40 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 4, 7, 12 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3231 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-3231) dėl šių priežasčių:
1. 1 straipsnio 1 dalimi siūlomas įtvirtinti apribojimas, kada negalėtų būti pradėtas restruktūrizavimas (jeigu nuo teismo nutarties nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą tuo atveju, kai restruktūrizavimo administratorius arba kreditorių susirinkimas pateikia teismui įrodymus, kad nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas, arba nuo teismo nutarties nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą tuo atveju, kai pasibaigus teismo nustatytam restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui nepateikiamas šio plano įgyvendinimo aktas, arba nuo teismo nutarties nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą tuo atveju, kai ilgiau kaip 3 mėnesius nesumokamos einamosios valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos ar kiti einamieji mokesčiai, įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai), apsunkintų verslo sąlygas ir jo plėtrą ir nepagrįstai ribotų finansinių sunkumų turinčių įmonių veiklos tęstinumą. Siūlomas teisinis reguliavimas neatitiktų Europos Komisijos 2014 m. kovo 12 d. rekomendacijos 2014/135/ES dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą (OL 2014 L 74, p. 65) (toliau – Komisijos rekomendacija) tikslo – skatinti valstybes nares sukurti sistemą, leidžiančią veiksmingai restruktūrizuoti finansinių sunkumų patiriančias perspektyvias įmones.
2. 1 straipsnio 2 dalies nuostatos nesuderintos ir logiškai nesusietos su keičiamo Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio nuostatomis, taigi neatitinka teisėkūros sistemiškumo principo, reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje. Taip pat šios nuostatos neatitinka ir teisėkūros aiškumo principo, reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, aiškus ir nedviprasmiškas, – jomis gali būti sukeliamas teisinis neaiškumas dėl privalomų sąlygų, kada gali būti pradėtas restruktūrizavimas.
3. 2 straipsnio 1 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį – nustatyti, kad, jeigu iki pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą pateikimo teismui yra gautas pareiškimas iškelti bankroto bylą, pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjimas atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti ar atsisakyti iškelti bankroto bylą. Šios nuostatos suteiktų prioritetą įmonių bankroto procedūroms, taigi neatitinka teisėkūros sistemiškumo principo, nes prieštarauja keičiamo įstatymo tikslui – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Be to, minėtos nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo
Nr. IX-216 5 straipsnio 4 daliai, kurioje nustatyta, kad, jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu.
4. 2 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalį 4 punktu, pagal kurį teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu įmonė nuo sprendimo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, numatyto šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, priėmimo dienos nemokėjo einamųjų valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų ar kitų einamųjų mokesčių. Tai nepagrįstai užkirstų kelią įmonėms pasinaudoti restruktūrizavimo galimybe ir su kreditorių pagalba išsaugoti darbo vietas ir naudą šalies ekonomikai teikiančius ūkio subjektus. Be to, minėtos nuostatos, susijusios su teisinėmis pasekmėmis, kai nevykdomi skoliniai įsipareigojimai tam tikrai kreditorių grupei, pažeistų vieną iš esminių nemokumo proceso principų – kreditorių lygiateisiškumo principą. Šio principo taip pat būtų nesilaikoma 3 straipsnio 2 dalyje siūlomu numatyti leidimu pratęsti restruktūrizavimo trukmę ne ilgiau kaip vieniems metams tik tais atvejais, kai kreditorių reikalavimai visa apimtimi būtų patenkinti iki restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaigos, išskyrus atvejus, kai kreditoriai reikalavimų (jų dalies) atsisako ar piniginę prievolę pakeičia kita prievole (atsiskaitymu įmonės turtu ir (ar) įmonės akcijomis).
5. 3 straipsnio 1 dalies nuostata, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo terminai negali būti vėlesni negu restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaiga, prieštarauja keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 daliai, kurioje nustatyta, kad kreditorių, kuriems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsipareigojimų vykdymo terminai nebuvo suėję, reikalavimai tenkinami ne anksčiau kaip suėjus šiam terminui. Kadangi šalys iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo gali susitarti ir dėl vėlesnių įsipareigojimų įvykdymo terminų nei restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaiga, siūlomas teisinis reguliavimas padidintų įmonių finansinę naštą restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu ir apsunkintų restruktūrizavimo procesą bei neatitiktų keičiamo įstatymo tikslo. Reikalavimas kreditorių reikalavimų tenkinimo terminus restruktūrizavimo plane nustatyti ne vėlesnius negu restruktūrizavimo plano įgyvendinimo pabaiga galėtų būti taikomas tik tiems kreditorių reikalavimams, kurių vykdymo terminas sueina iki restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpio pabaigos.
6. 4 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalį sąlyga, kad teismas įmonės restruktūrizavimo bylą turėtų nutraukti, jeigu ilgiau kaip 3 mėnesius nesumokamos einamosios valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos ar kiti einamieji mokesčiai. Tai neatitinka teisėkūros aiškumo principo, nes neaišku, nuo kada turėtų būti šis terminas skaičiuojamas. Tuo atveju, jeigu minėtas terminas būtų skaičiuojamas nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo arba nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, Įstatymo projekto Nr. XIIP-3231 4 straipsnyje siūlomas teisinis reguliavimas nepagrįstai suvaržytų finansinių sunkumų turinčių sąžiningų verslininkų galimybes pasinaudoti restruktūrizavimo procesu ir prieštarautų tiek keičiamo įstatymo tikslui, tiek Europos Komisijos siūlymui skatinti verslo išsaugojimą.
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1424 „Dėl Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.410 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 20, 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pateikė Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3943 (toliau – Įstatymo projektas
Nr. XIIP-3943). Įstatymo projektas Nr. XIIP-3943 parengtas, siekiant užtikrinti Komisijos rekomendacijos įgyvendinimą, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2015 m. spalio 2 d. valstybinio audito ataskaitoje „Įmonių restruktūrizavimo proceso valdymas“ Nr. VA-P-20-12-14 nurodytas rekomendacijas ir Pasaulio banko atliekamo tyrimo „Doing Business“ metodikos nuostatas. Įstatymo projekto Nr. XIIP-3943 tikslas – nustatyti lankstesnes ir veiksmingesnes įmonių restruktūrizavimo procedūras, sudarančias teisines prielaidas perspektyvių įmonių finansinius sunkumus išspręsti kuo anksčiau, kai dar galima išvengti nemokumo ir užtikrinti verslo tęstinumą, ir panaikinti piktnaudžiavimo įmonių restruktūrizavimu galimybes. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gegužės 13 d. priimtą sprendimą (posėdžio protokolas Nr. SPP-349) grąžinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3943 iniciatoriams tobulinti, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateiks Lietuvos Respublikos Seimui patikslintą įmonių restruktūrizavimo teisinius santykius reguliuojantį įstatymo projektą, kuriuo būtų sistemiškai sprendžiami įmonių restruktūrizavimo teisinio reguliavimo tobulinimo klausimai ir pasiekti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3231 tikslai Įstatymo projekte Nr. XIIP-3943 numatytomis teisinio reguliavimo priemonėmis.