LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL PROJEKTŲ IŠLAIDŲ ATITIKTIES SIENŲ VALDYMO IR VIZŲ POLITIKOS FINANSINĖS PARAMOS PRIEMONĖS, ĮTRAUKTOS Į INTEGRUOTO SIENŲ VALDYMO FONDĄ, BEI VIDAUS SAUGUMO FONDO 2021–2027 M. REIKALAVIMAMS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2023 m. spalio 9 d. Nr. 1V-644
Vilnius
Atsižvelgdama į Funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, ir Vidaus saugumo fondo 2021–2027 m. programas, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-705 „Dėl Funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, ir Vidaus saugumo fondo 2021–2027 m. programas, tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4.9 papunktį,
t v i r t i n u Projektų išlaidų atitikties Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, bei Vidaus saugumo fondo 2021–2027 m. reikalavimams taisykles (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
vidaus reikalų ministro
2023 m. spalio 9 d.
įsakymu Nr. 1V-644
PROJEKTŲ IŠLAIDŲ ATITIKTIES SIENŲ VALDYMO IR VIZŲ POLITIKOS FINANSINĖS PARAMOS PRIEMONĖS, ĮTRAUKTOS Į INTEGRUOTO SIENŲ VALDYMO FONDĄ, BEI VIDAUS SAUGUMO FONDO 2021–2027 M. REIKALAVIMAMS TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Projektų išlaidų atitikties Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, bei Vidaus saugumo fondo 2021–2027 m. reikalavimams taisyklėse (toliau – Taisyklės) pateikiami reikalavimai ir paaiškinimai dėl Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Lietuvos Respublikos (toliau – LR) teisės aktų taikymo, kad vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu būtų teisingai nurodomos ir įvertinamos iš Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą (toliau – SVVP), 2021–2027 m. programos ir Vidaus saugumo fondo (toliau – VSF) 2021–2027 m. programos (toliau kartu – Programos) lėšų įgyvendinamų projektų (toliau – projektas) išlaidos bei pripažįstamos tinkamomis finansuoti.
2. Taisyklės parengtos vadovaujantis 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (toliau – BNR), 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1148, kuriuo sukuriama sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonė, įtraukta į Integruoto sienų valdymo fondą (toliau – SVVP reglamentas), 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1149, kuriuo nustatomas Vidaus saugumo fondas (toliau – VSF reglamentas), 2022 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/576, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 164 „Dėl institucijų, atsakingų už Sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, programos ir Vidaus saugumo fondo programos valdymą ir kontrolę Lietuvoje, paskyrimo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 164), Strateginio valdymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Strateginio valdymo metodika), Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, finansinės paramos lėšų skyrimo projektams papildomoms veiklos sąnaudoms finansuoti, mokėjimo ir jų apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 1V-928 „Dėl Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, finansinės paramos lėšų skyrimo projektams papildomoms veiklos sąnaudoms finansuoti, mokėjimo ir jų apskaitos taisyklių patvirtinimo“, Funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, ir Vidaus saugumo fondo 2021–2027 m. programas, tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-705 „Dėl Funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, ir Vidaus saugumo fondo 2021–2027 m. programas, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Funkcijų aprašas), Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, bei Vidaus saugumo fondo projektų valdymo ir finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1V-467 „Dėl Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, bei Vidaus saugumo fondo projektų valdymo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Projektų valdymo ir finansavimo taisyklės), Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, bei Vidaus saugumo fondo 2021–2027 m. programų valdymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. rugsėjo 22 d. Nr. 1V-610 įsakymu „Dėl Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, bei Vidaus saugumo fondo 2021–2027 m. programų valdymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Programų valdymo taisyklės).
3. Pagrindinis Taisyklių tikslas – padėti įvertinti projektų išlaidų atitiktį SVVP bei VSF finansavimo reikalavimams.
4. Taisyklių nuostatomis turi vadovautis:
4.1. pareiškėjai, rengiantys ir teikiantys projektų įgyvendinimo planus (toliau – PĮP), siekdami gauti ES lėšų ir (ar) bendrojo finansavimo lėšų projektui finansuoti;
4.2. projektų vykdytojai ir projektų partneriai, įgyvendinantys projektų sutartis dėl projektui skiriamų finansavimo lėšų;
5. Taisyklės netaikomos nustatant SVVP ir VSF programoms įgyvendinti skirtos techninės paramos išlaidų tinkamumą finansuoti.
6. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
6.1. pro rata principas – principas, pagal kurį projekto tinkamoms finansuoti išlaidoms proporcingai priskiriama tik dalis patirtų tam tikro tipo išlaidų.
II SKYRIUS
BENDRIEJI IŠLAIDŲ TINKAMUMO FINANSUOTI REIKALAVIMAI
8. Projektų išlaidų atitiktį išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimams vertina ir nustato tarpinė institucija, vertindama pareiškėjų pateiktus PĮP, tikrindama projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus ir atlikdama kitus priežiūros bei kontrolės veiksmus.
9. Tinkamos finansuoti projekto išlaidos privalo atitikti bendruosius projektų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus, nustatytus Projektų valdymo ir finansavimo taisyklių V skyriaus pirmajame skirsnyje:
9.1. išlaidos turi atitikti SVVP reglamento arba VSF reglamento finansavimo sritis ir jo tikslų taikymo sritį;
9.2. išlaidos turi būti būtinos projektams įgyvendinti, t. y. prisidėti prie projekto tikslo ir rezultatų pasiekimo, ir turi būti numatytos projekto sutartyje;
9.3. išlaidos turi būti patirtos ir apmokėtos tinkamu finansuoti laikotarpiu, t. y.:
9.5. išlaidos turi būti realios, t. y. faktiškai patirtos ir pagrįstos apmokėjimo įrodymo ir pagrindimo dokumentais arba pagal Programų valdymo ir finansavimo taisykles apskaičiuotos supaprastintai apmokamos išlaidos:
9.5.1. išlaidos pagal išankstinio mokėjimo sąskaitas, jeigu išankstinio mokėjimo galimybė yra numatyta sutartyje su prekių tiekėju, paslaugų teikėju ar rangovu; jeigu sutartyje su prekių tiekėju, paslaugų teikėju ar rangovu yra numatyta išankstinio mokėjimo galimybė ir maksimalus išankstinio mokėjimo dydis ar suma bei išmokėjimo terminai, tačiau prievolė teikti išankstinio mokėjimo sąskaitas nenumatyta, išankstinio mokėjimo išlaidų pagrindimo dokumentu laikoma sutartis su prekių tiekėju, paslaugų teikėju ar rangovu; išlaidos teisės aktuose nustatytoms išankstinėms išmokoms laikomos tinkamomis finansuoti nuo šių išmokų išmokėjimo dienos, pavyzdžiui, avansiniai mokėjimai pagal sutartis su prekių tiekėju, paslaugų teikėju ar rangovu laikomi tinkamomis finansuoti išlaidomis nuo jų išmokėjimo dienos ir gali būti deklaruojami jų mokėjimo data;
9.5.2. išlaidos darbo užmokesčio avansui ar kitoms teisės aktuose nustatytoms išankstinėms išmokoms nuo šių išlaidų išmokėjimo dienos;
9.5.3. išankstiniai mokėjimai už tam tikras paslaugas, už kurias negali būti sumokėta po to, kai paslauga suteikiama (pvz., turto draudimas, transporto priemonių draudimas, licencijų, ilgalaikių leidimų įsigijimo ir kitos panašaus pobūdžio paslaugos); šių paslaugų įsigijimo išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis finansuoti tik ta apimtimi ir už tą terminą, kuris atitinka projekto išlaidų tinkamumo laikotarpį; tuo atveju, jeigu paslaugų teikimo ar autorinė licencinė sutartis yra neterminuota, pagal šią sutartį tinkamoms finansuoti projekto išlaidoms apskaičiuoti taikomas pro rata principas, šias išlaidas proporcingai priskiriant projekto įgyvendinimo laikotarpiui;
9.5.4. išlaidos, kurioms taikomas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, laikomos realiomis ir yra tinkamos finansuoti, jeigu jos yra nustatytos vadovaujantis supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių nustatymo aprašuose (metodikose) ar kituose teisės aktuose, skelbiamuose tarpinės institucijos interneto svetainėje www.vsfsvvp.lt, bent vienu iš būdų, nurodytų Projektų valdymo ir finansavimo taisyklių V skyriaus septintajame skirsnyje;
9.5.5. projekto vykdytojai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 5 straipsniu, ūkinių operacijų, kurių atlikimas ir buvimas ar rezultatų įforminimas susijęs su užsienio valiuta, sumoms perskaičiuoti turi taikyti Europos Centrinio Banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį arba Lietuvos banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutos santykio Europos Centrinis Bankas neskelbia; naudodami šį euro ir užsienio valiutos santykio paskelbimo šaltinį, gali taikyti paskutinį iki ūkinės operacijos dienos paskelbtą euro ir užsienio valiutos santykį;
9.6. išlaidas turi būti įmanoma identifikuoti ir patikrinti, t. y. finansavimo lėšomis apmokamos išlaidos turi būti įtrauktos į apskaitą projekto vykdytojo sistemoje, vadovaujantis LR teisės aktų, reglamentuojančių finansinę apskaitą, nuostatomis, ir įtraukiamos į apskaitą taip, kad būtų įmanoma jas atskirti nuo kitų, t. y. su projekto įgyvendinimu nesusijusių, išlaidų.
10. Jei projekto sutartis pasirašoma vėliau, nei pradedamos įgyvendinti projekto veiklos, projekto veiklos iki PĮP pateikimo negali būti baigtos įgyvendinti, neatsižvelgiant į tai, ar atlikti visi su projektu susiję mokėjimai, ir projektas turi atitikti Projektų valdymo ir finansavimo taisyklėse nustatytą projektų valdymo ir finansavimo tvarką.
11. Tinkamomis finansuoti laikomos tik tos projektui įgyvendinti reikalingos išlaidos, kurios yra numatytos projekto sutartyje: didžiausia galima projektui skiriamų finansavimo lėšų suma ir projekto vykdytojo (kartu su projekto partneriais) nuosavos lėšos (jeigu taikoma) nustatomos projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu ir įrašomos į projekto sutartį.
12. Vertinant projekto tinkamumą finansuoti, vadovaujantis PĮP pateikta informacija, taip pat įvertinama, ar įgyvendinant projektą neplanuojama gauti pajamų:
12.1. projekto vykdytojo gautos netesybos (bauda, delspinigiai) iš trečiųjų šalių, kurios kompensuoja projekto vykdytojo patirtą žalą dėl trečiųjų šalių įsipareigojimų neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, nėra laikomos projekto pajamomis ir nesumažina projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos;
III SKYRIUS
DVIGUBO FINANSAVIMO PREVENCIJA
13. Dvigubo finansavimo draudimas apima ne tik tuos atvejus, kai tos pačios išlaidos yra pripažįstamos tinkamomis finansuoti ir (arba) apmokamos daugiau nei vieną kartą, bet ir tuos atvejus, kai tos pačios veiklos yra nepagrįstai finansuojamos kelis kartus iš ES fondų lėšų, kitų ES finansinės paramos priemonių ar kitos tarptautinės paramos lėšų, taip pat iš valstybės ir (arba) savivaldybių, kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė ir (arba) savivaldybės. Toks veiklų finansavimas reikštų neefektyvų lėšų panaudojimą.
14. Dvigubas finansavimas suprantamas kaip neleistinas veiksmas, iš kurio projekto vykdytojas ar partneris, ar valstybė gauna nepelnytą finansinę naudą, kai:
14.2. daugiau nei vieną kartą deklaruojamos tos pačios išlaidos tame pačiame ar skirtinguose projektuose;
14.3. pasinaudojama skirtingų finansavimo šaltinių lėšomis (valstybės, savivaldybės, ES fondų, kitų ES finansinės paramos priemonių ar kitos tarptautinės paramos lėšų) daugiau nei vieną kartą toms pačioms išlaidoms finansuoti; šis papunktis netaikomas, jei lėšos yra atstatomos;
15. Dvigubo finansavimo prevencija vykdoma vertinant projekto atitiktį bendrajam projektų atrankos kriterijui, nurodytam Projektų valdymo ir finansavimo taisyklių 24.2 papunktyje:
15.1 tikrinama, ar tam pačiam pareiškėjui arba partneriui (-iams) nebuvo skirtas finansavimas tų pačių veiklų toms pačioms išlaidoms iš ES fondų 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. laikotarpiais;
15.2. vertinama PĮP pateikta informacija, viešai prieinama informacija (ar pareiškėjo (partnerio (-ių) interneto svetainėje (jeigu tokia yra) nėra nurodyta papildoma informacija apie jų įgyvendinamus projektus ar veiklas, dėl kurių įgyvendinimo galėtų kilti dvigubo finansavimo rizika);
15.3. vertinami nuosavų lėšų finansavimo šaltiniai; nuosavomis lėšomis negali būti laikomos ES lėšos, skirtos kitiems projektams, techninės paramos lėšos, finansinių priemonių lėšos, kitų fondų finansuotos išlaidos;
15.4. tikrinama, ar tos pačios išlaidos nėra deklaruojamos tiesioginėse ir netiesioginėse išlaidose;
16. Dvigubo finansavimo kontrolė projekto įgyvendinimo metu vykdoma vertinant mokėjimo prašyme deklaruojamų išlaidų tinkamumą:
16.2. tikrinama, ar nėra deklaruojamos tos pačios išlaidos keliuose mokėjimo prašymuose ir (ar) keliuose projektuose;
16.3. kai projekte deklaruojamas ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija), tikrinama, ar projekto vykdytojas (partneris) pateikė pažymą (deklaraciją), kad projekte nudėvimas turtas nebuvo pirktas iš kitų finansavimo šaltinių; taip pat gali būti tikrinami turto įsigijimo, apmokėjimo dokumentai; kai turtas buvo įsigytas valstybės lėšomis, jo nusidėvėjimas (amortizacija) gali būti deklaruojamas tik kaip nuosavos lėšos; jei turtas įsigytas iš kitų finansavimo šaltinių, tai jo nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos yra netinkamos finansuoti; šis papunktis netaikomas, jei lėšos yra atkuriamos;
17. Kai projekto išlaidos apmokamos supaprastintai, dvigubo finansavimo kontrolė vykdoma:
17.1. pastebėjus signalus žiniasklaidoje ar kilus kitų įtarimų, kad tas pats rezultatas (pavyzdžiui, konkrečius mokymus baigę asmenys) deklaruotas kelis kartus ar nesilaikoma fiksuotojo dydžio taikymo sąlygų; šiuo atveju projekto vykdytojo dokumentai tikrinami išsamiai (įskaitant apskaitos įrašų tikrinimą ir pan.);
IV SKYRIUS
NETINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDOS
18. Netinkamų finansuoti išlaidų sąrašas pateikiamas BNR 64 straipsnyje ir Projektų valdymo ir finansavimo taisyklių V skyriaus antrajame skirsnyje.
19. Įgyvendinant projektus, visais atvejais netinkamomis finansuoti išlaidomis laikoma:
19.2. pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), išskyrus:
19.2.2. projektus, kurių bendra vertė (įskaitant PVM) yra ne mažesnė kaip 5 000 000 eurų, kai PVM nesusigrąžinamas pagal nacionalinius teisės aktus; tarpinė institucija išlaidų tinkamumo vertinimo metu patikrina, ar projekto vykdytojas, partneris neįgijo teisės į PVM atskaitą, jeigu projekto PVM jam buvo apmokėtas dėl to, kad jis neturėjo teisės įtraukti PVM į PVM atskaitą; nustačiusi neatitikimų ar įtarusi pažeidimą, tarpinė institucija imasi veiksmų dėl neatitikimų ir (ar) pažeidimo tyrimo Projektų valdymo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka;
19.5. iš projekto vykdytojo arba partnerio įsigyjamų prekių, paslaugų ar darbų išlaidos:
išlaidos, patirtos iš projekto vykdytojo arba partnerio įsigyjant prekes, paslaugas (įskaitant trumpalaikio ir ilgalaikio turto, taip pat nekilnojamojo turto nuomą) ar darbus, laikomos netinkamomis finansuoti projekto išlaidomis, išskyrus, kai projekto vykdytojas siekia kompensuoti partnerio išlaidas ir vykdomi tarpusavio atsiskaitymai pagal pateiktus išlaidų patyrimo dokumentus;
netinkamomis finansuoti išlaidomis taip pat laikomos išlaidos projekto vykdytojui perkant prekes, paslaugas (įskaitant trumpalaikio ir ilgalaikio turto, taip pat nekilnojamojo turto nuomą) ar darbus iš projekto partnerio (-ių), projekto partneriui (iams) – iš projekto vykdytojo arba projekto partneriui – iš kito (-ų) projekto partnerio (-ių);
išlaidos, kurias projekto vykdytojas ar partneris patiria pirkdamas prekes, paslaugas ar darbus iš kitų įgyvendinant projektą dalyvaujančių ūkio subjektų, kurie nelaikomi projekto partneriais, yra tinkamos finansuoti, jei nepažeidžiamas skaidrumo principas, t. y. jei toks įgyvendinant projektą dalyvaujantis ūkio subjektas savo reikšmingumu negali būti prilyginamas projekto partneriui, pavyzdžiui, kai paslaugos perkamos iš organizacijos, kurios darbuotojai yra projekto mokymų dalyviai, tačiau organizacija kitaip nėra susijusi su vykdomu projektu (neprisideda siekiant nustatytų projekto tikslų ir (ar) rezultatų, nedalyvauja vykdant projekto veiklas ar pan.);
19.6. išlaidos, kurios padidina projekto sąnaudas, proporcingai nesukurdamos pridėtinės vertės (nepagrįstai didelės išlaidos); projekto išlaidos turi būti būtinos projektams įgyvendinti, t. y. jomis turi būti prisidedama prie projekto tikslų ir rezultatų pasiekimo, jos turi atitikti patikimo finansų valdymo principą; išlaidos, kurios padidina projekto sąnaudas, proporcingai nesukurdamos pridėtinės vertės, visais atvejais laikomos nebūtinomis projekto išlaidomis, neatitinkančiomis patikimo finansų valdymo principo (pvz., projekto vykdytojo poreikius gerokai viršijančių techninių parametrų gaminių, gaminių su projekto vykdytojui nereikalingomis funkcijomis (už kurias sumokama papildomai) įsigijimo išlaidos, prabangos prekių ar medžiagų įsigijimo išlaidos, skrydžių pirmąja ar verslo klase išlaidos (išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, pvz., kai nėra kitos galimybės), darbo užmokesčio išlaidos asmenims, kurių atliekamos funkcijos nesusijusios su projekto įgyvendinimu, taip pat projekto darbuotojų pramogoms skiriamos išlaidos);
įtarusi nepagrįstai dideles išlaidas tarpinė institucija turi pati ar pasitelkusi nepriklausomus kvalifikuotus ekspertus atlikti analizę rinkos kainai nustatyti, o esant įtarimų dėl nepagrįstai didelių kainų įsigyjant prekių ir (ar) paslaugų, atlikti užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų analizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priimti sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, t. y. jei atlikusi analizę tarpinė institucija nustato, kad išlaidos yra nepagrįstai didelės, tinkama finansuoti pripažįstama suma, neviršijanti analizės išvadoje nurodytos konkrečiai investicijai nustatytos didžiausios rinkos kainos; jei pareiškėjas (projekto vykdytojas) per dideles kainas pagrindžia pats pateikdamas išvadą dėl turto vertės, ginčai dėl turto vertės sprendžiami Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka; PĮP administracinės atitikties ir projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu tarpinė institucija įvertina PĮP planuojamų išlaidų dydžio atitiktį rinkos kainoms; išsamesni paaiškinimai nustatant planuojamas patirti išlaidas pateikiami Taisyklių VII skyriuje;
19.7. išlaidos, patirtos vykdant sutartis (ar jų dalį), sudarytas su tarpininkais ar konsultantais, kuriose darbų ar paslaugų kaina siejama su išlaidų dydžiu, nepagrįstu faktine atlikto darbo ar suteiktų paslaugų verte, t. y. netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos faktine suteiktų paslaugų (atlikto darbo) verte nepagrįstas užmokestis; paslaugos (prekės, darbų) kainodaroje procentine išraiška išreikšta paslaugos (prekės, darbų) kainos sudėtinė dalis (pvz., kelionių agentūros tarpininkavimo mokestis, degalinių taikomi antkainiai degalams, maisto prekių antkainiai parduotuvėse ir kt.) už faktiškai suteiktą paslaugą ar atliktą darbą (pavyzdžiui, prekių atvežimą) yra laikoma tinkamomis finansuoti išlaidomis;
19.8. išlaidos, kurios anksčiau buvo finansuotos (apmokėtos) iš LR valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų ar kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė ir (arba) savivaldybės, ES fondų, kitų ES finansinės paramos priemonių ar kitos tarptautinės paramos lėšų ir (arba) deklaruotos (arba pripažintos deklaruotinomis) EK arba kitai tarptautinei institucijai ir kurioms apmokėjus, skyrus finansavimo lėšas, jos būtų pripažintos tinkamomis finansuoti ir (arba) apmokėtos, ir (arba) deklaruotos EK arba kitai tarptautinei institucijai daugiau nei vieną kartą, t. y. patirtos perkant, nudėvint ar nuomojantis turtą, produktus, paslaugas ar darbus, taip pat darbo užmokesčio ar kitų išmokų išlaidos, kurios jau buvo deklaruotos EK ar kitai tarptautinei institucijai; siekdamos įvertinti, ar projekto vykdytojo planuojamos įgyvendinti (įgyvendinamos) veiklos ir veiklų įgyvendinimo išlaidos nebus pakartotinai finansuojamos (t. y. ar veiklos nebuvo įgyvendintos ir išlaidos finansuotos pagal kitus įgyvendinamus ar įgyvendintus projektus ir deklaruotos EK arba kitai tarptautinei institucijai), vadovaujančioji ir tarpinė institucijos vykdo dvigubo finansavimo prevenciją ir kontrolę;
19.11. projekto vykdytojui ar projekto partneriui, projektą vykdančiam personalui ar projektą administruojantiems asmenims arba projekto dalyviams paskirtos baudos, su administracinėmis, drausminėmis ir kitomis nuobaudomis susijusios išlaidos, patirti delspinigiai ir bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu);
20. Išlaidos, kurias pagal kompetenciją tarpinė institucija pripažino netinkamomis (faktiškai patirtos išlaidos, kurios negali būti pripažintos tinkamomis, nes trūkumų, sąlygojusių išlaidų netinkamumą, dėl objektyvių priežasčių pašalinti neįmanoma, ir kurios negali būti deklaruojamos EK), finansavimo lėšomis negali būti apmokamos ir negali būti įtraukiamos į vėlesnius projekto vykdytojo teikiamus mokėjimo prašymus.
V SKYRIUS
PROJEKTO IŠLAIDŲ APSKAITA, DOKUMENTŲ RENGIMAS IR SAUGOJIMAS
21. Projekto išlaidų apskaita turi būti vykdoma skaidriai, sąžiningai ir teisingai, atsižvelgiant į projekto sutarties, sutarčių su projekto partneriais, ES ir LR teisės aktų, reglamentuojančių apskaitą, reikalavimus. Visi su projektu susiję ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos turi būti registruojami projekto vykdytojo ar projekto partnerio apskaitoje bei pagrįsti apskaitos dokumentais.
22. Projekto vykdytojas kredito įstaigoje privalo turėti atskirą sąskaitą projektui skiriamo finansavimo lėšoms traukti į apskaitą. Jeigu pasikeičia projekto sutartyje nurodytos projekto sąskaitos duomenys, projekto vykdytojas privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo duomenų pasikeitimo apie tai raštu ir (arba) elektroninių ryšių priemonėmis pranešti vadovaujančiajai ir tarpinei institucijoms. Jei projekto vykdytojas neįvykdo šios pareigos arba projekto sąskaitos duomenys pasikeičia po to, kai vadovaujančioji ar tarpinė institucija išnagrinėja prašymą gauti lėšas, prašymą apmokėti išlaidas ar prašymą kompensuoti išlaidas, ir projekto finansinės paramos lėšos yra pervedamos į ankstesnę projekto sąskaitą, toks projekto finansinės paramos lėšų pervedimas yra laikomas tinkamu ir visa atsakomybė dėl tokio projekto finansavimo lėšų pervedimo tenka projekto vykdytojui.
23. Su projektu susijusios operacijos yra laikomos projekto vykdytojo arba projekto partnerio bendros apskaitos sudėtine dalimi. Projekto vykdytojas ir projekto partneris projekto įgyvendinimo metu privalo užtikrinti tinkamą projekto išlaidų finansinės apskaitos atskyrimą nuo projekto vykdytojo arba projekto partnerio bendros finansinės apskaitos. Su projektu susiję finansinės apskaitos įrašai turi būti lengvai atskiriami nuo kitų įprastinių operacijų arba su kitais vykdomais projektais susijusių operacijų. Projekto operacijų apskaitai tvarkyti rekomenduojama naudoti atskiras sąskaitų plano subsąskaitas arba kitaip atskirti operacijas, pvz., naudojant kodavimą.
24. Su projektu susijusių išlaidų ar pinigų judėjimo apskaitai tvarkyti rekomenduojama naudoti dvejybinį įrašą. Projekto vykdytojai ar projekto partneriai, kurie pagal LR teisės aktus dvejybinio įrašo naudoti neprivalo, gali apskaitą tvarkyti įprasta tvarka.
25. Jeigu projekto išlaidoms ar jų daliai taikomas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, projekto vykdytojas ar projekto partneris šių išlaidų finansinę apskaitą tvarko vadovaudamasis ES ir LR teisės aktais, reglamentuojančiais finansinę apskaitą, tačiau mokėjimo prašymuose nurodomą tinkamų finansuoti išlaidų sumą apskaičiuoja pagal projekto sutartyje nustatytus supaprastintai apmokamų išlaidų (fiksuotųjų projekto išlaidų vieneto įkainių, fiksuotųjų projekto išlaidų sumų, fiksuotųjų projekto išlaidų normų) dydžius.
26. Projekto išlaidoms pagrįsti turi būti pateikiami išlaidas pagrindžiantys dokumentai, atitinkantys apskaitos dokumentams taikomus reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnyje.
27. Vadovaujančiajai ir tarpinei institucijoms pateikiamos projekto tinkamų finansuoti išlaidų pagrindimo dokumentų ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų (toliau – išlaidų patvirtinimo dokumentai) kopijos neprivalo būti tvirtinamos. Projekto vykdytojas ar projekto partneris neprivalo pasirašyti paslaugų teikėjo, prekių tiekėjo ar rangovo sąskaitų, kurių kopijos teikiamos vadovaujančiajai ir tarpinei institucijoms, tačiau privalo jas patikrinti.
28. Jeigu kaip išlaidų patvirtinimo dokumentai teikiamos projekto vykdytojo ar projekto partnerio parengtos (užpildytos) pažymos, jos turi būti pasirašytos projekto vykdytojo ar projekto partnerio vadovų arba jų įgaliotų asmenų. Pažymose užtenka nurodyti išlaidų patvirtinimo dokumentų numerius ir datą (jeigu taikoma), o pačių dokumentų pateikti nereikia, jeigu vadovaujančioji ir tarpinė institucija nenurodo kitaip.
29. Tarpusavio skolų užskaitymo aktas gali būti laikomas išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentu tik tuo atveju, kai užskaita yra abipusė, t. y. kai užskaitos aktą pasirašo ir projekto vykdytojas ar projekto partneris, ir prekių tiekėjas, paslaugų teikėjas ar rangovas (toliau – šalys). Tarpusavio skolų užskaitymo aktu dengiamos išlaidos turi būti įtrauktos į finansinę apskaitą, o užskaitymo aktas turi atitikti visus privalomus apskaitos dokumentams taikomus reikalavimus (Finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), pvz., turi būti nurodyta akto pasirašymo data, atsiskaitančių šalių rekvizitai, užskaitoma išlaidų suma, sąskaita (-os) faktūra (-os), pagal kurią (-ias) patirtos išlaidos užskaitomos, arba, kodėl tam tikra suma nepervedama prekių tiekėjui, paslaugų teikėjui ar rangovui (netesybos) ir kt.
30. Jeigu tik dalis patiriamų išlaidų yra susijusi su projektu, ši dalis privalo būti aiškiai ir argumentuotai nustatyta kaip faktinis dydis arba taikant pro rata principą. Norėdamas taikyti pro rata principą, pareiškėjas ar projekto vykdytojas arba projekto partneris tarpinei institucijai turi pateikti išlaidų pro rata principo taikymo aprašymą ir (ar) metodiką ir nurodyti, kad netinkamų finansuoti išlaidų dalis bus apmokėta kitomis nei projektui skirto finansavimo lėšomis.
VI SKYRIUS
SUPAPRASTINTAI APMOKAMOS IŠLAIDOS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDRIEJI SUPAPRASTINTO IŠLAIDŲ APMOKĖJIMO PRINCIPAI
32. Išlaidos supaprastintai gali būti apmokamos tik tais atvejais, jeigu galimybė išlaidas apmokėti supaprastintai yra nustatyta projekto sutartyje, aiškiai nurodant jų taikymo sritį.
33. Supaprastintai apmokant projekto tinkamas finansuoti išlaidas, projekto vykdytojui nereikia pateikti išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentų.
34. Supaprastintai, t. y. pagal fiksuotuosius įkainius, fiksuotąsias sumas arba taikant fiksuotąją normą, apmokamos išlaidos yra tinkamos finansuoti, jeigu fiksuotieji įkainiai, fiksuotosios sumos ir fiksuotosios normos yra nustatytos vadovaujantis bent vienu iš būdų, nurodytų Projektų valdymo ir finansavimo taisyklių 134 punkte.
35. Tos pačios išlaidos negali būti apmokamos daugiau negu vieną kartą pagal skirtingus supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdus, t. y. jie negali būti taikomi toms pačioms išlaidoms.
36. Kai numatoma finansavimo lėšas ar jų dalį išmokėti supaprastintai, projekto vykdytojas, teikdamas tarpinei institucijai prašymą kompensuoti išlaidas arba išlaidų deklaraciją (kai išlaidos apmokamos avansavimo būdu), kartu su nurodytais dokumentais turi pateikti:
36.1. dokumentus ar jų kopijas, kuriais įrodomas projekto kiekybinių rezultatų pasiekimas, jei išlaidos apmokamos taikant fiksuotuosius įkainius;
37. Jeigu projekto vykdytojo ar projekto partnerio faktiškai patirtos išlaidos yra didesnės už apskaičiuotas taikant nustatytas fiksuotąsias normas, fiksuotuosius įkainius ar fiksuotąsias sumas, skirtumas yra apmokamas iš projekto vykdytojo nuosavų lėšų.
38. Jeigu projekto vykdytojas ar projekto partneris nepanaudoja visų lėšų, gautų pagal fiksuotuosius dydžius, lėšų likutį jis gali panaudoti kitoms paties vykdomų projektų išlaidoms arba kitoms projekto vykdytojo ar partnerio reikmėms apmokėti, jei tokios išlaidos yra būtinos ir nėra apmokamos iš kitiems projektams skirtų lėšų arba iš kitų finansavimo šaltinių. Atlikdamas šiuos veiksmus projekto vykdytojas (projekto partneris) privalo laikytis projekto sutarties ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių projekto vykdytojo finansinę apskaitą.
39. Kai projekto visos išlaidos (bendra projekto vertė) neviršija 200 000 (dviejų šimtų tūkstančių) eurų, jos turi būti apmokamos supaprastintai, taikant fiksuotuosius įkainius, fiksuotąsias sumas arba fiksuotąsias normas. Tokiu atveju pareiškėjas pasirenka projekto tiesioginėms išlaidoms ar jų daliai ar netiesioginėms išlaidoms taikomą supaprastintai apmokamų išlaidų rūšį (fiksuotieji įkainiai / fiksuotosios sumos / fiksuotosios normos). Fiksuotieji įkainiai, fiksuotosios sumos arba fiksuotosios normos šiuo atveju gali būti nustatomi projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu vadovaujantis projekto biudžetu.
40. Nustačius, kad supaprastintai apmokamų išlaidų dydis ar jo taikymo sąlygos buvo netinkamai nustatyti (kai dydis turėjo būti mažesnis arba kitaip taikomas), iki supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio ar jo taikymo sąlygų netinkamo taikymo nustatymo momento deklaruotos išlaidos perskaičiuojamos.
ANTRASIS SKIRSNIS
FIKSUOTŲJŲ ĮKAINIŲ, FIKSUOTŲ NORMŲ IR FIKSUOTŲJŲ SUMŲ TAIKYMAS
42. Tinkamos finansuoti išlaidos apmokamos supaprastintai, kai joms taikomas fiksuotasis įkainis, fiksuotoji suma ar fiksuotoji norma.
43. Jei, įgyvendinant vieną projektą, taikoma daugiau nei viena supaprastinto išlaidų apmokėjimo schema (pavyzdžiui, išlaidos apmokamos pagal fiksuotuosius įkainius ir fiksuotąją sumą arba pagal fiksuotuosius įkainius ir fiksuotąją normą), būtina užtikrinti, kad toms pačioms išlaidoms nebūtų skiriamas finansavimas daugiau nei vieną kartą pagal skirtingas schemas.
44. Projekto sutartyje nustatytų fiksuotųjų įkainių ir fiksuotųjų sumų dydis projekto įgyvendinimo metu nėra keičiamas, išskyrus atvejus, kai pasikeičia jo taikymą reglamentuojantys teisės aktai ir (ar) supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių nustatymo aprašai (metodikos).
45. Išlaidos pagal fiksuotuosius įkainius pripažįstamos tinkamomis finansuoti proporcingai pasiektiems fiksuotojo įkainio kiekybiniams rezultatams.
46. Išlaidos pagal fiksuotąją sumą yra tinkamos finansuoti tik tuo atveju, jei projekto vykdytojas įgyvendina numatytas fiksuotosios sumos sąlygas. Jei numatytos fiksuotosios sumos sąlygos neįgyvendintos, visos išlaidos pagal fiksuotąją sumą nėra tinkamos finansuoti.
47. Fiksuotoji norma netiesioginėms projekto išlaidoms gali būti nustatyta ir taikoma, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
47.1. iki 7 procentų nuo tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų sumos, nereikalaujant atlikti skaičiavimo šiai fiksuotajai normai nustatyti;
pavyzdžiui, netiesioginės išlaidos = projekto tiesioginių išlaidų suma x fiksuotoji norma / 100;
47.2. arba iki 15 procentų nuo tinkamų finansuoti tiesioginių projektą vykdančio personalo išlaidų sumos, nereikalaujant atlikti skaičiavimo šiai fiksuotajai normai nustatyti;
pavyzdžiui, PĮP numatyta, kad projekto įgyvendinimo metu bus patirtos šios tiesioginės išlaidos: įrangos įsigijimo išlaidos – 100 000 Eur, projekto vykdančiojo personalo darbo užmokestis – 70 000 Eur; išlaidos ekspertams – 10 000 Eur; renginių išlaidos – 30 00 Eur;
netiesioginės išlaidos (15 proc.) apskaičiuojamos tik nuo suplanuotų darbo užmokesčio išlaidų:
70 000 Eur x 15 / 100 = 10 500 Eur;
PĮP nurodoma projekto netiesioginių išlaidų suma – 10 500 Eur;
48. Taip pat fiksuotoji norma gali būti nustatyta ir taikoma apmokant:
48.1. tiesiogines projekto išlaidas, kai fiksuotoji norma nustatoma Projektų valdymo ir finansavimo taisyklių 134.1 ir 134.2 papunkčiuose nurodytu būdu;
48.2. projekto vykdančiojo personalo darbo užmokesčio išlaidas, kai fiksuotoji norma sudaro iki 20 procentų visų kitų tiesioginių išlaidų, užtikrinant lygiateisiškumo principą ir nereikalaujant atlikti skaičiavimo šiai fiksuotajai normai nustatyti; į kitas tiesiogines išlaidas negali būti įtraukiamos darbų įsigijimo taikant viešąjį pirkimą išlaidos, kurių vertė be PVM viršija 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 4 straipsnio a punkte arba 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir tarybos direktyvos Nr. 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB, 15 straipsnyje nustatytą vertės ribą; šiame Taisyklių papunktyje nustatyta fiksuotoji norma taikoma tik projekto, kuriam netaikomi viešieji pirkimai, tiesioginėms išlaidoms;
48.3. likusias tinkamas finansuoti (tiesiogines ir netiesiogines) projekto išlaidas, kai fiksuotoji norma sudaro 40 procentų tinkamų finansuoti tiesioginių projektą vykdančio personalo išlaidų ir kai tinkamas finansuoti projekto išlaidas sudaro tik tinkamos finansuoti tiesioginės projektą vykdančio personalo išlaidos ir išlaidos pagal šiame papunktyje nustatytą fiksuotąją normą, nereikalaujant atlikti skaičiavimo šiai fiksuotajai normai nustatyti.
49. Jei, pasirašant projekto sutartį, fiksuotoji norma nustatoma:
49.1. tiesioginėms išlaidoms apskaičiuoti, projekto įgyvendinimo metu tiesioginių išlaidų fiksuotoji norma negali būti keičiama; jei, pasirašant projekto sutartį, tiesioginėms išlaidoms nėra numatyta taikyti fiksuotosios normos, projekto įgyvendinimo metu tiesioginių išlaidų fiksuotoji norma negali būti įtraukiama, išskyrus tada, kai projektui skiriamos papildomos finansavimo lėšos ir (ar) yra įtraukiama (-os) nauja (-os) tiesioginių išlaidų biudžeto eilutė (-ės), kuriai fiksuotoji norma gali būti nustatoma laikantis fiksuotosios normos taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos;
49.2. netiesioginėms išlaidoms apskaičiuoti projekto įgyvendinimo metu netiesioginių išlaidų fiksuotoji norma negali būti keičiama; jei, pasirašant projekto sutartį, netiesioginėms išlaidoms apskaičiuoti nėra įtraukiama fiksuotoji norma, projekto įgyvendinimo metu netiesioginių išlaidų fiksuotoji norma negali būti įtraukiama.
50. Išlaidos pagal fiksuotąją normą gali būti apmokamos taikant projekto sutartyje nustatytą fiksuotosios normos dydį proporcingai mokėjimo prašymuose (įskaitant ir anksčiau patvirtintus mokėjimo prašymus) patvirtintoms tinkamoms finansuoti išlaidoms, nuo kurių jos apskaičiuojamos.
51. Esant galimybei, jeigu įmanoma nustatyti kiekybinio rezultato matavimo vienetą, rekomenduojama taikyti fiksuotuosius įkainius, kadangi taikant fiksuotąsias sumas yra didesnė rizika, kad visos supaprastintai apmokamos išlaidos bus pripažintos netinkamomis finansuoti (negalimas proporcingas iš dalies pasiektų rezultatų apmokėjimas taikant fiksuotąją sumą). Nesant galimybės taikyti fiksuotųjų įkainių, rekomenduojama vietoj vienos projekto fiksuotosios sumos numatyti keletą mažesnės apimties fiksuotųjų sumų. Fiksuotąsias sumas tikslinga taikyti trumpos įgyvendinimo trukmės projektams.
52. Fiksuotųjų įkainių taikymas neatleidžia projektų vykdytojų nuo atsakomybės vadovautis teisės aktais, sudarant darbo sutartis ir apskaičiuojant bei išmokant darbo užmokestį ir darbdavio įmokas.
53. Išlaidos pagal fiksuotąją normą apmokamos taikant projekto sutartyje nustatytą fiksuotosios normos dydį proporcingai mokėjimo prašyme patvirtintoms tinkamoms finansuoti išlaidoms, nuo kurių jos apskaičiuojamos. Kai tarpinė institucija nustato netinkamas finansuoti projekto išlaidas, nuo jų pagal fiksuotąją normą apskaičiuotos išlaidos taip pat pripažįstamos netinkamomis finansuoti.
VII SKYRIUS
TINKAMOS FINANSUOTI PROJEKTO IŠLAIDŲ KATEGORIJOS
54. Tinkamos finansuoti projekto išlaidos priskiriamos nustatytoms biudžeto išlaidų kategorijoms, nurodytoms Projektų valdymo ir finansavimo taisyklių 1 priede nustatytos PĮP formos 12 punkte. Projekto biudžete kiekvienos veiklos, nurodytos PĮP 10 punkte, kiekvienam tinkamų finansuoti išlaidų tipui įterpiama atskira eilutė, kurioje rekomenduojama nurodyti tinkamas finansuoti išlaidas pagal projekto tinkamų finansuoti išlaidų tipus.
55. Vienai biudžeto išlaidų kategorijai gali būti priskirtos skirtingų tipų išlaidos (išlaidų tipų aprašymas pateikiamas Taisyklių VIII skyriuje), reikalingos konkrečiam rezultato rodikliui pasiekti. Tiesioginės projekto išlaidos suprantamos kaip tiesiogiai projekto veikloms vykdyti būtinos išlaidos, kai tiesioginį projekto veiklų ir jų išlaidų ryšį įmanoma aiškiai parodyti. Projekto išlaidos, kurios nėra skiriamos tiesiogiai projekto veikloms vykdyti, tačiau yra būtinos projektui administruoti, laikomos netiesioginėmis projekto išlaidomis. Projekto biudžeto išlaidų kategorijų aprašymas pateikiamas 1 lentelėje.
1 lentelė. Projekto biudžeto išlaidų kategorijų aprašymas
| Biudžeto išlaidų kategorijos pavadinimas |
Pagal biudžeto išlaidų kategoriją tinkamos finansuoti projekto išlaidos |
Komentaras |
| 1. Tiesioginės išlaidos |
|
|
| 1.1. Išlaidos projektą vykdančiam personalui (darbo užmokesčio ir kt. su darbo santykiais susijusios išlaidos) |
Projekto tiesioginių veiklų, kurių išlaidos nepriskirtos 1.5, 1.7, 1.9 biudžeto išlaidų kategorijoms, vykdymo išlaidos: Ø projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio;
Specialios tranzito schemos projekto, išskyrus papildomos veiklos sąnaudų projektus, vykdymo išlaidos: Ø projekto veiklas vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidos. |
|
| 1.2. Kelionių ir pragyvenimo išlaidos |
Ø Projektą vykdančio personalo ir (ar) projekto dalyvių komandiruočių, pragyvenimo ir kelionės išlaidos; tarptautinio partnerio, svečio iš užsienio kelionių ir apgyvendinimo išlaidos.
|
Lektoriai negali būti laikomi mokymų dalyviais ir projektą vykdančiu personalu. |
| 1.3. Įranga[1] |
Ø Kompiuterinės technikos, programinės įrangos, kitos įrangos, įrenginių, baldų ir kito ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos (įskaitant jų transportavimo, projektavimo, sumontavimo, vietos (aikštelės) paruošimo, instaliavimo, paruošimo naudoti, išbandymo, apmokymo naudotis, saugos instruktažo, techninės priežiūros, muitinės tarpininkavimo ir susijusias išlaidas), taip pat programinės įrangos kūrimo, informacinių sistemų kūrimo ir (ar) modernizavimo išlaidos (įskaitant informacinių sistemų projektavimo, techninės priežiūros[2] ir kitas susijusias išlaidas); Ø transporto priemonių pirkimo ir nuomos išlaidos.
|
Priskiriama projekto pirkimų išlaidoms. Įranga apima išsinuomotą ar išperkamosios nuomos būdu įsigytą įrangą. |
| 1.4. Nekilnojamasis turtas |
Ø Statybos, rekonstravimo, remonto, išankstinių darbų (pvz., sklypo paruošimo), griovimo ir kitų darbų išlaidos, nekilnojamojo turto nuomos; Ø projektavimo, kadastrinių ir geodezinių matavimų, statybinių tyrinėjimų, techninės priežiūros ir projekto vykdymo priežiūros, ekspertizių ir kitos susijusios išlaidos; Ø statybos leidimo dokumentų parengimo išlaidos, sukurto turto draudimo išlaidos, pastato (statinio) inventorizacijos ir teisinės registracijos išlaidos ir pan. |
Projekto pirkimų išlaidoms priskiriamos tos šios kategorijos išlaidos, kurios patiriamos perkant prekių, paslaugų ar darbų iš išorės prekių tiekėjų, paslaugų teikėjų ar rangovų pagal tas projekto veiklas, kurias įgyvendina prekių tiekėjai, paslaugų teikėjai ar rangovai. |
| 1.5. Išlaidos ekspertams |
Ø Teisinių konsultacijų, notaro paslaugų, techninių ir finansų ekspertų ir pan. išlaidos, jei jos būtinos projekto veiklai vykdyti. |
|
| 1.6. Nusidėvėjimas (amortizacija) |
Ø Projektui vykdyti naudojamų patalpų, ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų išlaidų dalis. |
Pavyzdžiui, projektui vykdyti naudojamų patalpų nusidėvėjimo sąnaudų ar nuomos išlaidų dalį rekomenduojama skaičiuoti nuo patalpų ploto (projektui vykdyti naudojamo ploto dalis nuo bendro patalpų ploto). Taip pat rekomenduojama atsižvelgti į tai, kiek laiko patalpos naudojamos projekto reikmėms (pavyzdžiui, jei projekto vykdymo reikmėms patalpos naudojamos tik pusę darbo dienos, projektui galima priskirti tik ½ naudojamų patalpų nusidėvėjimo (nuomos) išlaidų).
|
| 1.7. Kitos išlaidos (kurios nepatenka į pirmiau minėtas kategorijas) |
1.7.1. Projekto vykdymas: Ø mokymo paslaugų pirkimo išlaidos pagal sudarytas sutartis; Ø galimybių studijos, investicijų projektų rengimo, tyrimų, studijų, pirkimo dokumentų ir specifikacijų (atitinkamos techninės priežiūros), metodikų rengimo, mokymų ir renginių organizavimo ir vykdymo, leidybos ir panašios išlaidos; Ø mokymo ir ugdymo priemonių bei kito trumpalaikio turto, išskyrus trumpalaikiam turtui priskiriamus baldus, įrangą ir įrenginius[3], pirkimo ir nuomos išlaidos, įrangos nuomos išlaidos; Ø projekto veikloms vykdyti (įskaitant projekto dalyvių apgyvendinimą) reikalingų transporto priemonių, patalpų eksploatavimo (komunalinių, ryšio paslaugų ir pan.) išlaidos; Ø kitos projekto veikloms įvykdyti būtinos išlaidos. 1.7.2. Matomumo ir informavimo apie projektą priemonės pagal BNR IX priede nurodytus reikalavimus: Ø projekto vykdytojas turi vykdyti projekto veiklos apimčiai proporcingas matomumo ir informavimo apie projektą priemones, kaip nurodyta Projektų valdymo ir finansavimo taisyklių 161 punkte; Ø išlaidos kitoms matomumo ir informavimo apie projektą veikloms, su projekto pristatymu susijusios išlaidos (išskyrus išlaidas alkoholiui ir tabakui) ir pan.; Ø projektą vykdančio personalo ir projekto dalyvių komandiruočių, kelionių, dalyvavimo renginiuose ir pan. išlaidos, susijusios su informavimo apie projektą veiklų vykdymu. 1.7.3. Kitos išlaidos, tiesiogiai susijusios su bendram ES finansavimui taikomais reikalavimais: Ø projekto vertinimo, vertimų išlaidos ir pan. |
Projekto pirkimų išlaidoms priskiriamos tos šios kategorijos išlaidos, kurios patiriamos perkant prekių ir paslaugų iš išorės prekių tiekėjų ir paslaugų teikėjų pagal tas projekto veiklas, kurias įgyvendina prekių tiekėjai, paslaugų teikėjai ar rangovai.
Jei privalomo informavimo apie projektą priemonės perkamos kartu su kitais darbais, paslaugomis ar prekėmis (pvz., jei perkant statybos darbus kartu perkamas ir informacinių stendų įrengimas), tokios išlaidos gali būti priskirtos ir kitoms biudžeto išlaidų kategorijoms.
Konfidencialaus pobūdžio informacija, kai ji susijusi su saugumu, viešąja tvarka, nusikalstamų veikų tyrimu ir asmens duomenų apsauga, negali būti skelbiama viešai. |
| 1.8. Papildomos veiklos sąnaudos |
Ø Išlaidos, kurios tiesiogiai atsiranda dėl konkrečių Specialios tranzito schemos vykdymo reikalavimų (išskyrus investicijų į infrastruktūrą (įskaitant ilgalaikio turto įsigijimą) ir personalo mokymo išlaidas). |
Plačiau žr. Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, finansinės paramos lėšų skyrimo projektams papildomoms veiklos sąnaudoms finansuoti, mokėjimo ir jų apskaitos taisykles ir Taisyklių VIII skyriaus septintojo skirsnio 133 punktą. |
|
|
|
|
| 1.9. Veiklos parama |
Ø Išlaidos, skirtos: Ø integruoto sienų valdymo sistemų veiklos ir techninei priežiūrai; Ø konsulinių pareigūnų išlaikymui; Ø N.VIS ir susijusių nacionalinių sistemų veiklos ir techninės priežiūros išlaidos; Ø projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidos.
|
Išlaidos veiklos paramai nurodytos VSF ir SVVP reglamentų VII prieduose. |
| 2. Netiesioginės išlaidos |
2.1. Išlaidos, kurios gali būti priskiriamos netiesioginėms išlaidoms: Ø projektą administruojančių darbuotojų (pvz., projekto vadovo, projekto finansininko, koordinatoriaus / administratoriaus, projekto viešųjų pirkimų specialisto ir pan.) darbo užmokesčio bei su juo susijusių darbdavio įsipareigojimų išlaidos už darbo laiką, dirbtą administruojant projektą; Ø projektą administruojančių darbuotojų mokymo projekto administravimo klausimais išlaidos; Ø projekto administravimo paslaugų, teisinių ir kitų konsultacijų išlaidos; Ø su projekto administravimo reikmėmis susijusių patalpų komunalinių paslaugų ir priežiūros išlaidos (valymas, šiukšlių išvežimas, apsauga, remonto darbai, statybinės medžiagos, santechnikos įrengimai, elektros prekės, smulki buitinė technika, ūkinės prekės); Ø su projekto administravimu susijusios telefono, interneto, kopijavimo, kanceliarinės, dokumentų tvarkymo, saugojimo, naikinimo ir kitos išlaidos (praėjimo kortelės, specialioji apranga darbuotojams, geriamojo vandens, kavos aparatų, baldų ir pan. nuoma); Ø su projekto administravimu susijusios įrangos ir programinės įrangos (kompiuterinės, ryšio ir dauginimo) įsigijimo, priežiūros ir palaikymo (remonto ir atsarginių dalių įsigijimo) bei nuomos išlaidos; Ø su projekto administravimu susijusių finansinių paslaugų išlaidos (banko mokesčių, draudimo ir kitos išlaidos, išskyrus skolos palūkanas); Ø su projekto administravimu susijusios transporto ir transporto paslaugų išlaidos (automobilių eksploatacijos išlaidos (degalai, draudimas, techninis aptarnavimas, atsarginės dalys ir pan.), transporto paslaugų (taksi) išlaidos); Ø turto draudimo išlaidos. 2.2. 2.1 papunktyje nurodytos netiesioginės išlaidos negali būti įtraukiamos į tiesiogines projekto išlaidas. |
Netiesioginės išlaidos turi būti patirtos ir pagrįstos išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo ar lygiaverčiais įrodomaisiais dokumentais arba apskaičiuotos naudojant fiksuotąją normą: Ø kai netiesioginėms išlaidoms apskaičiuoti taikoma fiksuotoji norma, perkėlimas iš tiesioginių į netiesiogines išlaidas (ir atvirkščiai) nėra galimas, nes fiksuotoji norma šiuo atveju skaičiuojama kaip fiksuotas procentas nuo tiesioginių išlaidų sumos; Ø kai netiesioginės išlaidos patiriamos ir pagrindžiamos išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo ar lygiaverčiais įrodomaisiais dokumentais, išlaidų perkėlimas iš tiesioginių į netiesiogines išlaidas (ir atvirkščiai) galėtų būti taikomas pagal projekto vykdytojo poreikį.
|
VIII SKYRIUS
PROJEKTO TINKAMŲ FINANSUOTI IŠLAIDŲ TIPAI
PIRMASIS SKIRSNIS
DARBAI
56. Darbais laikomos veiklos rūšys, nurodytos Viešųjų pirkimų įstatymo 1 priede. Darbai yra tam tikrų statybos ar paprastojo remonto darbų kaip visumos rezultatas, kuriuo gali būti atlikta ekonominė ar techninė funkcija. Darbų pirkimu laikomas pirkimas, kurio dalykas yra atlikti arba kartu suprojektuoti ir atlikti darbus, susijusius su viena iš nustatytų veiklos rūšių, arba bet kokiomis priemonėmis atlikti darbus, atitinkančius projekto vykdytojo ar projekto partnerio nustatytus reikalavimus. Darbams priskiriamos šios pagrindinės veiklos rūšys:
57. Darbų pirkimo išlaidos yra laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu tenkinami kiti išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai. Nustatant planuojamų patirti darbų išlaidų apimtį ir pagrindžiant išlaidų tinkamumą finansuoti, svarbu įvertinti numatytų darbų apimtį ir kainas.
58. Planuojamų patirti darbų pirkimo išlaidų tinkamumui finansuoti pagrįsti rekomenduojami šie dokumentai:
58.1. statybos ir kitų darbų, dėl kurių būtina rengti techninį projektą, išlaidoms pagrįsti: techninis projektas ir jo ekspertizės išvada ar pagrindinės jo dalys bei poveikio aplinkai vertinimo ataskaita (jei reikalaujama pagal LR teisės aktus); jei šie dokumentai PĮP pateikimo metu nėra parengti, turi būti pateiktas investicijų projektas (jeigu taikoma), pagrindinės techninės specifikacijos, brėžiniai ir darbų apimties žiniaraščiai (jeigu yra), kuriuose nurodyta orientacinė (indeksuota sąmatinė) kaina;
58.2. paprastojo remonto ir kitų darbų, dėl kurių nėra būtina rengti techninio projekto, išlaidoms pagrįsti: numatomų remontuoti patalpų brėžiniai iš inventorinės bylos ir preliminarūs darbų apimties žiniaraščiai, kuriuose nurodytos orientacinės darbų kainos, atitinkančios rinkos kainas, arba dokumentai, kuriuose nustatyta orientacinė patalpų paprastojo remonto kvadratinio metro kaina bei preliminarūs rangovų komerciniai pasiūlymai ir (arba) kainų apklausos suvestinė.
59. Jeigu PĮP pateikimo metu darbų pirkimas yra įvykdytas, turi būti pateikta sutartis su rangovu ir (ar) kiti dokumentai, kuriuose nurodytas darbų objektas, apimtis ir kaina.
60. Vertinant patirtų darbų išlaidų tinkamumą finansuoti svarbu įsitikinti, kad darbai buvo įvykdyti, buvo atlikti turint reikalingus leidimus (pvz., statybos leidimą, kai taikoma), o darbų kokybės priežiūra buvo užtikrinta LR teisės aktuose, reglamentuojančiuose darbų kokybės priežiūrą, nustatyta tvarka.
ANTRASIS SKIRSNIS
PREKĖS IR SUSIJUSIOS PASLAUGOS
61. Prekėmis laikomos priemonės, įranga, įrenginiai, kitas kilnojamasis ilgalaikis ir trumpalaikis, materialusis ir nematerialusis, biologinis turtas (šunys). Prekių pirkimu laikomas pirkimas, kurio dalykas yra prekių pirkimas, nuoma, numatant jas įsigyti ar to nenumatant, taip pat perkamų prekių pristatymo, montavimo, diegimo ir kitos jų parengimo naudoti paslaugos.
62. Jeigu prekės perkamos užsienyje, prekių pirkimo išlaidoms gali būti priskiriamos išlaidos muitams, akcizams ir kitiems negrąžinamiems mokesčiams, susijusiems su prekių vežimu į paskirties šalį, taip pat transportavimo, sumontavimo, patikrinimo, instaliavimo ir kitos tiesioginės išlaidos, susijusios su turto įsigijimu.
63. Prekių pirkimo išlaidos yra laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu tenkinami kiti Projektų valdymo ir finansavimo taisyklių V skyriuje nurodyti išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai.
64. Projektų vykdytojų ar projektų partnerių patirtos kompensacinio atlyginimo, sumokamo Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme nustatyta tvarka už pirmą kartą LR parduodamus civilinėje apyvartoje esančius, pagamintus LR ar į jos teritoriją įvežtus atgaminti skirtus įrenginius ir tuščias analogines ir skaitmenines garso ir audiovizualines laikmenas (išorinius ir vidinius diskus, USB atmintines, atminties korteles, kompiuterius, kopijavimo aparatus, CD ar DVD leistuvus, mobiliuosius telefonus ir kt.), išlaidos yra tinkamos finansuoti tik tuo atveju, jeigu projekto vykdytojas nesusigrąžina kompensacinio atlyginimo.
65. Nuomos įmokos laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis, jeigu atitinka kitus Projektų valdymo ir finansavimo taisyklių V skyriuje nurodytus išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus. Pageidaudamas turtą nuomotis, projekto vykdytojas (arba projekto partneris) biudžeto išlaidų pagrindimo stulpelyje turi pagrįsti, kodėl nuoma yra ekonomiškiausias būdas pasinaudoti turtu.
66. Nuomos įmokos yra tinkamos finansuoti proporcingai projekto veiklos, kurios metu naudojamas nuomojamas turtas, laikotarpiui. Veiklos laikotarpis nustatomas vadovaujantis PĮP paraiškoje pateiktu projekto veiklų įgyvendinimo grafiku arba projekto sutartyje nustatyta projekto veiklų įgyvendinimo pradžios ir pabaigos data.
67. Materialiojo turto, kuriam įsigyti ar sukurti skirtas VSF ar SVVP finansavimas, draudimo išlaidos yra tinkamos finansuoti tik projekto įgyvendinimo laikotarpiu ir tik tuo atveju, jeigu jos buvo numatytos projekto sutartyje. Iš fondo bendrai finansuojamų projektų turto draudimo išlaidos priskiriamos netiesioginėms projekto išlaidoms, išskyrus Specialios tranzito schemos projektų įgyvendinimo metu įsigytą turtą.
68. Projekto veikloms vykdyti reikalingų transporto priemonių eksploatavimo išlaidos (išlaidos degalams) ir patalpų eksploatavimo išlaidos (komunalinių paslaugų, šildymo, patalpų tvarkymo išlaidos) yra laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis, jeigu atitinka kitus Projektų valdymo ir finansavimo taisyklių V skyriuje nurodytus išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus.
69. Nuomojamo turto eksploatavimo išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti tik tuo atveju, jeigu nėra įtrauktos į nuomos kainą.
70. Nustatant planuojamų patirti prekių pirkimo išlaidų apimtį ir pagrindžiant išlaidų tinkamumą finansuoti, svarbu įvertinti projekte numatytų įsigyti prekių poreikį ir rinkos kainas, todėl rekomenduojama išsamiai pagrįsti prekių poreikį, kiekį ir kainas ir (arba) pateikti preliminarius tiekėjų komercinius pasiūlymus (pateiktus pagal detalias numatomų įsigyti prekių technines specifikacijas) ir (arba) kainų apklausos suvestinę, arba vadovautis viešuosiuose informacijos šaltiniuose (pavyzdžiui, interneto svetainėse) skelbiama informacija ar istoriniais, statistiniais duomenimis, ekspertinėmis įžvalgomis ir pan.
71. Jeigu PĮP pateikimo metu prekių pirkimas yra įvykdytas, turi būti pateikta sutartis su tiekėju (jei pasirašoma) ir (arba) kiti dokumentai, kuriuose nurodyti įsigytų prekių pavadinimai, kiekiai, vieneto kainos ir bendra kaina.
72. PĮP ar prieduose rekomenduojama nurodyti svarbiausius kainai įvertinti reikalingus techninius parametrus ir gaminio paskirties aprašymus. Jei numatoma įsigyti įvairių prekių, projekte jos turėtų būti grupuojamos į vienarūšes grupes (pavyzdžiui, baldai, kompiuterinė technika, programinė įranga ir pan.).
TREČIASIS SKIRSNIS
PASLAUGOS
73. Paslaugomis laikomos veiklos rūšys, nurodytos Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priede. Paslaugų pirkimu laikomas pirkimas, kurio dalykas yra šio priedo paslaugų sąraše išvardytos paslaugos, taip pat pirkimas, kurio dalykas yra prekės ir šiame priede išvardytos paslaugos, jeigu paslaugų kaina viršija prekių kainą, ar pirkimas, kurio dalykas yra šiame priede išvardytos paslaugos ir Viešųjų pirkimų įstatymo 1 priede išvardytos darbams priskiriamų veiklų rūšys, jeigu jos tik papildo perkamas paslaugas.
74. Paslaugų pirkimo išlaidos yra laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu tenkinami kiti Projektų valdymo ir finansavimo taisyklių V skyriuje nurodyti išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai. Paslaugos gali būti perkamos iš LR ar užsienyje registruotų paslaugų teikėjų – fizinių arba juridinių asmenų, sudarant paslaugų, autorines, rangos ar kitas sutartis. Autorinės sutartys gali būti sudaromos tik tada, jei pagal jas atliekamas darbas yra autorių teisių objektas, pvz., galimybių studijos parengimas. Autoriaus teisių objektus reglamentuoja Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo II skyrius. Projekto veiklas vykdančių fizinių asmenų, dirbančių pagal autorines ar paslaugų sutartis, įskaitant mažųjų bendrijų vadovus ir asmenis, mažosiose bendrijose dirbančius pagal paslaugų (civilines) sutartis, išlaidos priskiriamos projekto vykdymo išlaidoms.
75. Projekto dalyvių mokymų /renginių išlaidos apmokamos atsižvelgiant į mokymuose (renginiuose) dalyvavusių asmenų skaičių:
75.1. jeigu nuokrypis nuo planuoto dalyvių skaičiaus, nurodyto kaip veiklos rezultatas ar nurodyto projekto biudžeto lentelės stulpelyje „Pastabos / pagrindimas“ arba projekto santraukoje, ar užsiregistravusių asmenų skaičiaus neviršija 10 proc. planuoto dalyvių skaičiaus, projekto vykdytojui ar projekto partneriui kompensuojamos visos mokymų (renginio) išlaidos; tokiu atveju projekto vykdytojas tarpinei institucijai neprivalo teikti rašytinių paaiškinimų dėl nedalyvavusių asmenų;
75.2. jeigu mokymuose / renginyje nedalyvavo daugiau nei 10 proc. dalyvių nuo planuoto dalyvių skaičiaus, projekto vykdytojas tarpinei institucijai privalo pateikti paaiškinimus dėl visų nedalyvavusių asmenų; tarpinė institucija priima sprendimą dėl išlaidų tinkamumo, atsižvelgdama į aplinkybes, veiksmo specifiką ir projekto vykdytojo pateiktų paaiškinimų pagrįstumą; esant pateisinamoms nedalyvavimo priežastims, būtų kompensuojama visa mokymų (renginio) išlaidų suma; jeigu priežastys nepateisinamos, išlaidos kompensuojamos tik už tuos dalyvius, kurie realiai dalyvavo numatytuose mokymuose, išskyrus mokymų (renginio) organizavimo išlaidas, kurios tiesiogiai nepriklauso nuo mokymų (renginio) dalyvių skaičiaus (pvz., salės nuoma, technikos nuoma, lektoriaus atlyginimas ir pan.), jeigu tokios išlaidos išlaidas pagrindžiančiuose ir (ar) jų apmokėjimą įrodančiuose dokumentuose arba projekto vykdytojo pateikiamoje pažymoje yra nurodytos atskira suma; jeigu mokymų (renginio) organizavimo išlaidos atskira suma nenurodytos, visos su mokymais susijusios išlaidos kompensuojamos proporcingai mokymų (renginio) dalyvių skaičiui.
76. Skaičiuojant procentinę nedalyvavusių asmenų dalį, iki sveikojo skaičiaus apvalinama pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles: jeigu po kablelio skaitmuo yra 5 arba didesnis, apvalinama į didesnio sveikojo skaičiaus pusę.
77. Pateisinamomis nedalyvavimo mokymuose / renginiuose priežastimis yra laikomos tokios priežastys kaip darbuotojo nedarbingumas, atostogos, papildomos poilsio dienos, valstybinių ir visuomeninių pareigų atlikimas, komandiruotės ir kiti Lietuvos Respublikos darbo kodekse, patvirtintame Lietuvos Respublikos 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603 (toliau – LR DK), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, pareigūnų tarnybos santykius reglamentuojančiuose statutuose ir kituose teisės aktuose nustatyti atvejai, taip pat nenugalimos jėgos aplinkybės (kai dėl oro sąlygų ar kitų nenumatytų aplinkybių dalyviai negali patekti į mokymo vietą ar pan.) ar aplinkybės, kurių projekto vykdytojas objektyviai negali valdyti.
78. Jeigu dalyvis mokymuose / renginyje nedalyvavo dėl pateisinamos priežasties, o projekto vykdytojas mokymus /renginį vykdo pats, nepirkdamas paslaugų, su mokymu / renginiu susijusios išlaidos (projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio, mokymo priemonių įsigijimo ir pan.) būtų pripažįstamos tinkamomis finansuoti.
79. Jeigu mokymų išlaidos apmokamos supaprastintai, šių išlaidų apmokėjimui taikomos projekto sutarties nuostatos.
80. Nustatant planuojamų patirti paslaugų pirkimo išlaidų apimtį ir pagrindžiant išlaidų tinkamumą finansuoti, svarbu įvertinti projekte numatytų įsigyti paslaugų poreikį ir rinkos kainas, todėl rekomenduojama išsamiai pagrįsti paslaugų poreikį, apimtį ir kainas ir (arba) pateikti preliminarius paslaugų teikėjų komercinius pasiūlymus (pateiktus pagal detalias numatomų įsigyti paslaugų technines specifikacijas) ar kainų apklausos suvestinę, arba vadovautis viešuosiuose informacijos šaltiniuose (pavyzdžiui, interneto svetainėse) skelbiama informacija arba istoriniais, statistiniais duomenimis, ekspertinėmis įžvalgomis ir pan.
81. Jeigu PĮP pateikimo metu paslaugų pirkimas yra įvykdytas, turi būti pateikta sutartis su paslaugų teikėju (jei pasirašoma) ir (arba) kiti dokumentai, kuriuose nurodytas įsigytos paslaugos pavadinimas, pobūdis ir kaina.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
DARBO UŽMOKESTIS
Tinkamos finansuoti darbo užmokesčio išlaidos
84. Darbo užmokestis suprantamas taip, kaip reglamentuota LR DK 139 straipsnyje, Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir Vidaus tarnybos statuto 52 straipsnyje.
85. Tinkamos finansuoti projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidos gali apimti apskaičiuotą darbo užmokestį ir išlaidas su darbo santykiais susijusiems darbdavio įsipareigojimams (socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo ir gyventojo pajamų mokesčius, įmokas Garantiniam fondui, darbo užmokestį už kasmetines atostogas projekto vykdymo laikotarpiu, darbo užmokestį už papildomas poilsio dienas asmenims, auginantiems vieną, du ar daugiau vaikų iki 12 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (išskyrus atvejus, kai išlaidos apmokamos supaprastintai).
86. Faktinės darbo užmokesčio išlaidos, patirtos dėl projektą vykdančio personalo viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas ir kitais darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais yra laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis. Vienkartinės piniginės išmokos, susijusios su pašalpomis, yra laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu tokių vienkartinių piniginių išmokų mokėjimas numatytas vidaus teisės aktuose, reglamentuojančiose darbo užmokesčio mokėjimą.
87. Tinkamomis finansuoti darbo užmokesčio išlaidomis laikoma tik ta išlaidų dalis, kuri yra tiesiogiai susijusi su vykdomu projektu ir yra apskaičiuota bei išmokėta už darbo laiką, dirbtą įgyvendinant projektą.
88. Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikoma ligos išmoka, kurią moka darbdavys dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, šio Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais.
89. Tikslinėms atostogoms, išeitinėms išmokoms, įmokoms į pensijų ir kitus fondus (išskyrus privalomas įmokas ir darbuotojo pasirinkimu mokamą teisės aktuose, reglamentuojančiuose pensijų įmokas, nustatyto dydžio įmoką papildomai pensijai kaupti, jeigu taikoma) skirtos išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti tik ta išlaidų dalimi, kuri yra tiesiogiai susijusi su vykdomu projektu ir yra apskaičiuota bei išmokėta už darbo laiką, dirbtą įgyvendinant projektą.
90. Darbo užmokesčio išlaidos neturi viršyti atitinkamos specializacijos ir kvalifikacijos darbuotojams taikomų rinkos dydžių, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus. Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestis turi būti apskaičiuotas vadovaujantis LR teisės aktais, reglamentuojančiais tokių darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimą. Vertinant darbo užmokesčio dydžių atitiktį vidutiniams rinkos dydžiams, rekomenduojama naudotis Valstybės duomenų agentūros skelbiamais duomenimis, panašių projektų duomenimis ar projekto vykdytojo pateiktais istoriniais asmens darbo užmokesčio duomenimis arba duomenimis apie įprastai projekto vykdytojo ar projekto partnerio mokamą darbo užmokestį už tas pačias funkcijas ir (ar) pareigas (pvz., pažymomis dėl konkretaus darbuotojo 12 mėnesių darbo užmokesčio vidurkio, išskyrus atvejus, kai už šį laikotarpį darbo užmokestį teikti netikslinga (pvz., 12 mėn. laikotarpiu padidėjo atlyginimas), pažymomis dėl atitinkamos pareigybės (ar panašias funkcijas atliekančių) darbuotojų bendro darbo užmokesčių vidurkio, projekto vykdytojo viešai skelbiama informacija apie vidutinį darbo užmokestį, mokamą projekto vykdytojo ar projekto partnerio, suvestine pažyma dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo arba darbo užmokesčio apskaitos dokumentais už pastaruosius 12 mėnesių, išskyrus atvejus, kai už šį laikotarpį darbo užmokestį teikti netikslinga (pvz., 12 mėn. laikotarpiu padidėjo atlyginimas), ar pan.).
91. Tas pats projekto dalyvis gali vykdyti ir tiesiogines (vykdymo), ir netiesiogines (administracinio pobūdžio) projekto veiklas, šias funkcijas aiškiai atskirdamas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (arba taikydamas pro rata principą). Projektą administruojančio asmens funkcijas atliekantis fizinis asmuo (pvz., projekto vadovas, koordinatorius, finansininkas, pirkimų specialistas ar pan.) negali vykdyti tiesioginių projekto veiklų, už kurių įgyvendinimą ir rezultatų priėmimą jis yra atsakingas. Siekiant užtikrinti projekto veiklų ir rezultatų kokybę, būtina atskirti projekto veiklų vykdymo ir administravimo funkcijas, pvz., organizacijų vadovai, stebintys ar vertinantys projekto pažangą ar pasiekimus ir (ar) priimantys rezultatus, neturėtų vykdyti tiesioginių projekto veiklų.
Darbo laiko trukmė
92. Projekto vykdytojas ar projekto partneris turi užtikrinti, kad vykdant projektą nebūtų pažeidžiami darbo laiko apribojimo reikalavimai.
93. Vidutinis vienos atostogų dienos darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. Kai su darbuotoju dėl darbo įgyvendinant projektą nėra sudaroma atskira darbo sutartis, darbo užmokesčio už kasmetines atostogas vidurkis darbuotojui skaičiuojamas vadovaujantis darbo teisę reglamentuojančiais teisės aktais. Šiuo atveju išmokos už kasmetinių atostogų dienas gali būti apmokamos:
94. Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kurių pareigybių skaičius nėra tvirtinamas pagal Valstybės tarnybos įstatymą, darbo užmokesčio išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti projekto išlaidomis, jeigu tenkinami Projektų valdymo ir finansavimo taisyklių V skyriuje nurodyti išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai ir šios sąlygos:
94.1. darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu;
Darbas pagal daugiau negu vieną darbo sutartį
95. Atskira darbo sutartis (dėl papildomo darbo) toje pačioje darbovietėje su darbuotoju nesudaroma, kai šalia pagrindinių pareigų sulygstama dėl papildomų pareigų ar papildomos darbo funkcijos atlikimo toje pačioje darbovietėje. Tokia veikla gali būti atliekama tuo pačiu metu kaip ir pagrindinė darbo funkcija (susitarimas dėl darbo funkcijų sugretinimo) arba kitu, laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku (susitarimas dėl darbo funkcijų jungimo), arba susitariama dėl projektinio darbo (susitarimas dėl projektinio darbo).
96. Jeigu darbuotojas greta pagrindinių pareigų ar pagrindinio darbo toje pačioje darbovietėje eina papildomas pareigas ar dirba papildomą darbą už papildomą užmokestį, toks susitarimas turi būti išreiškiamas ne sudarant naują darbo sutartį, o aptariant tai galiojančioje darbo sutartyje (darbo sutarties modifikavimas) tam tikram laikotarpiui arba neterminuotai (neterminuotai negali būti sudaromas tik susitarimas dėl projektinio darbo). Į esamą darbo sutartį reikia įtraukti naują sąlygą, kad viso sutarties galiojimo metu (arba tam tikrą laikotarpį) darbuotojas greta pagrindinių pareigų ir pagrindinio darbo eis tam tikras papildomas pareigas ar dirbs tam tikrą papildomą darbą (pavyzdžiui, vykdys darbą projekte) ir gaus už tai papildomą darbo užmokestį.
97. Vykdant susitarimus dėl papildomo darbo, neturi būti pažeisti LR DK 114 straipsnyje nustatyti maksimaliojo darbo laiko reikalavimai bei laikomasi LR DK 121 straipsnyje įvardytose ekonomikos veiklos srityse nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ar kolektyvines sutartis.
98. Susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta, kuriuo metu bus atliekama papildomo darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis, darbo užmokestis ar priedas ir (ar) priemoka, ar kita, taip pat iš projekto lėšų apmokama proporcingai priskaičiuota darbo užmokesčio dalis (įvertinus priedo ir (ar) priemokos dydį lyginant su visa darbo užmokesčio suma) ir atitinkama projektui įgyvendinti proporcingai skiriamo darbo laiko dalis.
Valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčio išlaidų apmokėjimas
99. Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, kurių pareigybių skaičius patvirtintas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu (arba kitų įstaigos veiklą reglamentuojančių teisės aktų), darbo užmokesčio išlaidos apmokamos iš projektui įgyvendinti skirtų lėšų, jeigu tenkinami Projektų valdymo ir finansavimo taisyklių V skyriuje nurodyti išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai ir darbo užmokesčio dydis nustatomas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymu, Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu. Jeigu valstybės tarnautojui pagal Valstybės tarnybos įstatymą arba darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, remiantis Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 10 straipsniu, skiriama priemoka, šios darbo užmokesčio išlaidos gali būti apmokamos iš projektui įgyvendinti skirtų lėšų. Įstaigos vadovo įsakyme nurodomas priemokos mokėjimo pagrindas, terminas, dydis, iš projekto lėšų apmokama proporcingai priskaičiuota darbo užmokesčio dalis (įvertinus priemokos dydį, lyginant su visa darbo užmokesčio suma) ir atitinkama projektui įgyvendinti proporcingai skiriamo darbo laiko dalis. Skyrus priemoką valstybės tarnautojui arba darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, darbo užmokestis (įskaitant priemoką) mokamas iš dviejų (ar daugiau, jei vykdomas ne vienas projektas) finansavimo šaltinių pagal įstaigos vadovo įsakyme nustatytą proporciją. Iš projektui skirtų lėšų gali būti apmokėta tik proporcingai priskaičiuota darbo užmokesčio dalis. Tinkamos finansuoti projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidos, nuo kurių skaičiuojama proporcija, nurodytos Taisyklių 85 punkte.
Fiksuotųjų darbo užmokesčio įkainių taikymas
100. Rekomenduojama, kad fiksuotųjų darbo užmokesčio įkainių dydžiai būtų nustatomi tuo atveju, jeigu konkrečioms pareigybėms darbo užmokesčio dydis yra reglamentuojamas teisės aktuose arba jeigu reprezentatyvaus darbo rinkos ar istorinių duomenų tyrimo būdu (pvz., įvertinus pagal ankstesnius kvietimus finansuotų projektų darbo užmokesčio tam tikrų pareigybių darbuotojams vidutinius įkainius) įmanoma nustatyti fiksuotojo darbo užmokesčio įkainio dydį konkrečios profesijos, patirties ir (ar) konkrečią pareigybę užimantiems ar funkcijas atliekantiems darbuotojams. Jei nėra galimybės (pvz., nepakanka ankstesnių metų duomenų) nustatyti atitinkamų pareigybių ar atitinkamas funkcijas vykdančių darbuotojų fiksuotųjų darbo užmokesčio įkainių dydžių, šie dydžiai gali būti nustatomi atskirai konkrečiam projektui, kaip nurodyta Taisyklių 48 punkte.
101. Siekiant paprastesnės fiksuotųjų įkainių apskaitos, rekomenduojamas darbo užmokesčio fiksuotojo įkainio kiekybinio rezultato vienetas – darbo valanda. Taip pat kiekybinio rezultato vienetu galima nustatyti kalendorinį mėnesį ar darbo dieną (nurodant trukmę).
102. Jeigu darbo užmokesčio fiksuotasis įkainis apskaičiuojamas pagal ankstesnių metų duomenis, vienos darbo valandos fiksuotasis įkainis gali būti nustatytas per pastaruosius 12 mėnesių patirtas asmens darbo užmokesčio išlaidas (įskaitant susijusių darbdavio įsipareigojimų išlaidas) padalijus iš sutartinio metinio darbo valandų skaičiaus (1 720 val.). Kadangi į metinį 1 720 val. skaičių neįskaičiuotas kasmetinių atostogų laikas, toks darbo užmokesčio fiksuotasis įkainis gali būti nustatomas ir taikomas dviem alternatyviais būdais:
102.1. pastarųjų 12 mėnesių asmens darbo užmokesčio išlaidų suma, įskaitant kasmetinių atostogų išlaidas, padalijama iš 1 720 val.; pagal gautą darbo užmokesčio fiksuotąjį įkainį projekto vykdytojui apmokamos tik faktiškai darbuotojo dirbtos valandos (įskaitant ligos dienas, už kurias pašalpą moka darbdavys, ir vadovaujantis teisės aktais suteikiamas papildomas poilsio dienas); darbuotojo kasmetinių atostogų laikas projekto vykdytojui neapmokamas, nes atostogų išmokų dalis įskaičiuota į fiksuotąjį įkainį;
102.2. pastarųjų 12 mėnesių asmens darbo užmokesčio suma, neįskaitant kasmetinių atostogų išlaidų, padalijama iš 1 720 val.; pagal gautą darbo užmokesčio fiksuotąjį įkainį (kuris bus mažesnis, negu apskaičiuotas pagal 1 būdą) projekto vykdytojui apmokamos ir darbuotojo dirbtos valandos (įskaitant ligos dienas, už kurias pašalpą moka darbdavys, ir vadovaujantis teisės aktais suteikiamas papildomas poilsio dienas), ir kasmetinių atostogų valandos.
Pavyzdžiui, pagal nustatytą darbo užmokesčio fiksuotąjį vieneto įkainį apmokama suma už ataskaitinį laikotarpį, t. y. darbuotojo faktiškai dirbtų valandų skaičius padauginamas iš nustatyto fiksuotojo vieneto įkainio. Faktiškai dirbtomis dienomis taip pat laikomos ir apmokamos ligos dienos, už kurias pašalpą moka darbdavys, bei papildomos poilsio dienos, už kurias mokamas ne mažesnis kaip vidutinis darbo užmokestis ir kurios suteikiamos teisės aktuose nustatyta tvarka. Į fiksuotąjį vieneto įkainį jau įskaičiuotos kasmetinių atostogų išlaidos, todėl pagal nustatytą fiksuotąjį vieneto įkainį yra deklaruojamas tik faktiškai dirbtas laikas.
Pavyzdžiui, darbuotojo fiksuotasis darbo užmokesčio įkainis yra 8,45 Eur / val. Darbo sutartyje nustatyta 8 valandų darbo dienos ir 40 valandų darbo savaitės trukmė. Darbuotojas per ataskaitinį laikotarpį įgyvendindamas projektą pirmąjį mėnesį dirbo 120 valandų, kasmetinių atostogų buvo išėjęs 5 darbo dienas (atitinka 40 val.), 2 dienas sirgo (atitinka 16 val.), o antrąjį mėnesį dirbo 151 val.
Tinkamos finansuoti darbo užmokesčio išlaidos, apmokamos taikant fiksuotąjį įkainį, sudarys (120 * 8,45) + (150 * 8,45) = 2281,50 Eur.
103. Darbo užmokesčio fiksuotasis įkainis taip pat gali būti apskaičiuotas pasirinkto laikotarpio darbo užmokesčio išlaidas (įskaitant susijusių darbdavio įsipareigojimų išlaidas) padalijus iš faktinio tą laikotarpį dirbtų (atostogautų, sirgtų) valandų skaičiaus.
104. Jeigu kiekybinio rezultato vienetu pasirenkamas kalendorinis mėnuo, rekomenduojama nurodyti, kad tai laikotarpis, kurį projekto dalyvis dirbo vienu (visu) etatu.
105. Rekomenduojama į darbo laiką, už kurį mokamas fiksuotasis darbo užmokesčio įkainis, įtraukti kasmetinių atostogų, pirmų dviejų ligos dienų, už kurias ligos pašalpą moka darbdavys, vadovaujantis teisės aktais suteiktų papildomų (apmokamų) poilsio dienų laiką. Į šiuos veiksnius turi būti atsižvelgiama nustatant fiksuotojo įkainio dydį.
106. Tinkamos finansuoti darbuotojo darbo užmokesčio išlaidos, apmokamos taikant fiksuotuosius įkainius, yra apskaičiuojamos proporcingai darbuotojo įgyvendinant projektą dirbtam laikui.
107. Nustatant fiksuotojo įkainio dydį į darbuotojų darbo įgyvendinant projektą trukmę turi būti įskaičiuotas darbas poilsio ir švenčių dienomis (jei taikoma).
108. Esant nustatytam fiksuotajam mėnesio etatinio darbo užmokesčio įkainiui, fiksuotasis dienos darbo užmokesčio įkainis nustatomas fiksuotąjį mėnesio etatinio darbo užmokesčio įkainį padalijus iš tą mėnesį esančių darbo dienų skaičiaus. Pagal fiksuotąjį įkainį apmokamos darbo užmokesčio išlaidos apskaičiuojamos atitinkamą mėnesį dirbtų dienų skaičių padauginus iš fiksuotojo dienos darbo užmokesčio įkainio.
109. Darbo užmokesčio išlaidos, apmokamos taikant fiksuotuosius įkainius, yra tinkamos finansuoti už ne didesnį, negu nustatyta projekto sutartyje, šios pareigybės darbuotojo darbo laiko kiekybinio rezultato vienetų skaičių ir ne ilgesnę, negu nustatyta darbuotojo darbo sutartyje ir (ar) institucijos vadovo įsakyme, darbuotojo darbo įgyvendinant projektą trukmę. Planuojant darbuotojų darbo įgyvendinant projektą trukmę, būtina įskaičiuoti kasmetinių atostogų laiką. Kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (jeigu išmokama darbuotojui) nėra laikoma tinkamomis finansuoti išlaidomis pagal fiksuotąjį įkainį ir turi būti apmokama iš projekto vykdytojo ar projekto partnerio lėšų.
Netinkamos finansuoti darbo užmokesčio išlaidos
111. Netinkamomis finansuoti darbo užmokesčio išlaidomis laikoma:
111.1 piniginės išmokos (premijos), mokamos LR DK nustatytų švenčių dienų progomis, gyvenimo ir tarnybos metų jubiliejinių sukakčių progomis, įgijus teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją, pareigūnų ir karių valstybinę pensiją arba kompensacinę išmoką ir savo noru nutraukiant darbo sutartį, atsistatydinant iš pareigų arba atleidžiant iš pareigų dėl amžiaus, tarnybos pratęsimo termino pabaigos arba negalėjimo dirbti pagal įgytą specialybę;
111.3. darbdavio – projekto vykdytojo, partnerio – suteikiama nauda natūra (įvertinta piniginiu ekvivalentu) ir susijusių darbdavio įsipareigojimų išlaidos;
111.4. įmokos į pensijų ir kitus fondus, išskyrus privalomas pensijų įmokas ir pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį darbuotojo į pensijos sąskaitą mokamą pasirinkto dydžio papildomą pensijų įmoką;
PENKTASIS SKIRSNIS
KELIONĖS IR KOMANDIRUOTĖS
Kelionių ir komandiruočių išlaidos
112. Tinkamomis finansuoti kelionių ir komandiruočių išlaidomis laikomos šios projektą vykdančio personalo ir (ar) projekto dalyvių išlaidos:
112.3. kelionių (transporto) išlaidos, susijusios su komandiruotės tikslais (įskaitant išlaidas degalams ir išlaidas automobilių saugojimo aikštelėse);
113. Vykstant į komandiruotes užsienyje, tinkamomis finansuoti taip pat laikomos šios išlaidos:
113.1. dokumentų, susijusių su išvykimu, tvarkymo išlaidos (įskaitant vykstančiųjų į užsienį kelionių draudimą, kurį gali sudaryti sveikatos draudimas, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, kelionės bagažo draudimas, civilinės atsakomybės draudimas);
113.2. mokesčių už kelius, taip pat transporto priemonės draudimo ir transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo išlaidos;
113.3. kitos su komandiruote susijusios būtinos išlaidos (su Komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose ir regionų plėtros tarybose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“, 7 ir 17 punktuose nurodytomis komandiruotės išlaidomis susijęs komisinis atlyginimas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnyje, miesto (ekologinis), registracijos į reisą, registruoto bagažo mokesčiai, bagažo saugojimo, būtinų skiepų, testų ir vaistų nuo užkrečiamųjų ligų išlaidos);
114. Projekte turėtų būti nurodomas preliminarus planuojamų komandiruočių skaičius, vieta (jeigu įmanoma), trukmė ir paskirtis bei pagrįstas komandiruočių poreikis; jeigu prašoma finansuoti dalyvavimo renginiuose išlaidas, turėtų būti nurodomas konkretus renginys, kuriame planuojama dalyvauti (jeigu įmanoma).
115. Dienpinigiai, gyvenamojo ploto nuomos ir kitos komandiruočių išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis LR teisės aktais, reglamentuojančiais tokių išlaidų apskaičiavimą. Dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normos vykstantiems į užsienio komandiruotes asmenims visais atvejais (neatsižvelgiant į tai, ar projekto vykdytojas arba projekto partneris yra biudžetinė ar nebiudžetinė įstaiga, įmonė ar organizacija) apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“.
116. Jeigu projektą vykdančiam personalui arba projekto dalyviui, vykstančiam į komandiruotes, dienpinigiai nemokami, šių asmenų maitinimo renginių metu išlaidos (jei tokios išlaidos numatytos ir kitiems renginio dalyviams) laikomos tinkamomis finansuoti.
117. Jeigu projektą vykdantis personalas arba projekto dalyvis nėra siunčiamas į komandiruotę, jam pagal faktines išlaidas (pateikus išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentus) ar taikant supaprastintus išlaidų apmokėjimo būdus gali būti apmokamos (kompensuojamos) kelionių, gyvenamojo ploto nuomos, vykstančiųjų į užsienį draudimo, dalyvavimo renginiuose ir panašios išlaidos.
118. Kai projektą vykdantis personalas arba projekto dalyvis, vykstantis į tarnybinę komandiruotę, yra maitinamas, tačiau maitinimo išlaidas faktiškai apmoka komandiruojančioji institucija (biudžetinė įstaiga), apmokėdama registravimo (dalyvavimo renginiuose) mokestį, įvertinus renginio sąlygas ir aplinkybes, tinkamomis finansuoti išlaidomis gali būti pripažinta darbuotojui išmokėta dienpinigių suma, neviršijanti 100 proc. pagal Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašą ir Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašą apskaičiuotos dienpinigių normos, tačiau, nustatydamas darbuotojui išmokamų dienpinigių dydį, biudžetinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi įvertinti visas renginio sąlygas (įskaitant maitinimo sąlygas) ir siekti optimalaus rezultato mažiausiomis sąnaudomis.
119. Tuo atveju, kai apskaitos dokumente į apgyvendinimo (gyvenamojo ploto nuomos) paslaugų išlaidas yra įtrauktos maitinimo (pavyzdžiui, pusryčių) išlaidos, tačiau maitinimo išlaidų suma nėra išskirta, tinkamomis finansuoti išlaidomis gali būti pripažinta visa darbuotojui išmokėta dienpinigių suma, neviršijanti 100 proc. pagal Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašą ir Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašą apskaičiuotos dienpinigių normos.
120. Komandiruotės išlaidos, patirtos užsienio valiuta, įvertinamos finansinės atskaitomybės valiuta (eurais). Jei avansas į užsienio komandiruotę nebuvo išmokėtas komandiruotės išlaidos atlyginamos taikant išvykimo į užsienio valstybę dieną galiojusius Europos Centrinio Banko paskelbtus orientacinius euro ir užsienio valiutų santykius, o tais atvejais, kai orientacinių užsienio valiutų ir euro santykių Europos Centrinis Bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko nustatomus ir skelbiamus orientacinius euro ir užsienio valiutų santykius. Jei darbuotojui išmokamas avansas, komandiruotės išlaidos apskaičiuojamos taikant avanso išmokėjimo dieną galiojantį kursą arba, jei avansas į komandiruotę į užsienio valstybę (valstybes) vykstančiam darbuotojui buvo išmokėtas užsienio valiuta ne tos valstybės, į kurią vykstama, darbuotojas turi pateikti gautos užsienio valiutos keitimo į kitą užsienio valiutą dokumentą. Nepateikus šio dokumento, išlaidos užsienio valiuta apskaičiuojamos pagal avanso išmokėjimo dieną galiojusius Europos Centrinio Banko paskelbtus orientacinius euro ir užsienio valiutų santykius, o tais atvejais, kai orientacinių užsienio valiutų ir euro santykių Europos Centrinis Bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko nustatomus ir skelbiamus orientacinius euro ir užsienio valiutų santykius.
Degalai
121. Jeigu į komandiruotę (kelionę) vykstama automobiliu, degalų įsigijimo data turi būti ne vėlesnė nei grįžimo iš komandiruotės data.
Pavyzdžiui, jeigu projekto dalyvis siunčiamas į 2 dienų komandiruotę 2023 m. liepos 11–12 d. į kitą Lietuvos miestą ir į šį miestą važiuoja ir grįžta atgal kiekvieną dieną, degalų įsigijimo data turi būti ne vėlesnė negu paskutinė komandiruotės diena, t. y. 2023 m. liepos 12 d.
122. Degalų sunaudojimo normos turi būti nustatomos ir apskaičiuojamos vadovaujantis įmonėje (įstaigoje, organizacijoje) ar ūkinę ir (arba) ekonominę veiklą vykdančio fizinio asmens nustatyta tvarka. Už komandiruočių (kelionių) metu sunaudotus degalus atsiskaitoma pagal degalų įsipylimo dieną konkrečioje degalinėje galiojusią degalų kainą.
Atvykstančiųjų asmenų kelionių išlaidos
123. Iš užsienio atvykstančių asmenų (projekto dalyvių, lektorių ir pan.), kurie nėra projekto vykdytojo ar projekto partnerio darbuotojai ir (ar) iš kurių nėra perkamos paslaugos, kelionių, apgyvendinimo ir maitinimo renginių metu (pvz., kai projekte, kuriame keičiamasi gerąja praktika su užsienio šalies ekspertais, ekspertas / lektorius maitinasi kartu su projekto dalyviais) patirtos išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu tenkinami kiti Projektų valdymo ir finansavimo taisyklių V skyriuje nurodyti finansavimo reikalavimai.
124. Kelionės išlaidos gali būti pripažįstamos tinkamomis finansuoti ir tuo atveju, kai kelionės pradžios arba pabaigos data nesutampa su komandiruotės datomis ar projekto veiklos įgyvendinimo pradžios arba pabaigos datomis (t. y. kai svečias ar projekto dalyvis atvyksta kelios dienos iki veiklos pradžios arba išvyksta po kelių dienų jai pasibaigus). Šiuo atveju būtina pagrįsti, kad dėl ilgesnės trukmės kelionė nėra brangesnė, t. y. nėra pažeidžiamas kelionės išlaidų ekonomiškumo principas. Pragyvenimo (dienpinigių ir apgyvendinimo) išlaidos už papildomas (ne komandiruotės) dienas laikomos netinkamomis finansuoti, išskyrus atvejus, kai papildomos dienos šalyje praleidžiamos dėl nepatogaus skrydžių ar kelionės kitomis transporto priemonėmis grafiko.
125. Jeigu asmuo atvyksta į projekto veiklos vykdymo vietą ne iš projekte įvardytos šalies arba miesto arba išvyksta į kitą šalį arba miestą (t. y. tarpinio sustojimo šalyje praleidžia daugiau laiko negu persėdimui reikalingas laikas), tinkamomis finansuoti laikomos asmens kelionės iš tarpinio sustojimo šalies (miesto) į veiklos vykdymo vietą arba iš veiklos vykdymo vietos į tarpinio sustojimo šalį (miestą) išlaidos.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
NUSIDĖVĖJIMAS (AMORTIZACIJA)
126. Įgyvendinant projektą naudojamo ir projekto vykdytojui ar projekto partneriui priklausančio ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos atitinka finansavimo reikalavimus šiais atvejais:
126.1. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos apskaičiuotos pagal projekto vykdytojo ar projekto partnerio patvirtintus nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, parengtus vadovaujantis projekto vykdytojo ar projekto partnerio veiklai taikomais teisės aktais;
126.2. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos patirtos projektų išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpiu;
126.3. turtui įsigyti nebuvo naudojamos lėšos iš kitų finansavimo šaltinių (ne valstybės biudžeto lėšos), dėl kurių šio turto įsigijimo išlaidoms apmokėti skyrus finansavimo lėšų šios išlaidos būtų apmokėtos daugiau nei vieną kartą, jeigu nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos atitinka 17.2 papunktyje nurodytus reikalavimus;
126.4. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų dydis pagrindžiamas apskaičiuotos nusidėvėjimo (amortizacijos) sumos patvirtinimo dokumentais;
127. Tinkamomis finansuoti laikomos tiek materialiojo (pvz., baldų, įrangos, įrenginių, tikslinių transporto priemonių, infrastruktūros, nekilnojamojo turto ir pan.), tiek nematerialiojo (pvz., programinės įrangos ir pan.) ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos.
128. Jeigu pareiškėjas ar partneris visoms arba daliai projekto veiklų įgyvendinti numato samdyti paslaugų teikėją (-us), projekto biudžeto išlaidų pagrindimo stulpelyje turėtų būti aiškiai nurodyta, ar šioms veikloms vykdyti bus naudojamas pareiškėjo ar partnerio ilgalaikis turtas, kurio nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas prašoma kompensuoti. Jeigu taip, į perkamų paslaugų kainą negali būti įskaičiuojamos tokioms veikloms įgyvendinti reikalingo turto nuomos išlaidos.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
SPECIALI TRANZITO SCHEMA
130. Pagal Specialią tranzito schemą įgyvendinamiems projektams taikomi visi Taisyklėse nustatyti reikalavimai, išskyrus šiame skirsnyje nustatytas išimtis.
131. Pagal Specialią tranzito schemą įgyvendinamų projektų išlaidos turi būti pagrįstos pagal pro rata principą tiek, kiek tokios išlaidos yra tiesiogiai susijusios ir papildomai atsiradusios dėl Specialios tranzito schemos veiklų vykdymo.
132. Veiklos projektų išlaidos, kurios tiesiogiai atsiranda dėl konkrečių Specialios tranzito schemos vykdymo reikalavimų (išskyrus išlaidas infrastruktūrai ir personalo mokymo išlaidas) ir kurios nėra patiriamos dėl tranzito ar kitų vizų išdavimo, yra tinkamos finansuoti. Veiklos projektų vykdymo išlaidos apima prekių, paslaugų, darbų, trumpalaikio turto pirkimo ir įsigyto turto nusidėvėjimo (amortizacijos) išlaidas. Veiklos projektų vykdymo išlaidų pavyzdžiai nurodyti Sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, finansinės paramos lėšų skyrimo projektams papildomoms veiklos sąnaudoms finansuoti, mokėjimo ir jų apskaitos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 1V-928 „Dėl Sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, finansinės paramos lėšų skyrimo projektams papildomoms veiklos sąnaudoms finansuoti, mokėjimo ir jų apskaitos taisyklių patvirtinimo“.
IX SKYRIUS
PROJEKTO TINKAMŲ FINANSUOTI IŠLAIDŲ PATVIRTINIMO DOKUMENTAI
133. Projekto vykdytojas teikia išlaidų tinkamumą finansuoti pagrindžiančius išlaidų patvirtinimo dokumentus – projekto tinkamas finansuoti išlaidas pagrindžiančius ir išlaidų apmokėjimą įrodančius ar lygiaverčius įrodomuosius dokumentus.
135. Siekiant sumažinti administracinę naštą projektų vykdytojams, rekomenduojama, kur įmanoma, taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimo būdą – tokiu atveju, tarpinei institucijai pritarus, nebūtina teikti visų pirminių išlaidas pagrindžiančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų.
136. Neatsižvelgiant į projekto veiksmo / išlaidų tipą, reikia pateikti šiuos projekto išlaidų apmokėjimą įrodančius dokumentus: mokėjimo nurodymus, sąskaitų įrašus, kasos išlaidų orderius, kvitus (čekius), valstybės iždo mokėjimo pavedimo turinį ar kitus lygiaverčius dokumentus (prie išlaidų apmokėjimą įrodančių lygiaverčių dokumentų priskiriamas ir tarpusavio skolų užskaitymo aktas, jei jis atitinka Taisyklių 29 punkte nurodytus reikalavimus, taip pat kiti dokumentai (įskaitant projekto vykdytojo ir tiekėjo susirašinėjimą), kurie kartu įrodo netesybų (delspinigių / baudos) apskaičiavimo faktą).
137. Atsižvelgiant į projekto išlaidų tipą (-us), rekomenduojama teikti 2 lentelėje išvardytus išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
2 lentelė. Rekomenduojami teikti projekto išlaidas pagrindžiantys dokumentai (nebaigtinis sąrašas)
| Tinkamų finansuoti išlaidų tipas |
Rekomenduojami išlaidų pagrindimo dokumentai |
| Darbai |
Ø Pirkimo ir pirkimo procedūrų dokumentai; Ø sutartys su rangovais; Ø rangos darbų ir prekių perdavimo–priėmimo aktai; Ø techninės priežiūros ataskaitos; Ø statybos užbaigimo aktas (jei taikoma) ar deklaracija apie statybos užbaigimą; Ø pastato (kito statinio) teisinės registracijos pažyma; Ø sukurto turto draudimo dokumentai, jei taikoma; Ø sąskaitos faktūros ar lygiaverčiai įrodomieji dokumentai; Ø Specialios tranzito schemos veiklų priskyrimą pagrindžiantys dokumentai (jei taikoma). |
| Prekės |
Ø Pirkimo ir pirkimo procedūrų dokumentai; Ø sutartys su tiekėjais; Ø nuomos sutartys; Ø prekių perdavimo–priėmimo aktai; Ø įsigyto turto draudimo nuo visų rizikų dokumentai, jei taikoma; Ø nurašymo aktai (nurašant trumpalaikį turtą); Ø sąskaitos faktūros ar lygiaverčiai įrodomieji dokumentai; Ø Specialios tranzito schemos veiklų priskyrimą pagrindžiantys dokumentai (jei taikoma). |
| Paslaugos |
Ø Pirkimo ir pirkimo procedūrų dokumentai; Ø sutartys su paslaugų teikėjais (taip pat autorinės sutartys); Ø paslaugų ar autorinių kūrinių perdavimo–priėmimo aktai ar kiti dokumentai, jei sutartyje nurodyta kita perdavimo–priėmimo forma; Ø sąskaitos faktūros ar lygiaverčiai įrodomieji dokumentai; Ø draudimo įmonių suteiktų garantijų, laidavimo raštų arba laidavimo draudimo paslaugų, kurios numatytos pagal sutarčių su paslaugų teikėjais sąlygas, išlaidoms pagrįsti: finansų įstaigų ar draudimo įmonių išduodami garantijų raštai, laidavimo raštai ar draudimo polisai (turi būti teikiami ir faktinio apmokėjimo patvirtinimo dokumentai); Ø tarpiniai (pvz., įvadinė ir tarpinės ataskaitos, jei jų apmokėjimas numatytas sutartyje su paslaugų teikėju) ir galutiniai produktai, jų elektroninės versijos, jeigu jų prašo tarpinė institucija; Ø kiti projekto veiklų įvykdymo pagrindimo dokumentai, jeigu taikoma (pvz., mokymų (renginių) išlaidoms pagrįsti: mokymų grafikas, mokymų (renginio) dalyvių sąrašas su parašais kiekvieną renginio dieną, dalyvių mokymų lankomumo suvestinė, pažymėjimų suvestinė, baigimo pažymėjimo kopijos, mokymų dalomoji medžiaga, mokymų darbotvarkė, nedalyvavimo mokymuose pateisinimo dokumentai, projekto vykdymo pažyma, kurioje detalizuojamos renginių organizavimo išlaidos); Ø Specialios tranzito schemos veiklų priskyrimą pagrindžiantys dokumentai (jei taikoma). |
| Darbo užmokestis |
Ø Dokumentai, kuriuose nustatomos asmenų darbo funkcijos ir darbo užmokestis, pvz., darbo sutartys arba jų išrašai, projekto vykdytojo ar projekto partnerio vadovo įsakymas ar potvarkis dėl darbuotojų paskyrimo dirbti įgyvendinant projektą, kuriuose turėtų būti nurodytos darbuotojo pareigos įgyvendinant projektą, projekto numeris ir (ar) pavadinimas, darbo įgyvendinant projektą laikas ir trukmė, darbo užmokestis arba jo apskaičiavimo tvarka, įsakymai dėl priedų ar priemokų skyrimo; Ø dokumentiniai įrodymai apie asmenų įgyvendinant projektą išdirbtą darbo laiką (pvz., darbo laiko apskaitos žiniaraščiai); Ø suvestinė pažyma dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo arba darbo užmokesčio apskaitos dokumentai; Ø dokumentai, kuriais pagrindžiamas darbuotojo darbo funkcijų atlikimas: pareigybių aprašymai, kuriuose nurodytas darbas įgyvendinant projektą (kai pirmą kartą deklaruojamas asmens darbo užmokestis), arba projektą vykdančio personalo pažymos dėl atliktų darbų pagal darbo sutartis; Ø jei projektas vykdomas ne pagal papildomai paskirtas funkcijas, už kurias gaunamas priedas, bet vykdomos pareiginiuose aprašymuose įrašytos funkcijos, už kurių dalį kompensuojama projekto lėšomis, ataskaitos už tiesioginių funkcijų vykdymą neteikiamos; už netiesioginių funkcijų vykdymą ataskaitos neteikiamos, kai deklaruojamos darbo užmokesčio išlaidos, skirtos sumokėti už galutinių produktų sukūrimą (galutiniai produktai, jų elektroninės versijos), gali būti prašoma pateikti kokybės patvirtinimo dokumentus (pagal nustatytą organizacijos vidaus tvarką parengtus arba išorinių institucijų (ekspertų) pateiktus dokumentus). |
| Kelionės ir komandiruotės |
Ø Projekto vykdytojo ar projekto partnerio vadovo įsakymas ar potvarkis dėl siuntimo į komandiruotę, kuriame turėtų būti nurodytas komandiruojamas projekto dalyvis, komandiruotės tikslas, trukmė, vieta, numatomos apmokėti išlaidos; Ø komandiruočių į užsienį atveju: kelionės rezultato pagrindimo dokumentas – kelionės ataskaita (asmeninė arba bendra visai grupei), seminaro išklausymo pažymėjimo kopija ir (ar) pažymėjimų suvestinė, seminaro (renginio) programa, dalyvio pažymėjimas ar kt., atsižvelgiant į kelionės tikslą; Ø pirkimo ir pirkimo procedūrų dokumentai; Ø vykstančiųjų į užsienį kelionės draudimo dokumentai, vizos; Ø avanso apyskaitos arba lygiaverčiai įrodomieji dokumentai; Ø sąskaitos faktūros ar lygiaverčiai įrodomieji dokumentai. Ø Papildomai: - keliaujant viešuoju transportu – kelionės bilietai (elektroniniai kelionės bilietai); - keliaujant automobiliu – automobilio nuomos (panaudos) sutartis; - projekto vykdytojo ar projekto partnerio vadovo įsakymas ar potvarkis dėl degalų sąnaudų normų patvirtinimo; automobilio kelionės lapai arba kiti lygiaverčiai įrodomieji dokumentai (pvz., kuro įsigijimo čekis, jei vykstama nuosavu automobiliu). |
| Nusidėvėjimas (amortizacija) |
Ø Pažyma dėl įgyvendinant projektą naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų apskaičiavimo arba ilgalaikio turto apskaitos dokumentai; Ø pirmą kartą prašant pripažinti išlaidas tinkamomis finansuoti: - projekto vykdytojo ar projekto partnerio pažyma, kurioje nurodoma, iš kokių lėšų buvo įsigytas nudėvėtas turtas, ir įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, kuria turtas buvo užregistruotas projekto vykdytojo ar projekto partnerio apskaitoje (arba turto įsigijimo dokumentai); - turto atidavimo eksploatuoti aktas; - projekto vykdytojo ar projekto partnerio vadovo įsakymas ar potvarkis dėl ilgalaikio turto priskyrimo projektui; Ø projekto vykdytojo ar projekto partnerio vadovo įsakymas ar potvarkis dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo metodikos, turto priskyrimo ilgalaikiam turtui. |
X SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS