VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS
TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL TARYBOS 2019-04-10 SPRENDIMO NR. 1-2038 „DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS UŽIMTUMO DIDINIMO PROGRAMOS TVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. vasario 28 d. Nr. 1-406
Vilnius
1. Pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 1-2038 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos tvirtinimo“:
1.1. pakeisti nurodytu sprendimu patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programą ir išdėstyti ją nauja redakcija (pridedama);
2. Pavesti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyriaus vedėjui kontroliuoti, kaip vykdomas šis sprendimas.
PATVIRTINTA
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 10 d.
sprendimu Nr. 1-2038
(Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2024 m. vasario 28 d.
sprendimo Nr. 1-406 redakcija)
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS UŽIMTUMO DIDINIMO PROGRAMA 2024 M.
I. ĮVADAS
1. Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos tikslai
1.1. Bendroji informacija
Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programa 2024 m. (toliau – Užimtumo didinimo programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymu, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. A1-257„Dėl Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. A1-455 redakcija) patvirtintu Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas) ir kitais teisės aktais. Užimtumo didinimo programa bus įgyvendinama 2024 metais, siekiant efektyvesnių gyventojų užimtumo didinimo priemonių ir paslaugų organizavimo bei teikimo Vilniaus miesto savivaldybės gyventojams. Prireikus Užimtumo didinimo programa gali būti tikslinama pagal poreikį, pasikeitusias aplinkybes ir (ar) veiksnius, galinčius turėti įtakos Užimtumo didinimo programai įgyvendinti bei jos tikslams pasiekti.
Siekiant išvengti didesnio nedarbo bei atsižvelgiant į esamą nedarbo lygį Vilniaus miesto savivaldybėje numatoma, kad priemonių ir paslaugų poreikis užimtumui didinti nemažės, todėl būtinybė rengti Užimtumo didinimo programą išlieka. Numatoma, kad pagrindinis priemonių ir paslaugų įgyvendinimo finansavimo šaltinis bus valstybės specialiosios tikslinės dotacijos lėšos savivaldybių biudžetams, Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) administracijai planuojant ir numatant ateinančių metų biudžetą ir pateikiant informaciją apie planuojamą lėšų poreikį Lietuvos Respublikos ir socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu kiekvienais metais Savivaldybės patvirtintai Užimtumo didinimo programai įgyvendinti yra skiriamos valstybės lėšos.
Užimtumo didinimo programa siekiama neturinčius darbo Vilniaus miesto savivaldybės gyventojus integruoti į darbo rinką ir sudaryti galimybes joje išsilaikyti, mažinti gyventojų socialinę įtampą bei atskirtį, suteikiant galimybę dirbti kvalifikaciją atitinkantį darbą, skatinant tvarų Vilniaus miesto gyventojų užimtumą ir aktyvumą darbo rinkoje, ugdyti darbo, profesinius ir praktinius įgūdžius, didinant galimybes susirasti nuolatinį darbą, kompleksiškai spręsti gyventojų užimtumo problemas, įtraukiant darbdavius, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto skyrius (toliau – Užimtumo tarnyba) ir Savivaldybės įgaliotas įstaigas teikti atvejo vadybos paslaugas.
Rengiant Užimtumo didinimo programą naudoti Valstybės duomenų agentūros ir Užimtumo tarnybos pateikti duomenys ir informacija.
1.2. Užimtumo didinimo programos tikslai
1.2.4. Suteikti galimybę bedarbiams integruotis į darbo rinką ir joje išsilaikyti įgyjant praktinius įgūdžius.
1.2.5. Padėti sunkiai integruojamiems į darbo rinką bedarbiams ar darbo rinkai besirengiantiems asmenims įsidarbinti ir užsidirbti pragyvenimui būtinas lėšas.
II. BŪKLĖS ANALIZĖ
2. Vilniaus miesto savivaldybės socialinės, demografinės situacijos duomenys, įvertinimas
2.1. Pagrindiniai darbo rinkos ir asmenų užimtumo būklės duomenys
Užimtumo lygis – rodiklis, išreiškiamas pasirinktos amžiaus grupės užimtų gyventojų ir to paties amžiaus visų gyventojų santykiu.
Užimti gyventojai – tai dirbantys visų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose, organizacijose ir ūkiuose, taip pat asmenys, laikinai nedirbantys, tačiau nenutraukę oficialių ryšių su darboviete.
Nedarbo lygis – rodiklis, išreiškiamas bedarbių ir darbo jėgos santykiu.
Bedarbiai ar darbo rinkai besirengiantys asmenys – asmenys, kurie atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnyje apibrėžtas sąlygas.
Nagrinėjant nedarbą ir nedarbo lygį, svarbūs ir kiti rodikliai – darbo jėgos aktyvumo lygis bei užimtumo lygis.
Darbo jėgos aktyvumo lygis – rodiklis, išreiškiamas pasirinktos amžiaus grupės darbo jėgos ir to paties amžiaus visų gyventojų santykiu.
Gyventojų aktyvumo ir užimtumo lygis Lietuvoje skaičiuojami naudojantis Valstybės duomenų agentūros gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis. Nedarbo lygį šalyje dar skaičiuoja ir Užimtumo tarnyba.
Pagal gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimus bei pateiktą statistinę Užimtumo tarnybos informaciją apie gyventojų užimtumą ir nedarbą 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje registruota 162 tūkst. bedarbių – 7,8 proc. arba 11,7 tūkst. asmenų daugiau nei prieš mėnesį, o Vilniaus mieste – daugiau nei 31 tūkst. asmenų. Palyginti su situacija Lietuvoje prieš metus, besiregistruojančių asmenų skaičius didesnis 5,9 tūkst. arba 3,8 proc. Registruotas nedarbas – 9,1 proc., t. y. 0,7 proc. punkto didesnis nei prieš mėnesį ir 0,2 proc. punkto didesnis nei prieš metus. Registruoto nedarbo rodikliai 2023 m. gruodį augo visose šalies savivaldybėse. 2024 m. sausio 1 d. darbo rinkai besirengiančio asmens statusu Lietuvoje registruota 24,3 tūkst. asmenų, o Vilniaus mieste – 1552 asmenys. Palyginti su 2023 m. gruodžio 1 d. šio statuso asmenų sumažėjo nežymiai – 0,2 proc. Gruodį Užimtumo tarnyboje bedarbio statusu Lietuvoje įregistruota 21,5 tūkst. asmenų, iš jų Vilniuje 3622 asmenys. Darbdaviai gruodžio mėn. Užimtumo tarnyboje įregistravo 8,4 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų daugiausia Vilniuje 2578 darbo vietos.
https://uzt.lt/darbo-rinka/situacija-darbo-rinkoje-naujausia-apzvalga/87
2.2. Socialinė situacija
Nors bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus, Užimtumo tarnybos duomenimis, 2023 m. gruodžio mėn. pabaigoje Lietuvoje augo lyginant su lapkričio mėn. nuo 8,4 proc. iki 9,1 proc., o Vilniuje nuo 8,0 proc. iki 8,4 proc., tačiau įdarbinamų asmenų skaičius vertinant nuo metų pradžios – didėjo: lapkričio mėn. Lietuvoje įsidarbino – 191079 asmenų, o gruodžio mėn. – 203348 asmenų. Vien per 2023 m. gruodžio mėn. įsidarbino: Lietuvoje 12269 asmenys iš kurių daugiausia Vilniaus mieste – 3049 asmenys. Tų pačių metų vien gruodžio mėn. veiklą pagal verslo liudijimą pradėjo 5834 asmenys. Aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse (parama mokymuisi, remiamas įdarbinimas, parama darbo vietoms steigti, parama judumui) 2023 m. Lietuvoje dalyvavo 34665 asmenys.
2.3. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis
Bruto darbo užmokestis – atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, įskaitant darbuotojo mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį. Neįskaitoma materialinė, laikinojo nedarbingumo pašalpa, mokama neatsižvelgiant į finansavimo šaltinį, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinė išmoka ir pan.
Neto darbo užmokestis – atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, atskaičius darbuotojo mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį.
Vidutinis darbuotojų skaičius – darbuotojų (fizinių asmenų), neatsižvelgiant į jų darbo laiko trukmę, skaičiaus vidurkis.
2023 m. antrąjį ketvirtį bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų buvo 400,3 Eur, praneša Valstybės duomenų agentūra, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2023 m. antrąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 2 219,6 Eur ir, palyginti su 2023 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 1,3 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1 819,3 Eur ir per ketvirtį išaugo 2,8 proc. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų 2023 m. antrąjį ketvirtį sudarė 400,3 Eur ir per ketvirtį sumažėjo 21,5 Eur.
Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis Sostinės regione sudarė 1 366,1 Eur ir, palyginti su 2023 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 1,2 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis sudarė 1 143,4 Eur ir buvo 2,3 proc. didesnis. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį išaugo visose apskrityse – nuo 1,3 proc. Vilniaus iki 4,3 proc. Marijampolės. Didžiausią – 2 219,6 Eur – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 1 601,5 Eur – uždirbo Utenos apskrities darbuotojai. Didžiausią bruto darbo užmokestį – 2 290,7 Eur – gavo Vilniaus miesto savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 290,6 Eur viršijo šalies vidurkį.
Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo didesnis darbų mastas, sezoniniai svyravimai, dirbtų dienų skaičiaus pasikeitimas ir kitos priežastys. Per metus (2023 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse nuo 0,9 iki 22,6 proc.
Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2023 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.
Bruto darbo užmokestis (mėnesinis)
https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=22c19ca5-1e16-4718-88cf-56506c08ee42#/
Vilniaus miesto savivaldybėje gyventojų užimtumą būtų galima padidinti ir sustiprinti Užimtumo didinimo programa, kuria būtų siekiama suaktyvinti santykinai didelių ir sunkiausiai integruojamų gyventojų tikslinių grupių integraciją į darbo rinką. Užimtumo didinimo programa – tai priemonė, kuria siekiama ieškoti ir bendrauti su nedirbančiais ir socialiai pažeidžiamais asmenimis, ūkio subjektais, besikreipiančiais į Užimtumo tarnybą, siekiama grąžinti žmogų atgal į darbo rinką, paskatinti įgyti profesiją, kuri padėtų užsidirbti, patarti, kur įgyti reikalingų įgūdžių, kaip užsiimti tolesne veikla ir pan.
2.4. Demografinė situacija, migracijos priežastys
Oficialiosios statistikos portalo išankstiniais duomenimis, 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo daugiau nei 2 886 000 nuolatinių gyventojų. Moterų Lietuvoje buvo 153,2 tūkst. daugiau negu vyrų (atitinkamai 1 519 868 moterų ir 1 366 647 vyrų).
** - patikslinti ir perskaičiuoti duomenys
* - išankstiniai duomenys
https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=103cad31-9227-4990-90b0-8991b58af8e7#/
Kvalifikuotos darbo jėgos emigracija ir struktūrinis nedarbas pastaraisiais metais kaip ir kasmet tampa pagrindiniu iššūkiu Vilniaus miesto savivaldybės bei Vilniaus apskrities darbo rinkai. Pagrindinės migracijos priežastys yra susijusios su darbo ir materialinės gerovės paieškomis užsienyje. Gyventojų skaičiaus mažėjimui įtakos turėjo tarptautinė migracija ir natūrali gyventojų kaita. Vis dėlto daugiau gyventojų prarandama dėl emigracijos. Per dešimtmetį iš šalies išvyko 118,9 tūkst. daugiau, nei atvyko. Gimė 113,7 tūkst. mažiau, nei mirė.
Remiantis Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelio kūrėjų atliktu Užimtumo didinimo priemonių tyrimu, kuriame apibendrinti rezultatai apie bedarbių darbinę motyvaciją, daroma prielaida, kad iš esmės didžioji dalis bedarbių yra motyvuoti dirbti ir užsidirbti – nemaža jų dalis pasiryžę dirbti fizinį darbą ar keisti profesiją, kad galėtų tai padaryti, tačiau labiausiai jų motyvaciją įsidarbinti mažina žemas siūlomas darbo užmokestis, netikėjimas valdžia ir darbdaviais, nesąžiningas apmokėjimas už darbą. Tyrimo metu atkreiptas dėmesys į tai, kad bedarbių lūkesčiai darbo užmokesčio atžvilgiu yra gana realūs – didžiąją dalį apklaustų bedarbių tenkintų netgi gerokai žemesnis nei vidutinis darbo užmokestis šalyje. Mažas siūlomas darbo užmokestis, kuris dar yra ir gana daug apmokestinamas Lietuvoje, skatina dirbti „šešėlyje“ ir vengti mokėti mokesčius arba apskritai emigruoti iš šalies. Tyrimo metu taip pat buvo akcentuojamas minimali mėnesinė alga (MMA) ir apskritai darbo užmokesčio didinimas, darbo sąlygų gerinimas ir t. t. Taip pat nemaža dalis bedarbių akcentavo, kad darbdaviai turėtų keisti požiūrį į darbuotojus, labiau juos gerbti. Minėtos nuostatos glaudžiai siejasi ir su kitais Lietuvoje atliktais tyrimais (pavyzdžiui, emigracijos priežasčių tyrimais), kuriuose tarp pagrindinių emigracijos priežasčių, be žemo darbo užmokesčio, dominuoja pagarbos darbuotojui trūkumas. Esant žemam darbo užmokesčiui, motyvaciją dirbti bent iš dalies galėtų kompensuoti pagarbus požiūris į dirbantįjį, jo kaip darbuotojo svarbos įmonėje akcentavimas, nesvarbu, ar tai būtų daugiau ar mažiau kvalifikuotas darbas. Tuo tarpu šiuo metu, kaip rodo apklausos duomenys, tokio požiūrio į dirbantįjį labai trūksta, tai savo ruožtu skatina žmonių nusivylimą, mažina jų orumą ir motyvaciją dirbti.
www.socmodelis.lt
Socialinės apsaugos komiteto (European Commission – Europa EU) pateiktame svarbiausiame pranešime teigiama, kad turėti darbą yra geriausias būdas apsisaugoti nuo skurdo ir atskirties. Nors pastaruoju metu užimtumas ir didėjo, to nepakako labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims, ir ne visais atvejais turimas darbas leido žmonėms išbristi iš skurdo. Kai kurioms grupėms ir toliau kyla konkrečių sunkumų, pavyzdžiui: mažai galimybių mokytis žemos kvalifikacijos darbuotojams, pagalbos tarnybų trūkumas arba prasta išmokų sistema, slopinanti finansinę paskatą. Darbo rinka išlieka susiskaidžiusi ir trūksta kokybiškų darbo vietų. Nestabilių darbo vietų, kuriose dažniausiai dirba vienos lyties atstovai, raida prisidėjo prie to, kad dirbančių žmonių skurdo lygis ir toliau išlieka aukštas. Iš šių faktų reikia pasimokyti ir taip užkirsti kelią krizės labai sustiprintai nuolatinei atskirčiai. Aktyvios įtraukties strategijos būtinai reikalingos ne tik siekiant paremti labiausiai pažeidžiamus asmenis, bet ir sumažinti žmogiškojo kapitalo nuostolius bei išsaugoti būsimą augimo potencialą.
Atlikus Vilniaus miesto savivaldybės nedarbo lygio, demografinės, įsidarbinimo galimybių bei socialinės būklės analizę, galima daryti išvadą, kad būtina toliau tęsti ilgalaikį užimtumą skatinančių priemonių įgyvendinimą.
2.5. Užimtumo didinimo programos tikslinės grupės
Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto savivaldybei Užimtumo didinimo programai įgyvendinti planuojamas kasmet skirti lėšas bei asmenų užimtumo didinimo poreikius Vilniaus mieste, Užimtumo didinimo programa gali būti orientuota į socialiai pažeidžiamus asmenis pagal Užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 1-11 punktuose numatytas visas tikslines grupes:
2.5.2. nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenys, prižiūrintys sergančius ar neįgalius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra;
2.5.3. grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų;
2.5.5. priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;
2.5.6. prekybos žmonėmis aukos, baigusios psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jos kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;
2.5.7. grįžę į Lietuvą nuolat gyventi politiniai kaliniai ir tremtiniai bei jų šeimų nariai (sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) iki 18 metų), jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo į Lietuvą nuolat gyventi dienos;
2.5.8. turintys pabėgėlio statusą asmenys ar kuriems yra suteikta papildoma ar laikinoji apsauga arba turintys teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo(nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu;
2.5.11. darbo rinkai besirengiantys asmenys.
Neįgalūs asmenys galės dalyvauti Užimtumo didinimo programoje, jei atitiks Užimtumo didinimo programoje numatytus kriterijus. Užimtumo tarnyba neįgalius asmenis, ieškančius darbo, užsiregistravusius Užimtumo tarnyboje, siųs dalyvauti Užimtumo didinimo programoje, atsižvelgdama į jų galimybes šiuos darbus dirbti (profesinį pasirengimą, sveikatos būklę, kelionės į darbą ir atgal trukmę ir kt.).
2.6. Darbo rinkos tendencijos ir įsidarbinimo galimybės Lietuvoje bei Vilniaus mieste
Užimtumo tarnyba, turėdama didžiausią šalyje laisvų darbo vietų duomenų banką, vertina darbo jėgos paklausą bei jos pokyčius. Atsižvelgiant į Užimtumo tarnybos duomenis 2023 m. III ketvirtį Lietuvos ekonomika stagnavo, tačiau darbo rinka išliko aktyvi ir atspari – užimtųjų skaičius augo. Nepaisant toliau mažėjančio darbo pasiūlymų skaičiaus, mažiau pradėjusių dirbti darbo ieškojusių asmenų, bendras dirbančiųjų skaičius buvo didesnis nei praėjusiais metais tuo pačiu metu, darbo neturinčių asmenų į Užimtumo tarnybą kreipėsi mažiau nei praėjusiais metais. 2023 m. III ketv. dirbo ar turėjo darbą 1,47 mln. gyventojų. Per ketvirtį užimtų gyventojų skaičius padidėjo 26,8 tūkst., per metus padidėjo 20 tūkst. 15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis 2023 m. III ketv. buvo 74,3 proc., t. y. lyginant su II ketvirčiu jis padidėjo 0,5 proc. punkto, tačiau per metus – sumažėjo 0,9 proc. punkto. Labiausiai dirbančiųjų daugėjo transporto ir saugojimo (4,0 proc.), elektros, dujų, garo tiekimo, oro kondicionavimo (2,2 proc.), finansinės ir draudimo (1,5 proc.), švietimo (0,5 proc.) sektoriuose. Sumažėjęs darbuotojų skaičius apdirbamosios gamybos (6,2 proc. mažiau dirbančiųjų), statybos (5,5 proc.) sektoriuose.
Didžiausia laisvų darbo vietų koncentracija – didžiuosiuose šalies miestuose. Per 2023 m. I-III ketv. Vilniaus miesto savivaldybėje įregistruota 37 tūkst. arba ketvirtadalis visų šalies laisvų darbo vietų, Kauno m. – 22,9 tūkst. arba 15,4 proc., Klaipėdos m. – 11,5 tūkst. arba 7,7 proc. Darbo pasiūlymai šiose trijose savivaldybėse sudarė beveik pusę (48 proc.) visų sausį-rugsėjį registruotų laisvų darbo vietų. Pagal pagrindinės veiklos rūšį daugiausiai laisvų darbo vietų Lietuvoje skelbiantys sektoriai išliko tie patys: didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos bei administracinės ir aptarnavimo veiklos.
Sostinės regione vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį padidėjo 0,6 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 0,5 proc. Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo: Sostinės regione – 2,8 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 0,3 proc.
https://uzt.lt/darbo-rinka/darbo-rinkos-tendencijos/89
Įgyvendinant Užimtumo didinimo programą bus aktyvinama darbo rinkos užimtumo ir nedarbo mažinimo politika, didinamas gyventojų užimtumo lygis, suteikiant didesnes galimybes įsidarbinti, pagerinta socialinė–ekonominė būklė Vilniaus mieste.
III. PRIEMONĖS IR PASLAUGOS BEI JŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
3. Užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 1–11 punktuose nurodytiems asmenims (toliau – Tikslinės grupės), Užimtumo didinimo programa įgyvendinama:
- vykdant asmens įdarbinimo priemones (toliau – Priemonės);
- teikiant Tikslinėms grupėms šias paslaugas: palydėjimo, padėjimo gaunant sveikatos, švietimo, socialinių įgūdžių ir (ar) motyvacijos dirbti įgijimo ar atstatymo, pagalbos įgyvendinant darbo pareigas, šeimos nario ar kartu gyvenančio asmens priežiūrą ar slaugą, skatinimo grįžti į darbo rinką įsiskolinimų turinčius asmenis, palaikymo darbo vietoje ir kitų kliūčių šalinimo siekiant tvaraus užimtumo užtikrinimo (toliau – Paslaugos).
3.1. Užimtumo didinimui įgyvendinti numatoma trukmė bei laikotarpis
Užimtumo didinimo programa rengiama metams. Paslaugų įgyvendinimo laikotarpis - nuo 2024 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Vykdant Užimtumo didinimo programos Priemones, rekomenduojama trukmė vienam asmeniui iki 6 mėnesių bet ne ilgesnė kaip iki 2024 m. lapkričio 30 d.
Dalyvavimo Užimtumo didinimo programoje vykdant Priemones trukmė pradedama skaičiuoti nuo darbo ieškančio asmens pirmos darbo dienos ir baigiama jo atleidimo iš darbo dieną arba pasibaigus Užimtumo didinimo programos trukmei vykdant Priemones.
Teikiant Užimtumo didinimo programos Paslaugas, asmens dalyvavimo trukmė – tęsiasi iki pasirašyto susitarimo nutraukimo su asmeniu dėl atvejo vadybos paslaugų teikimo dienos.
Vykdant Priemones darbdaviai įpareigojami parengti darbo apmokėjimo sistemą taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos: už tokį pat ar lygiavertį darbą – vienodas darbo užmokestis. Lygiavertis darbas – pagal objektyvius kriterijus yra ne mažesnės kvalifikacijos ir ne mažiau reikšmingas darbdaviui siekiant savo veiklos tikslų negu kitas palyginamasis darbas. Siekdamos patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo termino. Išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Pratęsti išbandymo laikotarpį darbo sutarties šalių susitarimu draudžiama.
3.2. Užimtumo didinimo programos planuojami rezultatai bei apimtis
Siekiant atlikti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams skirtų lėšų racionalų paskirstymą, užtikrinti efektyvesnį lėšų panaudojimą bei integruoti kuo daugiau neturinčių darbo Vilniaus miesto gyventojų į darbo rinką, mėnesio išlaidas, vykdant Priemones vienam, Užimtumo didinimo programos dalyviui planuojama nustatyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu: ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga (MMA) nekvalifikuotiems darbuotojams ir 1 210,00 Eur kvalifikuotiems darbuotojams (mėnesinis bruto darbo užmokestis) įskaitant darbuotojui (-ams) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka privalomus mokėti mokesčius ir kitas privalomas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas. Darbdavio mokamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo darbuotojo darbo užmokesčio į pirmiau nurodytas sumas neįskaičiuojamos.
Darbdaviams, vykdant Priemones, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodyta įdarbinto asmens darbo sutartyje, bet ne daugiau, nei numatyta Užimtumo didinimo programoje, draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmoka nuo darbo užmokesčio ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, įskaitant Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka privalomus mokėti mokesčius ir kitas privalomas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas. Jeigu įdarbinto asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką.
Minimalus darbo užmokestis (MMA) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Minimalus darbo užmokestis mokamas už nekvalifikuotą darbą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai.
Darbdavys, įvertinęs darbuotojo (-ų) kvalifikaciją, gali nustatyti atlygio dydį, bet ne didesnį, nei numatyta Užimtumo didinimo programoje. Darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo – kartą per mėnesį. Darbo užmokestis mokamas tik pinigais, pervedant į darbuotojo nurodytą asmeninę sąskaitą banke. Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju.
Įvertinus kasmet didėjantį MMA, Vilniaus miesto savivaldybės socialinę bei demografinę situaciją, darbo rinkos tendencijas, asmenų užimtumo būklę, įsidarbinimo galimybes Vilniaus mieste bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateiktą informaciją apie lėšų poreikį numatytai valstybinei funkcijai dalyvauti rengiant ir įgyvendinant užimtumo didinimo programas ir Užimtumo didinimo programai įgyvendinti numatomas skirti lėšas, planuojama, kad per metus pagal Užimtumo didinimo programą vykdant Priemones būtų galima įdarbinti 88 (kvalifikuotus) arba 115 (nekvalifikuotų) asmenų. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams“ skiriamas lėšas užimtumo didinimo programoms įgyvendinimui, Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos įgyvendinimo darbdavių atrankos komisija (toliau – Darbdavių atrankos komisija), įvertinusi Vilniaus miesto seniūnijų ir kitų darbdavių pateiktas paraiškas dėl lėšų skyrimo įgyvendinti Užimtumo didinimo programą vykdant Priemones, teikia Vilniaus miesto merui siūlymą dėl lėšų skyrimo. 2024 m. Priemonių vykdymui numatyta 712 000,00 Eur: seniūnijoms – 350 000, 00 Eur, o darbdaviams – 362 000,00 Eur.
Asmenims, dalyvaujantiems Užimtumo didinimo programoje Paslaugoms teikti, Savivaldybė pasitelkia nevyriausybinę organizaciją (toliau – NVO). Atvejo vadybos paslaugas teiks NVO įdarbinti atvejo vadybininkai. Planuojama, kad Paslaugas gaus 500 Vilniaus miesto gyventojų ir tam numatyta 660 900,00 Eur.
3.3. Užimtumo didinimo programos dalyvių atranka
Užimtumo didinimo programoje, Paslaugas, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos įgyvendinimo teikiant atvejo vadybos paslaugas tvarkos aprašu, teikia ir atvejo vadybininkus įdarbino, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu įgaliotas VšĮ Projektų valdymo ir mokymo centras.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinus Užimtumo didinimo programą, o administracijos direktoriui Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos dėl priemonių vykdymo ir įgyvendinimo tvarkos aprašą, Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje bus skelbiama informacija apie galimybę teikti paraiškas ir dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos dėl priemonių vykdymo ir įgyvendinimo 2024 m. rėmimo konkurse.
Užimtumo didinimo programos Priemonių vykdytojai (toliau – darbdaviai), pageidaujantys dalyvauti Užimtumo didinimo programoje ir vykdyti Priemones, nustatytu terminu teikia Savivaldybės administracijai nustatytos formos paraiškas, įstatų (nuostatų) kopiją, įmonės registracijos pažymėjimo kopiją. Vienos paraiškos bendra prašoma iš valstybės biudžeto lėšų suma negali viršyti 50850,00 (penkiasdešimt tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt) Eur.
Socialinės gerovės skyrius atlieka pirminį paraiškų patikrinimą, kartu su paraiškomis pateiktus dokumentus, parengia suvestinę informaciją ir pateikia svarstyti Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 30-958/19 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos įgyvendinimo darbdavių atrankos komisijos sudarymo ir jos nuostatų tvirtinimo“ patvirtintai Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos įgyvendinimo darbdavių atrankos komisijai (toliau – Darbdavių atrankos komisija).
Darbdavius dalyvauti ir vykdyti Priemones Užimtumo didinimo programoje atrenka Darbdavių atrankos komisija, kuri vadovaujasi Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos įgyvendinimo darbdavių atrankos komisijos nuostatais (toliau – Darbdavių atrankos komisijos nuostatai), Užimtumo įstatymu bei Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos dėl priemonių vykdymo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu. Darbdavių atrankos komisijos sprendimai įforminami posėdžio protokolu, kuriame nurodoma data, posėdžio eilės numeris, posėdžio dalyviai, balsavimo rezultatai.
Užimtumo didinimo programą vykdant Priemones įgyvendinti pirmenybė bus teikiama darbdaviams, kurie:
3.3.1. įdarbino pagal neterminuotą darbo sutartį Užimtumo didinimo programoje praėjusiais metais dalyvavusius asmenis;
3.3.2. įdarbino pagal terminuotą darbo sutartį Užimtumo didinimo programoje praėjusiais metais dalyvavusius asmenis;
3.3.3. vykdys darbus, teikiančius socialinę naudą, padedančius palaikyti ir (ar) plėtoti vietos bendruomenės socialinę infrastruktūrą (socialinės, švietimo, visuomeninio transporto, sveikatos, kultūros, prekybos ir viešojo maitinimo, buitinio gyventojų aptarnavimo, komunalinio butų ūkio, ryšių, asmens ir turto apsaugos sistemose ir kt.), atliekamus ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse, siekiant jose išsaugoti darbo vietas; laikino pobūdžio darbus, neįtrauktus į kasdienės priežiūros tvarkymo plotus, teritorijų tvarkymo darbus: šiukšlių rinkimas, šienavimas, sniego valymas, lauko tualetų valymas, miško, parkų, skverų tvarkymas, upių, ežerų ir kitų vandens telkinių bei paplūdimių valymas ir priežiūra, gėlynų priežiūra, medžių genėjimas, gyvatvorių karpymas; mokyklų, lopšelių-darželių, ligoninių, kultūrinių, socialinių, buitinių ir kitų objektų smulkius, pagalbinius statybos ir (ar) remonto laikino pobūdžio darbus; istorijos ir kultūros paveldo, kapinių, parkų, kitų saugomų bei turinčių išliekamąją vertę objektų laikino pobūdžio tvarkymo pagalbinius darbus; trumpalaikį patalpų valymo paslaugų laikino pobūdžio darbus; trumpalaikius archyvinių dokumentų tvarkymo pagalbinius darbus; užterštų, bešeimininkių, neprižiūrimų teritorijų, stichiškai susidariusių sąvartynų valymo, avarinių ir bešeimininkių pastatų, esančių valstybinėje žemėje, likvidavimo pagalbinius darbus; trumpalaikes, pagalbines lankomosios priežiūros ir kitas socialines paslaugas; sporto ir turizmo objektų tvarkymo pagalbinius laikino pobūdžio darbus; lietaus nuotekų valymo įrenginių, paviršinių vandens išleistuvų ir aplinkinių teritorijų tvarkymo laikino pobūdžio darbus; bešeimininkių pastatų tvarkymo laikino pobūdžio darbus;
3.3.4. įsipareigos, dalyvaudami Užimtumo didinimo programoje vykdant Priemones, įdarbinti savo įmonėje vieną ir daugiau asmuo su negalia;
3.3.5. numatys skirti nuosavų lėšų su Užimtumo didinimo programos, vykdant Priemones, įgyvendinimu susijusias išlaidas;
3.3.6. pasibaigus asmens ar kelių asmenų dalyvavimo Užimtumo didinimo programoje trukmei einamaisiais metais, įsipareigos įdarbinti pagal terminuotą ar neterminuotą darbo sutartį ne mažiau nei vieną Užimtumo didinimo programos dalyvį;
3.3.7. yra labai maža ir maža verslo įmonė (ūkio subjektas), kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, veiklą vykdo Vilniaus mieste ir nėra bankrutavusi, bankrutuojanti, neturi mokestinių įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, didesnių kaip 1000 (vienas tūkstantis) Eur (išskyrus valstybinio socialinio draudimo įmokas), ir nėra skolinga Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (pagal viešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis) daugiau nei 1000 (vieną tūkstantį) Eur, nėra likviduojama ir (ar) laikinai sustabdžiusi veiklą:
Labai mažų ir mažų įmonių samprata
| Įmonės tipas |
Darbuotojų skaičius |
Finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: |
|
| Metinės pajamos neviršija |
Turto balansinė vertė neviršija |
||
| Maža įmonė |
Mažiau kaip 50 |
10 |
10 |
| Labai maža įmonė |
Mažiau kaip 10 |
2 |
2 |
https://ukmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/verslo-aplinka/smulkiojo-ir-vidutinio-verslo-politika
Socialinės gerovės skyrius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Savivaldybės mero dėl finansuojamų Užimtumo didinimo programos projektų sąrašo patvirtinimo išsiunčia darbdaviams, kuriems skiriamas finansavimas, pranešimus apie paraiškų vertinimą ir kvietimus pasirašyti sutartis, išskyrus tuos atvejus, kai darbdavio atstovas yra Savivaldybės administracijos seniūnijos. Su atrinktais darbdaviais Savivaldybės administracijos direktorius sudaro dvišales Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos, vykdant Priemones, įgyvendinimo ir finansavimo sutartis.
Jeigu paraiškų gaunama mažiau, nei skirta lėšų Užimtumo didinimo programai įgyvendinti, interneto svetainėje www.vilnius.lt skelbiama papildoma darbdavių atranka dalyvauti ir vykdyti Priemones Užimtumo didinimo programoje.
Socialinės gerovės skyrius Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą Užimtumo didinimo programą ir Savivaldybės mero potvarkiu patvirtintą darbdavių ir Užimtumo didinimo programos Priemonių vykdymo lėšų paskirstymo sąrašą išsiunčia Užimtumo tarnybai.
Vadovaudamasi Užimtumo didinimo programų rengimo bendradarbiavimo principu Vilniaus mieste Užimtumo didinimo programos vykdymą organizuoja Savivaldybės administracija bendradarbiaudama su Užimtumo tarnyba, kuri bedarbius ar darbo rinkai besirengiančius asmenis, ieškančius darbo ar turinčius kliūčių įsidarbinimui, užsiregistravusius Užimtumo tarnyboje, atitinkančius bent vieną Užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 1-11 punktuose įvardytą tikslinę grupę, siunčia dalyvauti Užimtumo didinimo programoje atsižvelgdama į jų galimybes šiuos darbus dirbti (profesinį pasirengimą, sveikatos būklę, kelionės į darbą ir atgal trukmę ir kt.) ar įvertinusi asmens kliūtis įsidarbinimui.
3.4. Užimtumo didinimo programos Priemonių vykdymą ir Paslaugų teikimą koordinuoja Savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyriaus Socialinės integracijos poskyrio valstybės tarnautojas ar darbuotojas atsakingas už Priemonių įgyvendinimo koordinavimą (poskyrio patarėjas ir (ar) vyriausias specialistas). Vykdytojai įgyvendinant Priemones ir teikiant Paslaugas tikslinėms grupėms:
3.4.1. Darbdaviais, pageidaujančiais dalyvauti Užimtumo didinimo programoje vykdant Priemones, kurie organizuos ir vykdys darbus, gali būti:
Vilniaus miesto savivaldybėje veiklą vykdantys juridiniai asmenys, nepriklausomai nuo jų teisinės formos. Programoje negali dalyvauti bankrutuojantys, likviduojami, laikinai veiklą sustabdę juridiniai asmenys;
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos seniūnijos
| Seniūnija |
Plotas (km2) |
Populiacija (2021 m.) |
Tankis (2021 m.) |
|
| 1. |
Verkiai |
56 |
50967 |
910,13 |
| 2. |
Antakalnis |
77,2 |
40910 |
529,92 |
| 3. |
Pašilaičiai |
7,9 |
41147 |
5208,48 |
| 4. |
Fabijoniškės |
5,9 |
38149 |
6465,93 |
| 5. |
Pilaitė |
13,9 |
28131 |
2023,81 |
| 6. |
Justiniškės |
3 |
26744 |
8914,67 |
| 7. |
Viršuliškės |
2,6 |
14108 |
5426,15 |
| 8. |
Šeškinė |
4,6 |
29769 |
6471,52 |
| 9. |
Šnipiškės |
3,1 |
15753 |
5081,61 |
| 10. |
Žirmūnai |
5,7 |
43897 |
7701,23 |
| 11. |
Karoliniškės |
3,7 |
25355 |
6852,70 |
| 12. |
Žvėrynas |
2,6 |
13673 |
5258,85 |
| 13. |
Grigiškės |
7 |
11311 |
1615,86 |
| 14. |
Lazdynai |
9,9 |
32422 |
3274,95 |
| 15. |
Vilkpėdė |
10,8 |
19565 |
1811,57 |
| 16. |
Naujamiestis |
4,9 |
32872 |
6708,57 |
| 17. |
Senamiestis |
4,4 |
22278 |
5063,18 |
| 18. |
Naujoji Vilnia |
38,6 |
38979 |
1009,82 |
| 19. |
Paneriai |
84,8 |
10506 |
123,89 |
| 20. |
Naujininkai |
37,6 |
31691 |
842,85 |
| 21. |
Rasos |
16,3 |
11643 |
714,29 |
https://maps.vilnius.lt/seniunijos#
Užimtumo didinimo programą vykdant Priemones Vilniaus mieste įgyvendina Darbdavių atrankos komisijos atrinkti darbdaviai. Darbdavių atrankos komisija, atsižvelgdama į valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) funkcijai (Užimtumo didinimo programai įgyvendinti) vykdyti faktiškai skirtas lėšas, vertina paraiškas, nagrinėja darbdavių atrankos klausimus pagal pateiktas darbdavių paraiškas Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos Priemonėms atlikti bei skirtų lėšų panaudojimo efektyvumą.
Darbdavių atrankos komisijos paskirtis – atrinkti darbdavius, paskirstyti / perskirstyti lėšas ir teikti tvirtinti Savivaldybės merui darbdavių ir Užimtumo didinimo programos vykdant Priemones lėšų paskirstymo projektą.
3.4.3. Užimtumo didinimo programoje Paslaugų teikėjai yra 2022 m. atrinkta NVO, VšĮ Projektų valdymo ir mokymo centras, kuris įdarbino atvejo vadybininkus ir teikia atvejo vadybos paslaugas.
Savivaldybės sudaryta ir administracijos direktoriaus 2023 m. sausio 16 d. įsakymu
Nr. 30-118/23 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės atvejo komandos sudarymo ir įstaigų įgaliojimo vykdyti atvejo vadybos funkcijas“ patvirtinta atvejo komanda analizuoja asmens situaciją, teikia pasiūlymus atvejo vadybininkams dėl Paslaugų parinkimo, jų apimties, teikimo eiliškumo, taip pat sprendžia dėl Susitarimo su asmeniu pakeitimo ar nutraukimo. Atvejo komandos funkcijos numatytos ir Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos įgyvendinimo teikiant atvejo vadybos paslaugas tvarkos apraše.
IV. FINANSAVIMO PLANAS
4. Užimtumo didinimo programai įgyvendinti numatomas finansavimas
4.1. Užimtumo didinimo programos finansavimo galimybių analizė
Užimtumo didinimo programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams skirtų lėšų valstybinėms funkcijoms vykdyti pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 18 punktą (valstybės perduota savivaldybėms funkcija – dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones ir gyventojų užimtumo programas).
Socialinės gerovės skyrius, atsižvelgdamas į ateinančių metų planuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšas, einamųjų metų ketvirtąjį ketvirtį teikia informaciją Užimtumo tarnybai apsvarstytą ir siūlomą rengti Užimtumo didinimo programos projektą, nurodydamas numatomas užimtumą skatinančias, laikiną ar nuolatinį užimtumą užtikrinančias priemones, dalyvių tikslines grupes, laukiamus rezultatus, darbų pobūdį, Užimtumo didinimo programai įgyvendinti planuojamas lėšas bei pagal Užimtumo didinimo programos priemones planuojamą įdarbinti asmenų skaičių.
Darbdaviui, vykdant Užimtumo didinimo programos Priemones, įdarbinusiam Užimtumo tarnybos siųstus asmenis (bedarbius), užsiregistravusius Užimtumo tarnyboje, atitinkančius bent vieną Užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose įvardytą tikslinę grupę, už kiekvieną įdarbintą asmenį mokamos subsidijos darbo užmokesčiui, skirtos apmokėti šias išlaidas:
4.1.1. darbo užmokestį, bazinį (tarifinį) darbo užmokestį (valandinį atlygį arba mėnesinę algą) už įdarbinto asmens faktiškai dirbtą laiką, kuris negali būti mažesnis pagal tą mėnesį galiojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalųjį mėnesinį atlygį;
4.1.2. draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų;
4.1.3. piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, ir nuo jos apskaičiuotą draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą.
Darbdavys, vykdant Priemones, organizuoja Užimtumo tarnybos atsiųstų bedarbių, atitinkančių Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose, dalyvių atranką ir sudaro terminuotas darbo sutartis.
Dalyvavimo Užimtumo didinimo programoje, vykdant Priemones, trukmė pradedama skaičiuoti nuo darbo ieškančio asmens pirmos darbo dienos ir baigiama jo atleidimo iš darbo dieną. Rekomenduotina Užimtumo didinimo programos vidutinė trukmė vienam asmeniui – ne mažiau 6 mėnesiai, bet ne ilgiau nei 2024 m. lapkričio 30 d.
Darbdaviui subsidijas, įgyvendinant Užimtumo didinimo programą, kurios metu vykdomos valstybės funkcijos (valstybės perduotos savivaldybėms), iki 100 proc. moka Savivaldybės administracija. Užimtumo didinimo programos lėšos pagal numatomas vykdyti Priemones vienam asmeniui per kalendorinius metus – iki 8 200,00 Eur. Darbdavys iki kiekvieno mėnesio 10 dienos už praėjusį mėnesį pateikia Savivaldybės administracijai Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos dėl priemonių vykdymo ir įgyvendinimo tvarkos apraše nurodytus dokumentus Užimtumo didinimo programoje numatytoms subsidijoms gauti (išskyrus seniūnijas), bet ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas kiekvienam ketvirčiui pasibaigus, teikia ataskaitą apie per ketvirtį dalyvavusių Užimtumo didinimo programoje asmenų skaičių, vidutinę vieno asmens dalyvavimo trukmę, iš viso panaudotas lėšas, vykdytus Užimtumo didinimo programoje darbus.
Įgyvendinant Užimtumo didinimo programą teikiant Paslaugas, vienam asmeniui numatoma panaudoti iki 1 300,00 Eur per kalendorinius metus (neįskaitant administravimo išlaidų ir atvejo vadybininko darbo užmokesčio).
Darbdaviai, kurie organizuos ir vykdys darbus, privalo užtikrinti darbo sąlygas asmenims (bedarbiams), dalyvaujantiems Užimtumo didinimo programoje.
4.2. Užimtumo didinimo programai administruoti skirtos lėšos
Užimtumo didinimo programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų, kurios Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu kiekvienų metų gruodžio mėnesį tvirtinamos savivaldybių biudžetams ir paskirstomos savivaldybių administracijoms savivaldybių patvirtintoms užimtumo didinimo programoms įgyvendinti ir socialinei paramai administruoti. Užimtumo didinimo programos administravimo išlaidoms padengti nustatomas procento dydis, bet ne didesnis nei 4 procentai.
V. PRIEŽIŪRA IR ĮVERTINIMAS
5. Prognozuojamas teikti paslaugų ir priemonių mastas
5.1. Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo priežiūros subjektai bei etapai
Užimtumo didinimo programos priežiūros tikslas – sudaryti prielaidas efektyviai įgyvendinti Užimtumo didinimo programos tikslus ir uždavinius.
Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta Užimtumo didinimo programa, Socialinės gerovės skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintu Užimtumo didinimo programoje dalyvaujančių Darbdavių, vykdančių Priemones, patikrų atlikimo planu, vykdoma veiklos priežiūra bei kontrolė, atliekamos patikros, užpildomi planinio / neplaninio patikrinimo aktai.
Darbdavių atrankos komisija, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programos įgyvendinimo darbdavių atrankos komisijos nuostatais bei Užimtumo didinimo programa, nuolat vykdo užimtumo didinimo programos kontrolę:
5.1.1. stebi, kaip laikomasi sutartinių įsipareigojimų su darbdaviais, lankydamasi pas darbdavius, surašo patikrinimo aktus;
5.1.3. analizuoja ir vertina pasiektus rezultatus ir Užimtumo didinimo programos, vykdant Priemones, efektyvumą.
Darbdavių atrankos komisijoje nuolat analizuojama darbų eiga, problemos, numatomi būdai trūkumams šalinti. Organizuojami susitikimai dėl galimybių dalyvauti ir įgyvendinti Užimtumo didinimo programą, pateikiama informaciją apie praėjusių metų rezultatus, problemas ir kliūtis kilusias įgyvendinant programą, supažindinami su galimybėmis bei sąlygomis einamaisiais metais teikti paraiškas ir gauti lėšas.
Paslaugas teikiančią NVO stebi ir analizuoja Socialinės gerovės skyriaus Paslaugų teikimą koordinuojantis valstybės tarnautojas ir (ar) kitas atsakingas darbuotojas.
Socialinės gerovės skyrius, vykdant Priemones, organizuoja ir vykdo Užimtumo didinimo programos kontrolę ir yra atsakingas už įgyvendinimą bei priežiūrą. Užimtumo didinimo programos, vykdant Priemones, kontrolė vykdoma nuolat, atliekant planinius / neplaninius patikrinimus, Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo, bedarbių atitikties nustatymą kriterijams bei jų siuntimą dalyvauti Užimtumo didinimo programoje, darbuotojų, įdarbintų pagal Užimtumo didinimo programą, darbo vietų kontrolę, lėšų panaudojimo stebėseną, sutartinių įsipareigojimų vykdymo bei efektyvumo analizes. Taip pat Socialinės gerovės skyrius vykdo Paslaugų teikimo stebėseną.
Prireikus Užimtumo didinimo programa gali būti tikslinama pagal kintančias aplinkybes ir veiksnius, turinčius ar galinčius turėti įtakos jai įgyvendinti ir tikslui pasiekti.
5.2. Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo įvertinimas
Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikia kas ketvirtį ir už praėjusius metus Užimtumo didinimo programos priemonių ir paslaugų įgyvendinimo ataskaitą ir informaciją pagal nustatytą formą. Savivaldybių dalyvavimo rengiant ir įgyvendinant užimtumo didinimo programas nustatytos formos ataskaitoje įrašomi Užimtumo didinimo programos priemonių ir paslaugų įgyvendinimo rodikliai, kurie palyginami su planuotais rodikliais, įvertinant gyventojų užimtumo didinimo poreikį.
Pateikiant ataskaitą galima įvertinti Užimtumo didinimo programoje pasiektus rezultatus, tikslus bei skirtų lėšų panaudojimo efektyvumą, suplanuoti ir apskaičiuoti lėšų poreikį kitiems metams Vilniaus miesto savivaldybės dalyvavimo rengiant ir įgyvendinant užimtumo didinimo programą funkcijai vykdyti.
2023 m. dalyvaudami Užimtumo didinimo programoje, vykdant Priemones, darbdaviai galėjo gauti iki 50 850,00 Eur subsidiją. Vilniaus miesto savivaldybės Užimtumo didinimo programa, vykdant Priemones, 2023 metais buvo įgyvendinama iki lapkričio 30 dienos.
Darbdaviai buvo atrinkti konkurso būdu. Konkurse buvo kviečiamos dalyvauti Vilniaus savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, socialines paslaugas teikiančios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, ne pelno siekiančios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai bei biudžetinės ir viešosios įstaigos, kurių valdyme dalyvauja Savivaldybės administracija, taip pat seniūnijos, bei verslo įmonės, kurios veiklą vykdo sostinėje. Paskelbus konkursą, buvo organizuoti du susitikimai: vienas su organizacijomis, o kitas su seniūnijomis, planuojančiomis teikti paraiškas dėl Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo.
2023 m. Užimtumo didinimo programą įgyvendino 21 Vilniaus miesto savivaldybės seniūnija ir 42 įmonės bei organizacijos. Pagal Užimtumo programą seniūnijose buvo įdarbinta 85 asmenys, o įmonės bei organizacijos, įgyvendindamos programą, įdarbino 113 asmenų. Seniūnijose daugiausia buvo įdarbinta pagalbinių darbuotojų bei aplinkos gerinimo specialistų grąžinimo darbams atlikti, trumpalaikiams archyvinių dokumentų tvarkymo darbams, smulkiems infrastruktūros remonto darbams. Taip pat kai kurios seniūnijos įdarbino ir bendruomenės renginių organizatorius bei kitus kvalifikuotus darbuotojus, kurie rūpinosi seniūnijos informacinėmis sistemomis, mankštų organizavimu pagyvenusiems asmenims ir kita. Kiti darbdaviai, asmenis pagal Užimtumo didinimo programą, vykdant Priemones, įdarbino įvairesnėms pareigoms nei ankstesniais metais. Daugiausia asmenys buvo įdarbinti kvalifikuotais darbuotojais. Tiek seniūnijos, tiek Darbdaviai buvo nuolat konsultuojami dėl problemų ar kylančių kliūčių įgyvendinant Užimtumo didinimo programą. Buvo atliekamos planinės seniūnijų ir Darbdavių patikros.
2022 m. atrinktos dvi NVO, teikiančios atvejo vadybos paslaugas besirengiantiems darbo rinkai asmenims – VšĮ „Sopa“ ir VšĮ Projektų valdymo ir mokymo centras. Minėtose organizacijose buvo įdarbinti 5 atvejo vadybininkai: VšĮ „Sopa“ – 1, o VšĮ Projektų valdymo ir mokymo centre – 4 atvejo vadybininkai. Gavus VšĮ „Sopa“ prašymą nutraukti sutartį, nuo 2024 m. sausio 1 d. atvejo vadybos paslaugos minėtoje NVO nebus teikiamos. 2023 m. Paslaugas gavo 357 Užimtumo tarnybos nukreipti asmenys, iš kurių: 351 asmuo einamaisiais metais pradėjęs dalyvauti Užimtumo didinimo programoje, o 6 asmenys dar 2022 m. pradėję dalyvauti ir einamaisiais metais tebedalyvaujantys.
2023 m. NVO atvejo vadybininkams buvo organizuoti 8 ak. val. kvalifikacijos kėlimo mokymai „Motyvacinio interviu principai ir strategijos“, siekiant apmokyti atvejo vadybininkus suteikiant jiems teorinių ir praktinių žinių bei įgūdžių apie motyvacinio interviu naudojimą. Pagrindiniai mokymų uždaviniai: 1) įgyti žinių apie motyvacinio interviu sampratą, principus, elementus ir struktūrą; 2) stebėti motyvacinio interviu strategijų taikymą, vedantiesiems sąveikaujant su mokymų dalyviais; 3) įgyti praktinių motyvacinio interviu įgūdžių taikymo patirties, organizuojant atvejų analizes, interaktyvius vaidmenų žaidimus ir kt. Mokymus vedė Vilniaus universiteto dėstytoja, Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė. Mokymų dalyviams buvo įteikti mokymų baigimo pažymėjimai.
Organizuotas atvejo vadybininkų, Savivaldybės atstovų susitikimas su Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja ir kitais šio centro atstovais, siekiant aptarti bendradarbiavimo galimybes dėl asmenų, gaunančių atvejo vadybos paslaugas. Sutarta dėl galimybės atvejo vadybininkams tiesiogiai konsultuotis su minėto centro paskirtu atstovu, sprendžiant priklausomų asmenų problemas.
Atsižvelgiant į tai, kad viena dažniausių asmenų, nukreiptų atvejo vadybos paslaugoms gauti, įsidarbinimo kliūčių yra antstoliai, buvo organizuotas susitikimas su Lietuvos antstolių rūmų atstove Vilniaus apygardoje. Susitikimo metu buvo pristatyta Užimtumo didinimo programa ir įvardyti iššūkiai su kuriais susiduria atvejo vadybininkai. Aptartos galimybės dėl glaudesnio atvejo vadybininkų bendradarbiavimo su Vilniaus miesto antstoliais.
Organizuotas susitikimas / mokymai atvejo vadybininkams ir Užimtumo didinimo programos koordinatoriui dėl prisijungimo ir darbo su Užimtumo tarnybos informacine sistema.
Su Užimtumo tarnybos Vilniaus skyrių vadovais bei Vilniaus departamento darbuotojais kuruojančiais Užimtumo didinimo programą organizuoto susitikimo metu pristatyti Vilniaus miesto savivaldybės teisės aktai ir tvarkos reglamentuojančios Užimtumo didinimo programos įgyvendinimą, aptarti veiksmai dėl sklandesnio darbo proceso, problemos kylančios įgyvendinant minėta programą ir kita.
Taip pat buvo organizuoti mažiausiai penki susitikimai su Užimtumo tarnybos atstovais, atvejo vadybininkais ir jų vadovais, siekiant aptarti problemas kylančias įgyvendinant Užimtumo didinimo programą.
Organizuoti kiekvieną mėnesį, mažiausiai vieną kartą, daugiausiai tris kartus, Atvejo komandos posėdžiai.
Konsultuoti kitų savivaldybių atstovai, kuruojantys Užimtumo didinimo programą ir pasidalinta gerąja patirtimi.
Organizuotas renginys Vilniaus regiono savivaldybių atstovams (7 savivaldybės) su Užimtumo tarnybos atstovais ir partneriais, teikiančiais atvejo vadybos paslaugas dėl Užimtumo didinimo programos rengimo, įgyvendinimo, bendrų problemų išskleidimo ir jų sprendimo galimybių. Taip pat pasidalinimo patirtimi kaip įgyvendinamos Užimtumo didinimo programos Vilniaus regiono savivaldybėse.
Užimtumo didinimo programai nei iš Savivaldybės nei iš kitų šaltinių papildomos lėšos nebuvo panaudotos.
Užimtumo didinimo programos atlikimo ir apskaitos dokumentai saugomi Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka, parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis.
VI. UŽIMTUMO DIDINIMO PROGRAMOS VIEŠINIMAS
6. Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo pasiekti rezultatai, jų, tikslų ir uždavinių analizė, numatytų vykdyti priemonių efektyvumas vertinimas
Užimtumo didinimo programa, jos įgyvendinimo rezultatai, jos įgyvendinimas ir vertinimo rezultatai skelbiami Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt. Patvirtinta Užimtumo didinimo programa, jos įgyvendinimo rezultatai, kvietimas darbdaviams teikti paraiškas dalyvauti Užimtumo didinimo programoje skelbiami Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt.
Vadovaudamiesi bendradarbiavimo principu, apie galimybę dalyvauti Užimtumo didinimo programoje, Užimtumo tarnyba ir Savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyrius pagal savo kuravimo sritis elektroninio pašto adresais, papildomai informuos darbdavius.
Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainės skiltyje „Sveikata ir socialiniai reikalai/Užimtumas“ nuolat viešinama informacija apie Užimtumo didinimo programą, jos įgyvendinimo etapus, pasiektus rezultatus, lėšų, skirtų Užimtumo didinimo programai finansuoti, paskirstymą, darbdavių, dalyvaujančių užimtumo didinimo programoje, sąrašą ir t. t. https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/sveikata-ir-socialiniai-reikalai/uzimtumas/.
Programos rezultatų įvertinimas ir įgyvendinimo aptarimas vyks kitų metų I ketvirtį Socialinės gerovės skyriaus organizuojamo renginio metu, pakvietus Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių atstovus, Darbdavių atrankos komisijos narius bei Užimtumo tarnybos atstovus, įgyvendinant Užimtumo didinimo programą dalyvavusius darbdavius ir partnerius. Taip pat Užimtumo didinimo programos rezultatai bus aptariami artimiausiame Darbdavių atrankos komisijos kitų metų posėdyje. Įvertinus Užimtumo didinimo programos įgyvendinimo problemas, tikslinių grupių poreikius galima bus tiksliau planuotis bei tęsti bedarbių užimtumo didinimo priemones ir numatyti tikslus joms pasiekti.
Užimtumo didinimo programai įgyvendinti skirtų lėšų panaudojimas ir asmenų, dalyvavusių Užimtumo didinimo programoje, užimtumo rezultatai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikiami einamų metų ketvirtinėse ataskaitose apie savivaldybių dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant užimtumo didinimo programas.