Administracinė byla Nr. eI-23-822/2021
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00061-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 14.4.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Romano Klišausko, Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui A. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-620 patvirtinto Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo, perleidimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių skyrimo tvarkos aprašo 17 ir 18 punktų atitikties Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 daliai.
Išplėstinė teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys Petras Gražulis kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-620 patvirtinto Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo, perleidimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių skyrimo tvarkos aprašo 17 ir 18 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 daliai.
2. Motyvuodamas savo abejonę tiriamo reguliavimo teisėtumu, pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro (toliau – ir žemės ūkio ministras) 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-620 patvirtintame Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo, perleidimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių skyrimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) neperkelti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (toliau – ir Žuvininkystės įstatymas) 174 straipsnio 8, 9 dalyse numatyti reikalavimai. Tvarkos apraše jų neįgyvendinęs žemės ūkio ministras neteisėtai susiaurino Žuvininkystės įstatymo veikimą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, pagal kurį administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
II.
3. Atsakovė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime prašo Tvarkos aprašo 17 ir 18 punktus pripažinti teisėtais.
4. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad Tvarkos aprašo 17 punkte nustatyta, jog Komisija, vadovaudamasi Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 1 dalimi, pagal Žuvininkystės tarnybos iš žuvininkystės duomenų valstybės informacinės sistemos pateiktus duomenis apskaičiuoja kiekvieno ūkio subjekto, pateikusio aprašo 10 punkte nurodytus dokumentus, tam tikros rūšies X žuvų atskaitos duomenis pagal šią formulę. Tvarkos aprašo 10.1.3 papunktyje nurodyta, kad ūkio subjektas Žuvininkystės tarnybai pateikia pasirenkamus 3 kalendorinius metus iš 10 paskutinių kalendorinių metų, kaip numatyta Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse. Pareiškėjo nurodytame Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnyje reglamentuojant teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes ūkio subjektui yra kalbama apie ūkio subjekto pasirinktus 3 kalendorinius metus. Tvarkos aprašo 17 punkte yra nurodyta bendra formulė, kuri apskaičiuoja kiekvieno ūkio subjekto, pateikusio aprašo 10 punkte nurodytus dokumentus, tam tikros rūšies X žuvų atskaitos duomenis pagal Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 1 dalį, kurioje kalbama apie ūkio subjekto pasirinktus 3 kalendorinius metus. Tvarkos aprašo 18 punkte nurodyta, kad „Ūkio subjektui suteiktina perleidžiamoji teisė vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 175 straipsniu apskaičiuojama pagal šią formulę <...>“. Taigi Tvarkos aprašo 17 ir 18 punktuose nurodyta kokias Žuvininkystės įstatymo nuostatas jis įgyvendina. Tvarkos aprašo 17 ir 18 punktai neįgyvendina kitų, jame nenurodytų Žuvininkystės įstatymo nuostatų. Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalys yra konkrečios ir aiškios, jos yra taikomos tiesiogiai ir priimdamas Tvarkos aprašą žemės ūkio ministras poįstatyminiame teisės akte pagrįstai neatkartojo šių įstatymų nuostatų.
Išplėstinė teisėjų kolegija
konstatuoja:
III.
5. Byloje yra nagrinėjamas Lietuvos Respublikos Seimo nario pareiškimas dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Pareiškime yra keliama abejonė, ar žemės ūkio ministras 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-620 patvirtinęs Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo, perleidimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių skyrimo tvarkos aprašo 17 ir 18 punktus juose įgyvendino Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalyse įtvirtintus reikalavimus.
6. Tiriamame Tvarkos aprašo 17 punkte (2017 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. 3D-406 redakcija) yra numatyta:
6.1. Komisija, vadovaudamasi Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 1 dalimi, pagal Žuvininkystės tarnybos iš žuvininkystės duomenų valstybės informacinės sistemos pateiktus duomenis apskaičiuoja kiekvieno ūkio subjekto, pateikusio aprašo 10 punkte nurodytus dokumentus, tam tikros rūšies X žuvų atskaitos duomenis pagal šią formulę:
6.3. K1, K2, K3 – per aprašo 10.1.3 papunktyje nurodytus, atitinkamai per 1, 2 ir 3 pasirinktus metus (toliau – pasirinkti metai) Lietuvos Respublikai skirta X rūšies žuvų kvota, t. Jei kvota yra išreikšta vienetais, ji perskaičiuojama tonomis, padauginant iš Žuvininkystės tarnybos direktoriaus įsakymu nustatyto daugiklio;
6.4. s1, s2, s3 – atitinkamai per pasirinktus metus ūkio subjekto sugautų X rūšies žuvų kiekis, kuris neviršijo atitinkamais metais ūkio subjektui suteiktos ir (ar) apsikeitus su kitais Lietuvos Respublikos žvejybos laivą valdančiais ūkio subjektais gautos X rūšies žuvų kvotos, įskaitant ir apsikeitus kvotomis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe sugautą Y rūšies žuvų kiekį, perskaičiuotą pagal Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 4 ir 6 dalis (jei ūkio subjektas buvo reorganizuotas, šie duomenys nustatomi pagal pateiktus su ūkio subjekto reorganizavimu susijusius dokumentus), t. Per bet kuriuos vienerius pasirinktus metus sugautų X rūšies žuvų kiekis apskaičiuojamas pagal formulę:
s=n+m+(
arba t)*,
6.5. čia: n – per tuos pasirinktus metus ūkio subjekto sugautų X rūšies žuvų kiekis pagal jam suteiktą kvotą, t;
6.6. m – per tuos pasirinktus metus ūkio subjekto sugautų X rūšies žuvų kiekis pagal apsikeitus su kitais Lietuvos Respublikos žvejybos laivą valdančiais ūkio subjektais gautą kvotą, t;
6.7. v – per tuos pasirinktus metus ūkio subjekto sugautų Y rūšies žuvų kiekis pagal apsikeitus kvotomis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe gautą kvotą, t;
6.8. kv – apsikeitus kvotomis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe sugautų Y rūšies žuvų tų pasirinktų metų vidutinė pirminio pardavimo kaina, nustatyta Žuvininkystės tarnybos direktoriaus įsakymu, Eur už toną;
6.9. kt – X rūšies žuvų tų pasirinktų metų vidutinė pirminio pardavimo kaina, nustatyta Žuvininkystės tarnybos direktoriaus įsakymu, Eur už toną;
6.10. t – apsikeitimo kvotomis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe metu atiduota X rūšies žuvų kvota, t;
7. Tvarkos aprašo 18 punkte yra numatyta:
7.1. Ūkio subjektui suteiktina perleidžiamoji teisė vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 175 straipsniu apskaičiuojama pagal šią formulę:
7.3. S1, S2, S3 – metinis atitinkamai per paskutinius 3 kalendorinius metus ūkio subjekto sugautų X rūšies žuvų kiekis, t;
7.4. p1, p2, p3 – metinis atitinkamai per paskutinius 3 kalendorinius metus per pirminio žuvininkystės produktų pardavimo aukcioną Lietuvos Respublikos teritorijoje ūkio subjekto parduotų X rūšies žuvų kiekis, t.
7.5. Atsižvelgiama tiek į po reorganizavimo susikūrusio ūkio subjekto, tiek į reorganizuoto ūkio subjekto iki reorganizavimo per laikotarpį, apimantį 3 paskutinius kalendorinius metus, sugautų ir parduotų X rūšies žuvų kiekius;
7.6. 0,05(a.įr.) – pridedama, jei ūkio subjektas per paskutinius 3 kalendorinius metus mažiausiai 50 procentų skirtų kvotų panaudojo atrankiosios žvejybos įrankiais ar tausojančiu gamtines buveines žvejybos būdu.
7.7. Atsižvelgiama tiek į po reorganizavimo susikūrusio ūkio subjekto, tiek į reorganizuoto ūkio subjekto iki reorganizavimo per laikotarpį, apimantį 3 paskutinius kalendorinius metus, vykdytą žvejybą;
7.9. pp – verslinę žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, kurie nebuvo pripažinti sunkiais, padarytų per paskutinius 3 kalendorinius metus, skaičius.
8. Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalyse yra nustatyta, kad:
8.1. Ūkio subjektui, perleidusiam visą savo teisę į žvejybos galimybes likus daugiau kaip arba lygiai 3 kalendoriniams metams iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo teisė į žvejybos galimybes pagal atskaitos duomenis nebesuteikiama. Jeigu ūkio subjektas perleido dalį teisės į žvejybos galimybes likus daugiau kaip 3 kalendoriniams metams iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes jo atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės perleidimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos. Ūkio subjekto, perleidusio dalį ar visą teisę į žvejybos galimybes mažiau kaip arba lygiai prieš 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, atskaitos duomenys skaičiuojami pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos (8 d.);
8.2. Ūkio subjekto, kuriam buvo perleista teisė į žvejybos galimybes ar kuris ją įsigijo aukciono būdu, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės į žvejybos galimybes gavimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, jeigu teisė į žvejybos galimybes gauta daugiau kaip prieš 3 kalendorinius metus, arba pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, jeigu teisė į žvejybos galimybes gauta mažiau kaip arba lygiai prieš 3 kalendorinius metus (9 d.).
IV.
9. Tiriamas norminis administracinis aktas yra poįstatyminis teisės aktas ir jo santykį su Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ar kitų aukštesnės galios teisės aktų nuostatomis reguliuoja konstitucinis teisinės valstybės principas, kuris, be kita ko, suponuoja teisės aktų hierarchijos reikalavimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas; konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimai). Šiuo principu turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2006 m. sausio 16 d., 2015 m. spalio 29 d. nutarimai).
10. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchiją, be kita ko, tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2010 m. kovo 9 d., 2015 m. spalio 29 d. nutarimai); poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 4 d., 2013 m. vasario 20 d., 2015 m. spalio 29 d. nutarimai); poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis; kitaip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 1998 m. gegužės 6 d., 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2011 m. rugsėjo 2 d., 2018 m. balandžio 27 d. nutarimai). Įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2004 m. kovo 5 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai).
11. Pareiga priimamą administracinį aktą suderinti su įstatymų nuostatomis taip pat numatyta ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte, pagal kurį viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte taip pat reglamentuojama ši pareiga – pagal jį teisėkūroje vadovaujamasi sistemiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.
12. Kada norminį administracinį aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas nesilaiko šių reikalavimų, administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą dėl pareiškimo (prašymo) ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, yra įgaliotas priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą sprendimą skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti prieštaraujančiu įstatymui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiam teisės aktui.
13. Vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu ir konstitucine jurisprudencija nagrinėjamoje byloje vertinant Tvarkos aprašo nuostatų atitiktį Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalims, be kita ko, privalo būti atsižvelgiama į tai, ar Tvarkos apraše įtvirtintas teisinis reguliavimas nekonkuruoja su įstatymo normomis, detalizuoja įstatyme nustatytas taisykles ir reglamentuoja jų įgyvendinimo tvarką.
V.
14. Pareiškimu yra prašoma ištirti Tvarkos aprašo 17 ir 18 punktų atitiktį Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalims. Šio straipsnio 8 dalyje yra reglamentuojama kurie kalendoriniai metai naudojami skaičiuojant atskaitos duomenis pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes ūkio subjektui, perleidusiam visą savo teisę į žvejybos galimybes. To paties straipsnio 9 dalyje yra reglamentuojama kurie kalendoriniai metai naudojami skaičiuojant atskaitos duomenis pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes ūkio subjektui, kuriam buvo perleista teisė į žvejybos galimybes ar kuris ją įsigijo aukciono būdu.
15. Pagal Žuvininkystės įstatyme įtvirtintą žvejybos galimybių paskirstymo modelį suteikiant teisę į žvejybos galimybes yra, be kita ko, atsižvelgiama į praeityje vykdytą žvejybos veiklą, kurios išraiška įstatyme vadinama „atskaitos duomenimis“: pagal Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 1 dalį „Suteikiant teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes ūkio subjektui apskaičiuojama, kokią per pasirinktus 3 kalendorinius metus Lietuvos Respublikai skirtų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį vidutiniškai sudarė to ūkio subjekto per tuos pačius 3 metus sugautų tos rūšies žuvų kiekis arba, jeigu Lietuvos Respublikai buvo skirtos žvejybos galimybės, išreikštos žvejybos dienomis vienam žvejybos laivui ar žvejybos pastangomis, – kokią Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį sudarė to ūkio subjekto valdomo kiekvieno žvejybos laivo bendras žvejotų dienų skaičius (toliau – atskaitos duomenys)“.
16. Bendroji taisyklė dėl to, kurie kalendoriniai metai yra naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, yra numatyta Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 2 dalyje: kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus, pagal kuriuos bus apskaičiuojami atskaitos duomenys (toliau – pasirinkti metai), iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais konkrečiam ūkio subjektui yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes.
17. Ši bendroji taisyklė, be kita ko, detalizuojama Žuvininkystės įstatymo įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalyse, kurios, kaip minėta, numato kurie kalendoriniai metai naudojami skaičiuojant atskaitos duomenis pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes ūkio subjektui, perleidusiam visą savo teisę į žvejybos galimybes bei ūkio subjektui, kuriam buvo perleista teisė į žvejybos galimybes ar kuris ją įsigijo aukciono būdu.
18. Priimant tiriamą teisinį reguliavimą, be kita ko, buvo įgyvendinami Žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje numatyti žemės ūkio ministro įgaliojimai, pagal kurią teisės į žvejybos galimybes ir teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisių panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Teisę į žvejybos galimybes ar teisę naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektams suteikia Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisija (toliau – Žvejybos teisių suteikimo komisija), sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos atstovų.
19. Tvarkos aprašo 17 punkte yra nustatyta formulė pagal kurią Žvejybos teisių suteikimo komisija apskaičiuoja kiekvieno ūkio subjekto tam tikros rūšies žuvų atskaitos duomenis. Vieni iš formulės kintamųjų yra per pasirinktus kalendorinius metus ūkio subjekto sugautų tam tikros rūšies žuvų kiekiai. Šiame punkte nėra imperatyviai nustatyta kurie kalendoriniai metai privalo būti pasirenkami apskaičiuojant atskaitos duomenis ir iš jo turinio galima matyti, kad ši formulė bei formulės kintamųjų apibrėžimas sudaro prielaidas tiesiogiai vadovautis Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalimis – jose nustatytais atvejais pasirinkti įstatyme leidžiamus kalendorinius metus apskaičiuojant atskaitos duomenis.
20. Tvarkos aprašo 18 punkte yra nustatyta formulė, pagal kurią apskaičiuojama ūkio subjektui suteiktina perleidžiamoji teisė vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 175 straipsniu. Šiame Žuvininkystės įstatymo straipsnyje reglamentuojami teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo principai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes Baltijos jūroje lygi pagal šio įstatymo 174 straipsnį apskaičiuotiems atskaitos duomenims, kurie gali būti sumažinti arba padidinti: atskaitos duomenys padidinami po 0,3 procento už kiekvieną paskutiniais 3 kalendoriniais metais per pirminio žuvininkystės produktų pardavimo aukcioną Lietuvos Respublikos teritorijoje parduotų atitinkamos rūšies žuvų vieną procentą, skaičiuojamą nuo visų per tuos pačius metus ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų (1 p.); atskaitos duomenys padidinami 5 procentais, jeigu mažiausiai 50 procentų skirtų individualių žvejybos galimybių per paskutinius 3 kalendorinius metus buvo panaudota žvejojant atrankiosios verslinės žvejybos įrankiais arba tausojančiais gamtines buveines žvejybos būdais (2 p.); atskaitos duomenys sumažinami po 3 procentus už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą sunkų pažeidimą ir po vieną procentą už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu (3 p.).
21. Tvarkos aprašo 18 punkto formulėje yra atsižvelgiama į šiuos įstatyme nustatytus veiksnius ir naudojamos tos pačios formuluotės, be kita ko, ir apibrėžiant kalendorinius metus, kurie naudojami skaičiuojant suteiktiną perleidžiamąją teisę – tiek Žuvininkystės įstatymo 175 straipsnyje, tiek Tvarkos aprašo 18 punkte nurodoma, kad atsižvelgiama į „paskutinius 3 kalendorinius metus“. Reglamentuodamas kaip apskaičiuojama ūkio subjektui suteiktina perleidžiamoji teisė vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 175 straipsniu žemės ūkio ministras neturėjo diskrecijos nukrypti nuo šiame įstatymo straipsnyje įtvirtinto reguliavimo. Įvertinus Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalyse, 175 straipsnyje bei Tvarkos aprašo 18 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą galima matyti, kad jis turi būti taikomas vadovaujantis specialiosios normos taikymo pirmenybės prieš bendrąją normą taisykle (lot. – lex specialis derogat legi generali) bei aukštesnės teisės galios akte įtvirtintos normos taikymo pirmenybės prieš įtvirtintąją žemesnės galios akte taisykle (lot. – lex superior derogat legi inferiori). Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalis ir šio įstatymo 175 straipsnis reguliuoja netapačius klausimus, todėl įstatymo 175 straipsnį įgyvendinantis Tvarkos aprašo 18 punktas neatima galimybės tiesiogiai vadovautis Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalyse įtvirtintomis teisės normomis, kada susiklosto jų hipotezėse numatytos aplinkybės, t. y. skaičiuojant atskaitos duomenis pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes ūkio subjektui, perleidusiam visą savo teisę į žvejybos galimybes bei ūkio subjektui, kuriam buvo perleista teisė į žvejybos galimybes ar kuris ją įsigijo aukciono būdu.
22. Įvertinus Tvarkos aprašo 17 ir 18 punktuose bei Žuvininkystės įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad Tvarkos aprašo 17 ir 18 punktai detalizuoja įstatyme nustatytas taisykles, reglamentuoja jų įgyvendinimo tvarką ir nenumato taisyklių, kurios konkuruotų su nustatytosiomis Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalyse. Tiriamas teisinis reguliavimas nesudaro kliūčių tiesiogiai vadovautis Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalimis ir iš žemės ūkio ministrui pavestų įgaliojimų galima matyti, kad jis neturėjo pareigos Tvarkos apraše atkartoti šių įstatymo nuostatų, vadinasi, pareiškime iškelta abejonė, ar Tvarkos aprašo 17 ir 18 punktus patvirtinęs žemės ūkio ministras neįgyvendino Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalyse įtvirtintų reikalavimų, yra nepagrįsta.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad patvirtindamas Tvarkos aprašo 17 ir 18 punktus žemės ūkio ministras tinkamai įgyvendino savo diskreciją vadovaudamasis Žuvininkystės įstatymo nuostatomis, todėl Tvarkos aprašo 17 ir 18 punktai neprieštarauja Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalims.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-620 patvirtinto Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo, perleidimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių skyrimo tvarkos aprašo 17 ir 18 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 daliai.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Romanas Klišauskas
Rytis Krasauskas
Ernestas Spruogis
Skirgailė Žalimienė