LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS
MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL krašto apsaugos sistemos karių uniformų skiriamųjų ženklų ETALONŲ ir jų dėvėjimo tvarkos aprašO PATVIRTINIMO
2024 m. liepos 24 d. Nr. V-665
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 62 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1564 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą“ 1.5 papunkčiu:
1. T v i r t i n u Krašto apsaugos sistemos karių uniformų skiriamųjų ženklų etalonų ir jų dėvėjimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. V-227 „Dėl Tikrosios karo tarnybos karių uniformos dėvėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;
3. L e i d ž i u kariams iki kol jie bus aprūpinti šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Krašto apsaugos sistemos karių uniformų, skiriamųjų ženklų etalonų ir jų dėvėjimo tvarkos apraše nustatyto profesinės karo tarnybos karių kasdienės ir ceremonijų, Garbės sargybos kuopos karių ir koncertinės uniformų etalono uniformomis dėvėti iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusiame Krašto apsaugos sistemos karių uniformų ir skiriamųjų ženklų etalonų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. V-386 „Dėl Krašto apsaugos sistemos karių uniformų ir skiriamųjų ženklų etalonų aprašo patvirtinimo“, nustatytų profesinės karo tarnybos karių kasdienės ir ceremonijų, Garbės sargybos kuopos karių ir koncertinės uniformų etalonų uniformas, bet ne ilgiau nei iki 2025 m. gruodžio 31 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
krašto apsaugos ministro
2024 m. liepos 24 d.
įsakymu Nr. V-665
krašto apsaugos sistemos karių uniformų skiriamųjų ženklų ETALONŲ ir jų dėvėjimo tvarkos aprašAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Krašto apsaugos sistemos karių uniformų skiriamųjų ženklų etalonų ir jų dėvėjimo tvarkos apraše (toliau – aprašas) nustatomi krašto apsaugos sistemos karių (toliau – kariai) uniformų bei skiriamųjų ženklų etalonai, ir jų aprašymai taip pat nustatoma karių uniformos dėvėjimo taisyklės ir nurodoma, krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) medalių, pasižymėjimo, skiriamųjų ir kitų ženklų nešiojimas prie uniformos.
2. Aprašu privalo vadovautis kariai, tarnaujantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka išsiųsti tarnauti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, jei kitaip nenustatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos susitarimuose su užsienio valstybėmis ar tarptautinių organizacijų institucijomis.
3. Apraše vartojamos pagrindinės sąvokos:
3.3. šaltas oras – karį supanti aplinka, kai vėjo žvarbumo temperatūra yra –5 °C ir žemesnė, bet ne žemesnė kaip –15 °C;
3.4. šiltas oras – karį supanti aplinka, kai oro temperatūra yra +15 °C ir aukštesnė, bet ne aukštesnė kaip +25 °C;
3.5. vėjo žvarbumo temperatūra – meteorologinis matmuo, priklausantis nuo (žemos) oro temperatūros ir vėjo greičio. Vėjo žvarbumas nusako realiai atviroje kūno vietoje jaučiamą temperatūrą. Vėjo žvarbumo temperatūros skaičiuoklė pateikiama 1 priede;
3.6. vėsus oras – karį supanti aplinka, kai vėjo žvarbumo temperatūra yra nuo –5 °C iki + 5 °C bei oro temperatūra + 5 °C ir aukštesnė, bet ne aukštesnė kaip +15 °C;
4. Pagal paskirtį karių uniformos skirstomos į lauko uniformą, skraidančiojo personalo uniformą, kasdienę uniformą, ceremonijų uniformą, Garbės sargybos kuopos karių uniformą ir Lietuvos kariuomenės orkestrų koncertinę uniformą (toliau – koncertinė uniforma).
II SKYRIUS
KARIŲ SKIRIAMIEJI ŽENKLAI
PIRMASIS SKIRSNIS
KARIŲ LAIPSNIŲ SKIRIAMIEJI ŽENKLAI
7. Antpečiai trapecijos formos, suapvalinta viršutine dalimi. Antpečiai su standžiu įdėklu, nuimami, prie švarko prisegami maža uniformos saga:
7.1. Sausumos ir Specialiųjų operacijų pajėgų generolų antpečių viršutinė dalis yra iš tamsios samanų spalvos audinio, apatinė dalis – iš tamsiai raudonos spalvos audinio, suformuotas kraštelis, matomas iš viršaus;
7.2. Karinių oro pajėgų generolų antpečių viršutinė dalis yra iš tamsiai mėlynos spalvos audinio, apatinė dalis – iš tamsiai raudonos spalvos audinio; suformuotas kraštelis, matomas iš viršaus;
7.3. Sausumos ir Specialiųjų operacijų pajėgų karių (išskyrus generolus) antpečiai yra iš tamsios samanų spalvos audinio;
8. Movos (laipsnių) – trapecijos formos: Sausumos ir Specialiųjų pajėgų uniformos iš tamsios samanų spalvos audinio, Karinių oro pajėgų uniformos iš tamsiai mėlynos spalvos audinio ir Karinių jūrų pajėgų uniformos iš juodos spalvos audinio.
Generolų movų (laipsnių) apatinė dalis yra iš tamsiai raudonos spalvos audinio, suformuotas kraštelis, matomas iš viršaus.
Sausumos, Specialiųjų operacijų ir Karinių oro pajėgų karių ir kariūnų laipsnių
skiriamieji ženklai
10. Laipsnių skiriamieji ženklai yra nustatytos spalvos ir dydžio simboliai, prie karių uniformų tvirtinami tokia tvarka:
10.1. prie kasdienės ir ceremonijų: karininkų – žalvario spalvos simboliai ant antpečių ir movų, puskarininkių – žalvario spalvos simboliai ant laipsnių antpečių ir movų, puskarininkių specialistų – su žalvario spalvos apvadu ir uniformos spalvos fono simboliai ant laipsnių antpečių ir movų, kareivių – žalvario spalvos juostelės ant laipsnių antpečių ir movų;
10.2. prie lauko uniformos – juodos spalvos simboliai žalsvos spalvos fone, visiems kariams tvirtinami ant lauko uniformos laipsnio ženklo;
11. Kareivių laipsnių skiriamieji ženklai yra įstrižos žalvario spalvos juostelės tvirtinamos 30 laipsnių kampu viena šalia kitos.
Jaunesniojo eilinio laipsnį žymi viena juostelė.
Eilinio laipsnį žymi 2 juostelės.
Vyresniojo eilinio laipsnį žymi 3 juostelės.
12. Puskarininkių laipsnių skiriamieji ženklai yra 120 laipsnių kampu žemyn laužtos juostelės, tvirtinamos viena šalia kitos, ir kvadratinės arba aštuoniakampės žvaigždutės virš viršutinės juostelės.
Specialistų laipsnį žymi 120 laipsnių kampu žemyn laužtos juostelės, kiekviena yra apvesta žalvario spalvos išoriniu apvadu, o vidurinė jos dalis yra antpečio spalvos.
Grandinio laipsnį žymi viena laužta juostelė.
Seržanto laipsnį žymi 2 laužtos juostelės. Seržanto specialisto laipsnį žymi 2 laužtos spalvotos juostelės su apvadu.
Vyresniojo seržanto laipsnį žymi 3 laužtos juostelės. Vyresniojo seržanto specialisto laipsnį žymi 3 laužtos spalvotos juostelės su apvadu.
Štabo seržanto laipsnį žymi 4 laužtos juostelės. Štabo seržanto specialisto laipsnį žymi 4 laužtos spalvotos juostelės su apvadu.
Viršilos laipsnį žymi 4 laužtos juostelės ir kvadratinė žvaigždutė.
Seržanto majoro laipsnį žymi 4 laužtos juostelės ir aštuoniakampė žvaigždutė.
13. Jaunesniųjų karininkų laipsnių skiriamieji ženklai yra šešiakampės žvaigždutės.
Leitenanto laipsnį žymi viena žvaigždutė.
Vyresniojo leitenanto laipsnį žymi dvi žvaigždutės.
Kapitono laipsnį žymi trys žvaigždutės.
14. Vyresniųjų karininkų laipsnių skiriamieji ženklai yra šešiakampės žvaigždutės virš ąžuolo lapų pusvainikio.
Majoro laipsnį žymi viena žvaigždutė ir ąžuolo lapų pusvainikis.
Pulkininko leitenanto laipsnį žymi dvi žvaigždutės ir ąžuolo lapų pusvainikis.
Pulkininko laipsnį žymi trys žvaigždutės ir ąžuolo lapų pusvainikis.
15. Generolų laipsnių skiriamieji ženklai yra šešiakampės žvaigždutės virš ąžuolo lapų pusvainikio, kurio centre – sukryžiuoti kalavijas ir buzdiganas.
Brigados generolo laipsnį žymi viena žvaigždutė ir ąžuolo lapų pusvainikis su sukryžiuotais kalaviju ir buzdiganu.
Generolo majoro laipsnį žymi dvi žvaigždutės ir ąžuolo lapų pusvainikis su sukryžiuotais kalaviju ir buzdiganu.
Generolo leitenanto laipsnį žymi trys žvaigždutės ir ąžuolo lapų pusvainikis su sukryžiuotais kalaviju ir buzdiganu.
Generolo laipsnį žymi keturios žvaigždutės ir ąžuolo lapų pusvainikis su sukryžiuotais kalaviju ir buzdiganu.
Karinių jūrų pajėgų karių laipsnių skiriamieji ženklai
17. Karinių jūrų pajėgų karių laipsnių skiriamieji ženklai yra nustatytos spalvos ir dydžio simboliai, prie karių uniformų tvirtinami tokia tvarka:
17.1. prie kasdienės ir ceremonijų uniformos: karininkų – aukso spalvos simboliai ant rankovių ir movų, puskarininkių – aukso spalvos simboliai ant rankovių laipsnių antsiuvų ir movų, puskarininkių specialistų – aukso spalvos apvadu ir uniformos spalvos fono simboliai ant rankovių laipsnių antsiuvų ir movų, jūreivių – apraše nustatytos spalvos juostelės ant laipsnių antsiuvų ir movų;
18. Jūreivių laipsnių skiriamieji ženklai yra įstrižos žalvario spalvos juostelės tvirtinamos 30 laipsnių kampu.
Jaunesniojo jūreivio laipsnį žymi viena įstriža juostelė.
Jūreivio laipsnį žymi 2 įstrižos juostelės.
Vyresniojo jūreivio laipsnį žymi 3 įstrižos juostelės.
19. Puskarininkių laipsnių skiriamieji ženklai yra 120 laipsnių kampu žemyn laužtos juostelės ir kvadratinės arba aštuoniakampės žvaigždutės virš viršutinės juostelės.
Specialistų laipsnį žymi 120 laipsnių kampu žemyn laužtos juostelės, kiekviena apvestos žalvario spalvos išoriniu apvadu, o vidurinė jos dalis yra antpečio spalvos.
Grandinio laipsnį žymi viena laužta juostelė.
Seržanto laipsnį žymi 2 laužtos juostelės. Seržanto specialisto laipsnį žymi 2 tamsiai mėlynos laužtos juostelės su apvadu.
Vyresniojo seržanto laipsnį žymi 3 laužtos juostelės. Vyresniojo seržanto specialisto laipsnį žymi 3 tamsiai mėlynos laužtos juostelės su apvadu.
Štabo laivūno laipsnį žymi 4 laužtos juostelės. Štabo laivūno specialisto laipsnį žymi 4 tamsiai mėlynos laužtos juostelės su apvadu.
Laivūno laipsnį žymi 4 laužtos juostelės ir kvadratinė žvaigždutė.
Vyresniojo laivūno laipsnį žymi 4 laužtos juostelės ir aštuoniakampė žvaigždutė.
20. Jaunesniųjų karininkų laipsnių skiriamuosius ženklus sudaro vidutinio pločio ir siauresnių juostelių deriniai.
Leitenanto laipsnį žymi viena vidutinio pločio juostelė su kilpa.
Vyresniojo leitenanto laipsnį žymi dvi vidutinio pločio juostelės, kurių viršutinė – su kilpa.
Kapitono leitenanto laipsnį žymi dvi vidutinio pločio juostelės, kurių viršutinė – su kilpa, tarp jų – siauresnė juostelė.
21. Vyresniųjų karininkų laipsnių skiriamuosius ženklus sudaro vidutinio pločio ir siauresnių juostelių deriniai.
Komandoro leitenanto laipsnį žymi trys vidutinio pločio juostelės, kurių viršutinė – su kilpa.
Komandoro laipsnį žymi trys vidutinio pločio juostelės, kurių viršutinė – su kilpa, ir viena siauresnė juostelė, tvirtinama tarp viršutinės ir antrosios vidutinio pločio juostelių.
Jūrų kapitono laipsnį žymi keturios vidutinio pločio juostelės, kurių viršutinė – su kilpa.
22. Admirolų laipsnių skiriamieji ženklai yra plačių ir vidutinio pločio juostelių deriniai.
Flotilės admirolo laipsnį žymi viena plati ir viena vidutinio pločio juostelė su kilpa.
Kontradmirolo laipsnį žymi viena plati ir dvi vidutinio pločio juostelės, kurių viršutinė – su kilpa.
Viceadmirolo laipsnį žymi viena plati ir trys vidutinio pločio juostelės, kurių viršutinė – su kilpa.
Admirolo laipsnį žymi viena plati ir keturios vidutinio pločio juostelės, kurių viršutinė – su kilpa.
ANTRASIS SKIRSNIS
KITI SKIRIAMIEJI ŽENKLAI IR AKSESUARAI
25. Lietuvos kariuomenės vado ženklas – aukso spalvos riterio kryžius su sukryžiuotais sidabro spalvos kalavijais aukso spalvos rankenomis. Kryžiaus viduryje, raudoname apskritime, apjuostame aukso spalvos ąžuolo lapų vainiku, – Vytis.
Prie lauko uniformos toks pat ženklas – juodos spalvos simboliai žalsvos spalvos fone.
26. Lietuvos kariuomenės vyriausiojo puskarininkio ženklas – plieno spalvos aštuonių spindulių, sudarytų iš keturių laužtų linijų, žvaigždė aukso spalvos galais. Žvaigždės centre, raudoname fone, – aukso spalvos Gediminaičių stulpai.
Prie lauko uniformos toks pat ženklas – juodos spalvos simboliai žalsvos spalvos fone.
27. Lietuvos kariuomenės vyriausiojo karo kapeliono ženklas – aukso spalvos graikiškas kryžius su pasikartojančia iškilia kryžiaus formos plokštuma centre. Plokštumos centre – katalikiškas tamsiai raudonos spalvos kryžius, apjuostas ąžuolo lapų vainiku.
Prie lauko uniformos toks pat ženklas – juodos spalvos simboliai žalsvos spalvos fone.
28. Lietuvos kariuomenės karo kapeliono ženklas – sidabro spalvos graikiškas kryžius su pasikartojančia iškilia kryžiaus formos plokštuma centre. Plokštumos centre – katalikiškas tamsiai raudonos spalvos kryžius, apjuostas ąžuolo lapų vainiku.
Prie lauko uniformos toks pat ženklas – juodos spalvos simboliai žalsvos spalvos fone.
29. Tarnybos trukmės antsiuvai – aukso spalvos įstrižos juostelės, tvirtinamos 30 laipsnių kampu. Penkeri profesinės karo tarnybos metai žymimi viena juostele, 10 metų – dviem, 15 – trimis, 20 – keturiomis, 25 – penkiomis juostelėmis, 30 – šešiomis juostelėmis (juostelių skaičius didinamas kas penkerius metus). Juostelės tvirtinamos viena šalia kitos.
30. Vardiniai ženklai skirtingi:
30.1. kasdienės ir ceremonijų uniformos – juodos spalvos lentelė su žalvario spalvos didžiosiomis pavardės raidėmis;
30.2. lauko uniformos – žalsvos spalvos antsiuvas su pavarde juodos spalvos raidėmis. Antsiuvas su kibiu tekstiliniu užsegimu;
30.3. skraidančiojo personalo uniformos – juodos spalvos antsiuvas su aukso spalvos pavardės raidėmis; dešinėje antsiuvo pusėje – aukso spalvos karinio laipsnio ženklas tamsiai mėlynos spalvos fone; virš pavardės – spalvotas kvalifikacijos ženklas, po pavarde – karinio laipsnio santrumpa aukso spalvos raidėmis anglų kalba. Antsiuvas su kibiu tekstiliniu užsegimu.
31. Uniformų sagos – žalvario spalvos metalo, didelės ir mažos; Sausumos, Specialiųjų operacijų ir Karinių oro pajėgų uniformų sagos su reljefišku Vyčiu, Karinių jūrų pajėgų uniformų – su reljefišku inkaru.
32. Kaklaraiščio segtukas – žalvario spalvos segtukas su žalvario spalvos Gediminaičių stulpais tamsiai raudoname skyde.
33. Pakabukas – karinio vieneto tarnybos ženklas, pritvirtintas prie juodos spalvos odinio pagrindo.
34. Sausumos, Specialiųjų operacijų ir Karinių oro pajėgų karių uniformų švarkų trikampėliai:
34.1. generolų – apykaklės trikampėliai tamsiai raudono fono su žalvario spalvos apvadu. Trikampėlio centre žalvario spalvos Gediminaičių stulpai, šalia trikampėlio – žalvario spalvos ąžuolo lapų šakelė su gilėmis;
35. Antsiuvas su Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos atvaizdu – stačiakampio formos trispalvė juostelė.
36. Antsiuvas su Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos atvaizdu, skirtas lauko uniformai, – stačiakampio formos trispalvė juostelė su kibiu tekstiliniu užsegimu.
37. Antsiuvas LITHUANIA – puslankio formos antsiuvas:
37.1. Sausumos ir Specialiųjų operacijų pajėgų karių – tamsios samanų spalvos fone žalvario spalvos užrašas;
37.2. Karinių oro pajėgų karių kasdienės ir ceremonijų uniformų – tamsiai mėlynos spalvos fone žalvario spalvos užrašas;
38. Tarnybos ženklas – skydo formos antsiuvas su krašto apsaugos ministro patvirtinta krašto apsaugos sistemos institucijos ar padalinio simbolika.
39. Lauko uniformos tarnybos ženklas – skydo formos antsiuvas su krašto apsaugos ministro patvirtinta krašto apsaugos sistemos institucijos ar padalinio simbolika – juodos spalvos simboliai žalsvos spalvos fone su kibiu tekstiliniu užsegimu.
40. Skraidančiojo personalo uniformos tarnybos ženklas – tokio pat dydžio (skydo formos) antsiuvas ir su tais pačiais simboliais kaip atitinkamas tarnybos ženklas ant lauko uniformos.
41. Skraidančiojo personalo antsiuvas – skritulio formos antsiuvas su krašto apsaugos ministro patvirtinta krašto apsaugos sistemos institucijos ar padalinio simbolika ir su kibiu tekstiliniu užsegimu.
42. Lauko uniformos antsiuvas – skritulio formos antsiuvas su krašto apsaugos ministro patvirtinta krašto apsaugos sistemos institucijos ar padalinio simbolika, tik juodos spalvos simboliai žalsvos spalvos fone su kibiu tekstiliniu užsegimu.
44. Lauko uniformos puslankio formos antsiuvas – puslankio formos antsiuvas su krašto apsaugos ministro patvirtintais žalsvos spalvos fone juodos spalvos užrašais su kibiu tekstiliniu užsegimu.
46. Lauko uniformos kvalifikacijos ženklai – krašto apsaugos ministro patvirtinti nustatytos formos ženklai su žalsvos spalvos fone juodos spalvos simboliais ar užrašais su kibiu tekstiliniu užsegimu.
48. Sausumos, Specialiųjų operacijų ir Karinių oro pajėgų karių uniformos galvos apdangalų skiriamieji ženklai:
48.1. uniforminės kepurės ženklas – raudoname skyde sidabro spalvos Vytis, apjuostas žalvario spalvos ąžuolo lapų vainiku ir stilizuotais saulės spinduliais;
48.2. beretės ženklas – žalvario spalvos ažūriniame skyde sidabro spalvos Vytis arba krašto apsaugos ministro patvirtintas krašto apsaugos sistemos pajėgų, brigadų ar atskirų vienetų beretės ženklas;
49. Karinių jūrų pajėgų karių uniformos galvos apdangalų skiriamieji ženklai:
49.1. karininkų uniforminės kepurės ženklas – raudoname skyde sidabro spalvos Vytis ir žalvario spalvos inkaras su grandine, apjuosti žalvario spalvos ąžuolo lapų vainiku juodos spalvos audinio fone;
49.2. jūreivių ir puskarininkių uniforminės kepurės ir besnapės kepurės ženklas – raudoname skyde sidabro spalvos Vytis ir žalvario spalvos inkaras su grandine juodos spalvos audinio fone;
49.3. pilotės ženklas – žalvario spalvos inkaras su grandine ir su inkaro centre pritvirtintu sidabro spalvos Vyčiu raudoname skyde;
50. Sausumos, Specialiųjų operacijų ir Karinių oro pajėgų karininko aksesuarai:
50.1. karininko diržas – juodos spalvos odinis diržas su perpete, užsegamas žalvario spalvos metalo sagtimi.
50.2. kardasaičiai – dviejų skirtingų ilgių (trumpas ir ilgas), juodos spalvos dirželiai su karabino tipo žalvario spalvos sagtele kardui prisegti.
51. Karinių jūrų pajėgų karininko aksesuarai:
51.1. karininko diržas – juodos spalvos odinis diržas su perpete, užsegamas žalvario spalvos metalo sagtimi;
51.2. kardasaičiai – dviejų skirtingų ilgių (trumpas ir ilgas), juodos spalvos dirželiai su karabino tipo žalvario spalvos sagtele špagai prisegti;
51.4. karininko špaga – su nerūdijančio (blizgaus) metalo spalvos plieno geležte ir dramblio kaulo spalvos rankena. Rankena – paauksuota, su reljefiniu inkaro ženklu rankenos antgalyje ir juostele su užrašu „Karinės jūrų pajėgos“ rankenos apsauginės dalies centre. Špagos makštis aptraukta juodos spalvos oda, papuošta trimis paauksuotomis detalėmis su dviem tvirtinimo žiedais.
52. Asmens ženklas – metalinis ženklas su grandinėle. Abiejose plokštelės dalyse didžiosiomis raidėmis lotyniškais rašmenimis iškalti kario identifikavimo duomenys: pavardė, vardas, valstybę žymintis kodas LTU ir asmens kodas, kraujo grupė ir religija (jei pageidaujama).
54. Akselbantai – ant peties tvirtinamas aprangos elementas, kurį sudaro tarpusavyje sujungtos žalvario spalvos dvi kilpos iš virvučių ir nustatytas skaičius platesnių pynučių, prie kurių laisvų galų pritvirtinti kulkos formos, žalvario spalvos metaliniai antgaliai su dviem sidabro spalvos ąžuolo šakelėmis.
Adjutanto akselbantai – ant peties tvirtinamas aprangos elementas, kurį sudaro tarpusavyje sujungtos tamsios samanų spalvos (Sausumos, Specialiųjų pajėgų), tamsiai mėlynos spalvos (Karinių oro pajėgų) ir žalvario spalvos (Karinių jūrų pajėgų) dvi kilpos iš virvučių ir nustatytas skaičius platesnių pynučių, prie kurių laisvų galų pritvirtinti kulkos formos, metaliniai antgaliai su dviem sidabro spalvos ąžuolo šakelėmis.
Viengubi akselbantai – su viena platesne pynute ir vienu metaliniu antgaliu, skirti turintiems puskarininkių ir jaunesniųjų karininkų laipsnius.
Dvigubi akselbantai – su dviem platesnėmis pynutėmis ir dviem metaliniais antgaliais, skirti turintiems vyresniųjų karininkų laipsnius.
55. Kariūnų skiriamieji ženklai:
55.1. kariūnų kursų skiriamieji ženklai yra dviejų tipų antsiuvai su laužtomis juostelėmis, skirtomis ceremonijų ir lauko uniformoms. Juostelių skaičius nurodo kursų skaičių: viena juostelė – pirmąjį kursą, dvi juostelės – antrąjį kursą, trys juostelės – trečiąjį kursą ir keturios juostelės – ketvirtąjį kursą.
Ceremonijų uniformos skiriamieji ženklai sudaryti iš 100 laipsnių kampu žemyn laužtų geltonos spalvos juostelių su avietinės ir juodos spalvos apvadais.
Lauko uniformos skiriamieji ženklai sudaryti iš 140 laipsnių kampu aukštyn laužtų žalios spalvos juostelių su juodos spalvos apvadais;
55.2. kariūnų, paskirtų į mokomųjų karinių vienetų vadų ir štabo specialistų pareigas, pareigybių ženklai yra trikampės ir šešiakampės žvaigždutės. Žvaigždutės dviejų tipų: kasdienės ir ceremonijų uniformos – aukso spalvos, lauko uniformos – tamsios spalvos šviesiame fone;
55.3. išeiginių kostiumų švarkų trikampėliai su aukso spalvos Gediminaičių stulpais avietinės spalvos fone;
III SKYRIUS
LAUKO UNIFORMA
57. Lauko uniformos kepurė – iš universalaus marginimo spalvų audinio, su priekyje pakietintu snapeliu ir lauko uniformos kepurės ženklu.
58. Panama – iš universalaus marginimo spalvų audinio, su plačiais bryliais, priekyje – lauko uniformos kepurės ženklas.
59. Beretė – apvali kepuraitė be aplanko ir snapelio, tam tikros spalvos galvos apdangalas su beretės ženklu.
60. Pilotė – klasikinio modelio, tam tikros spalvos pailgos formos galvos apdangalas su pilotės ženklu.
62. Laivo įgulos nario kepurė – tamsiai mėlynos spalvos, sportinio tipo, su ilgu snapeliu ir kepurės ženklu priekyje. Priekyje išsiuvinėtas kepurės ženklas – aukso spalvos inkaras su stilizuotais Gediminaičių stulpais, apjuostas aukso spalvos ąžuolo lapų vainiku ir užrašu KARINĖS JŪRŲ PAJĖGOS.
64. Lauko uniformos kostiumą sudaro palaidinė ir kelnės iš universalaus marginimo spalvų audinio. Palaidinė nežymiai įliemenuota, užsegama priekyje. Palaidinės priekyje ir ant rankovių – uždėtinės kišenės. Kelnės ilgos, su paslėptu užsegimu ir kišenėmis.
65. Lauko uniformos taktinį kostiumą sudaro palaidinė, marškinaičiai ir kelnės iš universalaus marginimo spalvų audinio.
Palaidinė nežymiai įliemenuota, užsegama priekyje. Palaidinės priekyje ir ant rankovių – uždėtinės kišenės. Rankovių alkūnių srityse prisiūti antsiuvai su angomis specialiosioms apsaugos priemonėms įdėti.
Marškinaičiai įliemenuoti, su užtrauktuku užsegama aukšta apykakle, ilgomis rankovėmis su uždėtinėmis kišenėmis. Rankovių alkūnių srityse prisiūti antsiuvai su angomis specialiosioms apsaugos priemonėms įdėti. Marškinaičių priekio, nugaros detalės ir rankovių detalės, esančios pažastų srityje, iš trikotažinės medžiagos.
Kelnės ilgos, su paslėptu užsegimu ir kišenėmis. Kelnių kelių srityse ant tampraus audinio įdurų prisiūti antsiuvai su angomis specialiosioms apsaugos priemonėms įdėti.
66. Lauko uniformos sluoksnių sistema (žr. 4 priedą):
66.1. Apatinių drabužių komplektas (lauko uniformos 1 sluoksnis) – samanų spalvos audinio. Komplektą sudaro marškinaičiai ir trumpikės (moterų – kelnaitės). Marškinaičiai tiesaus silueto, trumpomis rankovėmis, apykaklė iš dvigubo audinio, nugaros puselė ilgesnė už priekio. Trumpikės (moterų – kelnaitės) – klasikinio modelio, juosmuo sutraukiamas elastine juosta.
66.2. Šiltų apatinių drabužių komplektas (lauko uniformos 2 sluoksnis) – samanų spalvos audinio. Komplektą sudaro marškinaičiai ir kelnės. Marškinaičiai tiesaus silueto, ilgomis rankovėmis, apykaklė iš dvigubo audinio, nugaros puselė ilgesnė už priekio. Kelnės ilgos, be šoninių siūlių, juosmuo sutraukiamas elastine juosta.
66.3. Marškinaičiai ypač šaltam orui (lauko uniformos 3 sluoksnis) – trikotažiniai, samanų spalvos, tiesaus silueto, ilgomis rankovėmis, su užtrauktuku užsegama aukšta apykakle, nugaros puselė ilgesnė už priekio.
66.4. Šiltas švarkas (lauko uniformos 4 sluoksnis) – iš universalaus marginimo spalvų audinio, su aukšta apykakle, priekyje užsegamas užtrauktuku, su užtrauktukais užsegamomis šoninėmis įleistinėmis kišenėmis, su šiauštos medžiagos pamušalu.
66.5. Universali striukė (lauko uniformos 5 sluoksnis) – iš universalaus marginimo spalvų audinio, tiesaus silueto, užsegama užtrauktuku priekyje, su aukšta apykakle, su prisegamu gobtuvu, priekyje ir rankovėse – įleistinės kišenės.
66.6. Lauko uniformos komplektas drėgnam orui (lauko uniformos 6 sluoksnis) – apsauginis drabužis iš vandeniui atsparaus universalaus marginimo spalvų audinio. Komplektą sudaro striukė ir kelnės. Striukė tiesaus silueto, užsegama priekyje, su gobtuvu; priekyje ir ant rankovių – uždėtinės kišenės. Kelnės – laisvos, tiesaus kirpimo, su kišenėmis.
66.7. Žieminės aprangos komplektas (lauko uniformos 7 sluoksnis) – apsauginis pašiltintas drabužis iš vandeniui atsparaus universalaus marginimo spalvų audinio. Komplektą sudaro striukė ir kelnės. Striukė tiesaus silueto, užsegama priekyje, su apykakle ir prisegamu gobtuvu; priekyje – užtrauktukais užsegamos įleistinės kišenės ir uždėtinės erdvinės kišenės su antkišeniais, ant rankovių – užtrauktukais užsegamos įleistinės kišenės. Kelnės laisvos, tiesaus kirpimo, su užtrauktukais užsegamomis kišenėmis, su atsegamomis šoninėmis siūlėmis, su petnešomis.
69. Lauko batų kojinės ypač šaltam orui – juodos arba žalsvos (samanų) spalvos, pusvilnonės, pailginta blauzdos dalimi.
70. Lauko uniformos pirštinės – juodos spalvos, pirštuotos, su riešo reguliavimo dirželiu. Pirštinių delnas, šonai ir pirštų galiukai – iš odos, pirštinių viršutinė dalis – iš drėgmei atsparaus audinio, ties krumpliais paminkštinta oda.
71. Pirštinės ypač šaltam orui – tai dviejų porų pirštinių komplektas. Vidinės pirštinės – kumštinės, pašiltintos, viršutinės pirštinės – kumštinės, ties riešu parauktos, iš juodos arba slepiamos spalvos audinio.
72. Lauko uniformos universalūs batai – rudos spalvos, odiniai, suvarstomi, su kordūriniais intarpais, pusilgiais aulais, su membrana viduje.
73. Lauko uniformos batai – rudos spalvos, odiniai, suvarstomi, su kordūriniais intarpais, pusilgiais aulais.
IV SKYRIUS
SKRAIDANČIOJO PERSONALO UNIFORMA
78. Skraidančiojo personalo uniformos kombinezonas šalavijų žalumo arba smėlio spalvos, iš liepsnai atsparios medžiagos, priekyje užsegamas užtrauktuku, su kišenėmis krūtinės aukštyje, ant kairiosios rankovės ir klešnių srityje. Juosmuo sutrauktas reguliuojamo ilgio dirželiu.
79. Skraidančiojo personalo uniformos striukė šalavijų žalumo arba smėlio spalvos, iš liepsnai atsparios medžiagos, iki liemens, priekyje užsegama užtrauktuku, su pamušalu, užsegamomis kišenėmis krūtinės aukštyje ir kišene ant kairiosios rankovės. Juosmuo ir rankogaliai sutraukti dvigubu trikotažu.
80. Skraidančiojo personalo uniformos žieminė striukė šalavijų žalumo spalvos, iš liepsnai atsparios medžiagos. Užsegama užtrauktuku, su gobtuvu, su dviem didelėmis integruotomis kišenėmis, kurios užsegamos užtrauktuku, žemiau juosmens dengianti nugarą.
81. Skraidančiojo personalo uniformos odinė striukė iš natūralios minkštos odos, juodos spalvos, iki liemens, priekyje užsegama užtrauktuku, su pamušalu iš liepsnai atsparios medžiagos, kišenėmis krūtinės aukštyje ir kišene ant kairiosios rankovės. Rankogaliai sutraukti trikotažu, juosmuo sutrauktas guma.
82. Skraidančiojo personalo uniformos marškinaičiai trumpomis rankovėmis, uždara apykakle, iš šalavijų žalumo spalvos audinio iš liepsnai atsparios medžiagos.
83. Skraidančiojo personalo uniformos apatiniai drabužiai – marškinėliai ilgomis rankovėmis ir ilgos kelnės iš šalavijų žalumo spalvos iš liepsnai atsparios medžiagos.
84. Skraidančiojo personalo uniformos batai – natūralios odos aulinukai, juodos arba smėlio spalvos, suvarstomi fiksuojančia sistema, noselė apsaugota nuo smūgių, o kulnas – absorbuojantis smūgius.
85. Pilotė, odinės pirštinės ir šalikas – Karinių oro pajėgų profesinės karo tarnybos karių uniformos elementai.
V SKYRIUS
PROFESINĖS KARO TARNYBOS KARIŲ KASDIENĖ IR CEREMONIJŲ UNIFORMOS
PIRMASIS SKIRSNIS
VISIEMS PROFESINĖS KARO TARNYBOS KARIAMS VIENODI KASDIENĖS IR CEREMONIJŲ UNIFORMŲ ELEMENTAI
87. Klasikinio modelio beretei nustatytos spalvos:
87.2. Lietuvos kariuomenės vadui tiesiogiai pavaldžių vienetų, Mokymo doktrinų valdybos ir jai pavaldžių vienetų, Logistikos valdybos ir jai pavaldžių vienetų – žalios spalvos;
87.5. Specialiųjų operacijų pajėgų vienetų – Ypatingos paskirties tarnybos – pilkos spalvos, Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono – vyšninės spalvos, Kovinių narų tarnybos – tamsiai mėlynos spalvos;
88. Kaklaraištis – klasikinės formos, aprangos detalė iš audinio:
88.1. Sausumos, Specialiųjų operacijų pajėgų karių uniforminių marškinių kaklaraištis tamsios samanų spalvos;
91. Uniforminiai batai su pašiltinimu – klasikinio stiliaus, juodos spalvos, natūralios odos šiltinti aulinukai.
92. Uniforminiai bateliai (moterims) – klasikiniai, juodos spalvos, natūralios odos, paaukštintu kulnu.
ANTRASIS SKIRSNIS
SAUSUMOS, SPECIALIŲJŲ OPERACIJŲ IR KARINIŲ ORO PAJĖGŲ PROFESINĖS KARO TARNYBOS KARIŲ KASDIENĖ IR CEREMONIJŲ UNIFORMA
Sausumos, Specialiųjų operacijų ir Karinių oro pajėgų profesinės karo tarnybos karių
kasdienė ir ceremonijų uniforma
94. Sausumos ir Specialiųjų operacijų pajėgų karių uniformos komplektas sudarytas iš tamsios samanų spalvos audinio uniforminės kepurės, uniforminio kostiumo, uniforminės striukės, uniforminės striukės su pašiltinimu, tamsios samanų spalvos megztinio, tamsaus smėlio spalvos uniforminių marškinių, juodos spalvos šaliko.
95. Karinių oro pajėgų karių uniformos komplektas sudarytas iš tamsiai mėlynos spalvos audinio uniforminės kepurės ir pilotės, uniforminio kostiumo, uniforminės striukės, uniforminės striukės su pašiltinimu, tamsiai mėlynos spalvos megztinio, šviesiai mėlynos spalvos uniforminių marškinių, juodos spalvos šaliko.
Pilotė – tamsiai mėlynos spalvos, klasikinio modelio, su atvartais.
Generolų ir generolių pilotės atvarto kraštelis yra su tamsiai raudonu įsiuvu.
96. Uniforminė kepurė – su plokščiu viršugalviu ir kietu cilindro formos pagrindu. Kepurės priekyje kietas snapelis, juodos spalvos, virš jo dviem mažomis uniformos sagomis prisegtas dirželis: karininkų – pintas žalvario spalvos, kareivių ir puskarininkių – austas žalvario spalvos. Priekyje, virš dirželio, prisegtas uniforminės kepurės ženklas.
Generolų ir generolių uniforminės kepurės viršutinė sujungimo siūlė su tamsiai raudonos spalvos įsiuvu, o snapelis – su žalvario spalvos ąžuolo lapų vainiku.
97. Uniforminis kostiumas – tai švarkas ir kelnės (vyrų ir moterų skiriasi užsegimo kryptis, moterų uniforminis kostiumas – švarkas, kelnės ir sijonas).
Švarkas liemenuotas su keturiomis didelėmis uniformos sagomis, nugaros siūlė baigiasi skeltuku. Švarko apykaklė atlenkiama, su atvartais. Švarkas su keturiomis uždėtinėmis kišenėmis ir antkišeniais: dvi viršutinės kišenės – krūtinės aukštyje, dvi apatinės kišenės – ties liemens linija, su figūriniais antkišeniais. Antkišeniai užsegami mažomis uniformos sagomis. Rankovės įsiūtinės su pridurtais figūriniais rankogaliais ir keturiomis uniforminėmis sagomis kiekvienoje iš jų. Ant švarko pečių prisiūtos kilpos, skirtos antpečiams uždėti.
Sijonas (moterų) – tiesaus kirpimo, su juosmeniu ir kilpelėmis ant jo diržui įverti, su kloste ties nugaros siūle, ilgis – dengia kelius (iki kelių apačios).
Kostiumo kelnės tiesaus kirpimo. Kelnių nugarinėje dalyje – dvi įleistinės kišenės, uždengtos figūriniais antkišeniais. Vyrų ir moterų skiriasi užsegimo kryptis.
Generolų ir generolių kelnių šoninės siūlės su tamsiai raudonu įsiuvu.
98. Megztinis – statytomis rankovėmis, užsegamas užtrauktuku. Apykaklė stovės tipo, atverčiama. Liemens aukštyje – įleistinės kišenės. Pečių linijoje prisiūti antpečiai, ant kurių tvirtinamos laipsnių movos.
99. Uniforminiai marškiniai – klasikinio modelio (vyrų ir moterų skiriasi užsegimo kryptis), su uždėtinėmis kišenėmis ties krūtine. Kišenės su antkišeniais, užsegamos saga. Marškiniai ilgomis ir trumpomis rankovėmis. Pečių linijoje prisiūti antpečiai, ant kurių tvirtinamos laipsnių movos.
100. Uniforminė striukė – tiesaus silueto, užsegama užtrauktuku (vyrų ir moterų skiriasi užsegimo kryptis). Apykaklė stovės tipo, atverčiama. Žemiau liemens linijos – įleistinės kišenės. Pečių linijoje prisiūti antpečiai, ant kurių tvirtinamos laipsnių movos.
101. Uniforminė striukė su pašiltinimu – tiesaus silueto, užsegama užtrauktuku, šiltinta (vyrų ir moterų skiriasi užsegimo kryptis). Apykaklė stovės tipo, užsegama užtrauktuku, pridegtu priesiuvu (lystele). Žemiau liemens linijos – uždėtinės kišenės, virš liemens linijos – įleistinės kišenės. Pečių linijoje prisiūti antpečiai, ant kurių tvirtinamos laipsnių movos.
TREČIASIS SKIRSNIS
KARINIŲ JŪRŲ PAJĖGŲ PROFESINĖS KARO TARNYBOS KARIŲ KASDIENĖ IR CEREMONIJŲ UNIFORMA
Karinių jūrų pajėgų profesinės karo tarnybos karių kasdienė ir ceremonijų uniforma
103. Karinių jūrų pajėgų karių uniformos komplektas sudarytas iš baltos spalvos audinio uniforminės kepurės, juodos spalvos pilotės, juodos spalvos audinio uniforminio kostiumo, uniforminės striukės, uniforminės striukės su pašiltinimu, juodos spalvos megztinio, baltos spalvos uniforminių marškinių, baltos spalvos šaliko.
105. Uniforminė kepurė – baltos spalvos, plokščiu viršugalviu ir kietu cilindro formos juodos spalvos pagrindu, priekyje su juodu kietu snapeliu. Atsižvelgiant į karinį laipsnį, uniforminės kepurės yra su skirtingais snapeliais ir dirželiais.
Admirolų kepurės snapelis su žalvario spalvos ąžuolo lapų dvigubu vainiku. Virš snapelio mažomis uniformos sagomis prisegtas pintas žalvario spalvos dirželis. Priekyje, virš dirželio, prisegtas karininkų kepurės ženklas.
Vyresniųjų karininkų kepurės snapelis su žalvario spalvos ąžuolo lapų vainiku. Virš snapelio mažomis uniformos sagomis prisegtas pintas žalvario spalvos dirželis. Priekyje, virš dirželio, prisegtas karininkų kepurės ženklas.
Virš jaunesniųjų karininkų kepurės snapelio mažomis uniformos sagomis prisegtas pintas žalvario spalvos dirželis. Priekyje, virš dirželio, prisegtas karininkų kepurės ženklas.
Virš puskarininkių kepurės snapelio mažomis uniformos sagomis prisegtas austas žalvario spalvos dirželis. Priekyje, virš dirželio, prisegtas kareivių ir puskarininkių kepurės ženklas.
106. Uniforminis kostiumas – tai švarkas ir kelnės (vyrų ir moterų skiriasi užsegimo kryptis, moterų uniforminis kostiumas – švarkas, kelnės ir sijonas). Švarkas liemenuotas, dvieilis su trimis poromis didelėmis uniformos sagomis. Švarko apykaklė atlenkiama su atvartais, atvartų kampai platesni už apykaklės. Švarkas – su šoninėmis įleistinėmis kišenėmis ir stačiakampiais antkišeniais ties liemens linija. Rankovės įsiūtinės su trimis uniforminėmis sagomis kiekvienoje iš jų.
Sijonas (moterų) – tiesaus kirpimo, su juosmeniu ir kilpelėmis ant jo diržui įverti, su kloste ties nugaros siūle, ilgis – dengia kelius (iki kelių apačios).
Kostiumo kelnės – tiesaus kirpimo, su šoninėmis ir dviem įleistinėmis kišenėmis nugarinėje dalyje, uždengtomis figūriniais antkišeniais. Vyrų ir moterų skiriasi užsegimo kryptis.
107. Megztinis – statytomis rankovėmis, užsegamas užtrauktuku. Apykaklė stovės tipo, atverčiama. Liemens aukštyje – įleistinės kišenės. Pečių linijoje prisiūti antpečiai, ant kurių tvirtinamos laipsnių movos.
108. Uniforminiai marškiniai – klasikinio modelio (vyrų ir moterų skiriasi užsegimo kryptis), su uždėtinėmis kišenėmis ties krūtine. Kišenės su antkišeniais, užsegamos saga. Marškiniai ilgomis ir trumpomis rankovėmis. Pečių linijoje prisiūti antpečiai, ant kurių tvirtinamos laipsnių movos.
109. Uniforminė striukė – tiesaus silueto, užsegama užtrauktuku (vyrų ir moterų skiriasi užsegimo kryptis). Apykaklė stovės tipo, atverčiama. Žemiau liemens linijos – įleistinės kišenės. Pečių linijoje prisiūti antpečiai, ant kurių tvirtinamos laipsnių movos .
110. Uniforminė striukė su pašiltinimu – tiesaus silueto, užsegama užtrauktuku, šiltinta (vyrų ir moterų skiriasi užsegimo kryptis). Apykaklė stovės tipo, užsegama užtrauktuku, pridegtu priesiuvu (lystele). Žemiau liemens linijos – uždėtinės kišenės, virš liemens linijos – įleistinės kišenės. Pečių linijoje prisiūti antpečiai, ant kurių tvirtinamos laipsnių movos.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KARINIŲ JŪRŲ PAJĖGŲ PROFESINĖS KARO TARNYBOS KARIŲ JŪREIVIŲ CEREMONIJŲ UNIFORMA
114. Besnapė kepurė – iš balto audinio, su plokščiu viršugalviu ir juodu kietu cilindro formos pagrindu. Cilindro formos pagrindas apjuostas juodu kaspinu su žalvario spalvos raidėmis KARINĖS JŪRŲ PAJĖGOS, nuo kurio nusitęsia kaspino galai. Kepurės priekyje įsegtas besnapės kepurės ženklas.
116. Jūreivio kostiumą sudaro palaidinė ir kelnės iš juodo audinio. Palaidinė – tiesaus kirpimo, įsiūtinėmis rankovėmis, su rankogaliais ir didele jūreiviška apykakle. Kelnės specialaus kirpimo, t. y. su užsegimu abiejuose šonuose ir specialios konstrukcijos kišenėmis; juosmuo suformuotas iš pagrindinių detalių, nusiuvant klosteles.
117. Balta palaidinė tiesaus kirpimo, įsiūtinėmis rankovėmis, su rankogaliais ir didele jūreiviška apykakle.
118. Jūreivio komplektą sudaro mėlynos spalvos jūreiviška apykaklė ir rankogaliai. Apykaklės ir rankogalių kontūras apvestas trimis lygiagrečiomis baltomis juostelėmis, apykaklės kampuose – balti Gediminaičių stulpai.
119. Balti marškinaičiai – klasikiniai, su uždara apykakle, iš baltos spalvos audinio, ilgomis ir trumpomis rankovėmis.
120. Puspaltis – juodos spalvos audinio, tiesaus kirpimo, šiltintas, dvieilis, su 5 poromis didelių uniformos sagų. Priekyje, žemiau liemens linijos, – įleistinės kišenės su stačiakampiais antkišeniais. Nugara su papete, vidurio siūle, ties liemeniu papuoštas dekoratyviniu dirželiu, prisegtu dviem didelėmis uniformos sagomis. Pečių linijoje prisiūti antpečiai, ant kurių tvirtinamos laipsnių movos.
VI SKYRIUS
KARIŪNŲ KASDIENĖ IR CEREMONIJŲ UNIFORMOS
PIRMASIS SKIRSNIS
KARIŪNŲ KASDIENĖ UNIFORMA
Kariūnų vyrų kasdienė uniforma
125. Kariūnų vyrų kasdienę uniformą sudaro šios Sausumos ir Specialiųjų operacijų pajėgų profesinės karo tarnybos karių vyrų kasdienės ir ceremonijų uniformos dalys: beretė, uniforminio kostiumo kelnės, megztinis, uniforminiai marškiniai, balti marškinaičiai, kaklaraištis, uniforminė striukė, uniforminė striukė su pašiltinimu, šalikas, kelnių diržas, uniforminiai pusbačiai, uniforminiai batai su pašiltinimu ir pirštinės.
126. Kariūnų vyrų, pasiųstų studijuoti Orlaivių pilotavimo, Skrydžių valdymo, Avionikos arba Aviacijos mechanikos inžinerijos studijų programos kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, kasdienę uniformą sudaro šios Karinių oro pajėgų profesinės karo tarnybos karių vyrų kasdienės ir ceremonijų uniformos dalys: pilotė, uniforminio kostiumo kelnės, megztinis, uniforminiai marškiniai, balti marškinaičiai, kaklaraištis, uniforminė striukė, uniforminė striukė su pašiltinimu, šalikas, kelnių diržas, uniforminiai pusbačiai, uniforminiai batai su pašiltinimu ir pirštinės.
127. Kariūnų vyrų, pasiųstų studijuoti Jūrų laivavedybos arba Laivų energetinių įrenginių eksploatavimo studijų programos kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, kasdienę uniformą sudaro šios Karinių jūrų pajėgų profesinės karo tarnybos karių vyrų kasdienės uniformos dalys: pilotė, uniforminio kostiumo kelnės, megztinis, uniforminiai marškiniai, balti marškinaičiai, kaklaraištis, uniforminė striukė, uniforminė striukė su pašiltinimu, šalikas, kelnių diržas, uniforminiai pusbačiai, uniforminiai batai su pašiltinimu ir pirštinės.
Kariūnių moterų kasdienė uniforma
128. Kariūnių moterų kasdienę uniformą sudaro šios Sausumos ir Specialiųjų operacijų pajėgų profesinės karo tarnybos karių moterų kasdienės ir ceremonijų uniformos dalys: beretė, uniforminio kostiumo kelnės ir sijonas, megztinis, uniforminiai marškiniai, kaklaraištis, uniforminė striukė, uniforminė striukė su pašiltinimu, šalikas, kelnių diržas, uniforminiai bateliai, uniforminiai batai su pašiltinimu ir pirštinės.
129. Kariūnių moterų, pasiųstų studijuoti Orlaivių pilotavimo, Skrydžių valdymo, Avionikos arba Aviacijos mechanikos inžinerijos studijų programos kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, kasdienę uniformą sudaro šios Karinių oro pajėgų profesinės karo tarnybos karių moterų kasdienės ir ceremonijų uniformos dalys: pilotė, uniforminio kostiumo kelnės ir sijonas, megztinis, uniforminiai marškiniai, kaklaraištis, uniforminė striukė, uniforminė striukė su pašiltinimu, šalikas, kelnių diržas, uniforminiai bateliai, uniforminiai batai su pašiltinimu ir pirštinės.
130. Kariūnių moterų, pasiųstų studijuoti Jūrų laivavedybos arba Laivų energetinių įrenginių eksploatavimo studijų programos kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, kasdienę uniformą sudaro šios Karinių jūrų pajėgų profesinės karo tarnybos karių moterų kasdienės uniformos dalys: pilotė, uniforminio kostiumo kelnės ir sijonas, megztinis, uniforminiai marškiniai, kaklaraištis, uniforminė striukė, uniforminė striukė su pašiltinimu, šalikas, kelnių diržas, uniforminiai bateliai, uniforminiai batai su pašiltinimu ir pirštinės.
ANTRASIS SKIRSNIS
KARIŪNŲ CEREMONIJŲ UNIFORMA
Kariūnų vyrų ceremonijų uniforma
131. Išeiginė kepurė – iš juodos spalvos audinio, su plokščiu viršugalviu ir kietu lankeliu. Kepurės viršugalvio, šonelių ir lankelio sujungimo siūlės su avietinės spalvos įsiuvais. Snapelis kietas, juodos spalvos, virš jo 2 mažomis uniformos sagomis su Vyčiu prisegtas geltonas dirželis. Priekyje prisegamas Sausumos, Specialiųjų operacijų ir Karinių oro pajėgų uniforminės kepurės ženklas.
132. Išeiginis kostiumas juodos spalvos, susideda iš švarko ir kelnių.
Švarkas – frenčiaus tipo, prigludęs, nugaroje dvi siūlės su avietinės spalvos įsiuvais. Švarkui užsegti skirtas priesiuvas, kurio kraštai iš abiejų pusių su avietinės spalvos audinio įsiuvais. Užsegamas 5 didelėmis uniformos sagomis su Vyčiu. Švarko stačios apykaklės kampai su trikampėliais, apykaklės kraštas ir jos įsiuvimo siūlė – su avietinio audinio įsiuvais. Švarkas su dviem poromis uždėtinių kišenių: viršutinės – krūtinės aukštyje, su figūriniais antkišeniais, užsegamis mažomis uniformos sagomis; kitos – žemiau liemens linijos, su stačiakampiais antkišeniais, užsegamis tokiomis pat sagomis. Švarkas su kostiuminio audinio antpečiais, kurių apačia – iš avietinės spalvos audinio, suformuotas kraštelis, matomas iš viršaus. Rankovės užsibaigia centre į viršų smailėjančiais figūriniais rankogaliais, kurių sujungimo su rankove kraštai su avietinės spalvos įsiuvais.
Kelnės ilgos, tiesaus kirpimo, su šoninėmis įleistinėmis kišenėmis, o dešinėje užpakalinės kelnių dalies pusėje įleistinė kišenė, užsegama juodos spalvos saga. Kelnių šoninės siūlės su avietinės spalvos antsiuvais.
133. Išeiginis paltas juodos spalvos, klasikinio tipo, pusiau prigludusio silueto, šiltintas, su įsiūtinėmis rankovėmis ir dvieilis, užsegamas 4 poromis didelių uniformos sagų su Vyčiu. Apykaklė atverčiama, su atlapais. Paltas su paltinio audinio antpečiais, kurių apačia iš avietinės spalvos audinio, suformuotas kraštelis, matomas iš viršaus. Rankovės užsibaigia centre į viršų smailėjančiais figūriniais rankogaliais, kurių sujungimo su rankove kraštai iš avietinės spalvos audinio. Paltas nugaroje su vidurio siūle, kuri užsibaigia atviru skeltuku. Paltas žemiau liemens linijos su uždėtinėmis šoninėmis kišenėmis su stačiakampiais antkišeniais.
Kariūnių moterų ceremonijų uniformos elementai
139. Išeiginė pilotė juodos spalvos, klasikinio modelio, su atvartais, kurių kraštelis su avietinio audinio įsiuvais.
140. Ceremonijų uniformos kostiumą sudaro švarkas, kelnės ir sijonas iš juodos spalvos audinio.
Švarkas frenčiaus tipo, prigludęs, nugaroje dvi siūlės, su avietinės spalvos įsiuvais. Švarkui užsegti skirtas priesiuvas, kurio kraštai iš abiejų pusių su avietinės spalvos audinio įsiuvais. Užsegamas 5 didelėmis uniformos sagomis su Vyčiu. Švarko stačios apykaklės kampai su trikampėliais, o jos kraštas ir įsiuvimo siūlė – su avietinio audinio įsiuvais. Švarkas su dviem poromis kišenių: viršutinės – krūtinės aukštyje, įleistinės, su figūriniais antkišeniais, užsegamis mažomis uniformos sagomis, kitos – žemiau liemens linijos, uždėtinės, su stačiakampiais antkišeniais, užsegamis tokiomis pat sagomis. Švarkas su kostiuminio audinio antpečiais, kurių apačia – iš avietinės spalvos audinio, suformuotas kraštelis, matomas iš viršaus. Rankovės užsibaigia centre į viršų smailėjančiais figūriniais rankogaliais, kurių sujungimo su rankove kraštai – su avietinės spalvos įsiuvais.
Kelnės ilgos, tiesaus kirpimo, su juosmeniu ir šoninėmis įleistinėmis kišenėmis. Kelnių šoninės siūlės – su avietinės spalvos antsiuvais.
Sijonas tiesaus kirpimo, su kloste nugaroje, kuri pasibaigia skeltuku. Sijono ilgis – dengia kelius (iki kelių apačios).
141. Išeiginis paltas juodos spalvos, klasikinio tipo, pusiau prigludusio silueto, šiltintas, su įsiūtinėmis rankovėmis ir dvieilis, užsegamas 3 poromis didelių uniformos sagų su Vyčiu. Apykaklė atverčiama, su atlapais. Paltas su paltinio audinio antpečiais, kurių apačia iš avietinės spalvos audinio, suformuotas kraštelis, matomas iš viršaus. Rankovės užsibaigia centre į viršų smailėjančiais figūriniais rankogaliais, kurių sujungimo su rankove kraštai iš avietinės spalvos audinio. Paltas nugaroje su vidurio siūle, kuri užsibaigia atviru skeltuku. Paltas žemiau liemens linijos su uždėtinėmis šoninėmis kišenėmis su stačiakampiais antkišeniais.
VII SKYRIUS
GARBĖS SARGYBOS KUOPOS KARIŲ UNIFORMA
PIRMASIS SKIRSNIS
GARBĖS SARGYBOS KUOPOS KARIŲ UNIFORMOS RŪŠYS IR AKSESUARAI
147. Garbės sargybos kuopos karių naujos uniformos skirstomos į Sausumos pajėgų būrio karininkų ir karių uniformas, Karinių oro pajėgų būrio karininkų ir karių uniformas, Karinių jūrų pajėgų būrio karininkų ir karių uniformas.
148. Uniformos aksesuarai – išeiginiai antpečiai, antpečiai, trikampėliai, akselbantai, karininko – kardas, diržas, kardasaičiai ir kutai, baltas odinis diržas, pirštinės:
148.1. išeiginiai antpečiai – ant standaus pagrindo, aptraukto geltonos (Sausumos pajėgų) arba avietinės (Karinių oro pajėgų) spalvos apdailiniu audiniu, pritvirtintos nustatyto pavyzdžio pynutės iš aukso spalvos virvučių (pynutės pynimas toks pat kaip koncertinės uniformos vyresniųjų karininkų pynutės). Antpečiai prie švarko prisegami maža uniformos saga. Laipsnių skiriamieji ženklai į išeiginius antpečius segami ta pačia tvarka kaip į antpečius;
148.2. antpečiai – trapecijos formos, suapvalinta viršutine dalimi. Antpečiai prie švarko prisegami maža uniformos saga. Antpečiai yra skirtingi: Sausumos pajėgų būrio karių uniformų antpečių viršutinė dalis yra iš tamsios samanų spalvos, apatinė dalis – iš geltonos spalvos audinio, suformuotas kraštelis, matomas iš viršaus, Karinių oro pajėgų būrio karių uniformų antpečių viršutinė dalis yra iš tamsiai mėlynos spalvos audinio, apatinė dalis – iš avietinės spalvos audinio, suformuotas kraštelis, matomas iš viršaus.
Garbės sargybos kuopos karių uniformos antpečiai su laipsnių skiriamaisiais ženklais.
trikampėliai – su aukso spalvos Gediminaičių stulpais ir trikampėlio perimetru, uniformos spalvos fone;
148.3. akselbantai – ant peties tvirtinamas aprangos elementas, kurį sudaro aukso spalvos (viena arba dvi) plati pynutė ir virvutės, prie plačios pynutės galo tvirtinamas metalinis antgalis. Metalinis antgalis aukso spalvos, kulkos formos, su dviem sidabro spalvos ąžuolo šakelėmis.
Viengubi akselbantai – su viena plačia pynute ir vienu metaliniu antgaliu.
Dvigubi akselbantai – su dviem plačioms pynutėms ir dviem metaliniais antgaliais;
148.4. karininkų diržas – geltonai rudos spalvos nustatytu tautiniu raštu austa juosta, užsegama apskrita sagtimi su reljefiniu Vyčio ženklu, apjuostu ąžuolo lapų vainiku. Sagtis aukso spalvos metalo;
148.5. kardasaičiai – dviejų skirtingų ilgių (trumpas ir ilgas), aukso spalvos dirželiai su karabino tipo aukso spalvos sagtele kardui prisegti;
148.6. kutas – aukso spalvos, pritvirtintas prie juodos spalvos odinio dirželio. Dirželis per visą ilgį nusiūtas trimis lygiagrečiomis Lietuvos valstybės vėliavos spalvų siūlėmis;
148.7. karininkų kardas – su nerūdijančio (blizgaus) metalo spalvos plieno geležte ir aukso spalvos rankenos apsauga. Kardo rankena papuošta juoda oda. Prie rankenos pritvirtintas kutas. Kardo makštis iš nerūdijančio (blizgaus) metalo spalvos plieno su makšties apačioje figūriniu antgaliu;
148.8. baltas odinis diržas – platus, iš natūralios odos, užsegamas metaline sagtimi, komplektuojamas su šovinine ir peilio – durklo makštimi;
ANTRASIS SKIRSNIS
GARBĖS SARGYBOS KUOPOS SAUSUMOS PAJĖGŲ BŪRIO KARIŲ UNIFORMOS ELEMENTAI
Garbės sargybos kuopos Sausumos pajėgų būrio karininko uniforma
149. Sausumos pajėgų būrio karininko uniformą sudaro: uniforminė kepurė, uniforminis kostiumas, balti marškinaičiai, balta apykaklė, milinė, baltos pirštinės, baltos odinės pirštinės, juodi auliniai batai.
150. Uniforminė kepurė – iš tamsios samanų spalvos audinio, su plokščiu viršugalviu ir kietu cilindro formos pagrindu. Kepurės viršugalvio kraštai su geltonos spalvos įsiuvais. Kepurės priekyje kietas snapelis, juodos spalvos, virš jo dviem mažomis uniformos sagomis prisegtas dirželis: karininkų – pintas aukso spalvos. Priekyje, virš dirželio, prisegtas uniforminės kepurės ženklas.
151. Uniforminis kostiumas iš tamsios samanų spalvos audinio. Kostiumas susideda iš dviejų dalių – švarko ir kelnių.
Švarkas – frenčiaus tipo, liemenuotas, nugaros siūlė baigiasi skeltuku. Apykaklė stovės tipo, su aukso spalvos įsiuvais. Užsegamas šešiomis didelėmis uniformos sagomis, kurių apatinė – po diržu. Švarkas su dviem poromis uždėtinių kišenių: viršutinės kišenės – krūtinės aukštyje, kitos – žemiau liemens linijos, su figūriniais antkišeniais, kurie užsegami mažomis uniformos sagomis. Švarko rankovės su keturiomis mažomis uniformos sagomis, figūriniais rankogaliais, kurių prisiuvimo siūlė su geltonais įsiuvais. Prie švarko pečių prisiūtos kilpos, skirtos antpečiams užsidėti.
Kelnės – bridžių tipo, paplatintos viršutinėje dalyje iki kelių ir aptemtos apačioje, baigiasi kilpa. Šoninėje siūlėje – geltonas įsiuvas. Paaukštintass kelnių juosmuo, ties nugara suveržiamas raišteliais. Iš šonų gilios kišenės.
152. Balti marškinaičiai – klasikiniai, uždara apykakle iš baltos spalvos audinio, ilgomis ir trumpomis rankovėmis.
154. Milinė iš tamsios samanų spalvos vilnonio audinio. Milinė liemenuota, užsegama dviem eilėmis didelių uniformos sagų, po šešias kiekvienoje eilėje. Sagos išdėstytos nuo liemens linijos aukštyn platėjančiai. Viršutinės sagos – ties apykakle. Nugaroje milinė su gilia prasidedančia nuo apykaklės abipuse kloste, kuri ties liemeniu užsiūta. Klostės apačia su skeltuku, su penkiomis mažomis uniformos sagomis ant jo. Nugaroje yra du vienas ant kito užeinantys dirželiai, prisegami trimis didelėmis uniformos sagomis. Milinės priekyje, žemiau liemens linijos, – dvi įleistinės kišenės su stačiakampio formos antkišeniais. Milinės rankovės su rankogaliais, jų kraštai su geltonais įsiuvais. Pečių srityje prisiūtos kilpos antpečiams.
Garbės sargybos kuopos Sausumos pajėgų būrio kareivių ir puskarininkių uniforma
159. Sausumos pajėgų būrio karių uniformą sudaro: uniforminė kepurė, uniforminis kostiumas, balti marškinaičiai, balta apykaklė, milinė, baltos pirštinės, baltos odinės pirštinės, auliniai batai.
160. Uniforminė kepurė – iš tamsios samanų spalvos audinio, su plokščiu viršugalviu ir kietu cilindro formos pagrindu. Kepurės viršugalvio kraštai su geltonos spalvos įsiuvais. Kepurės priekyje kietas snapelis, juodos spalvos, virš jo dviem mažomis uniformos sagomis prisegtas dirželis: kareivių ir puskarininkių – austas aukso spalvos. Priekyje, virš dirželio, prisegtas uniforminės kepurės ženklas.
161. Uniforminis kostiumas iš tamsios samanų spalvos audinio. Kostiumas susideda iš dviejų dalių – švarko ir kelnių.
Švarkas – frenčiaus tipo, liemenuotas, nugaros siūlė baigiasi skeltuku. Apykaklė stovės tipo, su aukso spalvos įsiuvais. Užsegamas šešiomis didelėmis uniformos sagomis, kurių apatinė – po diržu. Švarkas su dviem poromis uždėtinių kišenių: viršutinės kišenės – krūtinės aukštyje, kitos – žemiau liemens linijos su figūriniais antkišeniais, kurie užsegami mažomis uniformos sagomis. Švarko rankovės su keturiomis mažomis uniformos sagomis, figūriniais rankogaliais, kurių prisiuvimo siūlė su geltonais įsiuvais. Prie švarko pečių prisiūtos kilpos, skirtos antpečiams užsidėti.
Kelnės – bridžių tipo, paplatintos viršutinėje dalyje iki kelių ir aptemtos apačioje, baigiasi kilpa. Šoninėje siūlėje – geltonas įsiuvas. Paaukštintass kelnių juosmuo, ties nugara suveržiamas raišteliais. Iš šonų gilios kišenės.
162. Balti marškinaičiai – klasikiniai, uždara apykakle iš baltos spalvos audinio, ilgomis ir trumpomis rankovėmis.
164. Milinė iš tamsios samanų spalvos vilnonio audinio. Milinė liemenuota, užsegama penkiais paslėptais kabliukais, o priekyje prisiūtos užsegimą imituojančios penkios didelės uniformos sagos. Nugaroje milinė su gilia prasidedančia nuo apykaklės abipuse kloste, kuri ties liemeniu užsiūta. Klostės apačia su skeltuku, su penkiomis mažomis uniformos sagomis ant jo. Nugaroje yra du vienas ant kito užeinantys dirželiai, prisegami trimis didelėmis uniformos sagomis. Milinės priekyje, žemiau liemens linijos, – dvi įleistinės įstrižos kišenės. Milinės rankovės – su rankogaliais, jų kraštai su geltonais įsiuvais. Pečių srityje prisiūtos kilpos antpečiams.
TREČIASIS SKIRSNIS
GARBĖS SARGYBOS KUOPOS KARINIŲ ORO PAJĖGŲ BŪRIO KARIŲ UNIFORMOS ELEMENTAI
Garbės sargybos kuopos Karinių oro pajėgų būrio karininko uniforma
169. Karinių oro pajėgų būrio karininko uniformą sudaro: uniforminė kepurė, uniforminis kostiumas, uniforminiai marškiniai, kaklaraištis, balti marškinaičiai, milinė, baltos pirštinės, baltos odinės pirštinės, uniforminiai pusbačiai, uniforminiai batai su pašiltinimu.
170. Uniforminė kepurė – iš tamsiai mėlynos spalvos audinio, su plokščiu viršugalviu ir kietu cilindro formos pagrindu. Kepurės viršugalvio kraštai su avietinės spalvos įsiuvais. Kepurės priekyje kietas snapelis, juodos spalvos, virš jo dviem mažomis uniformos sagomis prisegtas dirželis: karininkų – pintas aukso spalvos. Priekyje, virš dirželio, prisegtas uniforminės kepurės ženklas.
171. Uniforminis kostiumas iš tamsiai mėlynos spalvos audinio. Kostiumas susideda iš dviejų dalių – švarko ir kelnių.
Švarkas – liemenuotas, apykaklė su atvartais, nugaros siūlė baigiasi skeltuku, užsegamas keturiomis didelėmis uniformos sagomis. Švarkas su dviem poromis uždėtinių kišenių: viršutinės kišenės – krūtinės aukštyje, kitos – žemiau liemens linijos su figūriniais antkišeniais, kurie užsegami mažomis uniformos sagomis. Švarko rankovės su keturiomis mažomis uniformos sagomis, figūriniais rankogaliais, kurių prisiuvimo siūlė su avietinės spalvos įsiuvais. Švarko apykaklės atvartuose – trikampėliai. Prie švarko pečių prisiūtos kilpos, skirtos antpečiams užsidėti.
Kelnės tiesaus kirpimo, su šoninėmis ir dviem įleistinėmis kišenėmis nugarinėje dalyje, uždengtomis figūriniais antkišeniais, o šoninėse kelnių siūlėse įsiūti avietinės spalvos įsiuvai.
172. Uniforminiai marškiniai – baltos spalvos, klasikinio modelio, ilgomis rankovėmis, pusiau prigludę, su uždėtinėmis kišenėmis ties krūtine.
173. Balti marškinaičiai – klasikiniai, uždara apykakle iš baltos spalvos audinio, ilgomis ir trumpomis rankovėmis.
175. Milinė iš tamsiai mėlynos spalvos vilnonio audinio. Milinė liemenuota, užsegama dviem eilėmis didelių uniformos sagų, po šešias kiekvienoje eilėje. Sagos išdėstytos nuo liemens linijos aukštyn platėjančiai. Viršutinės sagos – ties apykakle. Nugaroje milinė su gilia prasidedančia nuo apykaklės abipuse kloste, kuri ties liemeniu užsiūta. Klostės apačia su skeltuku, su penkiomis mažomis uniformos sagomis ant jo. Nugaroje yra du vienas ant kito užeinantys dirželiai, prisegami trimis didelėmis uniformos sagomis. Milinės priekyje, žemiau liemens linijos, – dvi įleistinės kišenės su stačiakampio formos antkišeniais. Milinės rankovės su rankogaliais, jų kraštai avietinės spalvos. Pečių srityje prisiūtos kilpos antpečiams.
179. Uniforminiai batai su pašiltinimu – klasikinio stiliaus, juodos spalvos, natūralios odos šiltinti aulinukai.
Garbės sargybos kuopos Karinių oro pajėgų būrio kareivių ir puskarininkių uniforma
181. Karinių oro pajėgų būrio karių uniformą sudaro: uniforminė kepurė, uniforminis kostiumas, balti marškinaičiai, balta apykaklė, milinė, baltos pirštinės, baltos odinės pirštinės, auliniai batai.
182. Uniforminė kepurė – iš tamsiai mėlynos spalvos audinio, su plokščiu viršugalviu ir kietu cilindro formos pagrindu. Kepurės viršugalvio kraštai su avietinės spalvos įsiuvais. Kepurės priekyje kietas snapelis, juodos spalvos, virš jo dviem mažomis uniformos sagomis prisegtas dirželis: kareivių ir puskarininkių – austas aukso spalvos. Priekyje, virš dirželio, prisegtas uniforminės kepurės ženklas.
183. Uniforminis kostiumas iš tamsiai mėlynos spalvos audinio. Kostiumas susideda iš dviejų dalių – švarko ir kelnių.
Švarkas – frenčiaus tipo, liemenuotas, nugaros siūlė baigiasi skeltuku. Apykaklė stovės tipo su avietinės spalvos įsiuvais. Užsegamas šešiomis didelėmis uniformos sagomis, kurių apatinė – po diržu. Švarkas su dviem poromis uždėtinių kišenių: viršutinės kišenės – krūtinės aukštyje, kitos – žemiau liemens linijos su figūriniais antkišeniais, kurie užsegami mažomis uniformos sagomis. Švarko rankovės su keturiomis mažomis uniformos sagomis, figūriniais rankogaliais, kurių prisiuvimo siūlė su avietiniais įsiuvais. Prie švarko pečių prisiūtos kilpos, skirtos antpečiams užsidėti.
Kelnės – bridžių tipo, paplatintos viršutinėje dalyje, iki kelių ir aptemtos apačioje, baigiasi kilpa. Šoninėje siūlėje – avietiniais įsiuvas. Paaukštintass kelnių juosmuo ties nugara suveržiamas raišteliais. Iš šonų gilios kišenės.
184. Balti marškinaičiai – klasikiniai, uždara apykakle iš baltos spalvos audinio, ilgomis ir trumpomis rankovėmis.
186. Milinė iš tamsiai mėlynos spalvos vilnonio audinio. Milinė liemenuota, užsegama penkiais paslėptais kabliukais, o priekyje prisiūtos užsegimą imituojančios penkios didelės uniformos sagos. Nugaroje milinė su gilia prasidedančia nuo apykaklės abipuse kloste, kuri ties liemeniu užsiūta. Klostės apačia su skeltuku, su penkiomis mažomis uniformos sagomis ant jo. Nugaroje yra du vienas ant kito užeinantys dirželiai, prisegami trimis didelėmis uniformos sagomis. Milinės priekyje, žemiau liemens linijos, – dvi įleistinės įstrižos kišenės. Milinės rankovės – su rankogaliais, jų kraštai su avietinės spalvos įsiuvais. Pečių srityje prisiūtos kilpos antpečiams.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
GARBĖS SARGYBOS KUOPOS KARINIŲ JŪRŲ PAJĖGŲ BŪRIO KARIŲ NAUJOS UNIFORMOS
Garbės sargybos kuopos Karinių jūrų pajėgų būrio karininko uniforma
191. Karinių jūrų pajėgų būrio karininko uniformą sudaro: uniforminė kepurė, uniforminis kostiumas, uniforminiai marškiniai, balti marškinaičiai, kaklaraištis, milinė, baltos pirštinės, baltos odinės pirštinės, uniforminiai pusbačiai, uniforminiai batai su pašiltinimu.
192. Uniforminė kepurė – iš baltos spalvos audinio, su plokščiu viršugalviu ir kietu cilindro formos juodos spalvos pagrindu. Kepurės priekyje kietas juodos spalvos snapelis. Atsižvelgiant į karinį laipsnį, uniforminės kepurės su skirtingais snapeliais ir aukso spalvos dirželiais (kaip Karinių jūrų pajėgų naujoje kasdienėje ir ceremonijų uniformoje).
193. Uniforminis kostiumas susideda iš juodo audinio švarko ir kelnių.
Švarkas – liemenuotas, dvieilis, užsegamas trimis poromis didelių uniformos sagų. Švarko apykaklė atlenkiama, su atvartais, atvartų kampai platesni už apykaklės. Švarkas – su šoninėmis įleistinėmis kišenėmis žemiau liemens linijos, uždengtomis stačiakampiais antkišeniais. Laipsnių skiriamieji ženklai tvirtinami ant rankovių – laipsnių skiriamosios juostelės prisiuvamos lygiagrečiai apatiniam jos kraštui.
Kostiumo kelnės tiesaus kirpimo, su šoninėmis ir dviem įleistinėmis kišenėmis nugarinėje dalyje, uždengtomis antkišeniais.
194. Uniforminiai marškiniai – baltos spalvos, klasikinio modelio, pusiau prigludę, su uždėtinėmis kišenėmis ties krūtine. Marškiniai ilgomis rankovėmis.
195. Balti marškinaičiai – klasikiniai, uždara apykakle, iš audinio, ilgomis ir trumpomis rankovėmis.
197. Milinė iš juodos spalvos vilnonio audinio. Milinė liemenuota, užsegama dviem eilėmis didelių uniformos sagų, po šešias kiekvienoje eilėje. Sagos išdėstytos nuo liemens linijos aukštyn platėjančiai. Viršutinės sagos – ties apykakle. Nugaroje milinė su gilia prasidedančia nuo apykaklės abipuse kloste, kuri ties liemeniu užsiūta. Klostės apačia su skeltuku, su penkiomis mažomis uniformos sagomis ant jo. Nugaroje yra du vienas ant kito užeinantys dirželiai, prisegami trimis didelėmis uniformos sagomis. Milinės priekyje, žemiau liemens linijos, – dvi įleistinės kišenės su stačiakampio formos antkišeniais. Ant milinės rankovių, lygiagrečiai apatiniam jos kraštui, žymimi laipsnių skiriamieji ženklai.
201. Uniforminiai batai su pašiltinimu – klasikinio stiliaus, juodos spalvos, natūralios odos šiltinti aulinukai.
Garbės sargybos kuopos Karinių jūrų pajėgų būrio jūreivių ir puskarininkių uniforma
203. Karinių jūrų pajėgų būrio karių uniformą sudaro: balta besnapė kepurė, juoda besnapė kepurė, balta jūreivio palaidinė, juoda jūreivio palaidinė, jūreivio kelnės, balti marškinaičiai, jūreivio komplektas, puspaltis, šalikas, baltos pirštinės, baltos odinės pirštinės, aulinukai, blauzdinės.
204. Besnapė kepurė (balta) – iš balto audinio su plokščiu viršugalviu ir juodu kietu cilindro formos pagrindu. Cilindro formos pagrindas apjuostas juodu kaspinu su aukso spalvos raidėmis KARINĖS JŪRŲ PAJĖGOS, nuo kurio nusitęsia kaspino galai. Kepurės priekyje įsegtas besnapės kepurės ženklas.
205. Balta jūreivių palaidinė – tiesaus kirpimo, įsiūtinėmis rankovėmis, su rankogaliais ir didele jūreiviška apykakle. Pečių srityje prisiūtos kilpos antpečiams.
206. Jūreivių juoda palaidinė tiesaus kirpimo, įsiūtinėmis rankovėmis, su rankogaliais ir didele jūreiviška apykakle. Pečių srityje prisiūtos kilpos antpečiams.
207. Jūreivių kelnės – juodos spalvos, specialaus kirpimo, t. y. su užsegimu abiejuose šonuose ir specialios konstrukcijos kišenėmis; juosmuo suformuotas iš pagrindinių detalių, nusiuvant klosteles.
208. Balti marškinaičiai – klasikiniai, uždara apykakle, iš audinio, ilgomis ir trumpomis rankovėmis.
209. Jūreivių komplektą sudaro mėlynos spalvos jūreiviška apykaklė ir rankogaliai. Apykaklės ir rankogalių kontūras apvestas trimis lygiagrečiomis baltomis juostelėmis, apykaklės kampuose – balti Gediminaičių stulpai.
210. Puspaltis iš juodos spalvos vilnonio audinio. Puspaltis liemenuotas, užsegamas dviem eilėmis didelių uniformos sagų, po penkias kiekvienoje eilėje. Priekyje, žemiau liemens linijos, – įleistinės kišenės su stačiakampiais antkišeniais. Nugara su papete, vidurio siūle ir dirželiu ties liemeniu, prisegamu dviem didelėmis uniformos sagomis. Pečių srityje prisiūtos kilpos antpečiams.
VIII SKYRIUS
KONCERTINĖ UNIFORMA
PIRMASIS SKIRSNIS
KONCERTINIŲ UNIFORMŲ RŪŠYS IR AKSESUARAI
217. Koncertinės uniformos skirstomos į Sausumos, Karinių oro ir Karinių jūrų pajėgų koncertines uniformas.
218. Koncertinės uniformos aksesuarai: karininkų – trikampėliai, išeiginiai antpečiai su laipsnių skiriamaisiais ženklais (Lietuvos kariuomenės orkestro), antpečiai (Sausumos ir Karinių oro pajėgų), laipsnių skiriamosios juostelės (Karinių jūrų pajėgų), movos su laipsnių skiriamaisiais ženklais, koncertiniai akselbantai, karininko diržas (Lietuvos kariuomenės orkestro); kareivių ir puskarininkių – trikampėliai (Sausumos ir karinių oro pajėgų), antpečiai ir movos su lyros ženklu, koncertiniai akselbantai, baltas odinis diržas (Lietuvos kariuomenės orkestro):
218.1. Išeiginiai antpečiai – ant standaus pagrindo, aptraukto geltonos spalvos audiniu, pritvirtintos nustatyto pavyzdžio pynutės iš aukso spalvos virvučių (jaunesniųjų karininkų pynutė nupinta iš dviejų vienodų tarpusavyje lygiagrečiai sutvirtintų virvučių, antpečio kraštai viso perimetro ilgiu apjuosti tokiomis pat dviem lygiagrečiai sutvirtintomis virvutėmis, vyresniųjų karininkų pynutė nupinta iš keturių vienodų tarpusavyje lygiagrečiai sutvirtintų virvučių). Antpečiai nuimami – tam kitoje antpečio pusėje centre per visą antpečio ilgį prisiuvama standi juostelė su angele sagai.
218.4. Koncertiniai akselbantai – tarpusavyje sujungtos dvi aukso spalvos pynutės ir virvutės, prie kurių galų pritvirtinti du kutai.
ANTRASIS SKIRSNIS
VISIEMS MUZIKANTAMS VIENODI KONCERTINĖS UNIFORMOS ELEMENTAI
219. Kaklaraištis (vyrams), kaklaraištis (moterims), balti marškinaičiai (vyrams), kelnių diržas, uniforminiai batai su pašiltinimu – profesinės karo tarnybos karių kasdienės ir ceremonijų uniformos elementai.
220. Uniforminiai marškiniai – baltos spalvos (vyrams), uniforminiai marškiniai baltos spalvos (moterims), šalikas, baltos pirštinės – Karinių jūrų pajėgų profesinės karo tarnybos karių ceremonijų uniformos elementai.
222. Koncertiniai pusbačiai (vyrams) – klasikinio stiliaus, iš natūralios lakinės odos, suvarstomi, juodos spalvos.
TREČIASIS SKIRSNIS
LIETUVOS KARIUOMENĖS ORKESTRO IR SAUSUMOS PAJĖGŲ KONCERTINĖ UNIFORMA
Lietuvos kariuomenės orkestro ir Sausumos pajėgų muzikantų vyrų
koncertinė uniforma
224. Muzikantų vyrų koncertinę uniformą sudaro: uniforminė kepurė, beretė, koncertinis kostiumas, uniforminiai marškiniai, balti marškinaičiai, kaklaraištis, milinė (tik Lietuvos kariuomenės orkestrui), kasdienė striukė, šalikas, baltos pirštinės, baltos odinės pirštinės, kelnių diržas, karininko diržas ir baltas odinis diržas (tik Lietuvos kariuomenės orkestrui), koncertiniai pusbačiai, uniforminiai batai su pašiltinimu.
225. Koncertinį kostiumą sudaro švarkas ir kelnės iš samanų spalvos audinio.
Švarkas pusiau prigludusio silueto, su kiek paaukštintu užsegimu su 5 didelėmis uniformos sagomis. Švarko apykaklė atlenkiama, su atvartais. Švarkas su dviem poromis uždėtinių kišenių: viršutinės kišenės – krūtinės aukštyje su figūriniais antkišeniais, apatinės – žemiau liemens linijos, erdvinės, su stačiakampiais antkišeniais. Visi antkišeniai užsegami mažomis uniformos sagomis. Rankovės įsiūtinės, su pridurtais figūriniais rankogaliais, kurių prisiuvimo siūlėje geltoni įsiuvai. Prie švarko pečių prisiūtos juostelės, skirtos išeiginiams antpečiams (karininkams) arba antpečiams (kareiviams ir puskarininkiams) užsidėti.
Kostiumo kelnės tiesaus kirpimo su geltonos spalvos įsiuvais šoninėse siūlėse. Kelnių nugarinėje dalyje – 2 įleistinės kišenės, uždengtos figūriniais antkišeniais.
226. Milinės siuvamos iš tamsios samanų spalvos vilnonio audinio ir yra dviejų modelių (kapelmeisterio ir orkestranto). Kapelmeisterio milinė – Garbės sargybos kuopos Sausumos pajėgų būrio karininko uniformos elementas. Orkestranto milinė – Garbės sargybos kuopos Sausumos pajėgų būrio karių uniformos elementas.
227. Uniforminė kepurė – Sausumos ir Specialiųjų operacijų pajėgų profesinės karo tarnybos karių vyrų kasdienės ir ceremonijų uniformos elementai.
Lietuvos kariuomenės orkestro ir Sausumos pajėgų muzikančių moterų
koncertinė uniforma
229. Muzikančių moterų koncertinę uniformą sudaro: uniforminė kepuraitė, beretė, koncertinis kostiumas, uniforminiai marškiniai, kaklaraištis, milinė (tik Lietuvos kariuomenės orkestrui), kasdienė striukė, šalikas, baltos pirštinės, baltos odinės pirštinės, kelnių diržas, baltas odinis diržas (tik Lietuvos kariuomenės orkestrui), koncertiniai bateliai ir uniforminiai batai su pašiltinimu.
230. Koncertinį kostiumą sudaro švarkas ir koncertinės kelnės iš samanų spalvos audinio.
Švarkas pusiau prigludusio silueto, užsegamas 5 didelėmis uniformos sagomis. Švarko apykaklė atlenkiama, su atvartais. Švarkas – su šoninėmis įleistinėmis kišenėmis žemiau liemens linijos, uždengtomis stačiakampiais antkišeniais, užsegamis mažomis uniformos sagomis. Rankovės įsiūtinės. Prie švarko pečių prisiūtos juostelės, skirtos išeiginiams antpečiams (karininkėms) arba antpečiams (kareiviams ir puskarininkiams) užsidėti.
Kelnės tiesaus kirpimo, su šoninėmis įleistinėmis kišenėmis ir geltonos spalvos antsiuvais ant šoninių kelnių siūlių.
231. Milinė siuvama iš tamsios samanų spalvos vilnonio audinio, pusiau prigludusio silueto, su asimetriniu užsegimu kairėje pusėje. Milinės užsegimas dvieilis (užsegama 3 poromis didelių uniformos sagų su Vyčiu). Milinė nugaroje su vidurio siūle, kuri užsibaigia atviru skeltuku. Nugaroje yra du vienas ant kito užeinantys dirželiai, prisegami 3 didelėmis uniformos sagomis su Vyčiu. Milinės rankovės – su atvartais, jų kraštai su geltonais įsiuvais. Milinės priekyje, žemiau liemens linijos, – dvi įleistinės įstrižos kišenės. Antpečiai iš milinės audinio, su geltonu apsiuvu.
232. Uniforminė kepuraitė – Sausumos ir Specialiųjų operacijų pajėgų profesinės karo tarnybos karių moterų kasdienės ir ceremonijų uniformos elementai.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KARINIŲ ORO PAJĖGŲ KONCERTINĖ UNIFORMA
Karinių oro pajėgų muzikantų vyrų koncertinė uniforma
234. Karinių oro pajėgų muzikantų vyrų koncertinę uniformą sudaro: uniforminė kepurė, pilotė, koncertinis kostiumas, uniforminiai marškiniai, balti marškinaičiai, kaklaraištis, kasdienė striukė, šalikas, baltos pirštinės, baltos odinės pirštinės, kelnių diržas, koncertiniai pusbačiai, uniforminiai batai su pašiltinimu.
235. Koncertinį kostiumą sudaro švarkas ir kelnės iš tamsiai mėlynos spalvos audinio.
Švarkas pusiau prigludusio silueto, su kiek paaukštintu užsegimu 5 didelėmis uniformos sagomis. Švarko apykaklė atlenkiama, su atvartais. Švarkas su dviem poromis uždėtinių kišenių: viršutinės kišenės – krūtinės aukštyje, su figūriniais antkišeniais, apatinės – žemiau liemens linijos, erdvinės, su stačiakampiais antkišeniais. Visi antkišeniai užsegami mažomis uniformos sagomis. Rankovės įsiūtinės. Prie švarko pečių prisiūtos juostelės, skirtos išeiginiams antpečiams (karininkams) arba antpečiams (kareiviams ir puskarininkiams) užsidėti.
Kostiumo kelnės tiesaus kirpimo. Kelnių nugarinėje dalyje – 2 įleistinės kišenės, uždengtos figūriniais antkišeniais.
236. Pilotė, uniforminė kepurė – Karinių oro pajėgų profesinės karo tarnybos karių vyrų kasdienės ir ceremonijų uniformos elementai.
Karinių oro pajėgų muzikančių moterų koncertinė uniforma
238. Karinių oro pajėgų muzikančių moterų koncertinę uniformą sudaro: uniforminė kepuraitė, pilotė, koncertinis kostiumas, uniforminiai marškiniai, kaklaraištis, kasdienė striukė, šalikas, baltos pirštinės, baltos odinės pirštinės, kelnių diržas, koncertiniai bateliai ir uniforminiai batai su pašiltinimu.
239. Koncertinį kostiumą sudaro švarkas ir koncertinės kelnės iš tamsiai mėlynos spalvos audinio.
Švarkas pusiau prigludusio silueto, užsegamas 5 didelėmis uniformos sagomis. Švarko apykaklė atlenkiama, su atvartais. Švarkas – su šoninėmis įleistinėmis kišenėmis žemiau liemens linijos, uždengtomis stačiakampiais antkišeniais, užsegamis mažomis uniformos sagomis. Rankovės įsiūtinės. Prie švarko pečių prisiūtos juostelės, skirtos išeiginiams antpečiams (karininkėms) arba antpečiams (kareiviams ir puskarininkiams) užsidėti.
Kelnės tiesaus kirpimo, su šoninėmis įleistinėmis kišenėmis.
PENKTASIS SKIRSNIS
KARINIŲ JŪRŲ PAJĖGŲ KONCERTINĖ UNIFORMA
Karinių jūrų pajėgų muzikantų vyrų koncertinė uniforma
241. Karinių jūrų pajėgų muzikantų vyrų koncertinę uniformą sudaro: uniforminė kepurė, pilotė, koncertinis kostiumas, uniforminiai marškiniai, balti marškinaičiai, kaklaraištis, kasdienė striukė, šalikas, baltos pirštinės, baltos odinės pirštinės, kelnių diržas, koncertiniai pusbačiai, uniforminiai batai su pašiltinimu.
242. Koncertinis kostiumas susideda iš juodo audinio švarko ir kelnių.
Švarkas – pusiau prigludusio silueto, dvieilis, užsegamas 3 poromis didelių uniformos sagų. Švarko apykaklė atlenkiama, su atvartais, atvartų kampai platesni už apykaklės. Švarkas – su šoninėmis įleistinėmis kišenėmis žemiau liemens linijos, uždengtomis stačiakampiais antkišeniais. Prie švarko pečių prisiūtos juostelės, skirtos antpečiams užsidėti. Laipsnių skiriamieji ženklai tvirtinami ant rankovių – laipsnių skiriamosios juostelės prisiuvamos lygiagrečiai apatiniam jos kraštui.
Kostiumo kelnės tiesaus kirpimo, su šoninėmis ir dviem įleistinėmis kišenėmis nugarinėje dalyje, uždengtomis figūriniais antkišeniais.
243. Uniforminė kepurė, pilotė – Karinių jūrų pajėgų profesinės karo tarnybos karių vyrų kasdienės ir ceremonijų uniformos elementai.
Karinių jūrų pajėgų muzikančių moterų koncertinė uniforma
245. Karinių jūrų pajėgų muzikančių moterų koncertinę uniformą sudaro: uniforminė kepuraitė, pilotė, koncertinis kostiumas, uniforminiai marškiniai, kaklaraištis, kasdienė striukė, šalikas, baltos pirštinės, baltos odinės pirštinės, kelnių diržas, koncertiniai bateliai ir uniforminiai batai su pašiltinimu.
246. Koncertinį kostiumą sudaro švarkas ir kelnės iš juodo audinio.
Švarkas – pusiau prigludusio silueto, užsegamas 3 didelėmis uniformos sagomis su inkaru. Švarko apykaklė atlenkiama, su atvartais, atvartų kampai platesni už apykaklės. Švarkas – su įleistinėmis kišenėmis žemiau liemens linijos, uždengtomis stačiakampiais antkišeniais. Prie švarko pečių prisiūtos juostelės, skirtos antpečiams užsidėti. Laipsnių skiriamieji ženklai tvirtinami ant rankovių – laipsnių skiriamosios juostelės prisiuvamos lygiagrečiai apatiniam jos kraštui.
Kelnės tiesaus kirpimo su šoninėmis įleistinėmis kišenėmis.
IX SKYRIUS
UNIFORMOS DĖVĖJIMO TAISYKLĖS
PIRMAS SKIRSNIS
UNIFORMOS DĖVĖJIMAS
248. Kariai, vykdydami tarnybos pareigas, privalo dėvėti uniformą, kaip numatoma šiame skyriuje (toliau – Dėvėjimo tvarka), išskyrus kituose teisės aktuose nustatytas išimtis. Kariai ne tarnybos metu gali dėvėti lauko uniformą, kasdienę uniformą ir ceremonijų uniformas. Kariai, kurie dėvi uniformas ne tarnybos metu, privalo jas dėvėti tvarkingas, pagal Dėvėjimo tvarkoje nustatytus uniformos dėvėjimo reikalavimus bei užtikrinti, kad uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu nediskredituotų kario statuso, karo tarnybos ir krašto apsaugos sistemos institucijų.
249. Uniformos dėvėjimo atvejai:
249.1. lauko uniformą (žr. 5 priedą) dėvi kariai pratybų metu, taip pat gali dėvėti mokymų ir tarnybos metu nuolatinės dislokacijos vietose;
249.2. skraidančiojo personalo uniformą (žr. 6 priedą) dėvi kariai, vykdydami funkcijas orlaivių įgulų sudėtyje, mokymų, pratybų, tarnybos metu nuolatinės dislokacijos vietose;
249.3. kasdienę uniformą (žr. 7 priedą) gali dėvėti kariai, tarnybos metu štabuose, nuolatinės dislokacijos vietose ir kitose Krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) institucijose;
249.4. ceremonijų uniformą (žr. 8 priedą) dėvi KAS kariai iškilmingų rikiuočių metu, valstybinių švenčių dienomis, iškilmingų susirinkimų, oficialių (diplomatinių) priėmimų ir kitais atvejais pagal protokolo reikalavimus. Jei kariai yra įsigiję iškilmingoms progoms skirtą uniformą, oficialių (diplomatinių) priėmimų metu ją gali dėvėti vietoje ceremonijų uniformos;
249.5. Garbės sargybos kuopos karių uniformą (žr. 9 priedą) dėvi Garbės sargybos kuopos kariai Lietuvos Respubliką ir Lietuvos kariuomenę reprezentuojančiuose renginiuose ir pasiruošimo jiems metu;
250. KAS institucijų ir jų padalinių vadovai, atsižvelgdami į tarnybos specifiką, gali nurodyti kariams, kada jiems dėvėti lauko uniformą, kada kasdienę ar ceremonijų uniformą.
251. Kasdienė ir ceremonijų uniformos dėvimos, pagal Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšis:
251.1. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų (toliau – SP) ir Specialiųjų pajėgų (toliau – SOP) kasdienę ir ceremonijų uniformas dėvi SP ir SOP profesinės karo tarnybos kariai ir kiti profesinės karo tarnybos kariai, kurie tarnauja KAS padaliniuose, nepriklausančiuose pajėgoms;
251.2. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (toliau – KOP) kasdienę ir ceremonijų uniformas dėvi KOP profesinės karo tarnybos kariai;
251.3. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (toliau – KJP) kasdienę ir ceremonijų uniformas dėvi KJP profesinės karo tarnybos kariai ir Kovinių narų tarnyba;
252. Kariai gali uniformos nedėvėti dėl savo pareigų ar tarnybos specifikos (kai teikia medicinos paslaugas, atlieka religines apeigas, atstovauja krašto apsaugos sistemos interesams teismuose, teisėsaugos institucijose, kitose valstybės institucijose, vykdo užduotis Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės Karo policijoje, Specialiųjų operacijų pajėgose, dėl kurių specifikos uniformos dėvėti nereikia), taip pat kitais Lietuvos kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens nustatytais atvejais.
254. Uniformos dėvėjimą, kai vykstama į užsienio valstybes, taip pat buvimo jose metu nustato dokumentas, kuriuo karys siunčiamas į užsienio valstybę, atsižvelgiant į priimančiosios šalies pateiktą informaciją ir reikalavimus. Kariui galima vykti į užsienio valstybę (konferenciją, seminarą ir pan.) be uniformos, jeigu šių renginių organizatoriai nereikalauja, kad būtų dėvima uniforma.
Antsiuvas LITHUANIA – gali būti dėvimas tik tarnaujant užsienyje.
255. Kariai, atvykę į kitą KAS instituciją ar jos padalinį arba į karinę mokymo įstaigą mokytis, dėvi savo pajėgų rūšies uniformą.
256. Dėvint uniformą, kariams leidžiama apsivilkti apsauginius (atspindinčius šviesą) viršutinius drabužius, kai tai tikslinga dėl darbo saugos ir sveikatos užtikrinimo.
257. Jei reikia dėl karo tarnybos pobūdžio, prie lauko uniformos, skraidančiojo personalo uniformos nešiojama ekipuotė ar specialiosios priemonės.
258. Kario dėvima uniforma turi būti tvarkinga, švari, išlyginta ir tinkamai pritaikyta (atskiri uniformos elementai neturi būti per ankšti ar per laisvi). Kostiumų (išskyrus lauko ir skraidančiojo personalo uniformas) kelnės lyginamos su kantu: nuo priekinių įsiuvų per visą ilgį ir išlaikant simetriją nugaros dalyje. Kelnių kantai turi būti išlyginti be lūžių. Kelnių priekinės puselės kanto klostė turi liesti pusbačių viršų ties batų raišteliais, kelnių nugarinės puselės kanto linija turi dengti bato užkulnį ir siekti bato pakulnės viršutinį tašką.
259. Draudžiama uniformos kišenėse laikyti rankas, nešiotis joms nepritaikytus (sunkius ir (ar) didelius, deformuojančius uniformą) daiktus (išskyrus lauko uniformoje pratybų metu).
260. Kariai dėvi uniformą su jiems suteikto karinio laipsnio ir jo tarnybos vietos skiriamaisiais ženklais, išskyrus atvejus, kai dėl vykdomų tarnybos užduočių pobūdžio reikia dėvėti kitaip. Perkėlus karį iš vienos tarnybos vietos į kitą, jam leidžiama dėvėti, kol bus aprūpintas naujos tarnybos skiriamaisiais ženklais, uniformą su buvusios tarnybos skiriamaisiais ženklais.
261. Visi skiriamieji ženklai turi būti tvarkingi (nenublukę, švarūs, tinkamai pritvirtinti ir pan.).
263. Lauke karys turi būti su galvos apdangalu, išskyrus šiuos atvejus:
263.1. pratybų, mokymų, kovinių operacijų ir kitais atvejais, kai tai kelia grėsmę darbo saugai ir sveikatai;
263.2. važiuojant atviromis transporto priemonėmis, kai privaloma užsidėti apsauginį šalmą. Išlipę iš šių transporto priemonių, kariai turi nusiimti apsauginius šalmus ir užsidėti leistinus dėvėti galvos apdangalus;
265. Patalpoje karys turi nusiimti galvos apdangalą, išskyrus atvejus, kai budėdamas karys nešioja ginklą, pritvirtintą prie ekipuotės ar kito specialios paskirties diržo, taip pat kitais teisės aktų nustatytais atvejais arba pagal protokolo reikalavimus.
266. Kai galvos apdangalas nededamas ant galvos, karys, vilkėdamas kasdienę ar ceremonijų uniformą, gali neštis jį rankoje; vilkėdamas lauko ar skraidančiojo personalo uniformą, gali galvos apdangalą laikyti tvarkingai sulankstytą kelnių uždėtinėje kišenėje.
267. Viršutinių drabužių (striukių, puspalčių, paltų, milinių) rankovės turi uždengti apačioje vilkimų drabužių rankoves.
269. Kelnės, sijonai turi būti pritaikyti ir nešiojami taip, kad juosmens centras būtų liemens linijoje.
270. Prie kasdienės, ceremonijų, Garbės sargybos kuopos ir Lietuvos kariuomenės orkestrų koncertinės uniformų:
ANTRAS SKIRSNIS
LAUKO UNIFORMOS ELEMENTŲ NEŠIOJIMO REIKALAVIMAI
272. Lauko uniformos kepurė nešiojama taip, kad snapelis būtų antakių lygyje, o lauko uniformos kepurės ženklas – vienoje vertikalioje linijoje su nosimi.
273. Lauko uniformos panama nešiojama taip, kad lauko uniformos kepurės ženklas būtų vienoje vertikalioje linijoje su nosimi.
274. Kepuraitė nešiojama taip, kad būtų pridengtos ausys. Kepuraitę galima nešioti vėsiu, šaltu ar ypač šaltu oru.
275. Kariai prie lauko uniformos gali nešioti beretes (KOP ir KJP kariai – pilotes, beretes). Beretė nešiojama taip, kad būtų per 2–3 cm virš antakių, pakreipta į dešinę pusę, su beretės ženklu, įsegtu į specialų pakietinimą kairėje jos pusėje, virš kairės akies. Pilotė uždedama taip, kad būtų per 2–3 cm virš antakių ir kad priekinis jos įsiuvas būtų vienoje vertikalioje linijoje su nosimi. Pilotės ženklas įsegamas kairėje jos pusėje į tam skirtą pakietinimą taip, kad būtų per 2,5 cm nuo pilotės atvartėlio viršaus ir per 2,5 cm nuo priekio.
276. Kaklamautę galima nešioti ant kaklo, arba suformavus kepuraitę, nešioti kaip pošalmį. Kaklamaute galima pridengti veidą, kai norima apsisaugoti nuo dulkių.
277. Laivo įgulos nario kepurė nešiojama tik vykdant tarnybą laive, kepurės snapelis – antakių lygyje, o kepurės ženklas – vienoje vertikalioje linijoje su nosimi.
279. Lauko uniformos kostiumo palaidinė dėvima užleista ant kelnių. Palaidinė dėvima su atsegta apykakle. Vieneto vado sprendimu, pratybų ir taktinių užduočių metu apykaklė gali būti užsegta. Šiltu, karštu oru leidžiama palaidinę dėvėti atraitotomis rankovėmis. Rankovės atraitojamos išvirkščia audinio puse į viršų, ne platesne kaip 10 cm pločio ir ne siauresne kaip 5 cm pločio juosta, 1–3 cm atstumu virš alkūnės.
280. Lauko uniformos kostiumo kelnės dėvimos, kai kelnių apačia užleista ant batų. Kelnių apačia turi būti sutraukta. Kelnių apačioje esantis kabliukas gali būti užkabinamas už batų batraiščių prilaikyti jas.
281. Lauko uniformos taktinį kostiumą galima dėvėti kaip viršutinį drabužį šiltu, karštu ar vėsiu oru lauko pratybų ir taktinių užduočių vykdymo metu.
282. Lauko uniformos taktinio kostiumo palaidinė dėvima užleista ant kelnių. Palaidinė dėvima su atsegta apykakle. Vieneto vado sprendimu, pratybų ir taktinių užduočių metu apykaklė gali būti užsegta. Šiltu, karštu oru leidžiama palaidinę dėvėti atraitotomis rankovėmis. Rankovės atraitojamos išvirkščia audinio puse į viršų, ne platesne kaip 10 cm pločio ir ne siauresne kaip 5 cm pločio juosta, 1–3 cm atstumu virš alkūnės.
283. Lauko uniformos taktinio kostiumo marškinaičiai dėvimi pratybų ir taktinių užduočių metu po šarvine liemene arba be jos sukišti į kelnes, arba užleisti ant kelnių. Marškinaičiai gali būti dėvimi su atsegta arba užsegta apykakle, šiltu, karštu oru pratybų metu, dalyvaujant tarptautinėse operacijose (KAS institucijų ir jų padalinių vadovų nurodymu, jei kitaip nereikalauja saugumas ir karo tarnybos pobūdis).
284. Lauko uniformos taktinio kostiumo kelnės dėvimos, kai kelnių apačia užleista ant batų. Kelnių apačia gali būti susiaurinama su kibaus užsegimo liežuvėliu. Kelnių apačioje esantis kabliukas gali būti užkabinamas už batų batraiščių prilaikyti jas.
285. Apatinių drabužių komplektas (lauko uniformos 1 sluoksnis) (ar atskiros jo dalys) vilkimas po lauko uniformos kostiumu, lauko uniformos taktiniu kostiumu, šiltų apatinių drabužių komplektu (lauko uniformos 2 sluoksnis), lauko uniformos marškinaičiai ypač šaltam orui (lauko uniformos 3 sluoksnis), lauko uniformos šiltu švarku (lauko uniformos 4 sluoksnis) arba universalia striuke (lauko uniformos 5 sluoksnis). Apatinių drabužių komplekto marškinaičiai (lauko uniformos 1 sluoksnis) KAS institucijų ir jų padalinių vadovų nurodymu (jei kitaip nereikalauja saugumas ir karo tarnybos pobūdis) vilkimi karštu oru pratybų metu ir karinėse teritorijose be kitų viršutinių drabužių. Šiuo atveju naudojamas galvos apdangalas – lauko uniformos kepurė ar panama.
286. Šiltų apatinių drabužių komplektas (lauko uniformos 2 sluoksnis) (ar atskiros jo dalys) vilkimas po lauko uniformos kostiumu, lauko uniformos taktiniu kostiumu, lauko uniformos šiltu švarku (lauko uniformos 4 sluoksniu), universalia striuke (lauko uniformos 5 sluoksniu) ar lauko uniformos komplektu drėgnam orui (lauko uniformos 6 sluoksniu), vėsiu, šaltu ar ypač šaltu oru.
287. Lauko uniformos marškinaičiai ypač šaltam orui (lauko uniformos 3 sluoksnis) vilkimi po lauko uniformos kostiumu, lauko uniformos taktiniu kostiumu, lauko uniformos šiltu švarku (lauko uniformos 4 sluoksniu), universalia striuke (lauko uniformos 5 sluoksniu), lauko uniformos komplektu drėgnam orui (lauko uniformos 6 sluoksniu) šaltu ar ypač šaltu oru.
288. Lauko uniformos šiltą švarką (lauko uniformos 4 sluoksnį) galima vilkėti po lauko uniformos komplektu drėgnam orui (lauko uniformos 6 sluoksniu), kai oras yra vėsus ar šaltas. Švarką galima vilkėti po universalia striuke (lauko uniformos 5 sluoksniu), kai oras yra vėsus, šaltas ar ypač šaltas. Lauko uniformos šiltą švarką galima vilkėti po žieminės aprangos komplektu (lauko uniformos 7 sluoksnis) ypač šaltu oru .Vėsiu oru švarką galima vilkėti kaip viršutinį drabužį. Švarkas gali būti dėvimas atsegta arba užsegta apykakle.
289. Universalią striukę (lauko uniformos 5 sluoksnį) galima dėvėti vėsiu, šaltu ar ypač šaltu oru. Kai krinta krituliai, leidžiama užsidėti striukės gobtuvą, išskyrus rikiuotes. Striukė gali būti dėvima atsegta arba užsegta apykakle – gobtuvu.
290. Lauko uniformos komplektą drėgnam orui (lauko uniformos 6 sluoksnis) galima dėvėti vėsiu ar šaltu oru. Komplekto kelnės dėvimos su petnešomis, kelnių apačia užleista ant lauko uniformos batų. Jei reikia, leidžiama dėvėti tik komplekto striukę. Kai krinta krituliai, leidžiama užsidėti komplekto striukės gobtuvą, išskyrus rikiuotes. Komplekto striukė gali būti dėvima atsegta arba užsegta apykakle – gobtuvu.
291. Žieminės aprangos komplektą (lauko uniformos 7 sluoksnį) galima dėvėti ypač šaltu oru. Komplekto kelnės dėvimos su petnešomis, kelnių apačia užleista ant lauko uniformos batų. Jei reikia, leidžiama dėvėti tik komplekto striukę. Kai krinta krituliai, leidžiama užsidėti striukės gobtuvą, išskyrus rikiuotes.
292. Lauko uniformos pirštines galima mūvėti prie lauko uniformos kostiumo, lauko uniformos taktinio kostiumo ar lauko uniformos šilto švarko (lauko uniformos 4 sluoksnio), kai oras yra vėsus ar šaltas. Prie lauko uniformos universalios striukės (lauko uniformos 5 sluoksnio), lauko uniformos komplekto drėgnam orui (lauko uniformos 6 sluoksnio) ar žieminės aprangos komplekto (lauko uniformos 7 sluoksnio). Rikiuotėse leidžiama mūvėti tik pirštuotas pirštines.
293. Pirštines ypač šaltam orui galima mūvėti prie žieminės aprangos komplekto (lauko uniformos 7 sluoksnio) ar lauko uniformos striukių, kai oras yra šaltas ar ypač šaltas.
294. Lauko uniformos batai ir lauko uniformos universalūs batai avimi visus metus. Tamsiu paros metu bei esant blogam matomumui, einant neapšviestu kelkraščiu ar važiuojamosios dalies kraštu ant dešinės kojos privalu nešioti atšvaitą. KAS institucijų ir jų padalinių vadovai, atsižvelgdami į tarnybos specifiką, gali nurodyti kariams nedėvėti atšvaito.
TREČIAS SKIRSNIS
SKRAIDANČIOJO PERSONALO UNIFORMOS ELEMENTŲ NEŠIOJIMO REIKALAVIMAI
297. Pilotė uždedama taip, kad būtų per 2–3 cm virš antakių ir kad priekinis jos įsiuvas būtų vienoje vertikalioje linijoje su nosimi. Pilotės ženklas įsegamas kairėje jos pusėje į tam skirtą pakietinimą taip, kad būtų 2,5 cm nuo atvartėlio viršaus ir per 2,5 cm nuo pilotės priekio.
298. Skraidančiojo personalo uniformos kombinezoną galima vilkėti kaip viršutinį drabužį karštu, šiltu ar vėsiu oru. Prie kombinezono galima nešioti skraidančiojo personalo uniformos kepuraitę arba pilotę.
299. Skraidančiojo personalo uniformos striukę galima vilkėti vėsiu ar šaltu oru. Prie striukės nešiojama pilotė.
300. Skraidančiojo personalo uniformos žieminę striukę galima vilkėti šaltu ar ypač šaltu oru. Prie striukės nešiojama pilotė arba kepuraitė.
301. Skraidančiojo personalo uniformos odinę striukę galima vilkėti vėsiu ar šaltu oru. Prie striukės nešiojama pilotė arba kepuraitė.
302. Skraidančiojo personalo uniformos marškinaičiai nešiojami po skraidančiojo personalo kombinezonu.
303. Skraidančiojo personalo uniformos apatinius drabužius galima vilkėti vietoj skraidančiojo personalo uniformos marškinaičių vėsiu, šaltu ar ypač šaltu oru.
304. Šaliką galima nešioti prie striukių vėsiu, šaltu ar ypač šaltu oru. Šalikas užsidedamas ant kaklo „V“ forma taip, kad iš po striukės būtų matyti 1,5–2 cm pločio kraštelis.
KETVIRTAS SKIRSNIS
PROFESINĖS KARO TARNYBOS KARIŲ KASDIENĖS UNIFORMOS ELEMENTŲ NEŠIOJIMO REIKALAVIMAI
Sausumos pajėgų, Specialiųjų operacijų pajėgų, Karinių oro pajėgų, Karinių jūrų pajėgų profesinės karo tarnybos karių vyrų kasdienės uniformos elementų nešiojimo reikalavimai
307. Uniforminė kepurė nešiojama taip, kad snapelis būtų antakių lygyje, o uniforminės kepurės ženklas – vienoje vertikalioje linijoje su nosimi. Uniforminė kepurė gali būti nešiojama prie uniforminio kostiumo arba kasdienės striukės.
308. Beretė nešiojama taip, kad būtų per 2–3 cm virš antakių, pakreipta į dešinę pusę, su beretės ženklu, įsegtu į specialų pakietinimą kairėje jos pusėje. Beretė nešiojama taip, kad jos ženklas būtų virš kairės akies.
309. Pilotė uždedama taip, kad būtų per 2–3 cm virš antakių ir kad priekinis jos įsiuvas būtų vienoje vertikalioje linijoje su nosimi. Pilotės ženklas įsegamas kairėje pusėje į tam skirtą pakietinimą taip, kad būtų 2,5 cm nuo atvartėlio viršaus ir per 2,5 cm nuo pilotės priekio.
310. Uniforminį kostiumą galima vilkėti kaip viršutinį drabužį karštu, šiltu ar vėsiu oru. Kelnes galima mūvėti su uniforminiais marškiniais (ilgomis ir trumpomis rankovėmis), megztiniu, uniforminio kostiumo švarko, kasdiene striuke.
312. Uniforminiai marškiniai ilgomis rankovėmis nešiojami su kaklaraiščiu po megztiniu ar uniforminio kostiumo švarku. Visos marškinių sagos užsegamos.
313. Uniforminius marškinius trumpomis rankovėmis galima, vilkėti kaip viršutinį drabužį kai oras karštas ar šiltas (be megztinio ar uniforminio kostiumo švarko), viršutinė marškinių saga paliekama atsegta (matytųsi baltų marškinaičių kampelis), kaklaraištis nerišamas, dėvima beretė arba pilotė.
315. Kaklaraištis rišamas klasikiniu mazgu taip, kad mazgo viršus būtų pačiame trikampio tarp abiejų apykaklės šonų viršuje, o kaklaraiščio galas baigtųsi ties diržo sagties viduriu. Kaklaraištis prie uniforminių marškinių (ties marškinių kišenės viduriu) prisegamas kaklaraiščio segtuku. Vilkint megztinį, kaklaraiščio prisegti prie uniforminių marškinių nebūtina.
316. Kasdienę striukę galima vilkėti vėsiu, šaltu ar ypač šaltu oru. Striukė gali būti dėvima su atsegta arba užsegta apykakle.
317. Šalikas nešiojamas prie kasdienės striukės. Jis dedamas ant kaklo „V“ forma taip, kad iš po striukės būtų matyti 1,5–2 cm pločio kraštelis.
Sausumos pajėgų, Specialiųjų operacijų pajėgų, Karinių oro pajėgų, Karinių jūrų pajėgų profesinės karo tarnybos karių moterų kasdienės uniformos elementų nešiojimo reikalavimai
321. Uniforminė kepuraitė nešiojama patiesinus priekinę atvarto dalį taip, kad būtų matyti uniforminės kepurės ženklas. Ženklas turi būti vienoje vertikalioje linijoje su nosimi. Uniforminė kepuraitė gali būti nešiojama prie uniforminio kostiumo arba kasdienės striukės.
322. Beretė nešiojama taip, kad būtų per 2–3 cm virš antakių, pakreipta į dešinę pusę, su beretės ženklu, įsegtu į specialų pakietinimą kairėje jos pusėje. Beretė nešiojama taip, kad jos ženklas būtų virš kairės akies. Beretę nešioja SP profesinės karo tarnybos karės moterys.
323. Pilotė uždedama taip, kad būtų per 2–3 cm virš antakių ir kad priekinis jos įsiuvas būtų vienoje vertikalioje linijoje su nosimi. Pilotės ženklas įsegamas kairėje jos pusėje į tam skirtą pakietinimą taip, kad būtų 2,5 cm nuo pilotės atvartėlio viršaus ir per 2,5 cm nuo pilotės priekio. Pilotę nešioja KOP profesinės karo tarnybos karės moterys.
324. Uniforminį kostiumą galima vilkėti kaip viršutinį drabužį karštu, šiltu ar vėsiu oru.
324.1. Kelnes galima mūvėti su uniforminiais marškiniais (ilgomis ir trumpomis rankovėmis), megztiniu, uniforminio kostiumo švarko, kasdiene striuke.
326. Uniforminiai marškiniai ilgomis rankovėmis nešiojami su kaklaraiščiu po megztiniu ar uniforminio kostiumo švarku. Visos marškinių sagos užsegamos.
327. Uniforminius marškinius trumpomis rankovėmis galima, vilkėti kaip viršutinį drabužį kai oras karštas ar šiltas (be megztinio ar uniforminio kostiumo švarko), viršutinė marškinių saga paliekama atsegta, kaklaraištis nerišamas, dėvima beretė arba pilotė.
328. Kaklaraištis nešiojama taip, kad jos galai būtų išsidėstę simetriškai, o viršus būtų pačiame trikampio tarp abiejų apykaklės šonų viršuje.
329. Kasdienę striukę galima vilkėti vėsiu, šaltu ar ypač šaltu oru. Striukė gali būti dėvima su atsegta arba užsegta apykakle.
330. Šalikas nešiojamas prie kasdienės striukės. Jis dedamas ant kaklo „V“ forma taip, kad iš po striukės būtų matyti 1,5–2 cm pločio kraštelis.
PENKTAS SKIRSNIS
PROFESINĖS KARO TARNYBOS KARIŲ CEREMONIJŲ UNIFORMOS ELEMENTŲ NEŠIOJIMO REIKALAVIMAI
Sausumos pajėgų, Specialiųjų operacijų pajėgų ir Karinių oro pajėgų profesinės karo tarnybos karių vyrų ceremonijų uniformos elementų nešiojimo reikalavimai
334. Uniforminė kepurė nešiojama taip, kad snapelis būtų antakių lygyje, o uniforminės kepurės ženklas – vienoje vertikalioje linijoje su nosimi.
336. Uniforminiai marškiniai ilgomis rankovėmis nešiojami su kaklaraiščiu po uniforminio kostiumo švarku. Visos marškinių sagos užsegtos.
338. Kaklaraištis rišamas klasikiniu mazgu taip, kad mazgo viršus būtų pačiame trikampio tarp abiejų apykaklės šonų viršuje, o kaklaraiščio galas baigtųsi ties diržo sagties viduriu. Kaklaraištis prie uniforminių marškinių ilgomis rankovėmis prisegamas kaklaraiščio segtuku ties marškinių kišenės viduriu.
339. Kasdienę striukę galima vilkėti vėsiu, šaltu ar ypač šaltu oru. Striukė gali būti dėvima su atsegta arba užsegta apykakle.
340. Šalikas nešiojamas prie kasdienės striukės. Jis dedamas ant kaklo „V“ forma taip, kad iš po striukės būtų matyti 1,5–2 cm pločio kraštelis.
Sausumos pajėgų, Specialiųjų operacijų pajėgų ir Karinių oro pajėgų profesinės karo tarnybos karių moterų ceremonijų uniformos elementų nešiojimo reikalavimai
344. Uniforminė kepuraitė nešiojama patiesinus priekinę atvarto dalį taip, kad būtų matyti uniforminės kepurės ženklas. Ženklas turi būti vienoje vertikalioje linijoje su nosimi.
346. Uniforminiai marškiniai ilgomis rankovėmis nešiojama su kaklaraiščiu po uniforminio kostiumo švarku. Visos sagos turi būti užsegtos.
347. Kaklaraištis nešiojama taip, kad jos galai būtų išsidėstę simetriškai, o viršus būtų pačiame trikampio tarp abiejų apykaklės šonų viršuje.
348. Kasdienę striukę galima vilkėti vėsiu, šaltu ar ypač šaltu oru. Striukė gali būti dėvima su atsegta arba užsegta apykakle.
349. Šalikas nešiojamas prie kasdienės striukės. Jis dedamas ant kaklo „V“ forma taip, kad iš po striukės būtų matyti 1,5–2 cm pločio kraštelis.
Karinių jūrų pajėgų profesinės karo tarnybos karių jūreivių ceremonijų uniformos elementų nešiojimo reikalavimai
353. Balta besnapė kepurė nešiojama per 2–3 cm virš antakių taip, kad šios kepurės ženklas būtų vienoje vertikalioje linijoje su nosimi, o užrašas „Karinės jūrų pajėgos“ – horizontalus.
354. Kaklaskarė rišama taip, kad jos mazgo viršus būtų žemiausiame jūreivio išeiginio kostiumo palaidinės (ar baltos palaidinės) apykaklės iškirptės taške, o likę laisvi galai – vienodo ilgio.
355. Jūreivio ceremonijų uniformos kostiumą galima vilkėti kaip viršutinį drabužį šiltu ar vėsiu oru.
359. Šalikas nešiojamas prie puspalčio. Jis užsidedamas ant kaklo „V“ forma taip, kad iš po puspalčio būtų matyti 1,5–2 cm pločio kraštelis.
360. Baltas pirštines galima mūvėti prie jūreivio išeiginio kostiumo, baltos palaidinės ir puspalčio.
Karinių jūrų pajėgų profesinės karo tarnybos karių vyrų, išskyrus jūreivius, ceremonijų uniformos elementų nešiojimo reikalavimai
362. Uniforminė kepurė nešiojama taip, kad snapelis būtų antakių lygyje, o uniforminės kepurės ženklas – vienoje vertikalioje linijoje su nosimi.
363. Uniforminį kostiumą galima vilkėti kaip viršutinį drabužį karštu, šiltu ar vėsiu oru. Iškilmingų rikiuočių metu karininkai prie uniforminio kostiumo užsideda špagą.
364. Uniforminiai marškiniai ilgomis rankovėmis nešiojami su kaklaraiščiu po uniforminio kostiumo švarku. Visos marškinių sagos užsegtos.
366. Kaklaraištis rišamas klasikiniu mazgu taip, kad mazgo viršus būtų pačiame trikampio tarp abiejų apykaklės šonų viršuje, o kaklaraiščio galas baigtųsi ties diržo sagties viduriu. Kaklaraištis prie uniforminių marškinių (ties marškinių kišenės viduriu) prisegamas kaklaraiščio segtuku.
367. Kasdienę striukę galima vilkėti vėsiu, šaltu ar ypač šaltu oru. Striukė gali būti dėvima su atsegta arba užsegta apykakle.
368. Šalikas nešiojamas prie kasdienės striukės. Jis dedamas ant kaklo „V“ forma taip, kad iš po striukės būtų matyti 1,5–2 cm pločio kraštelis.
Karinių jūrų pajėgų ir profesinės karo tarnybos karių moterų, išskyrus jūreives, ceremonijų uniformos elementų nešiojimo reikalavimai
374. Uniforminė kepuraitė nešiojama patiesinus priekinę atvarto dalį taip, kad būtų matyti uniforminės kepurės ženklas. Ženklas turi būti vienoje vertikalioje linijoje su nosimi.
375. Uniforminį kostiumą galima vilkėti kaip viršutinį drabužį karštu, šiltu ar vėsiu oru. Iškilmingų rikiuočių metu karininkės prie uniforminio kostiumo užsisega špagą.
376. Uniforminiai marškiniai ilgomis rankovėmis nešiojama su kaklaraiščiu po uniforminio kostiumo švarku. Visos sagos turi būti užsegtos.
377. Kaklaraištis nešiojama taip, kad jos galai būtų išsidėstę simetriškai, o viršus būtų pačiame trikampio tarp abiejų apykaklės šonų viršuje.
378. Kasdienę striukę galima vilkėti vėsiu, šaltu ar ypač šaltu oru. Striukė gali būti dėvima su atsegta arba užsegta apykakle.
379. Šalikas nešiojamas prie kasdienės striukės. Jis dedamas ant kaklo „V“ forma taip, kad iš po striukės būtų matyti 1,5–2 cm pločio kraštelis.
ŠEŠTAS SKIRSNIS
KARIŪNŲ KASDIENĖS IR CEREMONIJŲ UNIFORMOS ELEMENTŲ NEŠIOJIMO REIKALAVIMAI
Kariūnų kasdienės uniformos elementų nešiojimo reikalavimai
Kariūnų vyrų ceremonijų uniformos elementų nešiojimo reikalavimai
386. Išeiginė kepurė nešiojama taip, kad snapelis būtų antakių lygyje, o Sausumos (Karinių oro) pajėgų uniforminės kepurės ženklas būtų vienoje vertikalioje linijoje su nosimi.
387. Ceremonijų uniformos kostiumą galima vilkėti kaip viršutinį drabužį karštu, šiltu ar vėsiu oru.
Kariūnių moterų ceremonijų uniformos elementų nešiojimo reikalavimai
392. Ceremonijų uniformos pilotė nešiojama per 2–3 cm virš antakių taip, kad priekinis jos įsiuvas būtų vienoje vertikalioje linijoje su nosimi. SP beretės ženklas įsegamas kairėje pilotės pusėje į tam skirtą pakietinimą taip, kad būtų 2,5 cm nuo atvartėlio viršaus ir per 2,5 cm nuo pilotės priekio.
393. Ceremonijų uniformos kostiumą galima vilkėti kaip viršutinį drabužį karštu, šiltu ar vėsiu oru.
SEPTINTAS SKIRSNIS
GARBĖS SARGYBOS KUOPOS KARIŲ UNIFORMOS ELEMENTŲ NEŠIOJIMO REIKALAVIMAI
Garbės sargybos kuopos SP būrio karininko uniformos elementų nešiojimo reikalavimai
398. Karininko uniforminė kepurė nešiojama taip, kad snapelis būtų antakių lygyje, o uniforminės kepurės ženklas būtų vienoje vertikalioje linijoje su nosimi. Renginių metu patalpoje kepurė nenusiimama.
400. Dvigubi akselbantai tvirtinami dešinėje karininko kostiumo švarko pusėje po išeiginiu antpečiu ir prisegama prie antros ir trečios nuo viršaus švarko užsegimo sagų.
403. Kardasaičių dirželiai nešiojami prie kardo: vienas galas segamas prie kardo, kitas – prie karininko diržo.
405. Baltos pirštinės mūvimos prie karininko kostiumo ir milinės. Renginių metu patalpoje pirštinės nenusimaunamos. Trikotažines pirštines galima mūvėti karštu, šiltu ar vėsiu oru, odines – vėsiu, šaltu ar ypač šaltu oru.
Garbės sargybos kuopos SP būrio karių uniformos elementų nešiojimo reikalavimai
407. Kario uniforminė kepurė nešiojama taip, kad snapelis būtų antakių lygyje, o uniforminės kepurės ženklas – vienoje vertikalioje linijoje su nosimi. Renginių metu patalpoje kepurė nenusiimama.
409. Akselbantai tvirtinami dešinėje kostiumo švarko pusėje po antpečiu ir prisegami prie antros nuo viršaus švarko užsegimo sagos.
411. Baltas odinis diržas juosiamas liemens aukštyje prie kario kostiumo ar milinės. Nešiojant ginklą, dešinėje diržo pusėje prisegama šovininė, kairėje diržo pusėje – peilio-durklo makštis.
412. Baltos pirštinės mūvimos prie kario kostiumo ir milinės. Renginių metu patalpoje pirštinės nenusimaunamos. Trikotažines pirštines galima mūvėti karštu, šiltu ar vėsiu oru, odines – vėsiu, šaltu ar ypač šaltu orui.
Garbės sargybos kuopos KOP būrio karininko uniformos elementų nešiojimo reikalavimai
414. Karininko uniforminė kepurė nešiojama taip, kad snapelis būtų antakių lygyje, o uniforminės kepurės ženklas – vienoje vertikalioje linijoje su nosimi. Renginių metu patalpoje kepurė nenusiimama.
416. Dvigubi akselbantai tvirtinami dešinėje karininko kostiumo švarko pusėje po išeiginiu antpečiu ir prisegama prie švarko atvarto taip, kad trumpesnės pynutės antgalis kabėtų 5–20 mm atstumu nuo švarko kairės priekio puselės krašto.
418. Kaklaraištis rišamas klasikiniu mazgu taip, kad mazgo viršus būtų pačiame trikampio tarp abiejų apykaklės šonų viršuje, o kaklaraiščio galas baigtųsi ties diržo sagties viduriu. Kaklaraištis prie uniforminių marškinių (ties marškinių kišenės viduriu) prisegamas kaklaraiščio segtuku.
422. Kardasaičių dirželiai nešiojami prie kardo: vienas galas segamas prie kardo, kitas – prie karininko diržo.
424. Baltos pirštinės mūvimos prie karininko kostiumo ir milinės. Renginių metu patalpoje pirštinės nenusimaunamos. Trikotažines pirštines galima mūvėti karštu, šiltu ar vėsiu oru, odines – vėsiu, šaltu ar ypač šaltu oru.
Garbės sargybos kuopos KOP būrio kario uniformos elementų nešiojimo reikalavimai
427. Kario uniforminė kepurė nešiojama taip, kad snapelis būtų antakių lygyje, o uniforminės kepurės ženklas – vienoje vertikalioje linijoje su nosimi. Renginių metu patalpoje kepurė nenusiimama.
429. Akselbantai tvirtinami dešinėje kostiumo švarko pusėje po antpečiu ir prisegama prie antros nuo viršaus švarko užsegimo sagos.
431. Baltas odinis diržas juosiamas liemens aukštyje prie kario kostiumo ar milinės. Nešiojant ginklą, dešinėje diržo pusėje prisegama šovininė, kairėje diržo pusėje – peilio-durklo makštis.
432. Baltos pirštinės mūvimos prie kario kostiumo ir milinės. Renginių metu patalpoje pirštinės nenusimaunamos. Trikotažines pirštines galima mūvėti karštu, šiltu ar vėsiu oru, odines – vėsiu, šaltu ar ypač šaltu oru.
Garbės sargybos kuopos KJP būrio karininko uniformos elementų nešiojimo reikalavimai
434. Karininko uniforminė kepurė nešiojama taip, kad snapelis būtų antakių lygyje, o karininkų kepurės ženklas būtų vienoje vertikalioje linijoje su nosimi. Renginių metu patalpoje kepurė nenusiimama.
438. Kaklaraištis rišamas klasikiniu mazgu taip, kad mazgo viršus būtų pačiame trikampio tarp abiejų apykaklės šonų viršuje, o kaklaraiščio galas baigtųsi ties diržo sagties viduriu. Kaklaraištis prie uniforminių marškinių (ties marškinių kišenės viduriu) prisegamas kaklaraiščio segtuku.
441. Kardasaičių dirželiai nešiojami prie kardo: vienas galas segamas prie kardo, kitas – prie karininko diržo.
444. Baltos pirštinės mūvimos prie karininko kostiumo ir milinės. Renginių metu patalpoje pirštinės nenusimaunamos. Trikotažines pirštines galima mūvėti karštu, šiltu ar vėsiu oru, odines – vėsiu, šaltu ar ypač šaltu oru.
Garbės sargybos kuopos KJP būrio jūreivio uniformos elementų nešiojimo reikalavimai
447. Jūreivio balta besnapė kepurė dedama per 2–3 cm virš antakių taip, kad šios kepurės ženklas būtų vienoje vertikalioje linijoje su nosimi, o užrašas „Karinės jūrų pajėgos“ – horizontalus. Jūreivio balta besnapė kepurė nešiojama prie jūreivio baltos palaidinės.
448. Jūreivio juoda besnapė kepurė nešiojama per 2–3 cm virš antakių taip, kad šios kepurės ženklas būtų vienoje vertikalioje linijoje su nosimi, o užrašas „Karinės jūrų pajėgos“ – horizontalus. Jūreivio juoda besnapė kepurė nešiojama prie jūreivio juodos palaidinės ir puspalčio.
451. Akselbantai tvirtinami dešinėje jūreivio baltos ar juodos palaidinės pusėje: prie peties (po antpečiuku) ir žemiausios apykaklės iškirptės akutės.
455. Baltas odinis diržas juosiamas liemens aukštyje prie jūreivio baltos palaidinės, jūreivio juodos palaidinės ar puspalčio. Nešiojant ginklą, dešinėje diržo pusėje prisegama šovininė, kairėje diržo pusėje – peilio-durklo makštis.
456. Šalikas nešiojamas prie puspalčio. Jis užsidedamas ant kaklo „V“ forma taip, kad iš po puspalčio būtų matyti 1,5– 2 cm pločio kraštelis.
457. Baltos pirštinės mūvimos prie jūreivio baltos ir juodos palaidinės, puspalčio. Renginių metu patalpoje pirštinės nenusimaunamos. Trikotažines pirštines galima mūvėti karštu, šiltu ar vėsiu oru, odines – vėsiu, šaltu ar ypač šaltu oru.
AŠTUNTAS SKIRSNIS
KONCERTINĖS UNIFORMOS ELEMENTŲ NEŠIOJIMO REIKALAVIMAI
SP muzikantų vyrų koncertinės uniformos elementų nešiojimo reikalavimai
460. Beretė dedama per 2–3 cm virš antakių, pakreipta į dešinę pusę, su beretės ženklu, įsegtu į specialų pakietinimą kairėje jos pusėje. Beretė dėvima taip, kad jos ženklas būtų virš kairės akies.
461. Uniforminė kepurė nešiojama taip, kad snapelis būtų antakių lygyje, o uniforminės kepurės ženklas – vienoje vertikalioje linijoje su nosimi.
463. Koncertiniai akselbantai tvirtinami dešinėje švarko pusėje po išeiginiu antpečiu (karininkų) arba antpečiu (kareivių ir puskarininkių) ir prisegama prie švarko atvarto taip, kad trumpesnės pynutės kutas kabėtų 5–20 mm atstumu nuo švarko kairės priekio puselės krašto.
464. Kai oras karštas ar šiltas, uniforminius marškinius trumpomis rankovėmis galima vilkėti kaip viršutinį drabužį (be koncertinio kostiumo švarko), viršutinė marškinių saga paliekama atsegta (matyti baltų marškinaičių kampelis), kaklaraištis nerišamas, užsidedama beretė. Vilkint marškinius po koncertinio kostiumo švarku, visos marškinių sagos užsegtos, rišamas ir kaklaraištis.
466. Kaklaraištis rišamas klasikiniu mazgu taip, kad mazgo viršus būtų pačiame trikampio tarp abiejų apykaklės šonų viršuje, o kaklaraiščio galas baigtųsi ties diržo sagties viduriu. Kaklaraištis prie uniforminių marškinių (ties marškinių kišenės viduriu) prisegamas kaklaraiščio segtuku.
467. Šalikas nešiojamas prie striukės. Jis užsidedamas ant kaklo „V“ forma taip, kad iš po striukės būtų matyti 1,5–2 cm pločio kraštelis.
468. Baltas pirštines galima mūvėti prie uniforminių marškinių trumpomis rankovėmis, koncertinio kostiumo ir striukės. Renginių metu patalpoje muzikantai gali būti su pirštinėmis. Trikotažines pirštines galima mūvėti karštu, šiltu ar vėsiu oru, odines – vėsiu, šaltu ar ypač šaltu oru.
SP muzikančių moterų koncertinės uniformos elementų nešiojimo reikalavimai
471. Beretė nešiojama per 2–3 cm virš antakių, pakreipta į dešinę pusę, su beretės ženklu, įsegtu į specialų pakietinimą kairėje beretės pusėje taip, kad jos ženklas būtų virš kairės akies.
472. Uniforminė kepuraitė nešiojama su patiesinta priekine atvarto dalimi taip, kad būtų matyti uniforminės kepurės ženklas. Ženklas turi būti vienoje vertikalioje linijoje su nosimi.
474. Koncertiniai akselbantai tvirtinami dešinėje švarko pusėje po išeiginiu antpečiu (karininkių) arba antpečiu (kareivių ir puskarininkių) ir prisegama prie švarko atvarto taip, kad trumpesnės pynutės kutas kabėtų 5–20 mm atstumu nuo švarko dešinės priekio puselės krašto.
475. Uniforminiai marškiniai ilgomis rankovėmis dėvimi su kaklaraiščiu ir koncertiniu švarku. Visos marškinių sagos turi būti užsegtos.
476. Kai oras karštas ar šiltas, uniforminiai marškiniai trumpomis rankovėmis galima vilkėti kaip viršutinį drabužį (be koncertinio kostiumo švarko), viršutinė marškinių saga paliekama atsegta, kaklaraištis nerišama, užsidedama beretė.
477. Kaklaraištis nešiojama taip, kad jos galai būtų išsidėstę simetriškai, o viršus būtų pačiame trikampio tarp abiejų apykaklės šonų viršuje.
478. Šalikas nešiojamas prie striukės. Jis užsidedamas ant kaklo „V“ forma taip, kad iš po striukės būtų matyti 1,5–2 cm pločio kraštelis.
479. Baltas pirštines galima mūvėti prie uniforminių marškinių trumpomis rankovėmis, koncertinio kostiumo ir striukės. Renginių metu patalpoje muzikantės gali būti su pirštinėmis. Trikotažines pirštines galima mūvėti karštu, šiltu ar vėsiu oru, odines – vėsiu, šaltu ar ypač šaltam oru.
KOP muzikantų vyrų koncertinės uniformos elementų nešiojimo reikalavimai
482. Pilotė nešiojama per 2–3 cm virš antakių taip, kad priekinis jos kantas būtų vienoje vertikalioje linijoje su nosimi. Pilotės ženklas segamas kairėje pilotės pusėje į tam skirtą pakietinimą taip, kad būtų 2,5 cm nuo atvartėlio viršaus ir per 2,5 cm nuo pilotės priekio.
483. Uniforminė kepurė nešiojama taip, kad snapelis būtų antakių lygyje, o uniforminės kepurės ženklas būtų vienoje vertikalioje linijoje su nosimi.
485. Koncertiniai akselbantai tvirtinami dešinėje švarko pusėje po išeiginiu antpečiu (karininkų) arba antpečiu (kareivių ir puskarininkių) ir prisegama prie švarko atvarto taip, kad trumpesnės pynutės kutas kabėtų 5–20 mm atstumu nuo švarko kairės priekio puselės krašto.
486. Kai oras karštas ar šiltas, uniforminius marškinius trumpomis rankovėmis galima vilkėti kaip viršutinį drabužį (be koncertinio kostiumo švarko), viršutinė marškinių saga paliekama atsegta (matyti baltų marškinaičių kampelis), kaklaraištis nerišamas, užsidedama pilotė. Vilkint marškinius po koncertinio kostiumo švarku, visos marškinių sagos užsegtos, rišamas ir kaklaraištis.
488. Kaklaraištis rišamas klasikiniu mazgu taip, kad mazgo viršus būtų pačiame trikampio tarp abiejų apykaklės šonų viršuje, o kaklaraiščio galas baigtųsi ties diržo sagties viduriu. Kaklaraištis prie uniforminių marškinių (ilgomis ir trumpomis rankovėmis) prisegamas kaklaraiščio segtuku ties marškinių kišenės viduriu.
489. Šalikas nešiojamas prie striukės. Jis užsidedamas ant kaklo „V“ forma taip, kad iš po striukės būtų matyti 1,5–2 cm pločio kraštelis.
490. Baltas pirštines galima mūvėti prie uniforminių marškinių trumpomis rankovėmis, koncertinio kostiumo ir striukės. Renginių metu patalpoje muzikantai gali būti su pirštinėmis. Trikotažines pirštines galima mūvėti karštu, šiltu ar vėsiu oru, odines – vėsiu, šaltu ar ypač šaltu oru.
KOP muzikančių moterų koncertinės uniformos elementų nešiojimo reikalavimai
493. Pilotė nešiojama per 2–3 cm virš antakių taip, kad priekinis įsiuvas būtų vienoje vertikalioje linijoje su nosimi. Pilotės ženklas įsegamas kairėje jos pusėje į tam skirtą pakietinimą taip, kad būtų 2,5 cm nuo atvartėlio viršaus ir per 2,5 cm nuo pilotės priekio.
494. Uniforminė kepuraitė nešiojama su patiesinta priekine atvarto dalimi taip, kad būtų matyti uniforminės kepurės ženklas. Ženklas turi būti vienoje vertikalioje linijoje su nosimi.
496. Koncertiniai akselbantai tvirtinami dešinėje švarko pusėje po išeiginiu antpečiu (karininkių) arba antpečiu (kareivių ir puskarininkių) ir prisegama prie švarko atvarto taip, kad trumpesnės pynutės kutas kabėtų 5–20 mm atstumu nuo švarko dešinės priekio puselės krašto.
497. Kai oras karštas ar šiltas, uniforminius marškinius trumpomis rankovėmis galima vilkėti kaip viršutinį drabužį (be koncertinio kostiumo švarko), viršutinė marškinių saga paliekama atsegta, kaklaraištis nerišama, užsidedama pilotė. Vilkint marškinius po koncertinio kostiumo švarku, visos jos sagos turi būti užsegtos, rišama ir kaklaraištis.
498. Kaklaraištis nešiojama taip, kad jos galai būtų išsidėstę simetriškai, o viršus būtų pačiame trikampio tarp abiejų apykaklės šonų viršuje.
499. Šalikas nešiojamas prie striukės. Jis užsidedamas ant kaklo „V“ forma taip, kad iš po striukės būtų matyti 1,5–2 cm pločio kraštelis.
500. Baltas pirštines galima mūvėti prie uniforminių marškinių trumpomis rankovėmis, koncertinio kostiumo ir striukės. Renginių metu patalpoje muzikantės gali būti su pirštinėmis. Trikotažines pirštines galima mūvėti karštu, šiltu ar vėsiu oru, odines – vėsiu, šaltu ar ypač šaltu oru.
KJP muzikantų vyrų koncertinės uniformos elementų nešiojimo reikalavimai
503. Pilotė nešiojama per 2–3 cm virš antakių taip, kad priekinis jos įsiuvas būtų vienoje vertikalioje linijoje su nosimi. Pilotės ženklas įsegamas kairėje pilotės pusėje į tam skirtą pakietinimą taip, kad būtų 2,5 cm nuo atvartėlio viršaus ir per 2,5 cm nuo pilotės priekio.
504. Uniforminė kepurė nešiojama taip, kad snapelis būtų antakių lygyje, o uniforminės kepurės ženklas būtų vienoje vertikalioje linijoje su nosimi.
505. Koncertinį kostiumą galima vilkėti kaip viršutinį drabužį karštu, šiltu ar vėsiu oru. Prie koncertinio kostiumo nešiojama uniforminė kepurė.
506. Koncertiniai akselbantai tvirtinami dešinėje švarko pusėje po išeiginiu antpečiu (karininkų) arba antpečiu (kareivių ir puskarininkių) ir prisegama prie švarko atvarto taip, kad trumpesnės pynutės kutas kabėtų 5–20 mm atstumu nuo švarko kairės priekio puselės krašto.
507. Kai oras karštas ar šiltas, uniforminius marškinius trumpomis rankovėmis galima vilkėti kaip viršutinį drabužį (be koncertinio kostiumo švarko), viršutinė marškinių saga paliekama atsegta (matyti baltų marškinaičių kampelis), kaklaraištis nerišamas, užsidedama pilotė. Vilkint marškinius po koncertinio kostiumo švarku, visos marškinių sagos užsegtos, rišamas ir kaklaraištis.
509. Kaklaraištis rišamas klasikiniu mazgu taip, kad mazgo viršus būtų pačiame trikampio tarp abiejų apykaklės šonų viršuje, o kaklaraiščio galas baigtųsi ties diržo sagties viduriu. Kaklaraištis prie uniforminių marškinių (ilgomis ir trumpomis rankovėmis) prisegamas kaklaraiščio segtuku ties marškinių kišenės viduriu.
510. Kasdienę striukę galima vilkėti vėsiu ar šaltu oru. Šaltu oru į striukės vidų galima įsegti pašiltintą įdėklą. Prie kasdienės striukės galima nešioti pilotę arba uniforminę kepurę.
511. Šalikas nešiojamas prie kasdienės ir žieminės striukės. Jis užsidedamas ant kaklo „V“ forma taip, kad iš po striukės būtų matyti 1,5–2 cm pločio kraštelis.
512. Baltos pirštines galima mūvėti prie uniforminių marškinių trumpomis rankovėmis, koncertinio kostiumo, kasdienės striukės. Renginių metu patalpoje muzikantai gali būti su pirštinėmis. Trikotažines pirštines galima mūvėti karštu, šiltu ar vėsiu oru, odines – vėsiu, šaltu ar ypač šaltu oru.
KJP muzikančių moterų koncertinės uniformos elementų nešiojimo reikalavimai
515. Pilotė nešiojama per 2–3 cm virš antakių taip, kad priekinis jos įsiuvas būtų vienoje vertikalioje linijoje su nosimi. Pilotės ženklas įsegamas kairėje pusėje į tam skirtą pakietinimą taip, kad būtų 2,5 cm nuo atvartėlio viršaus ir per 2,5 cm nuo pilotės priekio.
516. Uniforminė kepuraitė nešiojama su patiesinta priekine atvarto dalimi taip, kad būtų matyti uniforminės kepurės ženklas. Ženklas turi būti vienoje vertikalioje linijoje su nosimi.
517. Koncertinį kostiumą galima vilkėti kaip viršutinį drabužį karštu, šiltu ar vėsiu oru. Prie koncertinio kostiumo nešiojama uniforminė kepuraitė.
518. Koncertiniai akselbantai tvirtinami dešinėje švarko pusėje po išeiginiu antpečiu (karininkių) arba antpečiu (kareivių ir puskarininkių) ir prisegama prie švarko atvarto taip, kad pynutės kutas kabėtų 5–20 mm atstumu nuo švarko dešinės priekio puselės krašto.
519. Kai oras karštas ar šiltas, uniforminiai marškiniai trumpomis rankovėmis galima vilkėti kaip viršutinį drabužį (be koncertinio kostiumo švarko), viršutinė marškinių saga paliekama atsegta, kaklaraištis nerišama, užsidedama pilotė. Vilkint marškinius po koncertinio kostiumo švarku, visos sagos turi būti užsegtos, rišama ir kaklaraištis.
520. Kaklaraištis nešiojama taip, kad jos galai būtų išsidėstę simetriškai, o viršus būtų pačiame trikampio tarp abiejų apykaklės šonų viršuje.
521. Kasdienę striukę galima vilkėti vėsiu ar šaltu oru. Šaltu oru į striukės vidų galima įsegti pašiltintą įdėklą. Prie kasdienės striukės galima nešioti pilotę arba uniforminę kepuraitę.
522. Žieminę striukę galima vilkėti šaltu ar ypač šaltu oru. Jeigu reikia, į striukės vidų galima įsegti pašiltintą įdėklą. Prie žieminės striukės nešiojama žieminė kepurė.
523. Šalikas nešiojamas prie kasdienės striukės. Jis užsidedamas ant kaklo „V“ forma taip, kad iš po striukės būtų matyti 1,5–2 cm pločio kraštelis.
524. Baltos pirštines galima mūvėti prie uniforminių marškinių trumpomis rankovėmis, koncertinio kostiumo, kasdienės striukės. Renginių metu patalpoje pirštinės nenusimaunamos. Trikotažines pirštines galima mūvėti karštu, šiltu ar vėsiu oru, odines – vėsiu, šaltu ar ypač šaltu oru.
X SKYRIUS
SKIRIAMŲJŲ, APDOVANOJIMŲ, KVALIFIKACIJOS IR KITŲ ŽENKLŲ NEŠIOJIMO TVARKA
PIRMAS SKIRSNIS
SKIRIAMŲJŲ ŽENKLŲ NEŠIOJIMO TVARKA
529. KJP karininkų laipsnių skiriamosios juostelės tvirtinamos simetriškai prie abiejų švarko ir milinės rankovių: pirmosios juostelės apačia turi būti 8 cm atstumu nuo rankovės apačios.
530. SP, KOP ir KJP kareivių ir puskarininkių laipsnių antsiuvai tvirtinami simetriškai prie abiejų rankovių išorinės dalies:
530.1. prie SP ir KOP uniforminio kostiumo švarko kairės rankovės taip, kad antsiuvo juostelės viršus (centre) būtų 4 cm atstumu žemiau antsiuvo (tarnybos ženklo) apatinio krašto (centre), prie dešinės rankovės laipsnių antsiuvas tvirtinamas tokiame pačiame aukštyje nuo pečių siūlės kaip prie kairės rankovės;
531. Lauko uniformos laipsnio ženklas tvirtinamas:
531.1. prie lauko uniformos kostiumo palaidinės, lauko uniformos taktinio kostiumo palaidinės, lauko uniformos komplekto drėgnam orui striukės (lauko uniformos 6 sluoksnio), žieminės aprangos komplekto striukės (lauko uniformos 7 sluoksnio) – centre, krūtinės aukštyje, prie kibaus užsegimo;
532. Antpečiai ir išeiginiai antpečiai dedami simetriškai ant abiejų SP ir KOP uniforminio kostiumo švarko (karininkams), koncertinio kostiumo švarko, Garbės sargybos kuopos SP ir KOP būrių karininkų ir karių kostiumų švarkų, Garbės sargybos kuopos SP ir KOP būrių karininkų milinių pečių taip, kad antpečių galai būtų ties rankovės įsiuvo siūle. Generolo antpečiai tvirtinami taip, kad kalavijas būtų nukreiptas į švarko priekinę pusę.
533. Movos užmaunamos simetriškai ant uniforminių marškinių, megztinio, kasdienės striukės, KJP jūreivių puspalčio antpečių.
534. Tarnybos trukmės antsiuvai tvirtinami simetriškai prie abiejų uniforminio ir koncertinio kostiumo švarko rankovių:
534.1. prie SP uniforminio ir koncertinio kostiumo švarko taip, kad antsiuvo priekinis kraštas sutaptų su rankovės priekine dalimi, o antsiuvo priekinio krašto apatinė dalis būtų 1 cm atstumu virš rankogalio apdailos juostelės smaigalio;
535. Vardinis ženklas tvirtinamas:
535.1. prie SP ir KOP uniforminio kostiumo švarko (vyrų), uniforminių marškinių trumpomis rankovėmis, kariūnų išeiginio kostiumo švarko – dešinėje priekio puselėje, kišenės antkišenyje (centre), sutapdinant vardinio ženklo viršutinį kraštą su antkišenio peltakiu;
535.2. prie KJP uniforminio kostiumo švarko (vyrų) – dešinėje priekio puselėje (centre) taip, kad ženklo apačios linija būtų vienoje horizontalioje linijoje su krūtinės priesiuvo apačia;
535.3. prie uniforminio kostiumo švarko (moterų) – dešinėje priekio puselėje (centre) taip, kad ženklo apačia būtų 4 cm atstumu virš horizontalios linijos, sutampančios su pirmos sagos viršumi (šis atstumas gali keistis, atsižvelgiant į kario figūros ypatumus);
535.4. prie jūreivio ceremonijų kostiumo palaidinės ir baltos palaidinės – dešinėje priekio pusėje (centre) taip, kad vardinio ženklo viršus ir palaidinės iškirptės taškas būtų vienoje horizontalioje linijoje;
536. Lauko uniformos vardinis ženklas tvirtinamas:
536.1. prie lauko uniformos kostiumo palaidinės, lauko uniformos taktinio kostiumo palaidinės – prie kibaus užsegimo, dešinėje priekio puselėje, virš uždėtinės kišenės (centre), sutapdinant ženklo apačią su kišenės viršumi;
537. Skraidančiojo personalo uniformos vardinis ženklas tvirtinamas prie skraidančiojo personalo uniformos kombinezono, skraidančiojo personalo uniformos striukės, skraidančiojo personalo uniformos žieminės ir odinės striukių – prie kibaus užsegimo, dešinėje priekio puselėje, krūtinės aukštyje.
538. Pakabukas (skirtas tarnybos ženklui tvirtinti) kabinamas prie uniforminių marškinių trumpomis rankovėmis, dešinėje priekio puselėje ant antkišenio sagos.
539. Antsiuvas su Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos atvaizdu tvirtinamas:
539.1. prie SP ir KOP uniforminio ir koncertinio kostiumo švarko, kasdienės striukės, kariūnų išeiginio kostiumo švarko, išeiginio palto ir kasdienės striukės, Garbės sargybos kuopos SP ir KOP būrių karininkų ir karių kostiumų, Garbės sargybos kuopos SP ir KOP būrių karininkų ir karių milinių dešinės rankovės išorinės dalies taip, kad antsiuvo viršus (centre) būtų 6 cm atstumu nuo pečių siūlės;
539.2. prie megztinio dešinės rankovės kišenės taip, kad antsiuvo viršus būtų 1 cm atstumu nuo kišenės viršutinio krašto;
539.3. prie skraidančiojo personalo uniformos striukės, skraidančiojo personalo uniformos žieminės ir odinės striukių dešinės rankovės išorinės dalies kibaus užsegimo taip, kad antsiuvo viršus (centre) būtų 6 cm atstumu nuo pečių siūlės;
539.4. prie lauko uniformos kostiumo palaidinės, lauko uniformos taktinio kostiumo palaidinės, dešinės rankovės kišenės kibaus užsegimo taip, kad antsiuvo viršus sutaptų su kibaus užsegimo viršumi arba būtų 4 cm atstumu nuo kibaus užsegimo viršutinio krašto (kai karys nešioja antsiuvą LITHUANIA);
539.5. prie lauko uniformos taktinio kostiumo marškinaičių dešinės rankovės kišenės kibaus užsegimo taip, kad antsiuvo viršus sutaptų su rankovės kišenės antkišenio užsegimo apatiniu kraštu, arba prie dešinės rankovės kišenės antkišenio kibaus užsegimo taip, kad antsiuvo viršus sutaptų su kišenės antkišenio kibaus užsegimo viršutiniu kraštu (kai karys nešioja lauko uniformos antsiuvą, skirtą operaciniam kariniam vienetui, pratyboms ar budėjimui);
539.6. prie lauko uniformos šilto švarko (lauko uniformos 4 sluoksnio), universalios striukės (lauko uniformos 5 sluoksnio) ir žieminės aprangos komplekto striukės (lauko uniformos 7 sluoksnio) dešinės rankovės kibaus užsegimo taip, kad antsiuvo viršus sutaptų su kibaus užsegimo viršumi arba būtų 4 cm atstumu nuo kibaus užsegimo viršutinio krašto (kai karys nešioja antsiuvą LITHUANIA);
540. Antsiuvas LITHUANIA tvirtinamas prie dešinės rankovės išorinės dalies (virš antsiuvo su Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos atvaizdu):
540.1. prie SP ir KOP uniforminio kostiumo švarko taip, kad antsiuvo viršus (centre) būtų 2 cm atstumu nuo pečių siūlės;
540.2. prie skraidančiojo personalo uniformos kombinezono, skraidančiojo personalo uniformos striukės, skraidančiojo personalo uniformos žieminės ir odinės striukių – prie kibaus užsegimo taip, kad antsiuvo viršus (centre) būtų 2 cm atstumu nuo pečių siūlės;
540.3. prie lauko uniformos kostiumo palaidinės, lauko uniformos taktinio kostiumo palaidinės dešinės rankovės kišenės kibaus užsegimo taip, kad antsiuvo viršus sutaptų su kibaus užsegimo viršumi, arba prie dešinės rankovės taip, kad būtų 1 cm atstumu nuo pečių siūlės (kai karys nešioja lauko uniformos antsiuvą, skirtą operaciniam kariniam vienetui, pratyboms ar budėjimui);
540.4. prie lauko uniformos taktinio kostiumo marškinaičių dešinės rankovės kišenės antkišenio kibaus užsegimo taip, kad antsiuvo viršus sutaptų su rankovės kišenės antkišenio kibaus užsegimo viršutiniu kraštu arba prie dešinės rankovės kišenės taip, kad antsiuvo apatinis kraštas sutaptų su rankovės kišenės antkišenio viršutiniu kraštu (kai karys nešioja lauko uniformos antsiuvą, skirtą operaciniam kariniam vienetui, pratyboms ar budėjimui);
541. Tarnybos ženklas tvirtinamas:
541.1. prie SP ir KOP uniforminio ir koncertinio kostiumo švarko, Garbės sargybos kuopos SP ir KOP būrių karininkų ir karių kostiumų švarkų, Garbės sargybos kuopos SP ir KOP būrių karininkų ir karių milinių kairės rankovės išorinės dalies taip, kad antsiuvo viršus (centre) būtų 6 cm nuo pečių siūlės;
541.2. prie lauko uniformos kostiumo palaidinės, lauko uniformos taktinio kostiumo palaidinės kairės rankovės kišenės – prie kibaus užsegimo taip, kad antsiuvo viršus sutaptų su kibaus užsegimo viršumi arba būtų 4 cm atstumu nuo kibaus užsegimo viršutinio krašto (kai karys nešioja puslankio formos antsiuvą);
541.3. prie lauko uniformos taktinio kostiumo marškinaičių kairės rankovės kišenės kibaus užsegimo taip, kad antsiuvo viršus sutaptų su rankovės kišenės antkišenio apatiniu kraštu;
541.4. prie lauko uniformos komplekto drėgnam orui striukės (lauko uniformos 6 sluoksnio) kairės rankovės kišenės kibaus užsegimo taip, kad antsiuvo viršus būtų 2 cm atstumu nuo rankovės kišenės antkišenio apatinio krašto;
541.5. prie skraidančiojo personalo uniformos kombinezono, skraidančiojo personalo uniformos striukės, skraidančiojo personalo uniformos žieminės ir odinės striukių kairės rankovės išorinės dalies kibaus užsegimo taip, kad antsiuvo viršus (centre) būtų 2 cm atstumu nuo pečių siūlės;
541.6. prie universalios striukės (lauko uniformos 5 sluoksnio) ir žieminės aprangos komplekto striukės (lauko uniformos 7 sluoksnio) kairės rankovės išorinės dalies – prie kibaus užsegimo taip, kad antsiuvo viršus sutaptų su kibaus užsegimo viršumi arba būtų 4 cm atstumu nuo kibaus užsegimo viršutinio krašto (kai karys nešioja tarnybos antsiuvą).
542. Kai nešiojamas lauko uniformos antsiuvas, skirta operaciniam kariniam vienetui, pratyboms ar budėjimui, tvirtinamas:
542.1. prie lauko uniformos kostiumo palaidinės, lauko uniformos taktinio kostiumo palaidinės dešinės rankovės kišenės – prie kibaus užsegimo taip, kad antsiuvo viršus (centre) būtų 1 cm atstumu žemiau antsiuvo su Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos atvaizdu;
542.2. prie lauko uniformos taktinio kostiumo marškinaičių dešinės rankovės kišenės kibaus užsegimo taip, kad antsiuvo viršus sutaptų su rankovės kišenės antkišenio apatiniu kraštu;
542.3. prie universalios striukės (lauko uniformos 5 sluoksnio) ir žieminės aprangos komplekto striukės (lauko uniformos 7 sluoksnio) dešinės rankovės išorinės dalies – prie kibaus užsegimo taip, kad antsiuvo viršus (centre) būtų 1 cm atstumu žemiau antsiuvo su Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos atvaizdu.
543. Skraidančiojo personalo antsiuvas tvirtinamas prie skraidančiojo personalo uniformos kombinezono, skraidančiojo personalo uniformos striukės, skraidančiojo personalo uniformos žieminės ir odinės striukių kibaus užsegimo, kairėje priekio puselėje, krūtinės aukštyje.
544. Puslankio formos antsiuvas tvirtinamas prie kairės rankovės išorinės dalies (virš tarnybos ženklo):
544.1. prie SP ir KOP uniforminio kostiumo švarko taip, kad antsiuvo viršus (centre) būtų 2 cm atstumu nuo pečių siūlės;
544.2. prie lauko uniformos kostiumo palaidinės, lauko uniformos taktinio kostiumo palaidinės rankovės kišenės kibaus užsegimo taip, kad antsiuvo viršus sutaptų su kibaus užsegimo viršumi. Kai karys nešioja du antsiuvus, antrasis tvirtinamas prie lauko uniformos kostiumo palaidinės, lauko uniformos taktinio kostiumo palaidinės rankovės taip, kad būtų 1 cm atstumu nuo pečių siūlės;
545. Kariūnų ceremonijų uniformos kurso skiriamieji ženklai tvirtinami prie išeiginio kostiumo švarko ir išeiginio palto simetriškai prie abiejų rankovių išorinės dalies taip, kad:
545.1. ženklo apačia (centre) būtų 2 cm atstumu virš figūrinio rankogalio smaigalio, kai kariūnų pareigybės ženklai nenešiojami;
546. Kariūnų lauko uniformos kurso skiriamieji ženklai tvirtinami prie lauko uniformos kostiumo palaidinės dešinės rankovės kišenės kibaus užsegimo taip, kad ženklo viršus (centre) būtų 5 cm atstumu nuo kibaus užsegimo viršaus.
547. Kariūnų pareigybių ženklai ceremonijų uniformai tvirtinami prie išeiginio kostiumo švarko ir išeiginio palto simetriškai prie abiejų rankovių išorinės dalies taip, kad būtų viduryje tarp figūrinio rankogalio smaigalio ir kariūnų kurso skiriamojo ženklo.
548. Kariūnų pareigybių ženklas kasdienei uniformai tvirtinamas megztinio kairėje krūtinės pusėje, virš uždėtinės kišenės (centre), sutapdinant ženklo apačią su kišenės viršumi.
549. Kariūnų pareigybių ženklas lauko uniformai tvirtinamas prie lauko uniformos kostiumo palaidinės kairės priekio puselės, virš uždėtinės kišenės (centre), sutapdinant ženklo apačią su kišenės viršumi.
550. LK vado ženklas, LK vyriausiojo puskarininkio ženklas, tvirtinami ir nešiojami:
550.1. prie uniforminio kostiumo švarko su viršutinėmis uždėtinėmis kišenėmis – prie kairės priekio puselės viršutinės uždėtinės kišenės ties atskaitos linija taip, kad būtų viduryje tarp antkišenio apačios ir kišenės apačios;
ANTRAS SKIRSNIS
APDOVANOJIMŲ, KVALIFIKACIJOS IR KITŲ ŽENKLŲ NEŠIOJIMAS PRIE UNIFORMOS
Apdovanojimų ženklų nešiojimo tvarka
551. Teisę segėti apdovanojimų ženklus turi kariai, kurie yra apdovanoti. LK kariai ant kasdienės uniformos švarko gali dėvėti tik LR valstybinius apdovanojimus, LR valstybinių institucijų, KAS, NATO partnerių ir sąjungininkų institucinius apdovanojimus.
552. KAS apdovanojimų ženklai nešiojami šiame skyriuje nustatyta tvarka (žr. 12 priedą), kitų apdovanojimų ženklų nešiojimą (segėjimą) reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymas ir Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų nešiojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. sausio 16 d. dekretu Nr. 2026 „Dėl Lietuvos valstybės apdovanojimų bei jų pakaitų projektų, brėžinių ir etalonų, valstybės apdovanojimų nešiojimo taisyklių, Lietuvos valstybės apdovanojimų tarybos nuostatų, Lietuvos valstybės ordinų kanclerio nuostatų tvirtinimo“.
553. Vietoj apdovanojimų ženklų gali būti nešiojami šių ženklų pakaitai – juostelės. Apdovanojimų ženklai ir jų pakaitai kartu nenešiojami.
554. Pakartotinai gavus tokį patį apdovanojimą, apdovanojimo ženklas nešiojamas tik vienas su pakartotinių apdovanojimų detale ant kaspino ar juostelės ženklo.
555. Apdovanojamų ženklų segimas ant kasdienės ir ceremonijų uniformų suskirstytas į 5 zonas (žr. 12 priedą):
556. Antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje zonose ženklai dėvimi pasirinktinai ne daugiau kaip po vieną.
557. Ženklas „Parašiuto sparnai“ segamas kairėje pusėje:
557.1. prie švarko su viršutinėmis uždėtinėmis kišenėmis kairės priekio puselės ties atskaitos linija taip, kad ženklo apačia būtų 3 mm virš antkišenio;
557.2. prie švarko su krūtinės priesiuvu kairės priekio puselės ties atskaitos linija taip, kad ženklo apačia būtų 3 mm atstumu virš kišenės priesiuvu;
557.3. prie švarko be viršutinių uždėtinių kišenių kairės priekio puselės (centre) taip, kad ženklo apačios linija būtų vienoje horizontalioje linijoje su vardinio ženklo viršaus linija (šis atstumas gali keistis, atsižvelgiant į kario figūros ypatumus);
557.4. prie baltos palaidinės ir jūreivio išeiginio kostiumo kairėje priekio pusėje (centre) taip, kad ženklo apačia būtų vienoje linijoje su vardinio ženklo viršaus linija;
557.5. virš profesinės kvalifikacijos (specialybės) ženklo taip, kad ženklo „Parašiuto sparnai“ apačia būtų 3 mm atstumu virš profesinės kvalifikacijos (specialybės) ženklo;
KAS apdovanojimų nešiojimo tvarka
558. KAS medaliai ir jų pakaitai segami iš uniforminio kostiumo dešinės (nuo krūtinės vidurio linijos) į kairę ir iš viršaus į apačią pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. birželio 13 d. įsakyme Nr. V-630 „Dėl Krašto apsaugos sistemos medalių ir pasižymėjimo ženklų nuostatų patvirtinimo“ nustatytą svarbumą.
559. Medalius nešioja PKT kariai ir kariūnai prie ceremonijų uniformos kostiumų. Medaliai tvirtinami:
559.1. prie švarko su viršutinėmis uždėtinėmis kišenėmis kairės priekio puselės ties atskaitos linija taip, kad medalio apačia būtų 3 mm virš antkišenio sagos;
560. Kai nešiojami du medaliai, jie segami simetriškai abipus atskaitos linijos taip, kad tarpas tarp jų būtų 3 mm.
561. Kai karys turi tris ir daugiau medalių, jie segami dviem būdais:
561.1. I būdas – vienas šalia kito, neuždengiant gretutinių. Didžiausias prisegtų medalių skaičius pirmoje eilėje – keturi. Kitose eilėse prisegtų medalių skaičius neturi viršyti žemesnėse eilėse prisegtų medalių skaičiaus. Viršutinė medalių eilė turi pridengti žemesnėje eilėje esančių medalių kaspinus. Atsižvelgiant į kario figūros ypatumus, leidžiama nešioti ne daugiau kaip tris prisegtų medalių eiles;
562. Kai medalių dydis nevienodas, jie segami taip, kad viršutinės dalys būtų vienoje horizontalioje linijoje.
563. Juosteles nešioja:
564. Juostelės tvirtinamos:
564.1. prie švarko su viršutinėmis uždėtinėmis kišenėmis kairės priekio puselės ties atskaitos linija taip, kad juostelės apačia būtų 3 mm virš antkišenio;
564.2. prie švarko su krūtinės priesiuvu kairės priekio puselės ties atskaitos linija taip, kad juostelės apačia būtų 3 mm atstumu virš kišenės priesiuvo;
564.3. prie švarko be viršutinių uždėtinių kišenių kairės priekio puselės (centre) taip, kad juostelės apačios linija būtų vienoje horizontalioje linijoje su vardinio ženklo viršaus linija (šis atstumas gali keistis, atsižvelgiant į kario figūros ypatumus);
565. Kai nešiojamos daugiau kaip dvi juostelės, rekomenduojama jas tvirtinti prie plokštelės. Vienoje eilėje gali būti iki keturių juostelių.
566. Kai nešiojama daugiau kaip viena juostelių eilė, jų skaičius visose eilėse, išskyrus viršutinę, turi būti vienodas. Jeigu viršutinėje eilėje juostelių skaičius yra mažesnis negu žemiau jos esančioje eilėje, viršutinės eilės juostelės segamos centre.
567. KAS pasižymėjimo ženklus kariai nešioja prie ceremonijų ir kasdienės uniformos, t. y. prie uniforminio kostiumo švarko. Ženklas nešiojamas dešinėje pusėje tokia tvarka:
567.1. prie švarko su viršutinėmis uždėtinėmis kišenėmis – prisegti ties atskaitos linija taip, kad ženklo apačia būtų 3 mm atstumu virš kišenės;
Kvalifikacijos ženklų nešiojimo tvarka
569. Karo mokslų baigimo ženklus kariai nešioja prie ceremonijų ir kasdienės uniformos, t. y. prie uniforminio kostiumo švarko. Ženklas nešiojamas dešinėje pusėje tokia tvarka:
569.1. prie švarko su viršutinėmis uždėtinėmis kišenėmis – prisegti prie viršutinės uždėtinės kišenės ties atskaitos linija taip, kad būtų viduryje tarp antkišenio apačios ir kišenės apačios;
570. Profesinės kvalifikacijos (specialybės) ženklus kariai nešioja prie ceremonijų ir kasdienės uniformos, t. y. prie uniforminio kostiumo švarko. Ženklas nešiojamas kairėje pusėje tokia tvarka:
570.1. prie švarko su viršutinėmis uždėtinėmis kišenėmis – prisegti virš viršutinės uždėtinės kišenės ties atskaitos linija taip, kad ženklo apatinė linija būtų 3 mm atstumu virš kišenės;
570.2. prie švarko su krūtinės priesiuvu – prisegti virš priesiuvo ties atskaitos linija taip, kad ženklo apatinė linija būtų 3 mm atstumu virš priesiuvo;
571. Kai karys nešioja apdovanojimų ženklus (medalius ar juosteles), profesinės kvalifikacijos (specialybės) ženklas segamas 3 mm atstumu virš medalio kaspino ar juostelės viršaus. Virš apdovanojimų ženklų (medalių ar juostelių).
Pasiekimų ženklų nešiojimo tvarka
574. Pasiekimų ženklai:
574.1. Fizinio parengtumo ženklas – patvirtintas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2016 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-44 „ Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos karių fizinio parengtumo testo ženklų „Už puikų fizinį parengtumą“, „Už labai gerą fizinį parengtumą“ ir „Už gerą fizinį parengtumą“ etalonų aprašymo patvirtinimo“;
574.2. Kovinės savigynos ženklas – patvirtintas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2014 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V-601 „Dėl Lietuvos kariuomenės karinės kovinės savigynos testus išlaikiusių ir instruktoriaus arba eksperto kursus baigusių karių ženklų etalonų aprašymų patvirtinimo“;
574.3. ženklas „Geram šauliui“ – patvirtintas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2022 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. V-628 „Dėl Krašto apsaugos sistemos karių taiklaus šaulio ženklo „Geram šauliui“ patvirtinimo“;
575. Pasiekimų ženklus kariai nešioja prie ceremonijų ir kasdienės uniformos, t. y. prie uniforminio kostiumo švarko. Ženklai nešiojami kairėje pusėje tokia tvarka:
575.1. prie švarko su viršutinėmis uždėtinėmis kišenėmis – prisegti prie viršutinės uždėtinės kišenės ties atskaitos linija taip, kad būtų viduryje tarp antkišenio apačios ir kišenės apačios;
576. Fizinio parengtumo ženklas –segamas kairėje pusėje:
576.1. prie švarko su viršutinėmis uždėtinėmis kišenėmis – prisegtas prie viršutinės uždėtinės kišenės antkišenio (centre), sutapdinant ženklo viršutinį kraštą su antkišenio peltakiu;
576.3. prie švarko be viršutinių kišenių – prisegtas prie priekio puselės (centre) taip, kad ženklo apatinė linija būtų vienoje horizontalioje linijoje su vardinio ženklo viršumi arba prisegtas taip, kad ženklo viršutinė linija būtų 3 mm atstumu žemiau specialybės kvalifikacijos ženklo (kai karys nešioja specialybės kvalifikacijos ženklą) arba 3 mm atstumu žemiau medalių (kai karys nešioja medalius) arba 3 mm atstumu žemiau medalių juostelių (kai karys nešioja medalių juosteles).
577. Prie lauko uniformos ženklų pakaitalai su kibiu užsegimu nešiojami kairėje pusėje. Dėvima pasirinktinai ne daugiau 3 ženklų pakaitalų. Ženklai tvirtinami virš uždėtinės kišenės taip, kad ženklo apatinė linija būtų 10 mm atstumu virš kišenės, išlaikant kišenės menamos ašinės linijos vidurio. Du ir daugiau ženklų tvirtinami simetriškumo principu.
XI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS