KŪNO KULTŪROS IR SPORTO DEPARTAMENTo
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS
Generalinis direktorius
Įsakymas
DĖL SPORTINIO UGDYMO ORGANIZAVIMO REKOMENDACIJŲ TVIRTINIMO
2014 m. gegužės 23 d. Nr. V-219
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo (Žin., 1996, Nr. 9-215; 2008, Nr. 47-1752) 9 straipsnio 5 dalimi:
2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:
2.1. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2000 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. 129 ir Lietuvos Švietimo ir mokslo ministro 2000 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. 1012 „Dėl sporto mokymo įstaigų bendrųjų nuostatų“;
2.2. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2000 m. liepos 26 d. įsakymą Nr.V-134 „Dėl 2000 – 2004 m. Lietuvos sportininkų kvalifikacinių kategorijų“;
2.3. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. V-538 „Dėl kvalifikacinių kategorijų sportininkams nuostatų termino pratęsimo“;
2.4. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. V-450 „Dėl kvalifikacinių kategorijų sportininkams nuostatų termino pratęsimo“;
2.5. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. V-580 „Dėl kvalifikacinių kategorijų teikimo sportininkams“;
2.6. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr.V-443 „Dėl Lietuvos sportininkų kvalifikacinių kategorijų“;
2.7. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2012 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. V-422 „Dėl Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2000 m. liepos 26 d. įsakymo Nr.V-134 „Dėl 2000 – 2004 m. Lietuvos sportininkų kvalifikacinių kategorijų“ pakeitimo“;
2.8. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. V-676 „Dėl Lietuvos sportininkų kvalifikacinių kategorijų“;
PATVIRTINTA
Kūno kultūros ir sporto departamento prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
generalinio direktoriaus
2014 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-219
SPORTINIO UGDYMO ORGANIZAVIMO REKOMENDACIJOS
I. BendroSIOS NUOSTATOs
1. Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) skirtos valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamoms įstaigoms ir organizacijoms, įgyvendinančioms neformaliojo sportinio ugdymo, formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo, pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu ir vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programas.
2. Rekomendacijose apibrėžiamas sportinio ugdymo grupių sudarymas ir ugdytinių sportinių pasiekimų vertinimas, nurodoma sportinio ugdymo trukmė ir apimtis, pateikiamos sportinio ugdymo plano rengimo ir derinimo rekomendacijos, nurodomi kiti sportinio ugdymo ypatumai.
3. Rekomendacijose vartojamos sąvokos:
3.1. Pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu, vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programos – specializuoto sportinio ugdymo krypties programos, vykdomos vidurinėse sporto mokyklose ir sporto gimnazijose, skirtos vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl išskirtinių gabumų sportui, kuriomis, vaikų bendrąjį ugdymą suderinus su sportiniu ugdymu, siekiama vaikus nuosekliai, sistemingai ir kryptingai ugdyti suteikiant jiems reikiamų bendrojo ugdymo žinių, gebėjimų, vertybinių nuostatų ir treniruoti siekiant aukščiausiųjų jų sportinių rezultatų.
3.2. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programa – atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programa, kuria siekiama suteikti ir sistemingai gilinti ugdytinio pasirinktos sporto šakos žinias, ugdyti gebėjimus ir formuoti įgūdžius, plėtoti sporto ir bendrąsias kompetencijas, siekti didelio sportinio meistriškumo pradinio rengimo, meistriškumo ugdymo, meistriškumo tobulinimo, didelio meistriškumo etapais.
3.3. Neformaliojo sportinio ugdymo programa – programa, kuria siekiama ugdyti vaiko gyvenimo įgūdžius, asmenines, socialines ir kitas bendrąsias kompetencijas panaudojant sportą kaip priemonę.
3.4. Meistriškumo pakopa – ugdytinio sportinio meistriškumo lygį pagal sporto varžybose užimtą vietą arba pasiektą rezultatą apibrėžiančių rodiklių grupė.
3.5. Sportinio ugdymo planas – įstaigos ar organizacijos vykdomų sportinio ugdymo ar sporto ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Rekomendacijomis ir kitais švietimą, kūno kultūrą ir sportą reglamentuojančiais teisės aktais.
3.6. Sporto šakos disciplina – atitinkamos tarptautinės sporto (šakos) federacijos išskirta sporto šakos dalis, kuri apima vieną arba keletą tos sporto šakos rungčių.
Kitos Rekomendacijose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme ir kituose švietimą, kūno kultūrą ir sportą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
II. SPORTINIO UGDYMO GRUPIŲ SUDARYMAS
4. Sportinio ugdymo grupės sudaromos pagal sportininko užimtą vietą arba pasiektą rezultatą varžybose vadovaujantis meistriškumo pakopų rodikliais, nurodytais Rekomendacijų priede „Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupių sudarymo rodikliai ir ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičius per savaitę pagal sporto šakas ir (arba) disciplinas“ (toliau – 1 priedas) ir priede „Formalųjį švietimą papildančio neįgaliųjų sportinio ugdymo grupių sudarymo rodikliai ir ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičius per savaitę pagal sporto šakas“ (toliau – 2 priedas).
5. Meistriškumo rodikliai vertinami vadovaujantis sporto (šakų) federacijų (asociacijų, sąjungų) ir kitų organizacijų vykdomų varžybų tinkamai patvirtintų protokolų duomenimis.
6. Įgyvendinant pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu, vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programas:
6.1. sudaromos tik į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų ir (arba) disciplinų sportinio ugdymo grupės;
6.2. pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programos I dalies (5–8 klasės) sportinio ugdymo grupę sudaro ne mažiau kaip 6 vaikai, pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programos II dalies (9–10 klasės) sportinio ugdymo grupę – ne mažiau kaip 4 vaikai, vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programos (11–12 klasės) sportinio ugdymo grupę – ne mažiau kaip 2 vaikai. Maksimalus sportinio ugdymo grupės vaikų skaičius nurodytas Rekomendacijų 1 priede;
7. Sudarant formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programų meistriškumo ugdymo arba meistriškumo tobulinimo etapo ugdymo grupę, vietoje vieno Rekomendacijų 1 ir 2 prieduose nurodyto ugdytinio į grupę gali būti įtraukti 2 viena pakopa žemesnės meistriškumo pakopos rodiklius atitinkantys ugdytiniai.
8. Jeigu jaunesnio amžiaus ugdytinis atitinka Rekomendacijų 1 ir 2 prieduose nurodytos aukštesnės meistriškumo pakopos rodiklius, jis gali būti įtrauktas į vyresnio amžiaus sportinio ugdymo grupę.
10. Neformaliojo vaikų sportinio ugdymo programos gali būti rengiamos pagal Rekomendacijų 1 ir 2 prieduose nurodytas sporto šakas ir (arba) sporto šakų disciplinas arba tai gali būti ir netradicinės sporto šakos, liaudies ir kiti žaidimai, šokiai, mankštos, kvėpavimo pratimai, turistiniai ar slidinėjimo žygiai ir pan. Įgyvendinant neformaliojo vaikų sportinio ugdymo programas rekomenduojamas vaikų skaičius grupėje yra 8–20 vaikų.
11. Formalųjį švietimą papildančio sportinio atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programų ugdymo grupės sudaromos mokslo metams. Naujos formalųjį švietimą papildančio sportinio atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programų ugdymo grupės sudarymas gali trukti ne ilgiau kaip 2 mėnesius. Neformaliojo vaikų sportinio ugdymo grupės sudarymo procesas gali vykti nuolat.
III. UGDYTINIŲ SPORTINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMAS
12. Pagal sportinio ugdymo programas ugdomų ugdytinių sportiniai pasiekimai vertinimi mokslo metų pradžioje, sudarant sportinio ugdymo grupes, mokslo metų pabaigoje ir, esant poreikiui, bet kuriuo metu mokslo metais.
13. Pagal pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu, vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programas ugdomų ugdytinių sportinių pasiekimų vertinimas atliekamas vadovaujantis Rekomendacijų 1 priede nustatytais meistriškumo rodikliais.
14. Pagal formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programas ugdomų ugdytinių sportinių pasiekimų vertinimas atliekamas vadovaujantis Rekomendacijų 1 ir 2 prieduose nustatytais meistriškumo rodikliais.
15. Rekomendacijų 1 ir 2 prieduose nurodyti meistriškumo rodikliai, pasiekti olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, galioja 5 metus nuo pasiekimo dienos; tarptautinėse suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių amžiaus grupių varžybose, Lietuvos Respublikos suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių amžiaus grupių čempionatų varžybose – 3 metus nuo pasiekimo dienos, kitose varžybose – 2 metus nuo pasiekimo dienos.
IV. SPORTINIO UGDYMO TRUKMĖ IR APIMTIS
17. Įgyvendinant pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu, vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programas sportinių ugdymo grupių ugdytinių treniruotėms skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičius per savaitę nurodytas Rekomendacijų 1 priede.
18. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupėms ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičius per savaitę pagal sporto šakas ir (arba) disciplinas nurodytas Rekomendacijų 1 priede.
19. Formalųjį švietimą papildančio neįgaliųjų sportinio ugdymo grupių ugdymui skiriamų kontaktinių akademinių ugdymo valandų skaičius per savaitę pagal sporto šakas nurodytas Rekomandacijų 2 priede.
20. Pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programos sporto ugdymas per metus trunka 46 savaites, vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programos sporto ugdymas – 48 savaites.
21. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programų pradinio rengimo etapas per metus trunka 44 savaites, meistriškumo ugdymo etapas – 46 savaites, meistriškumo tobulinimo ir didelio meistriškumo ugdymo etapai – po 48 savaites.
22. Pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programos sporto ugdymui įgyvendinti treneriams skiriamų papildomų akademinių valandų pasirengimui pratyboms skaičius konkrečioje ugdymo grupėje ar vaikus ugdyti individualiai turėtų būti ne mažesnis kaip 3 akademinės ugdymo valandos, tačiau ne didesnis kaip 4 akademinės ugdymo valandos per savaitę; vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu – ne mažesnis kaip 4 akademinės ugdymo valandos, tačiau ne didesnis kaip 6 akademinės ugdymo valandos per savaitę.
23. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programoms įgyvendinti treneriams skiriamų papildomų akademinių valandų pasirengimui pratyboms skaičius konkrečioje ugdymo grupėje ar ugdytiniams ugdyti individualiai turėtų būti ne mažesnis kaip 1 akademinė ugdymo valanda, tačiau ne didesnis kaip 2 akademinės ugdymo valandos per savaitę pradinio rengimo etape; ne mažesnis kaip 2 akademinės ugdymo valandos, tačiau ne didesnis kaip 3 akademinės ugdymo valandos per savaitę meistriškumo ugdymo ir meistriškumo tobulinimo etapuose; ne mažesnis kaip 3 akademinės ugdymo valandos, tačiau ne didesnis kaip 4 akademinės ugdymo valandos per savaitę didelio meistriškumo ugdymo etape.
24. Pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programos I dalies individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus turėtų būti ne mažesnis kaip 15 dienų, sportinių žaidimų šakų – ne mažesnis kaip 25 dienos.
25. Pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programos II dalies individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus turėtų būti ne mažesnis kaip 20 dienų, sportinių žaidimų šakų – ne mažesnis kaip 40 dienų.
26. Vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programos individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų (11–12 klasės) ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus turėtų būti ne mažesnis kaip 25 dienos, sportinių žaidimų šakų – ne mažesnis kaip 60 dienų.
27. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupių individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus pradinio rengimo etape turėtų būti ne mažesnis kaip 4 varžybų dienos, sportinių žaidimų šakų ugdytiniams – ne mažesnis kaip 10 varžybų dienų; meistriškumo ugdymo etape – individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus turėtų būti ne mažesnis kaip 10 varžybų dienų, sportinių žaidimų šakų ugdytiniams – ne mažesnis kaip 20 varžybų dienų; meistriškumo tobulinimo etape – individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus turėtų būti ne mažesnis kaip 15 varžybų dienų, sportinių žaidimų šakų ugdytiniams – ne mažesnis kaip 30 varžybų dienų; didelio meistriškumo etape – individualiųjų sporto šakų ir (arba) disciplinų ugdytiniams varžybų dienų skaičius per metus turėtų būti ne mažesnis kaip 20 varžybų dienų, sportinių žaidimų šakų ugdytiniams – ne mažesnis kaip 40 varžybų dienų.
28. Pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programos I dalies ugdytiniams rekomenduojama vykdyti ne mažiau kaip keturias 10–12 dienų mokomąsias sporto stovyklas per metus.
29. Pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programos II dalies ugdytiniams rekomenduojama vykdyti ne mažiau kaip keturias 10–14 dienų mokomąsias sporto stovyklas per metus.
30. Vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programos ugdytiniams rekomenduojama vykdyti ne mažiau penkias 14–18 dienų mokomąsias sporto stovyklas per metus.
31. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programų grupių ugdytiniams rekomenduojamas mokomųjų sporto stovyklų skaičius pradinio rengimo etape yra ne mažiau kaip trys 8–10 dienų stovyklos per metus, meistriškumo ugdymo etape – ne mažiau kaip keturios 10–12 dienų stovyklos per metus, meistriškumo tobulinimo etape – ne mažiau kaip keturios 10–14 dienų stovyklos per metus, didelio meistriškumo ugdymo etape – ne mažiau kaip penkios 14–18 dienų stovyklos per metus.
32. Šiuolaikinės penkiakovės sporto šakos ugdymo grupių pratyboms skiriama 50 proc. daugiau akademinių ugdymo valandų per savaitę; biatlono, dailiojo čiuožimo, gimnastikos, meninės gimnastikos, žirgų sporto, vandensvydžio, triatlono sporto šakų, lengvosios atletikos daugiakovės disciplinos – 30 proc. daugiau akademinių ugdymo valandų per savaitę.
V. SPORTINIO UGDYMO UGDYMO PLANŲ RENGIMAS IR DERINIMAS
34. Sportinio ugdymo arba sporto ugdymo planas rengiamas vieniems mokslo metams nurodant ugdymo pradžią ir pabaigą ir turi apimti visas įgyvendinamas valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamos įstaigos ar organizacijos sportinio ugdymo ar sporto ugdymo programas.
36. Sportinio ugdymo arba sporto ugdymo planas rengiamas vadovaujantis Rekomendacijomis ir atsižvelgiant į kūno kultūros ir sporto mokslininkų, trenerių, sporto mokytojų, neformaliojo ugdymo specialistų sportininkų ir sportuotojų ugdymui skirtus metodinius ir mokslinius darbus.
37. Sportinio ugdymo arba sporto ugdymo plane turi būti nurodyta:
37.1. valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis finansuojamos įstaigos ar organizacijos tikslai ir uždaviniai, tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai;
37.2. valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis finansuojamos įstaigos ar organizacijos sportinio ugdymo ar sporto ugdymo programų tikslai ir uždaviniai, tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai;
37.3. sportinio ugdymo (grupinio ir / arba pavienio) organizavimo formos, veiklos (treniruotės, pratybos, užsiėmimai, stovyklos, varžybos, projektai ir kt.) ir veiklų trukmė, fizinė aplinka (pastatai, patalpos, teritorija, sporto salės, maniežai, aikštynai ir kt.) ugdymo ir ugdymosi priemonės (įranga, inventorius ir kt.);
37.4. sportinio ugdymo ar sporto ugdymo atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programoms įgyvendinti ugdytojams skiriamų papildomų akademinių valandų pasirengimui pratyboms skaičius konkrečioje ugdymo grupėje ar ugdant individualiai;
37.5. sportinio ugdymo ar sporto ugdymo programoms įgyvendinti varžyboms, stovykloms ir kitoms ugdymo veikloms skiriamų akademinių ugdymo valandų skaičius;
38. Rengiant sportinio ugdymo planą turi būti atsižvelgiama į:
38.4. sportinio ugdymo ar sporto ugdymo programų įgyvendinimo laiką ir trukmę ir į tai, kad sportinio ugdymo procesas gali vykti darbo dienomis po pamokų, poilsio ir švenčių dienomis ir per moksleivių atostogas;
38.5. sporto šakos ir (arba) disciplinos, kurią kultivuojant vykdomas sportinis ugdymas, sporto varžybų kalendorių;
38.6. daugiametę konkrečios sporto šakos ir (arba) disciplinos sportininko ugdymo struktūrą, kurią sudaro ilgalaikė (8 ir daugiau metų) sportinio ugdymo grandžių tvarka, nuoseklumas ir tarpusavio ryšys. Daugiametį formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo procesą sudaro keturmečiai, dvimečiai ir metiniai ciklai (parengiamasis, varžybų, pereinamasis ir kt.), etapai (pradinio rengimo, meistriškumo ugdymo ir kt.), mezociklai, mikrociklai, varžybos, darbingumo atgavimo dienos, pratybos, pratybų dalys, pratimai.
39. Valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis finansuojamos įstaigos ar organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo organizuoja sportinio ugdymo plano rengimą. Sportinio ugdymo plano projektas derinamas su įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija. Sportinio ugdymo planas įstaigos vadovo tūri būti patvirtintas iki sportinio ugdymo proceso pradžios.
VI. SPORTINIO UGDYMO YPATUMAI
41. Sportininkų ugdymo centrai arba kitos neformaliojo švietimo įstaigos gali įgyvendinti formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo ir neformaliojo sportinio ugdymo programas. Laisvieji mokytojai ir kiti švietimo teikėjai gali įgyvendinti tik neformaliojo sportinio ugdymo programas.
42. Pagal pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu, vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programas ir formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programas ugdyti priimami sportininkai turi būti gavę sporto medicinos centro pažymą, kad yra sveiki ir gali treniruotis.
43. Pagal pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu, vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programas ir formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programas ugdomų sportininkų sveikatos būklė turi būti periodiškai tikrinama sporto medicinos centre.
44. Pagal neformaliojo sportinio ugdymo programą ugdomi asmenys turi būti pasitikrinę sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
45. Sportinio ugdymo metu dėl traumos ar ligos (esant sveikatos priežiūros įstaigos pažymai) formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo atskirų sporto šakų ir (arba) sporto šakų disciplinų programų pradinio rengimo etapo ugdymo grupėje ugdytinių skaičius gali sumažėti 3 ugdytiniais, meistriškumo ugdymo etapo ugdymo grupėje – 2 ugdytiniais, o meistriškumo tobulinimo etapo ugdymo grupėje – 1 ugdytiniu.
46. Vietoje į sporto mokyklą, sporto gimnaziją mokytis pagal specializuoto sportinio ugdymo krypties programą išvykusių ugdytinių į formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo grupę gali būti įtraukti Rekomendacijų prieduose nurodyti žemesnės meistriškumo pakopos rodiklius atitinkantys ugdytiniai, tačiau ne ilgiau kaip iki kitų mokslo metų pradžios.
47. Buriavimo, irklavimo, baidarių ir kanojų irklavimo, šuolių į vandenį, šiuolaikinės penkiakovės, trikovės ir vandensvydžio sportinio ugdymo grupių ugdytiniai pirmiausia turi būti išmokyti plaukti.