LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL VAIKŲ IR PAAUGLIŲ PSICHIKOS SVEIKATOS STIPRINIMO GAIRIŲ PATVIRTINIMO
2014 m. liepos 16 d. Nr. V-817
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2013-ųjų metų veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-532 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2013-ųjų metų veiklos plano patvirtinimo“, 01.01.09 priemonės 35 punktą:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugo ministro
2014 m. liepos 16 d.
įsakymu Nr. V-817
VAIKŲ IR PAAUGLIŲ PSICHIKOS SVEIKATOS STIPRINIMO GAIRĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos stiprinimo gairėse (toliau – Gairės), vadovaujantis Europos Sąjungos (toliau – ES) šalių narių ir šalių kandidačių veiksminga, faktais pagrįsta politika ir praktika, apibrėžiamas vaikų ir paauglių psichikos sveikatos stiprinimo priemonių plėtros poreikis.
2. Vienas pagrindinių Gairių tikslų – nustatyti vaikų ir paauglių psichikos sveikatos stiprinimo veiksmų kryptis ir veiklas bei siekti politinio sutarimo jas įgyvendinant.
3. Gairės parengtos atsižvelgiant į Europos Komisijos visuomenės sveikatos programos lėšomis finansuotą projektą „Vaikų ir paauglių psichikos sveikata padidėjusioje Europos Sąjungoje: veiksmingos politikos ir praktikos sukūrimas“ (toliau – projektas).
4. Įgyvendinant projektą buvo siekiama parengti veiksmingos vaikų ir paauglių psichikos sveikatos politikos ir praktikos ES, ypač naujosiose ES šalyse narėse, rekomendacijų ir gairių sąvadą, atlikti 15 Europos šalių, dalyvavusių projekte, vaikų ir paauglių psichikos sveikatos situacijos analizę, nustatyti vaikų psichikos sveikatos saugojimo kliūtis ir galimybes, įvertinti prevencines kitus ir / ar save žalojančio elgesio veiklas mokyklose ir išstudijuoti efektyviausios bendruomeninės veiklos įgyvendinimą.
5. Gairės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, ES norminiais dokumentais, nacionalinių ir tarptautinių tyrimų rezultatais bei rekomendacijomis.
6. Šiose Gairėse vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:
II SKYRIUS
SITUACIJOS APŽVALGA
8. Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regioninio biuro duomenimis, psichikos sutrikimai laikomi vienais svarbiausių vaikų sveikatos sutrikimų išsivysčiusiose Europos šalyse. Šių sutrikimų paplitimas svyruoja nuo 8 iki 23 proc. ir nuolat auga.
9. Lietuvos vaikų psichikos sveikatos rodikliai yra vieni iš blogiausių tarp ES šalių. Iš kitų šalių Lietuva išsiskiria prastais vaikų gerovės rodikliais, labai paplitusiu agresyviu ir savidestruktyviu elgesiu, alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimu. Pagal bendrąjį vaikų gerovės vertinimą, atliktą remiantis objektyviais kriterijais (vaikų materialinė gerovė, sveikata ir saugumas, švietimas, vaikų elgesys ir rizikos veiksniai, gyvenimo sąlygos), Lietuva yra 27 vietoje iš 29 valstybių.
10. Lietuvos vaikų, paauglių ir jaunuolių savižudybių rodikliai yra vieni blogiausių tarp Europos šalių ir beveik 3 kartus viršija ES vidurkį. Net 80 proc. mėginusių nusižudyti vaikų tam ryžosi dėl konfliktų šeimoje. Didesnė savižudybės rizika būdinga paaugliams. Mergaitėms suicidiniai polinkiai labiau būdingi nei berniukams. 56,7 proc. nusižudžiusių vaikų gyveno kaimo vietovėse.
11. Remiantis teorinėmis prielaidomis, iš 2012 metais Lietuvoje augusių beveik 600 tūkst. vaikų 60–120 tūkst. kentė dėl psichikos sutrikimų. Kadangi Lietuvoje dėl psichikos sveikatos sutrikimų ambulatorinės ir stacionarinės pagalbos per metus kreipiasi tik apie 2proc. vaikų, manoma, jog dėl vaikų pasiekiamumo problemos ir išteklių stokos psichikos sveikatos priežiūros paslaugų negavo 48–73 tūkst. vaikų, kuriems reikia psichikos sveikatos specialistų pagalbos. Paslaugų tinklas Lietuvos miestuose ir rajonuose yra nepakankamai išplėtotas, todėl norint patekti į toliau nuo gyvenamosios vietos esančias įstaigas reikia didesnių finansinių lėšų, taip pat tai sukelia nepatogumų šeimai ir papildomų emocinių išbandymų vaikui.
12. Vaikų psichikos sveikatos paslaugų naštos didėjimas susijęs su didėjančiu vaikų, kurie dėl psichikos ir elgesio sutrikimų pripažįstami neįgaliais, skaičiumi jauniausioje amžiaus grupėje. Bendras vaikų, turinčių raidos negalią, skaičius Lietuvoje viršija 90 000. Specialiųjų poreikių turintys vaikai sudaro 11–15 proc. iš visų Lietuvoje 2012 metais gyvenusių vaikų. Ankstyvosios reabilitacijos paslaugų poreikis yra didelis, o teikiamų paslaugų apimtys yra nepakankamos. Manoma, kad ankstyvosios reabilitacijos paslaugų negauna maždaug 20 000 vaikų.
13. Nėra tinkamai išplėtota ne tik psichikos sutrikimų gydymo infrastruktūra, bet nepakankamai įgyvendinamos ir psichikos sveikatos gerinimo ir prevencijos programos. Vaikai, kuriems būdingi eksternalizuoti sutrikimai, dažniau gauna stacionarinę ir ambulatorinę pagalbą. Tokio pobūdžio sutrikimai, kitaip nei internalizuoti, greičiau pastebimi, geriau diagnozuojami ir vertinami kaip sunkinantys raidą. Dėl internalizuotų sutrikimų kenčiantys vaikai pagalbos dažniausiai sulaukia tik tada, kai iškyla savižudybės grėsmė, vartojamos psichotropinės medžiagos ar pasireiškia kitos akivaizdžios negydomų sutrikimų pasekmės.
14. Nuolat atsiranda naujų priklausomybės rūšių, kurios nėra pakankamai valdomos, o tai sudaro sąlygas šioms socialinėms problemoms sparčiai plisti tarp vaikų ir paauglių.
15. Nepakanka šalies mastu įgyvendinamų vaikų ir paauglių psichikos sveikatos sutrikimų prevencinių programų, trūksta jų mokslinio pagrįstumo ir vertinimo, koordinavimo, jos yra per mažai finansuojamos ir neturi tęstinumo garantijų. Šias sąlygas sukuria ir palaiko politinės ir socialinės bendruomenės struktūros, ekonominiai aspektai, prioritetą suteikiant pigesnėms, vienpusėms, tačiau didesnę populiacijos dalį apimančioms strategijoms. Tai skatina neracionalų ir neefektyvų žmogiškųjų ir finansinių resursų panaudojimą.
16. Nepakankama specialistų kompetencija, žinių ir gebėjimų trūkumas neužtikrina tinkamų vaikų poreikių tenkinimo. Teikiant kokybiškas ir efektyvias bet kurios srities (sveikatos, švietimo, socialinės) paslaugas trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Vaikų psichikos sveikatos rizikos veiksniai ar ankstyvieji ligos požymiai dažnai nėra laiku pastebimi dėl nepakankamų specialistų darbo įgūdžių ir nereglamentuoto bendradarbiavimo.
17. Daugelyje vaikų psichikos sveikatai svarbių sričių informacija nėra sistemingai renkama. Duomenys apie pagrindinius psichikos sveikatos rizikos veiksnius (vaikų patiriamas smurtas, kitus ir / ar save žalojantis elgesys, vaikams suteikta psichosocialinė pagalba, jos poreikis ir kt.) nėra kaupiami.
III SKYRIUS
VAIKŲ IR PAAUGLIŲ PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PLĖTROS
KRYPTYS IR VEIKLOS
18. Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros plėtros kryptys ir jas įgyvendinančios veiklos:
18.1. vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros infrastruktūros plėtra, politikos formavimas ir programų įgyvendinimas. Įgyvendinant šią kryptį, būtina:
18.1.1. didinti šalies politinį sąmoningumą dėl faktais pagrįstos vaikų ir paauglių psichikos sveikatos stiprinimo prioriteto įtvirtinimo;
18.1.3. įgyvendinti efektyviausias bendruomeninių paslaugų plėtros ir valdymo rekomendacijas, suformuotas Lietuvos bei kitų ES valstybių pavyzdžiu, skirtas vaikų ir paauglių psichikos sveikatai gerinti bei institucionalizacijos ir socialinės atskirties procesams mažinti;
18.2. vaikų ir paauglių psichikos sveikatos stiprinimas ir psichikos sutrikimų prevencija, kaip neatsiejamos sveikatos, švietimo ir socialinės apsaugos strategijų įgyvendinimo dalys. Įgyvendinant šią kryptį, būtina:
18.2.1. gerinti vaikų ir paauglių psichikos sveikatą, vykdant psichikos sveikatos stiprinimo ir sutrikimų prevencijos priemones, atkreipiant dėmesį į vaikų rizikos grupes, padėti šioms grupėms integruotis į bendruomenę;
18.2.2. stiprinti vaikų ir paauglių psichikos sveikatą ir psichikos sutrikimų prevenciją, plėtojant bendradarbiavimą tarp švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės priežiūros bei nevyriausybinių organizacijų;
18.2.3.vykdyti tėvystės įgūdžių mokymo programas, ypač atkreipiant dėmesį į šeimas, kuriose yra psichikos negalios asmenų bei socialinės rizikos šeimas;
18.2.4. įtraukti vaikų ir paauglių psichikos sveikatos gerinimo ir sutrikimų prevencijos ugdymą į atitinkamas aukštojo mokslo bei specialistų ugdymo programas;
IV SKYRIUS
GAIRIŲ ĮGYVENDINIMAS
19. Įgyvendinant pagrindines vaikų ir paauglių psichikos sveikatos stiprinimo plėtros kryptis reikia vadovautis šiais principais:
19.1. vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros infrastruktūros, politikos ir finansinių išteklių srityje:
19.1.1. skirstant išteklius valstybės politiniuose sprendimuose turi būti išskiriamas aiškus vaikų ir paauglių psichikos sveikatos srities finansavimas, užtikrinant subalansuotą lėšų paskirstymą prevencijai, gydymui bei reabilitacijai. Plėtojant modernias psichikos sveikatos paslaugas vaikams ir paaugliams, kuriami finansavimo modeliai, apimantys šalies savivaldybių ir bendruomenių indėlį;
19.2. tarpžinybinėje ir tarpinstitucinėje veikloje:
19.2.1. įvairios institucijos ir žinybos turi koordinuoti savo veiklą kurdamos ir įgyvendindamos bendrą vaikų ir paauglių psichikos sveikatos politikos strategiją. Sėkmingai spręsti vaikų ir paauglių psichikos sveikatos problemoms (tiek prevencinėms, tiek ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų) organizuojamas nuolatinis tarpžinybinis ir tarpsektorinis bendradarbiavimas, keičiamasi informacija apie galimybes padėti rizikos grupėms;
19.2.2. plėtojant vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros, socialines bei švietimo srities paslaugas vaikui ir šeimai, vadovaujamasi kompleksinės pagalbos vaikams ir šeimoms modeliu, kuris yra paremtas tarpsektorinio bendruomeninių paslaugų tinklo plėtros principu. Vienas iš svarbiausių šio modelio elementų yra teikiamos pagalbos kūrimas savivaldybių lygmeniu, siekiant užtikrinti pagalbos prieinamumą pagal vaiko ar šeimos gyvenamąją vietą;
19.2.3. vykdomos tik efektyvios, moksliškai pagrįstos ir patikrintos prevencinės programos, apimančios įvairias sritis – sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos, švietimo, kultūros, finansų ir kt., pritaikytos vaikų ir paauglių psichikos sveikatos rizikos veiksniui ar veiksniams valdyti. Psichikos sveikatos stiprinimas ir gydymas, prevencijos intervencijos pagrįstos moksliniais įrodymais ir / ar geriausios praktikos pavyzdžiais, vadovaujantis kompleksiškumo principu, bendradarbiaujant su pagrindinių sričių partneriais;
19.2.4. mokymai apie vaikų ir paauglių psichikos sutrikimus įtraukiami į pirminės sveikatos priežiūros gydytojų, slaugytojų, psichologų, socialinių darbuotojų, mokytojų ir kitų specialistų, dirbančių su vaikais, rengimo programas, nes pagal šiuolaikinius vaikų psichikos sveikatos politikos principus bendradarbiauti turi įvairių profesijų atstovai;
19.3. vaikų ir paauglių psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų srityje:
19.3.1. turi būti plečiamas būtinų paslaugų tinklas ir teikiamos paslaugos plėtojant, kuriant, perorganizuojant ir gerinant tiek prevencinių, tiek gydymo paslaugų vaikams bei šeimai kokybę;
19.3.2. vaikų ir paauglių psichikos sveikatos sutrikimų prevencija ir sveiko vaiko vystymosi sąlygų sudarymas turi tapti sutrikimų gydymo paslaugoms lygiaverčiu prioritetu;
19.3.3. plėtojant vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų įvairovę, užtikrinti nuoseklią šių paslaugų plėtrą trijuose sveikatos priežiūros paslaugų teikimo lygiuose:
19.3.3.1. pirminiame sveikatos priežiūros teikimo lygyje tęsti psichikos sveikatos centrų veiklą ir gerinti jų bendradarbiavimą su šeimos medicinos paslaugas teikiančiais šeimos ir vaikų ligų gydytojais, švietimo sistemos ir socialinės apsaugos sistemos įstaigomis;
19.3.3.2. antriniame sveikatos priežiūros paslaugų teikimo lygyje sukuriant regioninių psichikos sveikatos centrų vaikui ir šeimai infrastruktūras, kuriose specialistų komandos teiks kompleksinę pagalbą vaikams ir paaugliams, kenčiantiems dėl sunkesnių psichikos ir elgesio sutrikimų;
19.3.3.3. tretiniame sveikatos priežiūros paslaugų teikimo lygyje stiprinant universitetinių ligoninių vaikų ir paauglių psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centrus, teikiančius asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei vykdančius akademinę ir metodinę veiklą vaikų ir paauglių psichikos sveikatos bei raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos srityje;
19.4. informacinių sistemų ir statistinių duomenų srityje:
19.4.1. sukurta vaikų ir paauglių psichikos sveikatos būklę atspindinti duomenų rinkimo ir kaupimo sistema;