VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJAMS TEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2018 m. rugpjūčio 31 d. Nr. T3-265
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 38 punktu ir 4 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Patvirtinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Vilniaus rajono savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios 2015 m. vasario 19 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T3-50 „Dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Vilniaus rajono savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos
2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. T3-265
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJAMS TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Vilniaus rajono savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo nepasiturintiems Vilniaus rajono gyventojams tvarką, pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nenumatytais atvejais bei, kuriems esant, piniginė socialinė parama didinama, mažinama, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas, bendruomeninių organizacijų, gyvenamosios vietovės bendruomenės narių ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų pasitelkimo dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarką bei jų teises ir pareigas.
2. Šis Aprašas taikomas asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą ar nuomojantiems būstą Vilniaus rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė) teritorijoje arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą bei nedeklaravusiems gyvenamosios vietos ir neįtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, faktiškai gyvenantiems savivaldybės teritorijoje.
3. Šis Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis.
Pagrindinės Apraše vartojamos sąvokos:
3.1. bendrai gyvenantys asmenys – sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), arba vienas iš tėvų ir jo vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai vyras ir moteris ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį taip pat įskaitomi dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys), jeigu per mėnesį jų gaunamos pajamos yra mažesnės kaip 1 valstybės remiamų pajamų dydis, arba nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys) nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.
3.2. vienas gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų asmuo arba veiksniu pripažintas nepilnametis, kuris yra nesusituokęs (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis), taip pat susituokęs, tačiau teismo sprendimu gyvenantis skyrium, neturintis vaikų (įvaikių) arba jų turintis, tačiau teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium ar dėl santuokos nutraukimo vaikai (įvaikiai) yra likę gyventi su kitu sutuoktiniu.
3.3. būstas – vienbutis gyvenamasis namas, butas ar kitos gyvenamosios patalpos arba jų dalys, tinkamos vienam asmeniui ar bendrai gyvenantiems asmenims gyventi ir atitinkančios esminius statinio (higienos, gaisrinės saugos ir kitus) reikalavimus.
3.4. būsto šildymo išlaidos – pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus ar su ja suderintus vartotojų siūlomus šilumos paskirstymo metodus būstui šildyti priskirtų centralizuotai tiekiamos šilumos sąnaudų arba pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodiką būstui šildyti nustatytų kitų energijos rūšių ar kuro sąnaudų, padaugintų iš jų kainos, suma, įskaitant pridėtinės vertės mokestį.
3.5. geriamojo vandens išlaidos – geriamojo vandens ir nuotekų kiekių, padaugintų iš jų kainų bei pardavimo veiklos sąnaudų (išlaidų), suma, įskaitant pridėtinės vertės mokestį.
3.6. naudingasis būsto plotas – bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šiltų pagalbinių patalpų) grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas.
3.7. nepasiturintys gyventojai – bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, kurie, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę gauti piniginę socialinę paramą.
3.8. pajamų šaltinio pasikeitimas – įvairios prigimties pajamų, gautų iš fizinių ar juridinių asmenų, įgijimas ir (ar) netekimas.
3.9. piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams (toliau – piniginė socialinė parama) – pinigine ar nepinigine formomis teikiama parama nepasiturintiems gyventojams Įstatymo ir šio Aprašo nustatyta tvarka.
3.10. savarankiškai dirbantys asmenys – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme.
3.11. socialinė rizika – veiksniai ir aplinkybės, dėl kurių asmenys patiria ar yra pavojus patirti jiems socialinę atskirtį: suaugusiųjų socialinių įgūdžių tinkamai prižiūrėti ir ugdyti vaikus (įvaikius) stoka ar nebuvimas; vaikų (įvaikių) visapusiško fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sąlygų neužtikrinimas; psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta; smurtas; įsitraukimas ar polinkis įsitraukti į nusikalstamą veiklą; piktnaudžiavimas narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, alkoholiu, priklausomybė nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio, azartinių lošimų; elgetavimas, valkatavimas, skurdas ir benamystė; motyvacijos dalyvauti darbo rinkoje stoka ar nebuvimas.
Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Įstatyme ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
II SKYRIUS
KREIPIMASIS DĖL PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS
5. Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, kurie Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka gyvenamąją vietą deklaravę arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Vilniaus rajone savivaldybėje, dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos seniūniją, o asmenys, nedeklaravę gyvenamosios vietos ir neįtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, – į seniūniją, kurios teritorijoje faktiškai gyvena. Vilniaus rajone būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į seniūniją, kurios teritorijoje yra nuomojamas būstas. Būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre.
6. Esant pagrįstoms priežastims, kurias bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo raštu nurodo prašyme-paraiškoje, dėl piniginės socialinės paramos skyrimo gali kreiptis tiesiogiai į Socialinės rūpybos skyrių (toliau – skyrius).
7. Kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus (toliau – prašymas-paraiška), prašyme-paraiškoje nurodo piniginei socialinei paramai skirti ir apskaičiuoti būtinus duomenis apie:
3) turimą turtą ir Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto
turto vertę. Pareiškėjui nereikia nurodyti turimo įregistruoto nekilnojamojo turto duomenų, kurie yra gaunami iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Tais atvejais, kai pareiškėjas turi neįregistruoto turto, turi pildyti prašymo – paraiškos priedus;
8. Prie prašymo-paraiškos pridedamos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba, jeigu pajamų šaltinis yra pasikeitęs arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, pajamas to mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, išskyrus atvejus, kai šie duomenys yra gaunami iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Visų prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą prašymą-paraišką pateikęs asmuo patvirtina savo parašu.
9. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo nurodo duomenis apie mėnesio, einančio prieš prašymo-paraiškos pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą turtą, nurodytą Įstatymo 14 straipsnyje, ir tai patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai šie duomenys yra gaunami iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.
10. Seniūnija (jeigu asmuo kreipiasi tiesiogiai į skyrių, tai skyrius) gautą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti užregistruoja prašymo-paraiškos pateikimo dieną ir prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui įteikia informacinį lapelį. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį. Piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų, Socialinės rūpybos skyrius per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos ir asmeniui grąžina jo pateiktus dokumentus.
11. Prašymas-paraiška gali būti pateikti asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, arba per atstovą.
12. Jeigu prašymas-paraiška siunčiamas paštu arba elektroniniu būdu, prie prašymo-paraiškos turi būti pridedamos visų reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka.
III SKYRIUS
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS SKYRIMAS IR MOKĖJIMAS
14. Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimamas kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo mėnesį, jei prašymas-paraiška pateikiamas iki einamojo mėnesio 25 d.
15. Prašymai - paraiškos skirti piniginę socialinę paramą, pateikti po einamojo mėnesio 25 dienos, nagrinėjami kitą mėnesį ir socialinė pašalpa ar kompensacijos teisės aktų nustatyta tvarka skiriamos už praėjusius mėnesius, kuriais bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo kreipėsi ir turėjo teisę į piniginę socialinę paramą. Parama už praėjusius mėnesius neskiriama, jeigu sprendimo priėmimo metu asmuo (asmenys) neturi ar neteko teisės į piniginę socialinę paramą.
16. Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą. Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijų ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę gauti kompensacijas.
Pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui, dėl tolesnio jos skyrimo bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipiasi Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.
Prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo arba neskyrimo yra informuojamas vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 15, 16, dalimis.
17. Piniginė socialinė parama gali būti skiriama 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu nesikeičia bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens šeimyninė padėtis, jų pajamos ir turtas bei asmenys atitinka šias sąlygas:
17.1. yra nedirbantys senatvės pensijos amžių sukakę asmenys arba nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, netekę 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti I ar II grupės invalidais);
18. Paskirta, bet laiku neatsiimta socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos išmokamos, jeigu dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos buvo paskirtos.
19. Mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos, šiems bendrai gyvenantiems asmenims paskirta ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėta pašalpa ir (ar) kompensacijos, jeigu dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius po socialinę pašalpą ir (ar) kompensacijas gavusio asmens mirties dienos, išmokamos mirusįjį laidojusiam vienam iš bendrai gyvenančių asmenų. Vienas iš bendrai gyvenančių asmenų gyvenamosios vietos seniūnijai pateikia laisvos formos prašymą ir medicininį mirties liudijimą, kai asmens mirtis neįregistruota Lietuvos Respublikos gyventojų registre. O jeigu tokio bendrai gyvenančio asmens nėra, lėšos pervedamos į vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) vardu atidarytą sąskaitą banke.
20. Mirus vienam gyvenančiam asmeniui, socialinės pašalpos ir (ar) kompensacijų teikimas nutraukiamas nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o už praėjusį laikotarpį paskirta ir neatsiimta socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos neišmokamos.
21. Jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, piniginė socialinė parama 3 mėnesius neteikiama arba 3 mėnesiams nutraukiamas jos teikimas, išskyrus atvejį, kai dėl šių punktų nuostatų nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė, negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar asmens raštu pateiktu sutikimu yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį. Jeigu nėra šioje dalyje nurodytų išimčių, socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.
22. Jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, piniginė socialinė parama 3 mėnesius jam neteikiama arba 3 mėnesiams nutraukiamas jos teikimas, išskyrus atvejį, kai dėl šių punktų nuostatų nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė, negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar asmens raštu pateiktu sutikimu yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį.
23. Jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijos neteikiamos ar nutraukiamas jų teikimas iki pareigos bus įvykdytos.
24. Jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo Įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinė pašalpa ir kompensacijos neteikiamos ar nutraukiamas jų teikimas iki šios pareigos bus įvykdytos.
25. Piniginė socialinė parama neteikiama 6 mėnesius, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimų piniginių lėšų dydis viršija Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatytą piniginių lėšų normatyvą daugiau kaip 30 procentų.
26. Piniginė socialinė parama neteikiama 6 mėnesius, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos perleido nuosavybėn kitam asmeniui šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytą turtą ir kreipdamiesi (kreipdamasis) dėl piniginės socialinės paramos prašyme-paraiškoje nenurodė gautų piniginių lėšų ar už jas įsigyto naujo turto, išskyrus atvejus, kai turtą asmuo ar bendrai gyvenantys asmenys perleido (padovanojo) vaikams, anūkams, tėvams, kai turtas perleidžiamas kitam asmeniui už išlaikymą iki gyvos galvos.
27. Piniginė socialinė parama neteikiama 6 mėnesius ar 6 mėnesiams nutraukiamas jos teikimas darbingo amžiaus darbingam vienam gyvenančiam asmeniui arba darbingo amžiaus darbingiems bendrai gyvenantiems asmenims, kurie dirba savarankiškai ir (ar) vykdo nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą ir kuriems ilgiau kaip 6 mėnesius buvo teikiama piniginė socialinė parama, jeigu jie prašyme-paraiškoje nurodo, kad šiuo laikotarpiu iš vykdomos veiklos gavo mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį. Šiuo atveju socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.
28. Piniginė socialinė parama neteikiama 6 mėnesius ar 6 mėnesiams nutraukiamas jos teikimas, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas Įstatyme, išskyrus paveldėtą, gautą dovanų turtą ar įgytą turtą už išlaikymą iki gyvos galvos, arba nuosavybės teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę kaip pusė šio turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis Įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai turtą pareiškėjas ar bendrai gyvenantys asmenys perleido (padovanojo) vaikams, anūkams, tėvams, kai turtas perleidžiamas kitam asmeniui už išlaikymą iki gyvos galvos.
29. Patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kompensacijos neteikiamos ar nutraukiamas jų teikimas, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena, arba kartu su vienu gyvenančiu asmeniu arba bendrai gyvenančiais asmenimis būste nuolat faktiškai gyvena asmuo (asmenys), kuris (kurie) nėra deklaravęs (deklaravę) gyvenamosios vietos būste arba jo nesinuomoja, išskyrus asmenis, kuriems nustatytas priežiūros ar slaugos specialusis poreikis ir jie laikinai gyvena pas prižiūrintį asmenį.
30. Skyriaus specialistai ir (ar) seniūnijų socialiniai darbuotojai, kilus įtarimams, turi papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą.
31. Bendruomeninių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai, gyvenamosios vietovės bendruomenės nariai, kiti suinteresuoti asmenys pasitelkiami (įrašomi į Piniginės socialinės paramos skyrimo komisijas, veikiančias seniūnijose) dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose ir 3 dalyje numatytais atvejais.
32. Įstatymo 23 straipsnio 3 dalies ir šio Aprašo 52.2, 52.3 ir 52.4 punktuose numatytus atvejus skirti piniginę socialinę paramą nagrinėja savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta Piniginės socialinės paramos skyrimo komisija. Sprendimas dėl šios piniginės socialinės paramos skyrimo priimamas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Piniginės socialinės paramos skyrimo komisijos siūlymu.
33. Pareiškėjams pateikus motyvuotus prašymus, turėdama surašytus pareiškėjų gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus, Piniginės socialinės paramos skyrimo komisija savivaldybės administracijos direktoriui teikia rekomendacijas:
33.1. dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (neskyrimo) bendrai gyvenantiems asmenims ar vieniems gyvenantiems asmenims Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais;
IV SKYRIUS
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS ORGANIZAVIMAS
34. Socialinės rūpybos skyriaus atsakingi specialistai:
34.1. tikrina pareiškėjo pateiktų duomenų teisingumą Socialinės paramos informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenų bazėse (Gyventojų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Lietuvos teritorinės darbo biržos (nuo 2018 m. spalio 1 d. - Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, toliau – Užimtumo tarnyba), Regitros, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Žemės ūkio transporto priemonių, Mokinių, Studentų, Ūkinių gyvūnų, Neįgalumo darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos registruose), atspausdina reikiamus duomenų bazių išrašus. Jei asmens pateikti duomenys nesutampa su duomenų bazėse esančiais duomenimis, pareiškėjo prašoma patikslinti informaciją;
34.2. įvertina skyriuje arba seniūnijose prašymus–paraiškas pateikusių, bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto vertę;
34.4. nustato pareiškėjų teisę į socialinę pašalpą, apskaičiuoja jos dydį ir parengia sprendimą dėl socialinės pašalpos skyrimo (neskyrimo), kurį pasirašo sprendimą parengęs specialistas ir skyriaus vedėjas;
34.5. nustato pareiškėjų, kuriems paskirta socialinė pašalpa, teisę į kompensacijas, parengia pažymas apie bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas ir taikomus normatyvus būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms apskaičiuoti, kai šiluma, vanduo tiekiama centralizuotai;
34.6. parengtas pažymas kompensacijoms apskaičiuoti perduoda į šilumą (energiją), geriamąjį ir karštą vandenį tiekiančias įmones;
34.8. apskaičiuoja kompensacijų dydžius, kai būstas šildomas ir karštas vanduo ruošiamas naudojant kurą (dujas), kurio suvartojimas nustatomas kiekvieną mėnesį apskaitos prietaisu pagal asmenų pateiktus dokumentus, įrodančius faktiškai sunaudotą kuro kiekį bei apmokėjimą už praėjusį mėnesį;
35. Seniūnijų atsakingi specialistai:
35.1. suteikia pareiškėjams visą reikalingą informaciją, padeda jiems tinkamai užpildyti prašymą-paraišką;
35.3. tikrina pareiškėjo pateiktų duomenų teisingumą Socialinės paramos informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenų bazėse (Gyventojų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Užimtumo tarnybos, Regitros, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Žemės ūkio transporto priemonių, Mokinių, Studentų, Ūkinių gyvūnų, Neįgalumo darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos registruose), atspausdina reikiamus duomenų bazių išrašus. Jei asmens pateikti duomenys nesutampa su duomenų bazėse esančiais duomenimis, pareiškėjo prašoma patikslinti informaciją;
35.4. teikia skyriui gyventojų prašymus-paraiškas skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas, kai būstas šildomas ir karštas vanduo ruošiamas naudojant kurą (dujas), kurio suvartojimas nustatomas kiekvieną mėnesį apskaitos prietaisu pagal asmenų pateiktus dokumentus, įrodančius faktiškai sunaudotą kuro kiekį bei apmokėjimą už praėjusį mėnesį;
35.5. vertina asmenų, kurių būstas šildomas ir karštas vanduo ruošiamas naudojant kurą, kurio suvartojimas apskaitos prietaisu kiekvieną mėnesį nenustatomas (kietasis kuras, dujos ir kt.), pateikusių prašymus-paraiškas būsto šildymo kompensacijoms gauti, nuosavybės teise turimo turto vertę;
35.6. nustato pareiškėjų teisę į kompensacijas, kai gyventojų būstas šildomas ir karštas vanduo ruošiamas naudojant kurą, kurio suvartojimas apskaitos prietaisu kiekvieną mėnesį nenustatomas ir parengia sprendimą dėl kompensacijų skyrimo/neskyrimo, kurį pasirašo sprendimą parengęs specialistas ir savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo;
35.7. rengia pažymas apie bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas ir taikomus normatyvus būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms apskaičiuoti, kai šiluma, vanduo tiekiama centralizuotai;
35.8. ruošia pažymas, kai būstas šildomas ir karštas vanduo ruošiamas naudojant kurą, kurio suvartojimas apskaitos prietaisu kiekvieną mėnesį nenustatomas (kietasis kuras, dujos ir kt.) ir paskaičiuoja kompensacijų dydžius;
35.9. darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra šio įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius piniginę socialinę paramą ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, pasitelkia visuomenei naudingai veiklai atlikti.
36. Kai būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudojamas kietasis ar kitoks kuras, kompensacijos skaičiuojamos vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta kuro kaina.
37. Kompensacijos būstui šildyti, naudojant kietąjį ar kitokį kurą, skiriamos šildymo sezonui nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d. įskaitytinai.
38. Pažymos apie nepasiturinčių gyventojų pajamas kompensacijoms apskaičiuoti išduodamos visam šildymo sezonui, jei asmenys atitinka 17 punkte nurodytas sąlygas.
39. Kompensacijas, pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims skaičiuoja šilumos energiją ir geriamąjį vandenį tiekiančios įmonės, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintomis šildymo išlaidų, išlaidų geriamam vandeniui bei nuotekoms ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijų skaičiavimo formomis, ir pateikia skyriui duomenis apie paskaičiuotų kompensacijų sumas kiekvieną mėnesį iki 10 d.
40. Skyriaus atsakingas specialistas formuoja klaidų testavimo protokolus, patikrintus duomenis importuoja į IS „Parama“. Testavimo metu nustačius klaidas, patikrina, ar kompensacijos apskaičiuotos tiems asmenims, kuriems buvo suteikta teisė, ar skaičiavimai atlikti pagal tas pajamas ir tam laikotarpiui, kurios buvo pateiktos skaičiuojančiai organizacijai, ir atsižvelgdamas į patikrinimo rezultatus suveda duomenis apie kompensacijų dydžius į IS „Parama“, suderina gautų paraiškų iš organizacijų bendras sumas su bendromis sumomis, gautomis iš Paramos.
41. Skyriaus atsakingas specialistas patikrintas paraiškas perduoda Buhalterinės apskaitos skyriui apmokėti ir informuoja Buhalterinės apskaitos skyrių bei paslaugas teikiančias įmones apie atlikto duomenų patikrinimo rezultatus:
41.1. skirtas kompensuojamų lėšų sumas Buhalterinės apskaitos skyrius kiekvieną mėnesį perveda į šilumos energiją ir vandenį teikiančių įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose, pagal jų pateiktas ir skyriaus patikrintas paraiškas;
42. Skyrius, socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms už šildymą kitu kuru išmokėti pašto skyriuose, žiniaraščius parengia iki kiekvieno mėnesio 6 dienos.
44. Socialinė pašalpa teikiama:
44.2. pinigais ir (ar) nepinigine forma teikiamą socialinę pašalpą derinant su socialinėmis paslaugomis (socialinės priežiūros) socialinę riziką patyrusiems bendrai gyvenantiems ar vieniems gyventiems asmenims:
44.2.1. Socialinių paslaugų centro socialinis darbuotojas darbui su šeimomis (toliau – socialinis darbuotojas) teikia skyriui prašymą skirti piniginę socialinę paramą nepinigine forma, šeimai, patyrusiai riziką, kuriai teikiamos socialinės priežiūros paslaugos;
44.2.2. pinigais ir (ar) nepinigine forma socialinės pašalpos teikimas įforminamas skyriaus vedėjo įsakymu;
44.2.3. socialinis darbuotojas, atsižvelgęs į šeimos, patyrusios riziką, individualius poreikius, formuoja kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymo ir palaikymo tvarkant pinigų apskaitą, apsiperkant ir mokant mokesčius;
45. Kompensacijos gali būti teikiamos:
46. Vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti yra Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas.
47. Kilus įtarimams, bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens, kurie kreipėsi dėl socialinės pašalpos ir (ar) būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamajam vandeniui kompensacijų, gyvenimo sąlygos, turimas turtas ir užimtumas tikrinami ir Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas surašomas pateikus seniūnijai prašymą raštu. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas galioja 6 mėnesius nuo piniginės socialinės paramos skyrimo mėnesio.
V SKYRIUS
PAGRINDAI, KURIEMS ESANT PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA SKIRIAMA PAPILDOMAI ARBA MAŽINAMA
48. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui papildomai skiriama socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio, už kiekvieną pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu dirbtą mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys atitinka visas šias sąlygas:
48.1. vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba (dirbo) Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiko trukmę ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, bet ne daugiau už dvi minimaliąsias mėnesines algas ar du minimaliuosius valandinius atlygius proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
48.2. prieš įsidarbinimą šio Aprašo 48.1 punkte nurodyti asmenys buvo įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau, negu nustatyta Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba dirbo viešuosius darbus;
48.3. bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;
48.4. vienas gyvenantis asmuo ar kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą;
49. Darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems) asmenims (išskyrus šio Aprašo 50 punkte nurodytus atvejus) socialinės pašalpos, apskaičiuotos pagal Įstatymo 9 straipsnį, dydis yra mažinamas:
49.5. gavusiems socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių šios Aprašo 49.4. punkte nustatyto dydžio socialinė pašalpa skiriama nepinigine forma, kol šioje dalyje nurodyti asmenys nedirbs (taip pat savarankiškai nedirbs) arba nedalyvaus savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius.
50. Darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems) asmenims socialinės pašalpos dydis nemažinimas esant bent vienam iš šių atvejų, kai jie:
50.1. nedirba dėl priežasčių, nurodytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose;
50.2. šio Aprašo 49.1.–49.5. punktuose nurodytu socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu negavo Užimtumo tarnybos kitos valstybės valstybinės įdarbinimo tarnybos pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
50.3. dalyvauja savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje.
Šio Aprašo 49 punkte nustatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa. Jeigu šio Aprašo 49 punkte nurodyti asmenys dirbo (savarankiškai dirbo) arba dalyvavo Savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, šio Aprašo 49 punkte numatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo mėnesio, kurį šios aplinkybės atsirado, pirmos dienos.
VI SKYRIUS
VIENKARTINIŲ, TIKSLINIŲ, SĄLYGINIŲ IR PERIODINIŲ PAŠALPŲ SKYRIMAS
51. Vienkartinės, tikslinės, sąlyginės ir periodinės pašalpos skiriamos bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, deklaravusiems gyvenamąją vietą Vilniaus rajone arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Vilniaus rajono teritorijoje.
52. Vienkartinės, tikslinės, sąlyginės ir periodinės pašalpos skiriamos siekiant padėti bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, patekusiam į sunkią materialinę padėtį, kai jis yra išnaudojęs visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas. Vienkartinės, tikslinės, sąlyginės ir periodinės pašalpos neužtikrina ilgalaikio ekonominio ir socialinio saugumo, o tik padeda bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui išgyventi sunkiomis materialinėmis sąlygomis:
52.1. vienkartinė pašalpa – vienkartinio pobūdžio išmoka, skiriama ne daugiau kaip vieną kartą per metus asmeniui, patekusiam į sunkią materialinę padėtį, siekiant suteikti jam paramą individualiu atveju, kai vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų neviršija 2 VRP dydžių per mėnesį, vieno gyvenančio asmens – 2,5 VRP dydžių per mėnesį:
52.1.2. vienkartinė pašalpa iki 2,5 BSI dydžių, skiriama (neskiriama) atsižvelgus į pareiškėjo gyvenamosios seniūnijos siūlymą skyriaus vedėjo įsakymu;
52.1.3. Vienkartinė pašalpa gali būti skiriama ir pajamos nevertinamos šiais atvejais:
52.1.3.2. šeimoje gimus dvynukams, skiriama 5 BSI dydžio vienkartinė pašalpa, gimus vienu metu daugiau vaikų, už kiekvieną pridedama po 1 BSI;
52.2. tikslinė pašalpa skiriama asmeniui būtinos socialinės paramos atveju (vaikų maitinimo išlaidoms dienos centruose apmokėti, jei šios išlaidos nefinansuojamos iš kitų šaltinių; savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus siūlymu sumokėti už vaikų vasaros stovyklas; šeimynų veiklai užtikrinti; įsiskolinimams už komunalines paslaugas, kai skolos susidarė dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, padengti; asmens dokumentams tvarkyti, kai asmuo kreipimosi metu neturi jokio pajamų šaltinio; būtiniems vaistams įsigyti (pagal gydytojų išduotus galiojančius receptus, išskyrus kompensuojamiesiems vaistus) ar apmokėti būtinas mokamas gydymo išlaidas (pagal pateiktus dokumentus); įsigyti būtiniausių baldų, buitinės technikos, namų apyvokos daiktų, kitų daiktų ar apmokėti būtiniausias paslaugas, kai bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo gyvena skurdžiomis buities sąlygomis, įvykus nelaimei, padariusiai žalą gyvenamajam būstui, kai tai yra vienintelis gyvenamasis būstas ir jei tai nėra draudžiamasis įvykis; asmens švarinimo, kenkėjų naikinimo ir sukauptoms šiukšlėms iš būsto išvežti, kai šiame būste gyvenantis asmuo neadekvačiai vertina situaciją ir negali jos savarankiškai išspręsti ir pan.):
52.2.1. tikslinė pašalpa skiriama Piniginės socialinės paramos skyrimo komisijos siūlymu, administracijos direktoriaus įsakymu;
52.2.3. kiekvienu konkrečiu atveju tikslinės pašalpos dydį nustato Piniginės socialinės paramos skyrimo komisija, atsižvelgusi į pareiškėjo gyvenamosios vietos seniūnijos siūlymą, tačiau ne didesnį kaip 30 BSI;
52.3. periodinė pašalpa – išmoka, skiriama kaip papildoma parama socialinę atskirtį patiriantiems asmenims ir mokama tam tikrą periodą asmeniui, kurio gaunamos pajamos yra nepakankamos patenkinti būtiniausius jo poreikius (maitinimosi, asmeninės higienos ir pan.):
52.3.3. periodinė pašalpa skiriama Piniginės socialinės paramos skyrimo komisijos siūlymu, administracijos direktoriaus įsakymu;
52.4. sąlyginė pašalpa – išmoka, skiriama kaip skatinamoji priemonė tam tikroms užimtumo, sveikatos, švietimo ir pan. problemoms spręsti; kai socialinės paramos teikimas socialinių problemų turintiems asmenims siejamas su pageidaujamų jų elgesiu; asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis; kelionės į socialinės paslaugų ar reabilitacijos įstaigas išlaidoms iš dalies apmokėti asmenims, dalyvaujantiems socialinės integracijos programose, psichologinėje socialinėje reabilitacijoje ar kt.:
52.4.1. sąlyginė pašalpa skiriama Piniginės socialinės paramos skyrimo komisijos siūlymu, administracijos direktoriaus įsakymu;
52.4.2. sąlyginė pašalpa skiriama, kai vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui neviršija 2,5 VRP dydžių per mėnesį (asmens pajamos nevertinamos, kai ši pašalpa skiriama priklausomybės ligoms gydyti).
53. Vienkartinė, tikslinė, sąlyginė ar periodinė pašalpa asmeniui neskiriama, kai:
53.3. įsiskolinimas už būsto nuomą, elektrą, komunalines ir kitas būsto išlaikymo paslaugas susidarė dėl asmens aplaidumo, vengimo mokėti mokesčius, neišnaudojus visų teisėtų pajamų gavimo galimybių ar kitų subjektyvių priežasčių;
53.5. jeigu paaiškėja, kad asmuo buvo sulaikytas ar suimtas, atlieka bausmę, jam paskelbta paieška ar jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu;
53.6. jeigu paaiškėja aplinkybės dėl nuslėptos, neteisingai, neišsamiai pateiktos informacijos apie finansinę bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens padėtį ir užimtumą, nustačius geras pareiškėjo buities ir gyvenimo sąlygas ar išlaidas, neatitinkančias jo deklaruojamų pajamų;
54. Jei pašalpa neskiriama, pakartotinas prašymas dėl šios pašalpos skyrimo nagrinėjamas ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo prašymo svarstymo Piniginės paramos skyrimo komisijoje datos.
55. Asmuo laisvos formos prašymą skirti vienkartinę, tikslinę, sąlyginę ar periodinę pašalpą pateikia pagal savo deklaruotą arba faktinę gyvenamąją vietą, nurodydamas pašalpos reikalingumo motyvus, juos patvirtinančius dokumentus, kitus dokumentus pagal poreikį bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Prašymą gali pateikti bendruomenės nariai, seniūnijos socialiniai darbuotojai, kitos įstaigos ir organizacijos, suinteresuoti asmenys, nurodę priežastį, dėl kurios asmuo, kuriam reikalinga parama, negali to padaryti pats.
56. Asmuo, besikreipiantis dėl vienkartinės, tikslinės, sąlyginės ar periodinės pašalpos, privalo seniūnijos socialiniam darbuotojui sudaryti galimybę tikrinti jo gyvenimo sąlygas, užimtumą, pagal poreikį leisti namuose surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą. Asmeniui neleidus tikrinti jo gyvenimo sąlygas, užimtumą ar, esant poreikiui, namuose surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, vienkartinė, tikslinė, sąlyginė ar periodinė pašalpa neskiriama.
57. Skyrius apie priimtą sprendimą skirti (neskirti) vienkartinę, tikslinę, sąlyginę ir periodinę pašalpą raštu informuoja asmenį per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Jei pašalpa neskiriama, raštu nurodoma neskyrimo priežastis ir sprendimo apskundimo tvarka.
58. Vienkartinės, tikslinės, sąlyginės ir periodinės pašalpos skiriamos iš savivaldybės biudžeto lėšų, atsižvelgus į savivaldybės finansines galimybes skirti šią paramą.
59. Paskirtas vienkartines, tikslines, sąlygines ar periodines pašalpas skyrius perveda į asmens nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke ar banko skyriuje arba pašto skyriuose pagal Skyriaus sudarytus ir pateiktus žiniaraščius.
60. Socialinę riziką patiriantiems asmenims (šeimoms) vienkartinė, tikslinė, sąlyginė ar periodinė pašalpa seniūnijoje veikiančios Piniginės socialinės paramos komisijos teikimu gali būti teikiama nepinigine forma – nuperkant ir perduodant būtinas prekes, apmokant būtinas paslaugas.
61. Mirus asmeniui, kuriam paskirta vienkartinė, tikslinė, sąlyginė ar periodinė pašalpa, ji neišmokama.
VII SKYRIUS
NETEISĖTAI GAUTOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS PERMOKOS GRĄŽINIMAS
63. Neteisėtai gauta piniginė socialinė parama turi būti grąžinama, kai:
63.1. bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl jos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti;
64. Neteisėtai gauta piniginė socialinė parama turi būti grąžinta arba sumokėta dalimis į savivaldybės administracijos atsiskaitomąją banko sąskaitą.
65. Negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama skyriaus priimtu sprendimu išskaičiuojama iš piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui paskirtos išmokos ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra jo raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą.
66. Jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta ir neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
68. Skyrius ir seniūnijos atsako už teisingą dokumentų piniginei socialinei paramai gauti priėmimą ir užpildymą, teisingą socialinių pašalpų apskaičiavimą ir dokumentų parengimą joms išmokėti, sąrašų ir pažymų apie šeimų arba vieno gyvenančio asmens pajamas skaičiavimui perdavimą laiku kompensacijas skaičiuojančioms įmonėms, teisingą kompensacijų apskaičiavimą, kai būstas šildomas naudojant kitas kuro rūšis.
69. Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
70. Piniginės socialinės paramos skyrimo tikslu renkami asmens duomenys yra tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.