Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

Dėl KELIONIŲ ORGANIZATORIŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ NUSTATYMO IR STEBĖSENOS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2015 m. gruodžio 16 d. Nr. 1319
Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Kelionių organizatorių rizikos veiksnių nustatymo ir stebėsenos tvarkos aprašą (pridedama).

Ministras Pirmininkas                                                                      Algirdas Butkevičius

Ūkio ministras                                                                                 Evaldas Gustas

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1318

KELIONIŲ ORGANIZATORIŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ NUSTATYMO IR STEBĖSENOS TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kelionių organizatorių rizikos veiksnių nustatymo ir stebėsenos tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato kelionių organizatorių rizikos veiksnių nustatymo tvarką, rizikos veiksnius, kelionių organizatorių stebėsenos vykdymo tvarką ir Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – Departamentas) teises ir pareigas.

2. Departamentas, vadovaudamasis Aprašu ir atsižvelgdamas į Departamento sukurtoje kelionių organizatorių rizikų vertinimo skaičiuoklėje (toliau – Rizikų vertinimo skaičiuoklė) sukauptus duomenis, vykdo kelionių organizatorių stebėseną identifikuodamas rizikas, susijusias su žalos arba pavojaus Departamento saugomiems turistų turtiniams interesams ir turistų teisėms atsiradimu, priskirdamas kelionių organizatorius tam tikram rizikingumo lygiui, o kelionių organizatoriai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – Turizmo įstatymas) ir Aprašo nuostatomis, teikia informaciją ir dokumentus, reikalingus kelionių organizatorių stebėsenai vykdyti.

3. Apraše vartojamos sąvokos:

3.1. EBITDA – pelnas, kurį apskaičiuojant neatimamos palūkanų, pelno mokesčio, nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos.

3.2. Finansinės būklės pablogėjimas – kelionių organizatoriaus finansinės būklės neigiami pokyčiai, kurie gali lemti, kad kelionių organizatorius nesugebės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

3.3. Kelionių organizatoriaus finansinė rizika (toliau – finansinė rizika) – grėsmė, kad įvykis, veiksmas arba aplinkybė neigiamai paveiks kelionių organizatoriaus tikslų, susijusių su jo finansine veikla, pasiekimą, o tai gali lemti kelionių organizatoriaus nesugebėjimą vykdyti finansinių įsipareigojimų.

3.4. Kelionių organizatoriaus stebėsena – besitęsiantis duomenų rinkimo ir jų analizės procesas, per kurį stebima, kaip vykdoma kelionių organizatoriaus veikla atsižvelgiant į jo prisiimtus įsipareigojimus turistams ir siekiamus rezultatus, ir kurio rezultatų pagrindu nustatomas tam tikras kelionių organizatoriaus rizikingumo lygis.

3.5. Kelionių organizatoriaus veiklos rizika – grėsmė, kad įvykis, veiksmas arba aplinkybė neigiamai paveiks kelionių organizatoriaus tikslų, susijusių su vidaus kontrolės ir veiklos procedūromis, pasiekimą, o tai gali lemti kelionių organizatoriaus nesugebėjimą užtikrinti turistų teisių.

3.6. Rizika – grėsmė, kad tam tikras įvykis, veiksmas arba aplinkybė, darantys įtaką kelionių organizatoriaus veiklai, gali sukelti žalą arba pavojų turistų turtinių interesų ir teisių užtikrinimui.

3.7. Rizikingumo lygis – rizikos veiksnių santykinių dydžių reikšmių visuma, pagal kurią kelionių organizatorius gali būti priskiriamas šiems rizikingumo lygiams:

3.7.1. žemam rizikingumo lygiui – kelionių organizatorius nerizikingas (arba jo rizikingumo tikimybė labai maža), tačiau vykdoma tolesnė jo stebėsena ir jam taikomos rizikų valdymo priemonės;

3.7.2. vidutiniam rizikingumo lygiui – kelionių organizatorius gali tapti rizikingas, vykdoma tolesnė jo stebėsena ir jam taikomos rizikų valdymo priemonės;

3.7.3. aukštam rizikingumo lygiui – kelionių organizatorius rizikingas, vykdoma tolesnė jo stebėsena ir jam taikomos rizikų valdymo priemonės.

3.8. Rizikos veiksnio reikšmė – Departamento Rizikų vertinimo skaičiuoklėje naudojamas santykinis dydis, skirtas kelionių organizatorių rizikingumo lygiui nustatyti.

3.9. Rizikos veiksnys – rodiklis, kuris lemia rizikos atsiradimą ir (arba) daro įtaką jos atsiradimui.

3.10. Rizikos vertinimas – kiekybinių ir kokybinių rizikos veiksnių reikšmių, susijusių su konkrečia situacija ir atpažinta grėsme, nustatymas, rizikos veiksnių identifikavimas, kelionių organizatorių ir jų veiklos sričių rizikingumo vertinimas, kelionių organizatorių priskyrimas rizikingumo lygiui.

3.11. Rizikų valdymas – procesas, per kurį pagal rizikų vertinimo rezultatus parenkamos ir įgyvendinamos kelionių organizatorių rizikų valdymo priemonės, skirtos prevencijai užtikrinti, tai yra rizikos pasireiškimo tikimybei ir (arba) poveikiui sumažinti.

3.12. Rizikų valdymo priemonės – poveikio priemonės, kuriomis siekiama valdyti kelionių organizatorių rizikas, susijusias su žalos arba pavojaus Departamento saugomiems turistų turtiniams interesams ir turistų teisėms atsiradimu.

3.13. Rizikų vertinimo skaičiuoklė – Departamento sukurta ir naudojama taikomoji skaičiavimo programa, padedanti identifikuoti rizikas, susijusias su žalos arba pavojaus Departamento saugomiems turistų turtiniams interesams ir turistų teisėms atsiradimu, ir nustatyti kelionių organizatorių rizikingumo lygį.

3.14. Veiklos efektyvumas – kelionių organizatoriaus vykdomos veiklos veiksmingumas, susijęs su jo valdymo, administraciniais ir kitais gebėjimais, kvalifikacija, priemonėmis ir žiniomis, būtinomis tikslams ir numatytiems rezultatams pasiekti.

3.15. Kitos Apraše vartojamos sąvokos atitinka Turizmo įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme vartojamas sąvokas.

II SKYRIUS

RIZIKOS VEIKSNIŲ NUSTATYMAS

4. Nustatant kelionių organizatorių rizikingumą, vertinamos:

4.1. kelionių organizatoriaus finansinė rizika;

4.2. kelionių organizatoriaus veiklos rizika.

5. Vertinant kelionių organizatoriaus finansinę riziką, vertinama, kokia kelionių organizatoriaus finansinė būklė, palyginti su paskutiniu pasibaigusiu ketvirčiu, ir kokie įtaką galintys daryti rizikos veiksniai, nurodyti Aprašo 1 lentelėje.

1 lentelė. Kelionių organizatoriaus finansinės rizikos veiksniai

Eil. Nr.	Rizikos veiksnys	Rizikos veiksnio aprašymas
1.	Likvidumas	rizikos veiksnys, rodantis kelionių organizatoriaus gebėjimą apmokėti trumpalaikes (iki vienerių metų) skolas
2.	Kritinis likvidumas	rizikos veiksnys, rodantis kelionių organizatoriaus gebėjimą apmokėti trumpalaikes skolas naudojant likvidų turtą
3.	Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas	rizikos veiksnys, rodantis, kelių dienų kelionių organizatoriaus pardavimai atitinka gautinų iš pirkėjų sumų dydį
4.	Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas	rizikos veiksnys, rodantis, kelių dienų kelionių organizatoriaus teikiamų paslaugų savikainos išlaidos atitinka mokėtinų tiekėjams sumų dydį
5.	Tiekėjams sumokėtų avansų apyvartumas	rizikos veiksnys, rodantis, kelių dienų kelionių organizatoriaus organizuotų turistinių kelionių savikainos išlaidos atitinka tiekėjams sumokėtų avansų dydį
6.	Iš pirkėjų gautų avansų apyvartumas	rizikos veiksnys, rodantis, kelių dienų kelionių organizatoriaus pardavimai atitinka iš pirkėjų gautų avansų dydį
7.	Mokumas	rizikos veiksnys, leidžiantis įvertinti, ar kelionių organizatorius veikia pakankamai pelningai, kad įvykdytų įsipareigojimus
8.	Skolos santykis su EBITDA	rizikos veiksnys, leidžiantis įvertinti kelionių organizatoriaus gebėjimą padengti finansines skolas
9.	Įsiskolinimas	rizikos veiksnys, leidžiantis įvertinti kelionių organizatoriaus veiklos finansavimo struktūrą
10.	Kapitalo struktūra	rizikos veiksnys, rodantis, kokią viso kelionių organizatoriaus turto dalį sudaro kelionių organizatoriaus dalyvių lėšos
11.	Nuosavo kapitalo pakankamumas	rizikos veiksnys, rodantis, ar kelionių organizatorius laikosi Turizmo įstatymo nustatyto reikalavimo, kad kelionių organizatoriaus nuosavas kapitalas turi būti didesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio
12.	Per paskutinį pasibaigusį ketvirtį sudarytų turizmo paslaugų teikimo sutarčių marža	rizikos veiksnys, rodantis per paskutinį pasibaigusį ketvirtį sudarytų turizmo paslaugų teikimo sutarčių pelningumo dydį
13.	Bendrojo pelno marža	rizikos veiksnys, rodantis, kokia dalis pajamų lieka po tiesioginių savikainos kaštų
14.	EBITDA marža	rizikos veiksnys, rodantis kelionių organizatoriaus veiklos pelningumą, kurį apskaičiuojant neatimamos palūkanų, pelno mokesčio, nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos
15.	Grynojo pelno marža	rizikos veiksnys, rodantis kelionių organizatoriaus grynąjį pelningumą po visų sąnaudų
16.	Gautų metinių įplaukų ir pajamų santykis	rizikos veiksnys, rodantis, ar kelionių organizatoriaus pajamos didėja ar mažėja; greitas pajamų mažėjimas gali rodyti padidėjusią riziką dėl įsipareigojimų nevykdymo
17.	Prisiimtų įsipareigojimų ir iš pirkėjų gautų avansų santykis	rizikos veiksnys, rodantis, ar kelionių organizatorius teisingai apskaito iš pirkėjų gautus avansus
18.	Faktinio ir minimalaus reikalaujamo prievolių užtikrinimo dydžio santykis	rizikos veiksnys, rodantis kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos santykį su Turizmo įstatyme nustatytu minimaliu prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžiu
19.	Prievolių įvykdymo užtikrinimo galiojimo terminas	rizikos veiksnys, rodantis, kiek dienų galioja prievolių įvykdymo užtikrinimas
20.	Pardavimų susijusioms šalims (kaip tai suprantama Tarptautiniuose apskaitos standartuose, priimtuose 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (OL 2002 L 243, p.1) (toliau – Tarptautiniai apskaitos standartai) santykis su visomis kelionių organizatoriaus pajamomis	rizikos veiksnys, rodantis, kokią dalį pardavimų sudaro pardavimai susijusioms šalims; tai yra papildoma rizika, nes kelionių organizatorius su susijusiomis šalimis paslaugas gali teikti ne rinkos sąlygomis
21.	Gautinų sumų, susijusių šalių avansų ir suteiktų susijusioms šalims paskolų santykis (kaip tai suprantama Tarptautiniuose apskaitos standartuose) su visu kelionių organizatoriaus turtu	rizikos veiksnys, rodantis, kokią dalį kelionių organizatoriaus turto sudaro susijusių šalių įsipareigojimai
22.	Mokėtinų sumų, susijusių šalių avansų ir gautų iš susijusių šalių paskolų (kaip tai suprantama Tarptautiniuose apskaitos standartuose) santykis su visais kelionių organizatoriaus įsipareigojimais	rizikos veiksnys, rodantis, kokią dalį kelionių organizatoriaus įsipareigojimų sudaro įsipareigojimai susijusioms šalims

6. Vertinant kelionių organizatoriaus veiklos riziką, siekiama nustatyti:

6.1. ar efektyviai valdomas kelionių organizatorius;

6.2. ar aiški kelionių organizatoriaus kapitalo kilmė;

6.3. kokia dalis kelionių organizatoriaus siūlomų kelionių krypčių yra į rizikingas užsienio šalis (jų tam tikras dalis).

7. Vertinant kelionių organizatorių veiklos riziką, vertinami rizikos veiksniai, nurodyti Aprašo 2 lentelėje:

7.1. kelionių organizatoriaus valdymo efektyvumo rizikai nustatyti vertinami 2 lentelės 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti rizikos veiksniai;

7.2. kelionių organizatoriaus kapitalo kilmės rizikai nustatyti vertinamas 2 lentelės 5 punkte nurodytas rizikos veiksnys;

7.3. kelionių organizatoriaus siūlomų kelionių krypčių į rizikingas užsienio šalis (regionus) rizikai nustatyti vertinamas 2 lentelės 6 punkte nurodytas rizikos veiksnys.

2 lentelė. Kelionių organizatoriaus veiklos rizikos veiksniai

Eil. Nr.	Rizikos veiksnys	Rizikos veiksnio aprašymas
1.	Kelionių organizatoriaus dalyvių ir (arba) savininkų kaita	rizikos veiksnys, rodantis, kiek kartų per pastaruosius 12 mėnesių keitėsi kelionių organizatoriaus dalyviai ir (arba) savininkai
2.	Turistų skundų skaičius	rizikos veiksnys, rodantis, kiek turistų skundų yra išnagrinėjusi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
3.	Kelionių organizatoriaus terminų, skirtų teikti informaciją Departamentui, laikymasis	rizikos veiksnys, rodantis, kiek kartų per pastaruosius 12 mėnesių pažeistas informacijos pateikimo Departamentui terminas
4.	Kelionių organizatoriaus – juridinio asmens – vadovo, kaip tai suprantama Turizmo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, reputacija	rizikos veiksnys, rodantis, ar kelionių organizatoriaus – juridinio asmens – vadovas yra nepriekaištingos reputacijos
5.	Kelionių organizatoriaus kapitalo kilmė	rizikos veiksnys, rodantis, kokia yra juridinių arba fizinių asmenų kapitalo registracijos vieta (Europos Sąjunga, trečiųjų valstybių arba tikslinės teritorijos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme)
6.	Apyvartos dalis, tenkanti kelionėms į tas šalis (jų dalis), į kurias vykti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija nerekomenduoja	rizikos veiksnys, rodantis, kokia dalis kelionių organizatoriaus siūlomų kelionių krypčių yra į rizikingas užsienio šalis (regionus)

III SKYRIUS

STEBĖSENOS VYKDYMAS

8. Kelionių organizatorių stebėseną vykdo Departamentas.

9. Departamentas, vykdydamas stebėseną, nusistato kelionių organizatoriaus rizikingumo lygį pagrindžiančius algoritmus, vertes, reikšmes, svorius, rėžius, formules, prielaidas ir duomenis, analizuodamas į Rizikų vertinimo skaičiuoklę suvestų kelionių organizatorių pateiktus duomenis, apskaičiuoja rizikos veiksnių reikšmes ir kelionių organizatorių priskiria prie žemo, vidutinio arba aukšto rizikingumo lygio.

10. Kelionių organizatorių stebėsenai vykdyti Departamentas kaupia Rizikų vertinimo skaičiuoklėje duomenis pagal kelionių organizatoriaus užpildytą ir Departamentui pateiktą Turizmo įstatymo 7 straipsnio 9 dalies 4 punkte nurodytą deklaraciją (toliau – deklaracija).

11. Užpildyta ir pasirašyta deklaracija Departamentui pateikiama paštu, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) arba tiesiogiai kreipiantis į Departamentą. Visais atvejais deklaracija Departamentui turi būti pateikiama ir elektroniniu paštu (redaguojamu formatu).

Pateikiama elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą deklaracija turi būti pasirašyta galiojančiu elektroniniu parašu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo reikalavimus.

12. Departamentas duomenis, nurodytus kelionių organizatorių pateiktose deklaracijose, suveda į Rizikų vertinimo skaičiuoklę. Visi pateikti tinkamai įforminti duomenys turi būti suvedami, peržiūrimi, visi šiems duomenims įvertinti reikalingi Aprašo 9 punkte nurodyti veiksmai atlikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo Turizmo įstatymo 7 straipsnio 9 dalies 4 punkte nurodyto termino pabaigos. Minėtas terminas gali būti pratęstas 20 darbo dienų, jeigu Departamentas Aprašo 13 ir 14 punktuose nurodytais atvejais kreipiasi į kelionių organizatorių ir kompetentingas Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės institucijas. Kelionių organizatorių stebėsenai vykdyti gauti ir sukaupti duomenys apie kelionių organizatorių saugomi ir viešai neskelbiami.

13. Jeigu kelionių organizatoriaus pateikti duomenys neišsamūs, neaiškūs, akivaizdžiai neteisingi arba išreikšti tokia forma, kuria neįmanoma jų tinkamai įvertinti, Departamentas kreipiasi į kelionių organizatorių su prašymu pateiktus duomenis patikslinti. Duomenis kelionių organizatorius turi patikslinti per 3 darbo dienas nuo Departamento rašytinio kreipimosi į kelionių organizatorių gavimo. Kelionių organizatoriui nepatikslinus jo pateiktoje deklaracijoje nurodytų duomenų, Departamentas kelionių organizatoriaus pateiktus pradinius duomenis laiko galutiniais ir jais vadovaudamasis nustato kelionių organizatoriaus rizikingumo lygį.

14. Departamentas dėl kelionių organizatorių pateiktų duomenų patikrinimo gali kreiptis į kompetentingas Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės institucijas.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

15. Departamentas, atlikęs Aprašo 9 punkte nurodytus veiksmus, parenka atitinkamas rizikų valdymo priemones, nustatytas ūkio ministro tvirtinamame Kelionių organizatorių kontrolės (įskaitant finansinę) tvarkos apraše.

––––––––––––––––––––