2 PRIEDAS

REZOLIUCIJA MEPC.117(52)

(priimta 2004 m. spalio 15 d.)

1973 M. TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS DĖL TERŠIMO IŠ LAIVŲ PREVENCIJOS 1978 M. PROTOKOLO PRIEDO PAKEITIMAI

(Pataisytas MARPOL 73/78 I priedas)

JŪRŲ APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS,

prisimindamas Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijos 38 straipsnio a punktą dėl Jūrų aplinkos apsaugos komiteto (toliau – Komitetas) funkcijų, kurios jam priskirtos vadovaujantis tarptautinėmis konvencijomis dėl jūrų teršimo iš laivų prevencijos ir kontrolės;

pažymėdamas 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (toliau – 1973 m. Konvencija) 16 straipsnį ir 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos 1978 m. protokolo (toliau – 1978 m. Protokolas) VI straipsnį, kuriuose nustatyta 1978 m. protokolo pakeitimų tvarka ir atitinkamam Organizacijos padaliniui pavedama svarstyti ir priimti 1973 m. Konvencijos su pakeitimais, padarytais 1978 m. Protokolu (toliau – MARPOL 73/78), pakeitimus;

apsvarstęs pataisyto MARPOL 73/78 I priedo tekstą,

1. priima, vadovaudamasis 1973 m. Konvencijos 16 straipsnio 2 dalies b, c ir d punktais, pataisytą MARPOL 73/78 Priedą, kurio tekstas išdėstytas šios Rezoliucijos priede ir kurio kiekviena taisyklė gali būti Šalių apsvarstyta atskirai remiantis 1973 m. Konvencijos 16 straipsnio 2 dalies f punkto ii papunkčiu;

2. nustato, vadovaudamasis 1973 m. Konvencijos 16 straipsnio 2 dalies f punkto iii papunkčio nuostatomis, kad pataisytas MARPOL 97/78 Priedas laikomas priimtu 2006 m. liepos 1 d., nebent iki tos dienos ne mažiau kaip vienas trečdalis Konvencijos Šalių arba Šalys, kurių prekybos laivynai kartu sudaro ne mažiau kaip 50 proc. bendrosios pasaulio prekybos laivyno talpos, būtų pranešusios Organizacijai, kad jos prieštarauja šiems pakeitimams;

3. atkreipia Konvencijos Šalių dėmesį, kad, vadovaujantis 1973 m. Konvencijos 16 straipsnio 2 dalies g punkto ii papunkčio nuostatomis, pataisytas MARPOL įsigalioja 2007 m. sausio 1 d., priėmus jį pagal pirmiau išdėstytą 2 dalį;

4. prašo Generalinio sekretoriaus perduoti, vadovaujantis 1973 m. Konvencijos 16 straipsnio 2 dalies e punkto nuostata, visoms MARPOL 73/78 Šalims patvirtintas šios Rezoliucijos ir jos Priede pateikto pataisyto MARPOL 73/78 I priedo kopijas;

5. prašo Generalinio sekretoriaus perduoti šios Rezoliucijos ir jos Priedo kopijas Organizacijos narėms, kurios nėra MARPOL 73/78 Šalys.

PRIEDAS

1 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 taisyklė

Apibrėžtys

Šiame Priede:

1. Nafta – tai bet kokio pavidalo nafta, įskaitant žalią naftą, mazutą, naftingą dumblą, naftos atliekas ir perdirbtus produktus (išskyrus naftos chemijos produktus, kuriems taikomos šios Konvencijos II priedo nuostatos), ir, neatmetant išvardytų produktų, šio Priedo 1 Priedėlyje išvardytos medžiagos.

2. Žalia nafta – tai bet koks skystas angliavandenilių mišinys, atsirandantis žemėje natūraliu būdu, vežamas apdirbtas arba neapdirbtas, kuris apima:

2.1. žalią naftą, iš kurios pašalintos tam tikros distiliuotos frakcijos;

2.2. žalią naftą, į kurią įtrauktos tam tikros distiliuotos frakcijos.

3. Naftingasis mišinys – mišinys, kurio sudėtyje yra naftos.

4. Naftos kuras – tai bet kokio pavidalo nafta, naudojama kaip kuras laivui, kuriuo vežamas šis kuras, stumti ir pagalbiniams įrenginiams.

5. Naftos tanklaivis – laivas, sukonstruotas ar pritaikytas vežti piltinės naftos krovinį, taip pat tanklaiviai-balkeriai, bet kokie „NSM tanklaiviai“, kaip apibrėžta šios Konvencijos II priede, bet kokie dujovežiai, kaip apibrėžta SOLAS 74 (su pakeitimais) II-1 skyriaus 3 taisyklės 20 dalyje, kai jie veža piltinės naftos krovinį ar dalį krovinio.

6. Žalios naftos tanklaivis – tai naftos tanklaivis, vežantis prekybai skirtą žalią naftą.

7. Produktus vežantis laivas – tai naftos tanklaivis, vežantis bet kokią prekybai skirtą naftą, išskyrus žalią naftą.

8. Tanklaivis-balkeris – laivas, kuriuo vežama piltinė nafta arba kieti suverstiniai kroviniai.

9. Esminis techninis pertvarkymas:

9.1. tai laivo techninis pertvarkymas:

9.1.1. kuriuo iš esmės pakeičiami laivo matmenys arba vežimo talpa, arba

9.1.2. kuriuo pakeičiamas laivo tipas, arba

9.1.3. kuriuo, Administracijos nuomone, ketinama iš esmės prailginti jo tinkamumo laiką, arba

9.1.4. kuriuo laivas kitokiu būdu taip pakeičiamas, kad tuo atveju, jeigu tai būtų naujas laivas, jam būtų taikomos tam tikros šios Konvencijos nuostatos, netaikytinos jau pastatytam laivui.

9.2. Neatsižvelgiant į šios apibrėžties nuostatas:

9.2.1. 20 000 tonų ir daugiau dedveito naftos tanklaivio, pastatyto 1982 m. birželio 1 d. ar iki šios datos, kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 3 punkte, techninis pertvarkymas pagal šio Priedo 18 taisyklės reikalavimus, nelaikomas esminiu techniniu pertvarkymu, kaip apibrėžta šiame Priede; 9.2.2. Naftos tanklaivio, pastatyto iki 1996 m. liepos 6 d., kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 5 punkte, techninis pertvarkymas pagal šio Priedo 19 arba 20 taisyklės reikalavimus, nelaikomas esminiu techniniu pertvarkymu, kaip apibrėžta šiame Priede.

10. Artimiausias krantas. Sąvoka nuo artimiausio kranto reiškia nuo bazinės linijos, nuo kurios pagal tarptautinę teisę nustatomos atitinkamos teritorinės jūros ribos, šioje Konvencijoje sąvoka „nuo artimiausio kranto“ nuo Australijos šiaurės rytų kranto reiškia nuo linijos, nubrėžtos nuo taško Australijos pakrantėje pagal šias koordinates:

nuo taško, esančio 11º 00' pietų platumos, 142º 08' rytų ilgumos,

iki taško, esančio 10º 35' pietų platumos, 141º 55' rytų ilgumos,

tuomet iki taško, esančio 10º 00' pietų platumos, 142º 00' rytų ilgumos,

tuomet iki taško, esančio 9º 10' pietų platumos, 143º 52' rytų ilgumos,

tuomet iki taško, esančio 9º 00' pietų platumos, 144º 30' rytų ilgumos,

tuomet iki taško, esančio 10º 41' pietų platumos, 145º 00' rytų ilgumos,

tuomet iki taško, esančio 13º 00' pietų platumos, 145º 00' rytų ilgumos,

tuomet iki taško, esančio 15º 00' pietų platumos, 146º 00' rytų ilgumos,

tuomet iki taško, esančio 17º 30' pietų platumos, 147º 00' rytų ilgumos,

tuomet iki taško, esančio 21º 00' pietų platumos, 152º 55' rytų ilgumos,

tuomet iki taško, esančio 24º 30' pietų platumos, 154º 00' rytų ilgumos,

tuomet iki taško Australijos pakrantėje, esančio 24º 42' pietų platumos,
153º 15' rytų ilgumos.

11. Speciali teritorija reiškia jūros teritoriją, kurioje dėl pripažintų techninių priežasčių, susijusių su okeanografinėmis ir ekologinėmis sąlygomis, ir su tam tikrais eismo toje vietoje ypatumais, reikia taikyti specialius privalomus metodus, siekiant užkirsti kelią jūros taršai nafta.

Šiame Priede specialios teritorijos apibrėžiamos taip:

11.1. Viduržemio jūros teritorija reiškia Viduržemio jūrą siaurai, įskaitant joje esančias įlankas ir jūras tarp Viduržemio jūros ir Juodosios jūros, esančias nuo 41° šiaurinės lygiagretės ir besitęsiančias į vakarus iki Gibraltaro sąsiaurio 005° 36' vakariniu dienovidiniu;

11.2. Baltijos jūros teritorija aiškinant siaurai reiškia Baltijos jūrą su Botnijos įlanka, Suomijos įlanka bei vartus į Baltijos jūrą tarp Skageno lygiagretės Skagerake, esančios 57° 44' 8'' šiaurės platumos;

11.3. Juodosios jūros teritorija aiškinant siaurai reiškia Juodąją jūrą, kurios riba tarp Viduržemio jūros ir Juodosios jūros eina ties 41° šiaurine lygiagrete;

11.4. Raudonosios jūros teritorija aiškinant siaurai reiškia Raudonąją jūrą, įskaitant Sueco ir Akabos įlankas, pietuose besitęsiančias iki rumbo linijos tarp Ras si Ane (12° 28' 5'' Š, 043° 19' 6'' R) ir Husn Murad (12° 40' 4'' Š, 043° 30' 2'' R);

11.5. Persijos įlankos teritorija reiškia jūros teritoriją, esančią šiaurės vakaruose nuo rumbo linijos tarp Ras al Hadd (22° 30' Š, 059° 48' R) ir Ras al Fasteh (25° 04' Š, 061° 25' R);

11.6. Adeno įlankos teritorija reiškia dalį Adeno įlankos tarp Raudonosios jūros ir Arabijos jūros, besitęsiančios į vakarus iki rumbo linijos tarp Ras si Ane (12° 28' 5'' Š, 043° 19' 6'' R) ir Husn Murad (12° 40' 4'' Š, 043° 30' 2'' R), ir rytuose iki rumbo linijos tarp Ras Asir (11° 50' Š, 051° 16' 9'' R) ir Ras Fartak (15° 35' Š, 052° 13' 8'' R);

11.7. Antarkties teritorija reiškia jūros teritoriją į pietus nuo 60° pietų platumos;

11.8. Šiaurės vakarų Europos vandenys apima Šiaurės jūrą ir jos prieigas, Airijos jūrą ir jos prieigas, Keltų jūrą, Lamanšo sąsiaurį ir jo prieigas bei šiaurės rytinę Atlanto vandenyno dalį į vakarus nuo Airijos. Teritorija ribojama linijomis, susikertančiomis šiuose taškuose:

48° 27' Šiaurės Prancūzijos pakrantėje

48° 27' Š; 006° 25' V

49° 52' Š; 007° 44’ V

50° 30' Š; 012° V

56° 30' Š; 012° V

62° Š; 003° V

62° Šiaurės Norvegijos pakrantėje

57° 44' 8'' Šiaurės Danijos ir Švedijos pakrantėse;

11.9. Arabijos jūros Omano teritorija reiškia jūros teritoriją, esančią tarp šių koordinačių:

22° 30,00' Š; 059° 48,00' R

23° 47,27' Š; 060° 35,73' R

22° 40,62' Š; 062° 25,29' R

21° 47,40' Š; 063° 22,22' R

20° 30,37' Š; 062° 52,41' R

19° 45,90' Š; 062° 25,97' R

18° 49,92' Š; 062° 02,94' R

17° 44,36' Š; 061° 05,53' R

16° 43,71' Š; 060° 25,62' R

16° 03,90' Š; 059° 32,24' R

15° 15,20' Š; 058° 58,52' R

14° 36,93' Š; 058° 10,23' R

14° 18,93' Š; 057° 27,03' R

14° 11,53' Š; 056° 53,75' R

13° 53,80' Š; 056° 19,24' R

13° 45,86' Š; 055° 54,53' R

14° 27,38' Š; 054° 51,42' R

14° 40,10' Š; 054° 27,35' R

14° 46,21' Š; 054° 08,56' R

15° 20,74' Š; 053° 38,33' R

15° 48,69' Š; 053° 32,07' R

16° 23,02' Š; 053° 14,82' R

16° 39,06' Š; 053° 06,52' R

12. Momentinio naftos išmetimo greitis – tai naftos išmetimo litrais per valandą greitis bet kuriuo momentu, padalijus iš laivo greičio mazgais tuo pačiu momentu.

13. Cisterna – tai uždara talpykla laivo konstrukcijoje piltinėms skystoms medžiagoms vežti.

14. Šoninė cisterna – tai bet kokia cisterna, esanti šalia šoninės apkalos.

15. Centrinė cisterna – tai bet kokia cisterna išilginės pertvaros viduje.

16. Nusodinimo cisterna – tai specialiai suprojektuota cisterna, skirta cisternų nuobėgoms, nuoplovoms ir kitiems naftingiesiems mišiniams vežti.

17. Švarus balastas – tai balasto vanduo cisternoje, kuri po to, kai paskutinį kartą buvo vežama nafta, buvo taip išvalyta, kad laivui stovint išleidus vandenį iš tos cisternos į švarų ramų vandenį giedrą dieną, nebūtų matyti naftos pėdsakų vandens paviršiuje ar prie besiribojančių kranto linijų ir neatsirastų nuosėdų ar emulsijos po vandeniu arba prie kranto linijų. Tuo atveju, jei balastas išmetamas pagal Administracijos patvirtintą Naftos išleidimo stebėjimo ir kontrolės sistemą, įrodymai, grindžiami tokia sistema, jei naftos kiekis išleidžiamame vandenyje neviršijo 15 ppm, būtų lemiami sprendžiant, kad jis buvo švarus, neatsižvelgiant į matomus pėdsakus vandens paviršiuje.

18. Izoliuotas balastas – tai balasto vanduo, vežamas cisternoje, kuri yra visiškai atskirta nuo krovininės naftos bei naftos kuro sistemos, ir kurioje yra visą laiką vežamas balastas ar balastas arba kroviniai, kiti nei nafta ar nuodingos skystosios medžiagos, kaip apibrėžta šios Konvencijos prieduose.

19. Ilgis (L) – tai 96 proc. viso vaterlinijos ilgio ties riba, kuri sudarytų 85 proc. mažiausio teorinio borto aukščio, matuojamo nuo kilio linijos arba kaip ilgis nuo priekinio forštevenio krašto iki vairo balerio ašies toje vaterlinijoje, pagal tai, kuris dydis yra didesnis. Laivuose, kurie sukonstruoti su kilio polinkiu, vaterlinija, pagal kurią matuojamas šis ilgis, turi būti lygiagreti su konstrukcine vaterlinija. Ilgis (L) matuojamas metrais.

20. Laivapriekio ir laivagalio statmenys matuojami ilgio (L) priekyje ir gale. Priekinis statmuo sutampa su priekiniu foršteveniu ties vaterlinija, pagal kurią matuojamas ilgis.

21. Midelis yra laivo ilgio (L) vidurys.

22. Plotis (B) yra didžiausias laivo plotis, išmatuotas plačiausioje laivo vietoje midelyje tarp teorinių špantų linijų laivuose su metaline apkala ir tarp išorinių korpuso paviršių laivuose su bet kokios kitos medžiagos apkala.

23. Dedveitas (DW) – tai tonažas laivo nuleidimo į vandenį metu esant 1,025 santykiniam vandens tankiui pagal krovininę vaterliniją, atitinkančią nustatytą vasaros antvandeninį bortą, ir nepakrauto laivo svoris.

24. Nepakrauto laivo svoris – tai laivo tonažas metrinėmis tonomis be krovinio, kuro, tepalo, balasto vandens, gėlo bei geriamojo vandens cisternose, vartojimo produktų atsargų, taip pat keleivių, įgulos ir jų daiktų.

25. Patalpos skvarba – tai patalpos tūrio, kurį galėtų užtvindyti vanduo, ir viso patalpos tūrio santykis.

26. Laivo patalpų tūriai ir jų plokštumų plotai visais atvejais skaičiuojami pagal teorines špantų linijas.

27. Sukakties data – tai kiekvienais metais konkreti mėnesio diena, sutampanti su Tarptautinio taršos nafta prevencijos liudijimo galiojimo pabaigos diena.

28.1. laivas, pastatytas 1979 m. gruodžio 31 d. arba anksčiau, tai laivas:

28.1.1. kurio statybos sutartis sudaryta 1975 m. gruodžio 31 d. ar anksčiau, arba

28.1.2. jei nėra statybos sutarties, kurio kilis pastatytas ar kurio statybos etapas buvo panašus 1976 m. birželio 30 d. ar anksčiau, arba

28.1.3. kurio statybos darbai užbaigti 1979 m. gruodžio 31 d. ar anksčiau, arba

28.1.4. kurio atlikti esminiai techniniai pertvarkymai:

28.1.4.1. dėl kurių sutartis sudaryta 1975 m. gruodžio 31 d. ar anksčiau arba

28.1.4.2. jei nėra sutarties, kurio statybos darbai buvo pradėti 1976 m. birželio 30 d. ar anksčiau, arba

28.1.4.3. kurie buvo baigti 1979 m. gruodžio 31 d. ar anksčiau;

28.2. laivas, pastatytas po 1979 m. gruodžio 31 d., tai laivas:

28.2.1. kurio statybos sutartis sudaryta po 1975 m. gruodžio 31 d. arba

28.2.2. jei nėra statybos sutarties, kurio kilis yra pastatytas ar kurio statybos etapas buvo panašus po 1976 m. birželio 30 d., arba

28.2.3. kurio statybos darbai užbaigti po 1979 m. gruodžio 31 d., arba

28.2.4. kurio atlikti esminiai techniniai pertvarkymai:

28.2.4.1. dėl kurių sutartis sudaryta po 1975 m. gruodžio 31 d. arba

28.2.4.2. jei nėra sutarties, statybos darbai buvo pradėti po 1976 m. birželio 30 d.,

28.2.4. 3. kurie baigti po 1979 m. gruodžio 31 d.;

28.3. naftos tanklaivis, pastatytas 1982 m. birželio 1 d. ar anksčiau, tai tanklaivis:

28.3.1. kurio statybos sutartis sudaryta 1979 m. birželio 1 d. ar anksčiau, arba

28.3.2. jei nėra statybos sutarties, kurio kilis yra pastatytas ar kurio statybos etapas buvo panašus 1980 m. sausio 1 d. ar anksčiau, arba

28.3.3. kurio statybos darbai užbaigti 1982 m. birželio 1 d. ar anksčiau, arba

28.3.4. kurio atlikti esminiai techniniai pertvarkymai:

28.3.4.1. dėl kurių sutartis sudaryta 1979 m. birželio 1 d. ar anksčiau arba

28.3.4.2. jei nėra sutarties, kurio statybos darbai buvo pradėti 1980 m. sausio 1 d. ar anksčiau, arba

28.3.4.3. kurie buvo baigti 1982 m. birželio 1 d. ar anksčiau;

28.4. naftos tanklaivis, pastatytas po 1982 m. birželio 1 d., tai tanklaivis:

28.4.1. kurio statybos sutartis sudaryta po 1979 m. birželio 1 d. arba

28.4.2. jei nėra statybos sutarties, kurio kilis pastatytas ar kurio statybos etapas buvo panašus po 1980 m. sausio 1 d., arba

28.4.3. kurio statybos darbai užbaigti po 1982 m. birželio 1 d., arba

28.4.4. kurio atlikti esminiai techniniai pertvarkymai:

28.4.4.1. dėl kurių sutartis sudaryta po 1979 m. birželio 1 d. arba

28.4.4.2. jei nėra sutarties, kurio statybos darbai buvo pradėti po 1980 m. sausio 1 d., arba

28.4.4.3. kurie buvo baigti po 1982 m. birželio 1 d.;

28.5. naftos tanklaivis, pastatytas iki 1996 m. liepos 6 d., tai tanklaivis:

28.5.1. kurio statybos sutartis sudaryta iki 1993 m. liepos 6 d. arba

28.5.2. jei nėra statybos sutarties, kurio kilis pastatytas ar kurio statybos etapas buvo panašus iki 1994 m. sausio 6 d., arba

28.5.3. kurio statybos darbai užbaigti iki 1996 m. liepos 6 d., arba

28.5.4. kurio atlikti esminiai techniniai pertvarkymai:

28.5.4.1. dėl kurių sutartis sudaryta iki 1993 m. liepos 6 d. arba

28.5.4.2. jei nėra sutarties, kurio statybos darbai buvo pradėti iki 1994 m. sausio 6 d., arba

28.5.4.3. kurie buvo baigti 1996 m. iki liepos 6 d.;

28.6. naftos tanklaivis, pastatytas 1996 m. liepos 6 d. ar vėliau, tai tanklaivis:

28.6.1. kurio statybos sutartis sudaryta 1993 m. liepos 6 d. ar vėliau arba

28.6.2. jei nėra statybos sutarties, kurio kilis pastatytas ar kurio statybos etapas buvo panašus 1994 m. sausio 6 d. ar vėliau, arba

28.6.3. kurio statybos darbai užbaigti 1996 m. liepos 6 d. ar vėliau, arba

28.6.4. kurio atlikti esminiai techniniai pertvarkymai:

28.6.4.1. dėl kurių sutartis sudaryta 1993 m. liepos 6 d. ar vėliau arba

28.6.4.2. jei nėra sutarties, kurio statybos darbai pradėti 1994 m. sausio 6 d. ar vėliau, arba

28.6.4.3. kurie buvo užbaigti 1996 m. liepos 6 d. ar vėliau;

28.7. naftos tanklaivis, pastatytas 2002 m. vasario 1 d. ar vėliau, tai tanklaivis:

28.7.1. kurio statybos sutartis sudaryta 2002 m. vasario 1 d. ar vėliau arba

28.7.2. jei nėra statybos sutarties, kurio kilis pastatytas ar kurio statybos etapas buvo panašus 1999 m. rugpjūčio 1 d. ar vėliau, arba

28.7.3. kurio statybos darbai užbaigti 2002 m. vasario 1 d. ar vėliau, arba

28.7.4. kurio atlikti esminiai techniniai pertvarkymai:

28.7.4.1. dėl kurių sutartis sudaryta 1999 m. vasario 1 d. ar vėliau arba

28.7.4.2. jei nėra sutarties, kurio statybos darbai buvo pradėti 1999 m. rugpjūčio 1 d. ar vėliau, arba

28.7.4.3. kurie buvo užbaigti 2002 m. vasario 1 d. ar vėliau;

28.8. naftos tanklaivis, pastatytas 2010 m. sausio 1 d. ar vėliau, tai tanklaivis:

28.8.1. kurio statybos sutartis sudaryta 2007 m. sausio 1 d. ar vėliau arba

28.8.2. jei nėra statybos sutarties, kurio kilis pastatytas ar kurio statybos etapas buvo panašus 2007 m. liepos 1 d. ar vėliau, arba

28.8.3. kurio statybos darbai užbaigti 2010 m. sausio 1 d. ar vėliau, arba

28.8.4. kurio atlikti esminiai techniniai pertvarkymai:

28.8.4.1. dėl kurių sutartis sudaryta 2007 m. sausio 1 d. ar vėliau arba

28.8.4.2. jei nėra sutarties, kurio statybos darbai pradėti 2007 m. liepos 1 d. ar vėliau, arba

28.8.4.3. kurie bus užbaigti 2010 m. sausio 1 d. ar vėliau.

29. Milijoninės dalys (ppm) – tai naftos dalis milijone vandens tūrio dalių.

30. Statomas laivas – tai laivas, kurio kilis yra pastatytas ar kurio yra panašus statybos etapas.

2 taisyklė

Taikymas

1. Jeigu aiškiai nenurodyta kitaip, šio Priedo nuostatos taikomos visiems laivams.

2. Laivuose, išskyrus naftos tanklaivius, su krovininėmis talpyklomis, kurios yra įrengtos ir naudojamos piltinei naftai vežti ir kuriose telpantis bendras naftos kiekis yra 200 kubinių metrų ar daugiau, šių talpyklų konstrukcijai ir naudojimui turi būti taikomi šio Priedo 16 taisyklės, 26 taisyklės 4 dalies, 29 taisyklės, 30 taisyklės, 31 taisyklės, 32 taisyklės, 24 taisyklės ir 36 taisyklės reikalavimai naftos tanklaiviams, išskyrus tai, kad kai toks bendras kiekis yra mažesnis nei 1 000 kubinių metrų, tuomet, užuot taikius 29, 31 ir 32 taisyklių reikalavimus, gali būti taikomi šio Priedo 34 taisyklės 6 dalies reikalavimai.

3. Tais atvejais, kai krovinys, kuriam taikomos šios Konvencijos II priedo nuostatos, yra vežamas naftos tanklaivio krovinių talpyklose, taip pat taikomi atitinkami šios Konvencijos II priedo reikalavimai.

4. Šio Priedo 29, 31 ir 32 taisyklių reikalavimai netaikomi naftos tanklaiviams, pagal šio Priedo nuostatas vežantiems asfaltą ar kitus produktus, kurie dėl savo fizinių savybių neužtikrina veiksmingo produkto / vandens atskyrimo ir stebėjimo, dėl kurių išleidimo kontrolė pagal šio Priedo 34 straipsnį vykdoma išsaugant likučius laive ir surenkant užterštas nuoplovas į priėmimo įrenginius.

5. Remiantis šios taisyklės 6 dalies nuostatomis, šio Priedo 18 taisyklės 6–8 dalys netaikomos naftos tanklaiviams, pastatytiems 1982 m. birželio 1 d. ir anksčiau, kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 3 punkte, tik kai tai susiję su jų komercine veikla:

5.1. tarp uostų ar terminalų valstybėje, šios Konvencijos Šalyje, arba

5.2. valstybių, šios Konvencijos Šalių, uostų ar terminalų, kai tai yra:

5.2.1. reisas išimtinai specialioje teritorijoje; arba

5.2.2. reisas išimtinai kitose teritorijose, kurias nurodė Organizacija.

6. Šios taisyklės 5 dalis taikoma tik tais atvejais, kai uostai ar terminalai, kuriuose pakraunamas krovinys tokiam reisui, yra aprūpinti priėmimo įrenginiais, tinkamais viso balasto ir cisternų valymo vandeniui iš naftos tanklaivių, kurie juos naudoja, priimti ir apdoroti, ir yra laikomasi visų šių sąlygų:

6.1. atsižvelgiant į išimtis pagal šio Priedo 4 taisyklę, visas balasto vanduo, įskaitant švarų balasto vandenį, ir cisternų valymo likučiai yra laikomi laive ir išleidžiami į priėmimo įrenginius, o kompetentinga uosto valstybės institucija daro atitinkamą įrašą Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalyje, kaip nurodyta šio Priedo 36 taisyklėje.

6.2. tarp Administracijos ir uosto valstybės vyriausybės sudarytas susitarimas, kaip nurodyta šios taisyklės 5 dalies 1 punkte arba 5 dalies 2 punkte, dėl naftos tanklaivių, pastatytų 1982 m. birželio 1 d. ar anksčiau, naudojimo, kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 3 punkte, specialiais komerciniais tikslais;

6.3. priėmimo įrenginių tinkamumas, remiantis atitinkamomis šio Priedo nuostatomis, pirmiau nurodytuose uostuose ar terminaluose, kaip apibrėžta šioje taisyklėje, yra patvirtintas šios Konvencijos Šalių valstybių, kuriose yra šie uostai ar terminalai, vyriausybių;

6.4. yra išduotas Tarptautinis taršos nafta prevencijos liudijimas, kuriuo paliudijama, kad naftos tanklaivis yra skirtas tik konkrečiai specialiai komercinei veiklai.

3 taisyklė

Atleidimas nuo reikalavimų ir atsisakymas juos taikyti

1. Administracija gali atleisti nuo šio Priedo 3 ir 4 skyriaus nuostatų, susijusių su statyba bei įranga, taikymo tokius laivus: laivus su povandeniniais sparnais, laivus su oro pagalvėmis, viršvandenius laivus, povandeninius laivus ir t. t., kurių sandara lemia tai, jog šių nuostatų taikymas tampa neracionalus ar nepraktiškas, jei tokių laivų statybai bei įrangai bus užtikrinta lygiavertė apsauga nuo taršos naftos produktais, atsižvelgiant į jų paskirtį.

2. Bet kokia išsami informacija, susijusi su tokiu pagrindu Administracijos suteiktu atleidimu nuo reikalavimų, nurodoma Liudijime, išduotame pagal šio Priedo 7 taisyklę.

3. Administracija, leidžianti daryti tokią išimtį, kuo greičiau, tačiau ne ilgiau kaip per 90 dienų nuo to momento, praneša Organizacijai išsamią informaciją apie tokį atleidimą nuo reikalavimų ir jo suteikimo priežastis, kad Organizacija šią informaciją išplatintų šios Konvencijos Šalims susipažinti ir, prireikus, imtis atitinkamų priemonių.

4. Administracija gali atsisakyti taikyti šio Priedo 29, 31 ir 32 taisyklių reikalavimus bet kuriam naftos tanklaiviui, kurio reisas išimtinai trunka ne ilgiau kaip 72 valandas, o nuplaukiamas atstumas yra ne didesnis kaip 50 jūrmylių nuo artimiausio kranto, jei naftos tanklaivis skirtas komercinei veiklai išimtinai tarp uostų ar terminalų valstybėje, kuri yra šios Konvencijos šalis. Bet kokiam tokiam atsisakymui taikomas reikalavimas, kad naftos tanklaivis laikys laive visus naftinguosius mišinius ir juos vėliau išleis į priėmimo įrenginį uoste, o Administracija bus užtikrinta, kad įrenginiai tame uoste yra tinkamai parengti tokiems naftingiesiems mišiniams priimti.

5. Administracija gali atsisakyti taikyti šio Priedo 31 ir 32 taisyklių reikalavimus kitiems tanklaiviams, nei nurodyta šios taisyklės 4 dalyje, tais atvejais, kai:

5.1. tanklaivis yra naftos tanklaivis, pastatytas 1982 m. birželio 1 d. ar anksčiau, kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 3 punkte, kurio dedveitas yra ne mažiau kaip 40 000 tonų, kaip nurodyta šio Priedo 2 taisyklės 5 dalyje, skirtas tik specialiai komercinei veiklai, ir jam yra taikomos šio Priedo 2 taisyklės 6 dalyje nustatytos sąlygos arba

5.2. tanklaivis skirtas išimtinai vienos ar daugiau toliau nurodytų kategorijų reisams:

5.2.1. reisams specialiose teritorijose, arba

5.2.2. reisams ne toliau kaip 50 jūrmylių nuo artimiausio kranto už specialios teritorijos ribų, kai tanklaivis pagal savo paskirtį:

5.2.2.1. skirtas komercinei veiklai tarp valstybių, šios Konvencijos Šalių, uostų ar terminalų, arba

5.2.2.2. apribotiems reisams, kaip apibrėžia Administracija, kurie trunka ne ilgiau kaip 72 valandas, jei laikomasi visų toliau nurodytų sąlygų:

5.2.3. visi naftingieji mišiniai yra laikomi laive ir vėliau išleidžiami į priėmimo įrenginius;

5.2.4. dėl reisų pagal šios taisyklės 5 dalies 2 punkto 2 papunktį Administracija nustatė, kad yra tinkamas priėmimo įrenginys, galintis priimti tokius naftinguosius mišinius tuose naftos perkrovimo uostuose ar terminaluose, į kuriuos atplaukia tanklaivis;

5.2.5. prireikus įteikiamas Tarptautinis taršos nafta prevencijos liudijimas, kuriame nurodoma, kad laivas išimtinai skirtas vienos ar kelių kategorijų reisams pagal šios taisyklės 5 dalies 2 punkto 1 papunktį ir 5 dalies 2 punkto 2 papunkčio 2 dalį;

5.2.6. šalinamų medžiagų kiekis, laikas ir uostas yra įrašomi į Naftos operacijų registracijos žurnalą.

4 taisyklė

Išimtys

Šio Priedo 15 ir 34 taisyklės netaikomos:

1. jei nafta ar naftingasis mišinys išleidžiami į jūrą, kai tai būtina dėl laivo saugumo ar gelbėjant žmogaus gyvybę jūroje; arba

2. jei naftos ar naftingasis mišinys išleidžiamas į jūrą, kai tai atsitinka dėl laivo ar jo įrangos gedimo:

2.1. jei įvykus gedimui ar paaiškėjus apie išleidimą buvo imtasi visų pagrįstų atsargumo priemonių, siekiant užkirsti kelią ar sumažinti išleistą kiekį,

2.2. išskyrus, jei laivo savininkas arba kapitonas tyčia sukėlė gedimą arba veikė aplaidžiai, žinodamas, kad gedimas tikriausiai įvyks, arba

3. jei į jūrą išleidžiamos medžiagos, kurių sudėtyje yra naftos, gavus Administracijos patvirtinimą, kai to reikia norint kovoti su konkrečiais taršos atvejais siekiant kuo labiau sumažinti taršos daromą žalą. Visiems tokiems išmetimo atvejams reikalingas vyriausybės, kurios jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje medžiagos bus išmestos, patvirtinimas.

5 taisyklė

Lygiavertės priemonės

1. Administracija gali leisti laive įrengti ar turėti bet kokius kitus įrenginius, medžiagas, priemones ar prietaisus, jeigu tokie įrenginiai, medžiagos, priemonės ar prietaisai yra ne mažiau veiksmingi nei to reikalaujama pagal šį Priedą.

2. Administracija, leidžianti laive pakeisti atitinkamus įrenginius, medžiagas, priemones ar prietaisus kitais, negu reikalaujama pagal šį Priedą, praneša Organizacijai tų pakeitimų duomenis, o Organizacija turi perduoti šiuos duomenis kitoms Konvencijos Šalims susipažinti ir, prireikus, imtis atitinkamų priemonių.

2 SKYRIUS

APŽIŪROS IR LIUDIJIMŲ IŠDAVIMAS

6 taisyklė

Apžiūros

1. Kiekvieno naftos tanklaivio, kurio bendroji talpa yra 150 ar daugiau, ir kiekvieno kito laivo, kurio bendroji talpa yra 400 ar daugiau, atliekamos šios apžiūros:

1.1. pirminė apžiūra atliekama prieš pradedant laivą eksploatuoti arba prieš pirmą kartą išduodant liudijimą pagal šio Priedo 7 taisyklę; per pirminę apžiūrą visapusiškai patikrinama laivo sandara, įranga, sistemos, įrenginiai, priemonės ir medžiagos tiek, kiek laivui taikomas šis Priedas. Per šią apžiūrą tikrinama, ar sandara, įranga, sistemos, įrenginiai, priemonės ir medžiagos visiškai atitinka taikomus šio Priedo reikalavimus;

1.2. atnaujinimo apžiūra atliekama Administracijos nurodytais intervalais, tačiau ne rečiau kaip kas penkeri metai, išskyrus atvejus, kai yra taikoma šio Priedo 10 taisyklės 2 dalies 2 punktas, 10 taisyklės 5 dalis, 10 taisyklės 6 dalis arba 10 taisyklės 7 dalis. Per atnaujinimo apžiūrą tikrinama, ar laivo sandara, įranga, sistemos, įrenginiai, priemonės ir medžiagos visiškai atitinka taikomus šio Priedo reikalavimus;

1.3. tarpinė apžiūra per tris mėnesius iki arba po liudijimo antrosios sukakties datos arba per tris mėnesius iki arba po liudijimo trečiosios sukakties datos atliekama vietoj vienos, šios taisyklės 1 dalies 4 punkte nurodytos, metinės apžiūros. Per tarpinę apžiūrą tikrinama, ar įranga ir cisternų siurbliai ir vamzdynai, įskaitant naftos išleidimo stebėjimo ir kontrolės sistemas, valymo žalia nafta sistemas, vandens su naftos priemaišomis atskyrimo įrangą bei naftos filtravimo sistemas, visiškai atitinka taikomus šio Priedo reikalavimus ir yra tvarkingos darbinės būklės. Tarpinės apžiūros yra fiksuojamos liudijime, išduotame pagal šio Priedo 7 arba 8 taisyklę;

1.4. metinė apžiūra per 3 mėnesius iki arba po kiekvienos liudijimo sukakties datos. Per metinę apžiūrą atliekamas visapusiškas sandaros, įrangos, sistemos, įrenginių, priemonių ir medžiagų, kaip nurodyta šios taisyklės 1 dalies 1 punkte, patikrinimas, siekiant įsitikinti, kad jie yra prižiūrimi pagal šios taisyklės 4 dalies 1 ir 2 punktus, ir kad jų būklė tinka laivo eksploatacijai pagal jo paskirtį. Liudijime, išduotame pagal šio Priedo 7 arba 8 taisyklę, padaromas įrašas apie atliktą metinę apžiūrą;

1.5. bendra ar dalinė papildoma apžiūra, atsižvelgiant į aplinkybes, atliekama po remonto, kuris daromas remiantis šios taisyklės 4 dalies 3 punktu arba kitu atveju, kai buvo atliktas esminis remontas ar atnaujinimas. Atliekant apžiūrą siekiama įsitikinti, kad remontas ar atnaujinimas buvo atlikti tinkamai, o tokiam remontui ar atnaujinimui naudotos medžiagos ir darbų kokybė yra visais atžvilgiais patenkinami, ir kad laivas visapusiškai atitinka šio Priedo reikalavimus.

2. Administracija nustato atitinkamas priemones laivams, kuriems netaikomos šios taisyklės 1 dalies nuostatos, kad būtų galima įsitikinti, jog yra laikomasi šio Priedo taisyklių.

3.1. Laivo apžiūras, siekiant užtikrinti šio Priedo reikalavimų vykdymą, atlieka Administracijos pareigūnai. Tačiau Administracija gali pavesti apžiūras atlikti šiam tikslui paskirtiems inspektoriams arba Administracijos pripažintoms organizacijoms. Tokios organizacijos vadovaujasi Organizacijos rezoliucija Nr. A.739(18) patvirtintomis Gairėmis su visais Organizacijos priimtais pakeitimais ir Organizacijos rezoliucija Nr. A.789(19) patvirtintomis specifikacijomis su visais Organizacijos priimtais pakeitimais; šie pakeitimai priimami, patvirtinami ir įsigalioja pagal šios Konvencijos 16 straipsnio nuostatas dėl šiam Priedui taikomos pakeitimų tvarkos.

3.2. Paskirdama inspektorius arba pripažintas organizacijas atlikti apžiūras, kaip nustatyta šios taisyklės 3.1 punkte, Administracija tokiam asmeniui arba pripažintai organizacijai suteikia bent šiuos įgaliojimus:

3.2.1. pareikalauti atlikti laivo remontą;

3.2.2. atlikti apžiūras atitinkamų uosto valstybės institucijų prašymu.

Administracija praneša Organizacijai, kokias konkrečiai pareigas ir kokiomis sąlygomis pavedė paskirtiems inspektoriams arba pripažintoms organizacijoms, kad ši šią informaciją išplatintų šios Konvencijos Šalims, kurios su ja supažindina savo pareigūnus.

3.3. Kai paskirtasis inspektorius arba pripažinta organizacija nustato, kad laivo arba jo įrangos būklė iš esmės neatitinka liudijime įrašytų duomenų arba ši būklė tokia, kad laivas netinka plaukioti jūra nekeldamas per didelės grėsmės jūros aplinkai, inspektorius arba organizacija nedelsdami pasirūpina, kad būtų imtasi taisomųjų veiksmų ir neatidėliodami praneša apie tai Administracijai. Jei taisomųjų veiksmų nesiimama, liudijimas panaikinamas ir apie tai nedelsiant panešama Administracijai, o jei laivas yra kitos Šalies uoste, nedelsiant pranešama ir atitinkamoms uosto valstybės institucijoms. Kai Administracijos pareigūnas, paskirtasis inspektorius arba pripažinta organizacija praneša atitinkamoms uosto valstybės institucijoms, uosto valstybės vyriausybė šiam pareigūnui, inspektoriui arba organizacijai suteikia visą reikalingą pagalbą jiems vykdant pagal šią taisyklę pavestas pareigas. Prireikus, uosto valstybės vyriausybė imasi priemonių užtikrinti, kad laivas neišplauktų tol, kol negalės plaukioti jūra arba išvykti iš uosto į artimiausias tinkamas remonto dirbtuves nekeldamas per didelės grėsmės jūros aplinkai.

3.4. Bet kokiu atveju Administracija imasi visų priemonių užtikrinti, kad apžiūra būtų atlikta nuodugniai ir veiksmingai ir įsipareigoja pasirūpinti reikalingomis priemonėmis šiai pareigai atlikti.

4.1. Laivo ir jo įrangos būklė visada turi atitikti šios Konvencijos nuostatas, kad laivas visais atžvilgiais ir visada būtų tinkamas plaukioti jūra nekeldamas per didelės grėsmės jūros aplinkai.

4.2. Atlikus bet kurią iš šios taisyklės 1 dalyje nustatytų apžiūrų, be Administracijos leidimo negalima nieko iš esmės keisti laivo sandaroje, įrangoje, sistemose, įrenginiuose, priemonėse ar medžiagose, kurie buvo tikrinami per apžiūrą, nebent visa įranga ar įrenginiai būtų keičiami naujais.

4.3. Laive įvykus avarijai arba nustačius gedimą, kuris iš esmės pakenkia laivui arba jo įrangos tinkamam ar visapusiškam veikimui pagal šį Priedą, laivo kapitonas arba savininkas pirmai progai pasitaikius praneša apie tai Administracijai, pripažintai organizacijai arba paskirtajam inspektoriui, atsakingam už atitinkamo liudijimo išdavimą, o šie inicijuoja tyrimą nustatyti, ar nereikėtų atlikti apžiūros pagal šios taisyklės 1 dalį. Jei laivas yra kitos Šalies uoste, laivo kapitonas arba savininkas nedelsdami praneša apie tai ir atitinkamoms uosto valstybės institucijoms, o paskirtasis inspektorius arba pripažinta organizacija įsitikina, kad apie tai pranešta.

7 taisyklė

Liudijimo išdavimas ar patvirtinimas

1. Tarptautinis taršos nafta prevencijos liudijimas išduodamas atlikus pirminę ar atnaujinimo apžiūrą pagal šio Priedo 6 taisyklės nuostatas bet kurio naftos tanklaivio, kurio bendroji talpa yra 150 ar daugiau, ir bet kurio kito laivo, kurio bendroji talpa yra 400 ar daugiau, plaukiojančio į uostus ar jūroje esančius terminalus, priklausančius kitų valstybių, šios Konvencijos Šalių, jurisdikcijai.

2. Tokius Liudijimus išduoda arba patvirtina atitinkamai Administracija arba bet kuris jos tinkamai įgaliotas asmuo ar organizacija. Visais atvejais visa atsakomybė už liudijimą tenka Administracijai.

8 taisyklė

Kitos valstybės vyriausybės išduodami ar patvirtinami liudijimai

1. Administracijos prašymu šios Konvencijos Šalies vyriausybė gali pavesti atlikti laivo apžiūrą; įsitikinusi, kad šio Priedo nuostatų laikomasi, ji išduoda arba įgalioja laivui išduoti Tarptautinį taršos nafta prevencijos liudijimą ir, atitinkamais atvejais, patvirtina arba įgalioja patvirtinti šiame laive laikomą liudijimą, kaip nustatyta šiame Priede.

2. Liudijimo ir apžiūros protokolo kopijos kuo greičiau išsiunčiamos tokį prašymą pateikusiai Administracijai.

3. Tokia tvarka išduotame liudijime nurodoma, kad jis išduotas Administracijos prašymu ir kad jis turi tokią pat galią ir turi būti taip pat pripažįstamas kaip pagal šio Priedo 7 taisyklės nuostatas išduotas liudijimas.

4. Laivui, turinčiam teisę plaukioti su valstybės, kuri nėra šios Konvencijos Šalis, vėliava, Tarptautinis taršos nafta prevencijos liudijimas neišduodamas.

9 taisyklė

Liudijimo forma

Tarptautinis taršos nafta prevencijos liudijimas rengiamas pagal šio Priedo II priedėlyje pateiktą pavyzdį bent anglų, ispanų arba prancūzų kalba. Tais atvejais, jeigu taip pat vartojama ir valstybės, su kurios vėliava laivas turi teisę plaukioti, oficiali valstybinė kalba, kilus ginčų arba atsiradus netikslumų, vadovaujamasi tekstu šia kalba.

10 taisyklė

Liudijimo galiojimas

1. Tarptautinis taršos nafta prevencijos liudijimas išduodamas Administracijos nurodytam laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis nei penkeri metai.

2.1. Neatsižvelgiant į šios taisyklės 1 dalies reikalavimus, tais atvejais, kai laivo atnaujinimo apžiūra atliekama likus mažiau nei 3 mėnesiams iki esamo liudijimo galiojimo pabaigos, naujas liudijimas galioja nuo atnaujinimo apžiūros atlikimo dienos iki dienos, kuri sukaks ne vėliau kaip po penkerių metų nuo esamo liudijimo galiojimo pabaigos.

2.2. Tais atvejais, kai atnaujinimo apžiūra atliekama pasibaigus liudijimo galiojimui, naujas liudijimas galioja nuo atnaujinimo apžiūros atlikimo dienos iki dienos, kuri sukaks ne vėliau kaip po penkerių metų nuo esamo liudijimo galiojimo pabaigos.

2.3. Tais atvejais, kai atnaujinimo apžiūra atliekama likus daugiau nei 3 mėnesiams iki esamo liudijimo galiojimo pabaigos, naujas liudijimas galioja nuo atnaujinimo apžiūros atlikimo dienos iki dienos, kuri sukaks ne vėliau kaip po penkerių metų nuo atnaujinimo apžiūros atlikimo dienos.

3. Tais atvejais, kai liudijimas išduodamas trumpesniam nei 5 metų laikotarpiui, Administracija gali pratęsti liudijimo galiojimą iki ilgiausio šios taisyklės 1 dalyje nurodyto termino, jei buvo tinkamai atliekamos šio Priedo 6 taisyklės 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos apžiūros, atliktinos, kai Liudijimas išduodamas 5 metams.

4. Jei atnaujinimo apžiūra atlikta, bet naujas liudijimas negali būti išduotas arba atiduotas laikyti laive iki esamo liudijimo galiojimo pabaigos, Administracijos įgaliotas asmuo arba organizacija gali padaryti įrašą esamame liudijime; tokiu atveju liudijimas pripažįstamas galiojančiu dar vieną, ne ilgesnį negu penki mėnesiai nuo jo galiojimo pabaigos, laikotarpį.

5. Jei tuo metu, kai baigiasi liudijimo galiojimas, laivo nėra uoste, kuriame turėtų būti atliekama jo apžiūra, Administracija gali pratęsti liudijimo galiojimą, tačiau tik tam, kad laivas galėtų baigti reisą – atplaukti į uostą, kuriame turėtų būti atlikta jo apžiūra, ir tik jei liudijimą pratęsti yra tinkama ir pagrįsta. Jokie liudijimai nepratęsiami ilgesniam negu trijų mėnesių laikotarpiui, o laivas, kurio liudijimas pratęsiamas, atvykęs į uostą, kuriame turėtų būti atlikta jo apžiūra, neturi teisės iš jo išvykti su pratęstu liudijimu, neturėdamas naujo liudijimo. Atlikus atnaujinimo apžiūrą, naujas liudijimas galioja iki dienos, kuri sukaks ne vėliau kaip po penkerių metų nuo esamo liudijimo galiojimo pabaigos, buvusios iki pratęsimo.

6. Trumpais maršrutais plaukiojančiam laivui išduotą liudijimą, kuris nėra pratęstas pagal pirmesnes šios taisyklės dalis, Administracija gali pratęsti lengvatinėmis sąlygomis vienam mėnesiui nuo jame nurodytos jo galiojimo pabaigos. Atlikus atnaujinimo apžiūrą, naujas liudijimas galioja iki dienos, esančios ne vėliau kaip po penkerių metų nuo esamo liudijimo galiojimo pabaigos, buvusios iki pratęsimo.

7. Ypatingomis Administracijos nustatytomis aplinkybėmis naujo liudijimo galiojimo laikas gali ir nebūti skaičiuojamas nuo esamo liudijimo galiojimo pabaigos, kaip reikalaujama pagal šios taisyklės 2.2 punktą arba 5 ar 6 dalį. Tokiomis ypatingomis aplinkybėmis naujas liudijimas galioja iki dienos, kuri sukaks ne vėliau negu po penkerių metų nuo atnaujinimo apžiūros atlikimo dienos.

8. Jei metinė arba tarpinė apžiūra atliekama iki šio Priedo 6 taisyklėje nurodyto laikotarpio:

8.1. liudijime nurodyta sukakties data atskiru įrašu pataisoma į datą, sukaksiančią ne vėliau negu po trijų mėnesių nuo apžiūros atlikimo dienos;

8.2. paskesnė metinė arba tarpinė apžiūra, atliktina pagal šio Priedo 6 taisyklės 1 dalį, atliekama toje taisyklėje nustatytais intervalais, skaičiuojant nuo naujosios sukakties datos;

8.3. galiojimo pabaigos data gali būti nepakeista, jei kita metinė arba tarpinė apžiūra, atliktina pagal šio Priedo 6 taisyklės 1 dalį, atliekama toje taisyklėje nustatytais intervalais.

9. Pagal šio Priedo 7 ar 8 taisyklę išduotas liudijimas netenka galios šiais atvejais:

9.1. jei šio Priedo 6 taisyklės 1 dalyje nurodytais intervalais neatliekamos reikiamos apžiūros;

9.2. jei liudijime nepadaromi įrašai pagal šio Priedo 6 taisyklės 1 dalies 3 ar 4 punktą, arba

9.3. perdavus laivą plaukioti su kitos valstybės vėliava. Naujas liudijimas išduodamas tik tuomet, kai naują liudijimą išduodanti vyriausybė yra visiškai įsitikinusi, kad laivas atitinka šio Priedo 6 taisyklės 4 dalies 1 punkto ir 6 taisyklės 4 dalies 2 punkto reikalavimus. Jei laivas perduodamas iš vienos Šalies kitai, Šalies, su kurios vėliava laivas prieš tai turėjo teisę plaukioti, vyriausybė, ne vėliau kaip po trijų mėnesių nuo perdavimo gavusi kitos Šalies prašymą, kuo greičiau išsiunčia Administracijai liudijimų, kurie laivui buvo išduoti iki jo perdavimo, kopijas ir, jei yra, atitinkamų apžiūrų protokolų kopijas.

11 taisyklė

Uosto valstybės įgyvendinama veiklos reikalavimų kontrolė^*

1. Kontrolę, ar kitos Šalies uoste ar jūrų terminale esantis laivas laikosi šiame priede nustatytų veiklos reikalavimų, tos Šalies tinkamai įgalioti atstovai gali atlikti, kai yra rimtas pagrindas manyti, kad kapitonas ar įgula nesusipažinę su pagrindinėmis laive taikomomis procedūromis, susijusiomis su taršos naftos produktais prevencija.

2. Šios taisyklės 1 dalyje nurodytais atvejais Šalis imasi priemonių, siekdama užtikrinti, kad laivas neišplauktų, kol neatitiks šio Priedo reikalavimų.

3. Šioje taisyklėje taikomos šios Konvencijos 5 straipsnyje nustatytos procedūros, susijusios su uosto valstybės kontrole.

4. Pagal šią taisyklę neribojamos Šalies, vykdančios šioje Konvencijoje numatytų specialių veiklos reikalavimų kontrolę, teisės ir pareigos.

3 SKYRIUS

REIKALAVIMAI VISŲ LAIVŲ JĖGAINIŲ SKYRIAMS

A DALIS

SANDARA

12 taisyklė

Cisternos naftos likučiams (nuosėdoms)

1. Kiekviename laive, kurio bendroji talpa yra 400 ar daugiau, turi būti atitinkamos talpos cisterna ar cisternos, atsižvelgiant į jėgainės rūšį ir reiso trukmę, kurioje (-iose) laikomi naftos likučiai (nuosėdos), kurių negalima kitaip tvarkyti remiantis tokiais šio Priedo reikalavimais, kaip keliami dėl kuro ir tepalų valymo bei naftos nutekėjimo jėgainės skyriuose.

2. Vamzdynas į ir iš nuosėdų cisternos negali turėti tiesioginio sąlyčio su išorine borto dalimi, išskyrus standartinę išleidimo vamzdžio jungtį, nurodytą 13 taisyklėje.

3. Po 1979 m. gruodžio 31 d. pastatytuose laivuose, kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 2 punkte, cisternos naftos likučiams turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad būtų nesunku jas išvalyti ir nuosėdas išleisti į priėmimo įrenginius. Iki 1979 m. gruodžio 31 d. pastatytuose laivuose, kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 1 punkte, šis reikalavimas taikomas tiek, kiek tai yra pagrįsta ir įmanoma.

13 taisyklė

Standartinė išleidimo vamzdžio jungtis

Siekiant, kad priėmimo įrenginių vamzdžius būtų galima sujungti su laivo išleidimo vamzdynu ir būtų galima išleisti likučius iš jėgainės skyriaus triumų bei nuosėdų cisternų, abi linijos turi turėti standartines išleidimo vamzdžių jungtis pagal pateikiamą lentelę:

Standartiniai išleidimo vamzdžių jungčių jungių matmenys

Aprašymas

Dydis

Išorinis skersmuo

215 mm

Vidinis skersmuo

Pagal išorinį vamzdžio skersmenį

Varžtų apskritimo skersmuo

183 mm

Įpjovos jungėje

Šešios 22 mm skersmens angos, lygiais atstumais išdėstytos pirmiau nurodyto skersmens varžto apskritime, prapjautos link jungės pakraščių. Įpjovos plotis turi būti 22 mm

Jungės storis

20 mm

Varžtai ir veržlės: skaičius ir skersmuo

6, kiekvienas (-a) 20 mm skersmens ir tinkamo ilgio

Jungė skirta sujungti vamzdžiams, kurių vidinis skersmuo negali viršyti 125 mm, ji turi būti pagaminta iš plieno ar kitos lygiavertės medžiagos, turinčios lygų paviršių. Ši jungė kartu su reikiamu tarpikliu, pagamintu iš naftai nepralaidžios medžiagos, turi būti tinkama naudoti esant 600kPa slėgiui.

B DALIS

ĮRANGA

14 taisyklė

Naftos filtravimo įranga

1. Išskyrus atvejus, nurodytus šios taisyklės 3 dalyje, bet koks laivas, kurio bendroji talpa yra 400 ir daugiau, tačiau mažiau nei 10 000, turi turėti naftos filtravimo įrangą, atitinkančią šios taisyklės 6 dalies reikalavimus. Bet koks laivas, galintis išleisti į jūrą balasto vandenį, laikomą mazuto cisternose pagal 16 taisyklės 2 dalį, turi atitikti šios taisyklės 2 dalies reikalavimus.

2. Išskyrus šios taisyklės 3 dalyje nurodytus atvejus, bet koks laivas, kurio bendroji talpa yra 10 000 ir daugiau, turi turėti naftos filtravimo įrangą, atitinkančią šios taisyklės 7 dalies reikalavimus.

3. Tokiems laivams, kaip laivai-viešbučiai, sandėliavimo laivai ir t. t., kurie yra stacionarūs, išskyrus persikėlimą iš vienos vietos į kitą, nevežant krovinio, nebūtina naftos filtravimo įranga. Tokiuose laivuose turi būti atitinkamos talpos surinkimo cisterna, atitinkanti Administracijos nustatytus reikalavimus, visam laive esančiam naftingam triumo vandeniui laikyti. Visas naftingas triumo vanduo turi būti laikomas laive iki tol, kol jis bus išleistas į priėmimo įrenginį.

4. Administracija užtikrina, kad laivai, kurių bendroji talpa yra mažiau nei 400, kiek tai yra įmanoma, turėtų įrangą naftai ar naftingajam mišiniui laikyti laive ar išleisti iš jo remiantis šio Priedo 15 taisyklės 6 dalies reikalavimais.

5. Administracija gali atleisti nuo šios taisyklės 1 ir 2 dalies taikymo šiuos laivus:

5.1. bet kuriuos laivus, plaukiojančius išimtinai specialiose teritorijose, arba

5.2. bet kuriuos laivus, sertifikuotus pagal Tarptautinį greitaeigių laivų saugos kodeksą (ar kitaip pagal šį Kodeksą atsižvelgiant į dydį ir projektavimą), kurie naudojami pagal savo paskirtį ir grįžta į tą pačią vietą ne vėliau kaip po 24 valandų, įskaitant šių nekeleivinių / krovinių vežimo laivų persikėlimą iš vienos vietos į kitą;

5.3. taikant pirmiau nurodytas 1 ir 2 dalis, turi būti laikomasi šių reikalavimų:

5.3.1. laivas turi turėti surinkimo cisterną, atitinkančią Administracijos nustatytus reikalavimus, visam laive esančiam naftingam triumo vandeniui laikyti;

5.3.2. visas naftingas triumo vanduo laikomas laive, kad vėliau jį būtų galima išleisti į priėmimo įrenginį;

5.3.3. Administracija nurodo, kad yra pakankamas skaičius uostų ar terminalų, turinčių tinkamus priėmimo įrenginius, kurie gali priimti tiek, kiek reikia, tokio naftingo triumo vandens;

5.3.4. prireikus yra patvirtinamas Tarptautinis taršos nafta prevencijos liudijimas, kuriame nurodoma, kad laivas plaukioja išimtinai specialiose teritorijose, arba jis yra patvirtintas kaip greitaeigis laivas, kaip apibrėžta šioje taisyklėje, ir yra nurodyta jo paskirtis;

5.3.5. išleidžiamų medžiagų kiekis, laikas ir uostas yra fiksuojami Naftos operacijų registracijos žurnalo I dalyje.

6. Šios taisyklės 1 dalyje nurodytos filtravimo įrangos projektas turi būti patvirtintas Administracijos; įranga turi būti suprojektuota taip, kad užtikrintų, jog per įrangą praleistame naftingajame mišinyje, išmetamame į jūrą, naftos kiekis neviršytų 15 ppm. Svarstydama tokios įrangos projektą, Administracija turi atsižvelgti į Organizacijos rekomenduojamas technines sąlygas^*.

7. Šios taisyklės 2 dalyje nurodyta filtravimo įranga turi atitikti šios taisyklės 6 dalies reikalavimus. Papildomai joje turi būti įrengtas signalizavimo įtaisas, kuris įspėtų, jei viršijamas šis naftos kiekis. Sistema taip pat turi turėti įtaisus, kurie leistų užtikrinti, kad bet koks naftingojo mišinio išmetimas būtų automatiškai sustabdomas, kai naftos kiekis nepraskiestame išleidžiamame naftingajame mišinyje viršija 15 ppm. Svarstydama tokios įrangos projektą ir patvirtinimą, Administracija turi atsižvelgti į Organizacijos rekomenduojamas technines sąlygas^*.

C DALIS

EKSPLOATACINIO NAFTOS IŠLEIDIMO KONTROLĖ

15 taisyklė

Naftos išleidimo kontrolė

1. Atsižvelgiant į šio Priedo 4 taisyklės reikalavimus ir į šios taisyklės 2, 3 ir 6 dalis, draudžiamas bet koks naftos ar naftingojo mišinio išleidimas iš laivų į jūrą.

A. Išleidimas už specialių teritorijų ribų

2. Bet koks naftos ar naftingojo mišinio išleidimas iš laivų, kurių bendroji talpa yra 400 ir daugiau, yra draudžiamas, išskyrus atvejus, kai laikomasi visų šių sąlygų:

2.1. laivas plaukia nustatytu kursu;

2.2. naftingasis mišinys yra apdorotas naftos filtravimo įranga, atitinkančia šio Priedo 14 taisyklės reikalavimus;

2.3. naftos kiekis nepraskiestame išleidžiamame naftingajame mišinyje neviršija 15 ppm;

2.4. naftingasis mišinys nėra iš naftos tanklaivių krovinių siurblinių;

2.5. naftos tanklaiviuose naftingasis mišinys nesumaišytas su naftos krovinio likučiais.

B. Išleidimas specialiose teritorijose

3. Bet koks naftos ar naftingojo mišinio išleidimas iš laivų, kurių bendroji talpa yra 400 ir daugiau, yra draudžiamas, išskyrus atvejus, kai laikomasi visų šių sąlygų:

3.1. laivas plaukia nustatytu kursu;

3.2. naftingasis mišinys yra apdorotas naftos filtravimo įranga, atitinkančia šio Priedo 14 taisyklės 7 dalies reikalavimus;

3.3. naftos kiekis nepraskiestame išleidžiamame naftingajame mišinyje neviršija 15 ppm;

3.4. naftingasis mišinys nėra iš naftos tanklaivių krovinių siurblinių;

3.5. naftos tanklaiviuose naftingasis mišinys nesumaišytas su naftos krovinio likučiais.

4. Antarkties teritorijoje draudžiamas bet koks naftos ar naftingojo mišinio išleidimas į jūrą iš bet kurio laivo.

5. Šia taisykle nedraudžiama laivui, kurio tik dalis maršruto yra specialioje teritorijoje, išleisti naftą ar naftingąjį mišinį už specialios teritorijos ribų remiantis šios taisyklės 2 dalimi.

C. Reikalavimai laivams, kurių bendroji talpa yra mažesnė nei 400 visose teritorijose, išskyrus Antarkties teritoriją

6. Tais atvejais, kai laivo bendroji talpa yra mažesnė nei 400, nafta ir visas naftingasis mišinys turi būti arba laikomi laive ir vėliau išleidžiami į priėmimo įrenginį, arba išleidžiami į jūrą laikantis šių reikalavimų:

6.1. laivas plaukia nustatytu kursu;

6.2. laive yra veikianti Administracijos patvirtinta įranga, kuria užtikrinama, jog naftos kiekis nepraskiestame išleidžiamame naftingajame mišinyje neviršija 15 ppm;

6.3. naftingasis mišinys nėra iš naftos tanklaivių krovinių siurblinių;

6.4. naftos tanklaiviuose naftingasis mišinys nesumaišytas su naftos krovinio likučiais.

D. Bendrieji reikalavimai

7. Tais atvejais, kai šalia laivo ar jo kilvateryje vandens paviršiuje ar žemiau jo pasimato naftos pėdsakų, valstybių, šios Konvencijos Šalių, vyriausybės, kiek tai pagrįsta, nedelsdamos pradeda tyrimą, siekdamos nustatyti, ar buvo pažeisti šios taisyklės reikalavimai. Tyrimas turėtų apimti, konkrečiai, vėjo ir jūros sąlygas, laivo plaukimo kelią ir greitį, kitus galimus netoliese matomų pėdsakų šaltinius ir bet kokius susijusius įrašus apie naftos išleidimą.

8. Išleidžiant likučius į jūrą, juose neturi būti chemikalų ar kitokių medžiagų tokiais kiekiais ar tokios koncentracijos, kokie yra pavojingi jūros aplinkai, arba chemikalų ar kitokių medžiagų, naudojamų siekiant apeiti šioje taisyklėje nurodytas išmetimo sąlygas.

9. Naftos likučiai, kurie laikantis šios taisyklės negali būti išmesti į jūrą, turi būti laikomi laive, o vėliau išleidžiami į priėmimo įrenginius.

16 taisyklė

Naftos ir vandens balasto atskyrimas ir naftos vežimas forpiko cisternose

1. Išskyrus šios taisyklės 2 dalyje numatytus atvejus, po 1979 m. gruodžio 31 d. pastatytuose laivuose, kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 2 punkte, kurių bendroji talpa yra 4 000 ir daugiau, išskyrus naftos tanklaivius, ir naftos tanklaiviuose, pastatytuose po 1979 m. gruodžio 31 d., kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 2 punkte, kurių bendroji talpa yra 150 ir daugiau, balasto vanduo negali būti vežamas naftos kuro cisternoje.

2. Tais atvejais, kai dėl būtinybės vežti didelį kiekį naftos kuro tampa būtina vežti balasto vandenį, kuris nėra švarus balasto vanduo, naftos kuro cisternoje, toks balasto vanduo turi būti išleidžiamas į priėmimo įrenginį ar į jūrą laikantis šio Priedo 15 taisyklės reikalavimų, naudojant įrangą, apibūdintą šio Priedo 14 taisyklės 2 dalyje, ir apie tai turi būti padarytas įrašas Naftos operacijų registracijos žurnale.

3. Laive, kurio bendroji talpa yra 400 ar daugiau ir kurio statybos sutartis buvo sudaryta po 1982 m. sausio 1 d., arba, kai statybos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau kurio kilis buvo pastatytas ar kurio statybos etapas buvo panašus po 1982 m. liepos 1 d., nafta nevežama forpiko cisternoje ar cisternoje, esančioje prieš taraninę pertvarą.

4. Visi laivai, kuriems netaikomos šios taisyklės 1 ir 3 dalys, turi atitikti tose dalyse nustatytus reikalavimus, kiek tai yra pagrįsta ir įmanoma.

17 taisyklė

Naftos operacijų registracijos žurnalo I dalis. Jėgainės skyriaus operacijos

1. Kiekviename naftos tanklaivyje, kurio bendroji talpa yra 150 ir daugiau, taip pat kiekviename laive, kurio bendroji talpa yra 400 ir daugiau, kurie nėra naftos tanklaiviai, turi būti Naftos operacijų registracijos žurnalo I dalis (Jėgainės skyriaus operacijos). Naftos operacijų registracijos žurnalas, kuris gali būti ir laivo žurnalo dalis, turi būti tokios formos, kaip nurodyta šio Priedo III priedėlyje.

2. Naftos operacijų registracijos žurnalo I dalis turi būti pildoma kiekvieną kartą, atliekant perpylimus iš vienos cisternos į kitą, jeigu tinkama, kai laive vykdoma bet kuri iš toliau nurodytų jėgainės skyriaus operacijų:

2.1. naftos kuro cisternos pripildomos balasto arba išvalomos;

2.2. iš naftos kuro cisternų išpilamas nešvarus balastas ar plovimo vanduo;

2.3. naftos likučių (nuosėdų ir kitų naftos likučių) surinkimas ir tvarkymas;

2.4. triumo vandens, susikaupusio jėgainės skyriuje, išleidimas už borto ar kitoks tvarkymas;

2.5. kuro ar tepalų be pakuotės atsargų priėmimas.

3. Tokiu atveju, kai išleidžiama nafta ar naftingasis mišinys, kaip nurodyta šio Priedo 4 taisyklėje, arba avariniu ar kitokiu išimtinio naftos išleidimo atveju, nenumatytu toje taisyklėje, Naftos operacijų registracijos žurnalo I dalyje turi būti daromas įrašas apie išleidimo aplinkybes ir priežastį.

4. Kiekviena šios taisyklės 2 dalyje aprašyta operacija turi būti nedelsiant užregistruota Naftos operacijų registracijos žurnalo I dalyje, kad visi įrašai apie konkrečią operaciją žurnale būtų užbaigti. Po įrašo apie kiekvieną operaciją turi pasirašyti už konkretų veiksmą atsakingas pareigūnas ar pareigūnai, o kiekviename užbaigtame puslapyje turi pasirašyti laivo kapitonas. Laivų, turinčių Tarptautinį taršos nafta prevencijos liudijimą Naftos operacijų registracijos žurnalo I dalies įrašai turi būti daromi bent viena kuria anglų, prancūzų ar ispanų kalba. Tais atvejais, jei įrašai daromi taip pat ir valstybės, su kurios vėliava turi teisę plaukti laivas, kalba, ja reikės vadovautis kilus ginčų ar atsiradus netikslumų.

5. Naftos operacijų registracijos žurnalo I dalyje turi būti fiksuojamos visos naftos filtravimo įrangos klaidos.

6. Naftos operacijų registracijos žurnalo I dalis turi būti visą laiką, kai įmanoma, laikoma lengvai pasiekiamoje vietoje, kad ją būtų galima patikrinti, ir turi būti laikoma laive, išskyrus atvejus, kai laivas yra velkamas be įgulos. Naftos operacijų registracijos žurnalo I dalis turi būti saugoma trejus metus nuo tada, kai joje padaromas paskutinis įrašas.

7. Šios Konvencijos Šalies valstybės kompetentinga institucija gali tikrinti bet kurio laivo, kuriam taikomas šis Priedas, Naftos operacijų registracijos žurnalo I dalį laive, kai šis yra tos valstybės uoste arba jūros terminale, pasidaryti bet kurio žurnalo įrašo kopiją ir prašyti laivo kapitono patvirtinti tokios įrašo kopijos tikrumą. Bet kuri taip padaryta kopija, patvirtinta laivo kapitono kaip tikra laivo Naftos operacijų registracijos žurnalo I dalies įrašo kopija, priimtina bet kokioje teisminėje procedūroje kaip įraše nurodytų faktų tikrumo įrodymas. Kompetentinga institucija turi kuo greičiau atlikti Naftos operacijų registracijos žurnalo I dalies patikrinimą ir paimti patvirtintą kopiją remiantis šia dalimi, kad laivas nebūtų nepagrįstai užlaikytas.

4 SKYRIUS

REIKALAVIMAI NAFTOS TANKLAIVIŲ KROVINIŲ SKYRIAMS

A DALIS

SANDARA

18 taisyklė

Izoliuoto balasto cisternos

Naftos tanklaiviai, kurių dedveitas yra ne mažesnis kaip 20 000 tonų, pastatyti po 1982 m. birželio 1 d.

1. Kiekvienas žalios naftos tanklaivis, kurio dedveitas yra ne mažesnis kaip 20 000 tonų, ir kiekvienas produktus vežantis laivas, kurio dedveitas yra ne mažesnis kaip 30 000 tonų, pastatytas po 1982 m. birželio 1 d., kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 4 punkte, privalo turėti izoliuoto balasto cisternas ir atitikti atitinkamai šios taisyklės 2, 3 ir 4 arba 5 dalių reikalavimus.

2. Izoliuoto balasto cisternos turi būti tokios talpos, kad laivas su tokiu balastu galėtų saugiai plaukti į reisą nenaudodamas krovininių cisternų vandens balastui, išskyrus atvejus, numatytus šios taisyklės 3 ir 4 dalyse. Tačiau bet kuriuo atveju izoliuoto balasto cisternų talpa turi būti bent tokia, kad bet kokiomis balasto sąlygomis bet kuriuo buvimo reise metu, įskaitant lengvąjį laivo svorį tik su izoliuotuoju balastu, laivo grimzlė ir diferentas atitiktų šiuos reikalavimus:

2.1. teorinė laivo grimzlė midelyje (d_m) metrais (neatsižvelgiant į jokias laivo deformacijas) turi būti ne mažesnė kaip:

d_m = 2,0 + 0,02L

2.2. grimzlės laivapriekio ir laivagalio statmenyse turi atitikti esančią midelyje (dm), kaip nurodyta šios taisyklės 2 dalies 1 punkte, kai diferentas laivagalyje yra ne didesnis nei 0,015 L;

2.3. bet kuriuo atveju grimzlė laivagalio statmenyje turi būti ne mažesnė kaip tokia, kad propeleris (-iai) būtų visiškai panardintas (-i).

3. Balasto vanduo jokiu atveju negali būti vežamas krovininėse cisternose, išskyrus:

3.1. retus atvejus, kai oro sąlygos yra tokios atšiaurios, kad kapitonas mano, jog yra būtina vežti papildomą balastą krovininėse cisternose dėl laivo saugumo;

3.2. išimtinius atvejus, kai dėl specialaus naftos tanklaivio eksploatavimo būdo yra būtina vežti balasto vandenį viršijant jo kiekį, reikalaujamą pagal šios taisyklės 2 dalį, jei tokį naftos tanklaivio eksploatavimą Organizacija priskiria išimtinių atvejų kategorijai.

Toks papildomas balasto vanduo turi būti apdorojamas ir išleidžiamas laikantis šio Priedo 34 taisyklės, ir apie tai daromas įrašas Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalyje, kaip nurodyta šio Priedo 36 taisyklėje.

4. Žalios naftos tanklaivių atveju šios taisyklės 3 dalyje leidžiamas papildomas balastas turi būti vežamas krovininėse cisternose tik tuomet, jei šios cisternos buvo išplautos žalia nafta remiantis šio Priedo 35 taisykle iki išplaukimo iš uosto ar terminalo, kuriame buvo iškrauta nafta.

5. Neatsižvelgiant į šios taisyklės 2 dalies nuostatas, sąlygos dėl izoliuoto balasto vežimo naftos tanklaiviais, kurių ilgis yra mažesnis nei 150 metrų, turi atitikti Administracijos nustatytus reikalavimus.

Žalios naftos tanklaiviai, kurių dedveitas yra ne mažesnis kaip 40 000 tonų, pastatyti 1982 m. birželio 1 d. ar anksčiau

6. Atsižvelgiant į šios taisyklės 7 dalies nuostatas, kiekvienas žalios naftos tanklaivis, kurio dedveitas yra ne mažesnis kaip 40 000 tonų, pastatytas 1982 m. birželio 1 d. ar anksčiau, kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 3 punkte, turi turėti izoliuoto balasto cisternas ir atitikti šios taisyklės 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus.

7. Šios taisyklės 6 dalyje nurodytuose žalios naftos tanklaiviuose, užuot reikalavus turėti izoliuoto balasto cisternas, gali būti naudojamas krovininių cisternų plovimo žalia nafta būdas, kaip apibrėžta šio Priedo 33 ir 35 taisyklėse, išskyrus atvejus, kai žalios naftos tanklaiviu vežama žalia nafta šiam tikslui netinkama.

Produktus vežantys laivai, kurių dedveitas yra 40 000 tonų ir daugiau, pastatyti 1982 m. birželio 1 d. ar anksčiau

8. Kiekvienas produktus vežantis laivas, kurio dedveitas yra 40 000 tonų ar daugiau, pastatytas 1982 m. birželio 1 d. ar anksčiau, kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 3 punkte, turi turėti izoliuoto balasto cisternas ir atitikti šios taisyklės 2 ir 3 dalių reikalavimus, arba, alternatyviai, plaukioti su tam skirtomis švariomis cisternomis laikydamasis šių sąlygų:

8.1. Produktus vežantis laivas turi turėti tinkamos talpos cisternas, skirtas išimtinai švariam balastui vežti, kaip apibrėžta šio Priedo 1 taisyklės 17 dalyje, atitinkančias šios taisyklės 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus.

8.2. Švariam balastui skirtų cisternų išdėstymas ir eksploatavimo procedūros turi atitikti Administracijos nustatytus reikalavimus. Tokiuose reikalavimuose turi būti bent visos peržiūrėtų Techninių sąlygų naftos tanklaiviams su švariam balastui skirtomis cisternomis, priimtų Organizacijos rezoliucija Nr. A.495(XII), nuostatos.

8.3. Produktus vežančiame laive turi būti naftos kiekio sudėtyje matavimo prietaisas, kurį patvirtina Administracija, remdamasi Organizacijos rekomenduojamomis techninėmis sąlygomis, kad būtų įmanoma kontroliuoti naftos kiekį išleidžiamame balasto vandenyje^*.

8.4. Kiekviename produktus vežančiame laive, kuriame yra švariam balastui skirtos cisternos, turi būti Švariam balastui skirtų cisternų eksploatavimo vadovas^†, kuriame išsamiai aprašyta sistema bei eksploatavimo procedūros. Toks Vadovas turi būti parengtas kaip reikalaujama Administracijos ir jame turi būti įtraukta informacija, išdėstyta šios taisyklės 8 dalies 2 punkte nurodytose Techninėse sąlygose. Jeigu padaromas koks nors pakeitimas, kuriuo pakeičiama švariam balastui skirtų cisternų sistema, turi būti atitinkamai pakeičiamas Eksploatavimo vadovas.

Naftos tanklaivis, priskiriamas izoliuoto balasto naftos tanklaiviams

9. Bet kuris tanklaivis, kuriam netaikomas įpareigojimas turėti izoliuoto balasto cisternas remiantis šios taisyklės 1, 6 ar 8 dalimis, vis tiek gali būti priskiriamas izoliuoto balasto tanklaiviams, jei jis atitinka atitinkamai šios taisyklės 2 ir 3 arba 5 dalyse nustatytus reikalavimus.

Naftos tanklaiviai, pastatyti 1982 m. birželio 1 d. ar anksčiau, kuriems taikoma speciali tvarka dėl balasto

10. Naftos tanklaiviai, pastatyti 1982 m. birželio 1 d. ar anksčiau, kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 3 punkte, kuriems taikoma speciali tvarka dėl balasto.

10.1. Tais atvejais, kai naftos tanklaiviai, pastatyti 1982 m. birželio 1 d. ar anksčiau, kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 3 punkte, yra sukonstruoti ar plaukioja taip, kad visą laiką atitinka šios taisyklės 2 dalyje išdėstytas sąlygas, susijusias su grimzle ir diferentu, nenaudojant balasto vandens, laikomi atitinkančiais izoliuoto balasto tanklaiviams keliamus reikalavimus, nurodytus šios taisyklės 6 dalyje, jeigu yra laikomasi visų šių sąlygų:

10.1.1. Administracija yra patvirtinusi eksploatavimo procedūras ir tvarką dėl balasto;

10.1.2. Administracija ir valstybių, šios Konvencijos Šalių, uostai yra sudarę susitarimus, kai grimzlei ir diferentui nustatyti reikalavimai yra įgyvendinami eksploatuojant laivą;

10.1.3. yra patvirtintas Tarptautinis taršos nafta prevencijos liudijimas, kuriuo patvirtinama, kad naftos tanklaivyje yra taikoma speciali tvarka dėl balasto.

10.2. Balasto vanduo jokiu atveju negali būti vežamas krovininėse cisternose, išskyrus retus atvejus, kai oro sąlygos yra tokios atšiaurios, kad kapitonas mano, jog yra būtina vežti papildomą balastą krovininėse cisternose laivo saugumui užtikrinti. Toks papildomas balasto vanduo turi būti apdorojamas ir išleidžiamas laikantis šio Priedo 34 taisyklės ir remiantis šio Priedo 29, 31 ir 32 taisyklėse nustatytais reikalavimais, taip pat apie tai daromas įrašas Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalyje, kaip nurodyta šio Priedo 36 taisyklėje.

10.3. Administracija, patvirtinusi liudijimą remiantis šios taisyklės 10 dalies 1 punkto 3 papunkčiu, perduoda Organizacijai išsamią informaciją, kad ši galėtų ją išplatinti šios Konvencijos šalims.

Naftos tanklaiviai, kurių dedveitas yra 70 000 tonų ir daugiau, pastatyti po 1979 m. gruodžio 31 d.

11. Naftos tanklaiviai, kurių dedveitas yra 70 000 tonų ir daugiau, kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 2 punkte, turi turėti izoliuoto balasto cisternas ir atitikti atitinkamai šios taisyklės 2,3 ir 4 arba 5 dalių reikalavimus.

Izoliuoto balasto apsauginė vieta

12. Izoliuoto balasto skyrių apsauginė vieta

Kiekvieno žalios naftos tanklaivio, kurio dedveitas yra 20 000 tonų ir daugiau, ir kiekvieno produktus vežančio laivo, kurio dedveitas yra 300 000 tonų ir daugiau, pastatyto po 1982 m. birželio 1 d., kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 4 punkte, išskyrus tanklaivius, kurie atitinka 19 taisyklės reikalavimus, izoliuoto balasto cisternos turi būti tokios talpos, kad būtų laikomasi šios taisyklės 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ir turi būti išdėstytos išilgai krovininės cisternos ilgio, sutvarkytos remiantis šios taisyklės 13, 14 ir 15 dalių reikalavimais, kad būtų galima apsisaugoti nuo naftos ištekėjimo užplaukus ant seklumos ar susidūrimo atveju.

13. Izoliuoto balasto cisternos ir kiti skyriai, neišdėstyti išilgai krovininių cisternų ilgio (L_t), turi atitikti šiuos reikalavimus:

čia:

PA_c = kiekvienos izoliuoto balasto cisternos šoninės apkalos ar kito skyriaus, kuris nėra naftos cisterna, plotas kvadratiniais metrais, grindžiamas suplanuotu teoriniu dydžiu,

PA_s= kiekvienos tokios cisternos ar skyriaus apatinės apkalos plotas kvadratiniais metrais, grindžiamas suplanuotu teoriniu dydžiu,

L_t= krovininės cisternos ilgis metrais tarp priekinio ir užpakalinio tolimiausio taško,

B = laivo didžiausias plotis metrais, kaip apibrėžta šio Priedo 1 taisyklės 22 dalyje,

D = teorinis borto aukštis metrais, skaičiuojamas vertikaliai per midelį nuo kilio viršaus iki antvandeninio borto krašto. Jeigu laivas yra su užapvalintais borto kraštais, teorinis borto aukštis turi būti matuojamas iki taško, kuriame susikerta teorinės denio linijos ir korpuso borto apkala, toje vietoje, kurioje tos linijos su borto apkala kirstųsi kampu,

J = 0,45 naftos tanklaiviuose, kurių dedveitas yra 20 000 tonų, 0,30 naftos tanklaiviuose, kurių dedveitas yra 200 000 tonų ir daugiau, atsižvelgiant į šios taisyklės 14 dalį.

Tarpinio dedveito dydžio atveju J reikšmė nustatoma linijinės interpoliacijos būdu.

Simbolių reikšmė šioje taisyklėje yra tokia pati, kaip apibrėžta šioje dalyje.

14. Tanklaiviams, kurių dedveitas yra 200 000 tonų ir daugiau, J reikšmė gali būti sumažinta taip:

arba 0,2, atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra didesnis, čia:

a = 0,25 naftos tanklaiviams, kurių dedveitas yra 200 000 tonų,

a = 0,40 naftos tanklaiviams, kurių dedveitas yra 300 000 tonų,

a = 0,50 naftos tanklaiviams, kurių dedveitas yra 420 000 tonų ir daugiau.

Tarpinio dedveito dydžio atveju J reikšmė nustatoma linijinės interpoliacijos būdu.

O_c = kaip apibrėžta šio Priedo 25.1.1 taisyklėje

O_s = kaip apibrėžta šio Priedo 25.1.2 taisyklėje

O_A = leidžiamas naftos nuotėkis, kaip reikalaujama pagal šio Priedo 26 taisyklės 2 dalį.

15. Apibrėžiant PA_c ir PA_s izoliuoto balasto cisternoms ir kitiems skyriams, išskyrus naftos cisternas, taikomos šios taisyklės:

15.1. kiekvienos šoninės cisternos ar skyriaus, nesvarbu, ar jis tęsiasi per visą laivo šono borto aukštį, ar nuo denio iki dvigubo dugno viršaus, minimalus plotis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai. Plotis matuojamas vidinėje pusėje nuo laivo šono stačiuoju kampu į centro liniją. Tais atvejais, kai šoninės cisternos ar skyriaus plotis yra mažesnis, jis neįskaičiuojamas apskaičiuojant apsauginę vietą PA_c;

15.2. cisternos arba skyriai su dvigubu dugnu turi būti išdėstyti taip, kad atstumas nuo krovinio cisternos dugno iki teorinės dugno apkalos linijos, išmatuotas stačiu kampu su dugno apkala, būtų ne mažesnis negu B/15 (m) arba 2,0 m ant diametralios laivo plokštumos, atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra mažesnis. Tais atvejais, kai dvigubo dugno cisternos ar skyriaus aukštis yra mažesnis, jis neįskaičiuojamas apskaičiuojant apsauginę vietą PA_s.

Mažiausias šoninių cisternų ir dvigubo dugno cisternų plotis ir aukštis matuojami tiesiai nuo triumo, o minimalaus pločio atveju, matuojami tiesiai nuo bet kurio užapvalinto borto.

19 taisyklė

Dvigubo korpuso ir dvigubo dugno reikalavimas naftos tanklaiviams, pastatytiems
1996 m. liepos 6 d. ar vėliau

1. Ši taisyklė taikoma naftos tanklaiviams, kurių dedveitas yra 600 tonų ir daugiau, ir kurie pastatyti 1996 m. liepos 6 d. ar vėliau, kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 6 punkte:

2. Kiekvienas naftos tanklaivis, kurio dedveitas yra 5 000 tonų ar daugiau, turi:

2.1. vietoj 18 taisyklės 12–15 dalių atitikti šios taisyklės 3 dalies reikalavimus, išskyrus atvejus, kai taikomos šios taisyklės 4 ir 5 dalių nuostatos;

2.2. jei taikoma, atitikti 28 taisyklės 6 dalies reikalavimus.

3. Krovinio cisterna per visą ilgį apsaugoma balasto cisternomis arba kitokiais skyriais, kurie nenaudojami kaip cisternos naftai vežti:

3.1. šoninės cisternos ar skyriai

Šoninės cisternos ar skyriai tęsiasi arba per visą laivo šono borto aukštį, arba nuo dvigubo dugno viršaus iki paties aukščiausio denio, neatsižvelgiant į tai, ar yra užapvalinti bortai. Jos (jie) išdėstytos (-i) taip, kad krovininės cisternos yra teorinės šoninės apkalos linijos vidinėje pusėje, o atstumas niekur nėra mažesnis už dydį w, kaip parodyta 1 pav., skaičiuojant nuo bet kurio skersinio pjūvio statmenai iki šoninės apkalos, kaip nurodyta toliau:

arba

w = 2,0 m, atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra mažesnis.

Mažiausias w dydis yra 1,0 m.

3.2. Dvigubo dugno cisternos ar skyriai

Dvigubo dugno cisternų ar skyriaus aukštis bet kurioje skersinio pjūvio vietoje turi būti toks, kad atstumas h tarp krovininių cisternų apačios ir teorinės apatinės apkalos linijos vidinės pusės, matuojamas statmenai iki apatinės apkalos, kaip parodyta 1 pav., būtų ne mažesnis, kaip:

h = B/15 (m) arba

h = 2,0 m, atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra mažesnis.

Mažiausias h dydis yra 1,0 m.

3.3. Triumo vingis tose vietose, kuriose triumo vingis aiškiai nepažymėtas

Tais atvejais, kai dydžiai h ir w yra skirtingi, svarbesnis yra w dydis tais atvejais, kai lygis viršija 1,5 h virš pagrindinės linijos, kaip nurodyta 1 pav.

3.4. Balasto cisternų bendroji talpa

Žalios naftos tanklaivių, kurių dedveitas yra 20 000 tonų ir daugiau, ir produktus vežančių laivų, kurių dedveitas yra 30 000 tonų ir daugiau, bendras šoninių cisternų, dvigubo dugno cisternų, forpikų ir achterpikų cisternų tūris turi būti ne mažesnis nei izoliuoto balasto cisternų tūris, kuris privalomas pagal šio Priedo 18 taisyklės reikalavimus. Šoninės cisternos arba skyriai bei dvigubo dugno cisternos, kurie naudojami pagal 18 taisyklėje nustatytus reikalavimus, turi būti kuo lygiau įtvirtinti išilgai krovininės cisternos. Papildomos izoliuoto balasto talpyklos, skirtos išilginio korpuso santvaros sulenkimo įveržimui sumažinti, diferentui ir t. t., gali būti įrengiamos bet kurioje laivo vietoje.

3.5. Išsiurbimo šachtos

Išsiurbimo šachtos krovininėse cisternose gali išsikišti į dvigubą dugną žemiau ribinės linijos, kurią žymi atstumas h, jei šios šachtos yra kuo mažesnės, o atstumas tarp šachtos dugno ir apatinės apkalos yra ne mažesnis nei 0,5 h.

3.6. Balasto ir krovinio vamzdynas

Balasto vamzdynas ir kiti vamzdynai, tokie, kaip gylio matavimo bei ventiliacijos vamzdynai, esantys balasto cisternose, neįsiterpia į krovinines cisternas. Išimtis iš šio reikalavimo gali būti taikoma tik trumpiems vamzdynams, jei jie yra gerai suvirinti ar patikimai sutvirtinti.

4. Sąlygos, taikomos dvigubo dugno cisternoms ar skyriams:

4.1. Dvigubo dugno cisternos ar skyriai, kaip reikalaujama pagal šios taisyklės 3 dalies 2 punktą, gali būti neįrengti, jei cisterna suprojektuota taip, kad krovinio ir garų slėgis apatinėje apkaloje, kur ribojasi krovinys ir jūra, neviršija išorinio hidrostatinio vandens slėgio pagal šią formulę:

f x h_c x ρ_c x g + p ≤ d_n x ρ_s x g,

čia:

h_c = krovinio, besiribojančio su apatine apkala, aukštis metrais

ρ_c = didžiausias krovinio tankis, kg/m³

d_n = mažiausia eksploatacinė grimzlė bet kokiomis galimomis pakrovos sąlygomis, metrais

ρ_s = jūros vandens tankis, kg/m³

p = slėgio / vakuumo sklendės didžiausias nustatytas slėgis, viršijantis atmosferos slėgį (manometrinis slėgis) krovininėje cisternoje, Pa

f = saugumo veiksnys = 1,1

g = standartinis laisvo kritimo pagreitis (9,81 m/s²).

4.2. Bet koks horizontalus suskirstymas pagal pirmiau nurodytus reikalavimus, turi būti atliekamas aukštyje, ne mažesniame nei B/6 arba 6 m, atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra mažesnis, tačiau ne daugiau kaip 0,6D virš pagrindinės linijos, kai D yra teorinis borto aukštis midelyje.

4.3. Šoninės cisternos ar skyriai turi būti išdėstyti taip, kaip nurodyta šios taisyklės 3 dalies 1 punkte, išskyrus tai, kad žemiau 1,5 h virš pagrindinės linijos, jei h yra kaip nurodyta šios taisyklės 3.2 dalyje, krovininės cisternos riba gali būti vertikaliai žemėjanti iki apatinės apkalos, kaip parodyta 2 pav.

5. Kiti naftos tanklaivių projektavimo ir konstrukcijos metodai gali būti priimtini kaip alternatyva šios taisyklės 3 dalyje nustatytiems reikalavimams, jei tokiais metodais užtikrinama bent toks pat apsaugos nuo taršos nafta susidūrimo atveju ar užplaukus ant seklumos lygis ir jei jie yra iš principo patvirtinti Jūrų aplinkos apsaugos komiteto remiantis Organizacijos parengtomis gairėmis^*.

6. Kiekvienas naftos tanklaivis, kurio dedveitas yra mažesnis nei 5 000 tonų, turi atitikti šios taisyklės 3 ir 4 dalių reikalavimus arba turi turėti:

6.1. dvigubo dugno cisternas ar skyrius, kurių dugnas būtų toks, kad šios taisyklės 3 dalies 2 punkte nurodytas atstumas h atitiktų šį reikalavimą:

h = B/15 (m)

čia mažiausias h dydis yra 0,76 m;

triumo vingiuose ir vietose, kuriose triumo vingis nėra aiškiai apibrėžtas, krovinio cisternos ribos linija laikoma paraleline linija, einančia midelio plokštumos apačia, kaip parodyta 3 pav.;

6.2. taip įrengtas krovinines cisternas, kad kiekvienos krovininės cisternos tūris neviršytų 700 m³, išskyrus atvejus, kai šoninės cisternos ar skyriai yra įrengti pagal šios taisyklės 3 dalies 1 punkto reikalavimus, kurie taip pat atitinka tokius reikalavimus:

, čia w minimalus dydis yra 0,76 m.

7. Nafta negali būti vežama jokiame skyriuje, kuris tęsiasi toliau nei taraninė pertvara, įrengta pagal 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje II/1-11 taisyklę su pakeitimais. Naftos tanklaivis, kuriam nenustatytas reikalavimas turėti taraninę pertvarą remiantis minėta taisykle, negali vežti naftos jokiame skyriuje, besitęsiančiame į priekį nuo skersinės statmenos plokštumos iki centrinės linijos, kuri yra toje vietoje, kurioje kitu atveju būtų taraninė pertvara remiantis tos taisyklės reikalavimu.

8. Patvirtindamos naftos tanklaivių, kurie bus statomi remiantis šios taisyklės nuostatomis, projektą ir sandarą, administracijos turi tinkamai atsižvelgti į bendruosius saugos aspektus, įskaitant šoninių ir dvigubo dugno cisternų ar skyrių reikiamą priežiūrą ir patikrinimus.

1 pav. Krovininės cisternos ribų linijos, kaip apibrėžta 3 dalyje.

2 pav. Krovininės cisternos ribų linijos, kaip apibrėžta 4 dalyje.

3 pav. Krovininės cisternos ribų linijos, kaip apibrėžta 6 dalyje.

20 taisyklė

Dvigubo korpuso ir dvigubo dugno reikalavimai naftos tanklaiviams, pastatytiems
iki 1996 m. liepos 6 d.

1. Jeigu aiškiai nenurodyta kitaip, ši taisyklė:

1.1. taikoma naftos tanklaiviams, kurių dedveitas yra 5 000 tonų ir didesnis ir kurie yra pastatyti iki 1996 m. liepos 6 d., kaip nurodyta šio Priedo 1 taisyklės 28 dalies 5 punkte;

1.2. netaikoma naftos tanklaiviams, atitinkantiems 19 ir 28 taisyklių reikalavimus, atsižvelgiant į 28 taisyklės 6 dalį, kurie yra pastatyti iki 1996 m. liepos 6 d., kaip apibrėžta šio Priedo 1 taisyklės 28 dalies 5 punkte;

1.3. netaikoma naftos tanklaiviams, patenkantiems į minėto 1 punkto taikymo sritį, kurie atitinka šio Priedo 19 taisyklės 3 dalies 1 ir 2 punkto arba 19 taisyklės 4 arba 5 dalies reikalavimus, išskyrus tai, kad reikalavimas dėl mažiausių atstumų tarp krovininės cisternos ribų ir laivo sienos bei apatinės apkalos yra taikomas visais atvejais. Taigi šoninės apsaugos atstumai turi būti ne mažesni nei nurodytieji Tarptautinio nesupakuotų cheminių medžiagų vežimo kodekse kaip 2 tipo krovininių cisternų vietoms, o apačios apsaugos atstumas centro linijoje turi atitikti šio Priedo 18 taisyklės 15 dalies 2 punkto reikalavimus.

2. Šioje taisyklėje:

2.1. Sunkioji dyzelinė alyva – tai dyzelinė alyva, kita nei alyva, kurios distiliatų daugiau nei 50 proc. tūrio distiliuojasi žemesnėje nei 340^o temperatūroje, kai atliekami testai Organizacijai priimtinais metodais^{^[1]}.

2.2. Mazutas – tai sunkieji distiliatai arba žalios naftos nuosėdos ar tokių medžiagų mišiniai, naudojami kaip kuras gaminant šilumą ar energiją, kurios kokybė atitinka Organizacijos priimtas technines specifikacijas^{^[2]}.

3. Šioje taisyklėje naftos tanklaiviai skirstomi į šias kategorijas:

3.1. 1 kategorijos naftos tanklaivis – tai 20 000 tonų ir didesnio dedveito naftos tanklaivis, vežantis žalią naftą, mazutą, sunkiąją dyzelinę alyvą arba tepalinę alyvą, ir 30 000 tonų bei didesnio dedveito naftos tanklaivis, vežantis naftos produktus, kurie skiriasi nuo pirmiau išvardytų produktų, ir neatitinkantis reikalavimų, keliamų naftos tanklaiviams, pastatytiems po 1982 m. birželio 1 d., kaip apibrėžta šio Priedo 1 taisyklės 28 dalies 4 punkte;

3.2. 2 kategorijos naftos tanklaivis – tai 20 000 tonų ir didesnio dedveito naftos tanklaivis, vežantis žalią naftą, mazutą, sunkiąją dyzelinę alyvą arba tepalinę alyvą, ir 30 000 tonų bei didesnio dedveito naftos tanklaivis, vežantis naftos produktus, kurie skiriasi nuo pirmiau išvardytų produktų, ir atitinkantis reikalavimus, keliamus naftos tanklaiviams, pastatytiems po 1982 m. birželio 1 d., kaip apibrėžta šio Priedo 1 taisyklės 28 dalies 4 punkte;

3.3. 3 kategorijos naftos tanklaivis – tai 5 000 tonų ir didesnio dedveito naftos tanklaivis, tačiau mažesnis nei nurodyta šios dalies 1 ir 2 punktuose.

4. Naftos tanklaivis, kuriam taikoma ši taisyklė, turi atitikti šio Priedo 19 taisyklės 2–5, 7 ir 8 dalių ir 28 taisyklės, atsižvelgiant į 28 taisyklės 6 dalį, reikalavimus ne vėliau kaip 2005 m. balandžio 5 d. ar laivo pastatymo sukakties metais ar dieną, kaip nurodyta šioje taisyklėje:

Naftos tanklaivio kategorija

Data ar metai

1 kategorija

2005 m. balandžio 5 d. laivams, kurie pastatyti 1982 m. balandžio 5 d. ar anksčiau

2 ir 3 kategorijos

2005 m. balandžio 5 d. laivams, kurie pastatyti 1977 m. balandžio 5 d. ar anksčiau

2005 m. laivams, kurie pastatyti po 1977 m. balandžio 5 d., tačiau iki 1978 m. sausio 1 d.

2006 m. laivams, kurie pastatyti 1978 m. ir 1979 m.

2007 m. laivams, kurie pastatyti 1980 m. ir 1981 m.

2008 m. laivams, kurie pastatyti 1982 m.

2009 m. laivams, kurie pastatyti 1983 m.

2010 m. laivams, kurie pastatyti 1984 m. ar vėliau

5. Neatsižvelgiant į šios taisyklės 4 dalies nuostatas, 2 ar 3 kategorijos naftos tanklaivius, kuriais nevežama nafta ir kuriuose yra tik dvigubas dugnas ar dvigubi šonai, besitęsiantys per visą krovininės cisternos ilgį, ar dvigubi korpuso skyriai, kurie nenaudojami kaip cisternos, kuriose vežama nafta ir kurie tęsiasi per visą krovininės cisternos ilgį, tačiau kurie neatitinka sąlygų, leidžiančių netaikyti šios taisyklės 1 dalies 3 punkto, Administracija gali leisti eksploatuoti pasibaigus šios taisyklės 4 dalyje nustatytam terminui, jei:

5.1. laivas buvo eksploatuojamas 2001 m. liepos 1 d.;

5.2. Administracija, atlikusi oficialių įrašų patikrinimą, įsitikino, kad laivas atitinka pirmiau nurodytas sąlygas;

5.3. pirmiau nurodytos sąlygos laive liko nepakitusios;

5.4. toks tęstinis laivo eksploatavimas nesitęsia iki datos, kai sueina 25 metai nuo laivo pastatymo dienos.

6. 2 ar 3 kategorijos naftos tanklaivis, praėjus 15 ir daugiau metų nuo jo pastatymo, turi atitikti Jūrų aplinkos apsaugos komiteto rezoliucija Nr. MEPC.94(46) priimtą Sąlygų vertinimo schemą, su pakeitimais, jei tokie būtų priimti, įsigaliotų ir veiktų remiantis šios Konvencijos 16 straipsniu dėl Priedo Priedėlio pakeitimo procedūros.

7. Administracija gali leisti ir toliau eksploatuoti 2 ar 3 kategorijos naftos tanklaivį po datos, nurodytos šios taisyklės 4 dalyje, jeigu Sąlygų vertinimo schemos teigiami rezultatai rodo, kad, Administracijos nuomone, laivas yra tinkamas tolesniam eksploatavimui, jei toks tęstinis laivo eksploatavimas nesitęsia iki laivo statybos sukakties dienos 2015 metais, arba datos, kai sueina 25 metai nuo laivo pastatymo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.

8.1. Šios Konvencijos Šalies Administracija, leidžianti taikyti šios taisyklės 5 dalį, arba kuri leidžia, sustabdo, atšaukia ar atsisako taikyti šios taisyklės 7 dalį laivui, turinčiam teisę plaukioti su jos vėliava, praneša apie tai Organizacijai, kad ši tokią išsamią informaciją praneštų šios Konvencijos Šalims, o šios prireikus galėtų imtis atitinkamų veiksmų.

8.2. Šios Konvencijos Šalis turi teisę neleisti į jos jurisdikcijai priklausančius uostus ar jūros terminalus įplaukti naftos tanklaiviams, plaukiojantiems pagal šias nuostatas:

8.2.1. šios taisyklės 5 dalį, po laivo statybos sukakties datos 2015 m., arba

8.2.2. šios taisyklės 7 dalį.

Tokiais atvejais Šalis informuoja Organizaciją, kad ši perduotų šios Konvencijos šalims tokią išsamią informaciją.

21 taisyklė

Taršos nafta iš naftos tanklaivių, vežančių sunkiosios naftos krovinį, prevencija

1. Ši taisyklė:

1.1. taikoma naftos tanklaiviams, kurių dedveitas yra 600 tonų ir daugiau, vežantiems sunkiosios naftos krovinį, neatsižvelgiant į jų pastatymo datą,

1.2. netaikoma naftos tanklaiviams, kurie patenka į ankstesnio 1 punkto taikymo sritį ir kurie atitinka šio Priedo 19 taisyklės 3 dalies 1 ir 2 punktų arba 19 taisyklės 4 arba 5 dalies reikalavimus, išskyrus tai, kad reikalavimas dėl minimalių atstumų tarp krovininės cisternos ir laivo sienos bei apatinės apkalos yra taikomas visais atvejais. Taigi šoninės apsaugos atstumai turi būti ne mažesni nei nurodytieji Tarptautinio nesupakuotų cheminių medžiagų vežimo kodekse 2 tipo krovininių cisternų vietoms, o apačios apsaugos atstumas centro linijoje turi atitikti šio Priedo 18 taisyklės 15 dalies 2 punkto reikalavimus.

2. Šioje taisyklėje sunkioji nafta reiškia vieną iš toliau nurodytųjų:

2.1. žalią naftą, kurios tankis 15 °C temperatūroje yra daugiau nei 900 kg/m³;

2.2. mazutą, kurio tankis 15 °C temperatūroje yra daugiau nei 900 kg/m³ arba kinematinė klampa 50 °C temperatūroje yra didesnis nei 180 mm²/s, arba

2.3. bitumą, degutą ir jų emulsiją.

3. Naftos tanklaivis, kuriam taikoma ši taisyklė, be 20 taisyklės nuostatų, turi atitikti šios taisyklės 4–8 dalies nuostatas.

4. Atsižvelgiant į šios taisyklės 5, 6 ir 7 dalių nuostatas, naftos tanklaivis, kuriam taikoma ši taisyklė, turi:

4.1. jeigu jo dedveitas yra 5 000 tonų ir daugiau – atitikti šio Priedo 19 taisyklės reikalavimus ne vėliau kaip 2005 m. balandžio 5 d.,

4.2. jeigu jo dedveitas yra 600 tonų ir daugiau, tačiau mažiau nei 5 000 tonų – turėti ir dvigubo dugno cisternas ar skyrius, kurie atitinka šio Priedo 19 taisyklės 6 dalies 1 punkto reikalavimus, ir šonines cisternas ar skyrius, įrengtus remiantis 19 taisyklės 3 dalies 1 punktu, ir atitinkančius reikalavimus, nustatytus dėl atstumo w, kaip nurodyta 19 taisyklės 6 dalies 2 punkte, ne vėliau kaip laivo pastatymo sukakties dieną 2008 metais.

5. Naftos tanklaivius, kurių dedveitas yra 5 000 tonų ar daugiau, vežančius sunkiosios naftos krovinį, kuriuose yra tik dvigubas dugnas ar dvigubi šonai, nenaudojami naftai vežti ir besitęsiantys per visą krovininės cisternos ilgį, ar dvigubi korpuso skyriai, kurie nenaudojami kaip cisternos naftai vežti ir tęsiasi per visą krovininės cisternos ilgį, tačiau kurie neatitinka sąlygų, leidžiančių netaikyti šios taisyklės 1 dalies 2 punkto, Administracija gali leisti eksploatuoti pasibaigus šios taisyklės 4 dalyje nustatytam terminui, jei:

5.1. laivas buvo eksploatuojamas 2003 m. gruodžio 4 d.;

5.2. Administracija, atlikusi oficialių įrašų patikrinimą, įsitikino, kad laivas atitinka pirmiau nurodytas sąlygas;

5.3. pirmiau nurodytos laivo sąlygos liko nepakitusios;

5.4. toks tęstinis laivo eksploatavimas nesitęsia iki datos, kai sueina 25 metai nuo laivo pastatymo dienos.

6.1. Administracija gali leisti toliau eksploatuoti naftos tanklaivį, kurio dedveitas yra 5 000 tonų ir daugiau, vežantį žalią naftą, kurios tankis 15 °C temperatūroje yra didesnis nei 900 kg/m³, tačiau mažesnis nei 945 kg/m³, po datos, nustatytos šios taisyklės 4 dalies 1 punkte, jeigu remiantis Sąlygų vertinimo schemos, nurodytos 20 taisyklės 6 dalyje, teigiamais rezultatais užtikrinama, kad, Administracijos nuomone, laivas yra tinkamas tokiam eksploatavimui, atsižvelgiant į jo dydį, amžių, eksploatavimo vietovę ir sandarą, ir jei jis bus eksploatuojamas ne ilgiau nei 25 metus nuo jo pastatymo.

6.2. Administracija gali leisti toliau eksploatuoti naftos tanklaivį, kurio dedveitas yra 600 tonų ir daugiau, tačiau mažiau nei 5 000 tonų, vežantį sunkiąją naftą, po datos, nustatytos šios taisyklės 4 dalies 2 punkte, jeigu Administracijos nuomone, laivas yra tinkamas tokiam eksploatavimui, atsižvelgiant į laivo dydį, amžių, eksploatavimo vietovę ir sandarą, ir jei jis bus eksploatuojamas ne ilgiau nei 25 metus nuo jo pastatymo.

7. Šios Konvencijos Šalies administracija gali atleisti naftos tanklaivį, kurio dedveitas yra 600 tonų ir daugiau, vežantį sunkiąją naftą, nuo šios taisyklės taikymo, jeigu naftos tanklaivis:

7.1. plaukioja išimtinai jos jurisdikcijai priklausančiose teritorijose ar veikia kaip plūduriuojantis sunkiosios naftos sandėlis, esantis jos jurisdikcijai priklausančioje vietoje, arba

7.2. plaukioja išimtinai kitos Šalies jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje ar veikia kaip plūduriuojantis sunkiosios naftos sandėlis, esantis tos Šalies jurisdikcijai priklausančioje vietoje, jeigu Šalis, kurios jurisdikcijai priklauso teritorija, kurioje bus eksploatuojamas naftos tanklaivis, sutinka, kad jos jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje būtų eksploatuojamas naftos tanklaivis.

8.1. Šios Konvencijos Šalies Administracija, kuri leidžia, sustabdo, atšaukia ar atsisako taikyti šios taisyklės 5, 6 ar 7 dalį laivui, turinčiam teisę plaukioti su jos vėliava, informuoja apie tai Organizaciją, kad ši perduotų šios Konvencijos Šalims išsamią informaciją apie tai, ir šios prireikus galėtų imtis atitinkamų veiksmų.

8.2. Atsižvelgiant į tarptautinės teisės nuostatas, šios Konvencijos Šalis turi teisę neleisti naftos tanklaiviams remiantis šios taisyklės 5 ar 6 dalies nuostatomis įplaukti į jų uostus ar jūrų terminalus, esančius jos jurisdikcijoje, ar neleisti perkelti iš laivo į laivą sunkiosios naftos krovinių jai priklausančios jurisdikcijos teritorijose, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina laivo saugumui užtikrinti ar gelbėjant gyvybę jūroje. Tokiais atvejais ši Šalis informuoja apie tai Organizaciją, kad pastaroji perduotų šios Konvencijos Šalims išsamią informaciją apie tai.

22 taisyklė

Siurblinių dugno apsauga

1. Ši taisyklė taikoma naftos tanklaiviams, kurių dedveitas yra 5 000 tonų ir daugiau, pastatytiems 2007 m. sausio 1 d. ar vėliau.

2. Siurblinėse privalo būti dvigubas dugnas, kad bet kuriame skerspjūvyje kiekvienos dvigubo dugno cisternos ar skyriaus aukštis būtų toks, jog atstumas h tarp siurblinės apačios ir laivo pagrindinės linijos, matuojamos statmenai laivo pagrindinei linijai, būtų ne mažesnis, kaip:

h = B/15 (m) arba

h = 2 m, atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra mažesnis.

Minimalus h dydis yra 1 m.

3. Tais atvejais, kai siurblinės apatinė apkala yra virš pagrindinės linijos bent pirmiau esančioje 2 dalyje nurodytu minimaliu dydžiu (pvz., gondolos laivagalio tipo atveju), siurblinėje dvigubo dugno konstrukcija neprivaloma.

4. Balasto siurbliai turi būti tinkamai sumontuoti, kad užtikrintų veiksmingą išsiurbimą iš dvigubo dugno cisternų.

5. Neatsižvelgiant į pirmesnių 2 ir 3 dalių nuostatas, tais atvejais, kai siurblinės užtvindymo atveju balasto ar krovinių siurblių sistemos toliau veiktų, nėra būtina įrengti dvigubą dugną.

23 taisyklė

Avarinio naftos išsiliejimo rodikliai

1. Ši taisyklė taikoma naftos tanklaiviamas, pastatytiems 2010 m. sausio 1 d., kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 8 punkte.

2. Šios taisyklės apibrėžtys:

2.1. Krovininės vaterlinijos grimzlė (d_S) – tai vertikalus atstumas metrais nuo teorinės pagrindinės linijos jos viduryje iki vaterlinijos, atitinkančios laivui nustatytą vasaros antvandeninį bortą. Su šia taisykle susiję skaičiavimai turėtų remtis grimzle d_S, neatsižvelgiant į nustatytas grimzles, kurios gali viršyti d_S, tokias, kaip tropinė krovininė vaterlinija.

2.2. Vaterlinija (d_B) yra vertikalus atstumas metrais nuo teorinės pagrindinės linijos vidurio iki vaterlinijos, atitinkančios 30 proc. borto aukščio D_S.

2.3. Plotis (B_S) – tai didžiausias teorinis laivo plotis metrais, kai laivas yra nugrimzdęs į giliausią krovininės vaterlinijos lygį d_Sar žemiau jo.

2.4. Plotis (B_B) – tai didžiausias teorinis laivo plotis metrais laivui esant ties vaterlinija d_B ar žemiau jos.

2.5. Borto aukštis (D_S) – tai teorinis borto aukštis metrais, matuojamas viršutinio denio šono viduryje.

2.6. Ilgis (L) ir dedveitas (DW) yra apibrėžti atitinkamai 1 taisyklės 19 dalyje ir 1 taisyklės 23 dalyje.

3. Siekiant užtikrinti tinkamą apsaugą nuo taršos nafta susidūrimo atveju ar užplaukus ant seklumos, laivas turi atitikti šiuos reikalavimus:

3.1. naftos tanklaiviams, kurių dedveitas (DWT) yra 5 000 tonų ir daugiau, nustatomas vidutinis naftos nuotėkio kiekis turi būti:

O_M ≤ 0,015 kai C ≤ 200 000 m³

O_M ≤ 0,012 + (0,003/200 000) (400 000-C) kai 200 000 m³ < C < 400 000 m³

O_M ≤ 0,012 kai C ≥ 400 000 m³

Tanklaiviams-balkeriams nuo 5 000 tonų dedveito iki 200 000 m³ tūrio gali būti taikomi vidutinio naftos nuotėkio parametrai, jeigu jie apskaičiuojami pagal Administracijos reikalavimus, kuriuose nustatoma, kad įvertinus jo sustiprintą struktūrą, tanklaivis-balkeris turi naftos nuotėkio valdymo sistemą, lygiavertę standartinio tokio paties dydžio dvigubo korpuso tanklaivio, kurio O_M ≤ 0,015, sistemai,

čia:

O_M ≤ 0,021, kai C ≤ 100 000 m³

O_M ≤ 0,015 + (0,006/100 000) (200 000-C), kai 100 000 m³ < C ≤ 200 000 m³

jei: O_M = vidutinis naftos nuotėkio parametras

C = bendra naftos krovinio talpa m³, kai cisterna užpildyta 98 proc.

3.2. naftos tanklaivių, kurių dedveitas (DWT) mažesnis nei 5 000 tonų:

bet kurios krovininės cisternos ilgis neturi viršyti 10 m ar toliau nurodyto dydžio, atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra didesnis:

3.2.1. tais atvejais, kai krovininėse cisternose nėra išilginės pertvaros:

, tačiau neviršijant 0,2L

3.2.2. tais atvejais, kai krovininėse cisternose yra centrinė išilginė pertvara:

3.2.3. tais atvejais, kai krovininėse cisternose yra dvi ar daugiau išilginių pertvarų:

3.2.3.1. šoninėse krovininėse cisternose: 0,2L

3.2.3.2. centrinėse krovininėse cisternose:

3.2.3.2.1. jeigu : 0,2L

3.2.3.2.2. jeigu :

tais atvejais, kai nėra išilginės pertvaros:

tais atvejais, kai yra centrinė išilginė pertvara:

3.2.4. b_i yra minimalus atstumas nuo laivo šono iki aptariamos cisternos išorinės išilginės pertvaros, matuojamos statmenai į vidų iki pagrindinės linijos lygyje, atitinkančiame vasaros antvandeninį bortą.

4. Šios bendros prielaidos taikomos apskaičiuojant vidutinius naftos nuotėkio parametrus:

4.1. krovinio bloko ilgis tęsiasi tarp visų cisternų, kuriose vežamas naftos krovinys, įskaitant nusodinimo cisternas, priekinio ir užpakalinio galo.

4.2. Tais atvejais, kai ši taisyklė yra susijusi su krovininėmis cisternomis, ji apima visas krovinines cisternas, nusodinimo cisternas ir kuro cisternas, išdėstytas per krovinio bloko ilgį.

4.3. Laivas laikomas pakrautu, kai jis pakrautas iki krovininės vaterlinijos grimzlės d_S be diferento ar posvyrio.

4.4. Visos naftos cisternos laikomos užpildytomis, kai nafta užima 98 proc. jų tūrio. Krovininės naftos nominalus tankis (ρ_n) apskaičiuojamas taip:

ρ_n = 1000 (DWT)/C (kg/m³).

4.5. Apskaičiuojant šiuos nuotėkius, kiekvieno krovininio bloko skyriaus, įskaitant krovinines cisternas ir kitus ne naftai skirtus skyrius, nepralaidumas laikomas 0,99, išskyrus atvejus, kai įrodyta kitaip.

4.6. Išsiurbimo šachtos gali būti neįskaičiuojamos matuojant cisternos užimamą vietą, jei tokios šachtos yra gana mažos ir atstumas nuo šachtos apačios iki apatinės apkalos apačios yra ne mažesnis kaip 0,5 h, kai h yra aukštis, kaip apibrėžta 19 taisyklės 3 dalies 2 punkte.

5. Apibendrinant naftos nuotėkio parametrus daromos šios prielaidos:

5.1. Vidutinis naftos nuotėkis apskaičiuojamas atskirai šono ir atskirai dugno pažeidimo atveju, ir taip apskaičiuojamas bendras nematuojamas naftos nuotėkio parametras O_M:

O_M = (0,4 O_MS + 0,6 O_MB ) / C

Čia:

O_MS = naftos nuotėkis, kai pažeistas šonas, m³

O_MB = naftos nuotėkis, kai pažeistas dugnas, m³.

5.2. Vidutinis naftos nuotėkis dugno pažeidimo atveju atskirai apskaičiuojamas 0 m, tuomet atimama 2,5 m potvynio ir atoslūgio sąlygomis ir juos sujungus gaunamas bendras rezultatas.

O_MB = 0,7 O_MB(0)+ 0,3 _OMB(2,5),

čia:

O_MB(0)= vidutinis nuotėkis 0 m potvynio ir atoslūgio sąlygomis, ir

O_MB(2,5)= vidutinis nuotėkis atėmus 2,5 m potvynio ir atoslūgio sąlygomis, m³.

6. Vidutinis naftos nuotėkis šono pažeidimo atveju O_MS apskaičiuojamas taip:

(m³),

čia:

i = kiekviena aptariama krovininė cisterna;

n = krovininių cisternų skaičius;

P_S(i)= galimybė prasiskverbti į krovininę cisterną i šono pažeidimo atveju apskaičiuojama remiantis šios taisyklės 8 dalies 1 punktu;

O_S(i)= nuotėkis m³ iš krovininės cisternos i dėl šono pažeidimo, kuris laikomas lygiu visam krovininės cisternos tūriui, kai ji pripildyta 98 proc., išskyrus atvejus, kai taikant 19 taisyklės 5 dalyje nurodytas gaires yra įrodyta, kad didesnė krovinio cisternos turinio dalis bus išsaugota, ir

C₃ = 0,77 laivams, kurių krovininių cisternų viduje yra dvi išilginės pertvaros, jei šios pertvaros tęsiasi per visą krovininio bloko ilgį, ir P_S(i)yra apskaičiuojama remiantis šia taisykle. C₃ yra lygus 1,0 visiems kitiems laivams, arba kai P_S(i)apskaičiuojama remiantis šios taisyklės 10 dalimi.

7. Dugno pažeidimo atveju vidutinis nuotėkis apskaičiuojamas kiekvieno potvynio ir atoslūgio atveju taip:

7.1. (m³),

čia:

i = kiekviena svarstoma krovininė cisterna;

n = krovininių cisternų skaičius;

P_B(i)= galimybė prasiskverbti į krovininę cisterną i šono pažeidimo atveju apskaičiuojama remiantis šios taisyklės 9 dalies 1 punktu;

O_B(i)= nuotėkis iš naftos kuro cisternos i (m³) apskaičiuojamas remiantis šios taisyklės 7 dalies 3 punktu;

C_DB(i) = veiksnys, į kurį atsižvelgiama surinkus naftą, kaip apibrėžta šios taisyklės 7 dalies 4 punkte.

7.2. (m³)

i, n, P_B(i)ir C_DB(i)= kaip apibrėžta pirmiau esančiame 1 papunktyje;

O_B(i)= nuotėkis m³, kurį gali sukelti potvynis, iš krovininės cisternos.

7.3. Kiekvienos krovininės naftos cisternos naftos nuotėkis O_B(i)apskaičiuojamas remiantis slėgio pusiausvyros principais ir darant tokias prielaidas:

7.3.1. Laivas laikomas užplaukusiu ant seklumos, kai jo diferentas ir posvyris lygus nuliui, o ant seklumos patekusi grimzlė iki potvynio buvo lygi krovininės vaterlinijos grimzlei d_S.

7.3.2. Krovinio lygis po pažeidimo apskaičiuojamas taip:

Čia:

h_c = naftos krovinio aukštis metrais virš Z_l;

t_c = pokytis dėl potvynio, metrais. Pokyčiai dėl potvynio žymimi neigiamomis vertėmis;

Z_l = krovininės cisternos žemiausio taško virš pagrindinės linijos aukštis;

ρ_s = jūros vandens tankis, laikomas lygiu 1,025 kg/m3;

p = jeigu įrengta inertinių dujų sistema, normalus viršslėgis skaičiuojamas kPa ir prilyginamas ne mažiau kaip 5 kPa; tuo atveju, kai inertinių dujų sistema neįrengta, viršslėgis gali būti prilyginamas 0.

g = laisvojo kritimo pagreitis prilyginamas 9,81 m/s²;

ρ_n= nominalus krovininės naftos tankis, apskaičiuojamas remiantis šios taisyklės 4 dalies 4 punktu.

7.3.3. Krovininėse cisternose, kurios jungiamos prie apatinės apkalos, jeigu neįrodyta kitaip, naftos nuotėkis O_B(i)prilyginamas ne mažiau kaip 1 proc. viso naftos tūrio, esančio cisternoje i, įvertinant pirminius keitimo nuostolius ir dinaminius srovių ir bangų efektus.

7.4. Dugno pažeidimo atveju dalis krovininės cisternos nuotėkio gali būti sulaikoma ne naftos skyriuose. Toks efektas įvertinamas kiekvienos cisternos atžvilgiu taikant veiksnį C_DB(i), kuris apskaičiuojamas taip:

C_DB(i) = 0,6 krovininėms cisternoms, po kuriomis yra ne naftos skyriai;

C_DB(i) = 1,0 krovininėms cisternoms, po kuriomis yra apatinė apkala.

8. Tikimybė P_S, kad skyrius bus pažeistas dėl šono pažeidimo, apskaičiuojama taip:

8.1. P_S = P_SL P_SV P_ST,

čia:

P_SL = 1 – P_Sf – P_Sa = tikimybė, kad pažeidimas tęsis išilgai zonos X_a ir X_f;

P_SV = 1 – P_Su – P_Sl = tikimybė, kad pažeidimas tęsis vertikaliai zonos Z_l ir Z_u;

P_ST = 1 – P_Sy = tikimybė, kad pažeidimas tęsis skersai už ribos, pažymėtos y.

8.2. P_Sa, P_Sf, P_Sl, P_Su ir P_Sy apibrėžiami taikant linijinę interpoliaciją pagal tikimybių lentelę šono pažeidimams, pateiktą šios taisyklės 8 dalies 3 punkte,

čia:

P_Sa = tikimybė, kad pažeidimas bus padarytas išimtinai link laivo galo nuo vietovės X_a/L;

P_Sf = tikimybė, kad pažeidimas bus padarytas išimtinai link laivo priekio nuo vietovės X_f/L;

P_Sl = tikimybė, kad pažeidimas bus padarytas išimtinai po cisterna;

P_Su= tikimybė, kad pažeidimas bus padarytas išimtinai virš cisternos;

P_Sy = tikimybė, kad pažeidimas bus padarytas išimtinai už cisternos.

Skyriaus ribos X_a, X_f, Z_l, Z_u ir y reiškia:

X_a = išilginis atstumas metrais nuo laivo priekyje toliausiai esančio taško L iki svarstomo skyriaus paties toliausio taško link laivo priekio;

X_f = išilginis atstumas metrais nuo laivo priekyje toliausiai esančio taško L iki svarstomo skyriaus paties toliausio taško link laivo galo;

Z_l = vertikalus atstumas metrais nuo teorinės pagrindinės linijos iki žemiausio svarstomo skyriaus taško;

Z_u = vertikalus atstumas metrais nuo teorinės pagrindinės linijos iki aukščiausio svarstomo skyriaus taško. Z_u negali būti didesnis už D_S;

y = minimalus horizontalus atstumas metrais, matuojamas statmenai centrinei linijai tarp svarstomo skyriaus ir šoninės apkalos^*;

8.3. Tikimybių lentelė šono pažeidimo atvejais:

X_a /L P_Sa X_f/L P_Sf Z_l/D_S P_Sl Z_u/D_S P_Su

0,00 0,000 0,00 0,967 0,00 0,000 0,00 0,968

0,05 0,023 0,05 0,917 0,05 0,000 0,05 0,952

0,10 0,068 0,10 0,867 0,10 0,001 0,10 0,931

0,15 0,117 0,15 0,817 0,15 0,003 0,15 0,905

0,20 0,167 0,20 0,767 0,20 0,007 0,20 0,873

0,25 0,217 0,25 0,717 0,25 0,013 0,25 0,836

0,30 0,267 0,30 0,667 0,30 0,021 0,30 0,789

0,35 0,317 0,35 0,617 0,35 0,034 0,35 0,733

0,40 0,367 0,40 0,567 0,40 0,055 0,40 0,670

0,45 0,417 0,45 0,517 0,45 0,085 0,45 0,599

0,50 0,467 0,50 0,467 0,50 0,123 0,50 0,525

0,55 0,517 0,55 0,417 0,55 0,172 0,55 0,452

0,60 0,567 0,60 0,367 0,60 0,226 0,60 0,383

0,65 0,617 0,65 0,317 0,65 0,285 0,65 0,317

0,70 0,667 0,70 0,267 0,70 0,347 0,70 0,255

0,75 0,717 0,75 0,217 0,75 0,413 0,75 0,197

0,80 0,767 0,80 0,167 0,80 0,482 0,80 0,143

0,85 0,817 0,85 0,117 0,85 0,553 0,85 0,092

0,90 0,867 0,90 0,068 0,90 0,626 0,90 0,046

0,95 0,917 0,95 0,023 0,95 0,700 0,95 0,013

1,00 0,967 1,00 0,000 1,00 0,775 1,00 0,000

P_Sy apskaičiuojama taip:

P_Sy = (24,96 -199,6 y/B_S) (y/B_S) kai y/B_S ≤ 0,05

P_Sy = 0,749 + {5 -44,4 (y/B_S – 0,05)} (y/B_S – 0,05) kai 0,05 < y/B_S< 0,1

P_Sy = 0,888 + 0,56 (y/B_S – 0,1) kai y/B_S ≥ 0,1

P_Synegali būti daugiau nei 1.

9. Tikimybė P_B, kad skyrius bus pažeistas dėl dugno pažeidimo, apskaičiuojama taip:

9.1. P_B = P_BL P_BT P_BV,

čia:

P_BL = 1 – P_Bf – P_Ba = tikimybė, kad pažeidimas tęsis išilgai zonos X_a ir X_f;

P_BT = 1 – P_Bp – P_Bs = tikimybė, kad pažeidimas tęsis skersai zonos Y_p ir Y_s;

P_BV = 1 – P_Bz = tikimybė, kad pažeidimas tęsis vertikaliai už ribos, pažymėtos z.

9.2. P_Ba, P_Bf, P_Bp, P_Bs ir P_Bz apibrėžiami taikant linijinę interpoliaciją pagal tikimybių lentelę dugno pažeidimams, pateiktą šios taisyklės 9 dalies 3 punkte,

čia:

P_Ba = tikimybė, kad bus pažeista išimtinai link laivo galo nuo vietovės X_a/L;

P_Bf = tikimybė, kad bus pažeista išimtinai link laivo priekio nuo vietovės X_f/L;

P_Bp = tikimybė, kad bus pažeistas išimtinai kairysis cisternos šonas;

P_Bs= tikimybė, kad bus pažeistas išimtinai dešinysis cisternos šonas;

P_Bz= tikimybė, kad bus pažeista išimtinai žemiau cisternos.

Skyriaus ribos X_a, X_f, Y_p, Y_s ir z reiškia:

X_a ir X_f apibrėžiami, kaip nurodyta šios taisyklės 8 dalies 2 punkte;

Y_p = skersinis atstumas nuo kairiausiai esančio skyriaus taško ties vaterlinija d_B ar žemiau jos iki vertikalios plokštumos B_B/2 į dešinę nuo laivo centrinės linijos, skaičiuojamas metrais.

Y_s = skersinis atstumas nuo dešiniausiai esančio skyriaus taško ties vaterlinija d_B ar žemiau jos iki vertikalios plokštumos B_B/2 į dešinę nuo laivo centrinės linijos, skaičiuojamas metrais.

z = minimali z vertė per visą skyriaus ilgį, kai bet kurioje išilginėje vietoje z yra vertikalus atstumas nuo apatinės apkalos žemesnio taško šioje išilginėje vietoje iki skyriaus žemesnio taško toje išilginėje vietoje, skaičiuojamas metrais.

9.3. Tikimybių lentelė dugno pažeidimų atvejais

X_a /L P_Ba X_f /L P_Bf Y_p /B_B P_Bp Y_s /B_B P_Bs

0,00 0,000 0,00 0,969 0,00 0,844 0,00 0,000

0,05 0,002 0,05 0,953 0,05 0,794 0,05 0,009

0,10 0,008 0,10 0,936 0,10 0,744 0,10 0,032

0,15 0,017 0,15 0,916 0,15 0,694 0,15 0,063

0,20 0,029 0,20 0,894 0,20 0,644 0,20 0,097

0,25 0,042 0,25 0,870 0,25 0,594 0,25 0,133

0,30 0,058 0,30 0,842 0,30 0,544 0,30 0,171

0,35 0,076 0,35 0,810 0,35 0,494 0,35 0,211

0,40 0,096 0,40 0,775 0,40 0,444 0,40 0,253

0,45 0,119 0,45 0,734 0,45 0,394 0,45 0,297

0,50 0,143 0,50 0,687 0,50 0,344 0,50 0,344

0,55 0,171 0,55 0,630 0,55 0,297 0,55 0,394

0,60 0,203 0,60 0,563 0,60 0,253 0,60 0,444

0,65 0,242 0,65 0,489 0,65 0,211 0,65 0,494

0,70 0,289 0,70 0,413 0,70 0,171 0,70 0,544

0,75 0,344 0,75 0,333 0,75 0,133 0,75 0,594

0,80 0,409 0,80 0,252 0,80 0,097 0,80 0,644

0,85 0,482 0,85 0,170 0,85 0,063 0,85 0,694

0,90 0,565 0,90 0,089 0,90 0,032 0,90 0,744

0,95 0,658 0,95 0,026 0,95 0,009 0,95 0,794

1,00 0,761 1,00 0,000 1,00 0,000 1,00 0,844

P_Bz apskaičiuojama taip:

P_Bz= (14,5 – 67 z/D_S)(z/D_S), kai z/D_S 0,1,

P_Bz = 0,78 + 1,1 (z/D_S) – 0,1), kai z/D_S 0,1.

P_Bznegali būti daugiau už 1.

10. Pagal šią taisyklę tikimybė apskaičiuojama supaprastintai, kai sumuojamas nuotėkis iš kiekvienos krovininės cisternos. Tam tikru būdu suprojektuotų laivų atveju, pavyzdžiui, kai pertvarose / deniuose yra laiptai / nišos, nuolaidžios pertvaros ir (arba) korpuso išlinkimai, gali būti atliekami tikslesni skaičiavimai. Tokiais atvejais gali būti taikomos tokios skaičiavimo procedūros:

10.1. Ankstesnėse 8 ir 9 dalyse numatyti skaičiavimai gali būti atliekami tiksliau remiantis prielaidomis dėl poskyrių^*.

10.2. Ankstesnėse 8 ir 9 dalyse numatyti skaičiavimai gali būti atliekami tiesiogiai taikant tikimybių dažnumo funkcijas, kurios yra 19 taisyklės 5 dalyje nurodytose gairėse.

10.3. Naftos išsiliejimas gali būti vertinamas remiantis 19 taisyklės 5 dalyje nurodytose gairėse aprašytu metodu.

11. Įrengiant vamzdynus taikomos šios nuostatos:

11.1. Vamzdynai, nutiesti per krovinines cisternas, esantys mažesniu nei 0,30 B_S atstumu nuo laivo šono ar mažesniu nei 0,30 D_S atstumu nuo laivo dugno, privalo turėti sklendes ar panašius uždarymo prietaisus tose vietose, kuriose jie jungiasi su bet kuria krovinine cisterna. Šios sklendės turi būti uždarytos laivui esant jūroje bet kuriuo metu, kai cisternose yra naftos krovinys, išskyrus atvejus, kai jos gali būti atidarytos tik perkraunant krovinį, jei to reikia atliekant esminius krovinio perkrovimo veiksmus.

11.2. Naftos nuotėkio sumažinimo kreditą pagal avarinę greitąją krovinio perkrovimo sistemą ar kitą sistemą, kuria siekiama sumažinti naftos nuotėkį įvykus avarijai, galima taikyti tik tada, kai Administracija yra patvirtinusi sistemos veiksmingumą ir saugumą. Sistema turi būti pateikta Administracijai patvirtinti remiantis 19 taisyklės 5 dalyje nurodytų Gairių nuostatomis.

24 taisyklė

Žalos prielaidos

1. Skaičiuojant hipotetinį naftos nuotėkį iš naftos tanklaivių remiantis 25 ir 26 taisyklėmis, žala, atsiradusi paraleliniuose vamzdynuose laivo šone ir dugne, apskaičiuojama pagal tris matmenis. Dugno pažeidimo atveju nurodomos dvi sąlygos, taikomos atskirai nurodytoms naftos tanklaivio dalims.

1.1. Šono pažeidimas:

1.1.1. Išilginis mastas (l_c):

1/3 L ^2/3 arba 14,5 metro, atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra mažesnis.

1.1.2. Skersinis mastas (t_c) (į vidų nuo laivo šono, statmenai centrinei linijai, kurios lygis atitinka vasaros antvandeninį bortą):

B/5 arba 11,5 metro, atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra mažesnis.

1.1.3. Vertikalus mastas (v_c):

Nuo pagrindinės linijos neribotai į viršų.

1.2. Dugno pažeidimas:

0,3L atveju nuo laivo priekinio statmens

Bet kuri laivo dalis

1.2.1. Išilginis mastas (l_s):

L/10

L/10 ar 5 metrai, atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra didesnis.

1.2.2. Skersinis mastas (t_s)

B/6 arba 10 metrų, atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra mažesnis, tačiau ne mažiau kaip 5 metrai

5 metrai

1.2.3. Vertikalus mastas nuo pagrindinės linijos (v_s):

B/15 arba 6 metrai, atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra mažesnis.

2. Ir pagal šią taisyklę, ir šiame skyriuje vartojamų simbolių reikšmė yra tokia pati.

25 taisyklė

Galimas naftos nuotėkis

1. Šono pažeidimo (O_c) ir dugno pažeidimo (O_s) atveju galimas naftos nuotėkis apskaičiuojamas remiantis toliau nurodytomis formulėmis, atsižvelgiant į įvykus pažeidimui pažeistus skyrius bet kuriose įmanomose vietose per visą laivo ilgį, kaip apibrėžta šio Priedo 24 taisyklėje.

1.1. Šono pažeidimo atveju:

O_c = + _i (I)

1.2. Dugno pažeidimo atveju:

O_s =1/3 ( + _i) (II)

Čia:

W_i = pažeista laikoma šoninės cisternos talpa kubiniais metrais, kaip apibrėžta šio Priedo 24 taisyklėje; izoliuoto balasto cisternos atveju W_i galima prilyginti nuliui.

C_i = pažeista laikoma centrinės cisternos talpa kubiniais metrais, kaip apibrėžta šio Priedo 24 taisyklėje; izoliuoto balasto cisternos atveju C_i galima prilyginti nuliui.

K_i = l – b_i/t_c; kai b_i yra lygus ar didesnis už t_c, K_i bus prilyginamas nuliui.

Z_i = l – h_i/v_s; kai h_i yra lygus ar didesnis už v_s, Z_i bus prilyginamas nuliui.

b_i = aptariamos šoninės cisternos plotis metrais, matuojamas į vidų nuo laivo šono statmenai centrinei linijai tame lygyje, kuris atitinka vasaros antvandeninį bortą.

h_i = aptariamo dvigubo dugno minimalus aukštis metrais; tais atvejais, kai cisterna neturi dvigubo dugno, h_i yra prilyginamas nuliui.

Ir pagal šią taisyklę, ir šiame skyriuje vartojamų simbolių reikšmė yra tokia pati.

2. Tais atvejais, kai tarp šoninių naftos cisternų yra tuščia vieta ar izoliuoto balasto cisterna, kurios ilgis yra mažesnis nei l_c, kaip nurodyta šio Priedo 24 taisyklėje, pagal I formulę O_c gali būti skaičiuojama remiantis W_i, dydžiu, kai jis yra faktinis vienos tokios cisternos dydis (jei cisternos yra vienodos talpos) arba mažesnis kurios nors iš dviejų cisternų dydis (kai jų tūriai skiriasi), kai šios cisternos yra arti tos vietos, padauginus iš S_i, kaip nurodyta toliau, ir apskaičiuojant visas kitas per tokį susidūrimą pažeistas šonines cisternas, imant jų tūrį, kai jos yra pripildytos.

S_i = l – l_i/l_c

čia l_i = svarstomos tuščios vietos ar izoliuoto balasto cisternos ilgis.

3.1. Kreditas gali būti suteikiamas tik dvigubo dugno cisternų, kurios arba yra tuščios, arba jose laikomas švarus vanduo, kai krovinys vežamas virš jų esančiose cisternose, atžvilgiu.

3.2. Tais atvejais, kai dvigubas dugnas nesitęsia per visą susijusios cisternos ilgį ar plotį, laikoma, kad cisterna nėra su dvigubu dugnu, ir cisternų tūris virš dugno pažeidimo ploto yra įtrauktas į II formulę net ir tais atvejais, kai cisterna nelaikoma pažeista, nes joje iš dalies įrengtas dvigubas dugnas.

3.3. Išsiurbimo šachtos gali būti neįtraukiamos skaičiuojant h_i vertę, jei tokios šachtos neužima pernelyg daug vietos ir tęsiasi už apatinės cisternos ribos minimalų atstumą, ir nė vienu atveju neišsikiša už dvigubo dugno ribos. Tais atvejais, kai tokios šachtos apačia viršija pusę dvigubo dugno aukščio, h_i laikomas dydžiu, kuris lygus aukščiui, iš dvigubo dugno aukščio atėmus šachtos aukštį.

Vamzdynų priedai, tokie, kaip šachtos, įmontuoti dvigubame dugne, turi turėti sklendes ar kitus uždarymo prietaisus tose vietose, kuriose jie jungiasi su cisterna, siekiant užkirsti kelią naftos nuotėkiui pažeidus vamzdyną. Toks vamzdynas turi būti įrengtas kuo aukščiau nuo apatinės apkalos. Šios sklendės turi būti uždarytos bet kuriuo metu laivui esant jūroje, kai cisternoje yra naftos, išskyrus atvejus, kai jos gali būti atidaromos tik prireikus perpilti naftą, kai tai būtina dėl krovinio vietos laive.

4. Tokiais atvejais, kai pažeidus dugną padaroma žala keturioms centrinėms cisternoms, Os vertė gali būti apskaičiuojama pagal šią formulę:

(III)

5. Administracija gali suteikti kreditą sumažinant naftos nuotėkį dugno pažeidimo atveju, kai yra įdiegta krovinio perkrovimo sistema, leidžianti greitai avariniu būdu išsiurbti kiekvieną krovininę cisterną ir perpilti krovinį iš pažeistos cisternos ar cisternų į izoliuoto balasto cisternas ar turimas krovinines talpyklas, jei galima užtikrinti, kad tokiose cisternose yra pakankamai tuščios vietos. Turint tokias sistemas, kreditas suteikiamas tuomet, kai yra galimybė per dvi valandas perpilti naftos kiekį, lygų pusei susijusios didžiausios pažeistos cisternos bei galimybė supilti tokį pat krovinį į balasto ar krovinių cisterną. Kredito apskaičiavimas ribojamas galimybe apskaičiuoti O_s pagal III formulę. Tokiam išsiurbimui skirti vamzdžiai žemiausiai turi būti įrengti aukštyje, ne žemesniame kaip dugno pažeidimo vertikalus plotas v_s. Administracija praneša Organizacijai apie jai priimtinus įrenginius, kad ši galėtų apie tai pranešti Konvencijos Šalims.

6. Ši taisyklė netaikoma naftos tanklaiviams, kurie pastatyti 2010 m. sausio 1 d. ar vėliau, kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 8 punkte.

26 taisyklė

Krovininių cisternų dydžio ir įrengimo apribojimai

1. Išskyrus atvejus, numatytus toliau esančioje 7 dalyje:

1.1. kiekvienas naftos tanklaivis, kurio bendroji talpa yra 150 ir daugiau, pastatytas po 1979 m. gruodžio 31 d., kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 2 punkte;

1.2. kiekvienas naftos tanklaivis, kurio bendroji talpa yra 150 ir daugiau, pastatytas 1979 m. gruodžio 31 d. ar anksčiau, kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 1 punkte, patenkantis į vieną iš šių kategorijų:

1.2.1. tanklaivis, kuris yra pastatytas po 1977 m. sausio 1 d., arba

1.2.2. tanklaivis, kuris atitinka abi šias sąlygas:

1.2.2.1. jis pastatytas ne vėliau kaip 1977 m. sausio 1 d.;

1.2.2.2. jo statybos sutartis sudaryta po 1974 m. sausio 1 d., o tais atvejais, kai statybos sutartis nebuvo sudaryta, kilis buvo pastatytas ar tanklaivio buvo panašus statybos etapas po 1974 m. birželio 30 d.,

turi atitikti šios taisyklės sąlygas.

2. Naftos tanklaivių krovininės cisternos turi būti tokio dydžio ir turėti tokius įrenginius, kad galimas nuotėkis O_c arba O_s, apskaičiuojamas remiantis šio Priedo 25 taisykle, bet kurioje laivo ilgio vietoje neviršytų 30 000 kubinių metrų arba , atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra didesnis, tačiau neviršijant 40 000 kubinių metrų.

3. Naftos tanklaivio bet kurios šoninės cisternos tūris negali viršyti 75 proc. šios taisyklės 2 dalyje nurodyto hipotetinio naftos nuotėkio. Bet kurios centrinės cisternos tūris negali viršyti 50 000 kubinių metrų. Tačiau izoliuoto balasto naftos tanklaiviuose, kaip apibrėžta šio Priedo 18 taisyklėje, leistinas šoninės krovininės cisternos, esančios tarp dviejų izoliuoto balasto cisternų, kurių abiejų ilgis l_c, tūris gali būti didinamas iki maksimalios hipotetinio naftos nuotėkio ribos, jei šoninių cisternų plotis viršija t_c.

4. Kiekvienos krovininės cisternos ilgis negali viršyti 10 m ar vienos šių verčių, atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra didesnis:

4.1. tais atvejais, kai krovininės cisternos viduje nėra išilginės pertvaros:

, tačiau neviršijant 0,2L

4.2. tais atvejais, kai krovininės cisternos viduje yra centrinė išilginė pertvara:

4.3. tais atvejais, kai krovininės cisternos viduje yra dvi ar daugiau išilginių pertvarų:

4.3.1. šoninių krovininių cisternų atveju: 0,2L

4.3.2. centrinių krovininių cisternų atveju:

4.3.2.1. jeigu yra lygus ar didesnis nei viena penktoji: 0,2L

4.3.2.2. jeigu yra mažesnis nei viena penktoji:

- tais atvejais, kai nėra centrinės išilginės pertvaros:

- tais atvejais, kai yra centrinė išilginė pertvara:

4.4. b_i yra minimalus atstumas nuo laivo šono iki aptariamos cisternos išorinės išilginės pertvaros, matuojamos į vidų statmenai centrinei linijai, kurios lygis atitinka nustatytą vasaros antvandeninį bortą.

5. Siekiant neviršyti šios taisyklės 2, 3 ir 4 dalyse nustatytų ribų, neatsižvelgiant į tai, kokia patvirtinto tipo krovinių perpylimo sistema įdiegta, kai ši sistema sujungia dvi ar daugiau cisternų, turi būti įrengtos sklendės ar kiti panašūs uždarymo prietaisai, atskiriantys cisternas vieną nuo kitos. Tanklaiviui esant jūroje šios sklendės ar prietaisai turi būti uždaryti.

6. Vamzdžiai, kertantys krovinines cisternas vietoje, kurioje atstumas iki laivo šono mažesnis negu t_c, arba atstumas iki laivo dugno mažesnis negu v_c, turi turėti sklendes ar panašius uždarymo prietaisus toje vietoje, kurioje jie patenka į bet kurią krovininę cisterną. Šios sklendės turi būti uždarytos bet kuriuo metu laivui esant jūroje, kai cisternose yra naftos, išskyrus atvejus, kai jos gali būti atidarytos tik naftą perpilant, kai to reikia laivo stovumui.

7. Ši taisyklė netaikoma naftos tanklaiviams, pastatytiems 2010 m. sausio 1 d. arba vėliau, kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 8 punkte.

27 taisyklė

Neapgadinto laivo stovumas

1. Kiekvienas naftos tanklaivis, kurio dedveitas yra 5 000 tonų ir daugiau, pastatytas 2002 m. vasario 1 d. ar vėliau, kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 7 punkte, turi atitikti neapgadinto laivo stovumo kriterijų, apibrėžtą atitinkamai šios taisyklės 1 dalies 1 ir 2 punktuose, taikomą eksploatacinei grimzlei pačiomis blogiausiomis krovinio ir balasto pakrovimo sąlygomis, remiantis geriausia patirtimi, įskaitant tarpinius skysčių perpylimo operacijų etapus. Visomis sąlygomis balasto cisternos turi būti tuščios.

1.1. Uoste pradinis metacentrinis aukštis GM, pakoreguotas laisvam paviršiui, kai posvyris yra 0°, turi būti ne mažesnis kaip 0,15 m;

1.2. Jūroje taikomi šie kriterijai:

1.2.1. Plotas po atstatomojo peties kreive (GZ diagrama) turi būti ne mažesnis kaip 0,055 m-rad, kai posvyrio kampas iki 30°, ir ne mažesnis kaip 0,09 m-rad, kai posvyrio kampas iki 40° arba iki užliejimo kampo q_f^*, jei šis kampas yra mažesnis kaip 40. Be to, plotas po atstatomojo peties kreive (GZ diagrama) tarp 30° ir 40° posvyrio kampų arba tarp 30° ir q_f, jei šis kampas mažesnis kaip 40°, turi būti ne mažesnis kaip 0,030 m-rad.

1.2.2. atstatomasis petys GZ turi būti ne mažesnis kaip 0,20 m, jei posvyrio kampas 30° arba didesnis;

1.2.3. pageidautina, kad atstatomasis petys didžiausias būtų tuomet, kai posvyrio kampas didesnis kaip 30°, bet ne mažesnis kaip 25°;

1.2.4. pradinis metacentrinis aukštis GM, pakoreguotas laisvam paviršiui, kai posvyris yra 0^o, turi būti ne mažesnis kaip 0,15 m.

2. Laivo projektas turi atitikti šios taisyklės 1 dalies reikalavimus. Montuojant gali būti leidžiamos paprastos papildomos eksploatavimo procedūros.

3. Paprastos papildomos su eksploatacija susijusios skysčių perpylimo procedūros, nurodytos šios taisyklės 2 dalyje, turi būti aprašomos ir jų aprašas pateikiamas laivo kapitonui, taip pat:

3.1. jos turi būti patvirtintos Administracijos;

3.2. jose turi būti nurodytos krovininės ir balasto cisternos, pagal bet kokias specialias skysčių perpylimo sąlygas ir atsižvelgiant į galimą krovinio tankį, galinčios būti tuščios ir taip vis dar atitikti stovumo kriterijų. Laivo cisternos gali būti keičiamos skysčių perpylimo operacijos metu ir sudaryti bet kokią kombinaciją, jei jos atitinka nustatytus kriterijus;

3.3. jos turi būti lengvai suprantamos už skysčių perpylimą atsakingam pareigūnui;

3.4. jose turi būti numatyti suplanuoto krovinio / balasto perpylimo padariniai;

3.5. pagal jas turi būti galima palyginti reikalauto ir pasiekto stovumo rezultatą, taikant stovumo pasiekimo kriterijų grafine ar lentelės forma;

3.6. pagal jas atsakingam pareigūnui nebūtina atlikti išplėstų matematinių skaičiavimų;

3.7. jose turi būti numatyti atsakingo pareigūno veiksmai, siekiant pašalinti klaidas tuo atveju, jeigu yra nukrypstama nuo rekomenduojamų verčių bei nepaprastosiomis aplinkybėmis;

3.8. jos turi būti aiškiai išdėstytos patvirtintame diferento ir stovumo aprašyme ir matomos krovinio / balasto perpylimo kontrolės stotyje ir jas turi parodyti bet kokia skaičiavimams naudojama kompiuterio programinė įranga.

28 taisyklė

Skyriai ir stovumas jų apgadinimo atveju

1. Kiekvienas naftos tanklaivis, pastatytas po 1979 m. gruodžio 31 d., kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 2 punkte, kurio bendroji talpa yra 150 ir daugiau, turi atitikti šios taisyklės 3 dalyje nustatytus skyrių ir stovumo jų apgadinimo atveju reikalavimus, po to, kai padarytas laivo šono ar dugno pažeidimas, kaip nurodyta šios taisyklės 2 dalyje, taikomus bet kuriai eksploatacinei grimzlei faktinėmis dalinės ar visiškos apkrovos sąlygomis, atsižvelgiant į laivo diferentą ir stiprumą, taip pat krovinio susijusių medžiagų tankį. Tokia žala gali būti padaryta bet kurioje įmanomoje laivo vietoje per visą jo ilgį atsižvelgiant į toliau nurodytas sąlygas:

1.1. ilgesniuose nei 225 metrų tanklaiviuose, bet kurioje vietoje per visą laivo ilgį;

1.2. ilgesniuose nei 150 metrų, tačiau neviršijant 225 metrų tanklaiviuose, bet kurioje vietoje per visą laivo ilgį, išskyrus galinę arba priekinę pertvarą, skiriančią laivagalyje esantį jėgainės skyrių. Jėgainės skyrius laikomas vienu atskiru užliejamu skyriumi;

1.3. 150 metrų neviršijančiuose tanklaiviuose, bet kurioje vietoje per visą laivo ilgį tarp greta esančių skersinių pertvarų, išskyrus jėgainės skyrių. 100 metrų ilgio ir trumpesniuose tanklaiviuose, kai negali būti laikomasi šios taisyklės 3 dalyje nustatytų reikalavimų nepadarius akivaizdžios žalos laivo eksploatacijos kokybei, Administracija gali atleisti nuo šių reikalavimų taikymo.

Tanklaiviams, kuriais nevežamas naftos krovinys, išskyrus naftos likučius, taikomos sąlygos dėl balasto nesvarstomos.

2. Dėl padarytų pažeidimų masto ir pobūdžio taikomos šios nuostatos:

2.1. Šono pažeidimas:

2.1.1. Išilginis mastas:

arba 14,5 metro, atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra mažesnis

2.1.2. Skersinis mastas (į vidų nuo laivo šono statmenai centrinei linijai lygyje, atitinkančiame vasaros antvandeninį bortą):

arba 11,5 metro, atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra mažesnis

2.1.3. Vertikalus mastas:

Nuo teorinės dugno apkalos linijos centrinėje linijoje aukštyn netaikant apribojimų.

2.2. Dugno pažeidimas:

0,3L atveju nuo laivo priekinio statmens

Bet kuri laivo dalis

2.2.1. Išilginis mastas

arba 14,5 metro, atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra mažesnis

arba 5 metrai, atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra mažesnis

2.2.2. Skersinis mastas

arba 10 metrų, atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra mažesnis

arba 5 metrai, atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra mažesnis

2.2.3. Vertikalus mastas

arba 6 metrai, atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra mažesnis, matuojant nuo teorinės dugno apkalos linijos centrinėje linijoje.

2.3. Tuo atveju, jeigu mažesnis, nei šios dalies 2 punkto 1 ir 2 papunkčiuose nurodytas maksimumas, pažeidimas sukeltų didesnę žalą, būtų svarstoma ši padaryta žala.

2.4. Tais atvejais, kai pažeidimu padaroma žala skersinėms pertvaroms, kaip nurodyta šios taisyklės 1 dalies 1 ir 2 punktuose, skersinės sandarios pertvaros turi būti įrengtos viena nuo kitos bent atstumu, lygiu galimo pažeidimo išilginiam mastui, kaip nurodyta šios dalies 2 punkto 1 papunktyje, kad jos būtų veiksmingos. Tais atvejais, kai atstumas tarp skersinių pertvarų yra mažesnis, tokio masto pažeidimui viena ar daugiau šių pertvarų laikoma neegzistuojančia apibrėžiant užtvindytus skyrius.

2.5. Tais atvejais, kai pažeidimas yra tarp greta esančių sandarių pertvarų, kaip numatyta šios taisyklės 1 dalies 3 punkte, bus laikoma, kad nebuvo pažeista pagrindinė skersinė pertvara ar skersinė pertvara, jungianti šonines cisternas ar dvigubo dugno cisternas, išskyrus atvejus, kai:

2.5.1. Greta esančios pertvaros yra išdėstytos didesniu atstumu nei išilginis galimo pažeidimo mastas, kaip apibrėžta šios dalies 2 punkto 1 papunktyje, arba

2.5.2. skersinėje pertvaroje yra niša ar laiptukas, kurio ilgis daugiau nei 3,05 metro ir kuris patenka į galimo pažeidimo vietą. Achterpiko pertvaros ir achterpiko viršūnės suformuotas laiptelis nelaikomas šioje taisyklėje apibrėžtu laipteliu.

2.6. Tais atvejais, kai vamzdžiai, vamzdeliai ar tuneliai yra įrengti galimo pažeidimo vietoje, jie turi būti įrengti taip, kad laipsniško užtvindymo atveju nepasiektų skyrių, išskyrus tuos, kurie gali būti užtvindyti kiekvienu pažeidimo padarymo atveju.

3. Laikoma, kad naftos tanklaiviai atitinka stovumo įvykus pažeidimui kriterijų, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:

3.1. Paskutinė vaterlinija, atsižvelgiant į apsėmimą, posvyrį ir diferentą, turi būti žemiau nei žemesnė bet kokios angos, per kurią galimas laipsniškas užtvindymas, riba. Tokios angos apima ventiliacijos vamzdžius ir angas su vandeniui nepralaidžiomis durimis arba liuko dangčiais, tačiau gali neapimti angų su vandeniui nepralaidžiais liukų dangčiais, srovės angų, mažų vandeniui nepralaidžių krovininių cisternų liukų dangčių, kurie sudaro patikimą denio, nuotoliniu būdu valdomų vandeniui nepralaidžių durų ir neatsidarančių šoninių liukų sistemą.

3.2. Galutiniame užtvindymo etape posvyrio kampas dėl nesimetrinio užtvindymo neturi viršyti 25^o, jei šis kampas gali padidėti iki 30^o tais atvejais, kai nepanyra denio kraštas.

3.3. Stovumas galutiniame užtvindymo etape turi būti tiriamas ir gali būti laikomas pakankamu tais atvejais, jeigu atstatomojo peties kreivė yra pakrypusi bent 20° nuo pusiausvyros padėties, kai didžiausia likutinė atstatomojo peties kreivė yra bent 0,1 metro 20° kampu; plotas po atstatomojo peties kreive turi būti ne mažesnis kaip 0,0175 m-rad. Neapsaugotos angos negali būti tiek užtvindomos, išskyrus atvejus, kai svarstoma vieta laikoma užtvindoma. Bet kokių angų, išvardytų šios dalies 3 punkto 1 papunktyje, ir kitų angų, kurios gali būti sandariai uždarytos, užtvindymas yra leidžiamas.

3.4. Administracijos reikalavimų laikomasi, jeigu tarpiniuose užtvindymo etapuose stovumas yra pakankamas.

3.5. Mechaniniu būdu veikiantys tokie išlyginimo įrenginiai kaip sklendės ar kryžminiai vamzdžiai, jeigu taikoma, nėra laikomi priemonėmis, sumažinančiomis posvyrio kampą ar leidžiančiomis pasiekti minimalų likutinį stovumą pagal šios dalies 3 punkto 1, 2 ir 3 papunkčių reikalavimus, ir likutinis stovumas turi būti pasiekiamas visuose etapuose, kai prireikia išlyginimo. Vamzdžiais sujungtas didelis plotas gali būti laikomas viena vieta.

4. Šios taisyklės 1 dalies reikalavimai patvirtinami skaičiavimais, į kuriuos įtraukiama laivo projekto charakteristikos, įrengimas, skyrių, kuriuose padaromas pažeidimas, konfigūracija ir turinys, skysčių paskirstymas, santykinis tankis ir laisvo paviršiaus poveikis. Skaičiavimai grindžiami šiomis nuostatomis:

4.1. turi būti atsižvelgiama į bet kokias tuščias ar iš dalies pripildytas cisternas, santykinį vežamo krovinio tankį, taip pat bet kokį skysčių nuotėkį iš pažeistų skyrių;

4.2. dėl pažeidimo užtvindytų vietų pralaida skaičiuojama taip:

Vieta Pralaida

Priskiriama saugyklai 0,60

Gyvenamosios patalpos 0,95

Mašinos 0,85

Tuščia vieta 0,95

Vieta vartojamiems skysčiams nuo 0 iki 0,95^*

Vieta kitiems skysčiams nuo 0 iki 0,95^*

4.3. Į bet kokią antstato dalį, esančią virš šono pažeidimo vietos, neatsižvelgiama. Tačiau galima atsižvelgti į neužtvindytas antstato dalis už padaryto pažeidimo vietos, jei jos yra atskirtos nuo pažeidimo vietos vandeniui nepralaidžiomis pertvaromis ir atitinka šios taisyklės 1 dalies reikalavimus dėl šių nepaliestų vietų. Vandeniui nepralaidžiose antstato pertvarose gali būti įrengtos vandeniui nepralaidžios durys.

4.4. Laisvo paviršiaus poveikis apskaičiuojamas esant 5° posvyriui kiekvieno individualaus skyriaus atveju. Administracija gali leisti arba reikalauti atlikti laisvo paviršiaus koregavimą, poveikį apskaičiuojant esant didesniam nei 5° posvyriui iš dalies pripildytų cisternų atžvilgiu.

4.5. Apskaičiuojant vartojamų skysčių laisvo paviršiaus poveikį laikoma, kad kiekvienos skysčio rūšies atveju bent viena skersinė pora ar viena centrinės linijos cisterna turi laisvą paviršių, ir cisterna ar jų kombinacija, į kurią atsižvelgiama skaičiuojant, yra ta, kurios laisvo paviršiaus poveikis yra didžiausias.

5. Kiekvieno naftos tanklaivio, kuriam taikoma ši taisyklė, kapitonas ir už kiekvieną ne savaeigį naftos tanklaivį atsakingas asmuo, kuriam taikoma ši taisyklė, remiantis patvirtinta forma turi turėti:

5.1. informaciją, susijusią su krovinio pakrovimu ir paskirstymu, kuri yra būtina taikant šią taisyklę;

5.2. duomenis apie tai, kaip laivas gali atitikti pažeidimo stovumo kriterijų, kaip apibrėžta šioje taisyklėje, įskaitant atpalaidavimo efektą, kuris gali būti leidžiamas pagal šios taisyklės 1 dalies 3 punkto reikalavimus.

6. Naftos tanklaivių, kurių dedveitas yra 20 000 tonų ir daugiau, pastatytų 1996 m. liepos 6 d. ar vėliau, kaip apibrėžta 1 dalies 28 punkto 6 papunktyje, pažeidimo prielaidos, numatytos šios taisyklės 2 dalies 2 punkte, turi būti papildytos šiomis nuostatomis dėl galimo dugno pažeidimo:

6.1. išilginis mastas:

6.1.1. laivams, kurių dedveitas yra 75 000 tonų ir daugiau:

0,6L matuojant nuo priekinio statmens;

6.1.2. laivams, kurių dedveitas yra mažiau nei 75 000 tonų:

0,4L matuojant nuo priekinio statmens;

6.2. skersinis mastas: B/3 bet kurioje dugno vietoje;

6.3. vertikalus mastas: išorinis korpuso pažeidimas.

29 taisyklė

Nusodinimo cisternos

1. Atsižvelgiant į šio Priedo 3 taisyklės 4 dalies nuostatas, naftos tanklaiviai, kurių bendroji talpa yra 150 ir daugiau, turi turėti nusodinimo cisterną, įrengtą remiantis šios taisyklės 2 dalies 1–3 punktų reikalavimais. Naftos tanklaiviuose, pastatytuose 1979 m. gruodžio 31 d. ar anksčiau, kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 1 punkte, bet kokia krovininė cisterna gali būti naudojama kaip nusodinimo cisterna.

2.1. Turi būti numatytos atitinkamos, Administracijos patvirtintos, priemonės krovininėms cisternoms valyti ir nešvaraus balasto likučiams ir nuoplovoms perpilti iš krovininių cisternų į nusodinimo cisterną.

2.2. Šioje sistemos įrangoje turi būti numatyta galimybė perpilti naftingas atliekas į nusodinimo cisterną ar nusodinimo cisternų sistemą taip, kad į jūrą išleidžiamos medžiagos atitiktų šio Priedo 34 taisyklės reikalavimus.

2.3. Nusodinimo cisternos ar nusodinimo cisternų sistema turi būti įrengta taip, kad būtų pakankamai vietos laikyti užterštas nuoplovas, atsiradusias plaunant cisternas, taip pat naftos likučius ir nešvaraus balasto likučius. Nusodinimo cisternos ar cisternų tūris turi sudaryti ne mažiau kaip 3 procentus laivo vežamos naftos kiekio, išskyrus atvejus, kai Administracija leidžia tam skirti:

2.3.1. 2 procentus naftos tanklaiviuose, kurių valymo sistema yra tokia, kad kai į nusodinimo cisterną ar cisternas valymui tiekiamas vanduo, šio vandens pakanka cisternai išplauti ir prireikus varomajam skysčiui tiekti į čiurkšlinį siurblį, kai nėra poreikio tiekti papildomą vandenį į sistemą;

2.3.2. 2 procentus, kai izoliuoto balasto cisternos ar švariam balastui skirtos cisternos yra įrengtos laikantis šio Priedo 18 taisyklės reikalavimų, arba, kai krovininėms cisternoms valyti naudojamas plovimo žalia nafta būdas pagal šio Priedo 33 taisyklės reikalavimus. Šis tūris gali būti dar labiau sumažintas iki 1,5 procento cisternoms, kurių valymo sistema yra tokia, kad kai į nusodinimo cisterną ar cisternas valymui tiekiamas vanduo, šio vandens pakanka cisternai išplauti ir prireikus varomajam skysčiui tiekti į čiurkšlinį siurblį, kai nėra poreikio tiekti papildomą vandenį į sistemą;

2.3.3. 1 procentą produktus vežančiuose laivuose, kai naftos krovinys vežamas tik cisternose lygiomis sienomis. Šis tūris gali būti dar labiau sumažintas iki 0,8 procento, kai laivų valymo sistema yra tokia, kad kai į nusodinimo cisterną ar cisternas valymui tiekiamas vanduo, šio vandens pakanka cisternai išplauti ir prireikus varomajam skysčiui tiekti į čiurkšlinį siurblį, kai nėra poreikio tiekti papildomą vandenį į sistemą;

2.4. Nusodinimo cisternos turi būti suprojektuotos, visų pirma atsižvelgiant į įėjimo, išėjimo vietas, pertvaras ir užtvankas, taip, kad būtų išvengta per didelės turbulencijos ir naftos ar emulsijos patekimo į vandenį.

3. Naftos tanklaiviai, kurių dedveitas 70 000 tonų ar daugiau, pastatyti po 1979 m. gruodžio 31 d., kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 2 punkte, turi turėti bent 2 nusodinimo cisternas.

30 taisyklė

Siurbimo, pumpavimo ir išleidimo vamzdžiais įrengimas

1. Kiekviename naftos tanklaivyje, abiejose laivo pusėse ant atviro denio, turi būti prie priėmimo įrenginių prijungtas išleidimo vamzdynas, kad būtų galima išleisti nešvarų balasto vandenį arba nafta užterštą vandenį.

2. Kiekviename naftos tanklaivyje, kurio bendroji talpa yra 150 ir daugiau, balasto vandens ar nafta užteršto vandens išleidimo į jūrą iš krovininių cisternų skyrių pagal šio Priedo 34 taisyklę vamzdynai gali būti atvedami į atvirą denį arba laivo šoną virš vaterlinijos su didžiausiu balastu. Gali būti leidžiami kitokie vamzdyno įrenginiai eksploatacijai šios taisyklės 6 dalies 1–4 punktuose numatytais būdais.

3. Naftos tanklaiviuose, kurių bendroji talpa yra 150 ir daugiau, pastatytuose po 1979 m. gruodžio 31 d., kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 2 punkte, turi būti įrengtos priemonės sustabdyti balasto vandens ar nafta užteršto vandens išleidimą į jūrą iš krovininių cisternų skyrių, išskyrus išleidžiamas medžiagas žemiau vaterlinijos, leidžiamas pagal šios taisyklės 6 dalį; tokios priemonės turi būti įrengtos viršutiniame denyje ar virš jo, kad būtų galima vizualiai stebėti šios taisyklės 1 dalyje nurodytą vamzdyną ir medžiagų išleidimą vamzdžiais, kaip nurodyta 2 dalyje. Stebėjimo vietoje nebūtina įrengti priemonių išleidimui sustabdyti, jeigu stebėjimo ir išleidimo kontrolės vietas jungia patikima ryšio sistema, pavyzdžiui, telefono ar radijo ryšio sistema.

4. Kiekvienas naftos tanklaivis, pastatytas po 1982 m. birželio 1 d., kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 4 punkte, kuriam yra privaloma turėti izoliuoto balasto cisternas ar plovimo žalia nafta sistemas, turi atitikti šiuos reikalavimus:

4.1. jis turi turėti taip suprojektuotus ir įrengtus naftos vamzdynus, kad nafta juose užsilaikytų kuo trumpiau;

4.2. turi būti numatytos visų krovininių siurblių ir visų naftos vamzdžių nusausinimo užbaigus naftos išleidimą priemonės prireikus prijungiant išmontavimo įrenginį. Turi būti galimybė nusausinant siurblius ir vamzdžius sukauptas medžiagas išleisti ir į jūrą, ir į krovininę cisterną ar nusodinimo cisterną. Jei išleidžiama į jūrą, turi būti specialus mažo skersmens vamzdis, prijungtas prie laivo vamzdyno sklendės iš išorinės pusės.

5. Kiekvienas žalios naftos tanklaivis, pastatytas 1982 m. birželio 1 d. ar anksčiau, kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 3 punkte, turintis izoliuoto balasto cisternas arba jame įrengtą plovimo žalia nafta sistemą, turi atitikti šios taisyklės 4 dalies 2 punkto nuostatas.

6. Kiekviename naftos tanklaivyje balasto vanduo ar nafta užterštas vanduo iš krovininių cisternų skyriaus turi būti išleidžiamas virš vaterlinijos, išskyrus šiuos atvejus:

6.1. Izoliuotas balastas ir švarus balastas gali būti išleidžiami žemiau vaterlinijos:

6.1.1. uostuose arba jūros terminaluose, arba

6.1.2. jūroje, veikiant sunkio jėgai, arba

6.1.3. jūroje naudojant siurblius, jeigu balasto vanduo pakeičiamas remiantis Tarptautinės konvencijos dėl laivuose naudojamų balasto vandenų ir nuosėdų tvarkymo ir kontrolės D-1.1 taisykle.

6.2. Naftos tanklaiviai, pastatyti 1979 m. gruodžio 31 d. ar anksčiau, kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 1 punkte, kurie be atliktų pakeitimų negali išleisti izoliuoto balasto virš vaterlinijos, gali išleisti izoliuotą balastą žemiau vaterlinijos jūroje, jei balasto vandens paviršius yra ištiriamas prieš pat išleidimą, siekiant užtikrinti, kad nebus užteršta nafta.

6.3. Naftos tanklaiviai, pastatyti 1982 m. birželio 1 d. ar anksčiau, kaip numatyta 1 taisyklės 28 dalies 2 punkte, plaukiojantys su švariam balastui skirtomis cisternomis, kurios be pakeitimo negali išleisti balasto vandens iš švariam balastui skirtų cisternų virš vaterlinijos, gali išleisti tokį balastą žemiau vaterlinijos, jei balasto išleidimas yra prižiūrimas remiantis šio Priedo 18 taisyklės 8 dalies 3 punkto reikalavimais.

6.4. Kiekvienas naftos tanklaivis, esantis jūroje, gali išleisti nešvarų balasto vandenį ar nafta užterštą vandenį iš cisternų, esančių krovinių skyriuje, kitų nei nusodinimo cisternos, žemiau vaterlinijos veikiant sunkio jėgai, jei praėjo pakankamai laiko, kad nafta atsiskirtų nuo vandens ir jei balasto vanduo yra ištiriamas prieš pat išleidimą naftos / vandens sąveikos detektoriumi, kaip nurodyta šio Priedo 32 taisyklėje, siekiant užtikrinti, kad sąveika yra tokia, jog nepadidėja žalos jūros aplinkai rizika.

6.5. Naftos tanklaiviai, pastatyti 1979 m. gruodžio 31 d. ar anksčiau, kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 1 punkte, gali išleisti į jūrą nešvarų balasto vandenį ar nafta užterštą vandenį iš krovininių cisternų skyrių žemiau vaterlinijos iš karto po ar vietoj išleidimo šios dalies 6 punkto 4 papunktyje nurodytu metodu, jei:

6.5.1. dalis tokio vandens srovės yra leidžiama per nuolatinį vamzdyną į greitai pasiekiamą vietą viršutiniame denyje ar virš jo, kur ją galima vizualiai stebėti per išleidimo procedūrą;

6.5.2. tokios srovės dalies leidimo įranga atitinka Administracijos nustatytus reikalavimus, kuriuose turi būti numatytos bent Dalinės srovės sistemų išleidimo už borto kontrolės projektavimo, diegimo ir eksploatavimo techninių sąlygų^*, patvirtintų Organizacijos, nuostatos.

7. Kiekvienas naftos tanklaivis, kurio bendroji talpa yra 150 ir daugiau, pastatytas 2010 m. sausio 1 d. ar vėliau, kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 8 punkte, kuriame yra įrengta jūrinė dėžė, nuolatiniu būdu sujungta su krovininio vamzdyno sistema, turi turėti ir jūrinės dėžes sklendę, ir vidaus izoliavimo sklendę. Be šių sklendžių, turi būti galimybė izoliuoti jūrinę dėžę nuo krovininio vamzdyno sistemos tuo metu, kai tanklaivis kraunamas, veža ar išpila krovinį, naudodamas tinkamas Administracijos nustatytus reikalavimus atitinkančias priemones. Tokios tinkamos priemonės yra įranga, vamzdyno sistemoje įrengta, siekiant bet kokiomis sąlygomis užkirsti kelią, kad į vamzdyno atkarpą tarp jūrinės dėžės ir vidinės sklendės nepatektų krovinio turinys.

B DALIS

ĮRANGA

31 taisyklė

Naftos išleidimo stebėjimo ir kontrolės sistema

1. Atsižvelgiant į šio Priedo 3 taisyklės 4 ir 5 dalių nuostatas, naftos tanklaiviuose, kurių bendroji talpa yra 150 ir daugiau, turi būti Administracijos patvirtinta naftos išleidimo stebėjimo ir kontrolės sistema.

2. Svarstant sistemoje įrengto naftos kiekio sudėtyje matavimo prietaiso projektą, Administracija turi atsižvelgti į Organizacijos rekomenduojamas technines sąlygas^*. Sistemoje turi būti įrengtas fiksavimo įrenginys, kad būtų galima nuolat fiksuoti išpilamas medžiagas litrais per jūrmylę ir bendrą išpiltą kiekį arba naftos kiekį ir išpylimo greitį. Padaryti įrašai identifikuojami pagal datą ir laiką ir turi būti laikomi bent trejus metus. Naftos išleidimo stebėjimo ir kontrolės sistema pradedama eksploatuoti tuomet, kai naftingasis mišinys išpilamas į jūrą, ir turi užtikrinti, kad bet koks tokių mišinių išleidimas būtų automatiškai sustabdomas, kai momentinis naftos išleidimo kiekis viršija leistiną kiekį pagal šio Priedo 34 taisyklės reikalavimus. Dėl bet kokio šios stebėjimo ir kontrolės sistemos sutrikimo išleidimas turi būti stabdomas. Sutrikus naftos išleidimo stebėjimo ir kontrolės sistemai, galima taikyti alternatyvų rankinį metodą, tačiau sugedusi detalė turi būti kuo greičiau sutaisyta. Jeigu uosto valstybės valdžios institucija leidžia, tanklaivis su sugedusia naftos išleidimo stebėjimo ir kontrolės sistema gali vykti į vieną balastinį reisą prieš plaukdamas į uostą, kuriame bus remontuojamas.

3. Naftos išleidimo stebėjimo ir kontrolės sistema turi būti suprojektuota ir įrengta laikantis Organizacijos parengtų Naftos išleidimo stebėjimo ir kontrolės sistemos naftos tanklaiviams gairių ir techninių sąlygų^†. Administracijos gali leisti taikyti specialią tvarką, kaip aprašyta Gairėse ir techninėse sąlygose.

4. Sistemos eksploatavimo taisyklės turi būti parengtos remiantis Administracijos patvirtintu eksploatavimo vadovu. Jose aprašomos rankiniu būdu atliekamos ir automatizuotos operacijos, ir jomis siekiama užtikrinti, kad nafta niekuomet nebūtų išleidžiama, išskyrus atvejus, kai tai atliekama pagal Priedo 34 taisyklėje nustatytas sąlygas.

32 taisyklė

Naftos / vandens sąveikos detektorius^*

Atsižvelgiant į šio Priedo 3 taisyklės 4 ir 5 dalių reikalavimus, naftos tanklaiviai, kurių bendroji talpa yra 150 ir daugiau, turi turėti veiksmingus Administracijos patvirtintus naftos / vandens sąveikos detektorius, kad galėtų greitai ir tiksliai nustatyti naftos / vandens sąveiką nusodinimo cisternose, kuriuos būtų galima naudoti kitose cisternose, kuriose nafta atskiriama nuo vandens ir iš kurių ketinama išleisti naftingąjį mišinį tiesiai į jūrą.

33 taisyklė

Plovimo žalia nafta reikalavimai

1. Kiekvienas naftos tanklaivis, kurio dedveitas yra 20 000 tonų ir daugiau, pastatytas po 1982 m. birželio 1 d., kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 4 punkte, turi turėti krovininių cisternų plovimo žalia nafta sistemą. Administracija užtikrina, kad sistema visiškai atitinka šios taisyklės reikalavimus per metus nuo to laiko, kai tanklaivis pirmą kartą plaukė į prekybos reisą veždamas žalią naftą, arba nuo trečios kelionės pabaigos, kuomet buvo vežama žalia nafta, tinkanti plovimui žalia nafta, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.

2. Plovimo žalia nafta įranga, kita įranga ir įrangos panaudojimo tvarka turi atitikti Administracijos nustatytus reikalavimus. Tokie reikalavimai turi apimti bent Organizacijos patvirtintas Plovimo žalia nafta sistemų projektavimo, eksploatavimo ir kontrolės technines sąlygas^†. Kai šios taisyklės 1 dalyje numatytais atvejais laivas neprivalo turėti, tačiau turi plovimo žalia nafta įrangą, jis turi atitikti pirmiau minėtų Techninių sąlygų nuostatas, susijusias su saugumu.

3. Kiekviena plovimo žalia nafta sistema, kuri turi būti įrengta remiantis šio Priedo 18 taisyklės 7 dalimi, turi atitikti šios taisyklės reikalavimus.

C DALIS

EKSPLOATACINIO NAFTOS IŠLEIDIMO KONTROLĖ

34 taisyklė

Naftos išleidimo kontrolė

A. Naftos išleidimas už specialių teritorijų ribų

1. Atsižvelgiant į šio Priedo 4 taisyklės ir šios taisyklės 2 dalies nuostatas, bet koks naftos ar naftingojo mišinio išleidimas į jūrą iš naftos tanklaivio krovininio skyriaus yra draudžiamas, išskyrus atvejus, kai laikomasi visų šių sąlygų:

1.1. tanklaivis yra ne specialioje teritorijoje;

1.2. tanklaivis yra daugiau nei 50 jūrmylių nuo artimiausio kranto;

1.3. tanklaivis plaukia numatytu reisu;

1.4. momentinis naftos išleidimo kiekis neviršija 30 litrų per jūrmylę;

1.5. bendras naftos kiekis į jūrą išleistas iš tanklaivių, pastatytų 1979 m. gruodžio 31 d. ar anksčiau, kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 1 punkte, neviršija 1/15 000 viso konkretaus krovinio kiekio, iš kurio susidarė likutis, o iš tanklaivių, pastatytų po 1979 m. gruodžio 31 d., kaip apibrėžta 1 taisyklės 28 dalies 2 punkte, 1/30 000 viso konkretaus krovinio kiekio, iš kurio susidarė likutis;

1.6. tanklaivyje veikia naftos išleidimo stebėjimo ir kontrolės sistema ir yra įrengta nusodinimo cisterna, kaip to reikalaujama pagal šio Priedo 29 ir 31 taisykles.

2. Šios taisyklės 1 dalies nuostatos netaikomos išleidžiant švarų ar izoliuotą balastą.

B. Naftos išleidimas specialiose teritorijose

3. Atsižvelgiant į šios taisyklės 4 dalies nuostatas, bet koks naftos ar naftingojo mišinio išleidimas į jūrą iš naftos tanklaivio krovininio skyriaus yra draudžiamas^*.

4. Šios taisyklės 3 dalies nuostatos netaikomos švaraus ar izoliuoto balasto išpylimo atveju.

5. Laikantis šio taisyklės nedraudžiama laivui, kurio tik dalis reiso trunka specialioje teritorijoje, išleisti naftą ar naftingąjį mišinį už specialios teritorijos ribų pagal šios taisyklės 1 dalį.

C. Reikalavimai naftos tanklaiviui, kurio bendroji talpa yra mažesnė nei 150

6. Šio Priedo 29, 31 ir 32 taisyklėse nustatyti reikalavimai netaikomi naftos tanklaiviams, kurių bendroji talpa yra mažesnė nei 150 ir kuriuose naftos išleidimo kontrolė remiantis šia taisykle vykdoma sulaikant naftą laive ir vėliau išleidžiant visas užterštas nuoplovas į priėmimo įrenginius. Į priėmimo įrenginius išleidžiama visa nafta ir vanduo, naudoti plovimui ir grąžinti į sandėliavimo cisterną, išskyrus atvejus, kai nustatyta atskira tvarka, kuria užtikrinama, jog bet kokių leidžiamų naftingųjų mišinių išleidimas į jūrą yra patikimai stebimas, kad būtų laikomasi šios taisyklės nuostatų.

D. Bendrieji reikalavimai

7. Tais atvejais, kai šalia laivo ar jo kilvateryje vandens paviršiuje ar žemiau jo pasimato naftos pėdsakų, valstybių, šios Konvencijos Šalių, vyriausybės, kiek tai pagrįstai įmanoma, nedelsdamos pradeda tyrimą siekdamos nustatyti, ar buvo pažeisti šios taisyklės reikalavimai. Tyrimas turėtų apimti, konkrečiai, vėjo ir jūros sąlygas, laivo plaukimo kelią ir greitį, kitus galimus netoliese matomų pėdsakų šaltinius ir bet kokius susijusius įrašus apie naftos išleidimą.

8. Išmetant likučius į jūrą, juose neturi būti chemikalų ar kitokių medžiagų tokiais kiekiais ar tokios koncentracijos, kurie yra pavojingi jūros aplinkai, arba chemikalų ar kitokių medžiagų, naudojamų apeinant šioje taisyklėje nurodytas išmetimo sąlygas.

9. Naftos likučiai, kurie laikantis šios taisyklės negali būti išmesti į jūrą, turi būti laikomi laive, o vėliau išleidžiami į priėmimo įrenginius.

35 taisyklė

Plovimo žalia nafta tvarka

1. Kiekvienas naftos tanklaivis, kuriame įrengta plovimo žalia nafta sistema, turi turėti Tvarkos ir įrangos vadovą^*, kuriame išdėstyta sistema ir įranga, taip pat apibūdinama eksploatavimo tvarka. Toks Vadovas turi atitikti Administracijos nustatytus reikalavimus ir jame turi būti visa informacija, išdėstyta šio Priedo 33 taisyklės 2 dalyje nurodytose techninėse sąlygose. Tais atvejais, kai techninėse sąlygose padaromas pakeitimas, susijęs su plovimo žalia nafta sistema, atitinkamai turi būti pakeistas ir Tvarkos ir įrangos vadovas.

2. Dėl krovininių cisternų naudojimo balastui prieš kiekvieną balastinį reisą žalia nafta turi būti išplautas pakankamas kiekis krovininių cisternų tam, kad atsižvelgiant į tanklaivio prekybos paskirtį ir orų prognozes balasto vanduo būtų pilamas tik į tas krovinines cisternas, kurios buvo išplautos naudojant plovimo žalia nafta medžiagas.

3. Išskyrus atvejus, kai naftos tanklaivis veža žalią naftą, kuri netinka plovimui žalia nafta, naftos tanklaivis eksploatuoja plovimo žalia nafta sistemą remiantis Tvarkos ir įrangos vadovu.

36 taisyklė

Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalis – Krovinio / balasto operacijos

1. Kiekviename tanklaivyje, kurio bendroji talpa yra 150 ir daugiau, turi būti Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalis (Krovinio / balasto operacijos). Naftos operacijų registracijos žurnalas, kuris gali būti ir laivo žurnalo dalis, turi būti tokios formos, kaip nurodyta šio Priedo III priedėlyje.

2. Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalis turi būti pildoma kiekvieną kartą, atliekant perpylimus iš vienos cisternos į kitą, jeigu tinkama, kai laive atliekama bet kuri iš toliau nurodytų krovinio / balasto operacijų:

2.1. naftos krovinio pakrovimas;

2.2. naftos krovinio vidinis perpylimas, kai laivas yra reise;

3.3. naftos krovinio iškrovimas;

2.4. krovininių cisternų ir cisternų, skirtų švariam balastui, pripildymas balasto;

2.5. krovininių cisternų valymas, įskaitant plovimą žalia nafta;

2.6. balasto išpylimas, išskyrus išpylimą iš izoliuoto balasto cisternų;

2.7. vandens išpylimas iš nusodinimo cisternų;

2.8. visų sklendžių ar panašių prietaisų uždarymas po išpylimo iš nusodinimo cisternų operacijų;

2.9. sklendžių, skirtų švaraus balasto cisternoms izoliuoti nuo krovinių, ir atskyrimo vamzdžių po išpylimo iš nusodinimo cisternų veiksmų, uždarymas;

2.10. likučių šalinimas.

3. Naftos tanklaiviuose, kurie nurodyti šio Priedo 34 taisyklės 6 dalyje, pildomoje Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalyje registruojamas visas naftos ir vandens, naudotų plovimui ir grąžintų į sandėliavimo cisterną, kiekis.

4. Tokiu atveju, kai išleidžiama nafta ar naftingasis mišinys, kaip nurodyta šio Priedo 4 taisyklėje, arba avariniu ar kitokiu išimtinio naftos išleidimo atveju, nenumatytu šioje taisyklėje, Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalyje turi būti daromas įrašas, nurodant išleidimo aplinkybes ir priežastis.

5. Kiekviena šios taisyklės 2 dalyje aprašyta operacija turi būti nedelsiant užfiksuota Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalyje, kad visi įrašai apie konkrečią operaciją žurnale būtų užbaigti. Po įrašu apie kiekvieną operaciją turi pasirašyti už konkrečią operaciją atsakingas pareigūnas ar pareigūnai, o kiekvieną užbaigtą puslapį turi pasirašyti laivo kapitonas. Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalies įrašai turi būti daromi bent viena kuria iš anglų, prancūzų ar ispanų kalbų. Tais atvejais, jeigu įrašai daromi taip pat ir valstybės, su kurios vėliava turi teisę plaukioti laivas, kalba, ja reikės vadovautis kilus ginčų ar atsiradus netikslumų.

6. Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalyje turi būti fiksuojamos visos naftos išleidimo stebėjimo ir kontrolės sistemos klaidos.

7. Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalis turi būti visą laiką, kai įmanoma, laikoma lengvai pasiekiamoje vietoje, kad ją būtų galima patikrinti, ir turi būti laikoma laive, išskyrus atvejus, kai laivas yra velkamas be įgulos. Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalis turi būti saugoma trejus metus po to, kai joje padaromas paskutinis įrašas.

8. Šios Konvencijos Šalies valstybės kompetentinga institucija gali tikrinti bet kurio laivo, kuriam taikomas šis Priedas, Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalį laive, kai šis yra tos valstybės uoste arba jūros terminale, pasidaryti bet kurio žurnalo įrašo kopiją ir prašyti laivo kapitono patvirtinti tokios įrašo kopijos tikrumą. Bet kuri taip padaryta kopija, patvirtinta laivo kapitono kaip tikra laivo Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalies įrašo kopija, priimtina bet kokioje teisminėje procedūroje kaip įraše nurodytų faktų tikrumo įrodymas. Kompetentinga institucija turi kuo greičiau atlikti Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalies patikrinimą ir paimti patvirtintą kopiją remiantis šia dalimi, kad laivas nebūtų nepagrįstai užlaikytas.

9. Naftos tanklaiviuose, kurių bendroji talpa yra mažesnė nei 150, eksploatuojamuose remiantis šio Priedo 34 taisyklės 6 dalimi, pildomas atitinkamas Naftos operacijų registracijos žurnalas, kurio reikalavimus rengia Administracija.

5 SKYRIUS

TARŠOS PREVENCIJA AVARINIU TARŠOS NAFTA ATVEJU

37 taisyklė

Laivo avarinis taršos nafta likvidavimo planas

1. Kiekviename naftos tanklaivyje, kurio bendroji talpa yra 150 ir didesnė, ir kiekviename kitame laive, kuris nėra naftos tanklaivis ir kurio bendroji talpa yra 400 ir didesnė, turi būti Administracijos patvirtintas laivo avarinis taršos nafta likvidavimo planas.

2. Toks planas turi būti parengtas remiantis Organizacijos parengtomis Gairėmis^*, kurių tekstas darbo kalba yra surašomas laivo kapitono ir pareigūnų. Plane turi būti bent šios dalys:

2.1. Procedūra, kurios turi laikytis kapitonas ar kiti asmenys, atsakingi už laivo pranešimą apie taršos nafta atvejį, kaip to reikalaujama pagal šio Konvencijos I Protokolo 8 dalį, remiantis Organizacijos parengtomis Gairėmis^†;

2.2. Institucijų ar asmenų, su kuriais reikia susisiekti taršos nafta atveju, sąrašas;

2.3. Išsamus veiksmų, kurių nedelsdami turi imtis laive esantys asmenys, siekdami sumažinti ar kontroliuoti naftos išleidimą dėl tokio įvykio, aprašymas;

2.4. Laivo veiksmų koordinavimo su nacionalinėmis ir vietos valdžios institucijomis kovojant su tarša procedūros ir laivo buvimo vieta.

3. Laivuose, kuriems taip pat taikoma šios Konvencijos II Priedo 17 taisyklė, toks Planas gali būti sujungtas su Laivo avariniu taršos nuodingomis skystomis medžiagomis likvidavimo planu, kurio reikia pagal šios Konvencijos II Priedo 17 taisyklę. Tokiu atveju tokio plano pavadinimas turi būti „Laivo avarinis taršos likvidavimo planas“.

4. Visi naftos tanklaiviai, kurių dedveitas yra 5 000 tonų ar daugiau, turi turėti tinkamą prieigą prie kompiuterizuotų laivo avarinio stovumo, kai laivas yra krante, ir likutinio sandaros stiprio skaičiavimo programų.

6 SKYRIUS

PRIĖMIMO ĮRENGINIAI

38 taisyklė

Priėmimo įrenginiai

A. Priėmimo įrenginiai už specialių teritorijų ribų

1. Kiekvienos valstybės, šios Konvencijos Šalies, Vyriausybė įsipareigoja naftos pakrovimo terminaluose, remonto uostuose ir kituose uostuose, kuriuose laivai turi išpilti naftingus likučius, turėti tokių likučių ir naftingųjų mišinių, kurie lieka naftos tanklaiviuose ir kituose laivuose, priėmimo įrenginius, kad jie atitiktų^‡ jais besinaudojančių laivų, jų be reikalo neužlaikant, poreikius.

2. Remiantis šios taisyklės 1 dalimi, priėmimo įrenginiai turi būti numatyti:

2.1. visuose uostuose ir terminaluose, kuriuose žalia nafta kraunama į naftos tanklaivius, kai tokie tanklaiviai prieš pat atvykdami į uostą ar terminalą buvo balastiniame reise, trukusiame ne daugiau kaip 72 valandas ir kurio atstumas buvo ne didesnis kaip 1 200 jūrmylių;

2.2. visuose uostuose ir terminaluose, kuriuose yra kraunama kitokia nei piltinė žalia nafta, vidutiniškai po daugiau nei 1 000 tonų per dieną;

2.3. visuose uostuose, kuriuose yra laivų remonto aikštelės ar cisternų valymo įrenginiai;

2.4. visuose uostuose ir terminaluose, kuriuose yra paruošiami laivai, turintys cisternas nuosėdoms, kaip reikalaujama šio Priedo 12 taisyklėje;

2.5. visuose uostuose, kuriuose negalima išpilti naftingo triumo vandens ir kitų triumo likučių, remiantis šio Priedo 15 taisykle;

2.6. visuose krovinių pakrovimo didmeniniais kiekiais uostuose, kuriuose negalima išpilti naftos likučių iš tanklaivių-balkerių , remiantis šio Priedo 34 taisykle.

3. Priėmimo įrenginių pajėgumai turi būti tokie:

3.1. Žalios naftos pakrovimo terminalai turi turėti pakankamo pajėgumo priėmimo įrenginius, kad galėtų priimti naftą ir naftinguosius mišinius, kurių negalima išleisti remiantis šio Priedo 34 taisyklės 1 dalimi iš visų naftos tanklaivių, kai jie yra reise, kaip apibūdinta šios taisyklės 2 dalies 1 punkte.

3.2. Šios taisyklės 2 dalies 2 punkte nurodyti pakrovimo uostai ir terminalai turi turėti pakankamo pajėgumo priėmimo įrenginius, kad galėtų priimti naftą ir naftinguosius mišinius, kurių negalima išleisti remiantis šio Priedo 34 taisyklės 1 dalimi iš naftos tanklaivių, kuriuose yra kraunama kitokia nei piltinė žalia nafta.

3.3. Visi uostai, kuriuose yra laivų remonto aikštelės ar cisternų valymo įrenginiai, turi turėti pakankamo pajėgumo priėmimo įrenginius, kad galėtų priimti visus likučius ir naftinguosius mišinius, kurie lieka laive prieš tai, kai laivas atplaukia į tokią aikštelę ar įrenginį.

3.4. Visi pagal šios taisyklės 2 dalies 4 punktą uostuose ir terminaluose esantys įrenginiai turi pajėgti priimti visus likučius iš visų laivų, kaip galima pagrįstai to tikėtis tokiuose uostuose ir terminaluose, remiantis šio Priedo 12 taisykle.

3.5. Visi uostuose ir terminaluose esantys įrenginiai remiantis šia taisykle turi būti pakankamai pajėgūs priimti naftingą triumo vandenį ir kitus likučius, kurie negali būti išpilti remiantis šio Priedo 15 taisykle.

3.6. Krovinių pakrovimo didmeniniais kiekiais uostuose esantys įrenginiai turi būti suprojektuoti atsižvelgiant į specialius poreikius, susijusius su tanklaiviais-balkeriais.

B. Priėmimo įrenginiai specialiose teritorijose

4. Kiekvienos valstybės, šios Konvencijos Šalies, kurios kranto linija ribojasi su bet kuria specialia teritorija, Vyriausybė užtikrina, kad visi naftos pakrovimo terminalai ir remonto uostai, esantys specialioje teritorijoje, turėtų įrenginius, galinčius priimti ir tvarkyti visą nešvarų balastą ir cisternų plovimo vandenį iš naftos tanklaivių. Be to, visi uostai, esantys specialioje teritorijoje, turi turėti tinkamus^* priėmimo įrenginius, kad galėtų priimti kitus likučius ir naftinguosius mišinius iš visų laivų. Tokie įrenginiai turi būti pakankamai pajėgūs aprūpinti laivus be reikalo jų neužlaikant.

5. Kiekvienos valstybės, šios Konvencijos Šalies, Vyriausybė, kurios jurisdikcijai priklauso išėjimas į jūrą su žemu gelmės kontūru, dėl kurio gali būti būtina sumažinti grimzlę išleidžiant balastą, turi užtikrinti šios taisyklės 4 dalyje numatytų įrenginių buvimą, tačiau su išlyga, kad laivai, kuriems reikia išleisti krovinio likučius ar nešvarų balastą, gali būti šiek tiek užgaišinti.

6. Raudonosios jūros teritorijai, Persijos įlankos teritorijai, Adeno įlankos teritorijai ir Arabijos jūros Omano teritorijai taikomos šios nuostatos:

6.1. Susijusios Šalys praneša Organizacijai apie priemones, kurių jos ėmėsi remiantis šios taisyklės 4 ir 5 dalių nuostatomis. Gavusi pakankamai pranešimų, Organizacija turi nustatyti datą, nuo kurios įsigalioja šio Priedo 15 ir 34 taisyklėse nustatyti reikalavimai dėl išleidžiamų medžiagų svarstomose teritorijose. Organizacija praneša visoms Šalims apie taip paskirtą datą likus ne mažiau kaip dvylikai mėnesių iki tos datos.

6.2. Laikotarpiu nuo šios Konvencijos įsigaliojimo dienos ir taip nustatytos datos specialiose teritorijose plaukiojantys laivai turi atitikti šio Priedo 15 ir 34 taisykles, kiek tai susiję su medžiagų išleidimu už specialių teritorijų ribų.

6.3. Po tokios datos naftos tanklaiviai, kraunantys krovinius specialiose teritorijose esančiuose uostuose, kai tokių įrenginių dar nėra, turi visiškai atitikti šio Priedo 15 ir 34 taisyklių reikalavimus, kiek tai susiję su medžiagų išleidimu specialiose teritorijose. Tačiau naftos tanklaiviai, įplaukiantys į šias specialias teritorijas pasikrauti ar iškrauti krovinio, turi stengtis į teritoriją įvežti tik švarų balastą.

6.4. Po datos, nuo kurios įsigalioja reikalavimai svarstomoje specialioje teritorijoje, kiekviena Šalis praneša Organizacijai, kad ši suinteresuotoms Šalims perduotų informaciją apie bet kokius atvejus, kai įrenginiai gali būti netinkamai įrengti.

6.5. Praėjus metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo datos, turi būti įrengti bent šios taisyklės 1, 2 ir 3 dalyse numatyti priėmimo įrenginiai.

7. Neatsižvelgiant į šios taisyklės 4, 5 ir 6 dalis, Antarkties teritorijoje taikomos šios taisyklės:

7.1. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, iš kurių uostų laivai išplaukia en route į ar atplaukia iš Antarkties teritorijos, Vyriausybė įsipareigoja užtikrinti, kad kuo greičiau būtų įrengti priėmimo įrenginiai, galintys priimti visas nuosėdas, nešvarų balastą, cisternų plovimo vandenį ir kitus naftingus likučius bei mišinius iš visų laivų, taip juos aprūpinant ir jų neužgaišinant.

7.2. Kiekvienos valstybės, šios Konvencijos Šalies, Vyriausybė užtikrina, kad visi su jos vėliava turintys teisę plaukioti laivai, prieš išplaukdami į Antarkties teritoriją, turi cisterną ar cisternas, kurių talpa yra pakankama, kad laive būtų galima laikyti visas nuosėdas, nešvarų balastą, cisternų plovimo vandenį ir kitus naftingus likučius bei mišinius, kol laivas plaukioja toje teritorijoje, ir yra sudarę susitarimus išleisti tokius naftingus likučius priėmimo įrenginiuose, kai išplaukia iš tokios teritorijos.

C. Bendrieji reikalavimai

8. Šalys praneša Organizacijai, kad ši informaciją apie bet kokius atvejus perduotų suinteresuotoms Šalims, kai šioje taisyklėje numatyti įrenginiai gali būti netinkamai įrengti.

7 SKYRIUS

SPECIALŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI FIKSUOTOMS AR PLŪDURIUOJANČIOMS PLATFORMOMS

39 taisyklė

Specialūs reikalavimai, taikomi fiksuotoms ar plūduriuojančioms platformoms

1. Ši taisyklė taikoma fiksuotoms ar plūduriuojančioms platformoms, įskaitant gręžimo įrenginius, plūdriuosius produkcijos, sandėliavimo ir iškrovimo įrenginius (FPSO), naudojamus jūros produkcijai ir naftai sandėliuoti, bei plūdriuosius sandėliavimo vienetus (FSU), naudojamus pagamintai naftai sandėliuoti jūroje.

2. Fiksuotos ar plūdriosios platformos, naudojamos jūros dugno mineraliniams ištekliams tyrinėti, eksploatuoti ir panašiems veiksmams, ir kitos platformos turi atitikti šio Priedo reikalavimus, taikomus laivams, kurių bendroji talpa yra 400 ir daugiau, ir kurie nėra naftos tanklaiviai, išskyrus šiuos reikalavimus:

2.1. juose, jei įmanoma, turi būti įranga, kurios reikalaujama pagal šio Priedo 12 ir 14 taisykles;

2.2. juose turi būti registruojamos visos operacijos, susijusios su nafta ar naftingaisiais mišiniais, Administracijos patvirtinta forma;

2.3. atsižvelgiant į šio Priedo 4 taisyklės nuostatas, draudžiamas naftos ar naftingųjų mišinių išleidimas į jūrą, išskyrus atvejus, kai naftos kiekis nepraskiestame išleidžiamame mišinyje neviršija 15 ppm.

3. Tikrindamos, ar FPSO arba FSU platformos atitinka šio Priedo reikalavimus, administracijos turi atsižvelgti ne tik į tai, ar laikomasi 2 dalies, bet ir ar laikomasi Organizacijos parengtų gairių^* reikalavimų.

I PRIEDO PRIEDĖLIAI

I priedėlis. Naftos produktų sąrašas

II priedėlis. TTNP liudijimo ir jo priedų formos

III priedėlis. Naftos operacijų registracijos žurnalo forma

I PRIEDĖLIS

NAFTOS PRODUKTŲ SĄRAŠAS^{^[3]}

Bitumo tirpalai

Maišymo medžiagos

Dangos emulsija

Tiesioginio išgavimo likučiai

Tepaliniai produktai

Išvalyta nafta

Žalia nafta

Mišiniai su žalia nafta

Dyzelinas

Kuras Nr. 4

Kuras Nr. 5

Kuras Nr. 6

Mazuto likučiai

Kelių nafta

Transformatorių nafta

Aromatiniai aliejai (išskyrus augalinį aliejų)

Tepalinė alyva ir maišymo medžiagos

Mineralinė alyva

Mašinų alyva

Sutepimo priemonės

Veleno alyva

Turbininė alyva

Distiliatai

Tiesioginio distiliavimo

Pliūpsnio pagreitinimo medžiagos

Gazolis

Krekingo benzinas

Gazolio maišymo medžiagos

Alkilatas – kuras

Riformingo benzinas (reformatas)

Polimerai – kuras

Gazolis

Gazolis (natūralus)

Automobilių

Aviacijos

Tiesioginio distiliavimo

Naftos kuras Nr. 1 (žibalas)

Naftos kuras Nr. 1-D

Naftos kuras Nr. 2

Naftos kuras Nr. 2-D

Reaktyvinis kuras

JP-1 (žibalas)

JP-3

JP-4

JP-5 (sunkusis žibalas)

Turbininis kuras

Žibalas

Mineralinis spiritas

Nafta

Tirpiklis

Benzinas

Distiliuota nafta

II PRIEDĖLIS

TTNP LIUDIJIMO IR JO PRIEDŲ FORMOS

TARPTAUTINIS TARŠOS NAFTA PREVENCIJOS LIUDIJIMAS

(Pastaba. Šis Liudijimas turi būti pateikiamas kartu su Konstrukcijos ir įrangos registracijos žurnalu)

Išduotas pagal 1973 m. Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos su pakeitimais, padarytais jos 1978 m. Protokolu su pakeitimais (toliau – Konvencija).

Išdavė

…………………………………………………………………………………………………

(visas valstybės pavadinimas)

Vyriausybės įgaliojimu

……………………………………………………………………………………………….....

(visas kompetentingo asmens ar organizacijos, įgaliotos remiantis Konvencijos nuostatomis, pavadinimas)

Išsami informacija apie laivą^{^[4]}

Laivo pavadinimas ……………………………………………………………

Skiriamieji skaičiai arba raidės ……………………………………………………………

Registracijos uostas ……………………………………………………………

Bendroji talpa ……………………………………………………………

Laivo dedveitas (tonomis)^{^[5]} ........................................…………………………………

IMO numeris^{^[6]} ……………………………………………………………

Laivo tipas^{^[7]}

Naftos tanklaivis

Kitoks laivas nei naftos tanklaivis, kuriame yra krovininės cisternos pagal Konvencijos I priedo 2 taisyklės 2 dalį.

Kitoks laivas nei nurodyta pirmiau.

ŠIUO LIUDIJIMU PATVIRTINAMA, KAD:

1. Laivo apžiūra atlikta remiantis Konvencijos I priedo 6 taisykle.

2. Atlikus apžiūrą nustatyta, kad laivo sandara, įranga, sistemos, mechanizmai, priemonės, medžiagos ir laivo būklė visais atžvilgiais yra tinkami, ir kad laivas atitinka visus jam taikomus Konvencijos I priedo reikalavimus.

Šis liudijimas galioja iki ......................................................^{^[8]}

atsižvelgiant į apžiūras, atliekamas remiantis Konvencijos I priedo 6 taisyklės reikalavimais.

Apžiūros, kuria grindžiamas šis liudijimas, atlikimo data (mmmm/mm/dd)...............................

Išduota.....................................................................

(vieta)

............................................................ ....................................................................

(išdavimo data) (pareigūno, įgalioto išduoti liudijimą, parašas)

(Institucijos spaudas arba antspaudas)

PATVIRTINIMAS DĖL METINĖS IR TARPINĖS APŽIŪROS

ŠIUO DOKUMENTU PATVIRTINAMA, kad atlikus pagal Konvencijos I priedo 6 taisyklę reikalaujamą apžiūrą nustatyta, kad laivas atitinka jam taikomas Konvencijos nuostatas:

Metinė apžiūra: Pasirašė ...............................................................................................

(tinkamai įgalioto asmens parašas)

Vieta ...............................................................................................

Data ...............................................................................................

(Institucijos spaudas arba antspaudas)

Metinė / tarpinė apžiūra^{^[9]}: Pasirašė ...............................................................................................

(tinkamai įgalioto asmens parašas)

Vieta ...............................................................................................

Data ...............................................................................................

(Institucijos spaudas arba antspaudas)

Metinė / tarpinė apžiūra*: Pasirašė ...............................................................................................

(tinkamai įgalioto asmens parašas)

Vieta ...............................................................................................

Data ...............................................................................................

(Institucijos spaudas arba antspaudas)

Metinė apžiūra: Pasirašė ...............................................................................................

(tinkamai įgalioto asmens parašas)

Vieta ...............................................................................................

Data ...............................................................................................

(Institucijos spaudas arba antspaudas)

METINĖ / TARPINĖ APŽIŪRA,

REMIANTIS 10 TAISYKLĖS 8 DALIES 3 PUNKTU

ŠIUO DOKUMENTU PATVIRTINAMA, kad atlikus pagal Konvencijos I priedo 10 taisyklės 8 dalies 3 punktą reikalaujamą metinę / tarpinę^{^[10]} apžiūrą, nustatyta, kad laivas atitinka jam taikomas Konvencijos nuostatas.

Pasirašė ...............................................................................................

(tinkamai įgalioto asmens parašas)

Vieta ...............................................................................................

Data ...............................................................................................

(Institucijos spaudas arba antspaudas)

LIUDIJIMO GALIOJIMO PRATĘSIMO PATVIRTINIMAS, KAI LIUDIJIMAS GALIOJA TRUMPIAU NEI 5 METUS, TAIKANT 10 TAISYKLĖS 3 DALĮ

Laivas atitinka jam taikomas Konvencijos nuostatas ir šis Liudijimas, remiantis Konvencijos I priedo 10 taisyklės 3 dalimi, laikomas galiojančiu iki ......................................................

Pasirašė ...............................................................................................

(tinkamai įgalioto asmens parašas)

Vieta ...............................................................................................

Data ...............................................................................................

(Institucijos spaudas arba antspaudas)

LIUDIJIMO PATVIRTINIMAS ATLIKUS ATNAUJINIMO APŽIŪRĄ, KAI TAIKOMA 10 TAISYKLĖS 4 DALIS

Laivas atitinka jam taikomas Konvencijos nuostatas ir šis Liudijimas, remiantis Konvencijos I priedo 10 taisyklės 4 dalimi, laikomas galiojančiu iki..................................................

Pasirašė ..............................................................................................

(tinkamai įgalioto asmens parašas)

Vieta ....................................................................................................................

Data ....................................................................................................................

(Institucijos spaudas arba antspaudas)

LIUDIJIMO GALIOJIMO PRATĘSIMO PATVIRTINIMAS IKI LAIVO ATPLAUKIMO Į UOSTĄ, KURIAME BUS ATLIEKAMA JO APŽIŪRA, ARBA, KAI SUTEIKIAMAS PAPILDOMAS TERMINAS, TAIKANT 10 TAISYKLĖS 5 ARBA 6 DALĮ

Šis Liudijimas, remiantis Konvencijos I priedo 10 taisyklės 5 arba 6 dalimi,^{^[11]} laikomas galiojančiu iki ..........................................................

Pasirašė ...............................................................................................

(tinkamai įgalioto asmens parašas)

Vieta ...............................................................................................

Data ...............................................................................................

(Institucijos spaudas arba antspaudas)

PATVIRTINIMAS DĖL SUKAKTIES DATOS PRATĘSIMO, KAI TAIKOMA 10 TAISYKLĖS 8 DALIS

Remiantis Konvencijos I priedo 10 taisyklės 8 dalimi, naujoji sukakties data yra .............................................................................

Pasirašė ...............................................................................................

(tinkamai įgalioto asmens parašas)

Vieta ...............................................................................................

Data ...............................................................................................

(Institucijos spaudas arba antspaudas)

Remiantis Konvencijos I priedo 10 taisyklės 8 dalimi, naujoji sukakties data yra ...............................................................

Pasirašė ...............................................................................................

(tinkamai įgalioto asmens parašas)

Vieta ...............................................................................................

Data ...............................................................................................

(Institucijos spaudas arba antspaudas)

A FORMA

Tarptautinio taršos nafta prevencijos liudijimo (TTNP liudijimo) priedas

KITOKIŲ NEI NAFTOS TANKLAIVIAI LAIVŲ SANDAROS IR ĮRANGOS REGISTRACIJOS ŽURNALAS

Pagal 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos su pakeitimais, padarytais jos 1978 m. Protokolu su pakeitimais (toliau – Konvencija), I priedo nuostatas.

Pastabos:

1. Ši forma skirta TTNP liudijime nurodytam trečiajam laivų tipui, t. y. „Kitoks laivas nei nurodyta pirmiau“. Naftos tanklaiviams ir kitokiems laivams nei naftos tanklaiviai, kuriuose yra krovininės cisternos pagal Konvencijos I priedo 2 taisyklės 2 dalį, skirta B forma.

2. Šis registracijos žurnalas visais atvejais pridedamas prie TTNP liudijimo. TTNP liudijimas visada turi būti laive.

3. Tais atvejais, kai originali registracijos žurnalo kalba yra kita nei anglų, prancūzų ar ispanų, liudijimo tekstas turi būti išverstas į vieną iš šių kalbų.

4. Langeliuose įrašai daromi arba dedant kryžiuką (x) prie atsakymų „taip“ ir „taikoma“, arba dedant brūkšnį (–) prie atsakymų „ne“ ir „netaikoma“.

5. Šiame registracijos žurnale minėtos taisyklės reiškia Konvencijos I priedo taisykles, o rezoliucijos reiškia Tarptautinės jūrų organizacijos priimtas rezoliucijas.

1. Išsami informacija apie laivą

1.1. Laivo pavadinimas ……………………………………………………………...

1.2. Skiriamieji skaičiai ar raidės ……………………………………………………………...

1.3. Registracijos uostas ……………………………………………………………...

1.4. Bendroji talpa ……………………………………………………………...

1.5. Pastatymo data:

1.5.1. Statybos sutarties sudarymo data………………………………………………………...

1.5.2. Kilio pastatymo data arba panašaus laivo statybos etapo data....………………………...

1.5.3. Laivo pastatymo data ……………………………………………………………...

1.6. Esminis techninis pertvarkymas (jei taikoma)

1.6.1. Techninio pertvarkymo sutarties sudarymo data ....................................................

1.6.2. Techninio pertvarkymo darbų pradžios data ....................................................

1.6.3. Techninio pertvarkymo darbų pabaigos data ....................................................

1.7. Laivas priimtas Administracijos kaip „laivas,

pastatytas 1979 m. gruodžio 31 d. arba anksčiau“

pagal 1 taisyklės 28 dalies 1 punktą dėl nenumatytų

priežasčių vėluojant pabaigti laivo statybą. □

2. Naftos išleidimo iš jėgainės skyriaus triumų

ir naftos kuro cisternų kontrolės įranga

(16 ir 14 taisyklės)

2.1. Balasto vandens vežimas naftos kuro cisternose:

2.1.1. Įprastomis sąlygomis laivas gali vežti balasto vandenį naftos kuro cisternose □

2.2. Laive esančios naftos filtravimo įrangos rūšis:

2.2.1. Naftos filtravimo (15 ppm) įranga (14 taisyklės 6 dalis) □

2.2.2. Naftos filtravimo (15 ppm) įranga su aliarmo

ir automatinio sustabdymo prietaisais (14 taisyklės 7 dalis) □

2.3. Patvirtinimo standartai^{^[12]}:

2.3.1. Atskyrimo / filtravimo įranga:

2.3.1.1. patvirtinta remiantis Rezoliucija Nr. A.293(X) □

2.3.1.2. patvirtinta remiantis Rezoliucija Nr. MEPC.60(33) □

2.3.1.3. patvirtinta remiantis Rezoliucija Nr. MEPC.107(49) □

2.3.1.4. patvirtinta remiantis Rezoliucija Nr. A.233(VII) □

2.3.1.5. patvirtinta remiantis nacionaliniais standartais,

ne pagal Rezoliuciją Nr. A.393(X) ar A.233(VII) □

2.3.1.6. nepatvirtinta.

2.3.2. Procedūros pagrindas patvirtintas remiantis Rezoliucija Nr. A.444(XI) □

2.3.3. Naftos kiekio sudėtyje matavimo prietaisas:

2.3.3.1. patvirtintas remiantis Rezoliucija Nr. A.393(X) □

2.3.3.2. patvirtintas remiantis Rezoliucija Nr. MEPC.60(33) □

2.3.3.3. patvirtintas remiantis Rezoliucija Nr. MEPC.107(49). □

2.4. Didžiausias sistemos našumas yra ....................... m³/h.

2.5. Atsisakymas taikyti 14 taisyklę:

2.5.1. Laivo atsisakymas pagal 14 taisyklės 5 dalį taikyti 14 taisyklės 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus.

2.5.1.1. Laivas plaukioja išimtinai specialioje (-iose) zonoje (-ose) □

2.5.1.2. Laivas yra sertifikuotas pagal Tarptautinį greitaeigių laivų

saugos kodeksą ir teikia reguliarias paslaugas bei grįžta į tą pačią vietą

ne vėliau kaip po 24 valandų. □

2.5.2. Laivas turi turėti surinkimo cisterną (-as) visam laive

esančiam naftingam triumo vandeniui laikyti: □

Cisternos identifikavimas

Cisternos vieta

Talpa (m³)

Rėmas (nuo … iki)

Šoninė padėtis

Talpa iš viso

[arba visa talpa]:………………………. m³

3. Naftos likučių (nuosėdų) laikymo ir išpylimo priemonės (12 taisyklė) ir triumo vandens laikymo cisterna (-os)^{^[13]}

3.1. Laive yra naftos likučių (nuosėdų) cisternos:

Cisternos identifikavimas

Cisternos vieta

Talpa (m³)

Rėmas (nuo … iki)

Šoninė padėtis

Talpa iš viso:…………… m³

3.2. Be nuosėdų cisternos, laive yra šios likučių šalinimo priemonės:

3.2.1. Naftos likučių deginimo krosnis, pajėgumas ............. l/h □

3.2.2. Pagalbinis vandens šildytuvas, kuriame galima deginti naftos likučius □

3.2.3. Cisterna, kurioje sumaišomi naftos likučiai su mazutu, talpa ........... m3 □

3.2.4. Kitos priimtinos priemonės ............................................................. □

3.3. Laive yra naftingo triumo vandens laikymo cisterna (-os):

Cisternos identifikavimas

Cisternos vieta

Talpa (m³)

Rėmas (nuo … iki)

Šoninė padėtis

Talpa iš viso:………………………. m³

4. Standartinė išleidimo vamzdžio jungtis

(13 taisyklė)

4.1. Laive yra vamzdynas, kuriuo galima išleisti naftos likučius

iš jėgainės skyriaus triumų ir nuosėdas į priėmimo įrenginius,

turintis standartinę išleidimo vamzdžio jungtį, kaip nustatyta 13 taisyklėje □

5. Laivo avarinis taršos nafta / taršos likvidavimo planas

(37 taisyklė)

5.1. Laive yra laivo avarinis taršos nafta likvidavimo planas,

kaip nustatyta 37 taisyklėje □

5.2. Laive yra laivo avarinis taršos likvidavimo planas,

kaip nustatyta 37 taisyklės 3 dalyje □

6. Išimtys

6.1. Administracija suteikė šios Konvencijos I priedo 3 skyriaus taikymo išimtį, remiantis 3 taisyklės 1 dalimi, dėl įrenginių, išvardytų..........................................................................................

.....................................................................................................................................................

....................................................................................................dalyje (-se) □

7. Atitikmenys (5 taisyklė)

7.1. Administracija patvirtino tam tikrų įrenginių,

nurodytų šio registracijos žurnalo ....................................dalyse, atitikmenis

taikant tam tikrus I priedo reikalavimus. □

ŠIUO DOKUMENTU PATVIRTINAMA, kad šis registracijos žurnalas yra visais atžvilgiais teisingas.

Išduota .........................................................................................................................

(registracijos žurnalo išdavimo vieta)

............................................. .....................................................................

(Asmens, tinkamai įgalioto išduoti registracijos žurnalą, parašas)

(Institucijos spaudas arba antspaudas)

B FORMA

Tarptautinio taršos nafta prevencijos liudijimo (TTNP liudijimo) priedas

NAFTOS TANKLAIVIŲ SANDAROS IR ĮRANGOS REGISTRACIJOS ŽURNALAS

Pagal 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos su pakeitimais, padarytais jos 1978 m. Protokolu su pakeitimais (toliau – Konvencija), I priedo nuostatas.

Pastabos:

1. Ši forma skirta TTNP liudijime nurodytiems pirmiesiems dviejų tipų laivams, t. y. „naftos tanklaivis“ ir „kitoks laivas nei naftos tanklaivis, kuriame yra krovininės cisternos pagal Konvencijos I priedo 2 taisyklės 2 dalį“. Trečio tipo laivui, kaip nurodyta TTNP liudijime, naudojama A forma.

2. Šis registracijos žurnalas visais atvejais pridedamas prie TTNP liudijimo. TTNP liudijimas visada turi būti laive.

3. Tais atvejais, kai originali registracijos žurnalo kalba yra ne anglų, prancūzų ar ispanų, jo įrašai turi būti išversti į vieną iš šių kalbų.

4. Langeliuose įrašai daromi arba dedant kryžiuką (x) prie atsakymų „taip“ ir „taikoma“, arba dedant brūkšnį (–) prie atsakymų „ne“ ir „netaikoma“.

5. Išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip, šiame registracijos žurnale minėtos taisyklės reiškia Konvencijos I priedo taisykles, o rezoliucijos reiškia Tarptautinės jūrų organizacijos priimtas rezoliucijas.

1. Išsami informacija apie laivą

1.1. Laivo pavadinimas ……………………………………………………………...

1.2. Skiriamieji skaičiai ar raidės ……………………………………………………………...

1.3. Registracijos uostas ……………………………………………………………...

1.4. Bendroji talpa ……………………………………………………………...

1.5. Laivo talpa ………………………………………………………...…m³

1.6. Laivo dedveitas ..................................................(tonų) (1 taisyklės 23 dalis)

1.7. Laivo ilgis …………………………………..(m) (1 taisyklės 19 dalis)

1.8. Pastatymo data:

1.8.1. Statybos sutarties sudarymo data ………………………………………………………...

1.8.2. Kilio pastatymo data arba panašaus laivo statybos etapo data…………………………...

1.8.3. Laivo pastatymo data ……………………………………………………………...

1.9. Esminis techninis pertvarkymas (jei taikoma)

1.9.1. Techninio pertvarkymo sutarties sudarymo data ....................................................

1.9.2. Techninio pertvarkymo darbų pradžios data ...................................................

1.9.3. Techninio pertvarkymo darbų pabaigos data ...................................................

1.10. Laivo statybos uždelsimas dėl nenumatytų priežasčių ...................................................

1.10.1. Laivas Administracijos priimtas kaip „laivas,

pastatytas 1979 m. gruodžio 31 d. arba anksčiau“

pagal 1 taisyklės 28 dalies 1 punktą

dėl nenumatytų priežasčių vėluojant pabaigti laivo statybą. □

1.10.2. Laivas, Administracijos priimtas kaip „laivas,

pastatytas 1982 m. birželio 1 d. arba anksčiau“

pagal 1 taisyklės 28 dalies 3 punktą

dėl nenumatytų priežasčių vėluojant pabaigti laivo statybą □

1.10.3. Laivas neprivalo atitikti 26 taisyklės nuostatų

dėl nenumatytų priežasčių vėluojant pabaigti laivo statybą □

1.11. Laivo tipas:

1.11.1. Žalios naftos tanklaivis □

1.11.2. Produktus vežantis laivas □

1.11.3. Produktus vežantis laivas, nevežantis mazuto

ar sunkiosios dyzelinės alyvos, kaip nurodyta

20 taisyklės 2 dalyje, arba tepalinės alyvos □

1.11.4. Žalią naftą / produktus vežantis laivas □

1.11.5. Tanklaivis-balkeris □

1.11.6. Laivas, kuris nėra naftos tanklaivis, vežantis krovinius,

patenkančius į Konvencijos I priedo 2 taisyklės 2 dalies taikymo sritį □

1.11.7. Naftos tanklaivis, skirtas 2 taisyklės 4 dalyje

nurodytiems produktams vežti □

1.11.8. Laivas, kuris pagal paskirtį yra „žalios naftos tanklaivis“,

eksploatuojamas su COW, taip pat kuris pagal paskirtį yra

„produktus vežantis laivas“, eksploatuojamas su CBT,

kuriam išduotas atskiras TTNP liudijimas □

1.11.9. Laivas, kuris pagal paskirtį yra „produktus vežantis laivas“,

eksploatuojamas su CBT, taip pat kuris pagal paskirtį yra

„žalios naftos tanklaivis“, eksploatuojamas su COW,

kuriam išduotas atskiras TTNP liudijimas □

2. Naftos išleidimo iš jėgainės skyriaus triumų ir

naftos kuro cisternų kontrolės įranga

(16 ir 14 taisyklės)

2.1. Balasto vandens vežimas naftos kuro cisternose:

2.1.1. Įprastomis sąlygomis laivas gali vežti

balasto vandenį naftos kuro cisternose □

2.2. Laive esančios naftos filtravimo įrangos rūšis:

2.2.1. Naftos filtravimo (15 ppm) įranga

(14 taisyklės 6 dalis) □

2.2.2. Naftos filtravimo (15 ppm) įranga su aliarmo

ir automatinio sustabdymo prietaisais

(14 taisyklės 7 dalis) □

2.3. Patvirtinimo standartai^{^[14]}:

2.3.1. Atskyrimo / filtravimo įranga:

2.3.1.1. patvirtinta remiantis Rezoliucija Nr. A.293(X) □

2.3.1.2. patvirtinta remiantis Rezoliucija Nr. MEPC.60(33) □

2.3.1.3. patvirtinta remiantis Rezoliucija Nr. MEPC.107(49) □

2.3.1.4. patvirtinta remiantis Rezoliucija Nr. A.233(VII) □

2.3.1.5. patvirtinta remiantis nacionaliniais standartais,

ne pagal Rezoliuciją Nr. A.393(X) ar Nr. A.233(VII) □

2.3.1.6. nepatvirtinta.

2.3.2. Procedūros blokas patvirtintas remiantis Rezoliucija Nr. A.444(XI) □

2.3.3. Naftos kiekio sudėtyje matavimo prietaisas:

2.3.3.1. patvirtintas remiantis Rezoliucija Nr. A.393(X) □

2.3.3.2. patvirtintas remiantis Rezoliucija Nr. MEPC.60(33) □

2.3.3.3. patvirtintas remiantis Rezoliucija Nr. MEPC.107(49). □

2.4. Didžiausias sistemos našumas yra ....................... m³/h.

2.5. Atsisakymas taikyti 14 taisyklę:

2.5.1. Laivo atsisakymas pagal 14 taisyklės 5 dalį taikyti 14 taisyklės 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus.

Laivas plaukioja išimtinai specialioje (-iose) teritorijoje (-ose) ........................................................................................... □

2.5.2. Laivas turi turėti surinkimo cisterną (-as) visam laive esančiam

naftingam triumo vandeniui laikyti: □

Cisternos identifikavimas

Cisternos vieta

Talpa (m³)

Rėmas (nuo … iki)

Šoninė padėtis

Talpa iš viso:………………………. m³

2.5.3. Vietoj surinkimo cisternos (-ų) laive yra

įranga triumo vandeniui perpilti į nusodinimo cisterną □

3. Naftos likučių (nuosėdų) laikymo ir išpylimo priemonės

(12 taisyklė) ir triumo vandens laikymo cisterna (-os) cisterna (-os)^{^[15]}

3.1. Laive yra tokios naftos likučių (nuosėdų) cisternos:

Cisternos identifikavimas

Cisternos vieta

Talpa (m³)

Rėmas (nuo … iki)

Šoninė padėtis

Talpa iš viso:………………………. m³

3.2. Be nuosėdų cisternų, laive yra šios likučių šalinimo priemonės:

3.2.1. Naftos likučių deginimo krosnis, pajėgumas ............. l/h □

3.2.2. Pagalbinis vandens šildytuvas, kuriame galima deginti naftos likučius □

3.2.3. Cisterna, kurioje sumaišomi naftos likučiai su mazutu, talpa ................. m3□

3.2.4. Kitos priimtinos priemonės ................................................................... □

3.3. Laive yra naftingo triumo vandens laikymo cisterna (-os):

Cisternos identifikavimas

Cisternos vieta

Talpa (m³)

Rėmas (nuo … iki)

Šoninė padėtis

Talpa iš viso:………………………. m³

4. Standartinė išleidimo vamzdžio jungtis

(13 taisyklė)

4.1. Laive yra vamzdynas, kuriuo galima išleisti naftos likučius

iš jėgainės skyriaus triumų ir nuosėdas į priėmimo įrenginius,

turintis standartinę išleidimo vamzdžio jungtį,

kaip nurodyta 13 taisyklėje □

5. Sandara (18, 19, 20, 23, 26, 27 ir 28 taisyklės)

5.1. Remiantis 18 taisyklės reikalavimais, laivas:

5.1.1. turi turėti SBT, PL ir COW □

5.1.2. turi turėti SBT ir PL □

5.1.3. turi turėti SBT □

5.1.4. turi turėti SBT arba COW □

5.1.5. turi turėti SBT arba CBT □

5.1.6. 18 taisyklės reikalavimai netaikomi □

5.2. Izoliuoto balasto cisternos (SBT):

5.2.1. laive yra SBT, kaip nustatyta 18 taisyklėje □

5.2.2. laive yra SBT, kaip nustatyta 18 taisyklėje,

kurios įrengtos apsauginėse vietose (PL)

pagal 18 taisyklės 12–15 dalių reikalavimus □

5.2.3. SBT yra išdėstytos taip:

Cisterna

Talpa (m³)

Cisterna

Talpa (m³)

Bendras tūris: ………………. m³

5.3. Švariam balastui skirtos cisternos (CBT):

5.3.1. Laive yra CBT, kaip nurodyta 18 taisyklės 8 dalyje,

ir jis gali būti eksploatuojamas kaip produktus vežantis laivas □

5.3.2. CBT yra išdėstytos taip:

Cisterna

Talpa (m³)

Cisterna

Talpa (m³)

Bendras tūris: ………………. m³

5.3.3. Laive yra galiojantis Švaraus balasto cisternų

eksploatavimo vadovas, priimtas ........................................ □

5.3.4. Laive yra bendras vamzdyno ir pumpavimo įrenginys CBT,

skirtas pripildyti balasto ir naftai paskirstyti ................................................ □

5.3.5. Laive yra atskiri nepriklausomi vamzdynų ir pumpavimo

įrenginiai CBT, skirti pripildyti balasto □

5.4. Plovimas žalia nafta (COW)

5.4.1. Laive yra COW sistema, kaip nurodyta 33 taisyklėje □

5.4.2. Laive yra COW sistema, kaip nurodyta 33 taisyklėje,

tačiau sistemos veiksmingumas nebuvo patvirtintas remiantis

33 taisyklės 1 dalimi ir Peržiūrėtomis COW techninėmis sąlygomis

(Rezoliucija Nr. A446(XI), pakeista rezoliucijomis Nr. A.497(XII) ir Nr. A.897(21)) □

5.4.3. Laive yra galiojantis Žalios naftos plovimo tvarkos ir įrangos

vadovas, priimtas .............................................................. □

5.4.4. Laivui netaikomas reikalavimas, tačiau jame yra COW,

kad atitiktų saugumo reikalavimus, kaip numatyta

Peržiūrėtose COW techninėse sąlygose

(Rezoliucija Nr. A446(XI), pakeista rezoliucijomis Nr. A.497(XII) ir Nr. A.897(21)) □

5.5. 18 taisyklės išimtis:

5.5.1. Laivas plaukioja prekybos maršrutais tik tarp ....................................................................

remiantis 2 taisyklės 5 dalies reikalavimais ir todėl

jam netaikomi 18 taisyklės reikalavimai □

5.5.2. Laivui taikoma speciali tvarka dėl balasto

remiantis 18 taisyklės 10 dalimi, todėl jam netaikomi

18 taisyklėje nustatyti reikalavimai □

5.6. Naftos tanklaivių dydžio ir įrengimo apribojimai (26 taisyklė) □

5.6.1. Laivas turi būti pastatytas taikant 26 taisyklės reikalavimus □

5.6.2. Laivas turi būti pastatytas taikant

26 taisyklės 4 dalies reikalavimus (žr. 2 taisyklės 2 dalį) □

5.7. Skyriai ir stovumas (28 taisyklė) □

5.7.1. Laivas turi būti pastatytas taikant 28 taisyklės reikalavimus □

5.7.2. Patvirtinta laivo sandara, pateikta informacija ir duomenys

pagal 28 taisyklės 5 dalį □

5.7.3. Laivas turi būti pastatytas taikant 27 taisyklės reikalavimus □

5.7.4. Laivui Administracijos patvirtinta rašytine tvarka

pateikta informacija ir duomenys, reikalaujami

pagal 27 taisyklę tanklaiviams-balkeriams □

5.8. Dvigubo korpuso sandara:

5.8.1. Laivas turi būti sukonstruotas taikant 19 taisyklės reikalavimus:

5.8.1.1. 3 dalies reikalavimus (dvigubo korpuso sandara) □

5.8.1.2. 4 dalies reikalavimus (vidutinio aukščio denio tanklaiviai,

turintys dvigubą šoninę sandarą) □

5.8.1.3. 5 dalies reikalavimus

(alternatyvūs Jūrų aplinkos apsaugos komiteto patvirtinti metodai) □

5.8.2. Laivas turi būti pastatytas taikant

19 taisyklės 6 dalies reikalavimus (dvigubo dugno reikalavimai) □

5.8.3. Laivui netaikomi 19 taisyklės reikalavimai □

5.8.4. Laivui taikoma 20 taisyklė ir

5.8.4.1. jis turi atitikti 19 taisyklės 2–5, 7 ir 8 dalių reikalavimus ir

28 taisyklės reikalavimus atsižvelgiant į 28 taisyklės 6 dalį

ne vėliau kaip .................................................. □

5.8.4.2. jį leidžiama eksploatuoti remiantis 20 taisyklės 5 dalimi iki …………….......... □

5.8.4.3. jį leidžiama eksploatuoti remiantis 20 taisyklės 7 dalimi iki …………............... □

5.8.5. Laivui netaikoma 20 taisyklė □

5.8.6. Laivui taikoma 21 taisyklė ir

5.8.6.1. jis turi atitikti 21 taisyklės 4 dalies reikalavimus

ne vėliau kaip .......................................... □

5.8.6.2. jį leidžiama eksploatuoti remiantis 21 taisyklės 5 dalimi iki ……………..... □

5.8.6.3. jį leidžiama eksploatuoti remiantis 21 taisyklės 6 dalies 1 punktu iki …............ □

5.8.6.4. jį leidžiama eksploatuoti remiantis 21 taisyklės 6 dalies 2 punktu iki ................. □

5.8.6.5. laivas atleistas nuo 21 taisyklės reikalavimų taikymo

remiantis 21 taisyklės 7 dalies 2 punktu □

5.8.7. Laivui netaikoma 21 taisyklė □

5.8.8. Laivui taikoma 22 taisyklė ir jis:

5.8.8.1. atitinka 22 taisyklės 2 dalies reikalavimus □

5.8.8.2. atitinka 22 taisyklės 3 dalies reikalavimus □

5.8.8.3. atitinka 22 taisyklės 5 dalies reikalavimus □

5.8.9. laivui netaikoma 22 taisyklė □

5.9. Atsitiktinis naftos išsiliejimas

5.9.1. Laivas atitinka 23 taisyklės reikalavimus □

6. Naftos laikymas laive (29, 31 ir 32 taisyklės)

6.1. Naftos išleidimo stebėjimo ir kontrolės sistema:

6.1.1. Laivas priskiriamas .............................................. tipo naftos tanklaiviams,

kaip apibrėžta Rezoliucijoje Nr. A.496(XII) arba Nr. A.586(14)^{^[16]}

(išbraukti, kas netinka) □

6.1.2. Naftos išleidimo stebėjimo ir kontrolės sistema patvirtinta

remiantis Rezoliucija MEPC.108(49)^{^[17]} □

6.1.3. Sistemą sudaro:

6.1.3.1. kontrolės blokas □

6.1.3.2.duomenų apdorojimo blokas □

6.1.3.3. skaičiavimo blokas □

6.1.4. Sistemą sudaro:

6.1.4.1. paleidžiamasis blokatorius □

6.1.4.2. automatinis stabdymo prietaisas. □

6.1.5. Naftos kiekio sudėtyje matavimo prietaisas yra patvirtintas

remiantis Rezoliucijoje Nr. A.393(X) arba Nr. A.586(14)^{^[18]}, arba

Nr. MEPC.108(49) nustatytomis sąlygomis (išbraukti, kas netinka), taikomomis:

6.1.5.1. žaliai naftai □

6.1.5.2. juodiesiems produktams □

6.1.5.3. baltiesiems produktams □

6.1.5.4. naftingoms nuodingoms skystoms medžiagoms,

išvardytoms pažymėjimo priede □

6.1.6. Laive yra naftos išleidimo stebėjimo

ir kontrolės sistemos tvarkos vadovas □

6.2. Nusodinimo cisternos:

Laive yra ………… krovinio likučiams skirtų cisternų,

kurių bendras tūris yra ........... m³, ir tai yra ............. %

naftos vežimo pajėgumo remiantis:

6.2.1.1. 29 taisyklės 2 dalies 3 punktu, □

6.2.1.2. 29 taisyklės 2 dalies 3 punkto 1 papunkčiu, □

6.2.1.3. 29 taisyklės 2 dalies 3 punkto 2 papunkčiu, □

6.2.1.4. 29 taisyklės 2 dalies 3 punkto 3 papunkčiu, □

6.2.2. Krovininės cisternos skirtos krovinio likučiams vežti □

6.3. Naftos / vandens sąveikos detektoriai:

6.3.1. Laive yra naftos / vandens sąveikos detektoriai, patvirtinti

remiantis Rezoliucijoje Nr. MEPC.5(XIII)^{^[19]} nustatytomis sąlygomis □

6.4. Išimtys iš 29, 31 ir 32 taisyklių:

6.4.1. Laivui netaikomi 29, 31 ir 32 taisyklėse nustatyti reikalavimai

remiantis 2 taisyklės 4 dalimi □

6.4.2. Laivui netaikomi 29, 31 ir 32 taisyklėse nustatyti reikalavimai

remiantis 2 taisyklės 2 dalimi □

6.5. Atsisakymas taikyti taisyklę:

6.5.1. Atsisakoma taikyti 31 ir 32 taisykles laivo atžvilgiu

remiantis 3 taisyklės 5 dalimi. Laivas išimtinai:

6.5.1.1. skirtas prekybai, remiantis 2 taisyklės 5 dalimi □

6.5.1.2. plaukioja specialioje (-iose) teritorijoje (-ose) ……………………….....

…………………………………………………………………………………… □

6.5.1.3. plaukioja reisais, kurie trunka ne ilgiau kaip 72 valandas

ir kurių atstumas yra ne didesnis kaip 50 jūrmylių nuo artimiausio kranto

už specialios (-ių) teritorijos (-ų) ribų ……………………………………………. □

7. Siurbimo, pumpavimo vamzdžiais ir išleidimo įrenginiai

(30 taisyklė)

7.1. Izoliuoto balasto išleidimo už borto angos įrengtos:

7.1.1. virš vaterlinijos □

7.1.2. žemiau vaterlinijos □

7.2. Švaraus balasto išleidimo už borto angos, kitos nei išleidimo vamzdis, įrengtos^{^[20]}:

7.2.1. virš vaterlinijos □

7.2.2. žemiau vaterlinijos □

7.3. Nešvaraus balasto vandens ar nafta užteršto vandens

iš krovininių cisternų skyrių išleidimo už borto angos,

kitos nei išleidimo vamzdis, įrengtos:

7.3.1. virš vaterlinijos □

7.3.2. žemiau vaterlinijos kartu su dalinės srovės leidimu

pagal 30 taisyklės 6 dalies 5 punktą □

7.3.3. žemiau vaterlinijos □

7.4. Naftos išleidimas iš visų krovininių siurblių ir naftos vamzdžių

(30 taisyklės 4 ir 5 dalys):

7.4.1. Visų krovininių siurblių ir naftos vamzdžių nusausinimo priemonės

po krovinio išpylimo:

7.4.1.1. išsiurbti nešvarumai gali būti išleidžiami

į krovininę cisterną arba nusodinimo cisterną □

7.4.1.2. įrengtas specialus mažo skersmens išleidimo į krantą vamzdis □

8. Laivo avarinis taršos nafta / taršos likvidavimo planas

(37 taisyklė)

8.1. Laive yra laivo avarinis taršos nafta likvidavimo planas

pagal 37 taisyklės reikalavimus □

8.2. Laive yra laivo avarinis taršos likvidavimo planas

pagal 37 taisyklės 3 dalies reikalavimus □

9. Išimtys

9.1. Administracija suteikė Konvencijos I priedo 3 skyriaus

taikymo išimtis remiantis 3 taisyklės 1 dalimi dėl įrenginių,

išvardytų šio registracijos žurnalo ........................................................... dalyje (-se) □

10. Atitikmenys (5 taisyklė)

10.1. Administracija patvirtino tam tikrų įrenginių,

nurodytų šio registracijos žurnalo ...................................................... dalyse,

atitikmenis taikant tam tikrus I priedo reikalavimus. □

ŠIUO DOKUMENTU PATVIRTINAMA, kad šis registracijos žurnalas yra visapusiškai teisingas.

Išduota .........................................................................................................................

(registracijos žurnalo išdavimo vieta)

............................................. .....................................................................

(Asmens, tinkamai įgalioto išduoti registracijos žurnalą, parašas)

(Institucijos spaudas arba antspaudas)

III PRIEDĖLIS

NAFTOS OPERACIJŲ REGISTRACIJOS ŽURNALO FORMA

NAFTOS OPERACIJŲ REGISTRACIJOS ŽURNALAS

I DALIS

Jėgainės skyriaus operacijos

(Visi laivai)

Laivo pavadinimas: ........................................................................................................................

Skiriamieji skaičiai ar raidės: .........................................................................................................

Bendroji talpa .................................................................................................................................

Laikotarpis nuo ........................................................... iki ..............................................................

Pastaba. Naftos operacijų registracijos žurnalo I dalis turi būti kiekviename tanklaivyje, kurio bendroji talpa yra 150 ir daugiau, ir kiekviename laive, kuris nėra naftos tanklaivis ir kurio bendroji talpa yra 400 ir daugiau. Šiame žurnale registruojamos atitinkamos jėgainės skyriuje atliekamos operacijos. Naftos tanklaiviuose taip pat turi būti Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalis, kurioje registruojamos atitinkamos krovinio / balasto operacijos.

Įžanga

Toliau šioje dalyje pateikiamas išsamus sąrašas jėgainės skyriaus operacijų, kurios prireikus turi būti registruojamos Naftos operacijų registracijos žurnalo I dalyje, remiantis 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos, pakeistos 1978 m. Protokolu, susijusiu su šia Konvencija (MARPOL 73/78), I priedo 17 taisykle. Veiksmai sugrupuoti į operacinius skirsnius, kurių kiekvienam yra suteikta kodinė raidė.

Atliekant įrašus Naftos operacijų registracijos žurnalo I dalyje, atitinkamuose stulpeliuose turi būti įrašoma operacijos data, operacijos kodinė raidė ir operacijos numeris, o tuščiose vietose chronologine tvarka pažymima reikiama išsami informacija.

Užbaigus kiekvieną operaciją turi būti pažymėta data, o po įrašu turi pasirašyti atsakingas pareigūnas ar pareigūnai. Laivo kapitonas pasirašo kiekviename užbaigtame lape.

Naftos Operacijų registracijos žurnalo I dalyje daroma daug nuorodų į naftos kiekį. Šių duomenų tikslumui poveikį turi ribotas cisternų matavimo prietaisų tikslumas, temperatūrų svyravimas bei klampa. Todėl atitinkamai turi būti apsvarstyti įrašai Naftos operacijų registracijos žurnalo I dalyje.

Įvykus avarijai ar kitais išimtiniais naftos išsiliejimo atvejais Naftos operacijų registracijos žurnalo I dalyje daromas įrašas nurodant išleidimo priežastis ir aplinkybes.

Naftos operacijų registracijos žurnalo I dalyje turi būti fiksuojamas bet koks naftos filtravimo įrangos gedimas.

Laivų, turinčių Tarptautinį taršos nafta prevencijos liudijimą, Naftos operacijų registracijos žurnalo I dalies įrašai turi būti daromi bent kuria viena anglų, prancūzų ar ispanų kalba. Tais atvejais, kai įrašai daromi taip pat ir valstybės, su kurios vėliava turi teisę plaukioti laivas, kalba, ja vadovaujamasi kilus ginčų ar atsiradus netikslumų.

Naftos operacijų registracijos žurnalo I dalis turi būti visą laiką, kai įmanoma, laikoma lengvai pasiekiamoje vietoje, kad ją būtų galima patikrinti, ir turi būti laikoma laive, išskyrus atvejus, kai laivas yra velkamas be įgulos. Naftos operacijų registracijos žurnalo I dalis turi būti saugoma trejus metus nuo tada, kai joje padaromas paskutinis įrašas.

Valstybės, šios Konvencijos Šalies, kompetentinga institucija gali tikrinti bet kurio laivo, kuriam taikomas šis Priedas, Naftos operacijų registracijos žurnalo I dalį laive, kai šis yra tos valstybės uoste arba jūros terminale, taip pat pasidaryti bet kurio žurnalo įrašo kopiją ir prašyti laivo kapitono patvirtinti tokios įrašo kopijos tikrumą. Bet kuri taip padaryta kopija, patvirtinta laivo kapitono, kaip tikra laivo Naftos operacijų registracijos žurnalo I dalies įrašo kopija, bet kokioje teisminėje procedūroje gali būti pateikiama kaip įraše nurodytų faktų tikrumo įrodymas. Kompetentinga institucija turi kuo greičiau atlikti Naftos operacijų registracijos žurnalo I dalies patikrinimą ir gauti patvirtintą kopiją remiantis šia dalimi, kad laivas nebūtų nepagrįstai užlaikytas.

PRIVALOMŲ REGISTRUOTI VEIKSMŲ SĄRAŠAS

A) Naftos kuro cisternų pripildymas balasto ar valymas

1. Balasto pripildomos (-ų) cisternos (-ų) identifikavimo požymiai.

2. Ar jos buvo išvalytos nuo paskutinio naftos pripildymo, ir, jeigu ne, pirmiau vežtos naftos rūšis.

3. Valymo procedūra:

3.1. laivo padėtis ir valymo pradžios ir pabaigos laikas;

3.2. nurodyti cisterną (-as), kuriai (-ioms) valyti taikytas vienas ar kitas metodas (skalavimas, garinimas, valymas naudojant chemines medžiagas; naudotų cheminių medžiagų rūšis ir kiekis, m³ ir t. t.);

3.3. cisternos (-ų), į kurią (-ias) perpiltas valymo vanduo, identifikavimo požymiai.

4. Pripildymas balasto:

4.1. laivo padėtis ir balasto pripildymo pradžios ir pabaigos laikas;

4.2. balasto kiekis, jeigu cisternos nebuvo išvalytos, m³.

B) Nešvaraus balasto ar valymo vandens išpylimas iš A skirsnyje nurodytų naftos kuro cisternų

5. Cisternos (-ų) identifikavimo požymiai.

6. Laivo padėtis pradėjus išpylimą.

7. Laivo padėtis baigus išpylimą.

8. Laivo greitis (-čiai) išpylimo metu.

9. Išpylimo metodas:

9.1. per 15 ppm įrenginį;

9.2. į priėmimo įrenginius.

10. Išleistas kiekis, m³.

C) Naftos likučių (nuosėdų ir kitų naftos likučių) surinkimas ir išpylimas

11. Naftos likučių surinkimas

Naftos likučių (nuosėdų ir kitų naftos likučių), kurie lieka laive, kiekis. Kiekis turėtų būti registruojamas kas savaitę^{^[21]} (tai reiškia, kad kiekis turi būti fiksuojamas kartą per savaitę, net kai reisas trunka ilgiau nei savaitę)

11.1. cisternos (-ų) identifikavimo požymiai ……………………………………………

11.2. cisternos (-ų) talpa …………………..…………………………………………..m³.

11.3.visas saugomas kiekis …………………………………………………………… m³.

12. Likučių šalinimo metodai.

Nurodyti šalinamų naftos likučių kiekį, ištuštintą cisterną (-as) ir visą cisternos (-ų) turinį, m³:

12.1. priėmimo įrenginiuose (nurodyti uostą)^{^[22]};

12.2. perpylus į kitą (kitas) cisterną (-as) (nurodyti cisterną (-as) ir visą cisternos (-ų) turinį);

12.3. sudeginus (nurodyti deginimo trukmę);

12.4. jei buvo taikomi kiti metodai (nurodyti kokie).

D) Jėgainės skyriuose susikaupusio triumo vandens neautomatinis išleidimas už borto ar kitoks pašalinimas

13. Išleistas ar pašalintas kiekis, kubiniais metrais^{^[23]}.

14. Išleidimo ar pašalinimo laikas (pradžia ir pabaiga).

15. Išleidimo ar pašalinimo metodas:

15.1. per 15 ppm įrenginį (nurodyti pradžios ir pabaigos padėtį);

15.2. į priėmimo įrenginius (nurodyti uostą²);

15.3. išleidimas į nusodinimo cisterną ar surinkimo cisterną (nurodyti cisterną (-as), visą cisternoje (-ose) laikomą kiekį, m³).

E) Jėgainės skyriuose susikaupusio triumo vandens automatinis išleidimas už borto ar kitoks pašalinimas

16. Laikas ir laivo padėtis tuo metu, kai buvo įjungta automatinė išleidimo už borto sistema, naudojant 15 ppm įrenginį.

17. Laikas, kai buvo įjungta automatinė triumo vandens perpylimo į surinkimo cisterną (nurodyti cisterną), sistema.

18. Laikas, kai sistema perjungta į rankinį režimą.

F) Naftos filtravimo įrangos būklė

19. Sistemos klaidos laikas^{^[24]}.

20. Sistemos įjungimo laikas.

21. Klaidos priežastys.

G) Avarinis ar kitoks išimtinis naftos išsiliejimas

22. Įvykio laikas.

23. Laivo vieta ar padėtis įvykio metu.

24. Apytikslis naftos kiekis ir rūšis.

25. Išleidimo ar sulaikymo aplinkybės, priežastys ir bendrosios pastabos.

H) Kuro ar tepalų pripildymas

26. Pripildymas:

26.1. Pripildymo vieta.

26.2. Pripildymo laikas.

26.3. Mazuto rūšis ir kiekis, cisternos (-ų) identifikavimo požymiai (nurodyti pridėtą kiekį tonomis bei bendrą cisternos (-ų) turinį).

26.4. Tepalo rūšis ir kiekis, cisternos (-ų) identifikavimo požymiai (nurodyti pridėtą kiekį tonomis bei bendrą cisternos (-ų) turinį).

I) Papildomos eksploatavimo procedūros ir bendrosios pastabos

Laivo pavadinimas.......................................................................................................................

Skiriamieji skaičiai ar raidės …………………………………………………………………...

JĖGAINĖS SKYRIAUS OPERACIJOS

Data

Kodinė raidė

Veiksmas (numeris)

Operacijų registravimas / atsakingo pareigūno parašas

Kapitono parašas ................................................................................................................

NAFTOS OPERACIJŲ REGISTRACIJOS ŽURNALAS

II DALIS

Krovinio / balasto operacijos

(Naftos tanklaiviai)

Laivo pavadinimas........................................................................................................................

Skiriamieji skaičiai arba raidės ....................................................................................................

Bendroji talpa ...............................................................................................................................

Laikotarpis nuo ........................................................... iki ..........................................................

Pastaba. Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalis turi būti kiekviename tanklaivyje, kurio bendroji talpa yra 150 ir daugiau. Šiame žurnale registruojamos atitinkamos krovinio / balasto operacijos. Tokiuose laivuose taip pat turi būti Naftos operacijų registracijos žurnalo I dalis, kurioje registruojamos atitinkamos jėgainės skyriaus operacijos.

Laivo pavadinimas .......................................................................................................................

Skiriamieji skaičiai arba raidės ....................................................................................................

KROVININIŲ IR NUSODINIMO CISTERNŲ PRIPILDYMO GRAFIKAS

(pildoma laive)

Cisternų identifikavimo požymiai

Talpa

Nusodinimo cisternos (-ų) gylis

siurblinė

(Nurodyti kiekvienos cisternos talpą ir nusodinimo cisternos (-ų) gylį)

Įžanga

Toliau šioje dalyje pateikiamas išsamus sąrašas krovinio ir balasto operacijų, kurios prireikus turi būti registruojamos Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalyje, remiantis 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos, pakeistos 1978 m. Protokolu, susijusiu su šia Konvencija (MARPOL 73/78), I priedo 36 taisykle. Veiksmai sugrupuoti į operacinius skirsnius, kurių kiekvienam yra suteikta kodinė raidė.

Atliekant įrašus Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalyje, atitinkamuose stulpeliuose turi būti įrašoma operacijos data, operacijos kodinė raidė bei operacijos numeris ir tuščiose vietose chronologine tvarka pažymima reikiama išsami informacija.

Turi būti pažymėta kiekvienos operacijos užbaigimo data ir po įrašu turi pasirašyti atsakingas pareigūnas ar pareigūnai. Laivo kapitonas pasirašo kiekviename užbaigtame lape.

Dėl naftos tanklaivių, kurių paskirtis yra speciali prekyba, remiantis MARPOL 73/78 I priedo 2 taisyklės 5 dalimi, atitinkamas įrašas Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalyje turi būti patvirtintas kompetentingos uosto valstybės institucijos^{^[25]}.

Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalyje daroma daug nuorodų į naftos kiekį. Šių duomenų tikslumui poveikį turi ribotas cisternų matavimo prietaisų tikslumas, temperatūrų svyravimas bei klampa. Todėl atitinkamai turi būti apsvarstyti įrašai Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalyje.

Įvykus avarijai ar kitais išimtiniais naftos išsiliejimo atvejais Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalyje daromas įrašas nurodant išleidimo priežastis ir aplinkybes.

Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalyje turi būti fiksuojamas bet koks naftos išleidimo stebėjimo ir kontrolės sistemos gedimas.

Laivų, turinčių Tarptautinį taršos nafta prevencijos liudijimą, Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalies įrašai turi būti daromi bent kuria nors viena anglų, prancūzų ar ispanų kalba. Tais atvejais, kai įrašai daromi taip pat ir valstybės, su kurios vėliava turi teisę plaukioti laivas, kalba, ja reikės vadovautis kilus ginčų ar atsiradus netikslumų.

Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalis turi būti visą laiką, kai įmanoma, laikoma lengvai pasiekiamoje vietoje, kad ją būtų galima patikrinti, ir turi būti laikoma laive, išskyrus atvejus, kai laivas yra velkamas be įgulos. Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalis turi būti saugoma trejus metus po to, kai joje padaromas paskutinis įrašas.

Valstybės, šios Konvencijos Šalies, kompetentinga institucija gali tikrinti bet kurio laivo, kuriam taikomas šis Priedas, Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalį laive, kai šis yra tos valstybės uoste arba jūros terminale, pasidaryti bet kurio žurnalo įrašo kopiją ir prašyti laivo kapitono patvirtinti tokios įrašo kopijos tikrumą. Bet kuri taip padaryta kopija, patvirtinta laivo kapitono kaip tikra laivo Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalies įrašo kopija, bet kokioje teisminėje procedūroje pateikiama kaip įraše nurodytų faktų tikrumo įrodymas. Kompetentinga institucija turi kuo greičiau atlikti Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalies patikrinimą ir gauti patvirtintą kopiją remiantis šia dalimi, kad laivas nebūtų nepagrįstai užlaikytas.

PRIVALOMŲ REGISTRUOTI VEIKSMŲ SĄRAŠAS

A) Naftos krovinio pakrovimas

1. Pakrovimo vieta.

2. Pakrautos naftos rūšis ir cisternos (-ų) identifikavimo duomenys.

3. Bendras pakrautos naftos kiekis (nurodyti pridėtą kiekį m³ esant 15 ^oC temperatūrai bei visą cisternos (-ų) talpą, m³).

B) Naftos krovinio vidinis perpylimas reiso metu

4. Cisternos (-ų) identifikavimo požymiai:

4.1. iš:

4.2. į: (nurodyti perpiltą kiekį bei visą cisternos (-ų) tūrį, m³)

5. Ar 4 dalies 1 punkte nurodyta (-os) cisterna (-os) buvo ištuštinta (-os)? (Jeigu ne, nurodyti likusį kiekį, m³).

(C) Naftos krovinio iškrovimas

6. Iškrovimo vieta.

7. Iškrautos (-ų) cisternos (-ų) identifikavimo požymiai.

8. Ar buvo cisterna (-os) ištuštinta (-os)? (Jeigu ne, nurodyti likusį kiekį, m³).

D) Plovimas žalia nafta (tik COW tanklaiviai)

(pildoma kiekvienai žalia nafta plautai cisternai)

9. Uostas, kuriame iškrauta žalia nafta arba laivo padėtis, jeigu nafta buvo iškrauta tarp dviejų šalinimo uostų.

10. Plautos (-ų) cisternos (-ų) identifikavimo požymiai^{^[26]}.

11. Naudojamų mašinų skaičius.

12. Plovimo pradžios laikas.

13. Naudotas plovimo būdas^{^[27]}.

14. Plovimo linijos slėgis.

15. Plovimo sustabdymo ar užbaigimo laikas.

16. Nurodyti metodą, kuriuo nustatoma, ar cisterna yra (-os) švari (-ios).

17. Pastabos^{^[28]}.

E) Krovininių cisternų pripildymas balasto

18. Laivo padėtis balasto pripildymo pradžioje ir pabaigoje.

19. Balasto pripildymo procesas:

19.1. balasto pripildomos (-ų) cisternos (-ų) identifikavimo požymiai;

19.2. pradžios ir pabaigos laikas;

19.3. pripildyto balasto kiekis. Nurodyti visą supilto į kiekvieną cisterną balasto kiekį, m³.

F) Švariam balastui skirtų cisternų pripildymas balasto (tik CBT tanklaiviams)

20. Balasto pripildomos (-ų) cisternos (-ų) identifikavimo požymiai.

21. Laivo padėtis paleidžiant srovę arba tuo metu, kai uosto balastas buvo supiltas į švariam balastui skirtą (-as) cisterną (-as).

22. Laivo padėtis, kai siurblys (-iai) ir vamzdžiai buvo įleisti į nusodinimo cisterną.

23. Naftingo vandens, kuris praplovus vamzdyną perpiltas į nusodinimo cisterną (-as) arba krovininę (-es) cisterną (-as), kurioje nuosėdos jau yra nusodinamos (nurodyti cisterną (-as), kiekis. Nurodomas visas kiekis, m³.

24. Laivo padėtis, kai papildomas balasto vanduo buvo supiltas į švariam balastui skirtą (-as) cisterną (-as).

25. Laivo padėtis ir laikas, kai buvo užsklęstos sklendės, skiriančios švariam balastui skirtas cisternas nuo krovininių cisternų ir valymo vamzdynų.

26. Laive laikomo švaraus balasto kiekis, m³.

G) Krovininių cisternų valymas

27. Išvalytos (-ų) cisternos (-ų) identifikavimo požymiai.

28. Uostas arba laivo padėtis.

29. Valymo trukmė.

30. Valymo metodas^{^[29]}.

31. Cisternų nuoplovos išpiltos:

31.1. į priėmimo įrenginius (nurodyti uostą ir kiekį, m³)^{^[30]}

31.2. į nusodinimo cisterną (-as) arba krovininę (-es) cisterną (-as), kuri (-as) atlieka nusodinimo cisternos (-ų) paskirtį (nurodyti cisternos (-ų) identifikavimo požymius, supiltą kiekį ir visą kiekį, m³).

H) Nešvaraus balasto išleidimas

32. Cisternos (-ų) identifikavimo požymiai.

33. Laikas ir laivo padėtis tuo metu, kai buvo pradėta išleisti į jūrą.

34. Laikas ir laivo padėtis tuo metu, kai buvo baigta išleisti į jūrą.

35. Į jūrą išleistas kiekis, m³.

36. Laivo greitis (-čiai) išleidimo metu.

37. Ar išleidimo metu veikė išleidimo stebėjimo ir kontrolės sistema?

38. Ar buvo nuolat tikrinamos išleidžiamos medžiagos bei vandens paviršius šalia išleidimo vietos?

39. Į nusodinimo cisterną (-as) išleisto vandens kiekis (nurodyti nusodinimo cisterną (-as). Nurodomas visas kiekis, m³.

40. Į priėmimo įrenginius išleistas kiekis (nurodyti uostą ir išleistą kiekį, m³).

I) Medžiagų išleidimas iš nusodinimo cisternų į jūrą

41. Nusodinimo cisternų identifikavimo požymiai.

42. Nusodinimo laikas nuo paskutinio likučių perpumpavimo į cisterną momento arba

43. Nusodinimo laikas nuo paskutinio vandens išleidimo momento.

44. Laikas ir laivo padėtis tuo metu, kai buvo pradėtas išleidimas.

45. Cisternos užpildymo lygis išleidimo pradžioje.

46. Vandens / naftos sąveika išleidimo pradžioje.

47. Bendras išleistas kiekis, m³, išleidimo greitis, m³/h.

48. Galutinis išleistas kiekis, m³, išleidimo greitis, m³/h.

49. Laikas ir laivo padėtis tuo metu, kai buvo užbaigtas išleidimas.

50. Ar išleidimo metu veikė išleidimo stebėjimo ir kontrolės sistema?

51. Vandens / naftos sąveika išleidimo pabaigoje.

52. Laivo greitis (-čiai) išleidimo metu.

53. Ar buvo nuolat tikrinamos išleidžiamos medžiagos bei vandens paviršius šalia išleidimo vietos?

54. Patvirtinkite, kad išleidus vandenį iš nusodinimo cisternų buvo uždarytos visos laivo vamzdyno sklendės.

J) Kitaip nesutvarkytų likučių ir naftingųjų mišinių šalinimas

55. Cisternų identifikavimo požymiai.

56. Iš kiekvienos cisternos pašalintas kiekis (nurodyti likusį kiekį, m³).

57. Šalinimo metodas:

57.1. į priėmimo įrenginius (nurodyti uostą ir išleistą kiekį)⁵;

57.2. sumaišytas su kroviniu (nurodyti kiekį);

57.3. perpiltas į kitą (-as) cisterną (-as) (nurodykite cisterną (-as); nurodykite perpiltą kiekį ir visą cisternoje (-ose) likusį kiekį, m³);

57.4. kitas metodas (nurodyti, koks); nurodyti pašalintą kiekį, m³.

K) Krovininėse cisternose laikomo švaraus balasto išleidimas

58. Laivo padėtis švaraus balasto išleidimo pradžioje.

59. Išleidžiamos (-ų) cisternos (-ų) identifikavimo požymiai.

60. Ar išleidus balastą cisterna (-os) liko tuščia (-ios)?

61. Laivo padėtis išleidus balastą, jei ji skiriasi nuo 58 punkte nurodytos padėties.

62. Ar buvo nuolat tikrinamos išleidžiamos medžiagos ir vandens paviršius šalia išleidimo vietos?

L) Balasto išleidimas iš švariam balastui skirtų cisternų (tik CBT tanklaiviuose)

63. Cisternos (-ų), iš kurios (-ų) išleidžiamas balastas, identifikavimo požymiai.

64. Laikas ir laivo padėtis švaraus balasto išleidimo į jūrą pradžioje.

65. Laikas ir laivo padėtis balasto išleidimo į jūrą pabaigoje.

66. Išleistas kiekis, m³:

66.1. į jūrą arba

66.2. į priėmimo įrenginius (nurodyti uostą)⁵.

67. Ar buvo pastebėtas balasto vandens užteršimas nafta prieš ar po balasto išleidimo į jūrą?

68. Ar išleidžiamas balastas buvo matuojamas naftos kiekio sudėtyje matavimo prietaisu?

69. Laivo padėtis ir laikas, kai buvo užsklęstos sklendės, skiriančios švariam balastui skirtas cisternas nuo krovininių cisternų ir valymo vamzdynų užbaigus balasto išleidimą.

M) Naftos išleidimo stebėjimo ir kontrolės sistemos būklė

70. Sistemos klaidos laikas.

71. Sistemos veiklos atnaujinimo laikas.

72. Klaidos priežastys.

N) Avarinis ar kitoks išimtinis naftos išleidimas

73. Įvykio laikas.

74. Uostas ar laivo padėtis įvykio metu.

75. Apytikris naftos kiekis, m³ ir rūšis.

76. Išleidimo ar avarijos padarinių likvidavimo aplinkybės, priežastys ir bendrosios pastabos.

O) Papildomos operacinės procedūros ir bendrosios pastabos

SPECIALIAI PREKYBAI SKIRTI TANKLAIVIAI

P) Pripildymas balasto vandens

77. Balasto pripildomos (-ų) cisternos (ų) identifikavimo požymiai.

78. Laivo padėtis balasto pripildymo metu.

79. Visas balasto kiekis kubiniais metrais.

80. Pastabos.

Q) Balasto vandens perskirstymas laive

81. Perskirstymo priežastys.

R) Balasto vandens išleidimas į priėmimo įrenginį

82. Uostas (-ai), kuriame (-iuose) buvo išleistas balasto vanduo.

83. Priėmimo įrenginio pavadinimas ar vieta.

84. Visas išleisto balasto kiekis kubiniais metrais.

85. Data ir uosto institucijos pareigūno parašas bei antspaudas.

Laivo pavadinimas .........................................................................................................................

Skiriamieji skaičiai ar raidės ..........................................................................................................

KROVINIO / BALASTO OPERACIJOS (NAFTOS TANKLAIVIAI)

Data

Kodinė raidė

Veiksmas (numeris)

Operacijų registravimas / atsakingo pareigūno parašas

Kapitono parašas ……………………………………………………..

^* Žr. uosto Valstybės kontrolės procedūras, kurias Organizacija priėmė Rezoliucija Nr. A.787(19), su pakeitimais, padarytais Rezoliucija Nr. A.882(21); žr. Tarptautinės jūrų organizacijos leidinį, pardavimo Nr. IMO-650E.

^* Žr. Organizacijos Asamblėjos rezoliucija Nr. A.393(X) priimtą Rekomendaciją dėl tarptautinių veiklos ir testavimo techninių sąlygų naftingo vandens atskyrimo įrangai ir naftos kiekiui sudėtyje matuoti arba Gaires ir technines sąlygas dėl taršos prevencijos įrangos laivų jėgainės skyriaus triumuose, priimtas Jūrų aplinkos apsaugos komiteto rezoliucija Nr. MEPC.60(33) arba peržiūrėtas Gaires ir technines sąlygas dėl taršos prevencijos įrangos laivų jėgainės skyriaus triumuose, priimtas Jūrų aplinkos apsaugos komiteto rezoliucija Nr. MEPC.107(49).

^* Dėl naftos kiekio sudėtyje matavimo prietaisų naftos tanklaiviuose, pastatytuose iki 1986 m. spalio 2 d., žr. Organizacijos rezoliucija Nr. A.393(X) priimtą Rekomendaciją dėl tarptautinių naftingo vandens atskyrimo įrangos ir naftos kiekio sudėtyje matavimo prietaisų eksploatavimo ir testavimo techninių sąlygų. Dėl naftos kiekio sudėtyje matavimo prietaisų, kurie yra išleidimo stebėjimo ir kontrolės sistemų, įdiegtų naftos tanklaiviuose, pastatytuose 1986 m. spalio 2 d. ar vėliau, dalis, žr. Organizacijos rezoliucija Nr. A.586(14) priimtas naftos išleidimo stebėjimo ir kontrolės sistemų gaires ir technines sąlygas. Dėl naftos kiekio sudėtyje matavimo prietaisų naftos tanklaiviuose, kurių kilis buvo pastatytas ar kurių yra panašus statybos etapas 2005 m. sausio 1 d. ar vėliau, žr. Organizacijos rezoliucija Nr. MEPC.108(49) priimtas peržiūrėtas gaires ir technines sąlygas.

^† Dėl standartinės Vadovo formos žr. Rezoliuciją Nr. A.495(XII).

^* Žr. Organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto rezoliucija MEPC.110(49) priimtas Peržiūrėtas laikinas gaires dėl alternatyvių naftos tanklaivių projektavimo ir konstrukcijos metodų.

^{^[1]} Žr. Amerikos testavimo ir medžiagų organizacijos standartinių testavimo metodų dokumentus (D86 nustatymas).

^{^[2]} Žr. Amerikos testavimo ir medžiagų organizacijos nustatytą ketvirto numerio mazuto (D396 nustatymas) ar sunkesnio mazuto techninę specifikaciją.

^* Kai cisternos išdėstytos simetriškai, laikoma, kad pažeidimai padaryti tik vienoje laivo pusėje ir tokiu atveju visi „y“ dydžiai skaičiuojami tik tai pačiai pusei. Kai cisternos išdėstytos nesimetriškai, žr. Organizacijos rezoliucija Nr. MEPC.122(52) priimtą Aiškinamąjį raštą dėl klausimų, susijusių su atsitiktiniu naftos išsiliejimu.

^* Žr. Organizacijos rezoliucija Nr. MEPC.122(52) priimtą Aiškinamąjį raštą dėl klausimų, susijusių su atsitiktiniu naftos išsiliejimu.

^* q_f yra posvyrio kampas, kai korpuso, antstato arba denio kabinų angos, kurių negalima greitai sandariai uždaryti, ima nirti į vandenį. Taikant šį kriterijų, nedidelės angos, pro kurias galimas laipsniškas laivo užtvindymas, neturi būti vertinamos kaip atviros.

^* Iš dalies užpildytų skyrių pralaida apskaičiuojama atsižvelgiant į juose vežamų skysčių kiekį. Tas atvejais, kai pažeidžiamas skyrius su skysčiais, yra laikoma, kad visas to skyriaus turinys prarandamas ir pakeičiamas sūriavandeniu iki galutinio plokštumos pusiausvyros lygmens.

^* Žr. Jungtinio aiškinamojo teksto 4 priedėlį.

^* Dėl naftos kiekio sudėtyje matavimo prietaisų, įrengtų naftos tanklaiviuose, pastatytuose iki 1986 m. spalio 2 d., žr. Organizacijos rezoliucija Nr. A.393(X) priimtas Rekomendacijas dėl tarptautinių veiklos ir naftingo vandens atskyrimo įrangos ir naftos kiekio matavimo testavimo techninių sąlygų. Dėl naftos kiekio sudėtyje matavimo prietaisų, kurie yra išleidimo stebėjimo ir kontrolės sistemų, įdiegtų naftos tanklaiviuose, pastatytuose 1986 m. spalio 2 d. ar vėliau, dalis, žr. Organizacijos rezoliucija Nr. A.586(14) priimtas naftos išleidimo stebėjimo ir kontrolės sistemų naftos tanklaiviams gaires ir technines sąlygas. Dėl naftos kiekio sudėtyje matavimo prietaisų naftos tanklaiviuose, kurių kilis buvo pastatytas ar kurių yra panašus statybos etapas 2005 m. sausio 1 d. ar vėliau, žr. Organizacijos rezoliucija Nr. MEPC.108(49) priimtas peržiūrėtas naftos išleidimo stebėjimo ir kontrolės sistemų naftos tanklaiviams gaires ir technines sąlygas.

^† Žr. Organizacijos rezoliucija Nr. A.496(XII) priimtas naftos išleidimo stebėjimo ir kontrolės sistemų naftos tanklaiviams gaires ir technines sąlygas arba Organizacijos rezoliucija Nr. A.586(14) priimtas peržiūrėtas naftos išleidimo stebėjimo ir kontrolės sistemų naftos tanklaiviams gaires ir technines sąlygas, arba Organizacijos rezoliucija Nr. MEPC.108(49) priimtas peržiūrėtas naftos išleidimo stebėjimo ir kontrolės sistemų naftos tanklaiviams gaires ir technines sąlygas.

^* Žr. Organizacijos rezoliucija Nr. MEPC.5(XIII) priimtas Naftos / vandens sąveikos detektorių technines sąlygas.

^† Žr. Organizacijos rezoliucija Nr. A446(XI) priimtas Plovimo žalia nafta sistemų projektavimo, eksploatavimo ir kontrolės technines sąlygas, pakeistas Organizacijos rezoliucija Nr. A.497(XII) ir dar kartą pakeistas Rezoliucija Nr. A.897(21).

^* Žr. Organizacijos rezoliucija Nr. MEPC.3(XII) priimtą Plovimo žalia nafta tvarkos ir įrangos vadovo pavyzdinę tvarką, su pakeitimais, padarytais Rezoliucija Nr. MEPC.81(43).

^* Žr. Organizacijos rezoliucija Nr. MEPC.54(32) priimtas Laivo avarinio taršos nafta likvidavimo plano parengimo gaires su pakeitimais, padarytais Rezoliucija Nr. MEPC.86(44).

^† Žr. Organizacijos rezoliucija Nr. A.851(20) priimtus Laivo pranešimų perdavimo sistemų ir laivo pranešimų perdavimo reikalavimų bendruosius principus, kuriuose yra Pranešimų perdavimo apie incidentus, susijusius su pavojingomis prekėmis, kenksmingomis medžiagomis ir (arba) jūros teršalais, gairės.

^‡ Žr. Rezoliuciją Nr. MEPC.83(44) „Uosto nuotekų priėmimo įrenginių tinkamumo užtikrinimo gairės“.

^* Žr. Rezoliuciją Nr. MEPC.83(44) „Uosto nuotekų priėmimo įrenginių tinkamumo užtikrinimo gairės“.

^* Žr. Rezoliuciją Nr. MEPC...(...) „MARPOL I priedo reikalavimų taikymo FPSO ir FSU gairės“.

^{^[3]} Šis sąrašas nebūtinai yra baigtinis.

^{^[4]} Išsami informacija apie laivą gali būti išdėstyta horizontaliai langeliuose.

^{^[6]} Žr. Organizacijos rezoliucija Nr. A.600(15) priimtą IMO identifikavimo numerių schemą.

^{^[8]} Nurodyti Administracijos nustatytą galiojimo datą remiantis Konvencijos I priedo 10 taisyklės 1 dalies reikalavimais. Ši diena sutampa su Konvencijos I priedo 1 taisyklės 27 dalyje nurodyta sukakties diena, išskyrus atvejus, kai ji yra pakeista remiantis Konvencijos I priedo 10 taisyklės 8 dalies reikalavimais.

^{^[12]} Žr. 1977 m. lapkričio 14 d. Organizacijos rezoliucija Nr. A.393(X) priimtą Rekomendaciją dėl tarptautinių veiklos ir testavimo techninių sąlygų naftingo vandens atskyrimo įrangai ir naftos kiekiui sudėtyje matuoti, kuria panaikinta Rezoliucija Nr. A.233(VII). Kita nuoroda daroma į Gaires ir technines sąlygas dėl taršos prevencijos įrangos laivų jėgainės skyriaus triumuose, priimtas Organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto rezoliucija Nr. MEPC.60(33), kuriai 1993 m. liepos 6 d. įsigaliojus panaikintos rezoliucijos Nr. A.393(X) ir A.444(XI) (žr. Tarptautinės jūrų organizacijos leidinį IMO-646E); taip pat žr. peržiūrėtas Gaires ir technines sąlygas dėl taršos prevencijos įrangos laivų jėgainės skyriaus triumuose, priimtas Organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto rezoliucija Nr. MEPC.107(49), kurioms 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojus panaikintos rezoliucijos Nr. MEPC.60(33), A.393(X) ir A.444(XI) (žr. Tarptautinės jūrų organizacijos leidinį IMO-.......).

^{^[13]} Remiantis Konvencija, triumo vandens laikymo cisterna (-os) nebūtina, todėl 3 dalies 3 punkto lentelėje įrašai yra neprivalomi.

^{^[14]} Žr. 1977 m. lapkričio 14 d. Organizacijos rezoliucija Nr. A.393(X) priimtą Rekomendaciją dėl tarptautinių veiklos ir testavimo techninių sąlygų naftingo vandens atskyrimo įrangai ir naftos kiekio sudėtyje matavimui, kuria panaikinta Rezoliucija Nr. A.233(VII). Kita nuoroda daroma į Gaires ir technines sąlygas dėl taršos prevencijos įrangos laivų jėgainės skyriaus triumuose, priimtas Organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto rezoliucija Nr. MEPC.60(33), kuriai 1993 m. liepos 6 d. įsigaliojus panaikintos rezoliucijos Nr. A.393(X) ir A.444(XI) (žr. Tarptautinės jūrų organizacijos leidinį IMO-646E); taip pat žr. peržiūrėtas Gaires ir technines sąlygas dėl taršos prevencijos įrangos laivų jėgainės skyriaus triumuose, priimtas Organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto rezoliucija Nr. MEPC.107(49), kurioms 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojus panaikintos rezoliucijos Nr. MEPC.60(33), A.393(X) ir A.444(XI) (žr. Tarptautinės jūrų organizacijos leidinį IMO-.......).

^{^[15]} Remiantis Konvencija, triumo vandens laikymo cisterna (-os) nebūtina (-os), todėl 3 dalies 3 punkto lentelėje įrašai yra neprivalomi.

^{^[16]} Naftos tanklaiviai, kurių kilis yra pastatytas ar kurių yra panašus statybos etapas 1986 m. spalio 2 d. ar vėliau, turi turėti sistemą, patvirtintą Rezoliucija Nr. A.586(14), žr. Tarptautinės jūrų organizacijos leidinį IMO-646E.

^{^[17]} Naftos tanklaiviai, kurių kilis pastatytas ar kurių yra panašus statybos etapas 2005 m. sausio 1 d. ar vėliau, turi turėti sistemą, patvirtintą Rezoliucija Nr. MEPC.108(49) ( žr. Tarptautinės jūrų organizacijos leidinį IMO-…)

^{^[18]} Dėl naftos kiekio sudėtyje matavimo prietaisų naftos tanklaiviuose, pastatytuose iki 1986 m. spalio 2 d., žr. Organizacijos rezoliucija Nr. A.393(X) priimtą Rekomendaciją dėl tarptautinių naftingo vandens atskyrimo įrangos ir naftos kiekio sudėtyje matavimo prietaisų eksploatavimo ir testavimo techninių sąlygų. Dėl naftos kiekio sudėtyje matavimo prietaisų, kurie yra išleidimo stebėjimo ir kontrolės sistemų, įdiegtų naftos tanklaiviuose, pastatytuose 1986 m. spalio 2 d. ar vėliau, dalis, žr. Organizacijos rezoliucija Nr. A.586(14) priimtas naftos tanklaivių naftos išleidimo stebėjimo ir kontrolės sistemų gaires ir technines sąlygas, žr. Tarptautinės jūrų organizacijos leidinį IMO-646E. Dėl naftos kiekio sudėtyje matavimo prietaisų naftos tanklaiviuose, kurių kilis pastatytas ar kurių panašus statybos etapas yra 2005 m. sausio 1 d. ar vėliau, žr. Organizacijos rezoliucija Nr. MEPC.108(49) priimtas peržiūrėtas naftos tanklaivių naftos išleidimo stebėjimo ir kontrolės sistemų gaires ir technines sąlygas, žr. Tarptautinės jūrų organizacijos leidinį IMO .....

^{^[19]} Žr. Organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto rezoliucija Nr. MEPC.5(XIII) priimtas Naftos / vandens sąveikos detektorių technines sąlygas. Žr. Tarptautinės jūrų organizacijos leidinį IMO-646E.

^{^[20]} Nurodyti tik tas angas, kurios gali būti stebimos.

^{^[21]} TTNP liudijimo priedo A ir B formų 3.1 punkte nurodytos nuosėdoms skirtos cisternos.

^{^[22]} Laivo kapitonas turėtų iš priėmimo įrenginių, kuriuos sudaro baržos ir autocisternos, gauti sąskaitą ar pažymėjimą, kuriuose būtų nurodoma išpiltų cisternų nuoplovų, nešvaraus balasto, likučių ar naftingųjų mišinių kiekis, jų išpylimo data ir laikas. Tokia sąskaita ar pažymėjimas, pridėtas prie Naftos operacijų registracijos žurnalo I dalies, gali padėti kapitonui įrodyti, kad laivas nedalyvavo atliekant įtariamus taršos veiksmus. Tokia sąskaita ar pažymėjimas turėtų būti laikomi kartu su Naftos operacijų registracijos žurnalo I dalimi.

^{^[23]} Triumo vandens išleidimo ar šalinimo iš surinkimo cisternos (-ų) atveju nurodyti surinkimo cisternos (-ų) identifikavimo požymius ir talpą bei surinkimo cisternoje laikomą kiekį.

^{^[24]} Naftos filtravimo įrangos būklė apima ir aliarmo ir automatinio sustabdymo prietaisus, jei jie yra.

^{^[25]} Šis sakinys įterpiamas į Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalį tik tais atvejais, kai tanklaivio paskirtis yra speciali prekyba.

^{^[26]} Tais atvejais, kai cisternoje yra daugiau mašinų, nei jos galėtų veikti vienu metu, kaip apibūdinta Tvarkos ir įrangos vadove, turi būti identifikuojamas žalia nafta plaunamas skyrius, pvz., Nr. 2 centras, priekinis skyrius.

^{^[27]} Remiantis Tvarkos ir įrangos vadovu, nurodyti, ar plovimas buvo atliktas vienu ar keliais etapais. Plovimo keliais etapais atveju reikia nurodyti mašinų pasiekiamą vertikalią arką ir tai, kiek kartų arka pasiekiama konkretaus programos etapo metu.

^{^[28]} Jeigu nesilaikoma Tvarkos ir įrangos vadove pateiktos programos, Pastabų skiltyje turi būti nurodomos to priežastys.

^{^[29]} Rankinis plovimas žarna, plovimas mašina ir (arba) cheminėmis medžiagomis. Tais atvejais, kai valoma naudojant chemines medžiagas, reikia nurodyti, kokios tai medžiagos ir kiek jų naudota.

^{^[30]} Laivo kapitonas turėtų iš priėmimo įrenginių, kuriuose yra baržos ir autocisternos, vietos gauti sąskaitą ar pažymėjimą, kuriuose būtų nurodoma išpiltų cisternų nuoplovų, nešvaraus balasto, likučių ar naftingųjų mišinių kiekiai ir jų išpylimo data ir laikas. Tokia sąskaita ar pažymėjimas, jei būtų pridėta prie Naftos operacijų registracijos žurnalo I dalies, gali padėti kapitonui įrodyti, kad laivas nedalyvavo atliekant įtariamus taršos veiksmus. Tokia sąskaita ar pažymėjimas turėtų būti laikomi kartu su Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalimi.

⁵ Laivo kapitonas turėtų iš priėmimo įrenginių, kuriuose yra baržos ir autocisternos, vietos gauti sąskaitą ar pažymėjimą, kuriuose būtų nurodoma išpiltų cisternų nuoplovų, nešvaraus balasto, likučių ar naftingųjų mišinių kiekiai, taip pat jų išpylimo data ir laikas. Tokia sąskaita ar pažymėjimas, jei pridėta prie Naftos operacijų registracijos žurnalo I dalies, gali padėti kapitonui įrodyti, kad laivas nedalyvavo atliekant įtariamus taršos veiksmus. Tokia sąskaita ar pažymėjimas turėtų būti laikomi kartu su Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalimi.

⁵ Laivo kapitonas turėtų iš priėmimo įrenginių, kuriuose yra baržos ir autocisternos, vietos gauti sąskaitą ar pažymėjimą, kuriuose būtų nurodoma išpiltų cisternų nuoplovų, nešvaraus balasto, likučių ar naftingųjų mišinių kiekis ir jų išpylimo data ir laikas. Tokia sąskaita ar pažymėjimas, jei pridėta prie Naftos operacijų registracijos žurnalo I dalies, gali padėti kapitonui įrodyti, kad laivas nedalyvavo atliekant įtariamus taršos veiksmus. Tokia sąskaita ar pažymėjimas turėtų būti laikomi kartu su Naftos operacijų registracijos žurnalo II dalimi.