LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL PALANKIOS DARBO APLINKOS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOJE KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
2023 m. gruodžio 6 d. Nr. V-1264
Vilnius
Vykdydamas Darbuotojų psichologinės gerovės užtikrinimo asmens sveikatos priežiūros sistemoje veiksmų 2021–2024 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-322 „Dėl Darbuotojų psichologinės gerovės užtikrinimo asmens sveikatos priežiūros sistemoje veiksmų 2021–2024 metų plano patvirtinimo“, 13.4.1 papunktį:
1. T v i r t i n u Palankios darbo aplinkos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje koncepciją (pridedama).
2. N u s t a t a u, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – ASPĮ), kurių savininko (dalininko) teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, organizuodamos asmens sveikatos priežiūrą, vadovaujasi šiuo įsakymu patvirtinta Palankios darbo aplinkos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje koncepcija (toliau – Koncepcija).
3. R e k o m e n d u o j u ASPĮ, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybių tarybos, organizuojant asmens sveikatos priežiūrą, vadovautis šiuo įsakymu patvirtinta Koncepcija.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro
2023 m. gruodžio 6 d.
įsakymu Nr. V-1264
PALANKIOS DARBO APLINKOS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOJE KONCEPCIJA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Palankios darbo aplinkos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje koncepcija (toliau – Koncepcija) apibrėžia jos tikslą, uždavinius, vertybes, pagrindinius palankios darbo aplinkos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – ASPĮ) komponentus, pateikia jos nuostatų įgyvendinimo principus.
2. Koncepcija siekiama skatinti ASPĮ vadovus, kitus administracijos atstovus bei darbuotojus kurti palankią darbo aplinką, kurioje darbuotojų psichologinė gerovė būtų suprantama kaip vienas pagrindinių darbuotojų geros savijautos ir sveikatos, įsitraukimo bei gerų įstaigos veiklos rezultatų veiksnių.
3. Palanki aplinka Koncepcijoje suprantama kaip priemonių, reikalingų užtikrinti darbuotojų gerą savijautą ir sveikatą, visuma, kuri kuriama, vykdoma ir tobulinama atsižvelgiant į ASPĮ iškeltus tikslus bei darbuotojų poreikius jiems pasiekti.
4. Koncepcijos turinys pagrįstas Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato, Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros, Pasaulio sveikatos organizacijos, Tarptautinės darbo organizacijos dokumentais ir rekomendacijomis, mokslo įrodymais apie prastos darbo aplinkos sukeliamą žalą: mažėjantį darbo našumą, didėjantį traumų ir nelaimingų atsitikimų, nedarbingumo dienų skaičių, darbuotojų kaitą bei prastėjančią paslaugų kokybę.
II SKYRIUS
TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR VERTYBĖS
6. Koncepcija parengta atsižvelgiant į medicinos darbuotojų darbo aplinkos sąsajas su aukštu profesinio streso, perdegimo lygiu, sparčiai besikeičiančia darbo aplinka, jų vaidmeniu šalyje valdant krizes, skaitmenine sveikatos priežiūros paslaugų transformacija, didėjančiais pacientų lūkesčiais dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės, medicinos darbuotojams vienu metu kylančius pavojus.
7. Koncepcija pateikia universalias gaires, kaip kurti sąlygas gerai darbuotojų savijautai ir sveikatai bei jas palaikyti siekiant palankios darbo aplinkos ASPĮ.
8. Koncepcijos uždaviniai:
8.1. gerinti palankios darbo aplinkos supratimą, integralų jo taikymą ASPĮ planuojant, įgyvendinant ar vertinant organizacijos veiklą;
8.2. apibrėžti palankios darbo aplinkos ASPĮ komponentus, atskleisti jų turinį bei įgyvendinimo principus;
9. Koncepcija grindžiama šiomis vertybėmis:
9.1. atsakomybė. Kiekvienas ASPĮ darbuotojas pagal kompetenciją yra atsakingas už savo veiklos ir sprendimų poveikį sveikatos priežiūros paslaugų teikimo rezultatams, turi laikytis įsipareigojimų ir jo darbui keliamų reikalavimų;
9.2. profesionalumas. Kiekvieno ASPĮ darbuotojo veiklos tinkamas išmanymas, planavimas ir vykdymas reikalauja nuolatinio tobulėjimo, gebėjimo būti lanksčiam bei operatyviai prisitaikyti prie kintančių sąlygų;
9.3. pagarba. Sėkmingiems ASPĮ rezultatams pasiekti turi būti kuriami ir palaikomi pagarba grįsti santykiai, užtikrinamas visų darbuotojų vienodas vertinimas bei supratimas;
9.4. bendradarbiavimas. Siekiant bendrų ASPĮ tikslų ir ieškant geriausių sprendimų vertinamos kiekvieno darbuotojo kompetencijos atsakomybės, galimybės bei pastangos prisidėti;
9.5. skaidrumas. Visiems darbuotojams taikomi vienodi elgesio standartai, informacija skelbiama ASPĮ bendruomenei atvirai, suprantamai ir laiku;
III SKYRIUS
PALANKIOS DARBO APLINKOS KOMPONENTAI
10. Siekiant užtikrinti aukštą ASPĮ teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, darbuotojams turi būti užtikrinama palanki darbo aplinka, kurioje jie gebėtų naudotis savo sveikatos resursais jai nekenkdami bei sėkmingai vykdyti darbo funkcijas.
11. Palanki darbo aplinka apima darbuotojų ir vadovų socialinių santykių visumą, siekiant nuolat gerinti ASPĮ darbuotojų sveikatą, saugą ir gerovę bei darbo vietos tinkamumą ir tvarumą, atsižvelgiant į šiuos komponentus:
Emocinė gerovė darbe
12. Siekiant emocinės gerovės darbe, ASPĮ atliekamas psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimas ir vertinimas vadovaujantis Psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimo metodiniais nurodymais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-699/A1-241 „Dėl Psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų patvirtinimo“.
13. Psichosocialinės rizikos veiksnių poveikį patiria visų ASPĮ profesinių grupių nariai: gydytojai, slaugytojai, slaugytojų padėjėjai, medicinos technikos specialistai, kiti medicinos ar ASPĮ darbuotojai.
14. Pagrindiniai psichosocialinės rizikos ASPĮ veiksniai kyla:
14.1. darbo organizavimo srityje, kai nustatomi neadekvatūs darbo krūviai ir (ar) grafikai, viršvalandžiai, nėra galimybės pasirinkti darbo tempo ir (ar) metodo, pateikiami prieštaringi reikalavimai arba neaiškios užduotys, nepakankamai įtraukiami darbuotojai į sprendimų priėmimo procesą, nėra aiškios atlygio už darbo rezultatus sistemos, nuolat kyla vidinės komunikacijos problemos, pasireiškia darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo pusiausvyros stoka ir kt.;
14.2. darbuotojų tarpusavio santykių srityje dėl nepagarbaus, neetiško elgesio darbuotojo arba darbuotojų grupės atžvilgiu ignoravimo, stigmatizavimo dėl patiriamų psichikos sveikatos sunkumų, diskriminacinių, smurtinių apraiškų toleravimo, nepakantumo kitokiai nuomonei ar išvaizdai, paramos trūkumo, nesprendžiamų konfliktų ir kt.;
14.3. santykių su darbdaviu srityje dėl vadovavimo būdo, kai pasireiškia griežta hierarchija, bendradarbiavimo, grįžtamojo ryšio stoka, skiriamos užduotys ne pagal nustatytas pareigybės funkcijas, taikoma perdėta kontrolė bei atskaitingumas ir kt.;
14.4. darbo reikalavimų srityje dėl pildomų užduočių skyrimo, neįvertinus jau turimų užduočių sudėtingumo ir (ar) atlikimo terminų, siūlomo papildomo darbo krūvio, dažno atsakomybių perskirstymo, užduočių, viršijančių darbuotojo kompetencijas, skyrimo ir kt.;
15. ASPĮ ištyrus ir nustačius psichosocialinius rizikos veiksnius, sprendimai, susiję su darbo organizavimo sąlygų, reikalavimų ir (ar) darbuotojų elgesio pokyčiais, tvirtinami rizikų šalinimo ir mažinimo plane, kuris sudaromas, įgyvendinamas, stebimas ir atnaujinamas įtraukiant ne tik ASPĮ administraciją, bet ir padalinių vadovus, darbuotojus ar jų atstovus.
16. Rizikų šalinimo ir mažinimo plane gali būti numatomos:
16.1. organizacinės priemonės, kurios orientuotos į žmogiškųjų išteklių politikos ir pozityvios įstaigos kultūros puoselėjimą, procesų optimizavimą, reikiamų išteklių užtikrinimą, tobulinant ASPĮ veiklos valdymą. Jos apima: darbo organizavimo procesų peržiūrą bei pokyčius, socialinės paramos, psichologinės pagalbos teikimą, komandinių supervizijų organizavimą, komunikacijos ir (ar) grįžtamojo ryšio apie darbo procesus ir rezultatus užtikrinimą, psichologinių krizių valdymo plano parengimą bei vykdymą, darbuotojų motyvavimo, kvalifikacijos tobulinimo veiklų turinio ir kokybės gerinimą ir kt.;
16.2. asmeninės priemonės, kurios nukreiptos į darbuotojų socialinių emocinių kompetencijų stiprinimą, tarpusavio santykių gerinimą, profesinio perdegimo prevenciją, konfliktų ir kitų neigiamų veiksnių mažinimą. Jos apima: individualių supervizijų, psichologinių konsultacijų organizavimą, streso įveikimo technikų (meditacijos, jogos, atsipalaidavimo, kvėpavimo, vizualizavimo ir kt.) mokymą, asertyviam elgesiui reikalingų žinių ir įgūdžių tobulinimo veiklas ir kt.
17. Siekiant, kad darbuotojas ar darbuotojų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį, ASPĮ, turinčios daugiau nei 50 darbuotojų, vadovas parengia ir patvirtina Smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, vadovaudamasis Asmens sveikatos priežiūros įstaigos smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos rengimo ir jos įgyvendinimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. V-257 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros įstaigos smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos rengimo ir jos įgyvendinimo rekomendacijų patvirtinimo“.
18. Siekiant išvengti smurto ir priekabiavimo atvejų iš trečiųjų asmenų, kai gali kilti grėsmė medicinos darbuotojų saugai, sveikatai, ASPĮ vadovas pagal poreikį numato ir įgyvendina organizacines priemones (užtikrina apsaugos paslaugų teikimą; patvirtina reagavimo į smurto ir priekabiavimo atvejus vidaus tvarką, apibrėžiančią darbuotojų veiksmus ir jų eiliškumą, kurių imamasi kilus tokiai situacijai; organizuoja mokymus, padedančius atpažinti ir tinkamai reaguoti į smurto atvejus ir kt.) bei technines priemones (tinkamo apšvietimo, vaizdo stebėjimo kamerų, įėjimo spynų įrengimą ir kt.).
19. Smurto ir priekabiavimo atvejams nagrinėti ASPĮ vadovas pasitelkia medicinos etikos komisiją, kurios nuostatai patvirtinti vadovaujantis Pavyzdiniais asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos etikos komisijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-1672 „Dėl Pavyzdinių asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos etikos komisijos nuostatų patvirtinimo“, ir ji yra įgaliota teikti išvadą dėl smurto ir priekabiavimo kaip neetiško elgesio atvejų tiek tarp sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų ar pacientų atstovų, įgaliotų pagal įstatymą arba pavedimą, tiek tarp sveikatos priežiūros specialistų.
Sveikata ir saugumas darbo aplinkoje
20. Siekiant užtikrinti medicinos darbuotojų sveikatą ir saugumą darbo aplinkoje, ASPĮ šalinami ar kontroliuojami darbo aplinkos veiksniai, kurie nustatomi ir vertinami pagal naudojamų patalpų paskirtį, veiklos pobūdį ir kitus aspektus vadovaujantis Profesinės rizikos vertinimo bendraisiais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 „Dėl Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“.
21. ASPĮ darbo aplinkoje kyla šie rizikos veiksniai:
21.1. biologiniai (per kraują ar orą plintančių infekcijų užsikrėtimo rizika, per tiesioginį ir netiesioginį sąlytį plintančių infekcijų užsikrėtimo rizika ir kt.);
21.2. ergonominiai (procesai, kuriuos vykdant reikalinga didelė jėga, darbo poza, sunkių daiktų kėlimas ir kt.);
21.3. cheminiai (valymo ir dezinfekavimo priemonių, anestetikų, potencialiai pavojingų reprodukcijai medžiagų naudojimas; prieinamumas prie narkotinių ir psichotropinių vaistinių preparatų ir kt.);
22. ASPĮ ištyrus ir nustačius darbo aplinkos rizikos veiksnius, sprendimai dėl prevencinių veiksmų nustatytoms rizikoms šalinti ir (ar) mažinti priimami konsultuojantis su darbuotojų sveikatos ir saugos specialistais ir tvirtinami rizikų šalinimo ir mažinimo plane, nurodytame Koncepcijos 15 punkte.
23. ASPĮ vadovas užtikrina, kad vidaus tvarkose, instrukcijose ir kituose dokumentuose su sveikatos ir saugumo aspektais susijusi informacija pateikiama aiškia, suprantama kalba, prireikus visi dokumentai lengvai pasiekiami, darbuotojams sudaromos galimybės atnaujinti turimas ir įgyti naujas darbo funkcijoms atlikti reikalingas žinias bei įgūdžius.
Darbuotojų ištekliai darbo vietoje
24. Darbuotojų sveikatos stiprinimas darbo vietoje yra ASPĮ organizacinės kultūros dalis. Siekiant kurti ir palaikyti palankią darbo aplinką turi būti rūpinamasi darbuotojų fizine ir psichikos sveikata, skatinamos pastangos rinktis sveikesnį gyvenimo būdą.
25. Pagrindinės sritys, kuriomis gali būti stiprinama darbuotojų fizinė ir psichikos sveikata:
25.1. darbuotojų sveikatos gerinimas vykdant profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų prevenciją. Šiuo tikslu atliekami profilaktiniai darbuotojų sveikatos tikrinimai, skirti sveikatos būklei stebėti, ankstyviems sveikatos sutrikimams nustatyti, profesinių ligų profilaktikai ir darbingumui išsaugoti, kurie organizuojami vadovaujantis Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“;
25.2. sveikos gyvensenos skatinimas, kuris skirtas motyvuoti darbuotojus rinktis sveikesnį gyvenimo būdą. Jis apima darbuotojų sveikatos raštingumo mokymus, informacijos apie sveiką gyvenseną sklaidą skirtingais vidaus komunikacijos kanalais, sveikos gyvensenos iniciatyvas, integruojant sveikos mitybos, fizinio aktyvumo ir kitas temas darbo vietoje ar neformaliose darbuotojų veiklose, sveikos gyvensenos motyvacijos didinimo veiklas (dviračių parkavimo vietų įrengimas, skatinimai dėl sveikų pasirinkimų ir pan.), alkoholio vartojimo prevencijos, rūkymo metimui skirtas programas ir kt.;
25.3. socialinių emocinių kompetencijų tobulinimas, kuriuo siekiama padėti darbuotojams rūpintis savo psichologine gerove, atpažinti psichikos ir elgesio sunkumus, profesinio perdegimo požymius, prireikus ieškoti ir kreiptis pagalbos ASPĮ ar už jos ribų. Jis apima psichikos sveikatos raštingumo, emocijų atpažinimo ir valdymo mokymus, mentorystės programas naujų darbuotojų integracijai, su psichikos sveikatos stiprinimu, psichologiniu atsparumu susijusios informacijos sklaidą vidaus komunikacijos kanalais, socialinių emocinių kompetencijų taikymo praktinėse veiklose skatinimą per projektus ar vidaus procesų keitimą (bendravimo su pacientais kultūros tobulinimas, grįžtamojo ryšio teikimas kolegoms, blogos naujienos pranešimas pacientams, trauminės patirties įveika ir pan.) ir kt.
26. Darbuotojų sveikatos stiprinimo veiklos turi būti planuojamos, įgyvendinamos ir palaikomos visoje ASPĮ bendruomenėje, vadovams ir kitiems administracijos darbuotojams demonstruojant pozityvų požiūrį bei įsitraukiant į visus sveikatos stiprinimo veiklų įgyvendinimo etapus.
27. ASPĮ vadovas ar jo įgaliotas asmuo analizuoja bei vertina darbuotojų nedarbingumo, nelaimingų atsitikimų, incidentų ir kitas su darbuotojų fizine ar psichikos sveikata susijusias tendencijas, siekdamas geriau suprasti darbuotojų sveikatą veikiančius veiksnius ir, vadovaudamasis šia informacija, planuoja bei įgyvendina darbuotojų sergamumo prevencijos ir sveikatos stiprinimo priemones.
Bendruomenė kaip resursas palankiai aplinkai
28. Darbuotojų bendruomenė, susieta neformaliais ryšiais, padeda atsisakyti hierarchinių barjerų, įgalina veikti, sumažina baimę suklysti, priešingai, nei veikiant tik formalių nurodymų pagrindu. Siekiant darbuotojų psichologinės gerovės, bendruomenė yra resursas, kurio pagrindu pasireiškia pozityvesnis bendravimas, vyksta aktyvesnė komunikacija, efektyviau organizuojami bei tobulinami procesai, noriau prisidedama prie aplinkos gerinimo.
29. Pagrindiniai darbuotojų motyvavimo dalyvauti bendruomenės gyvenime principai:
29.1. įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą. Darbuotojų dalyvavimas svarstant ir priimant sprendimus didina darbuotojų pasitenkinimą darbu, įsitraukimą, gerina savijautą bei mažina norą išeiti iš darbo – taip jie jaučiasi įvertinti ir labiau tiki, kad organizacijai svarbūs sprendimai ar pokyčiai yra visos bendruomenės susitarimas;
29.2. grįžtamojo ryšio teikimas. Teigiamo grįžtamojo ryšio ir konstruktyvios kritikos teikimas tiesiogiai susijęs su darbuotojų produktyvumu bei tenkina jų socialinius emocinius poreikius. Teikiant grįžtamąjį ryšį vykdomi socialiniai mainai: darbuotojų poreikiai ar problemos iškomunikuojamos, svarstomos ir pagal poreikį sprendžiamos, tai skatina juos gerinti darbo rezultatus ir didina lojalumą įstaigai;
29.3. tinkamas požiūris į klaidas. Darbuotojai linkę prisiimti daugiau atsakomybės ir būti lojalūs, jei įstaigoje yra mokymųsi, o ne baudimu grįstas požiūris į klaidas. Tai padeda ugdyti darbuotojų kompetencijas ir tobulinti paslaugų kokybę bei užtikrina saugumo jausmą ir darbuotojų palaikymą, itin reikšmingą priimant sprendimus, kurių metu prisiimama rizika dėl pacientų sveikatos ar gyvybės išsaugojimo.
30. Būdai, kuriais bendruomenė gali būti pasitelkiama, kuriant palankią darbo aplinką:
30.1. darbuotojų apklausų organizavimas. Apklausos turi būti suformuluotos etiškai, suprantamai, patogiai pildomos (darbe ar namuose, naudojant skaitmenines priemones ir kt.), jų rezultatai svarstomi, naudojami, viešinami sprendžiant skirtingus su darbo aplinka ir (ar) psichologine gerove susijusius klausimus, laikomasi konfidencialumo ir anonimiškumo užtikrinimo principų. Apklausų rezultatai gali padėti suprasti darbo organizavimo, reikalavimų, pasiekimų, santykių ir kitų organizacijos aspektų vertinimą, identifikuoti darbuotojų lūkesčius, gauti idėjų dėl naujovių diegimo, vadovavimo, rinkti problemų sprendimo pasiūlymus, atskleisti naujas galimas iniciatyvas ir kt.;
30.2. vidinės komunikacijos sukūrimas ir stiprinimas. Už vidinę komunikaciją ASPĮ turi būti paskirtas (-i) atsakingas (-i) asmuo (-ys), sudarytos skirtingos informacijos perdavimo ir gavimo galimybės, į gautus pranešimus reaguojama visais atvejais vienodai, nepriklausomai nuo sprendžiamų klausimų turinio ar besikreipiančių darbuotojų statuso. Gaunami duomenys gali padėti išvengti negatyvių apraiškų darbe, gerinti darbo organizavimą, organizacijos kultūrą, spręsti problemas tiek padalinių, tiek įstaigos lygmenimis;
30.3. susirinkimų organizavimas. Jie turi vykti reguliariai ir skirtingais lygmenimis (skyriaus, padalinio ir visos įstaigos), pagal galimybes sudarant sąlygas darbuotojams susitikti ir pabendrauti tiesiogiai su ASPĮ vadovu ir (ar) administracijos atstovais. Susirinkimai turėtų vykti, jei įmanoma, daugeliui darbuotojų tinkamu laiku. Jų metu reikšmingas ne tik informacijos perdavimas, bet ir galimybių sudarymas užduoti klausimus, pristatyti poziciją ar pateikti siūlymą, padiskutuoti bendruomenei rūpimais klausimais, po jų – pasidalijimas pasiektais rezultatais. Jei organizacija yra didelė ir ASPĮ vadovui sudėtinga tiesiogiai susitikti su atskirais padaliniais, juos galima keisti atvirų durų valandomis, nuotoliniais atvirais susitikimais, kada visi norintys tai galėtų padaryti;
30.4. neformalių ir kitų veiklų organizavimas. Jos turėtų būti integrali ASPĮ žmogiškųjų išteklių politikos įgyvendinimo dalis, prisidedanti prie darbuotojų ir ASPĮ veiklos, jos rezultatų tobulėjimo. Veiklos gali būti įgyvendinamos kaip bendruomenės tradicijų išraiška, kvalifikacijos kėlimo, motyvavimo ar pozityvaus bendravimo, bendradarbiavimo kultūros stiprinimo iniciatyva. Neformalios ir kitos veiklos (vizitai į kitus padalinius, dalijimasis patirtimi, ugdomieji pokalbiai ir kt.) gali padėti stiprinti tarpusavio ryšius, bendrumo jausmą, atrasti bendrų interesų ir kt.
IV SKYRIUS
ĮGYVENDINIMO PRINCIPAI
31. Palankios darbo aplinkos kūrimas yra teisinė ir moralinė darbdavio pareiga, o darbuotojų psichologinė gerovė yra būtina sąlyga aukštai sveikatos priežiūros paslaugų kokybei, pacientų pasitenkinimui paslaugomis, geram įstaigos įvaizdžiui bei rezultatams užtikrinti.
32. Palankios darbo aplinkos kūrimas yra susijęs ne tik su ASPĮ administracijos atsakomybėmis, bet ir darbuotojų saugos ir sveikatos, žmogiškųjų išteklių politikos, strateginio planavimo ir vadybos, komunikacijos srityse dirbančių ASPĮ padalinių ar darbuotojų funkcijomis, darbuotojų atstovų turimų teisių įgyvendinimu, todėl tikslinga juos formaliai paskirti atsakingais ir įpareigoti pagal kompetenciją dalyvauti sprendžiant konkrečius su šia sritimi susijusius klausimus.
33. Atsižvelgiant į palankiai darbo aplinkai kurti reikalingų veiksmų įvairovę (procesų valdymą ir efektyvinimą, darbuotojų kompetencijų tobulinimą, personalo motyvavimą ir paramą, tarpusavio santykių, darbo sąlygų gerinimą, veiksmingą vidinę komunikaciją ir pan.) ir jais siekiamus pokyčius, ASPĮ administracijai rekomenduojama įtraukti ASPĮ veikiančias profesines sąjungas, darbuotojų atstovus, darbo tarybą, svarstyti specialistų iš išorės (psichologijos, vadybos ar kitų sričių specialistus, turinčius organizacijų pokyčių valdymo patirties) pasitelkimą, siekiant sėkmingiau įtraukti, sudominti, motyvuoti, tinkamai informuoti ASPĮ bendruomenę, didinti pokyčių greitį ar imtis veiksmų siekiant išvengti pasipriešinimo dėl inovacijų diegimo ar įsigalėjusios kultūros keitimo.
34. Koncepcijos įgyvendinimo principai:
34.1. lyderystė – palankios darbuotojams aplinkos kūrimui reikšmingi elgesio modeliai ir siektinos vertybės turi būti atpažįstamos ASPĮ vadovų, administracijos atstovų elgesyje bei kasdienėje praktinėje veikloje, šie klausimai reguliariai turi būti įtraukiami į skirtingų susitikimų, mokymų darbotvarkes;
34.2. tęstinumas – palankios darbo aplinkos kūrimas yra tęstinis procesas, todėl svarbu užtikrinti, kad jos kūrimo ir palaikymo tikslai, uždaviniai ir jiems pasiekti skirtos priemonės būtų bendrame įstaigos strateginiame plane ir su jo įgyvendinimu susijusiuose dokumentuose, vykdomose priemonėse;
34.3. bendradarbiavimas – priklausomai nuo įstaigos dydžio ir žmogiškųjų išteklių, ASPĮ vadovas turi įgalinti atsakingus padalinius, skyrius ar darbuotojus, kurie koordinuotai spręstų su darbuotojams palankia aplinka susijusius klausimus, vertintų priimtų sprendimų rezultatus ar poreikį tobulėti šioje srityje;
34.4. dalyvavimas – darbdaviai yra teisiškai įpareigoti konsultuotis su darbuotojais jų saugos ir sveikatos klausimais, tačiau palankios darbo aplinkos kūrimas gali būti sėkmingesnis, jei jis bus pagrįstas ne vien formaliu teisės aktų laikymusi, bet ir aktyviu darbuotojų dalyvavimu bei neformaliu darbuotojų ir vadovų dialogu;
34.5. komunikavimas – kad darbuotojai priimtų darbo aplinką palankiai ir patys įsitrauktų, turi būti dažnai ir skirtingais būdais komunikuojama dėl pageidaujamo elgesio, nustatytų taisyklių, susitarimų, saugos taisyklių, prieinamos paramos ar pagalbos, informacijos pateikimo galimybių, reguliariai teikiamas grįžtamasis ryšys dėl bendruomenėje iškeltų klausimų ir sprendimų jų atžvilgiu.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
35. Koncepcija laikoma pagrindu tobulinti ASPĮ kaip organizacijos kultūrą, papildyti jos viziją ar misiją, strateginius tikslus, vidaus procesus ar dokumentus pagal nustatytus prioritetus, finansines ir administracines galimybes.