Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 2, 10, 16, 20, 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3579(3)
2018 m. sausio 17 d. Nr. 61
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. SV-S-411 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.1 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 10, 16, 20, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3579(3) (toliau – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į šiuos pasiūlymus:
1. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamame Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 straipsnyje siūloma nustatyti, kad šiame straipsnyje teises sveikatos priežiūros įstaigų veiklos valstybinio reguliavimo klausimais turi ir įgyvendina ne Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija), o tiesiog valstybė. Pažymėtina, kad šiame straipsnyje yra įtvirtintos konkrečios valstybės valdymo institucijos – Sveikatos apsaugos ministerijos, turinčios jai suteiktą kompetenciją sveikatos priežiūros reguliavimo srityje, funkcijos. Įstatymo projekte nustačius, kad visas šias funkcijas vykdo ne konkreti valstybės institucija, o tiesiog valstybė, būtų sukurtas teisiškai ydingas, nenuoseklus ir nepakankamas reguliavimas (pavyzdžiui, neaišku, kaip valstybė turėtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 straipsnio 7, 11 ir 12 punktuose nurodytų funkcijų vykdymą kartu su konkrečiomis valstybės institucijomis ir įstaigomis ir pan.). Pastebėtina tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, jeigu viešosios įstaigos steigėja yra valstybė ar savivaldybė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu dėl viešosios įstaigos įsteigimo nurodoma valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama atstovauti steigėjai, ir valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama įgyvendinti valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra valstybė, o iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra savivaldybė. Iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija. Iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės taryba. Įvertinus esamą reglamentavimą, darytina išvada, kad nors valstybė ar savivavldybė ir yra viešosios įstaigos teisinę formą ir biudžetinės įstaigos teisinę formą turinčių juridinių asmenų steigėja (dalininkė, savininkė), bet faktiškai visas juridinio asmens steigėjo (dalininko, savininko) teises ir pareigas įgyvendina konkreti valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai tokios teisės pavedamos atitinkamai Vyriausybės nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu.
Atsižvelgdami į tai, kas paminėta, siūlome Įstatymo projekto 2 straipsnyje atsisakyti 1 dalyje numatyto 10 straipsnio pavadinimo keitimo, o keisti tik Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 punktus: juos sujungti ir nustatyti, kad Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina valstybės kaip LNSS įstaigų dalininkės (savininkės) teises ir pareigas, jei šis ar kiti įstatymai nenustato kitaip.
2. Įstatymo projekto 4 straipsnyje siūloma nustatyti, kad biudžetinių įstaigų steigėjomis galėtų būti valstybė kartu su savivaldybėmis ar kelios savivaldybės. Vertinant Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, manytina, kad įstatymas nenumato galimybės, kad biudžetinės įstaigos teisinės formos juridinio asmens savininkės teises ir pareigas įgyvendintų valstybės institucija kartu su savivaldybės institucija ar kelios savivaldybių institucijos. Be to, nėra aiškus teisinis mechanizmas, kaip valstybė kartu su savivaldybe galėtų įgyvendinti tokios biudžetinės įstaigos savininkės teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto 4 straipsnyje atsisakyti siūlymo, kad biudžetinių įstaigų steigėjomis galėtų būti valstybė kartu su savivaldybėmis ar kelios savivaldybės.
3. Pastebėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, viešosios įstaigos dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs viešajai įstaigai įnašą. Vadovaujantis Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 straipsnio 2 punktu ir Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu, valstybei priklausančios viešosios įstaigos dalininku (kartu su valstybe) galės tapti ir bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, perdavęs šiai viešajai įstaigai įnašą. Susidarys tokia situacija, kai valstybės viešosios įstaigos (asmens sveikatos priežiūros įstaigos) dalininku tapus bet kuriam privačiam subjektui (subjektams) ir atitinkamai įgijus balsų daugumą viešosios įstaigos visuotiniame dalininkų susirinkime, iš esmės taps nebeaiškus valstybės vaidmuo valdant tokią viešąją įstaigą (asmens sveikatos priežiūros įstaigą). Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas neleidžia valstybės viešosios įstaigos teisinę formą turinčių juridinių asmenų dalininku būti bet kuriam fiziniam ir juridiniam asmeniui (išskyrus Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose numatytas išimtis). Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas yra specialusis įstatymas Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo atžvilgiu, todėl specialiajame įstatyme gali būti nustatomas toks asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos reglamentavimas, kuris užtikrintų, kad nebūtų pažeidžiami turtiniai valstybės interesai ir būtų išlaikomi valstybės svertai turėti lemiamą balsą valstybės mastu organizuojant aukščiausios kokybės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą asmens sveikatos prižiūros įstaigose. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, siūlytina Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 straipsnio 2 punkte ir Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte formuluotės „kituose įstatymuose numatytais subjektais“ atsisakyti kaip perteklinės. Be to, siekiant suderinti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį su Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu, siūlytina Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą dėstyti taip: „valstybė kartu su valstybiniu universitetu.“
4. Siekiant išvengti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamos Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies ir šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatų kolizijos, siūlytina Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 16 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „LNSS budžetinių įstaigų, kurių savininkė yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina ne Sveikatos apsaugos ministerija, dokumentų saugojimo tvarką reglamentuoja tokių įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija.“
5. Pastebėtina tai, jog Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad viena iš mokslo ir studijų institucijų grupių yra aukštoji mokykla. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad vienas iš aukštosios mokyklos tipų yra universitetas, o aukštoji mokykla gali būti valstybinė arba nevalstybinė. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, siūlytina Įstatymo projekto 1 straipsnyje naujai dėstomoje universiteto ligoninės sąvokos apibrėžtyje bei kituose Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo straipsniuose sąvokas „mokslo įstaiga“, „valstybinė mokslo įstaiga“ ir „aukštoji mokykla“ pakeisti į sąvoką „valstybinis universitetas“.
6. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas pastabas, papildomai turėtų būti keičiamos Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15, 24, 25, 28, 32, 33, 36 ir 41 straipsnių nuostatos bei Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo atitinkami straipsniai.