VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
Dėl VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDRO DARBO SU ŠEIMOMIS ORGANIZAVIMO IR KOORDINAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2018 m. lapkričio 19 d. Nr. B-ĮV-1387
Vilkaviškis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Savivaldybės bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. A1-428/V-894/V-691/1V-579 „Dėl Savivaldybės bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo rekomendacijų patvirtinimo“, Atvejo vadybos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141 „Dėl atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“, Vaiko laikinosios globos (rūpybos) organizavimo nuostatais, partvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 56 „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų patvirtinimo“, Vaiko globos organizavimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405 „Dėl vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“, Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. B-TS-1112 „Dėl įgaliojimų suteikimo koordinuoti atvejo vadybos procesą“, Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. B-TS-1155 „Dėl globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros Vilkaviškio rajono savivaldybėje organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“,
t v i r t i n u Vilkaviškio rajono savivaldybės bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo tvarkos aprašą (pridedama).
Šis įsakymas per vieną mėnesį nuo įsigaliojimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (adresu: Laisvės al. 36, Kaunas) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (adresu: A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Vilkaviškio rajono savivaldybės
administracijos direktoriaus
2018 m. lapkričio 19 d. įsakymu
Nr. B-ĮV-1387
VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDRO DARBO SU ŠEIMOMIS ORGANIZAVIMO IR KOORDINAVIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vilkaviškio rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato bendro darbo su vaikus auginančiomis ar jų besilaukiančiomis šeimomis (toliau – šeimos) organizavimo ir koordinavimo Savivaldybėje pagrindinius principus, subjektus, dalyvaujančius dirbant su šeimomis, bendro darbo su šeimomis organizavimą ir koordinavimą Savivaldybėje, įstaigų, institucijų keitimąsi informacija.
2. Bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo tikslas – užtikrinti efektyvų socialinės rizikos prevencijos priemonių (toliau – prevencijos priemonės), taip pat kompleksinės pagalbos, koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų bei psichologinės, teisėsaugos pagalbos (toliau – pagalba) teikimą šeimoms Savivaldybėje, siekiant stiprinti šeimų gebėjimus, galimybes rūpintis vaikais, savarankiškai spręsti savo šeimos problemas ir taip užtikrinti kokybišką šeimų funkcionavimą, būtiną jų gerovę.
3. Bendras darbas su šeimomis yra organizuojamas ir koordinuojamas, laikantis šeimos atsakomybės, gyvenamosios vietos bendruomenės įtraukimo, subsidiarumo, bendradarbiavimo ir tarpusavio pasitikėjimo principų.
4. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
SUBJEKTAI, DALYVAUJANTYS DIRBANT SU ŠEIMOMIS
5. Subjektai, dalyvaujantys darbe su šeimomis:
5.1. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistai, Savivaldybės administracijos gydytojas, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius;
5.2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus Vilkaviškio rajone (toliau – VVTAĮT teritorinis skyrius) specialistai;
5.3. Savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnai, seniūnaičiai, seniūnijos išmokų specialistai ir / ar socialinio darbo organizatoriai;
5.4. Vilkaviškio socialinės pagalbos centro (toliau – Centras) ir kitų Savivaldybėje veikiančių socialinių paslaugų įstaigų (vaikų dienos centrų, globos centro ir kt.) atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai, psichologai ir kiti socialinių paslaugų srities darbuotojai, pagal kompetenciją dirbantys su šeimomis ir teikiantys ar organizuojantys socialinę priežiūrą;
5.5. VšĮ Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro, VšĮ Kybartų pirminės sveikatos priežiūros centro, Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro paskirti atvejo vadybininkai, sveikatos priežiūros specialistai;
5.6. švietimo įstaigų (bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinio / priešmokyklinio ugdymo įstaigų, Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnybos, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų ir kt.) paskirti atvejo vadybos specialistai, pedagogai, švietimo pagalbos specialistai;
5.8. Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Vilkaviškio skyriaus darbuotojai;
5.9. bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų nariai, šiose organizacijose dirbantys darbuotojai, savanoriai;
III SKYRIUS
BENDRO DARBO SU ŠEIMOMIS ORGANIZAVIMAS IR KOORDINAVIMAS SAVIVALDYBĖJE
6. Savivaldybė, organizuodama ir koordinuodama bendrą darbą su šeimomis, telkia socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigas, teisėsaugos institucijas, seniūnijas, bendruomenines organizacijas, nevyriausybines organizacijas ir kitas su šeimomis dirbančias įstaigas bei organizacijas, šeimų organizacijas, skatina vietos bendruomenių tarybų, Savivaldybės šeimos komisijos veiklą, neformalius šeimų judėjimus, planuodamos ir telkdamos pagalbą šeimoms.
7. Seniūnai, seniūnaičiai, bendruomeninės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos, vietinės šeimų tarybos, pasitelkdamos savanorius, kartu su Savivaldybės administracija suburia bendruomenę dirbti su šeimomis ir vaikais, organizuoja šeimų užimtumą, inicijuoja saugios kaimynystės veiklas, padeda šeimoms užsitikrinti tinkamas gyvenamojo būsto sąlygas, prisideda prie šeimų švietimo organizavimo.
8. Organizuojant pagalbos šeimoms teikimą Savivaldybėje sudaromos sąlygos šeimoms gauti konsultacijas ir informaciją dėl joms reikalingos pagalbos gavimo vadovaujantis vieno langelio principu: Savivaldybės teritorijoje veikia bent vieni bendruomeniniai šeimos namai, kurie teikia informaciją apie visas Savivaldybės teritorijoje teikiamas paslaugas šeimai.
9. Už bendro darbo su šeimomis Savivaldybėje organizavimą atsako Savivaldybės administracijos direktorius.
10. Už bendro darbo su šeimomis koordinavimą Savivaldybėje atsakingas tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, tiesiogiai pavaldus Savivaldybės administracijos direktoriui (toliau – tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius).
11. Savivaldybėje sudaroma tarpinstitucinė grupė (grupės) tarpinstituciniams klausimams, susijusiems su pagalbos šeimoms planavimu, stebėsena ir plėtra, prevencinių priemonių planavimu ir įgyvendinimu, pagalbos šeimoms poreikių vertinimu Savivaldybėje, bendruomenės, bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų telkimu bendram darbui su šeimomis Savivaldybėje, taip pat probleminiams klausimams aptarti. Savivaldybės tarpinstitucinė grupė sudaroma iš Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistų, Savivaldybės administracijos gydytojo, seniūnijų seniūnų, VVTAĮT teritorinio skyriaus specialistų, policijos pareigūnų, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, švietimo įstaigų. Jei reikia, atsižvelgiant į numatomo svarstyti klausimo turinį, į tarpinstitucinius pasitarimus gali būti kviečiami ir kiti Aprašo 5 punkte nurodyti paslaugas šeimai organizuojantys, teikiantys ir koordinuojantys subjektai, Savivaldybės meras, jo pavaduotojas, Savivaldybės tarybos nariai, Savivaldybės administracijos direktorius, jo pavaduotojas, nepriklausomi ekspertai ir kt. Savivaldybės tarpinstitucinei grupei vadovauja tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius organizuoja tarpinstitucinius pasitarimus ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.
12. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, organizuodamas bendro darbo su šeimomis koordinavimą Savivaldybėje:
12.1. kartu su Aprašo 5 punkte nurodytais subjektais vertina ir analizuoja Savivaldybėje gyvenančių šeimų bendrą pagalbos poreikį, vykdo pagalbos prieinamumo ir kokybės stebėseną pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro kartu su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministru ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministru nustatytus paslaugų prieinamumo ir kokybės stebėsenos rodiklius bei tvarką;
12.2. inicijuoja ir kartu su Aprašo 5 punkte nurodytais subjektais rengia paslaugų plėtros planų projektus;
13. Siekdamas nustatyti prevencijos priemonių, pagalbos šeimoms poreikį Savivaldybėje, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, pasitelkdamas Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistus, Savivaldybės administracijos gydytoją, seniūnus, seniūnijos išmokų specialistus ir (ar) specialistus socialiniam darbui, kasmet organizuoja paslaugų šeimoms ir vaikams paklausos ir pasiūlos įvertinimą. Įvertinama, kokių sunkumų patiria Savivaldybėje gyvenantys vaikai, prioritetą teikiant vaikams, augantiems nepasiturinčiose šeimose (šeima gauna socialines pašalpas, maisto produktų davinius), fizinių asmenų globėjų (rūpintojų) šeimose, daugiavaikėse šeimose, šeimose, kuriose nustatyti smurto atvejai, šeimose, auginančiose vaikus, turinčius negalią, specialiųjų ugdymosi poreikių. Pagalbos šeimoms ir vaikams paklausos ir pasiūlos įvertinimo išvados bei siūlymai aptariami Savivaldybės tarpinstitucinėje grupėje ir įtraukiami į paslaugų plėtros plano projektą.
14. Savivaldybės tarpinstitucinės grupės siūlymus ir išvadas, paslaugų plėtros plano projektą tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius teikia Savivaldybės administracijos direktoriui.
15. Tarpinstitucinės grupės gali veikti ir seniūnijose. Seniūnijos tarpinstitucinei grupei vadovauja seniūnas, dalyvauja Aprašo 5 punkte nurodyti subjektai, veikiantys seniūnijoje. Seniūnijos tarpinstitucinės grupės, bendradarbiaudamos su bendruomene, seniūnaičiais, aptaria ir planuoja prevencijos priemones seniūnijoje, prireikus aptaria konkrečių šeimų situacijas ir teikia siūlymus Savivaldybės tarpinstitucinei grupei ar Savivaldybės institucijoms dėl pagalbos šeimai organizavimo ir teikimo tobulinimo Savivaldybėje.
IV SKYRIUS
PAGALBOS ŠEIMAI PROCESAS
16. Atvejo vadyba inicijuojama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 įsakymu Nr. A1-141 „Dėl atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytais atvejais ir tvarka.
17. Atvejo vadybininkas organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdžius, rengia, įgyvendina ir užbaigia pagalbos planą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 įsakymu Nr. A1-141 „Dėl atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.
18. Iki pirmo atvejo nagrinėjimo posėdžio atvejo vadybininkas, pasitelkęs socialinį darbuotoją, surenka visą atvejo vadybos procesui reikalingą informaciją apie vaiką ir jo šeimą ar kitus svarbius asmenis, pareikalaudamas iš švietimo, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, teisėsaugos institucijų, vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų turimos informacijos apie vaiką, jo šeimą ar kitus svarbius vaikui asmenis. Esant tarnybiniam būtinumui, atvejo vadybininkas turi teisę gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos išvadas dėl vaikui suteiktų ir (ar) reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų ar išvadas dėl šeimos narių sveikatos būklės. Informacija atvejo vadybininkui teikiama neatlygintinai.
19. Jeigu atvejo vadybininko organizuojamuose posėdžiuose nedalyvauja pakviestų institucijų ir įstaigų atstovai, nepateikia ar pateikia neišsamią prašomą informaciją, nedalyvauja ruošiant pagalbos planą, nevykdo ar netinkamai vykdo priskirtas funkcijas, atvejo vadybininkas raštu ir (ar) elektorinėmis ryšio priemonėmis kreipiasi į tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių su prašymu inicijuoti tarpinstitucinį pasitarimą minėtiems klausimams spręsti.
20. Atvejo vadybininkas, nustatęs, kad savivaldybėje teikiamos šeimoms reikalingos pagalbos nepakanka, pagalbos pasiūla neatitinka vaikų ir jų šeimų poreikių, apie tai informuoja tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, kuris inicijuoja veiksmus, numatytus Aprašo 12 punkte.
21. Centras organizuoja metodinius atvejo vadybininkų ir socialinių darbuotojų pasitarimus, kuriuose pagal poreikį dalyvauja Savivaldybės administracijos Socialinės pramos skyriaus specialistai, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, VVTAĮT teritorinio skyriaus specialistai, jei reikia, – nepriklausomi ekspertai, mobilioji komanda ir kt. Centro atsakingas darbuotojas organizuoja ir koordinuoja atvejo vadybininkų, socialinių darbuotojų mokymus, supervizijas, teikia informaciją dėl atestacijos.
22. Atvejo vadybos procese dalyvaujantys asmenys privalo laikytis konfidencialumą ir duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.
23. Šeimai išsiskėlus iš Savivaldybės teritorijos, kai yra pradėtas šeimos atvejo vadybos procesas, atvejo vadybininkas informaciją apie šeimą ir pradėtą jos atvejo vadybos procesą, teiktą ir reikalingą tęsti pagalbą raštu ar elektorinėmis ryšio priemonėmis perduoda VVTAĮT teritoriniam skyriui bei savivaldybės, į kurią išsikėlė šeima, administracijai. Kartu su informacija perduodama ir šeimos byla. Jeigu šeima išsikėlė gyventi į kitą valstybę, atvejo vadybininkas informaciją perduoda VVTAĮT teritoriniam skyriui.
24. Pagrindinės socialinio darbuotojo, dirbančio su šeima, funkcijos:
24.1.vadovaujantis žmogiškomis vertybėmis, abipusės pagarbos, tarpusavio bendradarbiavimo principais, planuoti ir teikti socialinę pagalbą šeimoms jų socialinėje aplinkoje, susitinkant su šeima Centre ar kitose sutartose vietose, palaikant kontaktą su šeima ir kitomis priemonėmis;
24.2. dirbti socialinį darbą su vaiku ir šeima, juos konsultuojant (individualiai ir grupėmis), teikiant emocinę bei socialinę pagalbą ir didinant šeimos motyvaciją dalyvauti kompleksinės pagalbos teikimo procese, pozityvios tėvystės mokymuose, šeimos stiprinimo programose, nesmurtinio elgesio mokymo programose, priklausomybės ligų gydymo ir kitose programose;
24.3. teikti šeimai reikalingą informaciją ir žinias, ugdyti tėvystės įgūdžius, socialinius įgūdžius, skatinant glaudesnį šeimos santykį su socialine aplinka, organizuoti šeimų pagalbos sau grupes, kitą prevencinę pagalbą ir kt.;
24.4. tarpininkauti šeimai dėl pagalbos priemonių (psichologinės, psichosocialinės pagalbos, paslaugų vaikų dienos cente, piniginės socialinės pramos, užimtumo, sveikatos priežiūros, švietimo ir ugdymo, socialinio būsto, specialiųjų pagalbos priemonių ir kt.), parengti šeimos narius kreiptis į kitas valstybės ir (ar) savivaldybių institucijas, įstaigas ar organizacijas, kuriose šeima gali gauti pagalbą;
24.5. bendradarbiauti ir veikti kartu su atvejo vadybininku organizuojant, planuojant ir teikiant pagalbą šeimai, tiekti siūlymus atvejo vadybininkui dėl pagalbos plano šeimai efektyvumo, keistis informacija apie situaciją šeimoje su atvejo vadybininku, informuoti jį apie pokyčius šeimoje;
24.6. teikti siūlymus atvejo vadybininkui dėl pagalbos plano, jame numatytų priemonių vaikui ir jo šeimai, atsižvelgiant į pakitusius šeimos poreikius ir (ar) pakitusią šeimos situaciją, tikslinimo;
24.8. dalyvauti kuriant bei plėtojant pagalbos vaikams ir šeimoms paslaugų sistemą seniūnijoje ar savivaldybėje;
25. Teikiant socialinę pagalbą šeimai, socialinio darbuotojo, dirbančio su šeima, veiklą gali papildyti individualios priežiūros personalo veikla.
26. Siekiant užtikrinti laiku teikiamą pagalbą šeimoms, atvejo vadybininkams, socialiniams darbuotojams, dirbantiems su šeima, gali būti nustatomas kitoks nei Savivaldybės administracijos darbo laikas, nustatant kitą darbo pradžios ir pabaigos laiką ar taikant suminę darbo laiko apskaitą.
28. Vienam socialiniam darbuotojui, dirbančiam su šeima, vienu metu tenka ne daugiau kaip 10 šeimų, kuriose VVTAĮT teritorinius skyrius yra nustatęs grėsmės vaikui lygį. Maksimalus šeimų, su kuriomis vienu metu dirba socialinis darbuotojas, dirbantis su šeima, skaičius yra 15.
V SKYRIUS
VAIKO LAIKINOSIOS GLOBOS (RŪPYBOS) ORGANIZAVIMAS
30. VVTAĮT teritorinis skyrius, paėmęs vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ar kitos jam nesaugios aplinkos ir apgyvendinęs Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, informuoja Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių dėl būsimo globėjo (rūpintojo) paieškos ir pateikia duomenis (vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą, giminystės ryšys (jeigu juos turi)) apie fizinį asmenį (vaiko giminaitį, kitą asmenį, su kuriuo vaiką sieja emociniai ryšiai, asmenį, kuris globoja vaiko brolį ar seserį), galintį tapti vaiko globėju (rūpintoju).
31. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, gavęs Aprašo 30 punkte nurodytą informaciją, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnybos globos centrą dėl budinčio globotojo ar globėjo (rūpintojo) vaikui parinkimo šeimoje ar šeimynoje.
32. Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnybos globos centras, gavęs Aprašo 31 punkte nurodytą kreipimąsi, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pateikia siūlymus dėl fizinio asmens arba budinčio globotojo, ar šeimynos tinkamumo būti vaiko globėju (rūpintoju).
33. Tais atvejais, kai Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnybos globos centras neturi galimybės pateikti Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui rekomendacijos dėl vaiko giminaičio ar su vaiku emociniais ryšiais susijusio asmens vaikui parinkimo, nes tokių asmenų Savivaldybėje nėra, ar kito asmens, tinkamo būti vaiko globėju (rūpintoju), budinčiu globotoju, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.266 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu bendradarbiauja su kitomis savivaldybėmis dėl fizinio asmens, budinčio globotojo ar šeimynos, tinkamos globoto (rūpinti) vaiką, paieškos kitoje savivaldybėje.
34. Tais atvejais, kai nėra galimybių vaikui iki 3 metų nustatyti laikinąją globą šeimoje, globos centre ar šeimynoje arba yra bent viena iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.261 straipsnio 2 dalyje 1–2 punktuose nustatytų objektyvių priežasčių, dėl kurių būtina vaikui iki 3 metų nustatyti globą vaikų globos institucijoje ir tai neprieštarauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius iki laikinosios globos vaikui nustatymo raštu kreipiasi į VVTAĮT teritorinį skyrių dėl pritarimo nustatyti vaiko iki 3 metų globą vaikų globos institucijoje.
35. VVTAĮT teritorinis skyrius, gavęs Aprašo 34 punkte nurodytą rašytinį kreipimąsi, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas jį išnagrinėja ir priima sprendimą pritarti arba nepritarti nustatyti vaiko globą (rūpybą) vaikų socialinės globos įstaigoje.
36. Teismui išdavus leidimą vaiką paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, VVTAĮT teritorinis skyrius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pateikia Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui nurodymą nustatyti vaiko laikinąją globą (rūpybą).
37. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, gavęs Aprašo 36 punkte nurodytą VVTAĮT teritorinio skyriaus nurodymą ir atsižvelgęs į Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnybos globos centro ir VVTAĮT teritorinio skyriaus pateiktus siūlymus dėl fizinio asmens tinkamumo būti vaiko globėju (rūpintoju) ar fizinio asmens tinkamumo prižiūrėti globos centro globojamą (rūpinamą) vaiką ar šeimynos tinkamumo globoti vaiką (juo rūpintis), parengia Savivaldybės administracijos direktoriui teikimą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ir vaiko laikinojo globėjo (rūpintojo) paskyrimo.
38. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu per 3 darbo dienas nuo VVTAĮT teritorinio skyriaus nurodymo gavimo nustatoma vaiko laikinoji globa (rūpyba) ir paskiriamas vaiko laikinasis globėjas (rūpintojas), (rūpybos) išmokai ir (ar) globos (rūpybos) išmokos tiksliniam priedui skirti ir mokėti.
39. Savivaldybėje gyvenantiems įvaikintiems vaikams, socialinių globėjų, globėjų giminaičių globojamiems (rūpinamiems) vaikams, budinčių globotojų prižiūrimiems vaikams bei budintiems globotojams, socialiniams globėjams, globėjams giminaičiams, įtėviams ar asmenims, ketinantiems jais tapti, Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnybos globos centras užtikrina prieinamą reikalingą konsultacinę, psichosocialinę, teisinę ir kitą pagalbą siekiant tinkamo vaiko, įvaikio ugdymo ir auklėjimo šeimai artimoje aplinkoje.
40. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) pratęsimas organizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405 „Dėl vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“ nustatytais terminais ir tvarka.
41. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia atsiradus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.255 straipsnyje nustatytiems vaiko laikinosios globos (rūpybos) pabaigos pagrindams.
42. Atsiradus Lietuvos respublikos civilinio kodekso 3.255 straipsnyje nustatytiems vaiko laikinosios globos (rūpybos) pabaigos pagrindams, išskyrus 3.255 straipsnio 3 punktą, vaiko laikinąją globą (rūpybą) nustačiusios Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) panaikinimo priimamas ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo pirmiau nurodytų vaiko laikinosios globos (rūpybos) pabaigos pagrindų atsiradimo dienos.
43. Atsiradus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.255 straipsnio 3 punkte nustatytam vaiko laikinosios globos (rūpybos) pabaigos pagrindui, vaiko laikinoji globa (rūpyba) panaikinama teismo nutartimi dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, pagal VVTAĮT teritorinio skyriaus pareiškime teismui dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo pateiktą prašymą.
44. Atsiradus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.255 straipsnio 1 punkte nustatytam vaiko laikinosios globos (rūpybos) pabaigos pagrindui, vaiko grąžinimą tėvams organizuoja VVTAĮT teritorinis skyrius:
44.1. VVTAĮT teritorinis skyrius, kurio nurodymu Savivaldybės administracijos direktorius nustatė vaiko laikinąją globą (rūpybą), suėjus 11 mėnesių terminui nuo vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas kreipiasi į atvejo vadybininką dėl atvejo nagrinėjimo posėdžio organizavimo. Atvejo vadybininkas, gavęs VVTAĮT teritorinio skyriaus prašymą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdį, į kurį kviečia VVTAĮT teritorinio skyriaus atstovą, socialinį darbuotoją, dirbantį su šeima, Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnybos globos centro atstovą, vaiką, jeigu tai neprieštarauja jo interesams, vaiko globėją (rūpintoją), vaiko tėvus, kitus specialistus, kurie dalyvauja įgyvendinant pagalbos planą;
44.2. atvejo nagrinėjimo posėdyje atliekama pagalbos plano peržiūra, kurios metu dalyvaujantys specialistai įvertina pagalbos plano įgyvendinimo efektyvumą ir šeimos galimybes savarankiškai užtikrinti vaiko teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimą;
44.3. atvejo vadybininkui ir kitiems atvejo vadybos procese dalyvaujantiems specialistams, nustačius, kad:
44.3.1. vaiko tėvai pakeitė savo netinkamą elgesį su vaiku ir dėl to negresia pavojus jo saugumui, sveikatai ar gyvybei ir nelieka socialinės rizikos veiksnių, VVTAĮT teritorinis skyrius priima sprendimą grąžinti vaiką tėvams;
44.3.2. vaiko tėvai pradeda keisti savo elgesį ir rūpintis vaiko saugumu, auklėjimu, priežiūra, tačiau išlieka pirmojo grėsmės vaikui lygio rizikos veiksnių, grąžina vaiką tėvams (tėvui ar motinai), o atvejo vadybininkas organizuoja pagalbos plano koregavimą;
44.3.3. vaiko tėvai stengiasi pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, dėl kurių galima pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė ateityje grąžinti vaiką į šeimą, VVTAĮT teritorinis skyrius priima sprendimą tęsti laikinąją globą (rūpybą), tačiau ne ilgiau nei šešių mėnesių terminui, o atvejo vadybininkas organizuoja pagalbos plano koregavimą;
44.3.4. vaiko tėvai nesistengia ir nekeičia savo elgesio, vengia atlikti savo pareigas, taip pat auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaiku, t. y. pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo tėvams, VVTAĮT teritorinis skyrius priima sprendimą kreiptis į teismą dėl laikino ar neterminuoto tėvų ar esamo vienintelio iš tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Tokiu atveju vaiko laikinoji globa (rūpyba) tęsiama, kol teismas priims sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo;
VI SKYRIUS
KITŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ DARBO SPECIFIKA, DIRBANT SU ŠEIMOMIS
46. Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai planuoja Savivaldybės vaikų sveikatai gerinti skirtas priemones, vertina taikomų priemonių efektyvumą, organizuoja renginius, mokymus bendruomenėje, įtraukdami vietos gyventojus į sveikatinimo programas, ypač daug dėmesio skirdami psichikos sveikatai stiprinti, alkoholizmui mažinti, prevenciniam darbui su besilaukiančiomis motinomis, smurto prevencijai ir kt. Organizuoja ankstyvosios intervencijos mokymus jaunuoliams.
47. Ugdymo įstaigos atlieka vaikų mokyklos lankymo stebėseną ir kas mėnesį Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinėje sistemoje (toliau – NEMIS) apie tai teikia informaciją Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui.
48. Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos, vykdančios ikimokyklinio ugdymo programas, atlieka vaikų privalomojo ikimokyklinio ugdymo stebėseną ir, esant poreikiui, teikia apie tai informaciją tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui. Vaikams, kuriems švietimo ir mokslo ministro nustatytais atvejais šis ugdymas yra privalomas, nelankant ikimokyklinio ar bendrojo ugdymo mokyklos, šių mokyklų specialistams rekomenduojama apsilankyti šių vaikų šeimose ir per 10 darbo dienų nuo šio fakto nustatymo apie tai informuoti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių.
49. Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos planuoja ir vykdo tikslines prevencines programas, bendradarbiauja su seniūnijomis, atvejo vadybininkais, socialiniais darbuotojais.
50. Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos organizuoja specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymą, teikia švietimo pagalbą, konsultuoja tėvus Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka. Švietimo pagalbos specialistai teikia socialinę pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją pagalbą, konsultuoja vaiko tėvus ar atstovus pagal įstatymą, bendradarbiaudami su jais teikia vaikams psichologinę pagalbą, psichologinių problemų prevencijos priemones ir ankstyvąją intervenciją, bendradarbiauja su atvejo vadybininkais, socialiniais darbuotojais, sveikatos priežiūros įstaigomis, VVTAĮT teritoriniu skyriumi.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS