LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2023 M. GRUODŽIO 12 D. ĮSAKYMO NR. D1-406 „DĖL DETALIŲ VĖJO ELEKTRINIŲ REIKŠMINGO NEIGIAMO POVEIKIO PAUKŠČIAMS IR ŠIKŠNOSPARNIAMS KRITERIJŲ, REIKŠMINGO NEIGIAMO POVEIKIO PAUKŠČIAMS IR ŠIKŠNOSPARNIAMS PREVENCIJOS IR MAŽINIMO PRIEMONIŲ TAIKYMO IR TYRIMŲ REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2024 m. lapkričio 22 d. Nr. D1-401

Vilnius

Pakeičiu  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. D1-406 „Dėl Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašo patvirtinimo“:

1. Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:

„2. Nustatau, kad Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašas (toliau – Aprašas) netaikomas planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūroms, pradėtoms iki šio įsakymo įsigaliojimo, išskyrus, kai jį taikyti pageidauja planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros organizatorius. Aprašas planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus pageidavimu gali būti taikomas ir keičiant priimtus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros sprendimus ir (ar) atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo išvadas, taip pat koreguojant šiuose sprendimuose ir (ar) išvadose nurodytas prevencijos ir poveikio mažinimo priemones.“

2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašą:

2.1. Pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:

„10. Pradėjus eksploatuoti VE ar jų parką, turi būti atliekamas numatytų reikšmingo neigiamo poveikio prevencijos priemonių efektyvumo monitoringas ir efektyvumo vertinimas, jį atlieka VE ar jų parką eksploatuojantis ūkio subjektas. Reikšmingo neigiamo poveikio prevencijos priemonių paukščių ir (ar) šikšnosparnių žūčiai išvengti ar sumažinti efektyvumo vertinimas atliekamas vadovaujantis Aprašo 18 punktu. Atsakomybė už pasirinktų numatyto reikšmingo neigiamo poveikio prevencijos priemonių taikymo efektyvumą ir rizika dėl galimo jų sugriežtinimo Aprašo 11 punkte nustatyta tvarka tenka VE ar jų parko savininkui.“

2.2. Papildau 18.3.4 papunkčiu:

„18.3.4. jei atsižvelgiant į Aprašo 3 priedo II skyriaus 2.4 papunktį ant VE ar VE parke įrengtos reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams technologinės prevencijos priemonės (toliau – technologinės prevencijos priemonės), nustačius Aprašo 1 priede nurodyto paukščio žūtį, žūtį įrodantys vaizdiniai duomenys realiuoju laiku elektroniniu būdu pateikiami Aplinkos apsaugos agentūrai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamentui.“

2.3. Papildau 19.7 papunkčiu:

„19.7. jei vaizdinis stebėjimas vykdomas naudojant Aprašo 3 priedo II skyriaus 2.4 papunktyje nurodytas technologines prevencijos priemones – visi su paukščiais ir šikšnosparniais susiję surinkti ir valdomi vaizdiniai duomenys PAV ataskaitoje numatytu formatu.“

2.4. Pakeičiu 2 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

2.5. Pakeičiu 3 priedo II skyriaus 2.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

„2.4. Paukščio žūtis susidūrus su besisukančiomis VE mentėmis.

Didžiausią pavojų paukščiams, ypač sklandantiems, kelia besisukančios VE mentės (nors paukščiai žūva ir atsitrenkę į nejudančias mentes ar bokštus). Net ir lėtai besisukančių menčių greitis (toliau nuo rotoriaus ašies) yra didelis (proporcingai rotoriaus skersmeniui), be to, judančias mentes paukščiai sunkiai pastebi. Ši grėsmė didėja didėjant paukščių skaičiui VE aplinkoje – sezoninių migracijų ir sankaupų formavimosi, žemės ūkio darbų, didinančių mitybos objektų prieinamumą, metu, VE esant kitose paukščių dažnai lankomose vietose. Todėl VE įrengus paukščių mitybos vietose, paukščiams kyla grėsmė žūti susidūrus su VE, kai jie ieško grobio, ir maitinantis iki tol įprastose buveinėse.

Įrengti šio priedo IV skyriuje nustatytus reikalavimus atitinkančias automatiškai paukščius ar jų sankaupas nustatančias ir migruojančių paukščių (ne veisimosi metu) bei kritiniu atveju stabdančias VE reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams technologines prevencijos priemones (toliau – technologinės prevencijos priemonės).  Taikoma automatinė vaizdo įrašų analizė arba radaro technologija, pagrįsta paukščių, jų grupių automatinio atpažinimo sistema. Šių sistemų veikimo principas pagrįstas automatiniu į VE aplinką artėjančių paukščių atpažinimu realiu laiku. Radarinė sistema ypač naudinga naktį, kai vizualiniai stebėjimai neefektyvūs.

Taikoma teritorijose, kur nustatyti intensyvūs paukščių migraciniai skrydžiai ar skraidymas tarp nakvynės ir maitinimosi vietų sezoninių sankaupų formavimosi laikotarpiais, plėšriųjų ir sklandančių paukščių maitinimosi plotai.

Pagal iš anksto nustatytus veikimo algoritmus sistemos automatiškai aktyvina technologines prevencijos priemones, t. y. stabdančias artėjantiems paukščiams pavojų keliančias VE.“

2.6. Papildau 3 priedą IV skyriumi:

„IV SKYRIUS

REIKALAVIMAI TECHNOLOGINĖMS PREVENCIJOS PRIEMONĖMS

Nr.	Reikalavimas	Reikalavimo tikslas
1.	Technologinė prevencijos priemonė turi būti sertifikuota ir (ar) ne mažiau kaip 1 metus naudojama paukščiams ir šikšnosparniams nuo žūties apsaugoti bent vienoje Europos Sąjungos ir (ar) Europos ekonominės erdvės šalyje.	Praktiškai įvertintas ir patikrintas patikimumas, priemonės efektyvumas, aiški gaunama patikima duomenų amplitudė.
2.	Naudojant technologinę prevencijos priemonę turi būti pastebima ne mažiau kaip 80 % visų didesnių kaip 0,5 m (skaičiuojant per ištiestų sparnų ilgį) paukščių ne mažesniu kaip 500 m atstumu nuo VE (siekiant išvengti poveikio paukščiams) arba fiksuojant šikšnosparnių ultragarsinius signalus ne mažesniu kaip VE mentės atstumu (siekiant išvengti poveikio šikšnosparniams) arba nustatyta ne mažiau kaip 80 % paukščių rūšių, kuriems planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo ar monitoringo metu nustatytas galimas reikšmingas poveikis.	Konstatuojamas aiškus priemonės efektyvumo kriterijus nustatant tipinį saugomos rūšies paukščio individą ar šikšnosparnio buvimo faktą ir minimalų nustatymo atstumą.
3.	Poveikio paukščiams prevencijos sistema turi turėti galimybę atpažinti ir teisingai nustatyti plėšriuosius ir sklandančius Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašo 2 priedo 1 lentelėje nurodytus paukščius pagal rūšis ar būrius. Teisingai nustačiusi rūšį, sistema turi stebėti individą ir, jei jis priartėja ne mažesniu kaip 350 m atstumu iki VE, elektrinė ne mažiau kaip per 35 sekundžių turi būti sustabdyta ir neveikti, kol praeis susidūrimo pavojus. Poveikio šikšnosparniams prevencijos sistema turi turėti galimybę nuolat skaičiuoti fiksuojamus ultragarsinius signalus ir pagal nustatytus parametrus stabdyti VE menčių sukimąsi. Užfiksavus numatytą šikšnosparnių aktyvumą, VE menčių sukimasis turi būti sustabdomas ne vėliau kaip per 35 sekundes ir neveikti, kol praeis poveikio pavojus.	Vertinamas sistemos efektyvumas atpažįstant jautrias paukščių rūšis ar nustatant šikšnosparnių aktyvumą.
4.	Technologinės prevencijos priemonės turi registruoti 500 m atstumu nuo VE buvusius paukščius ar VE mentės atstumu buvusius šikšnosparnius. Taip pat turi būti registruojamas kiekvienas technologines priemonės panaudojimo atvejis. Jei užfiksuojamas susidūrimo atvejis, jį turi būti galima peržiūrėti.	Sudaroma galimybė fiksuoti ir vėliau analizuoti galimus ir faktinius susidūrimus.
5.	Poveikio paukščiams technologinėse prevencijos priemonėse turi būti užtikrinamas paukščių identifikavimo miško ar kitų kraštovaizdžio elementų, ribojančių paukščių aptikimo galimybes, fone funkcionalumas.	Reikalavimu užtikrinama, kad galimus susidūrimus bus galima nustatyti ne tik atviroje erdvėje, bet ir miško fone.“

Laikinai einantis aplinkos ministro pareigas                                                  Simonas Gentvilas

Detalių vėjo elektrinių reikšmingo

neigiamo poveikio paukščiams ir

šikšnosparniams kriterijų,

reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir

šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo

priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašo

2 priedas

Svarbūs atstumai nuo jautrių vėjo elektrinių poveikiui paukščių veisimosi vietų, migracijos, žiemojimo ar maitinimosi vietų, kur susidaro jų sankaupos, šikšnosparnių veisimosi, maitinimosi vietų (įskaitant skraidymo tarp jų vietas), saugomų ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų ribų, kai vėjo elektrinės daro ar gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį

1 lentelė. Svarbūs atstumai nuo jautrių vėjo elektrinių poveikiui paukščių veisimosi vietų, saugomų ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų ribų, kai vėjo elektrinės daro ar gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį

Nr.	Paukščių rūšis	Paukščių rūšies aktyvumui svarbus metų laikas ir paros metas	Atstumas (metrais) nuo saugomos ar tinklo „Natura 2000“ teritorijos, kurioje rūšis yra saugoma, ribos arba veisimosi vietos, nepatenkančios į saugomas ar „Natura 2000“ teritorijas, kai poveikis laikomas reikšmingu neigiamu	Atstumas (metrais) nuo saugomos ar tinklo „Natura 2000“ teritorijos, kurioje rūšis yra saugoma, ribos, kai poveikis gali būti reikšmingas neigiamas ir reikia taikyti reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams technologines prevencijos priemones (toliau –technologinės prevencijos priemonės), o paaiškėjus, kad jos nepakankamai veiksmingos, vėjo elektrinės (toliau – VE) stabdomos 3 stulpelyje nurodytais laikotarpiais	Atstumas (metrais) nuo veisimosi vietos, nepatenkančios į saugomas ar tinklo „Natura 2000“ teritorijas, kai poveikis gali būti reikšmingas neigiamas ir reikia taikyti technologines prevencijos priemones, o paaiškėjus, kad jos nepakankamai veiksmingos, VE stabdomos 3 stulpelyje nurodytais laikotarpiais
1.	Didysis baltasis garnys (Egretta alba);	Balandžio 1 d.–birželio 30 d.; šviesusis paros metas	Iki 1000	Nuo 1001 iki 3000	Nuo 1001 iki 2500
2.	Pilkasis garnys (Ardea cinerea)	Balandžio 1 d.–birželio 30 d.; šviesusis paros metas	Iki 1000	-	Nuo 1001 iki 1500
3.	Baltasis gandras (Ciconia ciconia)	Balandžio 1 d.–rugpjūčio 30 d.; šviesusis paros metas	Iki 400	Nuo 401 iki 1000	Nuo 401 iki 1000
4.	Juodasis gandras (Ciconia nigra)	Kovo 20 d.–rugpjūčio 31 d.; šviesusis paros metas	Iki 2000 nuo saugomos ar tinklo „Natura 2000“ teritorijos Iki 1500 nuo veisimosi vietos, nepatenkančios į saugomas ar tinklo „Natura 2000“ teritorijas	Nuo 2001 iki 3500	Nuo 1501 iki 3500
5.	Vapsvaėdis (Pernis apivorus)	Gegužės 1 d.–rugsėjo 15 d.; šviesusis paros metas	Iki 1500 nuo saugomos ar tinklo „Natura 2000“ teritorijos Iki 500 nuo veisimosi vietos, nepatenkančios į saugomas ar tinklo „Natura 2000“ teritorijas	Nuo 1501 iki 2500	Nuo 501 iki 2500
6.	Juodasis peslys (Milvus migrans)	Kovo 10 d.–rugsėjo 30 d.; šviesusis paros metas	Iki 2000 nuo saugomos ar tinklo „Natura 2000“ teritorijos Iki 1500 nuo veisimosi vietos, nepatenkančios į saugomas ar tinklo „Natura 2000“ teritorijas	Nuo 2001 iki 3500	Nuo 1501 iki 3500
7.	Rudasis peslys (Milvus milvus)	Kovo 10 d.–rugsėjo 30 d.; šviesusis paros metas	1500 nuo saugomos ar tinklo „Natura 2000“ teritorijos Iki 1000 nuo veisimosi vietos, nepatenkančios į saugomas ar tinklo „Natura 2000“ teritorijas	Nuo 1501 iki 3000	Nuo 1001 iki 3000
8.	Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla)	Visus metus; šviesusis paros metas	Iki 2500 nuo saugomos ar tinklo „Natura 2000“ teritorijos 1000 nuo veisimosi vietos, nepatenkančios į saugomas ar tinklo „Natura 2000“ teritorijas	Nuo 2501 iki 3500	Nuo 1001 iki 3500
9.	Mažasis erelis rėksnys (Clanga pomarina)	Kovo 25 d.–rugsėjo 30 d.; šviesusis paros metas	Iki 1500 nuo saugomos ar tinklo „Natura 2000“ teritorijos 1000 nuo veisimosi vietos, nepatenkančios į saugomas ar tinklo „Natura 2000“ teritorijas	Nuo 1501 iki 3500	Nuo 1001 iki 3500
10.	Didysis erelis rėksnys (Clanga clanga)	Kovo 25 d.–rugsėjo 30 d.; šviesusis paros metas	Iki 3000	-	-
11.	Kilnusis erelis (Aquila chrysaetos)	Visus metus; šviesusis paros metas	Iki 3000	-	-
12.	Gyvatėdis (Circaetus gallicus)	Balandžio 10 d.–rugsėjo 30 d.; šviesusis paros metas	Iki 3500	-	-
13.	Žuvininkas (Pandion haliaetus)	Kovo 20 d.–rugsėjo 15 d.; šviesusis paros metas	Iki 2500	Nuo 2501 iki 3500	Nuo 2501 iki 3500
14.	Paprastasis suopis (Buteo buteo)	Kovo 10 d.–rugpjūčio 31 d.; šviesusis paros metas	Iki 400 nuo saugomos ar tinklo „Natura 2000“ teritorijos ir 500 nuo saugomos ar tinklo „Natura 2000“ teritorijos, kai atstumas iki miško mažesnis nei 300 metrų	Nuo 401 iki 1000 arba nuo 501 iki 1000, kai atstumas iki miško mažesnis nei 300 metrų	-
15.	Nendrinė lingė (Circus aeruginosus)	Balandžio 1 d.–rugpjūčio 31 d.; šviesusis paros metas	Iki 1000 nuo saugomos ar tinklo „Natura 2000“ teritorijos Iki 500 nuo veisimosi vietos, nepatenkančios į saugomas ar tinklo „Natura 2000“ teritorijos, kai veisimosi vieta yra ne laikinoje buveinėje	Nuo 1001 iki 1500	Nuo 501 iki 1500, kai veisimosi vieta yra ne laikinoje buveinėje
16.	Pievinė lingė (Circus pygargus)	Balandžio 15 d.–rugpjūčio 31 d.; šviesusis paros metas	Iki 1000 nuo saugomos ar tinklo „Natura 2000“ teritorijos	Nuo 1001 iki 2000	-
17.	Javinė lingė (Circus cyaneus)	Balandžio 1 d.–rugpjūčio 31 d.; šviesusis paros metas	Iki 1000	-	-
18.	Sketsakalis (Falco subbuteo)	Balandžio 15 d.–rugpjūčio 31 d.; šviesusis paros metas	Iki 1000	Nuo 1001 iki 1500	Nuo 1001 iki 1500
19.	Tetervinas (Lyrurus tetrix)	Visus metus; šviesusis paros metas	Iki 1500 (nuo tuokvietės)	-	-
20.	Didysis apuokas (Bubo bubo)	Visus metus; tamsusis paros metas	Iki 3500	-	-
21.	Balinė pelėda (Asio flammeus)	Kovo 15 d.–liepos 31 d.; šviesusis paros metas	Iki 1500	-	-
22.	Didžioji kuolinga (Numenius arquata), paprastasis griciukas (Limosa limosa), stulgys (Gallinago media)	Balandžio 1 d.–liepos 15 d.; šviesusis paros metas	Iki 1000	Nuo 1001 iki 2000	Nuo 1001 iki 1500
23.	Kolonijose perinčios: upinė žuvėdra (Sterna hirundo) ir baltaskruostė žuvėdra (Chlidonias hybrida)	Balandžio 15 d.–rugpjūčio 15 d.; šviesusis paros metas	Iki 1000	-	-
24.	Kolonijose perinčios: rudagalvis kiras (Croicocephalus ridibundus), kaspijinis kiras (Larus cachinnans), sidabrinis kiras (Larus argentatus), paprastasis kiras (Larus canus), pilkasis garnys (Ardea cinerea), kovas (Corvus frugilegus), didysis kormoranas (Phalacrocorax carbo)	Balandžio 1 d.–birželio 30 d.; šviesusis paros metas	Iki 1000	-	-
25.	Juodoji žuvėdra (Chlidonias niger), mažoji žuvėdra (Sternula albifrons), baltasparnė žuvėdra (Chlidonias leucopterus), mažasis kiras (Hydrocoloeus minutus)	Balandžio 15 d.–rugpjūčio 15 d.; šviesusis paros metas	Iki 500	-	-

2 lentelė. Svarbūs atstumai nuo jautrių vėjo elektrinių poveikiui šikšnosparnių veisimosi, maitinimosi vietų (įskaitant skraidymo tarp jų vietas), saugomų ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų ribų, kai vėjo elektrinės daro ar gali daryti reikšmingą poveikį

Nr.	Šikšnosparnių sistematinė grupė	Šikšnosparnių sistematinės grupės aktyvumui svarbus metų laikas ir paros metas	Atstumas (metrais) nuo saugomos ar tinklo „Natura 2000“ teritorijos, kurioje šikšnosparnių rūšis yra saugoma, ribos arba pastovios veisimosi, dienojimo ar žiemojimo vietos, nepatenkančios į saugomas ar „Natura 2000“ teritorijas, kai poveikis laikomas reikšmingu neigiamu	Atstumas (metrais) nuo šikšnosparniams svarbios  veisimosi, maitinimosi buveinės ar skraidymo tarp jų vietų, migracijos kelių ar srautų arba sankaupų susidarymo vietų, nepatenkančių į saugomas ar „Natura 2000“ teritorijas, kai poveikis gali būti reikšmingas neigiamas ir reikia taikyti technologines prevencijos priemones, o paaiškėjus, kad jos nepakankamai veiksmingos, VE stabdomos 3 stulpelyje nurodytu laikotarpiu
1.	Šikšnosparniai (Chiroptera)	Gegužės 1 d.–rugpjūčio 15 d.; tamsusis paros metas	Iki 400 + ilgiausios VE mentės ilgis	Iki 200 + ilgiausios VE mentės ilgis
2.	Šikšnosparniams (Chiroptera) svarbios žiemavietės	Rugpjūčio 15 d.–balandžio 30 d.; visa para	Iki 400 + ilgiausios VE mentės ilgis	-
3.	Šikšnosparniams (Chiroptera) svarbūs migracijos keliai ar sankaupų vietos	Rugpjūčio 1 d.–spalio 1 d.; tamsusis paros metas	-	Iki 400 + ilgiausios VE mentės ilgis
4.	Šikšnosparnių (Chiroptera) migracijos srautų ar gausių sankaupų vietos	Rugpjūčio 1 d.–spalio 1 d.; tamsusis paros metas	-	Iki 600 + ilgiausios VE mentės ilgis

3 lentelė. Svarbūs atstumai nuo jautrių vėjo elektrinių poveikiui paukščių migracijos, žiemojimo ar maitinimosi sankaupų vietų, saugomų ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų ribų, kai vėjo elektrinės gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį

Nr.	Paukščių rūšis ar paukščių sistematinė grupė	Paukščių rūšies ar paukščių sistematinės grupės aktyvumui svarbus metų laikas ir paros metas		Atstumas (metrais) nuo saugomos ar tinklo „Natura 2000“ teritorijos, kurioje rūšis yra saugoma, ribos arba migracijos, žiemojimo ar maitinimosi vietos, kur susidaro paukščių sankaupos, nepatenkančios į saugomas ar tinklo „Natura 2000“ teritorijas	Atstumas (metrais) nuo saugomos ar tinklo „Natura 2000“ teritorijos, kurioje rūšis yra saugoma, ribos, kai poveikis gali būti reikšmingas neigiamas ir reikia taikyti technologines prevencijos priemones, o paaiškėjus, kad jos nepakankamai veiksmingos, VE stabdomos 3 stulpelyje nurodytais laikotarpiais	Atstumas (metrais) nuo migracijos, žiemojimo ar maitinimosi vietos, kur susidaro paukščių sankaupos, nepatenkančios į saugomas ar tinklo „Natura 2000“ teritorijas, kai poveikis gali būti reikšmingas neigiamas ir reikia taikyti technologines prevencijos priemones, o paaiškėjus, kad jos nepakankamai veiksmingos, VE stabdomos 3 stulpelyje nurodytais laikotarpiais
1.	Migruojančių paukščių srautų susiliejimo vietos		Kovo 15 d.–gegužės 15 d.; liepos 15 d.–spalio 31 d.	Iki 3000	-	-
2.	Migruojančių žąsinių (Anseriformes) paukščių pastovios sankaupų vietos		Kovo 15 d.–balandžio 30 d.; rugpjūčio 15 d.–spalio 31 d	-	Iki 3000	-
3.	Migruojančių pilkųjų gervių (Grus grus) poilsio ir nakvynės sankaupų vietos		Liepos 20 d.–spalio 31 d.	-	Iki 3000	-
4.	Migruojančių plėšriųjų paukščių (Falconiformes, Accipitriformes) pasikartojančių sankaupų vietos (išskyrus jūrinį erelį)		Kovo 15 d.–gegužės 15 d.; rugpjūčio 15 d.–lapkričio 30 d.	-	-	Iki 1000
5.	Jūrinių erelių (Haliaeetus albicilla) pasikartojančių sankaupų vietos (15 ir daugiau individų)		Kovo 15 d.–gegužės 15 d.; rugsėjo 15 d.–gruodžio 31 d.	Iki 3000	-	Iki 3000
6.	Migruojančių sėjikinių (Charadriiformes) paukščių nuolatinės sankaupų vietos		Kovo 15 d.–balandžio 30 d.; rugpjūčio 1 d.–spalio 31 d.	-	Iki 1000	-
7.	Paukščių maitinimosi vietos, kur susidaro jų sankaupos (atviri sąvartynai)		Visus metus	-	-	Iki 2000
8.	Sankaupas jūroje žiemojimo ar migracijos metu sudarantys paukščiai: nuodėgulė (Melanitta fusca), ledinė antis (Clangula hyemalis), alka (Alca torda), sibirinė gaga (Polysticta stelleri), klykuolė (Bucephala clangula), didysis dančiasnapis (Mergus merganser), mažasis kiras (Larus minutus) ir rudakaklis naras (Gavia stellata)		Lapkričio 15 d.–balandžio 15 d.; šviesusis ir tamsusis paros metas	-	Iki 2000	Iki 2000

___________________________________