LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2014 M. spalio 8 D. Įsakymo Nr. V-1048 „DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMŲ MN 50:2014 „GYDYTOJAS NEFROLOGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ IR MN 90:2014 „GYDYTOJAS VAIKŲ NEFROLOGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO“

PAKEITIMO

2021 m. sausio 15 d. Nr. V-76

Vilnius

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. V-1048 „Dėl Lietuvos medicinos normų MN 50:2014 „Gydytojas nefrologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ ir MN 90:2014 „Gydytojas vaikų nefrologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 50:2021 „GYDYTOJAS nefrologas“ IR LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 90:2021 „GYDYTOJAS vaikų nefrologas“ PATVIRTINIMO

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi:

1. T v i r t i n u pridedamas:

1.1. Lietuvos medicinos normą MN 50:2021 „Gydytojas nefrologas“;

1.2. Lietuvos medicinos normą MN 90:2021 „Gydytojas vaikų nefrologas“.

2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.“

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu

Nr. V-1048

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2021 m. sausio 15 d. įsakymo

Nr. V-76 redakcija)

LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 50:2021

GYDYTOJAS NEFROLOGAS

I skyrius

bendrosios nuostatos

1. Lietuvos medicinos norma MN 50:2021 „Gydytojas nefrologas“ (toliau – Lietuvos medicinos norma) nustato gydytojo nefrologo veiklos sritis, teises, pareigas ir kompetenciją.

2. Lietuvos medicinos norma privaloma visiems gydytojams nefrologams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei kontroliuojančioms jų veiklą.

3. Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

3.1. Gydytojas nefrologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo nefrologo profesinę kvalifikaciją.

3.2. Gydytojo nefrologo praktika – teisės aktų reglamentuota gydytojo nefrologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti suaugusių asmenų inkstų ligų diagnostiką, gydymą, medicininę reabilitaciją ir profilaktiką, taip pat pacientų, sergančių inkstų ligomis, mokymą, kaip elgtis, sergant inkstų ligomis.

3.3. Nefrologija – vidaus ligų mokslo šaka, nagrinėjanti inkstų anatominius ir fiziologinius ypatumus, inkstų ligų etiologiją, patogenezę, kliniką, diagnostiką, gydymą ir profilaktiką.

3.4. Kitos Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos kituose asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

4. Gydytojo nefrologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir nefrologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo nefrologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų profesinių kvalifikacijų pripažinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Teisę verstis gydytojo nefrologo praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo nefrologo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo nefrologo profesinę kvalifikaciją.

6. Gydytojas nefrologas verčiasi gydytojo nefrologo praktika Lietuvos Respublikoje tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti nefrologijos paslaugas suaugusiems ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teisę teikti ir gydytojas nefrologas.

7. Gydytojas nefrologas dirba savarankiškai, nefrologijos paslaugas teikia suaugusiems pacientams, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros specialistais.

8. Gydytojas nefrologas vadovaujasi asmens sveikatos priežiūros specialisto praktika, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, Lietuvos medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu.

II skyrius

Teisės

9. Gydytojas nefrologas turi teisę:

9.1. verstis gydytojo nefrologo praktika Lietuvos medicinos normos ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nustatyta tvarka;

9.2. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 „Dėl Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos pagalbos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

9.3. išduoti medicininius, laikino nedarbingumo ar sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

9.4. pagal kompetenciją konsultuoti pacientus, fizinius ir juridinius asmenis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

9.5. atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

9.6. nustatyti asmens mirties faktą Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatyta tvarka;

9.7. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus pacientus iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei fizinių ir juridinių asmenų;

9.8. vykdydamas Lietuvos medicinos normos 15 – 17 punktuose nurodytą veiklą, tvarkyti paciento duomenis, įskaitant sveikatos duomenis, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių pacientų asmens duomenų tvarkymą, nustatyta tvarka.

10. Gydytojas nefrologas turi ir kitų teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką.

iii skyrius

PAREIGOS

11. Gydytojas nefrologas privalo:

11.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą;

11.2. pagal savo kompetenciją, nurodytą Lietuvos medicinos normoje, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, licenciją kvalifikuotai tirti, diagnozuoti ir gydyti ligas, būkles bei sveikatos sutrikimus, rekomenduoti ir dalyvauti organizuojant ligų ir sveikatos sutrikimų profilaktikos priemones bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;

11.3. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir (ar) gydytis pas atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistą;

11.4. bendradarbiauti su asmens sveikatos priežiūros ir kitais specialistais;

11.5. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones;

11.6. turėti spaudą, kurio numeris suteikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl Specialisto spaudo numerio suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

11.7. pagal kompetenciją vykdyti privalomąsias sveikatos programas;

11.8. laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti, saugoti profesinę paslaptį ir visą informaciją apie pacientą laikyti konfidencialia; kitiems asmenims ši informacija gali būti atskleista Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytais pagrindais ir tvarka;

11.9. tobulinti profesinę kvalifikaciją sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

11.10. laikytis licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros specialisto veiklos sąlygų;

11.11. tvarkyti gydytojo nefrologo praktikos dokumentus;

11.12. paaiškinti gydytojo nefrologo praktikos aplinkybes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų ir kitų kontroliuojančių institucijų prašymu;

11.13. taikyti tik medicinos mokslo ir praktikos įrodymais pagrįstus, saugius tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytus atvejus;

11.14. naudoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančias medicinos priemones (prietaisus), išskyrus kituose teisės aktuose nustatytas išimtis. Užtikrinti, kad medicinos priemonės (prietaisai) būtų naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis gamintojų su medicinos priemone (prietaisu) pateikiama informacija;

11.15. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teikti statistinius ir kitus atskaitomybės duomenis;

11.16. informuoti teisėsaugos institucijas apie visus atvejus, kai į sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi arba pristatomas asmuo, kurio gyvybei kelia pavojų padaryti kūno sužalojimai, taip pat asmuo, kurio gyvybei pavojus negresia, tačiau jam padarytos durtinės, pjautinės, šautinės ar dėl sprogimo atsiradusios žaizdos arba kitokio pobūdžio kūno sužalojimai, kurie gali būti susiję su nusikaltimu;

11.17. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką, nustatytas pareigas.

iv skyrius

KOMPETENCIJA

12. Gydytojo nefrologo profesinę kompetenciją sudaro žinios ir gebėjimai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo nefrologo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę nefrologijos mokslo ir praktikos pažangą.

13. Gydytojas nefrologas turi žinoti:

13.1. dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos pagrindus;

13.2. medicinos statistikos pagrindus;

13.3. sveikatos draudimo pagrindus;

13.4. sveikatos teisės pagrindus;

13.5. asmens duomenų apsaugos principus;

13.6. naudojimosi informacinėmis ir ryšio technologijomis būdus ir mokėti jais naudotis;

14. Gydytojas nefrologas turi išmanyti:

14.1. saugos darbe reikalavimus;

14.2. žmogaus anatomiją ir fiziologiją;

14.3. žmogaus psichologijos ypatumus, sveiko ir sergančio žmogaus bei jo artimųjų psichologiją;

14.4. medicinos etikos ir deontologijos pagrindus;

14.5. nefrologinės pagalbos organizavimo principus;

14.6. inkstų anatomiją, fiziologiją, patologinę fiziologiją, inkstų ligų rizikos veiksnius, priežastis, patomorfologijos ir imunopatologijos pagrindus, patogenezę, kliniką, diagnostikos ir gydymo metodus, prevenciją;

14.7. inkstų ligų diagnostikos ir gydymo metodų galimybes, indikacijas, kontraindikacijas ir komplikacijas;

14.8. skiriamų vaistinių preparatų veikimą, jų šalutinį poveikį, sukeliamas komplikacijas;

14.9. pacientų, sergančių inkstų ligomis, medicininės reabilitacijos klausimus;

14.10. įvairaus amžiaus suaugusių asmenų ir nėščiųjų inkstų ligų ypatumus;

14.11. pacientų, sergančių inkstų ligomis, laikino ir nuolatinio nedarbingumo ekspertizės pagrindus;

14.12. įrodymais pagrįstos medicinos principus, mokslinės literatūros, metodinių rekomendacijų ir gairių pritaikymą praktikoje;

14.13. inkstų ligomis sergančių pacientų dietinio maitinimo problemas ir jų sprendimo galimybes;

14.14. pakaitinės inkstų terapijos būdus (transplantaciją, peritoninę dializę, hemodializę).

15. Gydytojas nefrologas pagal savo kompetenciją turi gebėti:

15.1. rinkti ligos, gyvenimo, socialinę ir šeiminę anamnezę bei atlikti klinikinį paciento ištyrimą;

15.2. sudaryti inkstų liga sergančio paciento tyrimo ir gydymo planą, nustatyti intervencinio tyrimo bei gydymo metodų indikacijas, atlikti antrinę ir tretinę profilaktiką;

15.3. skirti inkstų ligomis sergantiems asmenims laboratorinius, mikrobiologinius, morfologinius, ultragarsinius, radiologinius (rentgenologinį, kompiuterinės tomografijos, magnetinio branduolinio rezonanso, angiografijos, branduolinės medicinos ir kt.) tyrimus ir interpretuoti jų rezultatus;

15.4. vertinti gydymo efektyvumą, atsižvelgdamas į klinikinių, laboratorinių, radiologinių bei patologinių tyrimų rezultatų dinaminius pokyčius;

15.5. interpretuoti inkstų biopsijos histologinio tyrimo rezultatus;

15.6. nustatyti pakaitinės inkstų terapijos indikacijas ir parašyti individualų hemodializės, peritoninės dializės, hemofiltracijos arba hemodiafiltracijos procedūrų planą, esant inkstų nepakankamumui;

15.7. ištirti ir paruošti pacientą pakaitinei inkstų terapijai (transplantacijai, hemodializei arba peritoninei dializei, prižiūrėti atliekant dializę (kodai pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-164 „Dėl Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) įdiegimo“)(toliau – TLK-10 AM), Z49.0, Z49.1, Z49.2, Z94.0);

15.8. neinvaziniais tyrimų metodais atlikti arterioveninės fistulės funkcinius mėginius, vertinti kraujagyslinės prieigos ir peritoninės dializės kateterio būklę;

15.9. atlikti ultragarsu kontroliuojamą punkcinę inksto biopsiją;

15.10. atlikti ultragarsinį inkstų ir šlapimo takų ištyrimą;

15.11. atlikti centrinių venų punkciją ir kateterizaciją, įterpiant hemodializei skirtą kateterį;

15.12. atrinkti pacientą inksto ar kombinuotai (inksto ir kasos ar kt.) transplantacijai iš mirusio ar gyvo donoro (kodai pagal TLK-10 AM):

15.12.1. kitą patikslintą specialų ištyrimą, Z01.8;

15.12.2. gyvo donoro ištyrimą, potencialaus donoro audinio ar organo ištyrimą, Z00.5;

15.13. gydyti ir stebėti pacientą po inksto arba kombinuotos organų (inksto ir kasos ar kt.) transplantacijos (kodai pagal TLK-10 AM):

15.13.1. stebėti po kitų būklių kito gydymo, Z09.8;

15.13.2. po organų ir audinių persodinimo, Z94;

15.13.3. po inksto persodinimo, Z94.0;

15.13.4. po kito organo ar audinio persodinimo, Z94.8;

15.14. baigęs Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bendrai nustatytos trukmės atitinkamą tobulinimosi kursą ar atlikęs atitinkamą stažuotę Vilniaus universiteto arba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atitinkamoje klinikoje arba rezidentūros bazėje ar kitos užsienio valstybės universitete, rengiančiame ir tobulinančiame atitinkamus specialistus, jeigu atitinkami sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtinti atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai nenustato kitokio papildomo tobulinimo:

15.14.1. atlikti rankų periferinių kraujagyslių ultragarsinį ištyrimą prieš numatomą arterioveninės jungties suformavimą arba jos dinaminiam stebėjimui;

15.14.2. atlikti ultragarsinį kraujagyslių ištyrimą prieš numatomą centrinės venos punkciją.

16. Gydytojas nefrologas turi gebėti įtarti ir diagnozuoti šias ligas (kodai pagal TLK-10-AM):

16.1. šlapimo pūslės sutrikimus sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur, N33 (tuberkuliozinį cistitą (A18.1), N33.0; kitus inksto ir šlapimtakio pažeidimus, sergant tuberkulioze (A18.1), N29.1);

16.2. inksto geldelės piktybinį naviką (C65) ir inksto, išskyrus inksto geldelę, piktybinį naviką (C64) kartu su daugiadalyke gydytojų specialistų komanda;

16.3. obstrukcinę ir refliuksinę uropatiją, N13;

16.4. radiacinį cistitą, N30.4;

16.5. inkstų agenezę ir kitas inkstų redukcines ydas, Q60;

16.6. kitas įgimtas inkstų formavimosi ydas, Q63;

16.7. nenormalius šlapimo tyrimo duomenis be diagnozės, R80–R82.

17. Gydytojas nefrologas turi gebėti diagnozuoti ir gydyti šias ligas ir komplikacijas (kodai pagal TLK-10 AM):

17.1. streptokokinį sepsį, A40, kitą sepsį, A41;

17.2. hemolizinį ureminį sindromą, D59.3;

17.3. anemiją, D62, D63, D64.8, D64.9;

17.4. inkstų komplikacijas, sergant cukriniu diabetu, E10.2, E11.2, E13.2, E14.2;

17.5. amiloidozę, E85;

17.6. inkstų pažeidimą, sergant tuberozine skleroze, Q85.1;

17.7. kitus skysčių, elektrolitų bei rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimus, E87;

17.8. purinų ir pirimidinų apykaitos sutrikimą, E79.0;

17.9. pirminę ir antrinę arterinę hipertenziją ir hipertenzines ligas, I10–I13, I15;

17.10. inkstų kraujagyslių ligas:

17.10.1. inkstų arterijos aterosklerozę, I70.1;

17.10.2. arterioveninę fistulę, įgytą, I77.0;

17.10.3. fibroraumeninę arterijų displaziją, I77.3;

17.10.4. inksto venos emboliją ir trombozę, I82.3;

17.11. hepatorenalinį sindromą, K76.7;

17.12. podagrą dėl inkstų funkcijos sutrikimų, M10.3;

17.13. glomerulų ligas, N00–N08;

17.14. inkstų kanalėlių ir intersticinio audinio ligas, N10–N16:

17.14.1. ūminį kanalėlių ir intersticinio audinio nefritą, N10;

17.14.2. lėtinį kanalėlių ir intersticinio audinio nefritą, N11;

17.14.3. kanalėlių ir intersticinio audinio nefritą, nepatikslintą kaip ūminis ar lėtinis, N12;

17.14.4. vaistų ir sunkiųjų metalų sukeltus kanalėlių ir intersticinio audinio bei kanalėlių pažeidimus, N14;

17.14.5. kitas inkstų kanalėlių ir intersticinio audinio ligas, N15;

17.14.6. inkstų kanalėlių ir intersticinio audinio pakitimus, sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur, N16;

17.15. inkstų nepakankamumą, N17–N19;

17.16. inkstų ir šlapimo takų akmenligę, N20–N23;

17.17. kitus inkstų ir šlapimtakių sutrikimus, N25–N29;

17.18. cistitą, N30:

17.18.1. ūminį cistitą, N30.0;

17.18.2. intersticinį cistitą (lėtinį), N30.1;

17.18.3. kitą lėtinį cistitą, N30.2;

17.18.4. cistitą, nepatikslintą, N30.9;

17.19. kitus šlapimo sistemos sutrikimus, N39:

17.19.1. šlapimo takų infekciją, kurios lokalizacija nepatikslinta, N39.0;

17.19.2. nuolatinę proteinuriją, nepatikslintą, N39.1;

17.19.3. ortostatinę proteinuriją, nepatikslintą, N39.2;

17.19.4. juosmens skausmo / hematurijos sindromą, N39.81;

17.20. inkstų nepakankamumą po procedūrų, N99.0;

17.21. edemą, proteinuriją ir hipertenzinius sutrikimus per nėštumo laikotarpį, gimdant ir laikotarpiu po gimdymo, O10–O16;

17.22. nėščiųjų lytinių ir šlapimo takų infekcijas, O23;

17.23. ūminį inkstų nepakankamumą po gimdymo, O90.4;

17.24. cistinę inkstų ligą, Q61;

17.25. Alporto (Alport) sindromą, Q87.81;

17.26. simptomus ir požymius, susijusius su šlapimo organų sistema, R30–R39;

17.27. trauminę anuriją, T79.5;

17.28. kraujagyslinės prieigos dializei atlikti komplikacijas:

17.28.1. kitų sričių flebitą ir tromboflebitą, I80.8;

17.28.2. kitų patikslintų venų emboliją ir trombozę, I82.8;

17.28.3. mechaninę komplikaciją dėl dializės kraujagyslės kateterio, T82.4;

17.28.4. mechaninę komplikaciją dėl kitų širdies ir kraujagyslių prietaisų ir implantų, T82.5;

17.28.5. kitas širdies ir kraujagyslių protezų, implantų ir transplantatų komplikacijas, T82.8;

17.29. peritoninės dializės komplikacijas:

17.29.1. kitą peritonitą, K65.8;

17.29.2. intraperitoninės dializės kateterio mechanines komplikacijas, T85.6;

17.30. komplikacijas po inksto ar kombinuotos inksto ir kito organo transplantacijos:

17.30.1. citomegalo viruso sukeltą ligą, B25;

17.30.2. infekciją ir uždegiminę reakciją dėl šlapimo organų protezų, implantų ir transplantatų, T83.5;

17.30.3. lyties ir šlapimo organų protezų, implantų ir transplantatų kitas komplikacijas, T83.8;

17.30.4. transplantuoto inksto nepakankamumą ir atmetimą, T86.1;

17.30.5. transplantuotos kasos ar kasos salelių nepakankamumą ir atmetimą, T86.82.

___________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu

Nr. V-1048

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2021 m. sausio 15  d. įsakymo

Nr. V-76 redakcija)

LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 90:2021

GYDYTOJAS VAIKŲ NEFROLOGAS

I skyrius

bendrosios nuostatos

1. Lietuvos medicinos norma MN 90:2020 „Gydytojas vaikų nefrologas“ (toliau – Lietuvos medicinos norma) nustato gydytojo vaikų nefrologo veiklos sritis, teises, pareigas ir kompetenciją.

2. Lietuvos medicinos norma privaloma visiems gydytojams vaikų nefrologams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei kontroliuojančioms jų veiklą.

3. Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

3.1. Gydytojas vaikų nefrologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo vaikų nefrologo profesinę kvalifikaciją.

3.2. Gydytojo vaikų nefrologo praktika – teisės aktų reglamentuota gydytojo vaikų nefrologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti naujagimių, vaikų bei paauglių šlapimo organų sistemos ligų diagnozavimą, gydymą, reabilitaciją ir profilaktiką.

3.3. Vaikų nefrologija – vaikų ligų mokslo šaka, nagrinėjanti vaikų šlapimo organų  sistemos anatominius ir fiziologinius ypatumus, patologiją, tyrimo metodus, įgimtas ir įgytas vaikų šlapimo organų  sistemos ligas, jų komplikacijas, diagnostiką, gydymą ir profilaktiką.

3.4. Kitos Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos kituose asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

4. Gydytojo vaikų nefrologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir vaikų ligų ir vaikų nefrologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo vaikų nefrologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų profesinių kvalifikacijų pripažinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Teisę verstis gydytojo vaikų nefrologo praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo vaikų nefrologo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo vaikų nefrologo profesinę kvalifikaciją.

6. Gydytojas vaikų nefrologas verčiasi gydytojo vaikų nefrologo praktika Lietuvos Respublikoje tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti vaikų nefrologijos paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teisę teikti ir gydytojas vaikų nefrologas.

7. Gydytojas vaikų nefrologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros specialistais.

8. Gydytojas vaikų nefrologas vadovaujasi asmens sveikatos priežiūros specialisto praktika, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, Lietuvos medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu.

II skyrius

Teisės

9. Gydytojas vaikų nefrologas turi teisę:

9.1. verstis gydytojo vaikų nefrologo praktika Lietuvos medicinos normos ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nustatyta tvarka;

9.2. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 „Dėl Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos pagalbos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

9.3. išduoti medicininius ar sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

9.4. pagal kompetenciją konsultuoti pacientus, fizinius ir juridinius asmenis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

9.5. atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

9.6. nustatyti asmens mirties faktą Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatyta tvarka;

9.7. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus pacientus;

9.8. vykdydamas Lietuvos medicinos normos 15 – 18 punktuose nurodytą veiklą, tvarkyti paciento duomenis, įskaitant sveikatos duomenis, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių pacientų asmens duomenų tvarkymą, nustatyta tvarka;

9.9. atlikti asmens laikinojo nedarbingumo ekspertizę.

10. Gydytojas vaikų nefrologas turi ir kitų teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką.

iii skyrius

PAREIGOS

11. Gydytojas vaikų nefrologas privalo:

11.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą;

11.2. pagal savo kompetenciją, nurodytą Lietuvos medicinos normoje, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, licenciją kvalifikuotai tirti, diagnozuoti ir gydyti ligas, būkles bei sveikatos sutrikimus, rekomenduoti ir dalyvauti organizuojant profilaktikos priemones bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;

11.3. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir (ar) gydytis pas atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistą;

11.4. bendradarbiauti su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais;

11.5. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones;

11.6. turėti spaudą, kurio numeris suteikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl Specialisto spaudo numerio suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

11.7. pagal kompetenciją vykdyti privalomąsias sveikatos programas;

11.8. laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti, saugoti profesinę paslaptį ir visą informaciją apie pacientą laikyti konfidencialia; kitiems asmenims ši informacija gali būti atskleista Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytais pagrindais ir tvarka;

11.9. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

11.10. laikytis licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros specialisto veiklos sąlygų;

11.11. tvarkyti gydytojo vaikų nefrologo praktikos dokumentus;

11.12. paaiškinti asmens sveikatos priežiūros specialisto praktikos aplinkybes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų ir kitų kontroliuojančių institucijų prašymu;

11.13. taikyti tik medicinos mokslo ir praktikos įrodymais pagrįstus, saugius tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytus atvejus;

11.14. naudoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančias medicinos priemones (prietaisus), išskyrus kituose teisės aktuose nustatytas išimtis. Užtikrinti, kad medicinos priemonės (prietaisai) būtų naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis gamintojų su medicinos priemone (prietaisu) pateikiama informacija;

11.15. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teikti statistinius ir kitus atskaitomybės duomenis;

11.16. informuoti teisėsaugos institucijas apie visus atvejus, kai į sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi arba pristatomas asmuo, kurio gyvybei kelia pavojų padaryti kūno sužalojimai, taip pat asmuo, kurio gyvybei pavojus negresia, tačiau jam padarytos durtinės, pjautinės, šautinės ar dėl sprogimo atsiradusios žaizdos arba kitokio pobūdžio kūno sužalojimai, kurie gali būti susiję su nusikaltimu;

11.17. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką, nustatytas pareigas.

iv skyrius

KOMPETENCIJA

12. Gydytojo vaikų nefrologo profesinę kompetenciją sudaro žinios ir gebėjimai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo vaikų nefrologo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę vaikų nefrologijos mokslo ir praktikos pažangą.

13. Gydytojas vaikų nefrologas turi žinoti:

13.1. dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos pagrindus;

13.2. medicinos statistikos pagrindus;

13.3. sveikatos draudimo pagrindus;

13.4. sveikatos teisės pagrindus;

13.5. asmens duomenų apsaugos principus;

13.6. naudojimosi informacinėmis ir ryšio technologijomis būdus ir mokėti jais naudotis.

14. Gydytojas vaikų nefrologas turi išmanyti:

14.1. medicinos etikos ir deontologijos pagrindus;

14.2. bendruosius vaikų sveikatos priežiūros organizavimo principus;

14.3. vaikų nefrologinės pagalbos organizavimo principus;

14.4. vaikų psichikos sutrikimus, sveikų ir sergančių vaikų bei jų artimųjų psichologiją;

14.5. socialinių veiksnių įtaką vaikams;

14.6. vaikų organų sistemų anatominius ir fiziologinius ypatumus;

14.7. nefrologinių ligų rizikos veiksnius, priežastis, patogenezę, kliniką, diagnostikos ir gydymo metodus, jų prevenciją;

14.8. nefrologinėms ligoms gydyti taikomų įvairių diagnostikos ir gydymo metodų galimybes, indikacijas, kontraindikacijas ir komplikacijas;

14.9. skiriamų vaistinių preparatų veikimą, jų šalutinį poveikį, sukeliamas komplikacijas;

14.10. pakaitinės inkstų terapijos būdus (transplantaciją, peritoninę dializę, hemodializę);

14.11. nefrologinėmis ligomis sergančių pacientų dietinio maitinimo problemas ir jų sprendimo galimybes;

14.12. nefrologinėmis ligomis sergančių pacientų medicininės reabilitacijos klausimus;

14.13. įrodymais pagrįstos medicinos principus, mokslinės literatūros, metodinių dokumentų pritaikymą praktikoje;

14.14. retomis inkstų ligomis sergančių pacientų diagnostikos ir gydymo galimybes.

15. Gydytojas vaikų nefrologas pagal savo kompetenciją turi gebėti įtarti, mokėti diagnozuoti ir gydyti šias ligas (kodai pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-164 „Dėl Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) įdiegimo“) (toliau – TLK-10 AM):

15.1. glomerulų ligas, N00–N08:

15.1.1. ūminį nefritinį sindromą, N00.0–N00.9;

15.1.2. greitai progresuojantį nefritinį sindromą, N01;

15.1.3. kartotinę ir pastovią hematuriją, N02;

15.1.4. lėtinį nefritinį sindromą, N03;

15.1.5. nefrozinį sindromą, N04;

15.1.6. nepatikslintą nefritinį sindromą, N05;

15.1.7. izoliuotą proteinuriją su patikslintais morfologiniais pakitimais, N06;

15.1.8. paveldėtą nefropatiją, neklasifikuojamą kitur, N07;

15.1.9. glomerulų pažeidimus sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur, N08.0–N08.8;

15.1.10. nepatikslintą hematuriją, R31;

15.1.11. izoliuotą proteinuriją, R80;

15.1.12. hemolizinį ureminį sindromą, D59.3;

15.2. inkstų kanalėlių ir intersticinio audinio ligas, N10–N16:

15.2.1. ūminį kanalėlių ir intersticinio audinio nefritą, N10;

15.2.2. lėtinį kanalėlių ir intersticinio audinio nefritą, N11;

15.2.3. kanalėlių ir intersticinio audinio nefritą, nepatikslintą kaip ūminis ar lėtinis, N12;

15.2.4. obstrukcinę ir refliuksinę uropatiją, N13.0–N13.9;

15.2.5. vaistų ir sunkiųjų metalų sukeltus kanalėlių ir intersticinio audinio bei kanalėlių pažeidimus, N14;

15.2.6. kitas inkstų kanalėlių ir intersticinio audinio ligas, N15;

15.2.7. inkstų kanalėlių ir intersticinio audinio pakitimus sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur, N16;

15.2.8. kitus ir nepatikslintus nenormalius radinius šlapime (kristalurija), R82.9;

15.3. inkstų nepakankamumą, N17–N19:

15.3.1. ūminį inkstų nepakankamumą, N17.0–N17.9;

15.3.2. lėtinį inkstų nepakankamumą, N18.0–N18.9;

15.3.3. nepatikslintą inkstų nepakankamumą, N19;

15.4. inkstų ir šlapimo takų akmenligę, N20–N23;

15.5. kitus inkstų ir šlapimtakių sutrikimus, N25–N29:

15.5.1. pakitimus dėl sutrikusios inkstų kanalėlių funkcijos, N25;

15.5.2. inkstinę osteodistrofiją, N25.0;

15.5.3. inkstinį necukrinį diabetą, N25.1;

15.5.4. inkstinės kilmės antrinį hiperparatiroidizmą, N25.8;

15.5.5. pakitimus dėl sutrikusios kanalėlių funkcijos, nepatikslintus, N25.9;

15.5.6. nepatikslintos kilmės inksto sumažėjimą, N26;

15.5.7. mažą inkstą dėl nežinomos priežasties, N27.0–N27.9;

15.5.8. kitus inksto ir šlapimtakio pažeidimus, neklasifikuojamus kitur, N28.0–N28.9;

15.5.9. kitus inkstų ir šlapimtakių pakitimus sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur, N29.0–N29.8;

15.6. įgimtą inkstų arterijos stenozę (susiaurėjimą), Q27.1;

15.7. kitas įgimtas inkstų arterijos formavimosi ydas, Q27.2;

15.8  lytinių lūpų suaugimą, Q52.5;

15.9. įgimtas šlapimo organų sistemos formavimosi ydas, Q60–Q64:

15.9.1. inkstų agenezę ir kitas inkstų redukcines ydas, Q60.0–Q.60.6;

15.9.2. cistinę inkstų ligą, Q61–Q61.9;

15.9.3. įgimtus obstrukcinius inkstų geldelės defektus ir įgimtas šlapimtakio formavimosi ydas, Q62–Q62.8;

15.9.4. kitas įgimtas inkstų formavimosi ydas, Q63–Q63.9;

15.9.5. kitas įgimtas šlapimo organų sistemos formavimosi ydas, Q64–Q64.9;

15.9.6. Alporto (Alport) sindromą, Q87.81;

15.10. kitas šlapimo sistemos ligas:

15.10.1. cistitą, N30.0–N30.9;

15.10.2. šlapimo pūslės neuroraumeninę disfunkciją, neklasifikuojamą kitur, N31.0–N31.9;

15.10.3. šlapimo pūslės sutrikimus sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur, N33 (tuberkuliozinį cistitą (A18.1), N33.0; kitus inksto ir šlapimtakio pažeidimus, sergant tuberkulioze (A18.1), N29.1);

15.10.4. kitus šlapimo sistemos sutrikimus, N39–N39.9;

15.10.5. apyvarpės perteklių, fimozę ir parafimozę, N47;

15.10.6. balanopostitą, N48.1;

15.10.7. ūminį vaginitą, vulvovaginitą, N76.0;

15.10.8. skausmą, susijusį su šlapinimusi, R30–R30.9;

15.10.9. šlapimo nelaikymą, nepatikslintą (enurezę), R32;

15.10.10. šlapimo susilaikymą (retenciją), R33;

15.10.11. šlapimo neišskyrimą (anuriją) ir mažą šlapimo kiekį (oliguriją), R34;

15.10.12. gausų šlapinimąsi (poliuriją), R35;

15.10.13 polidipsiją, R63.1;

15.10.14. nenormalius šlapimo mikrobiologinio tyrimo duomenis, R82.7;

15.10.15. nenormalius inkstų funkcijos tyrimo duomenis, R94.4;

15.11. kitas ligas, susijusias su šlapimo organų sistemos pažeidimu:

15.11.1. rachitą, aktyvų, E55.0;

15.11.2. vitamino D trūkumą, nepatikslintą, E55.9;

15.11.3. hipervitaminozę D, E67.3;

15.11.4. aminorūgščių pernašos sutrikimus, E72.0;

15.11.5. kitus patikslintus angliavandenių apykaitos sutrikimus, inkstinę glikozuriją, E74.8;

15.11.6. fosforo apykaitos susirgimus: rachitą, atsparų vitaminui D, E83.3;

15.11.7. kalcio metabolizmo sutrikimus, E83.5;

15.11.8. mineralinių medžiagų apykaitos sutrikimą, nepatikslintą, E83.9;

15.11.9. amiloidozę, E85.0–E85.9;

15.11.10. kitus skysčių, elektrolitų bei rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimus, E87.0-E87.8;

15.11.11. anemiją sergant lėtinėmis ligomis, klasifikuojamomis kitur, D63.8;

15.11.12. pirminę hipertenziją ir hipertenzines širdies ir inkstų ligas, I10–I13;

15.11.13. antrinę hipertenziją, I15.0–I.15.1, I15.8–I15.9;

15.11.14. kitą peritonitą, K65.8;

15.11.15. kitas ir nepatikslintas citomegalo virusų sukeltas ligas, B25.8–B25.9.

16. Gydytojas vaikų nefrologas turi mokėti (kodai pagal TLK-10 AM):

16.1. supažindinti pacientą su pakaitinės inkstų terapijos būdais ir sudaryti individualų paciento dializės ar hemodiafiltracijos procedūrų planą;

16.2. paruošti pacientą dializei, Z49.0:

16.2.1. ekstrakorporalinei dializei, Z49.1;

16.2.2. peritoninei dializei, Z49.2;

16.3. parinkti ir ištirti recipientą inksto transplantacijai, Z01.8;

16.4. parinkti ir ištirti donorą inkstų transplantacijai, Z52.4;

16.5. stebėti ir gydyti vaiką po įgyto inksto nebuvimo (pašalinimo), Z90.5;

16.6. stebėti ir gydyti vaiką po inksto persodinimo, Z94.0;

16.7. stebėti ir gydyti vaiką esant transplantuoto inksto nepakankamumui ir atmetimui, T86.1.

17. Gydytojas vaikų nefrologas turi gebėti:

17.1. dirbti savarankiškai ir komandoje su kitais specialistais;

17.2. bendrauti su sergančiu vaiku ir jo artimaisiais;

17.3. surinkti anamnezę, įvertinti bendrą vaiko somatinę būklę;

17.4. atlikti klinikinį įvairaus amžiaus vaikų tyrimą ir interpretuoti jo rezultatus;

17.5. įvertinti įvairaus amžiaus vaikų raidą;

17.6. sudaryti paciento ištyrimo ir gydymo planą ir jį vykdyti;

17.7. vertinti gydymo efektyvumą;

17.8. vaikui ir jo artimiesiems priimtinu būdu paaiškinti ligos pobūdį, diagnostikos, gydymo bei sveikatos priežiūros principus;

17.9. atlikti ir (ar) kliniškai interpretuoti tyrimo rezultatus:

17.9.1. įvertinti kraujo ir šlapimo laboratorinių tyrimų rezultatus;

17.9.2. įvertinti vaizdinių ir instrumentinių tyrimų duomenis;

17.9.3. atlikti ir įvertinti cistouretrogramą šlapinantis;

17.9.4. atlikti šlapimo pūslės kateterizaciją;

17.9.5. įvertinti urodinaminio tyrimo rezultatus;

17.9.6. įvertinti ultragarsinį šlapimo organų sistemos tyrimą;

17.9.7. įvertinti inkstų biopsijos histologinio tyrimo rezultatus;

17.9.8. įvertinti 24 val. monitoruoto arterinio kraujospūdžio stebėjimo rezultatus.

18. Gydytojas vaikų nefrologas, baigęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ar Vilniaus universiteto bendrai nustatytos trukmės atitinkamą tobulinimosi kursą ar atlikęs atitinkamą stažuotę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto arba Vilniaus universiteto atitinkamoje klinikoje arba rezidentūros bazėje ar kitos užsienio valstybės universitete, rengiančiame ir tobulinančiame atitinkamus specialistus, jeigu atitinkami sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtinti atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai nenustato kitokio papildomo tobulinimo, turi gebėti atlikti inkstų echoskopiją.