Administracinė byla Nr. eA-1581-492/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00980-2021-5
Procesinio sprendimo kategorija 17.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Informuotiesiems investuotojams skirtas uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinis fondas „Citus Development Fund“, už kurį veikia fondo valdymo įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Victory Funds“ ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2021 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 2D-2960 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020-08-25 rašto
Nr. (33.194)R-2480“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Inspekciją pakartotinai išnagrinėti Administracijos 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymą Nr. (33.194)R-2480 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis statybos teisėtumo ((duomenys neskelbtini))“ (toliau – ir Prašymas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Administracija 2018 m. sausio 5 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-21-180105-00014 (toliau – ir Statybos leidimas), kuriuo suteikė teisę vykdyti pastato statybą pagal Daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis
(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), statybos projektą (toliau – ir Projektas). Pareiškėjui Pastato statybos metu kilo abejonių, ar statomo Pastato balkonai yra įrengiami atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017) 7 priedo
9.3.2 papunkčio reikalavimus. Todėl kreipėsi į Inspekciją su Prašymu, kuris buvo nepagrįstai atmestas.
3. Inspekcija, nagrinėdama Prašymą, netinkamai įvykdė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – ir Priežiūros įstatymas) įtvirtintas pareigas, netinkamai įvertino Prašyme išdėstytas aplinkybes. Inspekcija: 1) nevertino, ar žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) teritorijoje yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas ir, ar pagrįstai pritaikyta STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3 papunktyje nurodyta išimtis; 2) neteisingai pritaikė STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2 papunktyje nurodytas nuostatas, susijusias su draudimu įrengti balkonus arčiau nei 1 metro atstumu iki kelio važiuojamosios dalies; 3) Sprendime nekonstatavo akivaizdaus nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių pažeidimo.
4. Pareiškėjas teigė, kad Pastato balkonai įrengti peržengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra įrengtas skveras, ribas, nors tam nebuvo gautas reikalingos apimties Kauno miesto savivaldybės tarybos sutikimas. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. T-724 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos neišlaikant norminio atstumo nuo Kauno miesto savivaldybės panaudos teise valdomo žemės sklypo ribos“ neprieštaravo, kad, vykdant Pastato statybą, nebūtų išlaikomi normatyviniai atstumai iki gretimo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. skvero, ribos, tačiau niekada nesutiko, kad žemės sklype statomo Pastato balkonai ar kitos konstrukcijos įsikištų į skverą ar neišlaikytų normatyvinių atstumų iki pareiškėjo nuosavybės teise valdomos susisiekimo komunikacijos – (duomenys neskelbtini) gatvės. Pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), balkonams patenkant į skvero ribas ir neišlaikant normatyvinio atstumo iki Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomos susisiekimo komunikacijos – (duomenys neskelbtini) gatvės, yra viršijamos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. T-724 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos neišlaikant norminio atstumo nuo Kauno miesto savivaldybės panaudos teise valdomo žemės sklypo ribos“ suteiktos teisės, o Projektas pažeidžia STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2 papunkčio reikalavimus.
5. Pareiškėjas nurodo, kad remiantis istoriniais duomenimis, Žemės sklypo pusėje prie skvero perimetrinis užstatymas iki Statybos leidimo išdavimo nebuvo susiklostęs. Perimetrinis posesijinis užstatymas yra būdingas tik skvero pietvakarinei daliai, o ne skvero daliai prie Žemės sklypo, kuriame pastatytas Pastatas. Inspekcija, priimdama Sprendimą, visiškai neįsigilino į Žemės sklypo, kuriame vykdyti Pastato statybas yra išduotas Statybos leidimas, teisinę būklę ir padėtį. Statybos leidimas buvo išduotas galbūt pažeidžiant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas ir saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių vertingąsias savybes. Žemės sklype yra įregistruotas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas – rūsys (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)). Šis objektas yra skirtas viešajam pažinimui ir naudojimui. Statybos leidimo išdavimo metu galiojusios Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijos 19 straipsnyje buvo įtvirtinti apribojimai, susiję su veiklos vykdymu tokio pobūdžio nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijoje. Šiuo atveju Projektu suprojektuotas Pastatas ne tik aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbia nekilnojamojo kultūros paveldo objektą, bet ir pažeidžia šio objekto vertingąsias savybes, konkrečiai įtvirtintą aukštingumo apribojimą.
6. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimo priėmimo procedūros metu Inspekcija nesilaikė ir grubiai pažeidė teisėtumo ir gero administravimo principus, vertindama Prašymą, nesilaikė Priežiūros įstatymo 10 straipsnyje numatytų reikalavimų, susijusių su išduoto statybos leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimu ir jo išsamumu. Be to, ginčijamas Sprendimas neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų. Inspekcija, nagrinėdama Administracijos Prašymą, praleido VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą Prašymo nagrinėjimo terminą.
7. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad Fondas išėjo už Kauno miesto savivaldybės tarybos duoto sutikimo ribų, dėl Pastato statybos ribų. Teigė, kad perimetrinio užstatymo Žemės sklype nebuvo, todėl statyboms pietinėje Žemės sklypo pusėje Statytojas ir turėjo gauti savivaldybės sutikimą. Administracijos duotas pritarimas projektiniams pasiūlymams ir statybos leidimo išdavimas nereiškia, kad savivaldybė yra sutikusi su balkonų įrengimu skvere. Pareiškėjo nuomone, Administracija buvo suklaidinta netinkamo ir netikslaus projektavimo, kad techninis projektas nebuvo tinkamai atskleidęs balkonų ties (duomenys neskelbtini) gatve santykio su Žemės sklypo riba ir atstumo nuo (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies, o Inspekcija nepagrįstai remiasi atitinkamais STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ punktais, neteisingai interpretuoja gatvės dalis, dėl to klaidingai įvertina transporto priemonių statymo vietas.
9. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog Inspekcija nevertino, ar Žemės sklypo teritorijoje yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas ir, ar pagrįstai pritaikyta STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3 papunktyje nurodyta išimtis. Taip pat nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentu, kad neteisingai pritaikė STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2 papunktyje nurodytas nuostatas, susijusias su draudimu įrengti balkonus arčiau nei 1 metro atstumu iki kelio važiuojamosios dalies bei, kad nepagrįstai nekonstatavo akivaizdaus nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių pažeidimo. Skunde nurodyti argumentai dėl atsakymo neteisėtumo yra nepagrįsti ir neįrodantys atsakymo neteisėtumo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje. Inspekcijos nuomone, atsakymas priimtas kompetentingo subjekto, laikantis teisės aktais nustatytų procedūrų, yra pagrįstas išsamiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.
10. Teigė, kad Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektu, asmenų prašymus ir skundus nagrinėja pagal jos teisės aktais nustatytą kompetenciją, vadovaudamasi VAĮ, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, Priežiūros įstatymo, Inspekcijos nuostatais, Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu
Nr. 1V-5 patvirtintomis Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis.
11. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas atsakovo prašė patikrinti: 1) ar Projektu suprojektuoto ir pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), balkonų suprojektavimas ir įrengimas atitinka STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2 papunkčio reikalavimus, atsižvelgiant į besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimų privalomumą dėl Pastato balkonų įsikišimo į skverą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) ar buvo laikytasi norminių atstumų iki (duomenys neskelbtini) gatvės.
12. Inspekcija nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktu, savivaldybės administracijai su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą be kitų dokumentų turi būti pateikiama ir sutartis, sutikimas ar susitarimas su besiribojančio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju, jeigu statinius numatoma statyti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos. STR 1.05.01:2017 55 punkte nustatyta, kad atvejai, kada privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus, nurodyti STR 1.05.01:2017 7 priede. STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punktas apibrėžia, jog rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.
13. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priedo 9 punktas reglamentuoja atvejus, kada rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) yra neprivalomi. Atsakovo teigimu, ginčo atveju aktualios būtent STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3 papunkčio nuostatos, kurios apibrėžia, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi statybos darbams atliekamiems teritorijose, kur istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas ir (ar) statybos zona yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, kai į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją patenka tik pastatų balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų projekcijos, jeigu planuojama statyba atitinka visus šiuos reikalavimus: tokių balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus vertikalioje plokštumoje, yra ne mažesnis nei 2,5 metrai (9.3.1 papunktis); pastatų balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų projekcijos į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją gali išsikišti ne daugiau kaip 2 metrus. Atstumas nuo tokių balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų bet kurios konstrukcijos bet kurio taško iki kelio (gatvės) važiuojamosios dalies horizontalioje plokštumoje yra ne mažesnis nei 1 metras (9.3.2 papunktis).
14. Tyrimą pagal Administracijos Prašymą atlikęs Inspekcijos pareigūnas nustatė, jog pareiškėjo 2016 m. gruodžio 28 d. išduotų specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 70-17-990 6 punkte nurodyta, kad užstatymo tipas – „perimetrinis užstatymas“. Taip pat perimetrinis užstatymas nurodytas ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus 2016 m. rugpjūčio 17 d. išduotuose specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose Nr. 2k-224, kuriuose nurodyta, jog „sklypo sprendiniais reiktų siekti restauruoti Kauno senamiesčiui būdingą perimetrinį užstatymą“.
15. Inspekcijos Sprendime detaliai ir išsamiai atsakyta į pareiškėjo Prašymą, kuriame buvo keliamas klausimas ir dėl balkonų suprojektavimo ir įrengimo atitikties STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2 papunkčio reikalavimams. Inspekcija Sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog Projektas nepažeidžia STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2 papunkčio reikalavimų.
16. Atsakovas nurodė, kad Administracijos Miesto tvarkymo skyrius 2017 m. birželio 8 d. raštu Nr. 3.2-506 „Dėl techninio projekto (duomenys neskelbtini), sprendinių“ išreiškė neprieštaravimą „daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techninio projekto sprendiniams, neišlaikant normatyvinio atstumo nuo (duomenys neskelbtini) iki sklypo ribos, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir įstatymu saugomu interesų“. Taip pat ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. T-724 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos neišlaikant norminio atstumo nuo Kauno miesto savivaldybės panaudos teise valdomo žemės sklypo ribos“ buvo nuspręsta „neprieštarauti, kad atvirojo tipo investicinis fondas „Citus Development Fund“, kurį valdo valdymo įmonė UAB „Synergy Finance“, statytų daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), neišlaikydamas norminio atstumo nuo Lietuvos Respublikos nuosavybės teise valdomo (patikėjimo teisė – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 2 517 kv. m dalis panaudos teise – Kauno miesto savivaldybės) žemės sklypo (unikalusis numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ribos, nepažeisdamas miesto ir trečiųjų asmenų interesų“. Šie sutikimai vertintini kaip statytojo gauti privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų, valdytojų sutikimai dėl pastato statybos mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, kaip to reikalauja Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas.
17. Atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 1 punktu, dar iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka tikrina savivaldybės administracija. STR 1.05.01:2017 14 punktas detalizuoja, jog savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pažymėjęs kaip priimtą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo priėmimo joje paskelbia kartu su prašymu pateiktą statinio projektą, Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 ar 10 dalyje nurodytus subjektus, jų įgaliotus padalinius ar įstaigas, kurie privalo pagal STR 1.05.01:2017 5 priede nurodytą kompetenciją patikrinti statinio projekto atitiktį Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams. Atitinkamai STR 1.05.01:2017 5 priedo 1 punkte yra detalizuota savivaldybių administracijų kompetencija, kurioms ir tenka pareiga patikrinti statinio projekto sprendinių, susijusių su norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atitiktį teisės aktų reikalavimams. Administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas suderinęs projektą patikrino jį pagal STR 1.05.01:2017 5 priede nurodytą jo kompetenciją ir Administracijos įgaliotas pareigūnas išdavęs statybą leidžiantį dokumentą pagal Projekto sprendinius, sutiko su visais Projekto sprendiniais.
18. Inspekcija teigė, kad Sprendimas yra teisėtas ir motyvuotas, priimtas nepažeidžiant procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, jame nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės, argumentai ir teisinis pagrindas, Prašymas išsamiai išnagrinėtas pagal jame nurodytą faktinį pagrindą ir dalyką, todėl Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.
19. Atsakovas papildomuose paaiškinimuose palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Patikslino teisinio reglamentavimo, galiojusio statybos leidimo išdavimo metu, nuostatas tiek dėl automobilių stovėjimo vietų gatvėse įrengimo, tiek dėl besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimų (ne)privalomumo.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Informuotiesiems investuotojams skirtas uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinis fondas „Citus Development Fund“, už kurį veikia fondo valdymo įmonė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Victory Funds“ (toliau – ir Fondas, Statytojas), rašytiniuose paaiškinimuose su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Nurodė, kad Administracija iš esmės prieštarauja savo pačios pozicijai, kuri buvo ne kartą išdėstyta derinant Pastato techninį projektą ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, kurį Administracija ir išdavė. Prieš išduodama statybą leidžiantį dokumentą, Administracija patikrino UAB „Architektų biuras G. N. ir partneriai“ parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projektą
Nr. 0389. Minimas Projektas buvo parengtas pagal su Administracija suderintus projektinius pasiūlymus. Administracija 2016 m. gruodžio 28 d. išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus
Nr. 70-17-990, Kultūros paveldo departamentas 2016 m. rugpjūčio 17 d. pateikė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Nr. 2k-224. Projektas buvo parengtas tinkamai, buvo atliktos privalomosios ekspertizės: 1) UAB „Būsto sprendimai“ (atestato Nr. 3593) 2017 m. spalio 13 d. techninio projekto bendrosios ekspertizės aktas Nr. 446-EA-796/G(P); 2) UAB „Būsto sprendimai“ (atestato Nr. 3593) 2017 m. spalio 13 d. darbo projekto (konstrukcijų) dalinės ekspertizės aktas
Nr. 446-EA-819/DP(G). Minėtuose dokumentuose buvo aiškiai nurodyta tiek Pastato statybos vieta, tiek ir jo konstrukcijų išdėstymas gretimų sklypų atžvilgiu. Inspekcija ne kartą tikrino Pastato statybos teisėtumą (atitikimą Projektui): 1) 2018 m. sausio 22 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-180122-00133; 2) 2018 m. lapkričio 30 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-100-181130-00025.
22. Teigė, kad ginčo Pastato balkonų konstrukcijų projekcijos (o ne patys balkonai) į gretimų sklypų ribas įsiterpia 1,76 m atstumu, o jų aukštis – apatinio taško aukštis nuo žemės sklypo paviršiaus – 3,2 m. Sklypas patenka į Kauno miesto senamiesčio zoną, kurios viena iš vertingųjų savybių yra perimetrinio užstatymo tipas. Administracija 2016 m. gruodžio 28 d. išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. 70-17-990, kurių 6 punkte numatė perimetrinį užstatymo tipą. Perimetrinio užstatymo tipo išlaikymo Žemės sklype įpareigojimas buvo nustatytas ir Kultūros paveldo departamento 2016 m. rugpjūčio 17 d. specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose Nr. 2k-224. Taip pat Inspekcija 2019 m. liepos 29 d. raštu Nr. (9.12)-2D-9937 patvirtino, kad teritorijose, kuriose istoriškai susiklostęs perimetrinio užstatymo tipas, neprivaloma gauti besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimo, balkonų, kurių apatinio taško aukštis nuo žemės sklypo paviršiaus 3,2 m, įsikiša į skverą 1,7 m. Vadovaujantis aukščiau nurodytų dokumentų reikalavimais, nurodant projektuojamus ginčo balkonus Projekte buvo remiamasi STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3 ir 9.3.1 papunkčių nuostatomis.
23. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Administracija nepagrįstai laiko, kad atstumas nuo ginčo balkonų iki (duomenys neskelbtini) turi būti matuojamas nuo automobilių stovėjimo vietų, įrengtų gatvės važiuojamojoje dalyje, iki ginčo Pastato išorinės sienos. Administracija klaidingai nurodo, kad ginčo balkonai neišlaiko norminio 1 m atstumo. Administracija gatvės važiuojamosios dalies sąvoką aiškina plečiamai, sutapatinant ją su Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta kelio sąvoka, apimančia visus kelio (gatvės) elementus. Važiuojamosios kelio (gatvės) dalies sąvoka yra pateikiama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 95 dalyje, kur važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis važiuoti transporto priemonėms. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) yra priskiriama D kategorijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR 2.06.04:2014) 37.1 punktu, D kategorijos gatvėse važiuojamosios dalies plotis yra parenkamas pagal šio reglamento 10 lentelės duomenis. Vadovaujantis Administracijos suderinta Projekto 0 laida, Pastatas buvo suprojektuotas ir pastatytas išlaikant Žemės sklypo užstatymo zoną, taip pat nepažeidžiant normatyvinių atstumų iki
(duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų. Ginčo balkonai Pastate buvo suprojektuoti ir įrengti Žemės sklypo ribose – įrengiant juos Pastato fasaduose ir šių balkonų projekcijoms neįsikišant į sklypų dalis daugiau nei tai yra leidžiama galiojančių teisės aktų ir teritorijos planavimo dokumentų.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjo pozicija dėl galimo kultūros paveldo objekto apsaugos pažeidimo (naikinimo). Vadovaudamasis STR 1.05.01:2017 5 priedo
3 punktu, ne Administracijai, o Kultūros paveldo departamentui pavesta tikrinti statinių projektus kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo statinio teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Aptariamas rūsys buvo nurodytas ir dr. L. G. 2016 detaliųjų archeologinių tyrimų pažymoje. Taip pat dėl rasto archeologinio radinio – rūsio liekanų
UAB „Teisinga orbita“ parengė pažymą, kuri perduota Kultūros paveldo departamento Kauno skyriui. Ir tik po šios pažymos pateikimo Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio metu, atsižvelgus į tyrimo duomenis nutarta rengti XVI a. pab. – XVII a. pr. rūsiui, adresu
(duomenys neskelbtini), apskaitos dokumentaciją ir svarstyti įrašymo į Kultūros vertybių registrą klausimą. Architektė L. J. parengė ir pateikė Kultūros paveldo departamentui „Naujai surasto XVI a. pab. – XVII a. pr. rūsio liekanos (duomenys neskelbtini) (Perkasa 2)“ Aiškinamąjį raštą ir tvarkybos projektą, po kurio Kultūros paveldo departamentas 2017 m.
kovo 27 d. aktu Nr. KPD-SK-328 įregistravo rūsį Nekilnojamojo turto registre. 2017 m.
balandžio 7 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės akte
Nr. 12-02 pažymėta, kad minimo rūsio (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) tvarkybos darbų projektas yra vertinamas teigiamai.
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo papildomuose paaiškinimuose nesutiko su Administracijos skundu. Atkreipė dėmesį, kad pati Administracija 2016 m. gruodžio 28 d. išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. 70-17-990 (SAR), kurių lentelės 6 p. pažymėta, jog Sklype yra numatomas perimetrinis užstatymo tipas.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.
27. Nurodė, kad Pastate yra Kultūros vertybių registre registruota nekilnojamoji kultūros vertybė - rūsys, taip pat Pastatas patenka į valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės – Kauno senamiesčio teritoriją. Kauno senamiesčio vertingąsias savybes, reikšmingumo lygmenį nustatė bei teritorijos ribas apibrėžė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos trečioji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2018 m. spalio 15 d. aktu Nr. KPD-SK-398. Pagal STR 1.05.01:2017 3 punktą, Departamentas tikrina statinio projektus kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo statinio teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke) esančiuose statiniuose.
28. Departamento Kauno teritorinis skyrius 2016 m. rugpjūčio 17 d. išdavė UAB „Citus development fund“ specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (Laikinąjį apsaugos reglamentą), kuriuose nurodė, kad sklypo sprendiniais reikėtų siekti restauruoti Kauno senamiesčiui būdingą perimetrinį užstatymą bei išvardintų vertingųjų savybių išsaugojimo aspektu reikėtų planuoti tvarkomuosius statybos darbus. Departamento Kauno teritorinis skyrius 2016 m. rugpjūčio 29 d. gavo UAB „Citus development fund“ prašymą suderinti „Daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos projekto“ sklypo plano sprendinius (projektinius pasiūlymus). Prašyme buvo nurodyta, kad pastatas projektuojamas formuojant perimetrinį užstatymą, neišlaikant normatyvinių atstumų iki sklypo ribų. Departamento Kauno skyrius minėtus sklypo plano sprendinius suderino.
29. Departamentas teigė, kad Departamento Kauno teritorinis skyrius, vadovaujantis Departamento teritorinių skyrių nuostatų 4.2. punktu, vykdo Departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas Kauno apskrityje, informacinėje sistemoje „Infostatyba” pritarė projektuotojo UAB Architektų biuras, G. N. ir partneriai parengtam Pastato projektui. Administracija 2018 m. sausio 5 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-21-180105-00014, kuriuo suteikė teisę vykdyti statybą pagal Pastato projektą.
II.
31. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 29 d. sprendimu pareiškėjo Administracijos skundą atmetė.
32. Teismas nustatė, kad Administracija 2020 m. rugpjūčio 25 d. raštu
Nr. (33.194)R-2480 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis statybos teisėtumo ((duomenys neskelbtini))“ kreipėsi į Inspekciją su prašymu įvertinti Pastato statybos teisėtumą. Administracija Prašyme nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė panaudos teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam Kauno miesto savivaldybės tarybos 1997 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 92 suteiktas skvero statusas, taip pat nuosavybės teise valdo susisiekimo komunikaciją – (duomenys neskelbtini) gatvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Administracija Prašyme nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. T-724 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos neišlaikant norminio atstumo nuo Kauno miesto savivaldybės panaudos teise valdomo žemės sklypo ribos“ nusprendė neprieštarauti, kad Fondas statytų daugiabutį gyvenamąjį namą adresu:
(duomenys neskelbtini), neišlaikydama norminio atstumo nuo Lietuvos Respublikos nuosavybės teise valdomo (patikėjimo teise – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 2 517 kv. m dalis panaudos teise – Kauno miesto savivaldybės) žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribos, nepažeisdamas miesto ir trečiųjų asmenų interesų. Administracija 2018 m. sausio 5 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą
Nr. LSNS-21-180105-00014 (toliau – ir Statybos leidimas), kuriuo suteikta teisė vykdyti statybą pagal „Daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis
(duomenys neskelbtini), statybos projektą“. Administracijai kilo abejonių, ar statomo pastato balkonai yra suprojektuoti ir įrengti atsižvelgiant į statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2 papunkčio reikalavimus.
33. Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 10 straipsniu ir Inspekcijos viršininko 2011 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1V-17 „Dėl planavimo sąlygų, prisijungimo sąlygų, specialiųjų reikalavimų ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos ir teisėtumo tikrinimo aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Planavimo sąlygų, prisijungimo sąlygų, specialiųjų reikalavimų ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos ir teisėtumo tikrinimo aprašu (toliau – ir Aprašas), patikrino Statybos leidimo išdavimo teisėtumą ir IS „Infostatyba“ 2021 m. vasario 11 d. užregistravo Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-100-210211-00001 (toliau – Statybos leidimo patikrinimo aktas Nr. SLD-100-210211-00001). Šiame patikrinimo akte nurodyta, kad Statybos leidimas išduotas nustačius kitų pažeidimų. Statytojo atstovas elektroniniu paštu pateikė Inspekcijai ekspertizės rangovo UAB „Būsto sprendimai“ 2021 m. vasario 18 d. raštą
Nr. SD-E-3551/21 su tos pačios dienos bendrosios techninio projekto ekspertizės aktu
Nr. 446-EA-796/G(P1), kuriuo Statybos leidimo patikrinimo akte Nr. SLD-100-210211-00001 konstatuoti pažeidimai buvo pašalinti. Inspekcija, atlikusi Pastato statybos patikrinimą,
IS „Infostatyba“ užregistravo 2021 m. vasario 15 d. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. BIPA-100-210215-00001 (toliau – Patikrinimo aktas
Nr. BIPA-100-210215-00001), kuriame nurodė, kad Pastato statyba atitinka esminius statinio projekto sprendinius.
34. Inspekcija, išnagrinėjusi Administracijos Prašymą, Sprendime atsakė Administracijai, kad Projektas nepažeidžia STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2 papunkčio reikalavimų.
35. Teismas nurodė, kad Administracija, nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, kuris 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 8 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neišnagrinėjo iš esmės ir nepateikė motyvų pareiškėjo argumentų ginčo klausimais, ar ginčo pastatui taikytinos perimetrinio užstatymo taisyklės. Atkreipė dėmesį, jog šalims skirtingai interpretuojant Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T-724 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos neišlaikant norminio atstumo nuo Kauno miesto savivaldybės panaudos teise valdomo žemės sklypo ribos“ turinį ir keliant klausimą dėl galbūt pažeistų kultūros paveldo vertingųjų savybių, būtų tikslinga įvertinti, ar nėra reikalingumo į šią bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti Kauno miesto savivaldybės tarybą bei Kultūros paveldo departamentą.
36. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Priežiūros įstatymas, Planavimo sąlygų, prisijungimo sąlygų, specialiųjų reikalavimų ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos ir teisėtumo tikrinimo aprašas, patvirtintas Inspekcijos viršininko 2011 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1V-17 (toliau – ir Aprašas). Teismas aptarė Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto, 10 straipsnio 1, 2, 3, 4, 8 dalių, 25 straipsnio 1 dalies, Aprašo 18, 19 punktų nuostatas.
37. Teismas pažymėjo, kad Inspekcija, atlikdama patikrinimą pagal Administracijos Prašymą, 2020 m. rugsėjo 16 d. surašė Fondo vadovui privalomąjį nurodymą Nr. PN-1203 (toliau – ir nurodymas PN-1203), kuriuo pareikalavo iki 2020 m. rugsėjo 24 d. pateikti Inspekcijai informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų kopijas arba kompiuterinę laikmeną su prašomų dokumentų įrašais, pasirašytais elektroniniu parašu, susijusias su Pastato Žemės sklype, statybos darbais. Inspekcija 2020 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 2D-13075 „Dėl privalomojo nurodymo įteikimo ir statybos patikrinimo“ pateikė Fondo vadovui nurodymą PN-1203, o pareiškėją informavo apie rašto nagrinėjimo termino pratęsimą.
38. Statytojas 2020 m. rugsėjo 23 d. su prašymu Nr. 2020/CDF/S/15 kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pratęsti nurodymo PN-1203 įvykdymo terminą, kuris Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. RE-331 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“ (toliau – sprendimas RE-331) buvo pratęstas iki 2020 m. spalio 7 d. Statytojas, vykdydamas nurodymą
PN-1203, 2020 m. spalio 5 d. perdavimo aktu Inspekcijai pateikė statybos vykdymo dokumentus. Statytojo įgaliotas asmuo 2020 m. spalio 28 d. elektroniniu laišku Inspekcijai pateikė Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 2020/7 kopiją (toliau – LAR sprendimas), kuriuo Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos taryba išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl architekto G. N. (projektuotojo direktoriaus) galbūt padarytų profesinės etikos pažeidimų (analogiški kaip rašte). LAR sprendime pažymėta, kad architektas G. N. nepažeidė Architektūros paslaugų teikėjų Europos etikos kodekso. Statytojo įgaliotas asmuo elektroniniu paštu 2020 m. gruodžio 15 d., 2020 m. gruodžio 17 d., 2021 m. vasario 5 d. ir 2021 m. vasario 11 d. pateikė Inspekcijai papildomus dokumentus.
39. Inspekcija, atlikdama statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimą, 2020 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 2D-19201 „Dėl teisės aktų taikymo išaiškinimo, atliekant statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimą“, kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją su prašymu pateikti išaiškinimą dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 (toliau – ir STR 2.02.01:2004), 226.2 papunkčio taikymo projektuojant gyvenamuosius pastatus.
40. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2021 m. vasario 9 d. raštu Nr. (14)-D8(E)-868 „Dėl teisės aktų taikymo išaiškinimo, atliekant statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimą“ paaiškino, kad STR 2.02.01:2004 226.2 papunkčio nuostata taikytina, kai statybos darbai atliekami kitose nei statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3 papunktyje nurodytose teritorijose.
41. Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 10 straipsniu ir Inspekcijos viršininko 2011 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1V-17 patvirtintu Planavimo sąlygų, prisijungimo sąlygų, specialiųjų reikalavimų ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos ir teisėtumo tikrinimo aprašu (toliau – ir Aprašas), patikrino Statybos leidimo išdavimo teisėtumą ir IS „Infostatyba“ 2021 m. vasario 11 d. užregistravo Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą
Nr. SLD-100-210211-00001 (toliau – ir Statybos leidimo patikrinimo aktas
Nr. SLD-100-210211-00001), kuriame nurodyta, kad Statybos leidimas išduotas nustačius kitų pažeidimų. Statytojo atstovas elektroniniu paštu pateikė Inspekcijai ekspertizės rangovo UAB „Būsto sprendimai“ 2021 m. vasario 18 d. raštą Nr. SD-E-3551/21 su tos pačios dienos bendrosios techninio projekto ekspertizės aktu Nr. 446-EA-796/G(P1), kuriuo Statybos leidimo patikrinimo akte
Nr. SLD-100-210211-00001 konstatuoti pažeidimai buvo pašalinti. Inspekcija, atlikusi Pastato statybos patikrinimą, IS „Infostatyba“ užregistravo 2021 m. vasario 15 d. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. BIPA-100-210215-00001 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. BIPA-100-210215-00001), kuriame nurodė, kad Pastato statyba atitinka esminius statinio projekto sprendinius.
42. Teismas nurodė, kad Administracija Prašyme Pastato statybos neteisėtumą siejo su tuo, jog pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) balkonai patenka į skvero ribas, bei kad neišlaikytas normatyvinis atstumas iki Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise valdomos susisiekimo komunikacijos – (duomenys neskelbtini) gatvės, ir yra viršijamos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. T-724 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos neišlaikant norminio atstumo nuo Kauno miesto savivaldybės panaudos teise valdomo žemės sklypo ribos“ Statytojui suteiktos teisės, taip pat Projektas pažeidžia STR 1.05.01:2017 7 priedo
9.3.2 papunkčio reikalavimus.
43. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog Administracija 2018 m. sausio 5 d. išdavė Fondui Statybos leidimą, kuriuo suteikė teisę statyti naujus statinius pagal projektuotojo
UAB Architektų biuro „G. N. ir partneriai“ (toliau – projektuotojas) 2017 m. parengtą projektą Nr. 0389 „Daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis
(duomenys neskelbtini), statybos projektas“.
44. Teismas iš Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2016 m.
gruodžio 15 d. rašto Nr. 70-27-250 nustatė, kad Administracija, vadovaudamasi statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 67 punktu ir atsižvelgdama į Statytojo Prašymą, pritarė Pastato statybos projektiniams pasiūlymams. Administracija pripažįsta, kad Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyrius 2017 m. birželio 8 d. raštu Nr. 3.2-506 „Dėl techninio projekto (duomenys neskelbtini), sprendinių“ išreiškė neprieštaravimą Pastato techninio projekto sprendiniams, neišlaikant normatyvinio atstumo nuo (duomenys neskelbtini) iki sklypo ribos, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir įstatymu saugomų interesų. Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausioji specialistė 2018 m. sausio 22 d. pasirašė Pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių
Nr. ACUB-20-180122-00133.
45. Teismas nurodė, kad Inspekcijos 2019 m. spalio 1 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2057-(15.2) patvirtina, jog patikrinimas atliktas pagal Administracijos 2019 m. rugsėjo 6 d. pranešimą Nr. (33.194) R-2350 dėl galbūt neteisėtai įrengtų balkonų statant Pastatą. Inspekcijos 2019 m. spalio 1 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-2057-(15.2) nurodyta, kad balkonai (matmenys 1,75 m x 2,40 m) įrengti pagal Projektą.
46. Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2019 m. spalio 3 d. raštu Nr. 2D-12686 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos vykdymo teisėtumo patikrinimo ((duomenys neskelbtini))“ informavo Administraciją, kad Inspekcija pagal kompetenciją 2019 m. rugsėjo 20 d. atlikusi patikrinimą, nustatė, kad Žemės sklype statomas daugiabutis gyvenamasis namas, turint Administracijos leidimą statyti naują statinį Nr. LSNS-21-180105-00014 pagal 2017 metais parengtą statinio Projektą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ginčo balkonai Projekte numatyti. Inspekcija taip pat informavo Administraciją, kad STR 1.05.01:2017 7 priedo
9.3 punktu rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi statybos darbams atliekamiems teritorijose, kur istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas ir (ar) statybos zona yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, kai į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją patenka tik pastatų balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų projekcijos, jeigu planuojama statyba atitinka visus šiuos reikalavimus: tokių balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus vertikalioje plokštumoje, yra ne mažesnis nei 2,5 metrai; pastatų balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų projekcijos į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją gali išsikišti ne daugiau kaip 2 metrus. Atstumas nuo tokių balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų bet kurios konstrukcijos bet kurio taško iki kelio (gatvės) važiuojamosios dalies horizontalioje plokštumoje yra ne mažesnis nei 1 metras.
47. Teismas nustatė, kad atlikus patikrinimą buvo nustatyta, jog pastato balkonų matmenys yra apie 2,40 x 1,75 m, ir atstumas nuo pirmojo aukšto balkono iki žemės paviršiaus apie 3,30 m, o sutikrinus su Projekte numatytais sprendiniais, esminių nukrypimų nuo Projekto nenustatyta. Inspekcija, atsižvelgusi į tai, kad balkonų įrengimas atitinka STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3 punkto nuostatas, bei balkonų faktiniai matmenys atitinka Projektą, statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatė.
48. UAB „Būsto sprendimai“ 2019 m. vasario 15 d. Darbo projekto dalinės (konstrukcijų) ekspertizės akte Nr. 445-EA-819/DP(G) nurodyta, kad Pastato statybos projekto konstrukcijų dalies bylose 2016-07-03-DP-SK, KC-16-S.007-DP-SK, KC-16-S.007-DP-SK-1, KC-16—S.007-DP-SK-2, KC-16-S.007-DP-SK-3 ir KC-16-S.007-DP-SK-4 pateikti sprendiniai atitinka techninio projekto sprendinius bei technines specifikacijas, taip pat Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus statinių reikalavimus bei esminio statybos techninio reglamento STR 2.01.01(01)2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“ reikalavimus ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių dokumentų reikalavimus. Projekto konstrukcijų dalies įvertinimo išvadoje nurodyta, jog konstrukcijų dalies darbo projekto brėžinius galima tvirtinti.
49. Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius 2016 m. rugpjūčio 17 d. patvirtino Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Nr. 2k-224. Šiuose reikalavimuose statytojui nurodyta saugoti, perduoti ateities kartoms galbūt mažiausiai įtakotą projektuojamais naujadarais Kauno Senamiesčio identitetą, o Žemės sklypo sprendiniais reiktų siekti restauruoti Kauno senamiesčiui būdingą perimetrinį užstatymą bei respektuoti (pagal archeologinius tyrimus) buvusio užstatymo vietas Žemės sklypo gretimybėje. Be kita ko, minėtais reikalavimais Statytojas įpareigotas atkreipti dėmesį į parengto Kauno senamiesčio vertinimo tarybos akto projektinėje dokumentacijoje išdėstytus duomenis, kurie susiję su numatomo tvarkyti sklypo paveldosauginiu vertinimu: 7.2.3. Kauno senamiestyje vyraujantys užstatymo bruožai – vyraujantis perimetrinis XVIII-XIX a. gatvių apstatymas 2-3 aukštų pastatais.
50. Teismas iš Departamento atsiliepime nurodytų argumentų sprendė, kad Departamento Kauno teritorinis skyrius, kuris, vadovaujantis Departamento teritorinių skyrių nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. Į-261, 4.2. punktu, vykdo Departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas Kauno apskrityje, informacinėje sistemoje „Infostatyba” pritarė projektuotojo UAB Architektų biuras, G. N. ir partneriai parengtam statinio Projektui. Administracija 2016 m. gruodžio 28 d. išdavė Specialiuosius architektūros reikalavimus
Nr. 70-17-990, kurių 6 punkte nurodytas užstatymo tipas – perimetrinis užstatymas.
51. Teismas nurodė, kad iš Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2016 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. 70-27-250 „Dėl pritarimo daugiabučio gyvenamojo namo
(duomenys neskelbtini), statybos projektiniams pasiūlymams“ matyti, jog Administracija, vadovaudamasi STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 67 punktu ir išnagrinėjusi statytojo 2016 m. gruodžio 9 d. prašymą, pritarė statybos projektiniams pasiūlymams ir Statytojui priminė, jog Žemės sklypas, kuriame numatoma statyti gyvenamąjį namą, yra Kauno senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: (duomenys neskelbtini)) teritorijoje, todėl vadovaujantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktu, statinio projektui rengti turi būti gauti Departamento specialieji paveldosaugos reikalavimai.
52. Kauno senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: (duomenys neskelbtini)) teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Detaliųjų archeologinių tyrimų projektas parengtas 2016 m. birželio 8 d. Departamentas 2016 m. birželio 15 d. išdavė Leidimą atlikti archeologinius tyrimus
Nr. LA-171. Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto Paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktas
Nr. 17-02 (antrinis) surašytas 2017 m. balandžio 7 d.
53. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, pažymėjo, jog nėra pagrindo spręsti, kad sklypo su daugiabučiu gyvenamuoju namu statybos sprendiniais būtų pažeisti kultūros vertybių apsaugos normatyviniai reikalavimai. Tokių duomenų byloje nėra, to nenustatė ir Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjo Prašymą. Inspekcija, nagrinėdama Administracijos Prašymą, visas minėtas aplinkybes įvertino ir sprendė, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktu, savivaldybės Administracijai su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, be kitų dokumentų, turi būti pateikiama ir sutartis, sutikimas ar susitarimas su besiribojančio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju, jeigu statinius numatoma statyti mažesniais, negu norminiai, atstumais iki gretimo sklypo ribos.
54. Teismas nurodė, kad Inspekcija, priimdama Sprendimą, vadovavosi STR 1.05.01:2017 55 punkto nuostata, kurioje nustatyti atvejai, kada privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus, nurodyti STR 1.05.01:2017 7 priede. Inspekcija rėmėsi ir STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punktu, nustatančiu, jog rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Inspekcija vadovavosi ir STR 1.05.01:2017 7 priedo 9 punktu, kuriame reglamentuoti atvejai, kada rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) yra neprivalomi. Inspekcija rėmėsi ginčo atveju aktualiomis STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3. papunkčio nuostatomis, kurios nustato, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi statybos darbams atliekamiems teritorijose, kur istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas ir (ar) statybos zona yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, kai į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją patenka tik pastatų balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų projekcijos, jeigu planuojama statyba atitinka visus šiuos reikalavimus: tokių balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus vertikalioje plokštumoje, yra ne mažesnis nei 2,5 metrai (9.3.1 papunktis); pastatų balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų projekcijos į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją gali išsikišti ne daugiau kaip 2 metrus. Atstumas nuo tokių balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų bet kurios konstrukcijos bet kurio taško iki kelio (gatvės) važiuojamosios dalies horizontalioje plokštumoje yra ne mažesnis nei 1 metras (9.3.2 papunktis).
55. Inspekcijos Sprendime nurodyta, kad Inspekcijos pareigūnas nustatė, jog Administracijos 2016 m. gruodžio 18 d. išduotų specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 70-17-990 6 punkte numatyta, jog užstatymo tipas – „perimetrinis užstatymas“. Taip pat perimetrinis užstatymas nurodytas ir Departamento Kauno skyriaus 2016 m. rugpjūčio 17 d. išduotuose specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose Nr. 2k-224, kuriuose pažymėta, jog sklypo sprendiniais reiktų siekti restauruoti Kauno senamiesčiui būdingą perimetrinį užstatymą.
56. Atsižvelgdamas į tai, teismas nesutiko su pareiškėjo skundo motyvais ir aiškinimu, kad Žemės sklype nebuvo istoriškai susiklosčiusio perimetrinio užstatymo. Tokius argumentus paneigia specialieji architektūros bei specialieji paveldosaugos reikalavimai.
57. Teismas pažymėjo, kad Inspekcijos Sprendime detaliai ir išsamiai atsakyta į Administracijos Prašyme nurodytą aplinkybę dėl balkonų suprojektavimo ir įrengimo atitikties
STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2 papunkčio reikalavimams. Inspekcija Sprendime nurodė, kad pagal projekto (02 rinkmenos) Bendrosios dalies brėžinius: Fasadas tarp ašių 5-1 (žymuo:
0389-01-TP-SA.B-13), Fasadas tarp ašių 1-5 (žymuo: 0389-01-TP-SA.B-15) fasado elementų – balkonų bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus vertikalioje plokštumoje, yra ne mažesnis nei 2,5 metrų. Pagal Projekto (04 rinkmenos) Konstrukcijų dalies brėžinius: antro ir ketvirto aukštų monolitinių kolonų ir sienų išdėstymo planas (žymuo:
KC-16-S.007-TP-SK-5), antro ir ketvirto aukštų monolitinių kolonų ir sienų išdėstymo planas (žymuo: KC-16-S.007-TP-SK-6) fasado elementų – balkonų projekcijos į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją išsikiša ne daugiau kaip 2 metrus. Atstumas nuo balkonų bet kurios konstrukcijos bet kurio taško iki kelio (gatvės) važiuojamosios dalies horizontalioje plokštumoje yra ne mažesnis nei 1 metras, todėl dėl balkonų projekcijų į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją neprivaloma gauti šių besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimų. Inspekcija Sprendime taip pat nurodė, kad STR 2.06.04:2014
37 punkte bendru atveju nurodyti gatvės skersinio profilio elementai. Šio punkto 37.7. papunktyje nurodyta, kad automobilių stovėjimo juosta (f), kurios plotis parenkamas pagal 31 lentelės reikalavimus. STR 2.06.04:2014 31 lentelės 3 eilutėje nurodyta, kad automobiliai pravažiavimo atžvilgiu statomi tik iš vienos pusės kampu (450, stovėjimo vietos ilgis – 4,25 m, 600, stovėjimo vietos ilgis – 4,55 m), esant vienpusiam eismui, nes automobilių stovėjimo juosta iki statybos pradžios pagal Kelių eismo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, buvo pažymėta nurodomuoju kelio ženklu Nr. 528 ir papildoma lentele Nr. 836.
58. Vadovaujantis STR 2.06.04:2014 110 punktu, automobilių stovėjimo vietos gatvėse įrengiamos vadovaujantis 11 lentele. B, C, D kategorijų gatvių važiuojamosiose dalyse stovėjimo vietos gali būti įrengiamos kaip stovėjimo juostos arba įlankos. Pagal STR 2.06.04:2014 11 lentelės 6 stulpelio 7-9 eilutes ir 35.5 papunktį, stovėjimo vietos gatvės važiuojamojoje dalyje visais atvejais įrengiamos tik D3 kategorijų gatvėse. (duomenys neskelbtini) gatvė pagal leidimo išdavimo metu galiojusį Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių brėžinį Nr. 14 „Susisiekimo komunikacijos“ buvo priskirta D1 kategorijai. STR 2.06.04:2014 37 punkte nurodyti gatvės skersinio profilio elementai bendru atveju. Šio punkto 37.7. papunktyje nurodyta, kad automobilių stovėjimo juosta (f), kurios plotis parenkamas pagal 31 lentelės reikalavimus. STR 2.06.04:2014 31 lentelės
3 eilutėje nurodyta, kad, kai automobiliai pravažiavimo atžvilgiu statomi tik iš vienos pusės
450 kampu, stovėjimo vietos ilgis yra 4,25 m, jei kampu 600 – stovėjimo vietos ilgis yra 4,55 m. Vadovaujantis Pagal Kelių eismo taisykles važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis transporto priemonėms važiuoti. Automobilių stovėjimo juosta iki statybos pradžios pagal Kelių eismo taisykles, buvo pažymėta nurodomuoju kelio ženklu Nr. 528 ir papildoma lentele Nr. 836.
59. Taigi, nagrinėjamu atveju automobilių statymas buvo numatytas šalia važiuojamosios dalies specialiai įrengtoje juostoje (STR 2.06.04:2014 11 lentelės 6 stulpelio 7 eilutė ir 35.5 papunktis – žymėjimas (J)), kuri buvo pažymėta nurodomuoju kelio ženklu Nr. 528 ir papildoma lentele
Nr. 836, nurodančiu automobilių pastatymo būdą, reglamentuotą STR 2.06.04:2014 31 lentelės
3 eilutėje. Tokiu būdu pravažiavimo atžvilgiu statant automobilius, vieno metro atstumas iki
(duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies yra išlaikytas.
60. Inspekcija, įvertinusi visas nurodytų teisės aktų nuostatas, išsamiai išnagrinėjusi faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius dokumentus, skundžiamame Sprendime padarė pagrįstą išvada, jog projektas nepažeidžia STR 1.05.01:2017 7 priedo (Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai) 9.3.2 papunkčio reikalavimų.
61. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo ir pareiškėjas neteigia, jog Statytojas būtų nukrypęs nuo Projekto ar Pastatas būtų pastatytas be Statybos leidimo. Statybos leidimą Pastato statybai pagal Projektą išdavė pati Administracija. Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m.
spalio 17 d. sprendimu Nr. T-724 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos neišlaikant norminio atstumo nuo Kauno miesto savivaldybės panaudos teise valdomo žemės sklypo ribos“ išreiškė sutikimą, kad Statytojas statytų Pastatą, neišlaikydamas norminio atstumo nuo Kauno miesto savivaldybės panaudos teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, nepažeisdamas miesto ir trečiųjų asmenų interesų (1 punktas), bei įpareigojo Fondą, atlikus darbus, sutvarkyti teritoriją taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį (2 sprendimo punktas). Teismas nenustatė, kad šis Tarybos sprendimas būtų skųstas įstatymų nustatyta tvarka (tokia galimybė nurodyta pačiame sprendime), todėl vertino, jog pareiškėjas be pagrindo kvestionuoja Tarybos sprendimą. Juo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog Pastato pastatymas, leidžiant neišlaikyti norminio atstumo iki nurodyto žemės sklypo, kaip nors pažeistų miesto ar trečiųjų asmenų interesus.
62. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad neva nebuvo gauta sutikimo, kuris apimtų ir balkonų išsikišimų reikalavimus. Nurodė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis yra kita, naudojimo būdas – bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos. Remiantis Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, kitos paskirties bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos naudojimo būdo žemės sklypai skirti bendram viešajam naudojimui: botanikos ir zoologijos sodams, kapinėms ir palaikų laikymo statiniams, urbanizuotų teritorijų viešosioms erdvėms.
63. Pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, galiojusio leidimo išdavimo metu, sprendinius, žemės sklypui (duomenys neskelbtini), suteiktas skvero statusas, kurio pagrindinė funkcija - rekreacinė. Atsižvelgiant į tai, kad pietinio pastato fasado balkonų projekcijos patenka į skvero teritoriją, o STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3. papunkčio nuostatos, apibrėžiančios išimtis dėl rašytinių besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimų (susitarimų) perimetrinio užstatymo atveju, taikytinos ne tik tuomet, kai balkonų projekcijos išsikiša į kelių (gatvių) teritoriją, bet ir tuomet, kai išsikišama į skverą, Inspekcija Sprendime pagrįstai vertino, jog Projektas nepažeidžia STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2 papunkčio reikalavimų.
64. Teismas nurodė, kad pagal statybos leidimo išdavimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas)
20 straipsnio 1 dalį, žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis. Taigi, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.
65. Nagrinėjamu atveju, statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrai numatyti 2016 m. gruodžio 28 d. specialiuosiuose architektūros reikalavimuose
Nr. 70-17-990 nurodant, kad statiniai žemės sklype gretimų sklypų atžvilgiu išdėstomi pagal parengtus projektinius pasiūlymus. Projektinių pasiūlymų Sklypo plano brėžinyje
Nr. 0389-PP-SP-01 nurodyta, kad ties sklypo riba „9-5-4-3-2“ šalia valstybinės žemės – bendro naudojimo teritorijų paskirties sklypo (panaudos sutartis – Kauno m. savivaldybė), nustatant statybos liniją 0.00-0.33 m atstumu nuo sklypo ribos. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad statybos linija – linija, su kuria turi sutapti pastatų ir (ar) kitų statinių, išskyrus kelius ar gatves ir inžinerinius tinklus, gatvės fasado projekcija, neįskaitant balkonų, erkerių, karnizų ir kitų fasado elementų.
66. Kauno miesto savivaldybės 2016 m. gruodžio 28 d. išduotų specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 70-17-990 8 punkte nurodyta, jog statiniai žemės sklype gretimų sklypų atžvilgiu turi būti išdėstomi pagal parengtus projektinius pasiūlymus, o 10 punkte nurodyta, kad projektiniams pasiūlymams Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius pritarė 2016 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 70-248.
67. Teismas vertino, kad Inspekcijos Sprendime pagrįstai pareiškėjui atsakyta, jog balkonų suprojektavimas ir įrengimas atitinka STR 7 priedo 9.3.2. papunkčio reikalavimus.
68. Teismas, remdamasis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, Statybos įstatymo
27 straipsnio 23–24 dalimis, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, nenustatė, kad Administracija ar kitas subjektas būtų kreipęsis į atitinkamas teisėsaugos institucijas ar teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo.
69. Teismas sprendė, kad Inspekcija išsamiai išnagrinėjo Administracijos Prašymą ir pateikė motyvuotą atsakymą. Sprendimas priimtas nepažeidžiant procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, jame nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės, argumentai ir teisinis pagrindas (VAĮ 10 str.), todėl konstatavo, kad jį panaikinti nėra jokio pagrindo.
70. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog Inspekcija atsakymą Administracijai pateikė praleidusi Priežiūros įstatymo 25 straipsnyje nustatytą skundo nagrinėjimo terminą, pati savaime nedaro Inspekcijos Sprendimo neteisingu ar neteisėtu ir vertintina kaip mažareikšmis procedūrinis pažeidimas, kuris nepaneigia Inspekcijos Sprendime padarytų išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.
71. Netenkinęs pagrindinio pareiškėjo skundo reikalavimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą iš naujo.
III.
73. Pareiškėjas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regiono administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 29 d. sprendimą ir skundą tenkinti, t. y. panaikinti Inspekcijos 2021 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 2D-2960 ir įpareigoti Inspekciją pakartotinai svarstyti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 25 d. raštą dėl 2018 m. sausio 5 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-21-180105-00014 ir statybos darbų atlikimo teisėtumo. Netenkinus šio reikalavimo, pareiškėjas prašo grąžinti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
74. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir antrą kartą nagrinėjant bylą, teismo sprendimas iš esmės liko toks pats, tik su keliais papildymais, nebuvo atsakyta į apeliacinės instancijos teismo nutartyje iškeltus klausimus. Teismas tik padarė kelis pakeitimus (pakoregavo iki tol priimtą sprendimą) ir papildė keliais argumentais, tačiau bylos iš esmės neišnagrinėjo. Sprendimas grindžiamas tik vienos šalies argumentais. Šios aplinkybės rodo teismo išankstinį nusistatymą turint tikslą priimti tokį patį, koks jau kartą buvo priimtas, sprendimą.
75. Teigia, kad tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjo teisės, jam nebuvo suteikta reali teisė į teisminę pažeistų interesų gynybą bei teisė į nešališką ir objektyvų bylos išnagrinėjimą.
76. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais papildomais argumentais dėl kultūros paveldo vertingųjų savybių pažeidimo, dėl norminio atstumo iki gatvės važiuojamosios dalies neišlaikymo, dėl norminio atstumo iki žemės sklypo ribos ties skveru neišlaikymo. Kiti sprendimo papildymai ir pataisymai yra neesminiai.
77. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas dar kartą nesiaiškino Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T-724 (toliau – ir Tarybos sprendimas) turinio, nors tą padaryti tiesiogiai buvo nurodęs apeliacinės instancijos teismas. Tarybos sprendimu nebuvo pritarta balkonų įsiterpimui į Skvero teritoriją. Nei projektiniuose pasiūlymuose, nei techninio projekto 0 laidoje pastato balkonai ir (ar) jų projekcijos nebuvo tinkamai atskleisti. Skundžiamu sprendimu nepanaikintas byloje esančių įrodymų ir Statytojo pozicijos prieštaringumas, nemotyvuotai ir deklaratyviai konstatuota, kad Pastato statybai taikytina STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3 ir 9.3.2 punktuose numatyta išimtis. Sutikimas, kuris apimtų ir balkonų išsikišimus, negalėjo būti suteiktas specialiaisiais architektūros reikalavimais ar pritarimu projektiniams pasiūlymams.
78. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendime nurodyta, jog Tarybos sprendimu buvo pritarta, kad Statytojas statytų pastatą, neišlaikydamas norminio atstumo nuo skvero, tačiau teismas nesiaiškino, koks yra tas atstumas iki skvero, kuriam Taryba Sprendimu pritarė.
79. Skundžiame sprendime teigiama, kad pareiškėjas nepagrįstai kvestionuoja Tarybos sprendimo turinį, tačiau iš tikrųjų pareiškėjas jo nekvestionuoja. Priešingai – juo remiasi ir įrodinėja, jog juo buvo pritarta Pastato statybai, jokiems Pastato elementams neįsiterpiant į skverą, o faktinė statyba peržengė Tarybos sprendimu išreikštą pritarimą. Skundžiamas sprendimas naikintinas vien tuo pagrindu, kad teismas preziumavo, jog Tarybos sprendimu buvo pritarta balkonų įsiterpimui į skverą. Kadangi teismas manė, jog pareiškėjas prašė nesivadovauti Tarybos sprendimu, tai reiškia, kad teismas laikė, jog Tarybos sprendimu buvo pritarta balkonų įsiterpimui į skverą. Kadangi skundžiame sprendime Tarybos Sprendimo nėra analizuotas, tai reiškia, kad teismas dėl jo turinio darė prezumpciją. Pareiškėjo vertinimu, esminės bylos faktinės aplinkybės preziumavimas, net ir po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog bylą nagrinėjant pakartotinai turi būti aiškinamasi dėl Tarybos sprendimo turinio, sudaro pakankamą pagrindą sprendimą naikinti.
80. Pareiškėjas pažymi, kad Tarybos sprendimu nebuvo pritarta balkonų įsiterpimui į skvero teritoriją. Teigia, kad statant statinį arčiau nei 1 metro atstumu iki sklypo ribos, visais atvejais yra reikalingas besiribojančio sklypo savininko (valdytojo) sutikimas. Situacija, kuomet statinys įsiterpia į kitą sklypą, nėra norminio atstumo iki sklypo ribos neišlaikymo situacija, tai – statyba svetimame sklype, ir tam reikalingas atskiras sutikimas. Statytojas būtent prašė sutikimo neišlaikyti norminio atstumo iki skvero ribos, o ne leidimo statyti skvere. Be to, Statytojas su savo prašymu nepateikė jokios dokumentacijos apie tai, kokių konkrečių parametrų statybai buvo prašomas sutikimas, todėl prisiėmė riziką, jog iš Tarybos gautas sutikimas bus nepakankamas. Tarybos sprendimas būtent buvo sutikimas dėl norminio atstumo neišlaikymo iki sklypo ribos, o ne sutikimas statyti į skverą įsiterpiančius Pastato balkonus. Pažymi, kad prie Statytojo prašymo nebuvo pateikta jokia projektinė dokumentacija, iš kurios Taryba būtų galėjusi spręsti apie tai, kokių konkrečių parametrų pastatą Statytojas ketina statyti, ir kokius konkrečius parametrus pageidauja suderinti. Pagal teismų praktiką statytojas turi pareigą atskleisti savo ketinimus apie tai, kam konkrečiai jis prašo sutikimo, o tokios informacijos nepateikęs statytojas prisiima su tuo susijusią riziką. Pažymi, kad nei projektiniuose pasiūlymuose, nei techninio projekto 0 laidoje Pastato balkonai ir (ar) jų projekcijos nebuvo tinkamai atskleisti. Pastato projektas buvo rengiamas dviprasmiškai, nepakankamai informatyviai ir nesilaikant gerosios projektavimo praktikos.
81. Akcentuoja, kad Tarybos sprendimu Statytojui buvo leista statyti neišlaikant 1 metro atstumo iki sklypo ribos, t. y. leista statyti iš esmės ant sklypo ribos, bet ne įsiterpiant į gretimą sklypą – skverą. Atitinkamai, Tarybos sprendimas turi būti interpretuojamas kaip sutikimas statyti arčiau sklypo ribos, bet ne kitame sklype – skvere.
82. Pareiškėjas teigia, kad projektinių pasiūlymų sprendiniai ir techninio projekto (0 laidos) sprendiniai atvaizduoti klaidingai. Balkonai projektiniuose sprendiniuose nebuvo atvaizduoti.
83. Teismas nepagrįstai iš projektinių pasiūlymų sklypo plano brėžinio Nr. 0389-PP-SP-01 kildino Kauno miesto savivaldybės pritarimą balkonų įterpimui į skverą. Toks aiškinimas yra neteisingas ir nepagrįstai plečiamas. Tai, kad statybos linija pagal bendrą taisyklę neapima balkonų, šiuo konkrečiu atveju nepatvirtina jokių bylai reikšmingų aplinkybių. Statybos linijos sutapimas su sklypo riba savaime nereiškia, kad ant sklypo ribos statomas pastatas turės balkonus. Todėl tai, kad buvo suderinta statybos linija, sutampanti su sklypo riba, nereiškia, kad buvo pritarta balkonų įsiterpimui į skverą.
84. Pareiškėjas, įvertinęs techninio projekto dviprasmybės ir informacijos trūkumus, nurodo, kad techniniame projekte nebuvo pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai atskleista, jog Statytojas ketina statyti į skverą įsiterpiančius balkonus. Tariami balkonai techniniame projekte arba nebuvo pažymėti visai, arba buvo žymimi nenuosekliai, nevienodai, klaidinančiai. Todėl nei Tarybos sprendimas, nei Administracijos pritarimas techniniam projektui ar statybą leidžiančio dokumento išdavimas negali būti interpretuojamas kaip pritarimas balkonų įsiterpimui į skverą.
85. Administracija teigia, kad sprendime palikta dviprasmybė vienu iš esminių bylos klausimų – ar Statytojas Pastatą ties skveru, neišlaikydamas norminio atstumo iki sklypo ribos, galėjo statyti dėl to, kad Savivaldybė tam davė sutikimą, ar dėl to, jog tokią teisę Statytojui suteikia
STR Gyvenamieji pastatai 7 priedo 9 ir 9.3.2 punktai. Bylą nagrinėjęs teismas turėjo atsakyti į klausimą, ar paties Pastato statybai neišlaikant atstumo iki Žemės sklypo ribos ties skveru buvo reikalingas Savivaldybės pritarimas. Jei būtų sprendžiama, kad toks pritarimas buvo reikalingas, tuomet nebūtų buvę pagrindo taikyti, kad balkonų įrengimui yra taikoma STR Gyvenamieji pastatai 7 priedo 9 ir 9.3.2 punktuose numatyta išimtis.
86. Teismo sprendime nemotyvuotai ir deklaratyviai konstatuota, kad Pastato statybai taikytina STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3 ir 9.3.2 punktuose numatyta išimtis. Pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino, ar Pastatui yra taikoma minėta išimtis. Pareiškėjas teigia, kad Pastatui netaikoma išimtis, leidžianti be skvero valdytojo sutikimo Pastato balkonus įrengti taip, kad jie 1,75 m įsiterptų į skverą.
87. Perimetrinis užstatymas teisės aktais apibrėžiamas kaip užstatymas palei gatvę, kvartalo išorine dalimi. Jis nereiškia pastatų statymo kvartalo vidinėje dalyje ant sklypo ribų, ne palei gatvę.
88. Administracija teigia, kad Žemės sklypas yra kvartalo kampe, todėl Statytojui nereikėjo ir jis net neprašė Tarybos sutikimo statyboms neišlaikant norminių atstumų ties (duomenys neskelbtini).
89. Be to, jokio (istoriškai susiklosčiusio) perimetrinio užstatymo Žemės sklype, o tuo labiau – kvartalo viduryje, nebuvo, todėl statyboms pietinėje Žemės sklypo pusėje Statytojas ir prašė Savivaldybės sutikimo. Joks dokumentas šios aplinkybės nepatvirtina. Perimetrinis užstatymas buvo būdingas tik (duomenys neskelbtini) apstatymui. Tuo labiau, joks perimetrinis užstatymas nebuvo formuojamas ties pietine Žemės sklypo riba prie žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos, kuris turėtų būti atkurtas, ir dėl kurio turėtų būti taikoma STR Statybą leidžiantys dokumentai numatyta išimtis. Specialiuose paveldosaugos reikalavimuose irgi nėra nurodyta, kad Žemės sklype galimas perimetrinis užstatymas ne ties gatvėmis.
90. Pareiškėjas teigia, kad teismas akcentavo, jog savivaldybė yra išdavusi specialiuosius architektūros reikalavimus pagal parengtus projektinius pasiūlymus, ir Administracija yra pritarusi projektiniams pasiūlymams. Tačiau teismas ignoravo, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą pritarimą dėl balkonų įsiterpimo į Skverą galėjo išduoti tik Taryba, o ne Administracija.
91. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad byloje kilęs klausimas ar (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimas ties Pastatu yra organizuojamas važiuojamojoje dalyje, ar kitaip – specialiai įrengtoje juostoje. Balkonai Pastato šiaurinėje pusėje akivaizdžiai neišlaiko 1 m atstumo horizontalioje plokštumoje nuo bordiūro, žyminčio važiuojamosios (duomenys neskelbtini) dalies pabaigą bei skiriančio (duomenys neskelbtini) ir pėsčiųjų taką (šaligatvį). Balkonai šioje vietoje yra kone tiesiai virš gatvės, važiuojamojoje dalyje esančių automobilių stovėjimo 45 laipsnių kampu vietų.
92. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad automobiliai nurodytoje (duomenys neskelbtini) gatvės vietoje nėra statomi važiuojamojoje dalyje, todėl 1 metro atstumas iki važiuojamosios dalies yra išlaikytas. Aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu buvo priskiriama D1 kategorijai, nereiškia, kad (duomenys neskelbtini) automobilių statymas nėra ir negalėjo būti organizuojamas gatvės važiuojamojoje dalyje. Priešingai – STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ numatė tokią galimybę. Teismo sprendimas šioje dalyje grindžiamas aprašomaisiais teiginiais, kurie nesudaro sprendimo motyvų. Tai, kad D1 kategorijos gatvėse yra galima įrengti automobilių stovėjimo juostą, nereiškia, kad tai yra privaloma padaryti, ir nereiškia, jog tai buvo padaryta (duomenys neskelbtini). Kartu su automobilių stovėjimo juosta (jei ji būtų buvusi įrengta) privalėjo būti įrengta ir apsauginė juosta, kurios šiuo atveju nėra. Apsauginės juostos nebuvimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nėra specialios juostos automobilių statymui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Kelių eismo taisyklių 146 punktu. Teismas sprendime neteisingai pacitavo STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 37.7 punktą ir praleido tai, kad kartu su automobilių stovėjimo juosta privalo būti įrengta ir apsauginė juosta.
93. Pareiškėjas pažymi, kad skundas buvo grindžiamas ir tuo, kad Inspekcija nekonstatavo nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių pažeidimo. Administracija tai grindė tuo, kad Žemės sklype yra įregistruotas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas – rūsys (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)). Šis objektas yra skirtas viešajam pažinimui ir naudojimui. Viena iš nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių buvo vieno aukšto aukštis ir/ar aukštingumas. Projektu suprojektuotas Pastatas aukščiu, apimtimi ir išraiška aiškiai nustelbė nekilnojamojo kultūros paveldo objektą. Be to, Inspekcija klaidingai neidentifikavo, kad Žemės sklype yra įregistruotas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas – rūsys. Šios aplinkybės teismo sprendime nebuvo vertintos. Pirmosios instancijos teismas tiesiog įtraukė į bylą Departamentą, nustatė jam terminą pateikti atsiliepimą, ir į sprendimą perrašė tai, kad Departamentas buvo pritaręs statinio projektui.
94. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje kelis kartus nurodė, kad bylą nagrinėjant pakartotinai, turi būti sprendžiama dėl to, ar nebuvo pažeistos kultūros paveldo vertingosios savybės, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendimą papildė tik tuo, jog Departamentas buvo pritaręs projektui. Pirmosios instancijos teismo funkcija neturėjo apsiriboti Departamento pozicijos išsiaiškinimu ir jos perkėlimu į teismo sprendimą. Teismas turėjo vertinti, ar, nepriklausomai nuo Departamento pozicijos, nebuvo padarytas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1–2 punktų pažeidimas.
96. Atsakovas atsiliepime pakartodamas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo Prašymo nagrinėjimu, nurodo, kad teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal vidinį teismo įsitikinimą įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas bei nepažeidė proceso teisės normų, todėl sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo padaryti kokie nors proceso ar materialiosios teisės normų pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą panaikinti teismo sprendimą. Inspekcijos nuomone, Administracija apeliaciniu skundu siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo, nes apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pačiais argumentais, kaip ir buvo grindžiamas skundas pirmosios instancijos teisme, o sprendimą panaikinti prašoma išimtinai dėl Administracijos subjektyvaus įrodymų vertinimo.
97. Inspekcijos nuomone, Sprendimas priimtas kompetentingo subjekto, laikantis teisės aktais nustatytų procedūrų, yra pagrįstas išsamiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti. Teismas nenustatęs ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės akto panaikinimo pagrindų, pagrįstai Administracijos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
98. Teismas sprendime aiškiai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas. Tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, priėmė Administracijai nepalankų sprendimą ir skundą atmetė kaip nepagrįstą niekaip neleidžia daryti išvados, jog teismas turėjo išankstinį nusistatymą bylos baigtimi ar bylos nagrinėjimą tik simuliavo tam, kad iš sprendimo būtų pašalinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumai. Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, teisėtai ir pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartyje nurodytais išaiškinimais. Į bylos nagrinėjimą įtraukė Departamentą, kuris, būdamas atsakingu už kultūros paveldo išsaugojimą, atsiliepime nurodė, jog jokio Administracijos tariamo akivaizdaus nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių pažeidimo nenustatė.
99. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai sprendė, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismui nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo motyvais ir aiškinimu, jog Žemės sklype nebuvo istoriškai susiklosčiusio perimetrinio užstatymo. Tokius argumentus paneigia specialieji architektūros reikalavimai bei specialieji paveldosaugos reikalavimai.
100. Teismas sprendimo konstatuojamoje dalyje labai išsamiai aprašė visas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius rašytinius įrodymus. Pritardamas Inspekcijos atsakyme taikytų teisės normų aiškinimui, teismas sprendime konstatavo, kad Inspekcijos atsakyme yra nurodyti išsamūs faktai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo Inspekcija rėmėsi priimdama atsakymą, o atsakymo motyvai yra aiškūs ir pakankami. Todėl įvertinus sprendimo turinį, Inspekcija visiškai nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ginčas tariamai neišnagrinėtas, neatliktas savarankiškas įrodymų vertinimas, neatlikta Administracijos argumentų analizė. Inspekcijos nuomone, sprendimas yra pakankamai motyvuotas, o atsakyti į kiekvieną Administracijos skundo argumentą teismas ir neprivalėjo.
101. Atsakovas pažymi, kad teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo nustatyti, jog balkonai pietiniame pastato fasade pastatyti nesant tinkamo besiribojančio sklypo savininko sutikimo, nes tai prieštarautų bylos rašytiniams įrodymams. Teismas kaip tik nustatė priešingai, kad toks sutikimas buvo duotas ir jis yra įformintas Tarybos sprendimu. Atsakovas sutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais šiuo klausimu. Pažymi, kad Inspekcija, nagrinėdama Administracijos Prašymą, neturėjo jokio teisinio pagrindo abejoti Tarybos sprendimu ir kaip nors interpretuoti, kuriuos projektinių pasiūlymų sprendinius Kauno miesto taryba išreikšdama neprieštaravimą suprato, o kurių nesuprato.
102. Atsakovo vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, kad skundžiamame Inspekcijos Sprendime pagrįstai Administracijai yra atsakyta, kad balkonų suprojektavimas ir įrengimas atitinka STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2 papunkčio reikalavimus. Pažymi, kad ginčo balkonai buvo pažymėti ne tik projektiniuose pasiūlymuose, bet ir projekto 0 laidos bendrosios dalies aiškinamojo rašto 3.6 pastraipoje „trumpas statinio projektinių sprendinių aprašymas“, kurioje nurodyta, jog „visi butai ir kūrybinės dirbtuvės turi balkonus. Balkonai išsidėstę šiaurinėje ir pietinėje pastato dalyse“, tas pats nurodyta ir projekto 0 laidos dalies „Sklypo planas. Architektūra“ aiškinamajame rašte, be to, balkonai pažymėti projekto architektūrinės dalies aukštų planuose ir fasadų brėžiniuose, projekto
0 laidos konstrukcijų dalies aiškinamojo rašto 7.6 pastraipoje „Balkono plokštės“ yra detalizuota, kad „balkono plokštės pastate numatytos monolitinio gelžbetonio su termoblokais, leidžiančiais išvengti šalčio tiltelių konstrukcijų sandūroje. Balkonų grindų danga – pagal architektūrinius sprendinius“, monolitiniai balkonai minimi projekto 0 laidos konstrukcijų dalies medžiagų sąnaudų žiniaraščiuose ir „balkono plokštės“, nurodant jų matmenis aiškiai pažymėtos projekto 0 laidos konstrukcijų dalies brėžiniuose: antro ir ketvirto aukštų monolitinių kolonų ir sienų išdėstymo planas Nr. KC-16-S.007-TP-SK-5, trečio aukšto monolitinių kolonų ir sienų išdėstymo planas
Nr. KC-16-S.007-TP-SK-6 ir kt. Atkreipia dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 5 priedo 1 punkte yra detalizuota savivaldybių administracijų kompetencija, į kurią, be kita ko, patenka pareiga patikrinti statinio projekto sprendinių, susijusių su norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atitiktį teisės aktų reikalavimams. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio
2 dalimi, statybą leidžiančius dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Todėl Administracijos įgaliotas tarnautojas, kuris tikrino, ar su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra pateikti visi privalomi dokumentai, nenustatė, kad nebuvo pateikti privalomi gretimų sklypų savininkų sutikimai dėl norminių atstumų iki sklypo ribų neišlaikymo, ar, kad pateiktas Tarybos sutikimas būtų netinkamas. Taip pat Administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas, kuris konkrečiai tikrino projekto sprendinių, susijusių su norminiais atstumais tarp statinių ir sklypo ribų, atitiktį teisės aktų reikalavimams, nenustatė, kad nebuvo pateikti privalomi gretimų sklypų savininkų sutikimai dėl norminių atstumų iki sklypo ribų neišlaikymo, ar, jog pateiktas Tarybos sutikimas būtų netinkamas, galiausiai Administracijos tarnautojas, įgaliotas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, jokių pažeidimų taip pat nenustatė.
103. Inspekcija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, neva teismas nevertino, ar ginčo pastato balkonai atitinka imperatyvius reikalavimus dėl balkonų padėties
(duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Skundžiamame Sprendime Inspekcija, įvertinusi aktualias teisės aktų nuostatas, detaliai ir išsamiai atsakė į Administracijos klausimą, ar balkonų suprojektavimas ir įrengimas atitinka STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2. papunkčio reikalavimus ir priėjo prie pagrįstos išvados, jog Projektas nustatytų reikalavimų nepažeidžia. Atitinkamai teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog balkonų suprojektavimas ir įrengimas atitinka nustatytus reikalavimus.
104. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad balkonai Pastato šiaurinėje pusėje akivaizdžiai neišlaiko 1 m atstumo horizontalioje plokštumoje nuo bordiūro, žyminčio važiuojamosios (duomenys neskelbtini) dalies pabaigą bei skiriančio (duomenys neskelbtini) ir pėsčiųjų taką (šaligatvį). Administracija tokią aplinkybę grindžia STR 2.06.04:2014 37.12 papunkčio nuostata, kuri įsigaliojo tik nuo 2020 m. sausio 1 d. (t. y. jau po SLD išdavimo) ir kuri taikytina A, B, C kategorijų gatvėms. (duomenys neskelbtini) gatvė pagal viešai prieinamą Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių brėžinį Nr. 14 „Susisiekimo komunikacijos“ yra priskirtina D1 kategorijai. Vadovaujantis STR 2.06.04:2014 110 punktu, automobilių stovėjimo vietos gatvėse įrengiamos vadovaujantis 11 lentele. B, C, D kategorijų gatvių važiuojamosiose dalyse stovėjimo vietos gali būti įrengiamos kaip stovėjimo juostos arba įlankos. Tačiau remiantis STR 2.06.04:2014 35.5 papunkčiu, stovėjimo vietos gatvės važiuojamojoje dalyje visais atvejais įrengiamos tik D3 kategorijų gatvėse. Todėl Administracijos apeliacinio skundo argumentai, kad „būtent bordiūras skiria „važiuojamąją dalį“ nuo visų kitų gatvės elementų. Viskas, kas gatvėje yra neatskira bordiūru, yra laikoma važiuojamąja dalimi“ prieštarauja pirmiau nurodytoms teisės aktų nuostatoms.
105. Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas sprendimu apskritai nevertino, ar Statytojas nepažeidė kultūros paveldo vertingųjų savybių, o teismas tiesiog įtraukė į bylą Departamentą, nustatė jam terminą pateikti atsiliepimą, ir į sprendimą perrašė tai, kad Departamentas buvo pritaręs statinio projektui, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas teigia, kad konkrečių nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuoja Departamentas ir savivaldybių institucijos. Nepaisant to, kad trečiasis suinteresuotas asmuo byloje Departamentas, kuris, būdamas atsakingas už kultūros paveldo išsaugojimą, atsiliepime į skundą pažymėjo, jog nenustatė jokio Administracijos tariamo akivaizdaus nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių pažeidimo, pareiškėjas savo subjektyviais samprotavimais, kurie nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, ir toliau vertina ir mėgina įteigti, kad Statytojas visgi tariamai pažeidė kultūros paveldo vertingąsias savybes.
106. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus bei padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, jog Inspekcija išsamiai išnagrinėjo Administracijos Prašymą ir Administracijai pateikė motyvuotą atsakymą. Sprendimas priimtas nepažeidžiant procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, jame nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės, argumentai ir teisinis pagrindas (VAĮ 10 straipsnis).
107. Apibendrindamas atsakovas teigia, kad pareiškėjas nepateikė apeliaciniame skunde teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip. Tai, kad sprendimas nėra palankus pareiškėjui, nėra teismo sprendimo nepagrįstumo įrodymas ir pagrindas pripažinti, jog teismas pažeidė teisės normas ar nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Dėl to sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
108. Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
109. Nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas. Teigia, kad pareiškėjas yra nenuoseklus – siekia įpareigoti Inspekciją inicijuoti statybą leidžiančio dokumento panaikinimą, nors pats jį išdavė, o tariamo leidimo neteisėtumo pagrindus įrodinėja ne faktiniais/teisiniais duomenimis, bet interpretacijomis. Administracija kritikuoja galiojantį Tarybos sprendimą, leidusį statyti pastatą Statytojui, neišlaikant norminio atstumo iki pareiškėjo valdomo žemės sklypo, nors dėl šio sprendimo ginčo nėra ir jis nepanaikintas. Pareiškėjas netinkamai taiko kultūros paveldą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, bandydamas įteigti teismui, kad Kauno miesto senamiestyje nėra susiformavusio perimetrinio užstatymo, o tai prieštarauja paties pareiškėjo dokumentams ir Departamento pozicijai byloje. Be to, pareiškėjo teiginiai dėl Pastato balkonų projekcijos įsikišimo į gatvės važiuojamąją dalį stokoja logikos, nes pareiškėjas važiuojamąja gatvės dalimi laiko ir suformuotas bei pažymėtas automobilių stovėjimo vietas, kuriose eismas nevyksta, nutylėdamas, kad leidimas statyti pastatą buvo suteiktas Tarybos sprendimu.
110. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime pakartoja faktines aplinkybes. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nutartyje nurodė pažeidimus, kuriuos padarė teismas, bei ką reikėtų atlikti ir nustatyti bylą nagrinėjant iš naujo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukė Departamentą, nustatė proceso šalims terminą pateikti papildomus paaiškinimus, įrodymus. Tačiau jokie papildomi įrodymai nebuvo pateikti, byloje liko tos pačios faktinės aplinkybės ir įrodymai.
111. Teigia, kad pareiškėjo prielaidos dėl skundžiamo sprendimo formos (esą pirmosios instancijos teismas perrašė sprendimą) nėra pagrįstos. Nepateikus naujų įrodymų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kaip nors kitaip aprašyti byloje surinktų įrodymų, atskleisti bylos faktinio pagrindo, nei tai buvo padaryta 2021 m. teismo sprendime. Pats pareiškėjas pažymi, kad jo apeliacinio skundo 11 p. papunkčiuose išdėstytos sprendimo motyvuojamosios dalies citatos yra „nauji“ pirmosios instancijos teismo motyvai, kurių nebuvo 2021 m. sprendime. Tai, kad Sprendimas galėjo būti surašytas pasitelkiant 2021 m. sprendimo duomenis nėra laikytinas kažkokiu pažeidimu.
112. Nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi joje nebuvo sprendžiami tie patys klausimai, kuriuos pareiškėjas kelia savo skunde. Šioje byloje teismas sprendime aiškiai išdėstė, kokias aplinkybes nustatė, įvertino įrodymus, o tai, kad sprendimas nepalankus pareiškėjui, nesudaro pagrindo spręsti, jog jis neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Pareiškėjas taip pat nagrinėjant bylą nereiškė jokių nušalinimų bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai, todėl nėra jokio pagrindo vertinti neva išankstinio teismo nusistatymo.
113. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka tiek su teismo išvada dėl Tarybos sprendimo taikymo, tiek ir su motyvais, kuriais buvo atmetami pareiškėjo teiginiai dėl šio sprendimo taikymo/galiojimo ginčo situacijoje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija, kad Tarybos sprendimu Taryba buvo pateikusi Fondui sutikimą statyti Pastatą, neišlaikant norminio atstumo nuo Kauno miesto savivaldybės panaudos teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, nepažeisdamas miesto ir trečiųjų asmenų interesų. Šiuo aspektu, nei pirminiame skunde, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo, kokie gi jo ar trečiųjų asmenų interesai yra pažeisti, kuo šis pažeidimas pasireiškė.
114. Pažymi, kad Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius pritarė Pastato projektiniams pasiūlymams.
115. Nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai kelia kaltinimus dėl netinkamai atvaizduoto Pastato balkonų projektiniuose pasiūlymuose bei techniniame projekte. Pastato balkonai buvo suprojektuoti ir tinkamai nurodyti bei pažymėti, jie nepažeidžia galiojančio reguliavimo. Suprojektuotų Pastato balkonų sprendiniai buvo pateikiami pareiškėjui Projekto architektūros dalies aukštų planų, fasadų ir detalių brėžiniuose, jų įrengimas buvo tikslinamas (pateikiamas) konstrukcijų dalies brėžiniuose (planuose, pjūviuose, detalėse). Taip pat informacija apie įrengiamus balkonus pateikta Projekto bendrosios, architektūros ir konstrukcijų dalių aiškinamuosiuose raštuose, jų įrengimo sąnaudų kiekiai pateikiami konstrukcijų dalies žiniaraščiuose. Balkonai rodomi projekto vizualizacijose, atliktoje fasado insoliacijos analizės grafinėje medžiagoje bei inžinerinių tinklų projekto dalyse, kuriose pateikiami aukštų planų brėžiniai. Todėl pagrįsta išvada, kad nagrinėjamu atveju ginčo balkonų pavaizdavimas Projekte buvo pakankamas ir aiškus, o pati Administracija dėl jų įrengimo ar žymėjimo projekte neteikė jokių pastabų.
116. Pareiškėjas viso proceso metu nuosekliai teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 9.3, 9.3.1 ir 9.3.2 p., kuriuose pateikiamos išimtys, kuomet nėra būtini besiribojančių sklypų/statinių savininkų sutikimai. Nagrinėjamu atveju ginčo pastato balkonų konstrukcijų projekcijos (o ne patys balkonai) į gretimų sklypų ribas įsiterpia 1.76 m atstumu, o jų aukštis apatinio taško aukštis nuo žemės sklypo paviršiaus – 3.2 m. Pats sklypas patenka į Kauno miesto senamiesčio zoną, kurios viena iš vertingųjų savybių yra perimetrinio užstatymo tipas. Todėl vadovaujantis STR nuostatomis, nebuvo pagrindo prašyti Administracijos ar NŽT papildomų sutikimų ginčo balkonų įrengimui.
117. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde klaidingai teigia, jog perimetrinis užstatymas teisės aktais apibrėžiamas kaip užstatymas palei gatvę, kvartalo išorine dalimi ir vadovaujasi aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 patvirtintų Teritorijų planavimo normų 31.3 p. Atkreipia dėmesį, kad šis teisės aktas nereglamentuoja ginčo teisinio santykio. Departamentas Statytojui išdavė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, suderino sklypo plano sprendinius, kuriuose buvo numatyta, kad pastatas projektuojamas formuojant perimetrinį užstatymą, neišlaikant normatyvinių atstumų iki sklypo ribų. Taigi pareiškėjo teiginiai, susiję su perimetrinio užstatymo galimybėmis bei taikymu Žemės sklype yra klaidinantys ir neatitinkantys objektyvumo bei teisėtumo kriterijų.
118. Teigia, kad Administracija nepagrįstai laiko, jog atstumas nuo ginčo balkonų iki
(duomenys neskelbtini) gatvės turi būti matuojamas nuo automobilių stovėjimo vietų, įrengtų gatvės važiuojamojoje dalyje, iki ginčo Pastato išorinės sienos. Taip pat klaidingai nurodo, kad ginčo balkonai neišlaiko norminio 1 m atstumo. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad Administracija gatvės važiuojamosios dalies sąvoką aiškina plečiamai, sutapatinant ją su Kelių įstatymo 2 straipsnio
5 dalyje nurodyta kelio sąvoka, apimančia visus kelio (gatvės) elementus.
119. Nurodo, kad nė vienas teisės aktas nenustato reikalavimo gatvės važiuojamojoje dalyje įrengus automobilių stovėjimo vietas, tokią aikštelę registruoti kaip atskirą inžinerinį statinį, todėl nėra suprantamas pareiškėjo teiginys, esą nagrinėjamu atveju normatyvinis Pastato balkonų atstumas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo važiuojamosios gatvės dalies, o nuo automobilių stovėjimo vietos. Vadovaujantis Administracijos suderinta Projekto 0 laida matyti, kad Pastatas buvo suprojektuotas ir pastatytas išlaikant Žemės sklypo užstatymo zoną, taip pat nepažeidžiant normatyvinių atstumų iki (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų. Žemės sklypo šiaurinėje dalyje esantys balkonai yra suprojektuoti ir įrengti išimtinai Žemės sklypo dalyje ir netgi jų projekcijos nepatenka į gretimą žemės sklypą. Todėl nėra įrodyta, kad aptariamu atveju pareiškėjo teisės ar teisėti interesai yra/buvo pažeisti.
120. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad palaiko poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, kad klausimai, susiję su Inspekcijos sprendimų priėmimu, nėra priskirtini Departamento kompetencijai, prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pagal byloje esančią medžiagą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
121. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 2D-2960 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020-08-25 rašto Nr. (33.194)R-2480“ ir įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti Administracijos 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymą Nr. (33.194)R-2480 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis statybos teisėtumo
(duomenys neskelbtini))“.
122. Administracija 2020 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. (33.194)R-2480 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis statybos teisėtumo ((duomenys neskelbtini))“ kreipėsi į Inspekciją su prašymu įvertinti Pastato statybos teisėtumą. Administracijai kilo abejonių, ar statomo pastato balkonai yra suprojektuoti ir įrengti atsižvelgiant į statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3.2 papunkčio reikalavimus, nurodė, kad Tarybos 2017 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. T-724 Kauno miesto savivaldybės taryba neprieštaravo, kad vykdant daugiabučio gyvenamojo namo statybą, žemės sklype esančiame (duomenys neskelbtini), nebus išlaikomi normatyviniai atstumai iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), t. y. skvero, ribos, tačiau niekada nesutiko, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), statomo daugiabučio gyvenamojo namo balkonai ar kitos konstrukcijos įsikištų į skverą ar neišlaikytų normatyvinių atstumų iki Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomos susisiekimo komunikacijos –
(duomenys neskelbtini) gatvės. Teigė, kad yra viršijamos Tarybos sprendimu suteiktos teisės, o Projektas pažeidžia STR 7 priedo 9.3.2 p. reikalavimus.
123. Ginčijamu Sprendimu Inspekcija, įvertinusi teisės aktų nuostatas ir nustatytus faktinius duomenis, konstatavo, kad projektas nepažeidžia STR 1.05.01:2017 7 priedo
9.3.2 papunkčio reikalavimų.
124. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad Administracija, vadovaudamasi statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 67 punktu ir atsižvelgdama į Statytojo Prašymą, pritarė Pastato statybos projektiniams pasiūlymams; Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyrius 2017 m. birželio 8 d. raštu Nr. 3.2-506 „Dėl techninio projekto (duomenys neskelbtini), sprendinių“ išreiškė neprieštaravimą Pastato techninio projekto sprendiniams, neišlaikant normatyvinio atstumo nuo (duomenys neskelbtini) iki sklypo ribos, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir įstatymu saugomų interesų; Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausioji specialistė 2018 m. sausio 22 d. pasirašė Pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių
Nr. ACUB-20-180122-00133. Teismas nurodė, jog Administracijos 2016 m. gruodžio 18 d. išduotų specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 70-17-990 6 punkte numatyta, jog užstatymo tipas – „perimetrinis užstatymas“. Taip pat perimetrinis užstatymas nurodytas ir Departamento Kauno skyriaus 2016 m. rugpjūčio 17 d. išduotuose specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose
Nr. 2k-224, kuriuose pažymėta, jog sklypo sprendiniais reiktų siekti restauruoti Kauno senamiesčiui būdingą perimetrinį užstatymą. Teismas nurodė, kad automobilių statymas (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo numatytas šalia važiuojamosios dalies specialiai įrengtoje juostoje, todėl vieno metro atstumas iki (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies yra išlaikytas. Teismas vertino, kad Inspekcijos Sprendime pagrįstai pareiškėjui atsakyta, jog balkonų suprojektavimas ir įrengimas atitinka STR 7 priedo 9.3.2. papunkčio reikalavimus.
125. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigė, kad teismas netinkamai interpretavo Tarybos ir Administracijos sutikimus kaip suteikiančius teisę statinio dalims – balkonams įsiterpti į gretimą sklypą; neatsižvelgė, kad nei projektiniuose pasiūlymuose, nei techninio projekto 0 laidoje Pastato balkonai ir (ar) jų projekcijos nebuvo tinkamai atskleisti; teigė, kad jokio (istoriškai susiklosčiusio) perimetrinio užstatymo Žemės sklype, o tuo labiau – kvartalo viduryje, nebuvo; specialiuose paveldosaugos reikalavimuose irgi nėra nurodyta, kad Žemės sklype galimas perimetrinis užstatymas ne ties gatvėmis; nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad automobiliai nurodytoje (duomenys neskelbtini) gatvės vietoje nėra statomi važiuojamojoje dalyje, todėl 1 metro atstumas iki važiuojamosios dalies yra išlaikytas; teismas neatsižvelgė, kad Inspekcija nevertino, jog Žemės sklype yra įregistruotas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas – rūsys (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)).
126. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 d.). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu <...> (žr. pvz. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį byloje Nr. eA-1989-502/2021, kt.). Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
127. Byloje nėra ginčo, kad Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius išdavė 2016 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 2k-224 Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus Projektui, kuriuose be kita ko buvo numatytas perimetrinis užstatymas. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2016 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 70-27-250 „Dėl pritarimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), statybos projektiniams pasiūlymams“ informavo, kad vadovaudamasis statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“
67 punktu ir 2016-12-09 prašymu, pritaria Daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos projektiniams pasiūlymams. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2016 m.
gruodžio 28 d. Nr. 70-17-990 išdavė Specialiuosius architektūros reikalavimus Projektui, kuriuose taip pat buvo numatytas perimetrinis užstatymas. Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. T-724 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos neišlaikant norminio atstumo nuo Kauno miesto savivaldybės panaudos teise valdomo žemės sklypo ribos“ nusprendė neprieštarauti, kad atvirojo tipo investicinis fondas „Citus Development Fund“, kurį valdo valdymo įmonė UAB „Synergy finance“, atsižvelgdamas į pastarosios 2017 m. liepos 14 d. raštą, statytų daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), neišlaikydamas norminio atstumo nuo Lietuvos Respublikos nuosavybės teise valdomo (patikėjimo teise – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nepažeisdamas miesto ir trečiųjų asmenų interesų. Pastato statybai Kauno miesto savivaldybės administracija 2018 m. sausio 5 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą
Nr. LSNS-21-180105-00014, kuriuo buvo suteikta teisė vykdyti statybą pagal „Daugiabučio gyvenamojo namo su administracinės paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos projektą“. Inspekcija 2019 m. spalio 1 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą
Nr. FAK-2057-(15.2), kuriuo konstatavo, kad balkonai įrengti pagal projektą. Taip pat Inspekcija, atlikusi statinio statybos patikrinimą, 2021 m. vasario 15 d. aktu Nr. BIPA-100-210215-00001 konstatavo, kad statinio statyba atitinka esminiams statinio projekto sprendiniams.
128. Šioje byloje šalys skirtingai interpretuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T-724 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos neišlaikant norminio atstumo nuo Kauno miesto savivaldybės panaudos teise valdomo žemės sklypo ribos“ turinį, t. y. kokia apimtimi Kauno miesto savivaldybės taryba sutiko su gyvenamojo namo statyba neišlaikant norminio atstumo nuo Kauno miesto savivaldybės panaudos teise valdomo žemės sklypo ribos. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. T-724 sutikimo turinį, pažymi, kad toks sprendimas yra viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kurį priimant turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais principais, tarp jų atsakomybės už priimtus sprendimus, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo ir kt. Tai lemia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimus, turi laikytis teisės aktuose nustatytos tokio sprendimo procedūros reikalavimų, atsižvelgti į visus jo priėmimui reikšmingus teisnius ir faktinius duomenis, įvertinti priimamo sprendimo sukeliamas pasekmes tiek betarpiškai sprendimo adresatui, tiek kitiems suinteresuotiems asmenims. Aptariamu aspektu teisėjų kolegija reikšmingomis aplinkybėmis pripažįsta visus byloje nustatytus faktus iki tokio sprendimo priėmimo – tiek Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimą, tiek pritarimą statybos projektiniams pasiūlymams, tiek Specialiųjų architektūros reikalavimų Projektui išdavimą. Pažymėtina, kad UAB „Synergy finanse“ 2017 m. liepos 14 d. raštu, kuriuo kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyrių, prašė išduoti sutikimą / pritarimą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, neišlaikant norminio atstumo nuo sklypo ribos, taip pat nurodė, kad tarp Kauno miesto savivaldybės ir valdymo fondo yra pasirašyta inžinerinės infrastruktūros išplėtimo sutartis, pagal kurią įsipareigojo savo lėšomis sutvarkyti (duomenys neskelbtini) esantį parką, įrengti jame visą reikalingą infrastruktūrą bei vaikų žaidimo aikšteles. Nurodė, kad schema su užstatymo linija bei parko infrastruktūra yra suderinta su Kauno m. savivaldybės Miesto tvarkymo skyriumi, Miesto planavimo ir architektūros skyriumi bei administracijos direktoriumi. Tai leidžia daryti išvadą, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos
2017 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. T-724 sukeliamos pasekmės yra ne vien tik sutikimas vykdyti statybos darbus neišlaikant norminio atstumo nuo sklypo ribos, bet ir tam tikrų statytojo įsipareigojimų įtvirtinimas, kas, sprendžiant dėl statytojo lūkesčių, negali būti vertinami atsietai. Be kita ko Tarybos sprendimu buvo Statytojas buvo įpareigotas atlikus 2016 m. lapkričio 29 d. Kauno miesto susisiekimo komunikacijos išplėtimo ir / ar įrengimo sutartyje SR-1349 numatytus darbus, sutvarkyti teritoriją taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį. Tai suponuoja išvadą, kad subjektas, priimdamas administracinį sprendimą, turėjo būti susipažinęs su visa tokiam sprendimui reikšminga informacija, nagrinėjamu atveju – ir su visais projektuojamo Pastato sprendiniais, nes priešingu atveju sprendimo priėmimas neatitiktų atsakingo valdymo reikalavimų. Pareiškėjas nepateikė į bylą duomenų, kad buvo kliūčių gauti reikalingą informaciją apie Projektą, kad Projekto sprendiniai buvo keičiami ar pan. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad balkonai įrengti pagal Projektą, statinio statyba atitinka esminius statinio projekto sprendinius. Byloje nebuvo ginčijama, kad (duomenys neskelbtini) skveras nebuvo atitinkamai sutvarkytas, nebuvo įrodinėjama, kad kokie nors pareiškėjo ar trečiųjų asmenų interesai buvo pažeisti.
129. Statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrai numatyti specialiuosiuose architektūros reikalavimuose, kuriuose nurodyta, kad statiniai žemės sklype gretimų sklypų atžvilgiu išdėstomi pagal parengtus projektinius pasiūlymus. Projektinių pasiūlymų Sklypo plano brėžinyje Nr. 0389-PP-SP-01 nurodyta, kad „ties sklypo riba „9-5-4-3-2“ šalia valstybinės žemės – bendro naudojimo teritorijų paskirties sklypo (panaudos sutartis – Kauno m. savivaldybė), nustatant statybos liniją 0.00-0.33 m atstumu nuo sklypo ribos“; statiniai žemės sklype gretimų sklypų atžvilgiu turi būti išdėstomi pagal parengtus projektinius pasiūlymus. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje apibrėžta, kad statybos linija – linija, su kuria turi sutapti pastatų ir (ar) kitų statinių, išskyrus kelius ar gatves ir inžinerinius tinklus, gatvės fasado projekcija, neįskaitant balkonų, erkerių, karnizų ir kitų fasado elementų. Pareiškėjas niekaip nepaneigė aplinkybės byloje, kad Projekto 0 laidos antro-ketvirto aukšto planuose (eksplikacijose) visur yra nurodyti balkonai. Balkonai rodomi projekto vizualizacijose, atliktoje fasado insoliacijos analizės grafinėje medžiagoje bei inžinerinių tinklų projekto dalyse, kuriose pateikiami aukštų planų brėžiniai.
130. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo teiginius, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. T-724 buvo priimtas neturint reikiamos informacijos ar esant klaidinančiai informacijai. Pirmosios instancijos teismas sprendime aptariamo sutikimo turinys, kaip apimantis ir balkonų išsikišimų reikalavimus, yra pagrindžiamas bylos duomenimis – tiek konkrečiais projekto sprendiniais, tiek statybos leidimo išdavimo procedūros metu kompetentingų subjektų pateiktomis išvadomis.
131. STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkte įtvirtinta, kad jog rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. STR 1.05.01:2017 7 priedo 9 punkte reglamentuoti atvejai, kada rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) yra neprivalomi. Inspekcija rėmėsi ginčo atveju aktualiomis
STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3. papunkčio nuostatomis, kurios nustato, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi statybos darbams atliekamiems teritorijose, kur istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas ir (ar) statybos zona yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, kai į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją patenka tik pastatų balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų projekcijos, jeigu planuojama statyba atitinka visus šiuos reikalavimus: tokių balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus vertikalioje plokštumoje, yra ne mažesnis nei 2,5 metrai (9.3.1 papunktis); pastatų balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų projekcijos į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją gali išsikišti ne daugiau kaip 2 metrus. Atstumas nuo tokių balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų bet kurios konstrukcijos bet kurio taško iki kelio (gatvės) važiuojamosios dalies horizontalioje plokštumoje yra ne mažesnis nei 1 metras (9.3.2 papunktis).
132. Inspekcija Sprendime nurodė, kad pagal projekto (02 rinkmenos) Bendrosios dalies brėžinius: Fasadas tarp ašių 5-1 (žymuo: 0389-01-TP-SA.B-13), Fasadas tarp ašių 1-5 (žymuo:
0389-01-TP-SA.B-15) fasado elementų – balkonų bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus vertikalioje plokštumoje, yra ne mažesnis nei 2,5 metrų. Pagal Projekto (04 rinkmenos) Konstrukcijų dalies brėžinius: Antro ir ketvirto aukštų monolitinių kolonų ir sienų išdėstymo planas (žymuo: KC-16-S.007-TP-SK-5), Antro ir ketvirto aukštų monolitinių kolonų ir sienų išdėstymo planas (žymuo: KC-16-S.007-TP-SK-6) fasado elementų – balkonų projekcijos į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją išsikiša ne daugiau kaip
2 metrus. Atstumas nuo balkonų bet kurios konstrukcijos bet kurio taško iki kelio (gatvės) važiuojamosios dalies horizontalioje plokštumoje yra ne mažesnis nei 1 metras, todėl dėl balkonų projekcijų į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją neprivaloma gauti šių besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimų.
133. Pareiškėjas, byloje kvestionuodamas teritorijos perimetrinio užstatymo faktą, teigia, kad jokio (istoriškai susiklosčiusio) perimetrinio užstatymo Žemės sklype, tuo labiau kvartalo viduryje, nebuvo; perimetrinis užstatymas buvo būdingas tik (duomenys neskelbtini) gatvei. Tačiau tokie pareiškėjo teiginiai negali būti vertinami byloje, nes perimetrinio užstatymo sąlyga yra nustatyta kompetentingos institucijos – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus 2016 m. rugpjūčio 17 d. išduotuose specialiuosiuose paveldosaugos reikalavimuose
Nr. 2K-224, kuriuose pažymėta, jog „sklypo sprendiniais reiktų siekti restauruoti Kauno senamiesčiui būdingą perimetrinį užstatymą“. Tai galiojantis administracinis sprendimas, kuriuo pagrįstai rėmėsi tiek Inspekcija, tiek bylą nagrinėjęs teismas.
134. Pareiškėjo argumentas, kad perimetrinio užstatymo sąlyga turėjo būti taikoma tik Pastato ribai ties (duomenys neskelbtini) gatve, negali būti grindžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 patvirtintų teritorijų planavimo normų (toliau – ir Teritorijų planavimo normos) 31.3 punkte pateikiama užstatymo tipo sąvoka (užstatymo tipas – perimetrinis užstatymas – kvartalo išorės perimetru visiškai ar iš dalies uždara reguliaraus plano urbanistinė struktūra, kai užstatymas formuojamas blokuojant pastatus ant sklypo ribų palei gatvę. Perimetrinis kvartalų užstatymas suformuoja uždaras ar iš dalies uždaras kiemų, gatvių, aikščių ir kitas kvartalo erdves), nes teritorijų planavimo normomis vadovaujamasi rengiant savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius ir detaliuosius planus), taip pat specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, jeigu šiuose dokumentuose reglamentuojama ar kitaip įtakojama šių vietovių fizinė ir funkcinė struktūra, taigi nėra taikytina ginčo santykių reglamentavimui.
135. Byloje nustatyta perimetrinio užstatymo aplinkybė, suponuojanti STR 1.05.01:2017 7 priedo 9.3. papunkčio nuostatų taikymą Pastato balkonų įrengimą tiek šiaurinėje, tiek pietinėje pusėje, savaime neprieštarauja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. T-724 išreikšto sutikimo vertinimui kaip apimančio be kita ko ir Projekto sprendinius dėl balkonų įrengimo, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. T-724 yra platesnės apimties administracinis aktas, numatantis ir kitus susijusius statytojo įsipareigojimus (žr. nutarties 128 p.).
136. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad balkonai Pastato šiaurinėje pusėje akivaizdžiai neišlaiko 1 m atstumo horizontalioje plokštumoje nuo bordiūro, žyminčio važiuojamosios (duomenys neskelbtini) dalies pabaigą bei skiriančio (duomenys neskelbtini) ir pėsčiųjų taką (šaligatvį). Tokia aplinkybė negali būti grindžiama grindžia STR 2.06.04:2014 37.12 papunkčio nuostata, kuri įsigaliojo tik nuo 2020 m. sausio 1 d. (t. y. jau po SLD išdavimo) ir kuri taikytina A, B, C kategorijų gatvėms. (duomenys neskelbtini) gatvė pagal viešai prieinamą Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių brėžinį Nr. 14 „Susisiekimo komunikacijos“ yra priskirtina D1 kategorijai. Vadovaujantis STR 2.06.04:2014 110 punktu, automobilių stovėjimo vietos gatvėse įrengiamos vadovaujantis 11 lentele. B, C, D kategorijų gatvių važiuojamosiose dalyse stovėjimo vietos gali būti įrengiamos kaip stovėjimo juostos arba įlankos. Tačiau, remiantis STR 2.06.04:2014 35.5 papunkčiu, stovėjimo vietos gatvės važiuojamojoje dalyje visais atvejais galėjo būti įrengiamos tik D3 kategorijų gatvėse. Apeliacinio skundo argumentai, kad būtent bordiūras skiria „važiuojamąją dalį“ nuo visų kitų gatvės elementų neatitinka pirmiau nurodytoms teisės aktų nuostatoms. Nagrinėjamu atveju automobilių statymas buvo numatytas šalia važiuojamosios dalies specialiai įrengtoje juostoje (STR 2.06.04:2014 11 lentelės 6 stulpelio 7 eilutė ir 35.5 papunktis – žymėjimas (J)), kuri buvo pažymėta nurodomuoju kelio ženklu Nr. 528 ir papildoma lentele Nr. 836, nurodančiu automobilių pastatymo būdą, reglamentuotą STR 2.06.04:2014 31 lentelės 3 eilutėje. Taigi, tiek Inspekcija, tiek teismas pagrįstai nurodė, kad nuo balkonų Pastato šiaurinėje pusėje 1 m atstumas horizontalioje plokštumoje iki (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies yra išlaikytas.
137. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, teikiant skundą ir (ar) pranešimą, jame turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys dokumentai. Todėl administracinės procedūros apimtį ir atitinkamai priimamo administracinio sprendimo pagrindus sąlygoja pareiškėjos Prašyme nurodytas pagrindas ir dalykas. Pareiškėjas skunde Inspekcijai aplinkybių, jog Žemės sklype yra įregistruotas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas – rūsys (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)), nebuvo nurodžiusi (žr. nutarties 122 p., t. p. skundo priedą Nr. 3), todėl jų nebuvo pagrindo vertinti nei Inspekcijai, nei teismui.
138. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra nustatyta pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti. Įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą; sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje <...> (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį byloje
Nr. A-421-552/2015, kt.). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė iš esmės visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė tarp šalių susiklosčius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, padarė objektyvias, pakankamai išsamiai motyvuotas išvadas, kad Inspekcija savo kompetencijos ribose tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir pagrįstai atsisakė jį tenkinti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą. Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, apeliantas teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgyja (ABTĮ 40 str. 1 d.).
139. Trečiasis suinteresuotas asmuo Informuotiesiems investuotojams skirtas uždarojo tipo nekilnojamojo turto investicinis fondas „Citus Development Fund“, už kurį veikia fondo valdymo įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Victory Funds“, laikytinas įgijusiu teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes teismo sprendimu jo teisės buvo apgintos (ABTĮ 40 str. 3 d., 5 d.). Fondas pateikė įrodymus, kad už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 417,70 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurios neviršija rekomenduojamo atstovavimo išlaidų dydžio, todėl priteistinos iš pareiškėjo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui Informuotiesiems investuotojams skirtam uždarojo tipo nekilnojamojo turto investiciniam fondui „Citus Development Fund“, už kurį veikia fondo valdymo įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Victory Funds“, 1 417,70 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniolika eurų ir septyniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Jolanta Malijauskienė
Virginija Volskienė