LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL REGIONINĖS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 09-003-02-02-11 (RE) „SUMAŽINTI PAŽEIDŽIAMŲ VISUOMENĖS GRUPIŲ GEROVĖS TERITORINIUS SKIRTUMUS“ FINANSAVIMO GAIRIŲ PATVIRTINIMO

2023 m. birželio 30 d. Nr. A1-439

Vilnius

Įgyvendindama 2022–2030 metų Regionų plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 713 „Dėl 2022–2030 metų Regionų plėtros programos patvirtinimo“, plėtros programų regioninę pažangos priemonę Nr. 09-003-02-02-11 (RE) „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“ ir 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 931 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programos patvirtinimo“, pažangos priemonę Nr. 09-003-02-02-11 „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“, ir vykdydama 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, 102 ir 105 punktus,

tvirtinu Regioninės pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-11 (RE) „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“ finansavimo gaires (pridedama).

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė                                                Monika Navickienė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro

2023 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-439

REGIONINĖS PAŽANGOS PRIEMONĖS

NR. 09-003-02-02-11 (RE) „SUMAŽINTI PAŽEIDŽIAMŲ VISUOMENĖS GRUPIŲ GEROVĖS TERITORINIUS SKIRTUMUS“

FINANSAVIMO GAIRĖS

I SKYRIUS

INFORMACIJA APIE REGIONINĘ PAŽANGOS PRIEMONĘ

Regioninė pažangos priemonė	2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) pažangos uždavinio kodas	Valstybės biudžeto asignavimų valdytojas	Regioninei pažangos priemonei įgyvendinti skiriamos lėšos	Regioninės pažangos priemonės finansavimo šaltinis	Išankstinės sąlygos	NPP poveikio rodiklis (matavimo vienetai)	Pradinė rodiklio reikšmė (metai)	Siektina rodiklio reikšmė (2025 m.)	Siektina rodiklio reikšmė (2030 m.)
09-003-02-02-11 (RE) Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus	2.2	Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM)	332 513,6 tūkst. Eur, iš jų – 260 189,5 tūkst. Eur Europos Sąjungos fondų lėšos (toliau – ES lėšos)	2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa	1. Patvirtintose regionų plėtros planų pažangos priemonėse numatytos veiklos, skirtos socialinio būsto prieinamumui didinti, ir investicijomis užtikrinamas socialinio būsto prieinamumas neįgaliesiems bei gausioms šeimoms.	Socialinio būsto poreikio patenkinimas nuo jo laukiančiųjų asmenų (šeimų) skaičiaus (procentai)	7,9 (2020)	42	88
					2. Patvirtintose regionų plėtros planų pažangos priemonėse numatytos veiklos, skirtos institucinės globos pertvarkai įgyvendinti, ir iki 2022 m. liepos 1 d. yra parengti ir suderinti su SADM regioniniai socialinių paslaugų ir socialinių paslaugų infrastruktūros, reikalingos institucinės globos pertvarkai įgyvendinti, žemėlapiai.	Socialines paslaugas gaunančių tikslinės grupės asmenų dalis nuo bendro su skurdo rizika ar socialine atskirtimi susiduriančių gyventojų skaičiaus (procentai)	15,8 (2019)	17	25

II SKYRIUS

PAGRINDINĖ 2021–2027 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ PROGRAMOS INFORMACIJA

Prioritetas	Uždavinys	Fondas	Pagal uždavinį skiriama Europos Sąjungos finansavimo suma	Skiriamo nacionalinio bendrojo finansavimo suma	Intervencinės priemonės kodas	Pagrindinės teritorinės srities kodas	„Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) antrinių temų kodai	Ekonominės veiklos kodas	Lyčių lygybės matmens kodas
4. Socialiai atsakingesnė Lietuva	4.9. Skatinti marginalizuotų bendruomenių, mažas pajamas gaunančių mažų ūkių ir nepalankioje padėtyje esančių grupių, įskaitant specialiųjų poreikių turinčius asmenis, socialinę ir ekonominę įtrauktį vykdant integruotus veiksmus, be kita ko, teikti aprūpinimą būstu ir socialines paslaugas (Europos regioninės plėtros fondas (toliau – ERPF)	ERPF	215 202 992,00 Eur	Visas privalomas nacionalinis prisidėjimas: 60 610 618,24 Eur (iš jų: 16 100 295,64 Eur Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – VB) bendrojo finansavimo lėšos ir ne mažiau kaip 44 510 322,60 Eur projektų vykdytojų, partnerių lėšos)	043 – Naujų efektyviai energiją vartojančių pastatų statyba 126 – Būstų infrastruktūra (kitiems asmenims nei migrantai, pabėgėliai ir asmenys, kuriems suteikta tarptautinė apsauga arba kurie prašo suteikti tarptautinę apsaugą) 127 – Kita socialinė infrastruktūra, kuria prisidedama prie socialinės įtraukties bendruomenėje	02 – Miestai, miesteliai ir priemiesčiai; 08 – Kitų rūšių tikslinės teritorijos; 33 – Nesiorientuojant į teritoriškumą	Netaikoma	10- Statyba; 23 – Socialinis darbas, bendruomeninės, socialinės ir asmeninės paslaugos; 26 – Kitos nenurodytos paslaugos	03 – Neutralumas lyties požiūriu
	4.10. Užtikrinti vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, didinti sveikatos priežiūros sistemų, įskaitant pirminę sveikatos priežiūrą, atsparumą, ir skatinti perėjimą nuo institucinės globos prie globos šeimoje ir bendruomeninės globos (ERPF)	ERPF	44 986 511,00 Eur	Visas privalomas nacionalinis prisidėjimas: 11 713 489,24 Eur (iš jų: 2 685 106,36 Eur VB bendrojo finansavimo lėšos ir ne mažiau kaip 9 028 382,88 Eur projektų vykdytojų, partnerių lėšos)	127 – Kita socialinė infrastruktūra, kuria prisidedama prie socialinės įtraukties bendruomenėje	02 – Miestai, miesteliai ir priemiesčiai; 08 – Kitų rūšių tikslinės teritorijos; 33 – Nesiorientuojant į teritoriškumą	Netaikoma	10 – Statyba; 22 – Žmonių sveikatos priežiūros veikla; 23 – Socialinis darbas, bendruomeninės, socialinės ir asmeninės paslaugos	03 – Neutralumas lyties požiūriu

III SKYRIUS

FINANSAVIMO REIKALAVIMAI

SPECIALIEJI FINANSAVIMO REIKALAVIMAI

1. Taikomi teisės aktai

Teisės aktai, kuriais vadovaujamasi rengiant regionų plėtros planų (toliau – RPPl) pažangos priemones, taip pat rengiant, teikiant ir vertinant projektų įgyvendinimo planus, priimant sprendimus dėl projektų finansavimo, sudarant projektų sutartis ir įgyvendinant projektus, finansuojamus pagal Gaires:

1.1.                Bendrieji teisės aktai:

1.1.1. Strateginio valdymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Strateginio valdymo metodika);

1.1.2. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – PAFT);

1.1.3. 2022–2030 metų regionų plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 713 „Dėl 2022–2030  metų regionų plėtros programos patvirtinimo“ (toliau – Regionų plėtros programa);

1.1.4. 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai su visais pakeitimais (toliau – De minimis reglamentas).

1.2.                Specialieji teisės aktai:

1.2.1. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas;

1.2.2. Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymas;

1.2.3. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas;

1.2.4. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas;

1.2.5. Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas (2 straipsnio 16 ir 17 dalys ir 15¹–15³ straipsniai);

1.2.6. 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 931 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programos patvirtinimo“;

1.2.7. Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1480 „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės“ (toliau – VPSP taisyklės);

1.2.8. Socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ (toliau – Socialinių paslaugų katalogas);

1.2.9. Socialinės globos normų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. A1-46 „Dėl Socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Socialinės globos normų aprašas);

1.2.10. Lietuvos higienos norma HN 124:2014 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-714 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 124:2014 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“;

1.2.11. Lietuvos higienos norma HN 125:2011 „Suaugusių asmenų stacionarios socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-133 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 125:2011 „Suaugusių asmenų stacionarios socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“;

1.2.12. Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A1-103 „Dėl Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Būsto pritaikymo neįgaliesiems aprašas);

1.2.13. Akredituotos vaikų dienos socialinės priežiūros teikimo reikalavimai ir rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. A1-658 „Dėl akredituotos vaikų dienos socialinės priežiūros teikimo reikalavimų ir rekomendacijų patvirtinimo“;

1.2.14. Rekomendacijos atvirųjų jaunimo centrų ir atvirųjų jaunimo erdvių veiklos kokybės užtikrinimui, patvirtintos Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2V-107 (1.4) „Dėl Rekomendacijų atvirųjų jaunimo centrų ir atvirųjų jaunimo erdvių veiklos kokybės užtikrinimui patvirtinimo“ (toliau – AJC ir AJE rekomendacijos);

1.2.15. Socialinio būsto fondo plėtros vykdymo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. A1-300 „Dėl Socialinio būsto fondo plėtros vykdymo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Socialinio būsto rekomendacijos).

2. Reikalavimai projektams, finansuojamiems pagal regioninę pažangos priemonę

2.1. Išankstinių sąlygų reikalavimai:

2.1.1 Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 1 punkte nurodytą veiklą „Socialinio būsto fondo plėtra“ įgyvendinantys projektai gali būti finansuojami, jei yra įgyvendinta išankstinė sąlyga „Patvirtintose regionų plėtros planų pažangos priemonėse numatytos veiklos, skirtos socialinio būsto prieinamumui didinti, ir investicijomis užtikrinamas socialinio būsto prieinamumas neįgaliesiems bei gausioms šeimoms“. Išankstinės sąlygos įgyvendinimą detalizuojantys reikalavimai:

2.1.1.1. socialinio būsto prieinamumas asmenims su negalia bei gausioms šeimoms turi būti užtikrinamas kiekviename regione, jei, rengiant RPPl pažangos priemonę, regionų savivaldybių sudarytuose asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašuose (toliau – Sąrašai) yra šiai tikslinei grupei priklausančių asmenų (šeimų). Jei tokių asmenų (šeimų) konkrečios savivaldybės Sąraše nėra, joje socialinio būsto fondo plėtros veikla nefinansuojama. Socialinio būsto prieinamumas regionuose gali būti užtikrinamas visiems Sąrašuose esantiems tikslinės grupės asmenims (šeimoms) arba jų daliai;

2.1.1.2. išankstinė sąlyga yra laikoma įgyvendinta, kai patvirtintose RPPl pažangos priemonėse yra numatytos veiklos, skirtos socialinio būsto prieinamumui didinti, bei RPPl pažangos priemonės, kuriai įgyvendinti numatoma naudoti SADM regioninės pažangos priemonės lėšas, apraše yra pateiktas sąrašas projektų, kuriais kuriamas socialinis būstas, skirtas asmenims su negalia ir (ar) gausioms šeimoms. Apie tai, ar išankstinė sąlyga įgyvendinta, vertindama RPPl pažangos priemonę, SADM informuoja RPPl administruojančiąją instituciją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją ir atitinkamo regiono plėtros tarybą.

2.1.2. Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 2–4 punktuose nurodytas veiklas (paslaugų, reikalingų institucinės globos pertvarkai įgyvendinti, infrastruktūros modernizavimas ir plėtra; nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros modernizavimas ir plėtra, siekiant didinti gyventojų socialinę gerovę; socialinių paslaugų įstaigų senyvo amžiaus asmenims infrastruktūros modernizavimas ir plėtra) įgyvendinantys projektai gali būti finansuojami, jei yra įgyvendinta išankstinė sąlyga „Patvirtintose regionų plėtros planų pažangos priemonėse numatytos veiklos, skirtos institucinės globos pertvarkai įgyvendinti, ir iki 2022 m. liepos 1 d. yra parengti ir suderinti su SADM regioniniai socialinių paslaugų ir socialinių paslaugų infrastruktūros, reikalingos institucinės globos pertvarkai įgyvendinti, žemėlapiai“. Išankstinės sąlygos įgyvendinimą detalizuojantys reikalavimai:

2.1.2.1. Pertvarkos žemėlapiuose numatytos infrastruktūros plėtros apimtys RPPl pažangos priemonėse turi būti planuojamos visa apimtimi (pasikeitus Pertvarkos žemėlapiuose nustatytiems poreikiams infrastruktūros kūrimui ir (ar) plėtrai arba paaiškėjus kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių Pertvarkos žemėlapiuose nustatytos infrastruktūros kūrimo ir (ar) plėtros apimtys nebegali būti planuojamos taip, kaip buvo numatyta, Pertvarkos žemėlapio pakeitimus savivaldybės suderina su SADM. Suderintas Pertvarkos žemėlapis teikiamas tvirtinti regiono plėtros tarybos kolegijai ir planuojamas naujai nustatyta apimtimi).

Pastaba. Pertvarkos žemėlapis – su SADM suderinto ir regiono plėtros tarybos kolegijos sprendimu patvirtinto (pagal Gaires ar iš kitų finansavimo šaltinių finansuojamo) regioninio socialinių paslaugų ir socialinių paslaugų infrastruktūros, reikalingos asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichikos negalią, institucinės globos pertvarkos antram infrastruktūros kūrimo ir (ar) plėtros etapui įgyvendinti žemėlapio (skelbiamo adresu: https://pertvarka.lt/dokumentai/intitucines-globos-pertvarkos-regioniniai-zemelapiai/) dalis, finansuojama pagal Gaires.

2.1.2.2. išankstinė sąlyga yra laikoma įgyvendinta, kai patvirtintose RPPl pažangos priemonėse yra numatytos Pertvarkos žemėlapiuose patvirtintos veiklos, RPPl pažangos priemonės, kuriai įgyvendinti numatoma naudoti SADM regioninės pažangos priemonės lėšas, apraše yra pateiktas projektų, atitinkančių Pertvarkos žemėlapį, sąrašas (jei taikoma) ir nurodyta siektina stebėsenos rodiklio „Paslaugų intelekto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims vietų skaičius naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje“ reikšmė atitinka Pertvarkos žemėlapyje konkrečiam regionui nurodytą vietų paslaugų gavėjams skaičių. Apie tai, ar išankstinė sąlyga įgyvendinta, vertindama RPPl pažangos priemonę, SADM informuoja RPPl administruojančiąją instituciją, Vidaus reikalų ministeriją ir atitinkamo regiono plėtros tarybą.

2.2. Įgyvendinant projektus pagal Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 1 punkte nurodytą veiklą „Socialinio būsto fondo plėtra“:

2.2.1. rekomenduojama atsižvelgti į Socialinio būsto rekomendacijų nuostatas, susijusias su infrastruktūros plėtra;

2.2.2. turi būti užtikrinama, kad priemonės lėšomis finansuoti būstai 5 metus po projekto įgyvendinimo pabaigos nepertraukiamai liktų socialinio būsto fondo sąraše;

2.2.3. projektai gali būti įgyvendinami taikant viešojo ir privataus sektorių partnerystę (toliau – VPSP). Jei siekiama pasinaudoti skatinimo priemonėmis, nurodytomis Gairių 2.2.3.8.1 ir 2.2.3.8.2 papunkčiuose, projektai turi atitikti šiuos reikalavimus:

2.2.3.1. projektą gali rengti ir įgyvendinti viena savivaldybė arba gali būti rengiamas ir įgyvendinamas konsoliduotas daugiau kaip vienos savivaldybės projektas;

2.2.3.2. kai rengiamas ir įgyvendinamas konsoliduotas projektas, įgaliota savivaldybės administracija rengia vieną projekto įgyvendinimo planą ir investicijų projektą;

2.2.3.3. sprendimas dėl projekto finansavimo gali būti priimtas tik projekto vykdytojui pateikus savivaldybės tarybos sprendimą arba savivaldybių tarybų sprendimus, jei rengiamas ir įgyvendinamas konsoliduotas projektas, dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto tikslingumo, kaip tai nurodyta VPSP taisyklėse;

2.2.3.4. privačiam subjektui privalomai perduodamos socialinio būsto projektavimo, statybos ir priežiūros veiklos bei su šiomis veiklomis susijusios rizikos;

2.2.3.5. privačiam subjektui mokėjimai pradedami vykdyti tik sukūrus infrastruktūrą ir pradėjus teikti paslaugas;

2.2.3.6. jeigu numatoma įgyvendinti VPSP projektą, rengiant investicijų projektą su investicijų skaičiuokle, pareiškėjas lygiagrečiai turi parengti partnerystės klausimyną ir kitus dokumentus, nurodytus VPSP taisyklėse, ir pateikti RPPl administruojančiai institucijai vertinti dėl partnerystės tikslingumo ir socialinės ekonominės naudos;

2.2.3.7. VPSP sutartyje turi būti numatyta:

2.2.3.7.1 lėšų, gautų į projekto vykdytojo sąskaitą ir skirtų vykdyti mokėjimus privačiam subjektui už sukurtą infrastruktūrą ir teikiamas paslaugas, naudojimo tvarka;

2.2.3.7.2. reikalingų dokumentų, kuriuos privatus subjektas turi teikti projekto vykdytojui, būdas, periodiškumas, galutiniai terminai, nustatyti, atsižvelgiant į projekto vykdytojo mokėjimo prašymų teikimo periodiškumą, galutinį terminą, numatytą projekto sutartyje, ir šiems dokumentams įvertinti projekto vykdytojui reikalingą laiką;

2.2.3.7.3. įpareigojimas privačiam subjektui teikti ataskaitas ir sukurti dokumentų saugojimo sistemą. Ši sistema apima tas pačias ataskaitų teikimo ir dokumentų saugojimo prievoles, kurias turi projekto vykdytojas, patiriantis ir pats apmokantis tinkamas finansuoti išlaidas;

2.2.3.7.4. įpareigojimas privačiam subjektui paskirti atsakingą asmenį projekto veiklų įgyvendinimo klausimais, į kurį galėtų kreiptis RPPl administruojanti institucija;

2.2.3.8. jeigu projektas yra įgyvendinamas taikant VPSP, kaip nurodyta Gairių 2.2.3.1–2.2.3.7 papunkčiuose, ir projekto kapitalo investicijų dydis yra ne mažesnis kaip 7 milijonai eurų be PVM (tokio projekto veiklos gali būti finansuojamos ir iš kitų šaltinių bei apimti kitas, nei Gairėse nurodytas, veiklas), atsižvelgiant į Strateginio valdymo metodikos 113.6 papunktį, taikomos šios skatinimo priemonės:

2.2.3.8.1. Viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros teikiama techninė pagalba rengiant privataus subjekto atrankos dokumentus ir vykdant atrankos procedūras;

2.2.3.8.2. PVM nuo privataus subjekto pasiūlyme ir VPSP sutartyje nurodytų kapitalo investicijų kompensavimas.

2.3. Pasirašant projektų sutartis pagal Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 2 punkte nurodytą veiklą „Paslaugų, reikalingų institucinės globos pertvarkai įgyvendinti, infrastruktūros modernizavimas ir plėtra“, turi būti laikomasi Pertvarkos žemėlapiuose nurodytų reikalavimų paslaugų plėtrai ir infrastruktūros apimčių. Įgyvendinamuose projektuose dėl objektyvių priežasčių vykdomi infrastruktūros kūrimo ir (ar) plėtros apimčių pakeitimai turi būti suderinti su SADM.

2.4. Įgyvendinant projektus pagal Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 3 punkte nurodytą veiklą „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros modernizavimas ir plėtra, siekiant didinti gyventojų socialinę gerovę“, turi būti laikomasi šių reikalavimų:

2.4.1. įstaigos, kuriose numatoma teikti socialinę globą, privalo atitikti Socialinės globos normų aprašo 3 priedo IV srities „Aplinka“ ir 5 priedo IV srities „Aplinka ir būstas“ reikalavimus;

2.4.2. kuriama ar modernizuojama atvirosios jaunimo erdvės ar atvirojo jaunimo centro infrastruktūra turi atitikti AJC ir AJE rekomendacijų V skyriaus reikalavimus;

2.4.3. įgyvendinant veiklą, prioritetas turi būti teikiamas nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) paslaugų infrastruktūrai (t. y. savivaldybėms, vadovaujantis savo nusistatyta vieša ir objektyviais kriterijais paremta atrankos tvarka, pasirenkant įstaigas ar organizacijas (projekto partnerius), kurios vykdys veiklą projekto lėšomis sukurtoje ar modernizuotoje infrastruktūroje, prioritetas turi būti teikiamas NVO).

2.5. Pagal Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 4 punkte nurodytą veiklą „Socialinių paslaugų įstaigų senyvo amžiaus asmenims infrastruktūros modernizavimas ir plėtra“ numatomos finansuoti įstaigos, kuriose teikiamos ar planuojamos teikti socialinės globos paslaugos, privalo atitikti Socialinės globos normų aprašo 3 priedo IV srities „Aplinka“ ir 4 priedo V srities „Aplinka ir būstas“ reikalavimus.

2.6. Visi projektai turi atitikti bendruosius projektų atrankos kriterijus, nustatytus PAFT 2 priede.

2.7. Projektais turi būti prisidedama prie visų šiose Gairėse atitinkamai veiklai nustatytų stebėsenos rodiklių.

2.8. Projektui, kuris įgyvendinamas Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, skiriamas finansavimas iš ES fondų lėšų negali viršyti 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Projektui, kuris įgyvendinamas Sostinės regione (išskyrus Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją), skiriamas finansavimas iš ES fondų lėšų ir VB bendrojo finansavimo lėšų negali viršyti 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Projektui, kuris įgyvendinamas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, skiriamas finansavimas iš ES fondų lėšų ir VB bendrojo finansavimo lėšų negali viršyti 75 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

2.9. Pareiškėjas ir (arba) partneris (-iai) privalo prisidėti prie Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje įgyvendinamo projekto finansavimo ne mažiau kaip 25 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, o prie kitoje šalies teritorijoje įgyvendinamų projektų – ne mažiau kaip 15 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia skiriamo finansavimo lėšos, ir netinkamos finansuoti projekto išlaidos turi būti finansuojamos iš projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) lėšų.

2.10. Projekto vykdytojas ir partneris (-iai) turi laikytis šio Gairių skyriaus 4 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų dėl horizontaliųjų principų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos.

2.11. Projekto lėšomis planuojant įsigyti nekilnojamąjį turtą, negali būti teisinių ar kitų kliūčių jame vykdyti numatytas veiklas (t. y. nekilnojamojo turto naudojimo paskirtis turi būti tinkama numatytoms projekto veikloms vykdyti).

2.12. Projektuose numatomi rekonstruoti ar remontuoti pastatai, taip pat žemės sklypai, kuriuose numatoma statyti, rekonstruoti ar remontuoti pastatus, turi būti pareiškėjų (partnerių) valdomi nuosavybės ar patikėjimo teise arba gauti pagal panaudos (nuomos) sutartis ne trumpesniam kaip projekto įgyvendinimo ir 5 (penkerių) metų nuo projekto finansavimo pabaigos (galutinės ataskaitos patvirtinimo) laikotarpiui. Daiktinės pareiškėjų (partnerių) teisės į pastatą ir (ar) žemės sklypą, kuriame įgyvendinant projektą bus atliekami statybos darbai, turi būti įregistruotos teisės aktų nustatyta tvarka. Jei pastatas ar žemės sklypas yra naudojamas pagal panaudos ar nuomos sutartį, pareiškėjas (partneris (-iai)) turi turėti panaudos davėjo ar nuomotojo raštišką sutikimą vykdyti projekto veiklas.

2.13. Projekto vykdytojas ir (ar) partneris (-iai) turi vykdyti informavimo apie įgyvendinamą projektą ir komunikacijos veiksmus, laikydamasis (-iesi) PAFT VIII skyriaus pirmajame skirsnyje „Informavimas apie projektą ir komunikacija“ nustatytų reikalavimų.

2.14. Po projekto finansavimo pabaigos turi būti užtikrintas projekto investicijų tęstinumas, laikantis PAFT 246 punkte nustatytų reikalavimų.

2.15. Kartu su projekto įgyvendinimo planu pareiškėjas turi pateikti:

2.15.1. investicijų projektą su investicijų skaičiuokle (jei taikoma pagal Strateginio valdymo metodikos 140.5 papunktį), parengtus pagal Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir / ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodiką, patvirtintą viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2014/8-337 „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“, kuri paskelbta www.cpva.lt puslapyje skiltyje Plėtros programų portfelio metodinės pagalbos centras/Dokumentai/Investicijų projektų rengimo metodika;

2.15.2. dokumentus, kuriais patvirtinamas pareiškėjo ir (ar) partnerio (-ių) užtikrinamas nuosavų lėšų prisidėjimas (nuosavas įnašas turi būti pagrįstas savivaldybės tarybos sprendimu dėl bendrojo finansavimo dalies iš savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo projektui, įskaitant ir netinkamų projekto išlaidų apmokėjimą, bei projekto tęstinumo 5 (penkerius) metus po projekto įgyvendinimo pabaigos užtikrinimo arba teisę priimti sprendimus turinčio įstaigos valdymo organo sprendimu skirti tam tikrą sumą projektui finansuoti, jei pareiškėjas (ir (ar) partneris) prisideda prie projekto įgyvendinimo nuosavomis lėšomis (skirtomis tinkamoms ir (ar) netinkamoms projekto išlaidoms apmokėti), ir patvirtinančiu projektu įkurtos arba modernizuotos įstaigos veiklos vykdymo finansavimą 5 (penkerius) metus po projekto įgyvendinimo pabaigos);

2.15.3. partnerio deklaraciją, parengtą pagal PAFT 1 priedo 1 priede nustatytą formą (taikoma, kai projektas įgyvendinamas su partneriu (-iais));

2.15.4. informaciją apie projekto biudžeto paskirstymą, parengtą pagal PAFT 1 priedo 2 priede nustatytą formą (taikoma, kai projektas įgyvendinamas su partneriu (-iais));

2.15.5. dokumentų, pagrindžiančių projekto išlaidų pagrįstumą, kopijas (pvz., sudarytų sutarčių, komercinių pasiūlymų), nuorodas į rinkoje esančias kainas (pvz., Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje);

2.15.6. dokumentų, pagrindžiančių teisę valdyti žemę ir statinius, į kuriuos investuojama įgyvendinant projektą, kopijas;

2.15.7. pareiškėjo ir, kai projektas įgyvendinamas su partneriu (-iais), partnerio (-ių) užpildytas ir pasirašytas Pareiškėjo (partnerio) įsipareigojimo dėl projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų apraše nustatytiems reikalavimams deklaracijas (1 priedas) (toliau – Deklaracijos) (jei Deklaraciją pasirašo ne įstaigos ar organizacijos vadovas, kartu turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę veikti pareiškėjo ir, kai projektas įgyvendinamas su partneriu (-iais), partnerio (-ių), vardu (pvz., įgaliojimas, atstovavimo sutartis).

3. Finansuojamos veiklos ir siekiami stebėsenos rodikliai

1 lentelė

Eil. Nr.	Finansuojamos veiklos	Tikslinės grupės
1.	Socialinio būsto fondo plėtra (veikla vykdoma statant naujus pastatus, rekonstruojant, remontuojant ir pritaikant socialinio būsto paskirčiai esamus pastatus ar jų dalis, įsigyjant gyvenamuosius namus (pagal poreikį su priklausiniais), jų dalis, butus ir pritaikant juos tikslinės grupės poreikiams (vykdant būtinos apimties rekonstrukcijos ar remonto darbus, įsigyjant būtiną įrangą ir baldus). Žemės įsigijimo išlaidos nefinansuojamos.	Asmenys su negalia (turintys judėjimo ir (ar) psichikos ir (ar) proto ir (ar) regos negalią), kuriems reikalingas specialiai pritaikytas būstas (tikslinė grupė turi atitikti Būsto pritaikymo neįgaliesiems aprašo 3.1–3.4 papunkčiuose įvardytus asmenis); gausios šeimos (kaip apibrėžta Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte)
2.	Paslaugų, reikalingų institucinės globos pertvarkai įgyvendinti, infrastruktūros modernizavimas ir plėtra (veikla vykdoma laikantis Pertvarkos žemėlapiuose nurodytų reikalavimų paslaugų plėtrai ir infrastruktūros apimčių, statant, rekonstruojant, remontuojant ir (ar) įsigyjant nekilnojamąjį turtą bei aprūpinant jį būtinais baldais ir įranga. Pagrindus poreikį, gali būti įsigyjama transporto priemonė, atitinkanti Gairių 7.4 papunkčio reikalavimus)	Asmenys, turintys intelekto ir (ar) psichikos negalią
3.	Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros modernizavimas ir plėtra, siekiant didinti gyventojų socialinę gerovę (veikla vykdoma finansuojant Socialinių paslaugų katalogo 18 punkte įvardytų nestacionarių socialinių paslaugų įstaigų, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos, infrastruktūros bei 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programoje konkrečiai įvardytų finansuotinų įstaigų (atvirų jaunimo erdvių, specializuotos pagalbos centrų) infrastruktūros modernizavimą ir plėtrą: statant, rekonstruojant, remontuojant ar įsigyjant nekilnojamąjį turtą bei aprūpinant jį būtinais baldais ir įranga. Pagrindus poreikį, gali būti įsigyjama transporto priemonė, atitinkanti Gairių 7.4 papunkčio reikalavimus)	Socialinę riziką patiriantys ir socialiai pažeidžiami asmenys bei asmenys, kuriems nustatyti socialinių paslaugų poreikiai (išskyrus intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčius asmenis)
4.	Socialinių paslaugų įstaigų senyvo amžiaus asmenims infrastruktūros modernizavimas ir plėtra (veikla vykdoma finansuojant socialinių paslaugų įstaigų senyvo amžiaus asmenims infrastruktūrą bendruomenėje (savarankiško gyvenimo namų, globos namų infrastruktūros modernizavimą ir plėtrą; globos namų ir bendruomeninių paslaugų aplinkos pritaikymą Alzhaimerio liga, senatvine demencija sergantiems asmenims, negalią turintiems asmenims; skaitmeninės, technologinės, inžinerinės ir kitos paslaugų infrastruktūros inovacijas, leidžiančias pagerinti tikslinių grupių asmenų savarankiškumą ir gyvenimo kokybę: statant, rekonstruojant, remontuojant ar įsigyjant nekilnojamąjį turtą bei aprūpinant jį būtinais baldais ir įranga. Pagrindus poreikį, gali būti įsigyjama transporto priemonė, atitinkanti Gairių 7.4 papunkčio reikalavimus)	Senyvo amžiaus asmenys

2 lentelė

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio kodas (-ai)	Matavimo vienetai	Siektina reikšmė	Veiklų, kurias vykdant turi būti siekiama rodiklio, numeriai
1.	Naujų arba modernizuotų socialinių būstų talpumas	P.B.2.0065	Asmenys	2060	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdoma Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 1 punkte nurodyta veikla
2.	Naujų arba modernizuotų socialinių būstų naudotojų skaičius per metus	R.B.2.2067	Naudotojai per metus	2060	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdoma Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 1 punkte nurodyta veikla
3.	Paslaugų intelekto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims vietų skaičius naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje	P.S.2.1030	Skaičius	4712	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdoma Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 2 punkte nurodyta veikla
4.	Asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichikos negalią, gavusių paslaugas naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje skaičius per metus	R.S.2.3031	Asmenys per metus	2560	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdoma Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 2 punkte nurodyta veikla
5.	Asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichikos negalią, gyvenančių stacionariose socialinės globos įstaigose, mažėjimas	R.S.2.3032	Asmenys	2067	Prie rodiklio siekimo  prisideda projektai, kuriais vykdoma Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 2 punkte nurodyta veikla (rodiklio siekiama ne projekto, o šalies mastu; RPPl pažangos priemonių aprašuose neturi būti planuojama prisidėti prie šio rodiklio siekimo)
6.	Paslaugų socialiai pažeidžiamiems, socialinę riziką (atskirtį) patiriantiems asmenims vietų skaičius naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje	P.S.2.1031	Skaičius	2696	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdoma Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 3 punkte nurodyta veikla
7.	Socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką (atskirtį) patiriančių asmenų, gavusių paslaugas naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje skaičius per metus	R.S.2.3033	Asmenys per metus	4569	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdoma Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 3 punkte nurodyta veikla
8.	Naujos arba modernizuotos socialinės rūpybos infrastruktūros (ne būsto) talpumas	P.B.2.0070	Asmenys per metus	2206	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdoma Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 4 punkte nurodyta veikla
9.	Naujos arba modernizuotos socialinės rūpybos infrastruktūros naudotojų skaičius per metus	R.B.2.2074	Naudotojai per metus	2718	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdoma Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 4 punkte nurodyta veikla
10.	Gyventojai, kuriems taikomi projektai, vykdomi pagal integruotas teritorinio vystymo programas	P.B.2.0074	Asmenys	393 931	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdomos Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelėje nurodytos veiklos (taikoma tuo atveju, kai projektu įgyvendinama tvarios miesto plėtros strategija ar funkcinės zonos strategija; rodiklio siekiama ne projekto, o IP uždavinio lygiu; RPPl pažangos priemonių aprašuose neturi būti planuojama  prisidėti prie šio rodiklio siekimo)
11.	Integruotos teritorinio vystymo strategijos, kurioms suteikta parama	P.B.2.0075	Indėlis į strategijas	3	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdomos Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelėje nurodytos veiklos (taikoma tuo atveju, kai projektu įgyvendinama tvarios miesto plėtros strategija ar funkcinės zonos strategija; rodiklio siekiama ne projekto, o IP uždavinio lygiu; RPPl pažangos priemonių aprašuose neturi būti planuojama prisidėti prie šio rodiklio siekimo)

Pastaba. Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelės pateiktos 2 priede.

4. Horizontaliųjų principų laikymosi reikalavimai

4.1. Projektuose negali būti numatyta:

4.1.1. apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį įgyvendinant moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų, tikėjimo, pažiūrų, negalios, sveikatos būklės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos ir kitais pagrindais principus;

4.1.2. veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti.

4.2. Projektuose turi būti numatyta:

4.2.1. priemonės sukurtos ar modernizuotos infrastruktūros prieinamumo visiems reikalavimui užtikrinti, laikantis universalaus dizaino, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 109 dalyje, reikalavimų (informacija apie universalaus dizaino principus skelbiama interneto svetainėje https://www.ndt.lt/universalus-dizainas/) ir (ar) Statybos techniniame reglamente STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1-653 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ patvirtinimo“ (toliau – STR) ir (ar) kituose norminiuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Visi investicijas gavę infrastruktūros objektai, išskyrus gyvenamuosius namus ir butus, turi būti pritaikyti asmenų, turinčių judėjimo negalią poreikiams, laikantis STR ir (ar) kituose norminiuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Finansuojami socialinio būsto paskirties gyvenamieji namai (pagal poreikį su priklausiniais) ar butai turi būti visiškai pritaikyti tikslinės grupės poreikiams. Įsigyjant ir (ar) rekonstruojant (remontuojant) gyvenamąjį namą, skirtą grupinio gyvenimo namų ar savarankiško gyvenimo namų veiklai vykdyti, bent pirmas pastato aukštas turi būti pritaikytas asmenų, turinčių judėjimo negalią, reikmėms, laikantis STR ir (ar) kituose norminiuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Įsigyjami ir (ar) rekonstruojami (remontuojami) gyvenamieji namai, taip pat įsigyjami ir (ar) remontuojami butai, skirti apsaugoto būsto veiklai vykdyti, turi būti pritaikyti asmenų, kurie jais naudosis, poreikiams;

4.2.2. neturi būti daroma reikšminga žala aplinkos tikslams, nustatytiems 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, 17 straipsnyje. Konkretūs projektų dėl reikšmingos žalos nedarymo aplinkos tikslams reikalavimai ir projektų atitiktį šiems reikalavimams pagrindžiantys dokumentai nurodomi Projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų apraše (3 priedas). Pareiškėjas kartu su projekto įgyvendinimo planu RPPl administruojančiajai institucijai turi pateikti Deklaracijas.

5. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) laikymosi reikalavimai

Projektai neturi prieštarauti Chartijos nuostatoms pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijas, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą 2016/C 269/01 (III priedas). Konkretūs reikalavimai išdėstyti Gairių III skyriaus 4 dalies 4.1 ir 4.2.1 papunkčiuose.

6. Reikalavimai valstybės pagalbai

6.1. Pagal Gaires valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnyje, neteikiama.

6.2 Pagal Gaires gali būti teikiama de minimis pagalba, kaip ji apibrėžta De minimis reglamente.

6.3. Projektui skiriamas finansavimas nėra laikomas valstybės pagalbos ar de minimis pagalbos teikimu pareiškėjui (projekto vykdytojui) ar partneriui (-iams), jeigu skiriant projektui finansavimą nėra tiesiogiai ar netiesiogiai teikiamas finansavimas projekto vykdytojo ir (ar) partnerio ūkinei veiklai vykdyti, suteikiant jam išskirtinę ekonominę naudą, kurios jis negautų rinkos sąlygomis, ir projekto lėšomis nebus padaryta įtaka konkurencijai ir prekybai tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Tai, ar projektui skiriamas finansavimas yra valstybės pagalbos ar de minimis pagalbos teikimas pareiškėjui (projekto vykdytojui) ar partneriui (-iams), vertina RPPl administruojančioji institucija.

6.4. Pagal Gaires skiriant finansavimą ne valstybės ar savivaldybių nuosavybės ar patikėjimo teise valdomam nekilnojamam ir kitam turtui, kurio nusidėvėjimo / amortizacijos laikotarpis yra ilgesnis nei projekto tęstinumo laikotarpis (5 (penkeri) metai po projekto įgyvendinimo pabaigos), teikiama de minimis pagalba.

6.5. Vadovaujantis De minimis reglamento 3 straipsnio nuostatomis, bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai įmonei, suma turi neviršyti 200 000 (dviejų šimtų tūkstančių) eurų per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį. Bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai įmonei, vykdančiai krovinių vežimo keliais veiklą samdos pagrindais arba už atlygį, per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį, suma turi neviršyti 100 000 (vieno šimto tūkstančių) eurų. Šios ribos taikomos neatsižvelgiant į de minimis pagalbos formą arba siekiamus tikslus ir į tai, ar valstybės narės suteikta pagalba yra visa arba iš dalies finansuojama Europos Sąjungos kilmės ištekliais.

6.6. De minimis pagalbos dydis diskontuojamas vadovaujantis De minimis reglamento 3 straipsnio 6 dalimi.

6.7. De minimis pagalba gali būti suteikta ne vėliau nei De minimis reglamento galiojimo laikotarpiu.

6.8. De minimis pagalba, suteikta pagal De minimis reglamentą, gali būti sumuojama su de minimis pagalba, suteikta pagal 2012 m. balandžio 25 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 360/2012 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, skiriamai visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikiančioms įmonėms, neviršijant tame reglamente nustatytos viršutinės ribos. Ji gali būti sumuojama su de minimis pagalba, suteikta pagal kitus de minimis reglamentus, neviršijant De minimis reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos atitinkamos viršutinės ribos.

6.9. Projektų atitikties De minimis reglamento nuostatoms vertinimą atlieka RPPl administruojančioji institucija. Vertinant projekto atitiktį De minimis reglamento nuostatoms, užpildomas Projektų atitikties de minimis pagalbos taisyklėms patikros lapas (4 priedas).

6.10. RPPl administruojančioji institucija vertinimo metu patikrina pareiškėjo (partnerio) teisę gauti bendrą vienai įmonei suteikiamą de minimis pagalbą. Vertinant pareiškėjo (partnerio) teisę gauti bendrą vienai įmonei suteikiamą de minimis pagalbą, turi būti patikrintos visos su pareiškėju (partneriu) susijusios įmonės, nurodytos pareiškėjo (partnerio) ar, kai taikoma, pareiškėju (partneriu) nesančio galutinio naudos gavėjo pateiktoje Vienos įmonės deklaracijoje, parengtoje pagal formą, paskelbtą interneto svetainėje http://esinvesticijos.lt/lt/dokumentai/vienos-imones-deklaracijos-pagal-komisijos-reglamenta-es-nr-1407-2013, taip pat turi būti patikrinta Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre, ar teikiama de minimis pagalba neviršys leidžiamo de minimis pagalbos dydžio, kaip nustatyta De minimis reglamento 3 straipsnyje.

6.11. RPPl administruojančioji institucija, priėmusi sprendimą suteikti de minimis pagalbą pareiškėjui (projekto vykdytojui) ar partneriui, vadovaudamasi Suteiktos valstybės pagalbos registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“, 17 punkto reikalavimais, pateikia duomenis Suteiktos valstybės pagalbos registrui apie pareiškėjui (projekto vykdytojui) ir partneriui suteiktą de minimis pagalbą.

6.12. Su de minimis pagalbos teikimu susiję dokumentai saugomi 10 metų nuo paskutinės de minimis pagalbos pagal Gaires suteikimo dienos.

IŠLAIDŲ TINKAMUMO FINANSUOTI REIKALAVIMAI

7. Išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai

7.1. Projektų išlaidos turi atitikti PAFT VII skyriuje išdėstytus projektų išlaidoms taikomus reikalavimus.

7.2. Projektų išlaidos gali būti patirtos iki projekto sutarties pasirašymo, jeigu tai neprieštarauja PAFT nuostatoms.

7.3. Projektai, kuriais numatoma įsigyti tik įrangą, baldus, transporto priemonę ir (ar) tvarkyti aplinką (neatliekant pastatų ir (ar) patalpų statybos, rekonstrukcijos, remonto darbų, neperkant nekilnojamojo turto), nėra tinkami finansuoti.

7.4. Įgyvendinant projektus, gali būti įsigyjamos tik specialiai socialinių dirbtuvių veiklai ar kasdieniams tikslinių grupių pavėžėjimo poreikiams pritaikytos transporto priemonės (pvz., mikroautobusai). Transporto priemonės, skirtos judėjimo sutrikimų turinčių asmenų (senyvo amžiaus, asmenų su negalia) pavėžėjimui, turi būti techniškai pritaikytos. Transporto priemonių, skirtų administracinei įstaigų veiklai vykdyti, įsigijimo išlaidos yra netinkamos finansuoti.

7.5. Projekto PVM yra tinkamas finansuoti, išskyrus PAFT 313 punkte nurodytus atvejus.

7.6. Finansuojant projektus, kryžminis finansavimas netaikomas.

7.7. Projektui taikomi supaprastinti išlaidų dydžiai, kurie nurodyti šių Gairių III skyriaus 8 dalies lentelėje. Fiksuotos normos ir supaprastintai apmokami dydžiai neindeksuojami.

8. Projekto veiklų įgyvendinimui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai

Finansuojamos veiklos, kurioms taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai	Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio kodas	Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio pavadinimas	Papildoma informacija
Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelėje nurodytos veiklos	FS-01-01	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, pirmojo rinkinio fiksuotoji suma be PVM.	Fiksuotąją sumą sudaro visų pirmojo privalomų matomumo ir informavimo priemonių rinkinio išlaidos: a) projekto vykdytojo oficialioje interneto svetainėje, jei tokia yra, ir socialinės žiniasklaidos svetainėse paskelbta informacija; b) pakabintas bent vienas ne mažesnio nei A3 formato spausdintas skelbimas (plakatas) arba elektroniniame ekrane paskelbtas lygiavertis pranešimas; c) visuomenei arba dalyviams skirtuose dokumentuose ir komunikacijos medžiagoje pateiktas pareiškimas, kuriame akcentuojama gaunama Europos Sąjungos parama.
	FS-01-02	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, pirmojo rinkinio fiksuotoji suma su PVM
	FS-01-03	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, antrojo rinkinio fiksuotoji suma be PVM	Fiksuotąją sumą sudaro visų antrojo privalomų matomumo ir informavimo priemonių rinkinio išlaidos, kai: a) projekto įgyvendinimo pradžioje projekto vykdytojo oficialioje interneto svetainėje, jei tokia yra, ir socialinės žiniasklaidos svetainėse paskelbta informacija – trumpas veiksmo, įskaitant jo tikslus ir rezultatus, aprašymas, proporcingas paramos dydžiui, bei informavimas apie iš ES gaunamą finansinę paramą; b) visuomenei arba dalyviams skirtuose dokumentuose ir komunikacijos medžiagoje, susijusioje su veiksmo įgyvendinimu, gerai matomai pateiktas pareiškimas, kuriame akcentuojama gaunama ES parama; c) kai tik pradedami fiziškai vykdyti veiksmai, susiję su fizinėmis investicijomis, arba sumontuojama nupirkta įranga, visuomenei gerai matomoje vietoje iškabinamos ilgalaikės lentelės ar informacinės lentos su ES emblema.
	FS-01-04	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, antrojo rinkinio fiksuotoji suma su PVM
	FN-01	7 proc. netiesioginių išlaidų fiksuotoji norma	Netiesioginės projekto išlaidos skaičiuojamos nuo tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų.

________________

part_fb7623751e8f4349858decb94e479f98_end

Regioninės pažangos priemonės Nr. 09- 003- 02- 02- 11 (RE ) „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“ finansavimo gairių

1 priedas

PAREIŠKĖJO (PARTNERIO) įsipareigojimo dėl PROJEKTO ATITIKTIES REIKŠMINGOS ŽALOS NEDARYMO HORIZONTALIAJAM PRINCIPUI VERTINIMO REIKALAVIMŲ APRAŠE NUSTATYTIEMS REIKALAVIMAMS

deklaracija

20___ m. ________________d.

_______________________

(vietovės pavadinimas)

Aš, __________________________________________________________________,

(įstaigos ar organizacijos vadovo ar jo įgalioto asmens vardas, pavardė)

įsipareigoju užtikrinti, kad mano atstovaujamos organizacijos

____________________________________________________________________________

(įstaigos ar organizacijos pavadinimas)

projektas ____________________________________________________________________

(projekto pavadinimas)

atitiks Projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų apraše (Regioninės pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-11 (RE) „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“ finansavimo gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ________________ d. įsakymu Nr. _________ „Dėl Regioninės pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-11 (RE) „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“ finansavimo gairių patvirtinimo“ 3 priedas), nustatytus reikalavimus.

__________________________________ (įstaigos ar organizacijos vadovo ar jo įgalioto asmens pareigų pavadinimas)

________________ (parašas)

__________________________ (vardas ir pavardė)

____________________________

part_33c302921a0140c2819ef8791d9bc99b_end

Regioninės pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-11 (RE) „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“ finansavimo gairių

2 priedas

Stebėsenos rodikliŲ APRAŠYMO kortelėS

I SKYRIUS

Stebėsenos rodiklio „naujų arba modernizuotų socialinių būstų talpumas“ aprašymo kortelė

	Pavadinimas	Kodas
1.	Asignavimų valdytojas – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija	18900173
2.	Nacionalinio pažangos plano strateginis tikslas – „Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį“	NPP-02
3.	Nacionalinio pažangos plano uždavinys – „Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę“	NPP-02-02
4.	Strateginio veiklos plano programa – „Socialinė sutelktis (solidarumas)“	09-003
5.	Strateginio veiklos plano programos uždavinys – „Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę“	09-003-02-02 (P)
6.	Strateginio veiklos plano programos priemonė – „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“	09-003-02-02-11 (RE)
7.	Rodiklio pavadinimas – „Naujų arba modernizuotų socialinių būstų talpumas“	P.B.2.0065
8.	Matavimo vienetas	Asmenys
9.	Rodiklio paaiškinimas	Rodiklis parodo maksimalų skaičių asmenų (asmenų su negalia (ir jų šeimų narių) ir gausių šeimų narių), kurie gali būti apgyvendinti pagal Strateginio veiklos plano programos priemonę „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“ vykdomų projektų (toliau – projektai) lėšomis naujai sukurtuose socialiniuose būstuose. Asmenys su negalia – asmenys, nurodyti Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A1-103 „Dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3.1–3.4 papunkčiuose. Būstas – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Gausi šeima – šeima, priskirta Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytai grupei. Nauji ar modernizuoti socialiniai būstai – projektų lėšomis naujai sukurti ir tikslinės grupės asmenų su negalia (ir jų šeimų narių) ir gausių šeimų narių poreikiams pritaikyti socialiniai būstai (pastatyti nauji pastatai, rekonstruoti, suremontuoti ir socialinio būsto paskirčiai pritaikyti esami (ne socialinio būsto paskirties) pastatai ar jų dalys, įsigyti gyvenamieji namai, jų dalys, butai, pritaikyti tikslinės grupės asmenų su negalia (ir jų šeimų narių) ir gausių šeimų narių poreikiams (vykdant būtinos apimties rekonstrukcijos ar remonto darbus, įsigyjant būtiną įrangą ir baldus). Socialinis būstas – kaip apibrėžta Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje.
10.	Rodiklio reikšmės apskaičiavimo formulė	Automatiškai apskaičiuojamas. Skaičiuojamas maksimalus asmenų, galinčių apsigyventi naujai sukurtuose socialiniuose būstuose, skaičius. Rodiklis laikomas pasiektu, kai surašomas statybos užbaigimo aktas ar deklaracija apie statybos užbaigimą; ar pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas (kai deklaracija ir statybos užbaigimo aktas neprivalomi) ir (arba) Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įregistruojama pirkimo–pardavimo sutartis (jei buvo atliktas pirkimas), įregistruojama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą bei projekto vykdytojas pateikia pažymą apie maksimalų asmenų, galinčių apsigyventi naujai sukurtuose socialiniuose būstuose, skaičių.
11.	Rodiklio ir jo dėmenų detalumas	Rodiklio reikšmė skaičiuojama Sostinės regione ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.
12.	Rodiklio reikšmės skaičiavimo reguliarumas ar ataskaitinis laikotarpis	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą projekto vykdytojas atsiskaito teikdamas mokėjimo prašymus.
13.	Pirminis duomenų šaltinis	Pirminis duomenų šaltinis – projekto vykdytojo  pažyma apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę. Projekto vykdytojo pažymoje turi būti nurodoma ši informacija: 1) projekto numeris; 2) rodiklis, už kurį atsiskaitoma; 3) rodiklio pasiekimo data; 4) faktiškai pasiekta rodiklio reikšmė, atskirai nurodant maksimalų asmenų su negalia ir jų šeimų narių skaičių ir maksimalų gausių šeimų narių skaičių; 5) šaltiniai, pagal kuriuos apskaičiuotas rodiklis. Projekto vykdytojo pažyma turi būti patvirtinta projekto vykdytojo įstaigos (organizacijos) vadovo arba jo įgalioto asmens. Antriniai šaltiniai – projekto veiklos ataskaitos, teikiamos per Iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (toliau – DMS).
14.	Už rodiklį atsakingas kontaktinis asmuo	Už rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. Už rodiklio aprašymo kortelės parengimą ir pasiektos reikšmės stebėseną atsakingas paskirtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos Sąjungos investicijų skyriaus valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį ir gaunantis darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (toliau – darbuotojas).
15.	Kita svarbi informacija	Produkto rodiklis yra susijęs su rezultato rodikliu „Naujų arba modernizuotų socialinių būstų naudotojų skaičius per metus“. Rodiklis nustatytas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programoje, patvirtintoje 2022 m. rugpjūčio 3 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu Nr. C(2022) 5742, kuriuo patvirtinama programa „2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa“ dėl paramos iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo + ir Teisingos pertvarkos fondo Lietuvoje siekiant investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslo, su pakeitimais, padarytais 2022 m. gruodžio 13 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu Nr. C(2022) 9626, (toliau – 2021– 2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa) (kodas RCO65).

II SKYRIUS

Stebėsenos rodiklio „naujų arba modernizuotų socialinių būstų naudotojų skaičius per metus“ aprašymo kortelė

	Pavadinimas	Kodas
1.	Asignavimų valdytojas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	18900173
2.	Nacionalinio pažangos plano strateginis tikslas – „Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį“	NPP-02
3.	Nacionalinio pažangos plano uždavinys – „Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę“	NPP-02-02
4.	Strateginio veiklos plano programa – „Socialinė sutelktis (solidarumas)“	09-003
5.	Strateginio veiklos plano programos uždavinys – „Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę“	09-003-02-02 (P)
6.	Strateginio veiklos plano programos priemonė – „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“	09-003-02-02-11 (RE)
7.	Rodiklio pavadinimas – „Naujų arba modernizuotų socialinių būstų naudotojų skaičius per metus“	R.B.2.2067
8.	Matavimo vienetas	Naudotojai per metus
9.	Rodiklio paaiškinimas	Rodiklis parodo unikalių asmenų (asmenų su negalia (ir jų šeimų narių) ir gausių šeimų narių), apsigyvenusių naujai sukurtuose socialiniuose būstuose, skaičių per metus po projektų įgyvendinimo, įskaitant ir asmenis, kurie buvo apgyvendinti projekto lėšomis sukurtuose socialiniuose būstuose, nelaukiant projekto įgyvendinimo pabaigos (t. y. skaičiuojami visi unikalūs asmenys, gyvenę (gyvenantys) socialiniuose būstuose iki projekto įgyvendinimo pabaigos, ir asmenys, apsigyvenę per vienus metus po projekto įgyvendinimo). Asmenys su negalia, būstas, gausi šeima, nauji ar modernizuoti socialiniai būstai, socialinis būstas – suprantami taip, kaip jie apibrėžti Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelių I skyriaus lentelės 9 punkte.
10.	Rodiklio reikšmės apskaičiavimo formulė	Automatiškai apskaičiuojamas. Sumuojami unikalūs asmenys, kurie per vienų metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos (įskaitant ir asmenis, kurie buvo apgyvendinti projekto lėšomis sukurtuose būstuose, nelaukiant projekto įgyvendinimo pabaigos) buvo apgyvendinti naujai sukurtuose socialiniuose būstuose. Rodiklis laikomas pasiektu, kai per vienus metus po projekto įgyvendinimo pabaigos (įskaitant ir asmenis, kurie buvo apgyvendinti projekto lėšomis sukurtuose būstuose, nelaukiant projekto įgyvendinimo pabaigos) naujai sukurtuose socialiniuose būstuose apsigyveno numatytas asmenų (asmenų su negalia (ir jų šeimų narių) ir gausių šeimų narių) skaičius.
11.	Rodiklio ir jo dėmenų detalumas	Rodiklio reikšmė skaičiuojama Sostinės regione ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.
12.	Rodiklio reikšmės skaičiavimo reguliarumas ar ataskaitinis laikotarpis	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą projekto vykdytojas atsiskaito teikdamas ataskaitą po projekto finansavimo pabaigos, kurios ataskaitinis laikotarpis apima pirmus metus po projekto finansavimo pabaigos.
13.	Pirminis duomenų šaltinis	Pirminis duomenų šaltinis – projekto vykdytojo pažyma apie sukūrus socialinį būstą ir per metus po projekto įgyvendinimo naujai įkurtuose socialiniuose būstuose apsigyvenusius unikalius tikslinės grupės asmenis (asmenis su negalia (ir jų šeimų narius) ir gausių šeimų narius). Projekto vykdytojo pažymoje turi būti nurodoma ši informacija: 1) projekto numeris; 2) rodiklis, už kurį atsiskaitoma; 3) rodiklio matavimo laikotarpis; 4) faktiškai pasiekta rodiklio reikšmė, atskirai nurodant sukurtuose būstuose apsigyvenusių asmenų su negalia (ir jų šeimų narių) ir gausių šeimų narių skaičių; 5) šaltiniai, pagal kuriuos suskaičiuotas rodiklis; 6) pažymėta, kad skaičiuojant rodiklį įtraukti tik unikalūs asmenys. Projekto vykdytojo pažyma turi būti patvirtinta projekto vykdytojo įstaigos (organizacijos) vadovo arba jo įgalioto asmens. Antrinis šaltinis – ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.
14.	Už rodiklį atsakingas kontaktinis asmuo	Už rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. Už rodiklio aprašymo kortelės parengimą ir pasiektos reikšmės stebėseną atsakingas paskirtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos Sąjungos investicijų skyriaus darbuotojas.
15.	Kita svarbi informacija	Rezultato rodiklis yra susijęs su produkto rodikliu „Naujų arba modernizuotų socialinių būstų talpumas“. Rodiklis nustatytas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programoje (kodas RCO67).

III SKYRIUS

STEBĖSENOS RODIKLIO „PASLAUGŲ INTELEKTO IR (AR) PSICHIKOS NEGALIĄ TURINTIEMS ASMENIMS VIETŲ SKAIČIUS NAUJOJE AR MODERNIZUOTOJE INFRASTRUKTŪROJE“ APRAŠYMO KORTELĖ

	Pavadinimas	Kodas
1.	Asignavimų valdytojas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	18900173
2.	Nacionalinio pažangos plano strateginis tikslas – „Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį“	NPP-02
3.	Nacionalinio pažangos plano uždavinys – „Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę“	NPP-02-02
4.	Strateginio veiklos plano programa – „Socialinė sutelktis (solidarumas)“	09-003
5.	Strateginio veiklos plano programos uždavinys – „Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę“	09-003-02-02 (P)
6.	Strateginio veiklos plano programos priemonė – „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“	09-003-02-02-11 (RE)
7.	Rodiklio pavadinimas – „Paslaugų intelekto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims vietų skaičius naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje“	P.S.2.1030
8.	Matavimo vienetas	Skaičius
9.	Rodiklio paaiškinimas	Rodiklis parodo, kiek asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichikos negalią, vienu metu gali gauti socialines paslaugas investicijas gavusioje infrastruktūroje, kurios apimtys patvirtintos Pertvarkos žemėlapiuose. Asmuo, turintis intelekto ir (ar) psichikos negalią, – asmuo, turintis intelekto ir (ar) psichikos negalią, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis (taikoma iki 2023 m. gruodžio 31 d.) Asmuo, turintis intelekto ir (ar) psichikos negalią, – asmuo, turintis intelekto ir (ar) psichikos negalią, kuriam Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis (taikoma nuo 2024 m. sausio 1 d.) Nauja ar modernizuota socialinių paslaugų infrastruktūra – Pertvarkos žemėlapiuose nurodytas infrastruktūros apimtis ir reikalavimus paslaugų plėtrai atitinkančios investicijas gavusios įstaigos (jų padaliniai), kuriose teikiamos socialinės paslaugos asmenims, turintiems intelekto ir (ar) psichikos negalią. Pertvarkos žemėlapis – su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suderinto ir Regiono plėtros tarybos kolegijos sprendimu patvirtinto (pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintas Regioninės pažangos priemonės Nr. 09- 003-02-02-11 (RE) „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“ finansavimo gaires (toliau – Gairės) ar iš kitų finansavimo šaltinių finansuojamo) regioninio socialinių paslaugų ir socialinių paslaugų infrastruktūros, reikalingos asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichikos negalią, institucinės globos pertvarkos antram infrastruktūros kūrimo ir (ar) plėtros etapui įgyvendinti žemėlapio (skelbiamo adresu: https://pertvarka.lt/dokumentai/intitucines-globos-pertvarkos-regioniniai-zemelapiai/) dalis, finansuojama pagal Gaires. Socialinės paslaugos – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 3 straipsnyje. Vietos, skirtos socialinių paslaugų gavėjams (asmenims, turintiems intelekto ir (ar) psichikos negalią), – asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichikos negalią, vienu metu galinčių gauti socialines paslaugas naujoje ar modernizuotoje socialinių paslaugų infrastruktūroje, skaičius.
10.	Rodiklio reikšmės apskaičiavimo formulė	Automatiškai apskaičiuojamas. Sumuojamos projekto investicijas gavusioje įstaigoje (jos padalinyje) esančios vietos, skirtos socialinių paslaugų gavėjams (asmenims, turintiems intelekto ir (ar) psichikos negalią). Rodiklis laikomas pasiektu, kai surašomas statybos užbaigimo aktas ar deklaracija apie statybos užbaigimą, ar pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas (kai deklaracija ir statybos užbaigimo aktas neprivalomi) ir (arba) Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įregistruojama pirkimo–pardavimo sutartis (jei buvo atliktas pirkimas), įregistruojama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą bei įstaigos vadovas pasirašo pažymą apie vietų, skirtų paslaugų gavėjams, skaičių.
11.	Rodiklio ir jo dėmenų detalumas	Rodiklio reikšmė skaičiuojama Sostinės regione ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.
12.	Rodiklio reikšmės skaičiavimo reguliarumas ar ataskaitinis laikotarpis	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą projekto vykdytojas atsiskaito teikdamas mokėjimo prašymus.
13.	Pirminis duomenų šaltinis	Pirminis duomenų šaltinis – projekto vykdytojo pažyma, patvirtinanti pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę. Projekto vykdytojo pažymoje turi būti nurodoma ši informacija: 1) projekto numeris; 2) rodiklis, už kurį atsiskaitoma; 3) rodiklio pasiekimo data; 4) faktiškai pasiekta rodiklio reikšmė; 5) šaltiniai, pagal kuriuos apskaičiuotas rodiklis. Projekto vykdytojo pažyma turi būti patvirtinta projekto vykdytojo įstaigos (organizacijos) vadovo arba jo įgalioto asmens. Antriniai šaltiniai – projekto veiklos ataskaitos, teikiamos per DMS.
14.	Už rodiklį atsakingas kontaktinis asmuo	Už rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. Už rodiklio aprašymo kortelės parengimą ir pasiektos reikšmės stebėseną atsakingas paskirtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos Sąjungos investicijų skyriaus darbuotojas.
15.	Kita svarbi informacija	Produkto rodiklis yra susijęs su rezultato rodikliu „Asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichikos negalią, gavusių paslaugas naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje, skaičius per metus“.

IV SKYRIUS

STEBĖSENOS RODIKLIO „ASMENŲ, TURINČIŲ INTELEKTO IR (AR) PSICHIKOS NEGALIĄ, GAVUSIŲ PASLAUGAS NAUJOJE AR MODERNIZUOTOJE INFRASTRUKTŪROJE, SKAIČIUS PER METUS“ APRAŠYMO KORTELĖ

	Pavadinimas	Kodas
1.	Asignavimų valdytojas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	18900173
2.	Nacionalinio pažangos plano strateginis tikslas – „Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį“	NPP-02
3.	Nacionalinio pažangos plano uždavinys – „Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę“	NPP-02-02
4.	Strateginio veiklos plano programa – „Socialinė sutelktis (solidarumas)“	09-003
5.	Strateginio veiklos plano programos uždavinys – „Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę“	09-003-02-02 (P)
6.	Strateginio veiklos plano programos priemonė – „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“	09-003-02-02-11 (RE)
7.	Rodiklio pavadinimas – „Asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichikos negalią, gavusių paslaugas naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje, skaičius per metus“	R.S.2.3031
8.	Matavimo vienetas	Asmenys per metus
9.	Rodiklio paaiškinimas	Rodiklis parodo, kiek unikalių tikslinės grupės asmenų (asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichikos negalią) per vienų metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos pasinaudojo investicijas gavusios infrastruktūros, kurios apimtys patvirtintos Pertvarkos žemėlapiuose, paslaugomis. Asmuo, turintis intelekto ir (ar) psichikos negalią, nauja ar modernizuota socialinių paslaugų infrastruktūra, Pertvarkos žemėlapis, socialinės paslaugos – suprantami taip, kaip jie apibrėžti Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelių III skyriaus lentelės 9 punkte.
10.	Rodiklio reikšmės apskaičiavimo formulė	Automatiškai apskaičiuojamas. Sumuojami unikalūs tikslinės grupės asmenys (asmenys, turintys intelekto ir (ar) psichikos negalią), kurie per vienų metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos pasinaudojo investicijas gavusių įstaigų (jų padalinių) paslaugomis. Rodiklis laikomas pasiektu, kai per vienus metus po projekto įgyvendinimo pabaigos finansavimą gavusioje įstaigoje (jos padalinyje) paslaugas gavo numatytas tikslinės grupės asmenų (asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichikos negalią) skaičius.
11.	Rodiklio ir jo dėmenų detalumas	Rodiklio reikšmė skaičiuojama Sostinės regione ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.
12.	Rodiklio reikšmės skaičiavimo reguliarumas ar ataskaitinis laikotarpis	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą projekto vykdytojas atsiskaito teikdamas ataskaitą po projekto finansavimo pabaigos, kurios ataskaitinis laikotarpis apima pirmus metus po projekto finansavimo pabaigos.
13.	Pirminis duomenų šaltinis	Pirminis duomenų šaltinis – projekto vykdytojo pažyma, patvirtinanti pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę. Projekto vykdytojo pažymoje turi būti nurodoma ši informacija: 1) projekto numeris; 2) rodiklis, už kurį atsiskaitoma; 3) rodiklio matavimo laikotarpis; 4) faktiškai pasiekta rodiklio reikšmė; 5) šaltiniai, pagal kuriuos suskaičiuotas rodiklis; 6) pažymėta, kad skaičiuojant rodiklį įtraukti tik unikalūs asmenys. Projekto vykdytojo pažyma turi būti patvirtinta projekto vykdytojo įstaigos (organizacijos) vadovo arba jo įgalioto asmens. Antrinis šaltinis – ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.
14.	Už rodiklį atsakingas kontaktinis asmuo	Už rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. Už rodiklio aprašymo kortelės parengimą ir pasiektos reikšmės stebėseną atsakingas paskirtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos Sąjungos investicijų skyriaus darbuotojas.
15.	Kita svarbi informacija	Rezultato rodiklis yra susijęs su produkto rodikliu „Paslaugų intelekto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims vietų skaičius naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje“.

V SKYRIUS

STEBĖSENOS RODIKLIO „ASMENŲ, TURINČIŲ INTELEKTO IR (AR) PSICHIKOS NEGALIĄ, GYVENANČIŲ STACIONARIOSE SOCIALINĖS GLOBOS ĮSTAIGOSE, MAŽĖJIMAS“ APRAŠYMO KORTELĖ

	Pavadinimas	Kodas
1.	Asignavimų valdytojas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	18900173
2.	Nacionalinio pažangos plano strateginis tikslas – „Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį“	NPP-02
3.	Nacionalinio pažangos plano uždavinys – „Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę“	NPP-02-02
4.	Strateginio veiklos plano programa – „Socialinė sutelktis (solidarumas)“	09-003
5.	Strateginio veiklos plano programos uždavinys – „Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę“	09-003-02-02 (P)
6.	Strateginio veiklos plano programos priemonė – „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“	09-003-02-02-11 (RE)
7.	Rodiklio pavadinimas – „Asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichikos negalią, gyvenančių stacionariose socialinės globos įstaigose, mažėjimas“	R.S.2.3032
8.	Matavimo vienetas	Asmenys
9.	Rodiklio paaiškinimas	Rodiklis parodo, kaip 2019–2029 m. mažės unikalių asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichikos negalią, gyvenančių stacionariose socialinės globos įstaigose, skaičius (2019 m. tokių asmenų buvo 6 267). Asmuo, turintis intelekto ir (ar) psichikos negalią, – suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelių III skyriaus lentelės 9 punkte. Stacionarios socialinės globos įstaigos – įstaigos, kuriose nuolat gyvena nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų asmenų, kurių socialiniai ryšiai su bendruomene dėl šių įstaigų specifikos yra riboti, socialiniai įgūdžiai silpni, galimybės integruotis į visuomenę – minimalios. Šioms įstaigoms būdinga grupinė, o ne individuali asmens priežiūra, institucinė kultūra (pvz., nustatytos griežtos vidaus tvarkos taisyklės).
10.	Rodiklio reikšmės apskaičiavimo formulė	Rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas – įvedamasis. Rodiklio reikšmė nustatoma pagal Valstybės duomenų agentūros rodiklio „Gyventojų skaičius globos įstaigose suaugusiems neįgaliesiems metų pabaigoje“ reikšmę, kuri skelbiama Valstybės duomenų agentūros kasmet atliekamame socialinių paslaugų tyrime (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S3R164&collection=M3161110_2#/).Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai Valstybės duomenų agentūra pateikia rodiklio „Gyventojų skaičius globos įstaigose suaugusiems neįgaliesiems metų pabaigoje“ duomenis, pasiektus iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos (gruodžio 31 d.).
11.	Rodiklio ir jo dėmenų detalumas	Rodiklio reikšmė skaičiuojama Sostinės regione ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.
12.	Rodiklio reikšmės skaičiavimo reguliarumas ar ataskaitinis laikotarpis	Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais (birželio mėn.) Valstybės duomenų agentūra paskelbia, kaip nurodyta Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelių V skyriaus lentelės 10 punkte, rodiklio „Gyventojų skaičius globos įstaigose suaugusiems neįgaliesiems metų pabaigoje“ reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos (gruodžio 31 d.).
13.	Pirminis duomenų šaltinis	Pirminis duomenų šaltinis – Valstybės duomenų agentūros skelbiami oficialūs duomenys (socialinių paslaugų tyrimas) (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S3R164&collection=M3161110_2#/). Antrinis duomenų šaltinis – Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinė sistema (toliau – INVESTIS). Duomenys apie rodiklio pasiekimą į INVESTIS už praėjusius kalendorius metus įvedami ne vėliau kaip iki einamųjų metų liepos 15 d.
14.	Už rodiklį atsakingas kontaktinis asmuo	Už duomenų apie pasiektą rodiklio reikšmę teikimą antriniame duomenų šaltinyje atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Už rodiklio aprašymo kortelės parengimą ir pasiektos reikšmės stebėseną atsakingas paskirtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos Sąjungos investicijų skyriaus darbuotojas.
15.	Kita svarbi informacija	2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos specialusis rezultato rodiklis.

VI SKYRIUS

Stebėsenos rodiklio „PASLAUGŲ SOCIALIAI PAŽEIDŽIAMIEMS, SOCIALINĘ RIZIKĄ (ATSKIRTĮ) PATIRIANTIEMS ASMENIMS VIETŲ SKAIČIUS NAUJOJE AR MODERNIZUOTOJE INFRASTRUKTŪROJE“ aprašymo kortelė

	Pavadinimas	Kodas
1.	Asignavimų valdytojas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	18900173
2.	Nacionalinio pažangos plano strateginis tikslas – „Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį“	NPP-02
3.	Nacionalinio pažangos plano uždavinys – „Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę“	NPP-02-02
4.	Strateginio veiklos plano programa – „Socialinė sutelktis (solidarumas)“	09-003
5.	Strateginio veiklos plano programos uždavinys – „Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę“	09-003-02-02 (P)
6.	Strateginio veiklos plano programos priemonė – „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“	09-003-02-02-11 (RE)
7.	Rodiklio pavadinimas – „Paslaugų socialiai pažeidžiamiems, socialinę riziką (atskirtį) patiriantiems asmenims vietų skaičius naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje“	P.S.2.1031
8.	Matavimo vienetas	Skaičius
9.	Rodiklio paaiškinimas	Rodiklis parodo, kiek socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką (atskirtį) patiriančių asmenų (išskyrus intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčius asmenis) vienu metu gali gauti socialines paslaugas investicijas gavusioje infrastruktūroje. Vietos, skirtos socialinių paslaugų gavėjams (socialiai pažeidžiamiems, socialinę riziką (atskirtį) patiriantiems asmenims), – asmenų, vienu metu galinčių gauti socialines paslaugas investicijas gavusioje įstaigoje (jos padalinyje), skaičius. Socialiai pažeidžiami asmenys – suprantami taip, kaip jie apibrėžti Socialinės aprėpties didinimo 2020–2023  m. veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. A1-791 „Dėl Socialinės aprėpties didinimo 2020–2023 metų veiksmų plano patvirtinimo“ (toliau – Socialinės aprėpties didinimo 2020–2023 m. veiksmų planas) 2.2 papunktyje. Socialinę atskirtį patiriantys asmenys – suprantami taip, kaip jie apibrėžti Socialinės aprėpties didinimo 2020–2023 m. veiksmų plano 2.3 papunktyje. Socialinę riziką patiriantys asmenys – suprantami taip, kaip jie apibrėžti Socialinės aprėpties didinimo 2020–2023 m. veiksmų plano 2.4 papunktyje. Socialinės paslaugos – suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelių III skyriaus lentelės 9 punkte. Nauja ar modernizuota infrastruktūra (socialiai pažeidžiamiems, socialinę riziką (atskirtį) patiriantiems asmenims) – investicijas gavusios įstaigos (jų padaliniai), kuriose (-iuose) teikiamos socialinės paslaugos socialiai pažeidžiamiems, socialinę riziką (atskirtį) patiriantiems asmenims.
10.	Rodiklio reikšmės apskaičiavimo formulė	Automatiškai apskaičiuojamas. Sumuojamos investicijas gavusioje įstaigoje (jos padalinyje) esančios vietos, skirtos socialinių paslaugų gavėjams (socialiai pažeidžiamiems, socialinę riziką (atskirtį) patiriantiems asmenims). Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje surašomas statybos užbaigimo aktas ar deklaracija apie statybos užbaigimą, ar pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas (kai deklaracija ir statybos užbaigimo aktas neprivalomi) ir (arba) Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įregistruojama pirkimo–pardavimo sutartis (jei buvo atliktas pirkimas), įregistruojama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą bei įstaigos vadovas pasirašo pažymą apie vietų paslaugų gavėjams skaičių.
11.	Rodiklio ir jo dėmenų detalumas	Rodiklio reikšmė skaičiuojama Sostinės regione ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.
12.	Rodiklio reikšmės skaičiavimo reguliarumas ar ataskaitinis laikotarpis	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą projekto vykdytojas atsiskaito teikdamas mokėjimo prašymus.
13.	Pirminis duomenų šaltinis	Pirminis duomenų šaltinis – projekto vykdytojo pažyma, patvirtinanti pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę. Projekto vykdytojo pažymoje turi būti nurodoma ši informacija: 1) projekto numeris; 2) rodiklis, už kurį atsiskaitoma; 3) rodiklio pasiekimo data; 4) faktiškai pasiekta rodiklio reikšmė; 5) šaltiniai, pagal kuriuos apskaičiuotas rodiklis. Projekto vykdytojo pažyma turi būti patvirtinta projekto vykdytojo įstaigos (organizacijos) vadovo arba jo įgalioto asmens. Antriniai šaltiniai – projekto veiklos ataskaitos, teikiamos per DMS.
14.	Už rodiklį atsakingas kontaktinis asmuo	Už rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. Už rodiklio aprašymo kortelės parengimą ir pasiektos reikšmės stebėseną atsakingas paskirtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos Sąjungos investicijų skyriaus darbuotojas.
15.	Kita svarbi informacija	Produkto rodiklis yra susijęs su rezultato rodikliu „Socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką (atskirtį) patiriančių asmenų, gavusių paslaugas naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje, skaičius per metus“.

VII SKYRIUS

Stebėsenos rodiklio „SOCIALIAI PAŽEIDŽIAMŲ, SOCIALINĘ RIZIKĄ (ATSKIRTĮ) PATIRIANČIŲ ASMENŲ, GAVUSIŲ PASLAUGAS NAUJOJE AR MODERNIZUOTOJE INFRASTRUKTŪROJE, SKAIČIUS PER METUS“ aprašymo kortelė

	Pavadinimas	Kodas
1.	Asignavimų valdytojas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	18900173
2.	Nacionalinio pažangos plano strateginis tikslas – „Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį“	NPP-02
3.	Nacionalinio pažangos plano uždavinys – „Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę“	NPP-02-02
4.	Strateginio veiklos plano programa – „Socialinė sutelktis (solidarumas)“	09-003
5.	Strateginio veiklos plano programos uždavinys – „Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę“	09-003-02-02
6.	Strateginio veiklos plano programos priemonė – „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“	09-003-02-02-11 (RE)
7.	Rodiklio pavadinimas – „Socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką (atskirtį) patiriančių asmenų, gavusių paslaugas naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje, skaičius per metus“	R.S.2.3033
8.	Matavimo vienetas	Asmenys per metus
9.	Rodiklio paaiškinimas	Rodiklis parodo, kiek unikalių socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką (atskirtį) patiriančių asmenų (išskyrus intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčius asmenis) per vienų metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos pasinaudojo investicijas gavusios infrastruktūros paslaugomis. Socialiai pažeidžiami asmenys, socialinę atskirtį patiriantys asmenys, socialinę riziką patiriantys asmenys, nauja ar modernizuota infrastruktūra (socialiai pažeidžiamiems, socialinę riziką (atskirtį) patiriantiems asmenims) – suprantami taip, kaip jie apibrėžti Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelių VI skyriaus lentelės 9 punkte. Socialinės paslaugos – suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelių III skyriaus lentelės 9 punkte.
10.	Rodiklio reikšmės apskaičiavimo formulė	Automatiškai apskaičiuojamas. Sumuojami unikalūs tikslinių grupių asmenys (socialiai pažeidžiami, socialinę riziką (atskirtį) patiriantys asmenys (išskyrus intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčius asmenis), kurie per vienų metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos pasinaudojo investicijas gavusių įstaigų (jų padalinių) paslaugomis. Rodiklis laikomas pasiektu, kai per vienus metus po projekto įgyvendinimo pabaigos finansavimą gavusioje įstaigoje (jos padalinyje) paslaugas gavo numatytas tikslinės grupės asmenų (socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką (atskirtį) patiriančių asmenų (išskyrus intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčius asmenis) skaičius
11.	Rodiklio ir jo dėmenų detalumas	Rodiklio reikšmė skaičiuojama Sostinės regione ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regione
12.	Rodiklio reikšmės skaičiavimo reguliarumas ar ataskaitinis laikotarpis	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą projekto vykdytojas atsiskaito teikdamas ataskaitą po projekto finansavimo pabaigos, kurios ataskaitinis laikotarpis apima pirmus metus po projekto finansavimo pabaigos.
13.	Pirminis duomenų šaltinis	Pirminis duomenų šaltinis – projekto vykdytojo pažyma, patvirtinanti pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę. Projekto vykdytojo pažymoje turi būti nurodoma ši informacija: 1) projekto numeris; 2) rodiklis, už kurį atsiskaitoma; 3) rodiklio matavimo laikotarpis; 4) faktiškai pasiekta rodiklio reikšmė; 5) šaltiniai, pagal kuriuos suskaičiuotas rodiklis; 6) pažymėta, kad skaičiuojant rodiklį įtraukti tik unikalūs asmenys. Projekto vykdytojo pažyma turi būti patvirtinta projekto vykdytojo įstaigos (organizacijos) vadovo arba jo įgalioto asmens. Antrinis šaltinis – ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.
14.	Už rodiklį atsakingas kontaktinis asmuo	Už rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. Už rodiklio aprašymo kortelės parengimą ir pasiektos reikšmės stebėseną atsakingas paskirtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos Sąjungos investicijų skyriaus darbuotojas.
15.	Kita svarbi informacija	Rezultato rodiklis yra susijęs su produkto rodikliu „Paslaugų socialiai pažeidžiamiems, socialinę riziką (atskirtį) patiriantiems asmenims vietų skaičius naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje“.

VIII SKYRIUS

STEBĖSENOS rodiklio „NAUJOS ARBA MODERNIZUOTOS SOCIALINĖS RŪPYBOS INFRASTRUKTŪROS (NE BŪSTO) TALPUMAS“ aprašymo kortelė

	Pavadinimas	Kodas
1.	Asignavimų valdytojas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	18900173
2.	Nacionalinio pažangos plano strateginis tikslas – „Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį“	NPP-02
3.	Nacionalinio pažangos plano uždavinys – „Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę“	NPP-02-02
4.	Strateginio veiklos plano programa – „Socialinė sutelktis (solidarumas)“	09-003
5.	Strateginio veiklos plano programos uždavinys – „Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę“	09-003-02-02 (P)
6.	Strateginio veiklos plano programos priemonė – „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“	09-003-02-02-11 (RE)
7.	Rodiklio pavadinimas – „Naujos arba modernizuotos socialinės rūpybos infrastruktūros (ne būsto) talpumas“	P.B.2.0070
8.	Matavimo vienetas	Asmenys per metus
9.	Rodiklio paaiškinimas	Rodiklis parodo, kiek senyvo amžiaus asmenų vienu metu gali gauti socialines paslaugas investicijas gavusioje infrastruktūroje (t. y. kiek vietų, skirtų socialinių paslaugų gavėjams (senyvo amžiaus asmenims) yra investicijas gavusioje infrastruktūroje). Investicijas gavusi infrastruktūra – investicijas gavusios įstaigos (jų padaliniai), kuriose teikiamos socialinės paslaugos senyvo amžiaus asmenims. Senyvo amžiaus asmuo – kaip apibrėžta Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje. Socialinės paslaugos – suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelių III skyriaus lentelės 9 punkte. Vietos, skirtos socialinių paslaugų gavėjams (senyvo amžiaus asmenims), – senyvo amžiaus asmenų, vienu metu galinčių gauti socialines paslaugas investicijas gavusioje įstaigoje (jos padalinyje), skaičius.
10.	Rodiklio reikšmės apskaičiavimo formulė	Automatiškai apskaičiuojamas. Sumuojamos investicijas gavusioje įstaigoje (įstaigos padalinyje) esančios vietos, skirtos socialinių paslaugų gavėjams (senyvo amžiaus asmenims). Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje surašomas statybos užbaigimo aktas ar deklaracija apie statybos užbaigimą, ar pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas (kai deklaracija ir statybos užbaigimo aktas neprivalomi) ir (arba) Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įregistruojama pirkimo–pardavimo sutartis (jei buvo atliktas pirkimas), įregistruojama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą bei įstaigos vadovas pasirašo pažymą apie vietų paslaugų gavėjams skaičių.
11.	Rodiklio ir jo dėmenų detalumas	Rodiklio reikšmė skaičiuojama Sostinės regione ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.
12.	Rodiklio reikšmės skaičiavimo reguliarumas ar ataskaitinis laikotarpis	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą projekto vykdytojas atsiskaito teikdamas mokėjimo prašymus.
13.	Pirminis duomenų šaltinis	Pirminis duomenų šaltinis – Projekto vykdytojo pažyma, patvirtinanti pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę. Projekto vykdytojo pažymoje turi būti nurodoma ši informacija: 1) projekto numeris; 2) rodiklis, už kurį atsiskaitoma; 3) rodiklio pasiekimo data; 4) faktiškai pasiekta rodiklio reikšmė; 5) šaltiniai, pagal kuriuos apskaičiuotas rodiklis. Projekto vykdytojo pažyma turi būti patvirtinta projekto vykdytojo įstaigos (organizacijos) vadovo arba jo įgalioto asmens. Antriniai šaltiniai – projekto veiklos ataskaitos, teikiamos per DMS.
14.	Už rodiklį atsakingas kontaktinis asmuo	Už rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. Už rodiklio aprašymo kortelės parengimą ir pasiektos reikšmės stebėseną atsakingas paskirtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos Sąjungos investicijų skyriaus darbuotojas.
15.	Kita svarbi informacija	Produkto rodiklis yra susijęs su rezultato rodikliu „Naujos arba modernizuotos socialinės rūpybos infrastruktūros naudotojų skaičius per metus“. Rodiklis nustatytas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programoje (kodas RCO70)

IX SKYRIUS

STEBĖSENOS RODIKLIO „NAUJOS ARBA MODERNIZUOTOS SOCIALINĖS RŪPYBOS INFRASTRUKTŪROS NAUDOTOJŲ SKAIČIUS PER METUS“ APRAŠYMO KORTELĖ

	Pavadinimas	Kodas
1.	Asignavimų valdytojas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	18900173
2.	Nacionalinio pažangos plano strateginis tikslas – „Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį“	NPP-02
3.	Nacionalinio pažangos plano uždavinys – „Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę“	NPP-02-02
4.	Strateginio veiklos plano programa – „Socialinė sutelktis (solidarumas)“	09-003
5.	Strateginio veiklos plano programos uždavinys – „Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę“	09-003-02-02 (P)
6.	Strateginio veiklos plano programos priemonė – „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“	09-003-02-02-11 (RE)
7.	Rodiklio pavadinimas – „Naujos arba modernizuotos socialinės rūpybos infrastruktūros naudotojų skaičius per metus“	R.B.2.2074
8.	Matavimo vienetas	Naudotojai per metus
9.	Rodiklio paaiškinimas	Rodiklis parodo, kiek unikalių senyvo amžiaus asmenų per vienų metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos pasinaudojo investicijas gavusioje infrastruktūroje teikiamomis socialinėmis paslaugomis. Investicijas gavusi infrastruktūra, senyvo amžiaus asmuo – suprantami taip, kaip jie apibrėžti Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelių VIII skyriaus lentelės 9 punkte. Socialinės paslaugos – suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelių III skyriaus lentelės 9 punkte.
10.	Rodiklio reikšmės apskaičiavimo formulė	Automatiškai apskaičiuojamas. Sumuojami unikalūs senyvo amžiaus asmenys, kurie per vienų metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos pasinaudojo investicijas gavusių įstaigų (jų padalinių) teikiamomis socialinėmis paslaugomis. Rodiklis laikomas pasiektu, kai per vienus metus po projekto įgyvendinimo pabaigos (finansavimą gavusioje įstaigoje (jos padalinyje) socialines paslaugas gavo numatytas senyvo amžiaus asmenų skaičius.
11.	Rodiklio ir jo dėmenų detalumas	Rodiklio reikšmė skaičiuojama Sostinės regione ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.
12.	Rodiklio reikšmės skaičiavimo reguliarumas ar ataskaitinis laikotarpis	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą projekto vykdytojas atsiskaito teikdamas ataskaitą po projekto finansavimo pabaigos, kurios ataskaitinis laikotarpis apima pirmus metus po projekto finansavimo pabaigos.
13.	Pirminis duomenų šaltinis	Pirminis duomenų šaltinis – projekto vykdytojo pažyma, patvirtinanti pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę. Projekto vykdytojo pažymoje turi būti nurodoma ši informacija: 1) projekto numeris; 2) rodiklis, už kurį atsiskaitoma; 3) rodiklio matavimo laikotarpis; 4) faktiškai pasiekta rodiklio reikšmė; 5) šaltiniai, pagal kuriuos suskaičiuotas rodiklis; 6) pažymėta, kad skaičiuojant rodiklį įtraukti tik unikalūs asmenys. Projekto vykdytojo pažyma turi būti patvirtinta projekto vykdytojo įstaigos (organizacijos) vadovo arba jo įgalioto asmens. Antrinis šaltinis – ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.
14.	Už rodiklį atsakingas kontaktinis asmuo	Už rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas. Už rodiklio aprašymo kortelės parengimą ir pasiektos reikšmės stebėseną atsakingas paskirtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos Sąjungos investicijų skyriaus darbuotojas.
15.	Kita svarbi informacija	Rezultato rodiklis yra susijęs su produkto rodikliu „Naujos arba modernizuotos socialinės rūpybos infrastruktūros (ne būsto) talpumas“. Rodiklis nustatytas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programoje (kodas RCR74).

X SKYRIUS

Stebėsenos rodiklio „GYVENTOJAI, KURIEMS TAIKOMI PROJEKTAI, VYKDOMI PAGAL INTEGRUOTAS TERITORINIO VYSTYMO PROGRAMAS“ aprašymo kortelė

	Pavadinimas	Kodas
1.	Asignavimų valdytojas – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija	18900173
2.	Nacionalinio pažangos plano strateginis tikslas – „Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį“	NPP-02
3.	Nacionalinio pažangos plano uždavinys – „Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę“	NPP-02-02
4.	Strateginio veiklos plano programa – „Socialinė sutelktis (solidarumas)“	09-003
5.	Strateginio veiklos plano programos uždavinys – „Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę“	09-003-02-02 (P)
6.	Strateginio veiklos plano programos priemonė – „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“	09-003-02-02-11 (RE)
7.	Rodiklio pavadinimas – „Gyventojai, kuriems taikomi projektai, vykdomi pagal integruotas teritorinio vystymo programas“	P.B.2.0074
8.	Matavimo vienetas	Asmenys
9.	Rodiklio paaiškinimas	Gyventojų skaičius integruotos teritorinio vystymo strategijos teritorijoje, kurioje įgyvendinant šią strategiją įvykdytas bent vienas finansinę paramą pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą gavęs bet kokios teritorinės aprėpties projektas. Integruota teritorinio vystymo strategija – tvarios miesto plėtros strategija arba funkcinės zonos strategija, parengta pagal Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1V-30 „Dėl Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Projektas – finansinę paramą pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą gavusi integruotos teritorinio vystymo strategijos veiksmą (-us) įgyvendinanti veiklų visuma, turinti aiškiai nustatytus tikslus, apibrėžtą biudžetą ir įgyvendinimo laikotarpį. Gyventojai – asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (Nuolatinių gyventojų skaičiaus ir sudėties nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. DĮ-149 „Dėl Nuolatinių gyventojų skaičiaus ir sudėties nustatymo metodikos patvirtinimo“, 8.5 papunktis (žr. https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/130368/Metodika_2016_149.pdf). Nuolatinė gyvenamoji vieta – vieta, kurioje asmuo paprastai praleidžia poilsiui skirtą paros dalį, nepaisant laikinųjų nebuvimų išvykstant poilsiauti, atostogauti, aplankyti draugus ir gimines, verslo reikalais, gydytis arba keliaujant religijos tikslais į šventąsias vietas. Nuolatiniais gyventojais yra laikomi tik asmenys, kurie iki ataskaitinės datos savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nenutrūkstamai gyveno mažiausiai 12 mėnesių arba per paskutinius 12 mėnesių iki ataskaitinės datos atvyko į savo nuolatinę gyvenamąją vietą ketindami joje pasilikti mažiausiai vienus metus (Nuolatinių gyventojų skaičiaus ir sudėties nustatymo metodikos 8.6 papunktis).
10.	Rodiklio reikšmės apskaičiavimo formulė	Rodiklio reikšmė apskaičiuojama sumuojant integruotų teritorinio vystymo strategijų teritorijų, kuriose įgyvendinant šias strategijas įvykdytas bent vienas projektas, gyventojų skaičių. Rodiklis apima visus integruotos teritorinio vystymosi strategijos gyventojus neatsižvelgiant į tai, kokioje šios strategijos teritorijoje įvykdytas projektas. Integruotų teritorinio vystymo strategijų teritorijų gyventojų skaičius nustatomas pagal Valstybės duomenų agentūros ir integruotose teritorinio vystymo strategijose nurodytus duomenis atsižvelgiant į strategijos tipą: – kai projektas įvykdytas pagal tvarios miesto plėtros strategiją, kurios teritorija apima tik miestą, gyventojų skaičiumi laikomas šio miesto gyventojų skaičius. Nustatoma pagal Valstybės duomenų agentūros pateikiamą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais baigtas projektas; – kai projektas įvykdytas pagal tvarios miesto plėtros strategiją, kurios teritorija apima miestą ir priemiestį, sumuojamas šio miesto ir priemiesčio gyventojų skaičius. Miesto gyventojų skaičius nustatomas pagal Valstybės duomenų agentūros pateikiamą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais baigtas projektas; nustatant priemiesčio gyventojų skaičių, vadovaujamasi integruotoje teritorinio vystymosi strategijoje pateikta informacija apie priemiesčio gyventojų skaičių; – kai projektas įvykdytas pagal funkcinės zonos strategiją, sumuojamas funkcinę zoną sudarančių savivaldybių gyventojų skaičius, iš jo atėmus su funkcinės zonos teritorija persidengiančių miestų ir, jei yra, priemiesčių, įeinančių į tvarios miesto plėtros strategijos teritoriją, gyventojų skaičių. Apskaičiuojama pagal Valstybės duomenų agentūros pateikiamą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais baigtas projektas, ir, jei yra priemiesčių, – pagal integruotoje teritorinio vystymosi strategijoje pateiktą informaciją apie priemiesčio gyventojų skaičių. Rodiklio reikšmė pirmą kartą nustatoma baigus vykdyti pirmąjį integruotos teritorinio vystymo strategijos projektą. Kai toje pačioje integruotos teritorinio vystymo strategijos teritorijoje, išskyrus kai teritorija apima miestą ir priemiestį, įvykdyti keli šią strategiją įgyvendinantys projektai pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį, gyventojų skaičius nustatomas pagal vėliausiai įvykdyto projekto metų duomenis. Kai toje pačioje integruotos teritorinio vystymo strategijos teritorijoje, kuri apima miestą ir priemiestį, įvykdyti keli šią strategiją įgyvendinantys projektai pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį, gyventojų skaičius apskaičiuojamas pagal vėliausiai įvykdyto projekto metų duomenis šiuo būdu: prie miesto gyventojų skaičiaus, kuris nustatomas pagal metų, kai įvykdytas projektas, Valstybės duomenų agentūros duomenis, sumuojant priemiesčių gyventojų skaičių, kuris nurodytas integruotoje teritorinio vystymosi strategijoje.
11.	Rodiklio ir jo dėmenų detalumas	Nedetalizuojama
12.	Rodiklio reikšmės skaičiavimo reguliarumas ar ataskaitinis laikotarpis	Pasiekta rodiklio reikšmė 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto uždavinio lygiu apskaičiuojama pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams (išskyrus metus, kai dar nėra baigtų įgyvendinti projektų). Jei praėjusiais kalendoriniais metais projektų įgyvendinant integruotą teritorinio vystymosi strategiją neįvykdyta, buvusi rodiklio reikšmė perkeliama į naujus metus.
13.	Pirminis duomenų šaltinis	Valstybės duomenų agentūros rodiklių duomenų bazė (nuolatinių gyventojų skaičius metų pradžioje). Integruotos teritorinio vystymo strategijos (nustatant gyventojų skaičių priemiesčiuose). Antrinis duomenų šaltinis – INVESTIS.
14.	Už rodiklį atsakingas kontaktinis asmuo	Už rodiklio reikšmės nustatymą ir duomenų apie pasiektą rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakinga VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA). Už rodiklio pasiektos reikšmės stebėseną atsakinga CPVA.
15.	Kita svarbi informacija	Rodiklio apskaičiavimo tipas – įvedamasis uždavinio lygmeniu.

XI SKYRIUS

STEBĖSENOS RODIKLIO „INTEGRUOTOS TERITORINIO VYSTYMO STRATEGIJOS, KURIOMS SUTEIKTA PARAMA“ APRAŠYMO KORTELĖ

	Pavadinimas	Kodas
1.	Asignavimų valdytojas – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija	18900173
2.	Nacionalinio pažangos plano strateginis tikslas – „Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį“	NPP-02
3.	Nacionalinio pažangos plano uždavinys – „Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę“	NPP-02-02
4.	Strateginio veiklos plano programa – „Socialinė sutelktis (solidarumas)“	09-003
5.	Strateginio veiklos plano programos uždavinys – „Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę“	09-003-02-02 (P)
6.	Strateginio veiklos plano programos priemonė – „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“	09-003-02-02-11 (RE)
7.	Rodiklio pavadinimas – „Integruotos teritorinio vystymo strategijos, kurioms suteikta parama“	P.B.2.0075
8.	Matavimo vienetas	Indėlis į strategijas
9.	Rodiklio paaiškinimas	Indėlių į integruotas teritorinio vystymo strategijas skaičius pagal kiekvieną 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį, remiamą pagal 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės, 28 straipsnio a ir c punktus. Indėlis į integruotą teritorinio vystymo strategiją – tai įgyvendintam projektui suteiktos finansinės paramos atvejis. Integruota teritorinio vystymo strategija, projektas – suprantami taip, kaip jie apibrėžti Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelių X skyriaus lentelės 9 punkte.
10.	Rodiklio reikšmės apskaičiavimo formulė	Sumuojami pirmieji pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį ir tą pačią integruotą teritorinio vystymo strategiją įgyvendinti projektai.
11.	Rodiklio ir jo dėmenų detalumas	Rodiklio reikšmė nustatoma Sostinės regionui ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui (Bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) 2 lygiu).
12.	Rodiklio reikšmės skaičiavimo reguliarumas ar ataskaitinis laikotarpis	Pasiekta rodiklio reikšmė 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto uždavinio lygiu nustatoma pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams. Jei praėjusiais kalendoriniais metais tarp baigtų įgyvendinti projektų nebuvo tokio (-ių) projekto (-ų), kuris (-ie) yra pirmasis (-ieji) pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį ir tą pačią integruotą teritorinio vystymo strategiją, buvusi rodiklio reikšmė perkeliama į naujus metus.
13.	Pirminis duomenų šaltinis	Įgyvendintų projektų, kuriems suteikta finansinė parama, galutinės veiklos ataskaitos. Antrinis duomenų šaltinis – INVESTIS. Rodiklio pasiekimo momentas – pasiekta rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus kalendoriniams metams CPVA pagal įgyvendintų projektų galutinių veiklos ataskaitų duomenis apskaičiuoja iki praėjusių metų pabaigos pasiektą rodiklio reikšmę.
14.	Už rodiklį atsakingas kontaktinis asmuo	Už rodiklio reikšmės nustatymą ir duomenų apie pasiektą rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakinga CPVA. Už rodiklio pasiektos reikšmės stebėseną atsakinga CPVA.
15.	Kita svarbi informacija	Rodiklio apskaičiavimo tipas – įvedamasis uždavinio lygiu.

____________________

part_03e8a545c50c456baf125be145e70697_end

Regioninės pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-11 (RE) „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“ finansavimo gairių

3 priedas

PROJEKTO ATITIKTIES REIKŠMINGOS ŽALOS NEDARYMO HORIZONTALIAJAM PRINCIPUI VERTINIMO REIKALAVIMŲ APRAŠAS

Regioninė pažangos priemonė: Nr. 09-003-02-02-11 (RE) „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“.

Finansavimo šaltinis, pagal kurį finansuojamas projektas (pažymėkite tinkamą variantą):

£ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – EGADP)

Q Europos Sąjungos fondų investicijų programa (toliau – ESFIP)

Aplinkos tikslai (pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 2019/2088)	Reikalavimai projektams dėl projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui	Pagrindimo dokumentai (nurodomas dokumentas, kuris bus vertinamas siekiant įvertinti projekto atitiktį aplinkos tikslams, arba pateikiama šią atitiktį pagrindžianti informacija)
1. Klimato kaitos švelninimas	1.1. Įgyvendinant veiklas, turi būti laikomasi 2021 m. birželio 4 d. Komisijos deleguoto reglamento (ES) 2021/2139, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams, 1 straipsnio I priede atitinkamoms veikloms nustatytų reikalavimų dėl svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo (pvz., investuojant į naujų pastatų statybą, esamų pastatų renovaciją ar įsigyjant nekilnojamąjį turtą, turi būti taikomi Reglamento (ES) 2021/2139 1 straipsnio I priedo 7.1, 7.2 ar 7.7 papunkčiuose nustatyti techninės analizės kriterijai; įsigyjant IT įrangą, taikomi minėto priedo 8 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai; įsigyjant transporto priemones, taikomi minėto priedo 6 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai ir t. t.). 1.2. Investuojant į statinius turi būti laikomasi reikalavimų dėl pastatų energetinio naudingumo, nustatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 51 straipsnyje ir Statybos techniniame reglamente STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-754 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ patvirtinimo“, kuriuo įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. gegužės 19 d. direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir kuris atitinka šios direktyvos ir 2012 m. sausio 16 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 244/2010, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo, nustatant sąnaudų atžvilgiu optimalaus pastatams ir pastato dalims taikomų minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygio skaičiavimo lyginamosios metodikos principus, reikalavimus. 1.3. Kuriant ar modernizuojant infrastruktūrą, turi būti vadovaujamasi aplinkos apsaugą ir statybas reglamentuojančiais įstatymais ir juos įgyvendinančiais teisės aktais. Taip pat, kai taikoma pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos vertinimo įstatymą, turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (toliau – PAV) ir (ar) atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir užtikrinamas sprendime dėl PAV nustatytų planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygų, susijusių su atliktu PAV, įvykdymas. 1.4. Turi būti užtikrinta, kad infrastruktūra atitiks teisės aktų reikalavimus, susijusius su šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija. 1.5. Įsigyjant įrangą, rekomenduojama laikytis efektyvumo, tvarumo, ilgaamžiškumo reikalavimų pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (naują redakciją), 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (naują redakciją) ir (ar) 2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB, Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 ir kuriuo panaikinamos Tarybos direktyvos 90/385/EEB ir 93/42/EEB. 1.6. Turi būti įsigyjamos netaršios transporto priemonės, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 2 straipsnio 23 dalį. Prioritetas turi būti skiriamas elektra varomoms transporto priemonėms. 1.7. Kuriant naują infrastruktūrą turi būti vadovaujamasi beveik energijos nenaudojančių pastatų projektavimo, statybos ir eksploatacijos (angl. Nearly Zero Energy Building, NZEB) standartu, kuris skelbiamas internete (https://energy.ec.europa.eu/topics/energy-efficiency/energy-efficient-buildings/nearly-zero-energy-buildings_en#documents). Pastaba. Taikoma Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 1 ir 2 punktuose nurodytoms veikloms. 1.8. Įsigyjant nekilnojamąjį turtą: – jeigu įsigyjamas pastatas (ar jame esantys būstai) yra pastatytas iki 2020 m. gruodžio 31 d., jis turi turėti A ar aukštesnės klasės energinio naudingumo sertifikatą; nesant galimybių įsigyti pirmiau nurodyto energinio naudingumo sertifikatą turinčio pastato (ar jame esančių būstų), gali būti įsigyjamas pastatas (ar jame esantys būstai), kurio energinio naudingumo klasė ne žemesnė nei C; – jeigu įsigyjamas pastatas (ar jame esantys būstai) yra pastatytas po 2021 m. sausio 1 d., jis turi atitikti Reglamento (ES) 2021/2139 1 straipsnio I priedo 7.1 papunktyje nustatytus kriterijus, kurie yra aktualūs pastato įsigijimo metu. Pastaba. Taikoma Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 1 punkte nurodytai veiklai.	Pagrindimo dokumentai: 1) pareiškėjo (partnerio) įsipareigojimo dėl projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų apraše nustatytiems reikalavimams deklaracija, kuri rengiama pagal Regioninės pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-11 (RE) „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“ finansavimo gairių 1 priedą (toliau – Pareiškėjo (partnerio) deklaracija). (Pareiškėjo (partnerio) deklaracija pateikiama projektų, kuriais įgyvendinamos regionų plėtros planų (toliau – RPPl) pažangos priemonės, administruojančiajai institucijai (toliau – RPPl administruojančioji institucija) kartu su projekto įgyvendinimo planu); 2) atsakingosios institucijos priimta atrankos dėl poveikio aplinkai išvada, PAV ataskaita, atsakingosios institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai (jei taikoma); 3) techninis projektas, statinio projekto ekspertizės aktas, statybą leidžiantys dokumentai; 4) pirkimų dokumentai, sutartys su tiekėjais ir (arba) rangovais, komerciniai pasiūlymai, viešųjų pirkimų protokolai; 5) įrangos, transporto priemonių aprašymai, specifikacijos, instrukcijos ir (ar) pan.; 6) statinio ekspertizės aktas; 7) pastato energinio naudingumo sertifikatas; 8) kiti pagrindžiantys dokumentai.
2. Prisitaikymas prie klimato kaitos	2.1. Įgyvendinant veiklas, turi būti laikomasi Reglamento (ES) 2021/2139 2 straipsnio II priede atitinkamoms veikloms nustatytų reikalavimų (pvz., investuojant į naujų pastatų statybą, esamų pastatų renovaciją ar įsigyjant nekilnojamąjį turtą, turi būti taikomi Reglamento (ES) 2021/2139 2 straipsnio II priedo 7.1, 7.2 ar 7.7 papunkčiuose nustatyti techninės analizės kriterijai; įsigyjant IT įrangą, taikomi minėto priedo 8 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai; įsigyjant transporto priemones, taikomi minėto priedo 6 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai ir t. t.). 2.2. Kuriant ar modernizuojant infrastruktūrą turi būti vadovaujamasi aplinkos apsaugą ir statybas reglamentuojančiais įstatymais ir jų įgyvendinamaisiais teisės aktais. Taip pat, kai taikoma pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos vertinimo įstatymą, turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos PAV ir (ar) atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir užtikrinamas sprendime dėl PAV nustatytų planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygų, susijusių su atliktu PAV, įvykdymas. 2.3. Vykdant veiklas turi būti vadovaujamasi Statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, kuriame įtvirtinti ir aplinkos apsaugos reikalavimai, atsakomybės ir kontrolė.	Pagrindimo dokumentai: 1) Pareiškėjo (partnerio) deklaracija; 2) atsakingosios institucijos priimta atrankos dėl poveikio aplinkai išvada, PAV ataskaita, atsakingosios institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai (jei taikoma); 3) techninis projektas, statinio projekto ekspertizės aktas, statybą leidžiantys dokumentai; 4) pirkimų dokumentai, sutartys su tiekėjais ir (arba) rangovais, komerciniai pasiūlymai, viešųjų pirkimų protokolai; 5) įrangos aprašymai, specifikacijos, instrukcijos ir (ar) pan.; 6) statinio ekspertizės aktas; 7) kiti pagrindžiantys dokumentai.
3. Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga	3.1. Įgyvendinant veiklas turi būti laikomasi Reglamento (ES) 2021/2139 1 straipsnio I priede ir 2 straipsnio II priede atitinkamoms veikloms nustatytų reikalavimų dėl tausaus vandens naudojimo ir apsaugos (pvz., investuojant į naujų pastatų statybą, esamų pastatų renovaciją ar įsigyjant nekilnojamąjį turtą, turi būti taikomi paminėtų Reglamento (ES) 2021/2139 priedų 7.1, 7.2 ar 7.7 papunkčiuose nustatyti techninės analizės kriterijai; įsigyjant IT įrangą, taikomi minėtų priedų 8 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai; įsigyjant transporto priemones, taikomi minėtų priedų 6 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai ir t. t.). 3.2. Kai atliekami statybos darbai, statybvietėje turi būti vykdomos priemonės, užtikrinančios racionalų vandens naudojimą, vandens apsaugą nuo teršimo.	Pagrindimo dokumentai: 1) Pareiškėjo (partnerio) deklaracija; 2) techninis projektas, statinio projekto ekspertizės aktas, statybą leidžiantys dokumentai; 3) pirkimų dokumentai, sutartys su tiekėjais ir (arba) rangovais, komerciniai pasiūlymai, viešųjų pirkimų protokolai; 4) įrangos aprašymai, specifikacijos, instrukcijos ir (ar) pan.; 5) statinio ekspertizės aktas; 6) rangovo vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašyta laisvos formos deklaracija, kuria patvirtinama, kad, atliekant statybos darbus, buvo užtikrintas šios lentelės 3.2 papunktyje nurodyto reikalavimo įvykdymas; 7) pastato energinio naudingumo sertifikatas; 8) kiti pagrindžiantys dokumentai.
4. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą	4.1. Įgyvendinant veiklas turi būti laikomasi Reglamento (ES)2021/2139 1 straipsnio I priede ir 2 straipsnio II priede atitinkamoms veikloms nustatytų reikalavimų dėl perėjimo prie žiedinės ekonomikos (pvz., investuojant į naujų pastatų statybą, esamų pastatų renovaciją ar įsigyjant nekilnojamąjį turtą, turi būti taikomi paminėtų Reglamento (ES) 2021/2139 priedų 7.1, 7.2 ar 7.7 papunkčiuose nustatyti techninės analizės kriterijai dėl perėjimo prie žiedinės ekonomikos ir t. t.). Atliekant infrastruktūros objektų statybos, rekonstrukcijos (modernizavimo) darbus, turi būti taikomi šie reikalavimai: 4.1.1.   mažiausiai 70 proc. (pagal svorį) nepavojingų statybinių ir griovimo atliekų (išskyrus žemę ir akmenis) turėtų būti parengtos pakartotiniam naudojimui, perdirbimui ir kitoms medžiagų panaudojimo galimybėms, įskaitant užpildymo operacijas, naudojant atliekas kitoms medžiagoms pakeisti, laikantis atliekų hierarchijos ir ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo (2021 m. birželio 4 d. versija): https://single-market-economy.ec.europa.eu/news/eu-construction-and-demolition-waste-protocol-2018-09-18_en) (toliau – ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolas); 4.1.2.   turi būti ribojamas atliekų susidarymas su statyba ir griovimu susijusiuose procesuose, laikantis ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo ir atsižvelgiant į geriausius prieinamus metodus bei griaunant selektyviai, kad būtų galima pašalinti ir saugiai tvarkyti pavojingas medžiagas ir palengvinti pakartotinį perdirbimą; 4.1.3.   statybvietėje susidarančios komunalinės atliekos, inertinės atliekos, perdirbti ir pakartotinai naudoti tinkamos atliekos, pavojingosios atliekos ir netinkamos perdirbti atliekos turi būti išrūšiuojamos, laikinai laikomos ir tvarkomos, laikantis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 „Dėl Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės) nustatytų reikalavimų; 4.1.4.   statybinės atliekos turi būti tvarkomos, laikantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės), Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių nuostatų ir vadovaujantis ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolu; 4.1.5.   susidariusios asbesto turinčių gaminių atliekos turi būti šalinamos nustatyta tvarka atskiroje sekcijoje, įrengtoje prie bet kokios klasės sąvartyno pagal inertinių atliekų sąvartynų reikalavimus ir pažymėtoje įspėjamaisiais užrašais. Tvarkant atliekas turi būti vadovaujamasi Europos Komisijos informaciniu dokumentu apie atliekų apdorojimo geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB), kuris skelbiamas interneto svetainėje adresu: GPGB informaciniai dokumentai | Eippcb (europa.eu); 4.1.6.   statybvietėje turi būti pildomas atliekų apskaitos žurnalas, tvarkoma susidariusių ir perduotų tvarkyti statybinių atliekų apskaita, nurodomas jų kiekis, teikiamos atliekų apskaitos ataskaitos, kaip nurodyta Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse; 4.1.7.   įgyvendinant veiklas turi būti vadovaujamasi 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/844, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, reikalavimais, susijusiais su energetiniu pastatų efektyvumu; 4.1.8.   pastatų projektai ir statybos metodai turi būti paremti efektyvia analize, remiantis ISO 20887:2020 standartu „Pastatų ir civilinės inžinerijos darbų tvarumas, išmontavimo ir pritaikomumo projektavimas. Principai, reikalavimai ir gairės“ (https://www.iso.org/standard/69370.html). Taip pat turi būti skatinama naudoti pakartotinai panaudojamas medžiagas. 4.2. Planuojama įsigyti įranga privalo atitikti (tai turi būti numatoma atitinkamuose įrangos įsigijimo dokumentuose) efektyvumo, tvarumo, ilgaamžiškumo, medicinos priemonių saugumo reikalavimus pagal Direktyvą 2009/125/EB, Direktyvą 2011/65/ES ir Reglamentą (ES) 2017/745.	Pagrindimo dokumentai: 1) Pareiškėjo (partnerio) deklaracija; 2) pirkimų dokumentai, sutartys su tiekėjais ir (arba) rangovais, komerciniai pasiūlymai, viešųjų pirkimų protokolai; 3) įrangos aprašymai, specifikacijos, instrukcijos ir (ar) pan.; 4) rangovo vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašyta laisvos formos deklaracija, kuria patvirtinama, kad, atliekant statybos darbus, buvo užtikrintas šios lentelės 4.1.1–4.1.9 papunkčiuose nurodytų reikalavimų įvykdymas; 5) kiti pagrindžiantys dokumentai.
5. Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė	5.1. Įgyvendinant veiklas turi būti laikomasi Reglamento (ES) 2021/2139 1 straipsnio I priedo ir 2 straipsnio II priedo atitinkamoms veikloms nustatytų reikalavimų dėl taršos prevencijos ir kontrolės (pvz., investuojant į naujų pastatų statybą, esamų pastatų renovaciją ar įsigyjant nekilnojamąjį turtą, turi būti taikomi paminėtų Reglamento (ES) 2021/2139 priedų 7.1, 7.2 ar 7.7 papunkčiuose nustatyti techninės analizės kriterijai; įsigyjant IT įrangą, taikomi minėtų priedų 8 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai; įsigyjant transporto priemones, taikomi minėtų priedų 6 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai ir t. t.): 5.1.1. statybose naudojamose statybinėse dalyse ir medžiagose negali būti asbesto ir labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų, nustatytų remiantis medžiagų, kurioms reikalingas leidimas, sąrašu, nurodytu 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB, XIV priede; 5.1.2.  statyboje naudojami komponentai ir medžiagos, galinčios liestis su gyventojais, turi išskirti mažiau nei 0,06 mg formaldehido 1 m³ medžiagos ar komponento, atliekant bandymą pagal sąlygas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1907/2006, XVII priede, ir mažiau kaip 0,001 mg kitų 1A ir 1B kategorijos kancerogeninių lakiųjų organinių junginių, atliekant bandymus pagal CEN/EN 16516: 2013 m. „Statybos produktai. Pavojingų medžiagų išleidimo vertinimas. Išsiskyrimo į patalpų orą nustatymas“ arba ISO 16000-3:2011 standartą „Patalpų oras – 3 dalis: Formaldehido ir kitų karbonilo junginių nustatymas patalpų ore ir bandymo kameros ore – Aktyviojo ėminių ėmimo metodas“ (https://www.iso.org/standard/51812.html), arba kitas panašias standartizuotas bandymo sąlygas ir nustatymo metodus; 5.1.3.  turi būti imamasi priemonių sumažinti triukšmą, dulkes ir teršalus atliekant statybos ar priežiūros darbus; 5.1.4.  veiklos turi būti įgyvendinamos vadovaujantis 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, taip pat nacionaliniais teisės aktais, kuriuose nustatyti reikalavimai užtikrinti tausų išteklių naudojimą ir apsaugą; 5.1.5.  kelių transporto priemonių padangos turi atitikti aukščiausios klasės padangoms taikomus išorinio riedėjimo triukšmo reikalavimus ir dviejų aukščiausių klasių padangoms taikomą riedėjimo varžos koeficientą (darantį įtaką ir energijos vartojimo efektyvumui), nustatytą 2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/740 dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus parametrus, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1369 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1222/2009, kurį taip pat galima patikrinti Europos gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo duomenų bazėje (EPREL).	Pagrindimo dokumentai: 1) Pareiškėjo (partnerio) deklaracija; 2) techninis projektas; 3) pirkimų dokumentai, sutartys su tiekėjais ir (arba) rangovais, komerciniai pasiūlymai, viešųjų pirkimų protokolai; 4) įrangos, transporto priemonių aprašymai, specifikacijos, instrukcijos ir (ar) pan.; 5) rangovo vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašyta laisvos formos deklaracija, kuria patvirtinama, kad, atliekant statybos darbus, buvo užtikrintas šios lentelės 5.1.3 papunktyje nustatytų reikalavimų įvykdymas; 6) kiti pagrindžiantys dokumentai.
6. Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas	Įgyvendinant veiklas, turi būti laikomasi Reglamento (ES) 2021/2139 1 straipsnio I priedo ir 2 straipsnio II priedo atitinkamoms veikloms nustatytų reikalavimų dėl biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo (pvz., investuojant į naujų pastatų statybą, esamų pastatų renovaciją ar įsigyjant nekilnojamąjį turtą, turi būti taikomi paminėtų Reglamento (ES) 2021/2139 priedų 7.1, 7.2 ar 7.7 papunkčiuose nustatyti techninės analizės kriterijai; įsigyjant IT įrangą, taikomi minėtų priedų 8 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai; įsigyjant transporto priemones, taikomi minėtų priedų 6 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai ir t. t.).	Pagrindimo dokumentai: 1) Pareiškėjo (partnerio) deklaracija; 2) atsakingosios institucijos priimta atrankos dėl poveikio aplinkai išvada, PAV ataskaita ir atsakingosios institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai (jei taikoma); 3) techninis projektas, statinio projekto ekspertizės aktas, statybą leidžiantys dokumentai; 4) pirkimų dokumentai, sutartys su tiekėjais ir (arba) rangovais, komerciniai pasiūlymai, viešųjų pirkimų protokolai; 5) statinio ekspertizės aktas; 6) pastato energinio naudingumo sertifikatas; 7) kiti pagrindžiantys dokumentai.

___________________________

part_06e49a379d0f41de934d46a60f9998c6_end

Regioninės pažangos priemonės

Nr. 09-003-02-02-11 (RE) „Sumažinti

pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės

teritorinius skirtumus“ finansavimo gairių

4 priedas

PROJEKTŲ ATITIKTIES DE MINIMIS PAGALBOS TAISYKLĖMS PATIKROS LAPAS

1. Finansavimo teisinis pagrindas
2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai su visais pakeitimais (toliau – De minimis reglamentas)
2. Duomenys apie paraišką / projektą
Projekto įgyvendinimo plano (toliau – PIP) / projekto numeris
Pareiškėjo / projekto vykdytojo pavadinimas
Projekto pavadinimas
Projekto partnerio (-ių) pavadinimas (-ai) (jei taikoma)
3. PIP / projekto veiklų patikra dėl atitikties De minimis reglamentui
Nr.	Klausimai		Rezultatas			Pastabos
			Taip	Ne	Netaikoma
3.1.	Ar pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) vykdo veiklą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, kuriam taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo?
3.2.	Ar pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) vykdo pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklą?
3.3.	Ar pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) veikia žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriuje, kai pagalbos dydis nustatomas pagal iš pirminių gamintojų įsigytų arba atitinkamų įmonių rinkai pateiktų produktų kainą arba kiekį?
3.4.	Ar pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) veikia žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriuje, kai pagalba priklauso nuo to, ar bus iš dalies arba visa perduota pirminiams gamintojams?
3.5.	Ar pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) vykdo su eksportu susijusią veiklą trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse (t. y. veikla tiesiogiai susijusi su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla arba kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla)?
3.6.	Ar pareiškėjui / projekto vykdytojui / partneriui (-iams) teikiama pagalba priklauso nuo to, ar daugiau vartojama vietinių nei importuotų prekių?
3.7.	Jei pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) vykdo veiklą ne tik šio priedo 3.1–3.6 papunkčiuose nurodytuose sektoriuose, kuriuose de minimis pagalba neteikiama, bet taip pat ir viename ar keliuose sektoriuose, kuriuose de minimis pagalba teikiama, ar tinkamomis priemonėmis (pavyzdžiui, atskiriant veiklos sritis ar sąnaudas) užtikrinama, kad veiklai šio priedo 3.1–3.6 papunkčiuose nurodytuose sektoriuose nebūtų teikiama de minimis pagalba? (jei taikoma)
3.8.	Ar pagalba yra (bus) naudojama krovinių vežimo keliais transporto priemonėms įsigyti?
3.9.	Ar bendra vienai įmonei, kaip ji apibrėžta De minimis reglamente, suteikta de minimis pagalbos suma Lietuvoje viršija (ar konkrečiu atveju viršys suteikus de minimis pagalbą) 200 000 (du šimtus tūkstančių) eurų per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį?
3.10.	Jei įmonė (pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai)) vykdo krovinių vežimo keliais veiklą samdos pagrindais arba už atlygį ir taip pat kitą veiklą, kuriai taikoma 200 000 (du šimtai tūkstančių) eurų viršutinė riba, ar užtikrinama, kad pagalba krovinių vežimo keliais veiklai neviršytų 100 000 (vieno šimto tūkstančių) eurų ir kad de minimis pagalba nebūtų naudojama krovinių vežimo keliais transporto priemonėms įsigyti? (jei taikoma)
3.11.	Jei dvi įmonės susijungė arba viena įsigijo kitą, ar apskaičiuojant, ar nauja de minimis pagalba naujajai arba įsigyjančiajai įmonei viršija atitinkamą viršutinę ribą, atsižvelgta į visą ankstesnę de minimis pagalbą, suteiktą bet kuriai iš susijungiančių įmonių? (jei taikoma)
3.12.	Jei viena įmonė suskaidyta į dvi ar daugiau atskirų įmonių, ar iki suskaidymo suteikta de minimis pagalba priskiriama įmonei, kuri ja pasinaudojo? Jei toks priskyrimas neįmanomas, ar de minimis pagalba proporcingai paskirstoma remiantis naujųjų įmonių nuosavo kapitalo balansine verte suskaidymo įsigaliojimo dieną?
3.13.	Ar teikiamo finansavimo bendrasis subsidijos ekvivalentas apskaičiuotas tinkamai, teikiama de minimis pagalba pagal De minimis reglamento 4 straipsnį yra skaidri?					(Nurodyti De minimis reglamento 4 straipsnio dalį, pagal kurią teikiama de minimis pagalba laikoma skaidria)
3.14.	Ar de minimis pagalba sumuojama pagal De minimis reglamento 5 straipsnio reikalavimus?
3.15.	Ar teikiama de minimis pagalba patenka į De minimis reglamento galiojimo laikotarpį?
4.	Ar teikiamas finansavimas atitinka De minimis reglamentą?
_____________________________________ (vertintojas)		____________ (parašas)		____________ (data)
Patikros peržiūra: □ Išvadai pritarti                               □ Išvadai nepritarti Pastabos:_______________________________________________________________________
______________________________________ (vadovas)		____________ (parašas)		____________ (data)

____________________

part_bcb64a32144045648af3fbca556db3fa_end