LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2013 M. GRUODŽIO 16 D. ĮSAKYMO NR. A1-692 „DĖL JAUNIMO GARANTIJŲ INICIATYVOS ĮGYVENDINIMO PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2014 m. lapkričio 27 d. Nr. A1-584

Vilnius

1. P a k e i č i u Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-692 „Dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

2. S k i r i u Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento Darbo rinkos skyriaus vyriausiąjį specialistą Valdą Maksvytį Jaunimo garantijų iniciatyvos koordinatoriumi Lietuvoje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė                                                Algimanta Pabedinskienė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro

2013 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-692

(Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro

2014 m. lapkričio 27  d. įsakymo Nr. A1- 584

redakcija)

JAUNIMO GARANTIJŲ INICIATYVOS ĮGYVENDINIMO PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planas (toliau – Planas) parengtas siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos Tarybos 2013 m. balandžio 22 d. rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo.

2. Plane pateikta esamos būklės analizė, išdėstyti tikslai, uždaviniai ir priemonės, nustatyti vertinimo kriterijai.

3. Plano tikslas – užtikrinti, kad visi nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys 15–29 metų amžiaus asmenys (toliau – jaunimas / jauni asmenys) per keturių mėnesių laikotarpį nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi užbaigimo (nutraukimo) gautų pasiūlymą dirbti, toliau mokytis (įskaitant pameistrystės profesinio mokymo organizavimo formą), atlikti stažuotę.

4. Plane vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme, Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.

II SKYRIUS

ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

5. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 617,2 tūkst. 14–29 metų amžiaus asmenų, tai sudarė 21 procentą visų šalies gyventojų. 14–29 metų amžiaus vaikinų buvo 16,8 tūkst. daugiau nei merginų. Daugiausiai 14–29 metų amžiaus asmenų, palyginti su visais savivaldybės gyventojais, buvo Rietavo (24,3 proc.), Šilalės r. (23,8 proc.) ir Pagėgių (23,6 proc.) savivaldybėse, mažiausiai – Visagino savivaldybėje (17,1 proc.). Iš viso 2013–2014 mokslo metų pradžioje šalies švietimo įstaigose mokėsi ar studijavo 552 tūkst. mokinių ir studentų. 65 proc. visų besimokančių gyventojų mokėsi bendrojo ugdymo, 27 proc. – aukštosiose ir 8 proc. – profesinio mokymo įstaigose.

6. Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2013 metais nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys jauni asmenys (toliau – NEET) sudarė 13,7 proc. visų jaunų asmenų Lietuvoje. 2012 m. Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliktoje Jaunimo problematikos tyrimų rezultatų palyginamojoje analizėje (toliau – tyrimas) pateikiami 14–29 metų amžiaus nedirbančių ir nesimokančių asmenų apklausos rezultatai. Apklausta 1615 šios tikslinės grupės atstovų (toliau – respondentai), iš jų 50,1 proc. – vyrai, 67,4 proc. gyveno mieste. Daugiau kaip pusė (55,2 proc.) respondentų buvo 24–29 metų amžiaus asmenys.

Tyrimo duomenimis, tik 33,6 proc. respondentų nedirbo mažiau nei 6 mėn., 48,7 proc. respondentų nedarbo trukmė buvo ilgesnė nei pusė metų, o 15 proc. respondentų visai neturėjo darbinės patirties. Vadinasi, yra didelė rizika prarasti pirmuosius darbinius įgūdžius jiems dar nesusiformavus ar nesustiprėjus. Nedarbo trukmė priklauso nuo amžiaus grupės: didėjant amžiui respondentų nedarbo trukmė ilgėjo.

7. Siekiant užtikrinti NEET atsiradimo prevenciją, reikia užtikrinti paslaugų jauniems asmenims prieinamumą, paslaugų lankstumą ir patrauklumą pagal jaunimo poreikius, jaunų asmenų motyvavimą ir parengimą imtis veiksmų sąmoningai ir atsakingai kurti asmeninį bei profesinį gyvenimą. Siekiant didesnio neaktyvaus NEET įtraukimo, reikia sudaryti sąlygas jauniems asmenims dalyvauti savanoriškoje veikloje ir įgyti asmeninių, socialinių, profesinių kompetencijų ir darbo patirties, taip padedant jiems pasirinkti profesiją, (re)integruotis į formaliojo švietimo sistemą ir (arba) į darbo rinką. Siekiant identifikuoti neaktyvius NEET ir skatinti juos dalyvauti prasmingoje ir turiningoje veikloje atsižvelgiant į jaunimo poreikius, atvirieji jaunimo centrai ir atvirosios jaunimo erdvės vadovaujasi atvirumo, prieinamumo, savanoriškumo, aktyvaus dalyvavimo bei orientavimosi į jaunimo socialinius poreikius principais, kurie numatyti Atvirų jaunimo centrų veiklos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-570 „Dėl Atvirų jaunimo centrų veiklos aprašo patvirtinimo“.

8. Per 2013 metus teritorinėse darbo biržose registravosi 106 tūkst. 16–29 metų amžiaus bedarbių (toliau – jauni bedarbiai), jie sudarė 35,4 proc. visų bedarbių. Iš jų įdarbinta 70 tūkst. (66 proc.), o 19 tūkst. (18 proc.) jaunų bedarbių dalyvavo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Per 2014 metų sausio–rugsėjo mėn. registravosi 71,4 tūkst. jaunų bedarbių ir jie sudarė 36,8 proc. visų bedarbių arba 4,4 procentinio punkto mažiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Iš jų įdarbinta 46,9 tūkst. (65,7 proc.), o 16,4 tūkst. (23,0 proc.) jaunų bedarbių dalyvavo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

Pastebėta, kad per pastaruosius 6 metus absolventų dalis tarp teritorinėse darbo biržose registruotų 16–24 metų amžiaus bedarbių didėja (nuo 23,5 proc. 2009 m. iki 32,8 proc. 2014 m. sausio–rugsėjo mėn.). Manytina, kad absolventams gana sunku savarankiškai integruotis į darbo rinką, todėl jie ieško pagalbos registruodamiesi darbo biržoje.

Pagal Lietuvos darbo biržos profiliuotą bedarbių aptarnavimo modelį, 2014 m. spalio 1 d. 69,1 proc. jaunų bedarbių buvo pasirengę, o 30,9 proc. – nepasirengę integruotis į darbo rinką. 2014 m. spalio 1 d. duomenimis, 39,7 proc. jaunų bedarbių neturėjo profesinės kvalifikacijos, todėl negalėjo konkuruoti darbo rinkoje, beveik 42,7 proc. jaunų bedarbių buvo pirmą kartą pradedantys darbinę veiklą, 5,1 tūkst. jaunimo tapo ilgalaikiais bedarbiais.

9. Taikant Plano priemones turi būti atsižvelgiama į tai, kokiai tikslinei grupei asmuo priskirtas, nuo to priklausytų jam siūlomų paslaugų bei priemonių paketas. Daugiausia dėmesio reikėtų skirti nepasirengusiems darbo rinkai nemotyvuotiems jauniems bedarbiams, kurie jau yra ilgalaikiai bedarbiai arba be papildomos pagalbos kyla grėsmė jais tapti. Įvertinus tai, kad ilgalaikiai bedarbiai yra viena socialiai pažeidžiamiausių visuomenės grupių ir jiems ypač didėja rizika tapti socialiai atskirtiems, o tai gali reikšti ir nutolimą nuo visos bendruomenės ir aktyvaus gyvenimo, pirmiausiai turėtų būti siekiama, kad jaunas asmuo netaptų ilgalaikiu bedarbiu. Siekiant mažinti ilgalaikį jaunimo nedarbą, turėtų būti taikomos motyvaciją skatinančios, socialinės ir psichologinės reabilitacijos paslaugos ir tik po jų siūloma dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse, formaliojo profesinio mokymo ar neformaliojo ugdymo programose.

Nekvalifikuotam jaunimui pirmiausiai reikėtų siūlyti mokytis pagal pirminio ar tęstinio profesinio mokymo programas, padedant įgyti darbo rinkoje paklausią kvalifikaciją. Pirmojo darbo ieškančiam jaunimui sunku integruotis į darbo rinką, nes darbdaviai linkę įdarbinti patirties jau turinčius darbuotojus, todėl subsidijos daliai darbo užmokesčio išlaidų kompensuoti paskatintų darbdavius įdarbinti jaunimą.

Svarbu skatinti jaunimo verslumą, teikiant konsultacijas apie verslo organizavimą, verslo liudijimo įsigijimo lengvatas bei paramą darbo vietai steigti. Išplečiant mokymo darbo vietoje apimtis, daugiau jaunimo atsirastų galimybė įgyti darbui reikalingų įgūdžių atliekant praktiką pas darbdavius studijų ar mokymosi metu.

III SKYRIUS

PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

10. Pirmasis Plano tikslas – jaunimo ankstyvoji intervencija ir aktyvumo skatinimas.

11. Uždaviniai pirmajam Plano tikslui pasiekti:

11.1. įvertinus esamą jaunimo ir darbo su jaunimu padėtį Lietuvoje, tobulinti darbo su jaunimu teisinį reglamentavimą;

11.2. gerinti profesinio orientavimo (karjeros) paslaugų prieinamumą ir kokybę, siekiant užtikrinti ankstyvą prevenciją ir aktyvumo skatinimą;

11.3. sukurti sistemas identifikuoti neaktyvų jaunimą ir Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo stebėsenai;

11.4. užtikrinti visapusiškų paslaugų teikimą tiek neaktyviam, tiek motyvuotam jaunimui;

11.5. ugdyti jaunimo verslumą bei skatinti savarankišką užimtumą.

12. Antrasis Plano tikslas – jaunimo integracijos į darbo rinką didinimas.

13. Uždaviniai antrajam Plano tikslui pasiekti:

13.1. tobulinti teisinį reglamentavimą, siekiant efektyvaus jaunimo integravimo į darbo rinką;

13.2. užtikrinti individualius jaunimo poreikius atitinkantį ir efektyvų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymą;

13.3. plėtoti valstybės, vietos savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų bei verslo subjektų bendradarbiavimą suteikiant jaunimui daugiau praktikos, stažuočių galimybių siekiant pritaikyti įgyjamus įgūdžius pagal darbo rinkos poreikius.

14. Priemonės Plano tikslams ir uždaviniams pasiekti numatytos Plano 1 priede.

IV SKYRIUS

PLANO ĮGYVENDINIMAS

15. Plano įgyvendinimą koordinuojanti institucija – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

16. Įgyvendinant Planą dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat siūloma dalyvauti socialiniams partneriams, jaunimo ir su jaunimu dirbančioms organizacijoms bei savivaldybių atstovams.

17. Plano priemonių finansavimo šaltiniai:

17.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos;

17.2. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos;

17.3. kitų finansavimo šaltinių lėšos.

18. Jaunimo garantijų iniciatyvos, finansuojamos Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšomis, įgyvendinančias institucijas ir įgyvendinimo tvarką nustato Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. A1-416 „Dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo tvarkos aprašo“.

19. Plano vertinimo kriterijai numatyti Plano 2 priede.

20. Plano priemonių vykdytojai Plano įgyvendinimo laikotarpiu kasmet iki sausio 15 d. ir liepos 15 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikia informaciją apie Plane numatytų priemonių vykdymą.

21. Planas gali būti tikslinamas atsižvelgiant į Plano stebėsenos rezultatus ir kompetentingų institucijų, verslo subjektų, jaunimo ar su jaunimu dirbančių nevyriausybinių organizacijų, profesinių sąjungų ir kitus siūlymus.

_____________________

Jaunimo garantijų iniciatyvos

įgyvendinimo plano

1 priedas

JAUNIMO GARANTIJŲ INICIATYVOS ĮGYVENDINIMO PLANO PRIEMONĖS 2014–2020 M.

Tikslas, uždavinys, priemonė	Tikslinė grupė	Siekiamas rezultatas	Įgyvendinimo terminas	Vykdytojas	Finansavimo šaltiniai  (Eur^[1])
					JUI lėšos^[2]	Kiti finansa-vimo šaltiniai	Iš jų
							ES lėšos
1. Tikslas – jaunimo ankstyvoji intervencija ir aktyvumo skatinimas
1.1.Uždavinys – įvertinus esamą jaunimo ir darbo su jaunimu padėtį Lietuvoje, tobulinti darbo su jaunimu teisinį reglamentavimą
1.1.1. Išanalizuoti esamą situaciją dėl darbo su jaunimu reglamentavimo ir pateikti teisės aktų, reglamentuojančių darbą su jaunimu, projektus	14–29 m. nesimokantys, nedirbantys ir mokymuose nedalyvaujan-tys asmenys	Reglamentuotas darbas su jaunimu ir įdiegti reikalingi instrumentai darbui su jaunimu vykdyti ir plėtoti Lietuvoje	2014–2015 m.	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Jaunimo reikalų departamentas)	0	0	0
1.2.Uždavinys – gerinti profesinio orientavimo (karjeros) paslaugų prieinamumą ir kokybę, siekiant užtikrinti ankstyvą prevenciją ir aktyvumo skatinimą
1.2.1. Plėtoti profesinio orientavimo paslaugų tinklą	15–29 m. asmenys	Profesinio orientavimo paslaugos teikiamos kiekvienoje savivaldybėje	2016 m.	Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža)	0	0	0
1.2.2. Plėtoti mokinių profesinį orientavimą organizuojant profesinį veiklinimą	14–18 m. bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai	Mokiniams padedama aktyviai pažinti įvairias užimtumo sritis, profesijų ypatumus ir karjeros galimybes, kaupti darbo patirtį, ugdytis profesinę motyvaciją bei planuoti būsimą karjerą	2014–2015 m.	Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras	0	1 448 100	1 448 100
1.2.3. Sukurti savarankiško informavimo ir orientavimo karjerai el. paslaugas	15–29 m. asmenys	Sudarytos sąlygos jaunimui naudojant interneto technologijas padėti apsispręsti dėl profesijos. Asmenims, neturintiems kompiuterio ir interneto, įrengta savarankiško orientavimo karjerai viešosios prieigos kompiuterinė sistema teritorinėse darbo biržose ir jaunimo darbo centruose	2017 m.	Lietuvos darbo birža	0	1 563 948	0
1.2.4. Stiprinti aukštųjų mokyklų studentų sąmoningumą ugdant gebėjimus, kurių reikia savarankiškai kurti savo karjerą, atsakingai valdyti ir įsitvirtinti nuolat kintančioje darbo rinkoje	18–29 m. aukštųjų mokyklų studentai	Užtikrintas aukštos kokybės karjeros valdymo paslaugų ir absolventų karjeros stebėsenos prieinamumas, plėtotė ir tęstinumas	2014–2015 m.	Vilniaus universitetas su partneriais	0	724 050	724 050
1.2.5. Teikti karjeros paslaugas studentams	18–29 m. aukštųjų mokyklų studentai	Studentų karjeros planavimas ir ugdymas karjerai vykdomas palaikant ir plėtojant Karjeros centrus, karjeros paslaugos integruotos į studentų praktikos organizavimo sistemą	2016–2020 m.	Vilniaus universitetas su partneriais	0	1 448 100	1 448 100
1.3.Uždavinys – sukurti sistemas identifikuoti neaktyvų jaunimą ir Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo stebėsenai
1.3.1. Sukurti informacinę ir stebėsenos sistemą, kurią naudojant būtų galima nustatyti 14–29 m. jaunus asmenis, kurie nesimoko, nedirba ir nėra registruoti Lietuvos darbo biržoje, numatant sąsajas tarp egzistuojančių registrų / informacinių ir stebėsenos sistemų	14–29 m. asmenys, kurie nesimoko, nedirba ir nėra registruoti darbo biržoje	Identifikuojami nesimokantys, nedirbantys ir neregistruoti darbo biržoje jauni žmonės, siekiant skatinti jų aktyvumą ir integraciją į švietimo sistemą ar darbo rinką	2015–2018 m.	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	0	1 378 591	1 378 591
1.3.2. Sukurti Jaunimo garantijų iniciatyvos stebėsenos sistemą	-	Užtikrinta jaunimui taikomų priemonių stebėsena	2014–2015 m.	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža, Jaunimo reikalų departamentas	0	405 468	405 468
1.4. Uždavinys – užtikrinti visapusiškų paslaugų teikimą tiek neaktyviam, tiek motyvuotam jaunimui
1.4.1. Teikti socialines, pedagogines, psichologines ir motyvavimo paslaugas neaktyviam jaunam žmogui jaunimo ir su jaunimu dirbančiose organizacijose	15–29 m. neaktyvūs asmenys	Plėtojamos paslaugos jauniems žmonėms, siekiant užtikrinti sklandų jaunų žmonių perėjimą po nedarbo laikotarpio, neveiklumo ar mokymosi / studijų į darbo rinką ir (ar) švietimo sistemą	2015–2018 m.	Jaunimo reikalų departamentas	3 619 961	0	0
1.4.2. Įgyvendinti Intensyvios ilgalaikės pagalbos nedirbančiam ir nesimokančiam jaunimui programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. A1-169 „Dėl Intensyvios ilgalaikės pagalbos nedirbančiam ir nesimokančiam jaunimui programos patvirtinimo“	16–29 m. asmenys, kurie nedirba, nesimoko ir nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse	Įgyvendinta ir patobulinta Socialinės reabilitacijos ir paruošimo užimtumui darbo rinkoje programa, skatinanti jaunimo motyvaciją integruotis į darbo rinką ir (ar) švietimo sistemą	2015–2018 m.	Lietuvos darbo birža	14 941 207	0	0
1.4.3. Įgyvendinti priemones, skirtas ugdyti motyvuotų jaunų bedarbių papildomus gebėjimus ir kompetencijas	16–29 m. bedarbiai	Padidintos jaunų ir motyvuotų bedarbių galimybės integruotis į darbo rinką, suteikiant trūkstamus gebėjimus ir kompetencijas	2015–2018 m.	Lietuvos darbo birža	2 085 264	0	0
1.4.4. Įgyvendinti Nacionalinę jaunimo savanoriškos veiklos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. A1-73 „Dėl Nacionalinės jaunimo savanoriškos veiklos programos patvirtinimo“	16–29 m. nedirbantys asmenys	Sudarytos sąlygos jauniems žmonėms dalyvauti savanoriškoje veikloje ir įgyti asmeninių, socialinių, profesinių kompetencijų ir darbo patirties, taip padedant jiems pasirinkti profesiją, reintegruotis į formaliojo švietimo sistemą ar pasirengti integruotis į darbo rinką	2015–2018 m.	Jaunimo reikalų departamentas su partneriais	1 725 556	0	0
1.4.5. Sukurti specializuotą svetainę su el. paslaugomis mobiliesiems įrenginiams (išmaniajam telefonui, planšetiniam kompiuteriui)	16–29 m. asmenys	Sudaryta galimybė prisijungti ir naudotis Lietuvos darbo biržos informacinės sistemos teikiamomis el. paslaugomis išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu	2015 m.	Lietuvos darbo birža	0	173 772	173 772
1.5. Uždavinys – ugdyti jaunimo verslumą bei skatinti savarankišką užimtumą
1.5.1. Teikti „Pirmųjų verslo metų krepšelius“	Asmenys iki 29 m.	Teikiamos subsidijuojamos verslo pradžios konsultacijos, siekiant pradėjusiam savo verslą jaunimui suteikti reikalingų žinių ir vesti mokymus verslo pradžios klausimais (verslo registravimas, darbo sauga, darbo teisė, mokesčiai, buhalterija, rinkodara, strateginis valdymas ir kt.)	2014–2015 m.	Ūkio ministerija, VšĮ „Versli Lietuva“	0	548 425	548 425
1.5.2. Organizuoti verslumo skatinimo renginius regionuose	Asmenys iki 29 m.	Organizuojami verslumo skatinimo renginiai, orientuojantis į tikslinius regionus, siekiant motyvuoti jaunimą įgyvendinti savo verslo idėjas, suteikti tam reikalingą pasitikėjimą, skleisti informaciją apie galimybes rasti ir gauti visokeriopą paramą pradedant verslą	2014–2015 m.	Ūkio ministerija, VšĮ „Versli Lietuva“	0	275 139	275 139
1.5.3. Įgyvendinti savarankiško užimtumo rėmimo priemonę, padedant jaunimui steigti darbo vietas sau	16–29 m. bedarbiai	Suteiktos subsidijos darbo vietai steigti	2015–2017 m.	Lietuvos darbo birža	0	13 322 521	0
2. Tikslas – jaunimo integracijos į darbo rinką didinimas
2.1. Uždavinys – tobulinti teisinį reglamentavimą, siekiant efektyvaus jaunimo integravimo į darbo rinką
2.1.1. Parengti Užimtumo rėmimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimus	16–29 m. asmenys	Parengti Užimtumo rėmimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimai, atsižvelgiant į naujo socialinio modelio rekomendacijas ir kitus pasiūlymus, siekiant efektyvinti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymą bei numatant naujas priemones	2014–2015 m.	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža	0	0	0
2.1.2. Parengti Profesinio mokymo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimus	Besimokan-tieji profesinio mokymo sistemoje	Sudarytos sąlygos pameistrystės profesinio mokymo organizavimo formos plėtotei	2014–2015 m.	Švietimo ir mokslo ministerija	0	0	0
2.1.3. Papildyti Mokslo ir studijų įstatymą įteisinant aukštųjų mokyklų studentų papildomos praktikos galimybę	18–29 m. aukštųjų mokyklų studentai	Sudarytos galimybės studijuojantiems studijų laikotarpiu įgyti darbo įgūdžių ir padidinti savo konkurencines galimybes pereinant į darbo rinką	2015 m.	Švietimo ir mokslo ministerija	0	0	0
2.1.4. Įvertinti ir patobulinti Lietuvos darbo biržos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, užtikrinant Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą	16–29 m. asmenys	Patobulinta Lietuvos darbo biržos veikla įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvos priemones	2015–2016 m.	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža	0	0	0
2.2. Uždavinys – užtikrinti individualius jaunimo poreikius atitinkantį ir efektyvų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymą
2.2.1. Įgyvendinti jaunimo pasirengimo darbo rinkai ir užimtumo didinimo programas (profesinis mokymas, remiamasis įdarbinimas, teritorinis judumas ir kt.)	16–29 m. bedarbiai	Suteikta pagalba įgyti ar tobulinti kvalifikaciją arba (ir) įgyti kompetencijų, įgyti darbo įgūdžių tiesiogiai darbo vietoje	2015–2018 m.	Lietuvos darbo birža	46 801 978	0	0
2.3. Uždavinys – plėtoti valstybės, vietos savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų bei verslo subjektų bendradarbiavimą suteikiant jaunimui daugiau praktikos, stažuočių galimybių siekiant pritaikyti įgyjamus įgūdžius pagal darbo rinkos poreikius
2.3.1. Formuoti mokinių ir studentų, pageidaujančių dirbti ar savanoriauti, atlikti praktiką vasaros metu, duomenų banką ir informuoti apie tai darbdavius ir jaunimo ar su jaunimu dirbančias organizacijas	14–29 m. asmenys	Formuojami jaunų žmonių socialiniai įgūdžiai, padedantys integruotis į darbo rinką, ugdoma motyvacija dirbti	2014–2020 m.	Lietuvos darbo birža, savivaldybės, jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos	0	28 962	0
2.3.2. Plėtoti praktikos galimybes realiose darbo vietose, kurti finansines paskatas studentų praktikai įmonėse ir organizacijose, sudaryti sąlygas ugdyti jaunimo verslumą	18–29 m. aukštųjų mokyklų studentai	Sudarytos sąlygos studentams įgyti kuo daugiau praktinių įgūdžių realiose darbo vietose ir verslumo kompetencijų	2015–2020 m.	Švietimo ir mokslo ministerija, verslo asocijuotos struktūros ir šakinės asociacijos	0	3 475 440	3 475 440
2.3.3. Įgyvendinti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas	Besimokantys suaugusieji nuo 18 m.	Aukštosios mokyklos kartu su neformaliojo švietimo teikėjais, bendradarbiaudamos su darbdaviais ir kitais socialiniais partneriais, parengs ir įgyvendins neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, suteikiančias darbo rinkoje reikalingų bendrųjų ir praktinių darbo įgūdžių	2014–2016 m.	Švietimo ir mokslo ministerija	0	289 620	0
2.3.4. Įgyvendinti Europos socialinio fondo finansuojamą projektą „Profesinis mokymas pameistrystės forma darbo rinkos mokymo centruose“	900 mokinių (teikiant prioritetą jaunimui), besimokan-čių 5 darbo rinkos mokymo centruose	Išbandyta pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma ir parengtos rekomendacijos dėl susijusių teisės aktų keitimų	2014–2015 m.	5 darbo rinkos mokymo centrai	0	724 050	724 050

_____________________

Jaunimo garantijų iniciatyvos

įgyvendinimo plano

2 priedas

JAUNIMO GARANTIJŲ INICIATYVOS ĮGYVENDINIMO PLANO VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖS

Eil. Nr.	Vertinimo kriterijaus pavadinimas	Vertinimo kriterijaus reikšmės
		2013 m.	2018 m.	2020 m.
1.	Vidutinė metinė jaunų bedarbių iki 29 m. dalis nuo 16–29 m. asmenų, procentais	7,6	5,2	4,5
2.	Nekvalifikuotų jaunų bedarbių iki 29 m. dalis nuo visų jaunų bedarbių metų pradžioje, procentais	40,8	38	35
3.	Įdarbintų jaunų bedarbių iki 29 m. dalis nuo registruotų jaunų bedarbių, procentais	65,5	68	70
4.	15–29 metų nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių asmenų, dalyvavusių Jaunimo užimtumo iniciatyvos (toliau – JUI) remiamoje intervencijoje, skaičius	-	35 000	45 000
5.	Bedarbių dalyvių, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje, dalis procentais	70	75	75
6.	Bedarbių dalyvių, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės, dalis procentais	45	50	50
7.	Bedarbių dalyvių, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, dalis procentais	45	50	50
8.	Ilgalaikių bedarbių dalyvių, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje, dalis procentais	45	50	50
9.	Ilgalaikių bedarbių dalyvių, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės, dalis procentais	30	32	32
10.	Ilgalaikių bedarbių dalyvių, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, dalis procentais	25,4	26	26
11.	Nestudijuojančių ir nesimokančių neaktyvių dalyvių, kurie baigė dalyvauti JUI remiamoje intervencijoje, dalis procentais	30	35	35
12.	Nestudijuojančių ir nesimokančių neaktyvių dalyvių, kurie baigę dalyvavimą gavo pasiūlymą dėl darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės, dalis procentais	24	30	30
13.	Nestudijuojančių ir nesimokančių neaktyvių dalyvių, kurie baigę dalyvavimą pradėjo mokytis, įgijo kvalifikaciją arba pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, dalis procentais	8,5	10	10
14.	Dalyvių, kurie baigę dalyvavimą po šešių mėnesių tęsia mokymąsi, dalyvauja kvalifikaciją suteikiančiose mokymo programose, mokyme per pameistrystę ar atlieka stažuotę, dalis procentais	8,9	16	16
15.	Dalyvių, kurie baigę dalyvavimą po šešių mėnesių dirba, dalis procentais	36,8	44	44
16.	Dalyvių, kurie baigę dalyvavimą po šešių mėnesių savarankiškai dirba, dalis procentais	7	9	9

_____________________

---

[1] Iki 2014 m. gruodžio 31 d. sumos eurais išreiškiamos litais pagal nustatytą neatšaukiamą euro ir lito kursą.

[2] Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšos apskaičiuotos kartu su kofinansavimu.