LIETUVOS RESPUBLIKOS
RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS
TARYBA
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS DIREKTORIAUS 2020 M. SAUSIO 29 D. ĮSAKYMO NR. 1V-139 „DĖL GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO VEIKLŲ APSKAITOS ATSKYRIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2025 m. kovo 18 d. Nr. TN-156
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. 1V-139 „Dėl Geležinkelių transporto veiklų apskaitos atskyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija (Geležinkelių transporto veiklų apskaitos atskyrimo tvarkos aprašas nauja redakcija nedėstomas):
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS
TARYBA
NUTARIMAS
DĖL GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO VEIKLŲ APSKAITOS ATSKYRIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 71 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 6 dalies 1 punktu ir įgyvendindama 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos taryba nutaria:
2. Pakeisti nurodytu įsakymu patvirtintą Geležinkelių transporto veiklų apskaitos atskyrimo tvarkos aprašą:
2.1. Papildyti 3.21 papunkčiu:
2.2. Papildyti 3.51 papunkčiu:
„3.51. Pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų paskirstymo kriterijus (toliau – paskirstymo kriterijus) – veiksnys, kuriuo vadovaujantis pagal priežastingumo ryšį konkrečios pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų sumos yra priskiriamos galutinėms paslaugoms, verslo vienetams arba pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų kaupimo centrams.“
2.3. Pakeisti 3.7 papunktį ir jį išdėstyti taip:
2.4. Papildyti 3.101 papunkčiu:
2.5. Pakeisti 3.14 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„3.14. Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Kodekse, Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, 2017 m. lapkričio 22 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2017/2177 dėl galimybės naudotis geležinkelių paslaugų įrenginiais ir su geležinkeliais susijusiomis paslaugomis, Lietuvos finansinės atskaitomybės standartuose, Tarptautiniuose finansinės atskaitomybės standartuose.“
2.6. Pakeisti 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4. Visi Apraše nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – Tarnyba) teikiami dokumentai turi atitikti Tarnybos darbo reglamento, patvirtinto Tarnybos tarybos 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. TN-35 „Dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos darbo reglamento patvirtinimo“, (toliau – Darbo reglamentas) reikalavimus ir turi būti pateikiami Darbo reglamente numatytais būdais.“
2.7. Pakeisti 6.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„6.1. priežastingumo principą – ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pajamas, išlaidas, turtą ir (ar) įsipareigojimus turi tiesiogiai priskirti arba netiesiogiai (naudojant paskirstymo kriterijus) paskirstyti verslo vienetams ir galutinėms paslaugoms atitinkamai pagal veiklas, kurios sudarė sąlygas tų pajamų uždirbimui, išlaidų susiformavimui, turto įsigijimui ir (ar) įsipareigojimų atsiradimui;“.
2.8. Pakeisti 6.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
2.9. pakeisti 6.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„6.3. objektyvumo principą – ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pajamas, išlaidas, turtą ir (ar) įsipareigojimus turi priskirti ar paskirstyti nešališkai, nesiekdamas iškreipti bet kurios galutinės paslaugos, verslo vieneto ataskaitinio laikotarpio rezultatų (pelno ar nuostolių) ir paveikti apskaitos atskyrimo informacijos gavėjų priimamų sprendimų;“.
2.10. Pakeisti 6.5 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„6.5. skaidrumo principą – ataskaitinio laikotarpio pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų priskyrimą ar paskirstymą verslo vienetams ir galutinėms paslaugoms ūkio subjektas turi atlikti taip, kad kiekviename pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų priskyrimo ar paskirstymo etape bei ataskaitinio laikotarpio ataskaitose būtų galimybė aiškiai, skaidriai ir nesudėtingai identifikuoti pajamas, išlaidas, turtą ir (ar) įsipareigojimus pagal verslo vienetus ir galutines paslaugas. Ūkio subjektas turi užtikrinti duomenų apskaitos atskyrimo sistemoje teisingumą, tikrumą bei įvedimą laiku; laikoma, kad skaidrumo principas nepažeidžiamas, jei, vadovaujantis priežastingumo principu, pajamos, išlaidos, turtas ir (ar) įsipareigojimai verslo vienetams ir galutinėms paslaugoms priskiriami tiesiogiai ar iš bet kurio pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų paskirstymo etapo;“.
2.11. Pakeisti 8.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„8.2. paskirstymo kriterijų sąrašas, kuriame turi būti nurodyta kiekvieno paskirstymo kriterijaus ekonominė prasmė, panaudojimas bei kiekvieno paskirstymo kriterijaus skaitinių reikšmių kaupimo periodiškumas (pvz., nuolat, savaitė, mėnuo, ketvirtis) ir vieta, kurioje jos yra kaupiamos (pvz., atitinkamos informacinės sistemos, registrai, tam tikro padalinio tvirtinami dokumentai, ataskaitos ir pan.), bei vidaus kontrolės procedūros, užtikrinančios šių paskirstymo kriterijų teisingumą;“.
2.12. Pakeisti 8.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„8.3. pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų priskyrimo ar paskirstymo verslo vienetams schema, kurioje turi būti nurodyti ūkio subjekto naudojami kaupimo centrai ir jų tarpusavio sąsajos; schema turi leisti aiškiai ir nedviprasmiškai identifikuoti visus pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų priskyrimo ir paskirstymo verslo vienetams etapus (lygmenis) bei pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų priskyrimo ir paskirstymo ūkio subjekto pasirinktu būdu logiką;“.
2.13. Pakeisti 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12. Siekiant apskaičiuoti vidinius pervedimus, ūkio subjektas privalo apskaitos atskyrimo sistemoje išskirti visas atliekamas vidaus veiklas (išskiriant pagrindines ir pagalbines vidaus veiklas), šių veiklų išlaidas. Nustatant vidaus veiklų apimtį, detalumą ir skaičių, ūkio subjektas turi atsižvelgti į teikiamų galutinių paslaugų specifiką.“
2.14. Pakeisti 13.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„13.4. apskaičiuojamas konkrečios vidaus veiklos panaudojimo koeficientas, parodantis, kokiu mastu tam tikra vidaus veikla yra atliekama konkrečiai galutinei paslaugai teikti; vidaus veiklos panaudojimo koeficientai turi būti nustatyti pagal faktinį suteiktų galutinių paslaugų kiekį, naudojant ataskaitinio laikotarpio statistinius duomenis;“.
2.15. Pakeisti IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2.16. Pakeisti 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.17. Pakeisti 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15. Ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pajamas turi tiesiogiai priskirti galutinėms paslaugoms, remdamasis didžiosios knygos sąskaitų informacija. Jeigu ataskaitinio laikotarpio pajamų negalima tiesiogiai priskirti galutinėms paslaugoms, pajamos paskirstomos naudojant paskirstymo kriterijus Aprašo 19 ir 20 punktuose nustatyta tvarka.“
2.18. Pakeisti 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16. Ūkio subjektas visas viešąsias lėšas, Europos Sąjungos fondų lėšas, kompensacijas, dotacijas ir (ar) subsidijas (toliau kartu ir kiekvienas atskirai – kompensacijos), gautas dėl patirtų galutinių paslaugų teikimo išlaidų, turi priskirti galutinėms paslaugoms pagal kompensacijų registravimo finansinėje apskaitoje faktą (metiniame ataskaitų rinkinyje aiškiai išskiriant gautas kompensacijas ir jų gavimo laikotarpį).“
2.19. Pakeisti 17 punktą ir jį išdėstyti taip:
„17. Ūkio subjekto išlaidos, priskirtos galutinei paslaugai, turi būti suskirstytos į šias kategorijas:
17.1. tiesiogines išlaidas ir, tik jei išlaidų negalima priskirti tiesioginių išlaidų kategorijai, jos priskiriamos Aprašo 17.2 ar 17.3 papunkčiuose nurodytoms išlaidų kategorijoms;
17.2. netiesiogines išlaidas, kurios, naudojant paskirstymo kriterijus Aprašo 19 ir 20 punktuose nustatyta tvarka, turi būti priskirtos toms galutinėms paslaugoms, kurios netiesiogiai bendrai lėmė tų išlaidų atsiradimą (susiformavimą), užtikrinant Aprašo 6 punkte nurodytų principų laikymąsi;
2.20. Pakeisti 18 punktą ir jį išdėstyti taip:
„18. Ūkio subjektas turtą ir (ar) įsipareigojimus turi tiesiogiai priskirti galutinėms paslaugoms pagal tai, kurioms galutinėms paslaugoms teikti ataskaitiniu laikotarpiu tas turtas buvo naudojamas ir (ar) tie įsipareigojimai buvo reikalingi. Jeigu turto ir (ar) įsipareigojimų negalima tiesiogiai priskirti galutinėms paslaugoms, turtas ir (ar) įsipareigojimai paskirstomi naudojant paskirstymo kriterijus Aprašo 19 ir 20 punktuose nustatyta tvarka.“
2.21. Papildyti 181 punktu:
„181. Ūkio subjektui, skirstančiam ilgalaikio turto vertę, Aprašo 9.1–9.4 ir 9.6 papunkčiuose nurodytų verslo vienetų galutinėms paslaugoms draudžiama priskirti:
181.5. ilgalaikio turto vertės pokytį dėl turto perkainojimo, atlikto pagal Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų arba Lietuvos finansinės atskaitomybės standartų reikalavimus;
181.6. ilgalaikio turto vertės dalį, sukurtą už negrąžintinas Europos Sąjungos fondų, dotacijų, subsidijų ir kitas viešąsias lėšas;
2.22. Pakeisti 19 punktą ir jį išdėstyti taip:
„19. Pajamos, išlaidos, turtas ir (ar) įsipareigojimai, kurių negalima tiesiogiai priskirti galutinėms paslaugoms, sudarančioms verslo vienetus, turi būti paskirstomi galutinėms paslaugoms naudojant paskirstymo kriterijus, laikantis Aprašo 6 punkte nurodytų principų. Paskirstymo kriterijai turi atspindėti priežastingumo ryšį tarp kiekvieno skirstomo pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų straipsnio ir to pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimo straipsnio, kuriam yra priskiriama tam tikra suma, būti ekonomiškai ir logiškai pagrįsti bei nustatyti nediskriminaciniais pagrindais.“
2.23. Pakeisti 20 punktą ir jį išdėstyti taip:
„20. Paskirstymo kriterijų skaitinės reikšmės turi būti pagrįstos periodiškai fiksuojama informacija. Jei paskirstymo kriterijų skaitinės reikšmės nustatomos taikant atranką (formuojant tam tikrą imtį), tokia atranka (imties formavimas) turi būti reprezentatyvi, atliekama atsitiktine tvarka, atitinkanti Aprašo 6.3 papunktyje nurodytą objektyvumo principą ir užtikrinanti ne didesnę nei 1 procento paklaidą esant 95 procentų patikimumo lygiui. Jei dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti šiame punkte nurodytų atrankos reikalavimų, ūkio subjektas privalo Sistemos apraše aiškiai išskirti paskirstymo kriterijus, kurių skaitinės reikšmės nustatomos pagal atranką, neatitinkančią šiame punkte nurodytų reikalavimų, ir nurodyti tokios atrankos pasirinkimo priežastis ir pagrindimą.“
2.25. Papildyti 21.61 papunkčiu:
2.26. Pakeisti 21.7 papunktį ir jį išdėstyti taip:
2.27. Pakeisti 22 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.28. Pakeisti 24 punktą ir jį išdėstyti taip:
„24. Jei teisės aktai reguliuoja užmokesčio už teikiamas galutines paslaugas dydį ir į šį užmokestį pagal teisės aktus gali būti įtraukiamas pagrįstas pelnas, tuomet pagrįstas pelnas turi būti priskirtas ar paskirstytas galutinėms paslaugoms pagal atitinkamos galutinės paslaugos teikimui naudojamo kapitalo apimtį.“
2.29. Papildyti 241–249 punktais:
„241. Pagrįstas pelnas apskaičiuojamas pagal formulę:
PP = K × KK,
kur:
PP – pagrįstas pelnas;
K – veikloje naudojamo nuosavo kapitalo apimtis;
KK – kapitalo kaina.
242. Veikloje naudojamo nuosavo kapitalo apimtis apskaičiuojama pagal formulę:
K = FA + CA – LL – CL – PR–FATFAS,
kur:
K – veikloje naudojamo nuosavo kapitalo apimtis;
FA – veikloje naudojamas ilgalaikis turtas;
CA – trumpalaikis turtas;
LL – ilgalaikiai įsipareigojimai;
CL – trumpalaikiai įsipareigojimai;
PR – atidėjiniai, jei jie nėra ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų dalis;
FATFAS – išsinuomoto ilgalaikio turto, kuris vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais yra apskaitomas kaip ilgalaikis turtas, vertė.
243. Kapitalo kaina apskaičiuojama kaip vidutinė svertinė kapitalo kaina (angl. Weighted Average Cost of Capital (WACC)) pagal šią formulę:
WACC = RE × 1/(1-t) × E / (E + D) + RD × D / (E + D),
kur:
WACC – vidutinė svertinė kapitalo kaina;
RE – nuosavo kapitalo kaina (proc.);
t – Lietuvoje taikomas pelno mokesčio tarifas, vieneto dalimis;
E – faktinė nuosavo kapitalo vertė, o E /(E + D) parodo, kokią ūkio subjekto vertės (E+D) dalį sudaro nuosavas kapitalas;
RD – skolino kapitalo kaina (proc.);
D – faktinė skolinto kapitalo vertė, o D/(E+D) parodo, kokią ūkio subjekto vertės (E+D) dalį sudaro skolintas kapitalas.
244. Nuosavo kapitalo kaina (RE) apskaičiuojama pagal formulę:
RE = RF + β × RNKRP,
kur:
RE – nuosavo kapitalo kaina (proc.);
RF – nerizikingų investicijų grąžos norma (proc.);
β – beta koeficientas, rodantis ūkio subjekto sisteminę riziką, palyginti su vidutine bendrove rinkoje, vieneto dalimis;
RNKRP – nuosavo kapitalo rizikos priedas (proc.).
245. Nerizikingų investicijų grąžos norma (RF) atitinka 10 metų ir artimos trukmės (t. y. ne trumpesnės nei 3468 dienų) (toliau – bazinis laikotarpis) Lietuvos banko skelbiamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) eurais aukcionų, vykusių per paskutinius 12 mėnesių iki einamųjų metų gegužės 1 d., vidutinio svertinio pelningumo (pagal patenkintas paraiškas) aritmetinį vidurkį, proc. Jei per paskutinius 12 mėnesių iki einamųjų metų gegužės 1 d. nebuvo VVP aukcionų, kuriuose buvo patenkintos bazinio laikotarpio VVP paraiškos, nerizikingų investicijų grąžos norma atitinka artimiausios baziniam laikotarpiui trukmės (bazinis laikotarpis mažinamas vienerių metų intervalu tol, kol nustatomas laikotarpis, kurio metu buvo įvykusių VVP aukcionų, t. y. pirmu etapu vertinama 9 metų ir artimos trukmės patenkintos paraiškos, jei nebuvo tokio laikotarpio patenkintų paraiškų, tuomet vertinama 8 metų ir artimos trukmės, ir t. t., kol atrandami įvykę aukcionai) VVP eurais aukcionų, vykusių per paskutinius 12 mėnesių iki einamųjų metų gegužės 1 d., proc., vidutinio svertinio pelningumo (pagal patenkintas paraiškas) aritmetinį vidurkį, proc.
246. Nuosavo kapitalo rizikos priedas (RNKRP) apskaičiuojamas pagal formulę:
RNKRP = RM – RF,
kur:
RNKRP – nuosavo kapitalo rizikos priedas;
RM – vidutinė rinkos pelno norma (proc.), kuri pagal vertybinių popierių Nasdac Baltic biržos skelbiamą Lietuvos rinkos indeksą apskaičiuojama kaip Lietuvos vertybinių popierių rinkos gerai diversifikuoto portfelio 5 metų vidutinė metinė pelno norma;
RF – nerizikingų investicijų grąžos norma (proc.).
247. Beta koeficientas (β) apskaičiuojamas pagal formulę:
β = βu×(1+(1-t) × (D/E)),
kur:
β – beta koeficientas;
βu – finansinio sverto neturinti β (angl. unlevered beta), vieneto dalimis, nustatoma kaip viešai prieinamoje A. Damodaran duomenų bazėje skelbiama Europos valstybių geležinkelių transporto (angl. transportation (railroads)) veiklos finansinio sverto neturinti beta;
t – Lietuvoje taikomas pelno mokesčio tarifas, vieneto dalimis;
D – skolinto kapitalo vertė, Eur;
E – nuosavo kapitalo vertė, Eur.
248. Skolinto kapitalo kaina (RD) turi atspindėti rinkoje nusistovėjusią palūkanų normą, už kurią ūkio subjektas ataskaitiniu laikotarpiu gavo ar galėjo gauti ilgalaikę (ne trumpesniam nei 5 metų laikotarpiui) paskolą.
2.30. Pakeisti 25 punktą ir jį išdėstyti taip:
2.31. Pakeisti 26 punktą ir jį išdėstyti taip:
„26. Tarnybos prašymu, ūkio subjektas privalo per Tarnybos nustatytą protingą, ne trumpesnį nei 5 darbo dienų, terminą pateikti Tarnybai informaciją apie apskaitos atskyrimo sistemoje naudojamus pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų priskyrimo ir paskirstymo metodus, principus, taisykles ir (ar) kitą su apskaitos atskyrimu susijusią informaciją.“
2.32. Pakeisti 27.8 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„27.8. kiekvienam pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų priskyrimo ar paskirstymo verslo vienetams etapui suformuotas išklotines (matricas) su ataskaitinio laikotarpio duomenimis, kuriose pateikiama išsami informacija apie tai, kokios pajamos, išlaidos, turtas ir (ar) įsipareigojimai yra skirstomi, kuo remiantis yra atliekamas šis skirstymas, kokiam kaupimo centrui ar galutinei paslaugai pajamos, išlaidos, turtas ir (ar) įsipareigojimai yra priskiriami. Suformuotos išklotinės (matricos) turi leisti aiškiai ir nedviprasmiškai identifikuoti visus pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų priskyrimo ir paskirstymo verslo vienetams etapus (lygmenis) bei pajamų, išlaidų, turto ir (ar) įsipareigojimų priskyrimo ir paskirstymo pasirinktuoju būdu ekonominę logiką;“.
2.33. Pakeisti 27.13 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„27.13. ūkio subjekto metinių finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą, jei jis nėra viešai paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka. Jei ūkio subjektas priklauso įmonių grupei, taip pat turi būti pateikti kitų įmonių grupės dalyvių metinių finansinių ataskaitų rinkiniai bei įmonių grupės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys, sudarytas pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą, jei jie nėra viešai paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka;“.
2.34. Pakeisti 28 punktą ir jį išdėstyti taip:
„28. Ūkio subjektai, nenurodyti Aprašo 27 punkte, metinį ataskaitų rinkinį privalo Tarnybai pateikti tik Tarnybos prašymu ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, išskyrus šiame punkte numatytą atvejį. Tuo atveju, jei Tarnybos prašymas pateikti metinį ataskaitų rinkinį pateikiamas anksčiau nei einamojo ataskaitinio laikotarpio penktojo mėnesio pirma diena, metinis ataskaitų rinkinys turi būti pateiktas Aprašo 27 punkte nurodytais terminais.“
3. Nustatyti, kad: