III SKYRIUS
LEIDIMŲ LAIDOTI VEIKIANČIOSE IR RIBOTO LAIDOJIMO KAPINĖSE IŠDAVIMAS, KAPAVIEČIŲ SKYRIMAS
5. Rašytinį leidimą laidoti Šiaulių miesto viešosiose kapinėse pagal Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“, priede pateiktą Leidimo laidoti formą išduoda Šiaulių miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) vykdomoji institucija arba jos įgalioti asmenys.
6. Kapavietės skiriamos ir leidimai laidoti išduodami neatlygintinai.
7. Nauja kapavietė skiriama ir rašytinis leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus prašymą išduoti leidimą laidoti (Aprašo 1 priedas) ir medicininį mirties liudijimą.
8. Leidimas laidoti esamoje (turimoje) kapavietėje išduodamas kapavietę prižiūrinčiam asmeniui ar, esant jo rašytiniam sutikimui, kitam laidojančiam asmeniui, pateikusiam kapinių prižiūrėtojui medicininį mirties liudijimą, prašymą išduoti leidimą laidoti ir anksčiau šioje kapavietėje palaidoto asmens mirties liudijimą (liudijimo nuorašą) arba pažymą apie mirties įregistravimą, išduotą civilinės metrikacijos įstaigos, arba medicininį mirties liudijimą. Tais atvejais, kai kapavietę prižiūrintis asmuo prašymo išduoti leidimą laidoti pats pateikti negali (dėl ligos, išvykęs, nežinoma buvimo ar gyvenamoji vieta ar jis nenurodytas Laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnale), leidimas laidoti į turimą šeimos kapavietę išduodamas įrodžius giminystės ryšį su palaidotu asmeniu ir pateikus kitų šeimos narių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę, rašytinius sutikimus.
9. Prašymai išduoti leidimą laidoti pateikiami ir leidimai laidoti darbo dienomis išduodami nuo 8 iki 17 val., o poilsio ir švenčių dienomis – nuo 8 iki 15 val. kapinių administracinėse patalpose. Informacija apie darbo laiką skelbiama kapinėse esančiose informacinėse lentose, Savivaldybės ir kapinių prižiūrėtojo interneto svetainėse.
10. Žmogaus palaikams, įskaitant balzamuotus ir kremuotus, laidoti, atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą, gali būti skiriama kapavietė arba niša kolumbariume, arba kremuotus žmogaus palaikus gali būti leidžiama išbarstyti kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke. Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui (vieno žmogaus palaikams palaidoti) – 3,75 kv. metro (1,5x2,5), neįskaitant priėjimo prie kapo takų, dviviečiam kapui (dviejų žmonių palaikams laidoti) – 5 kv. metrai (2x2,5), o keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. metrai (2,8x2,5), neįskaitant priėjimo prie kapo takų (šoniniai 0,25−0,3 m, galiniai 0,6−0,75 m), arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio. Tik kremuotiems žmogaus palaikams laidoti skiriamos kapavietės dydis – 1,32 kv. metro (1,10x1,20) arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio.
11. Naujas kapavietes veikiančiose kapinėse skiria ir pažymi vietoje kapinių prižiūrėtojas pagal kapinių planą eilės tvarka. Nauja kapavietė naujoje eilėje nesuteikiama, jei prieš ją esančioje eilėje dar yra laisvų kapaviečių. Naujų kapaviečių išankstinė rezervacija neturint medicininio mirties liudijimo negalima.
12. Naujos kapavietės Šiaulių miesto K. Donelaičio g. kapinių sektoriuje (panteone), skirtame mirusiems menininkams, mokslininkams, švietimo, kultūros ir kitų sričių žymiems Šiaulių miesto žmonėms, Šiaulių miesto garbės piliečiams, valstybei, miestui ir visuomenei nusipelniusiems mirusiems asmenims, skiriamos Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
13. Asmuo (juridinis ar fizinis), norintis palaidoti mirusįjį Aprašo 12 punkte nurodytame K. Donelaičio g. kapinių panteone, Savivaldybės administracijos direktoriui pateikia rašytinį prašymą skirti kapavietę panteone ir tarpininkavimo raštą (-us) iš tos institucijos, kurioje (-se) mirusysis dirbo (ar vykdė veiklą). Rašte glaustai aprašoma mirusiojo veikla ir nuopelnai. Prašymą skirti kapavietę panteone nagrinėja ir rekomendacijas dėl laidojimo teikia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, esant asmenų sutikimams, sudaryta 3–5 asmenų darbo grupė, į kurią kviečiami Šiaulių miesto mokslo, meno, kultūros ir kitų sričių įstaigų ar organizacijų atstovai.
14. Poilsio ar švenčių dienomis (jei sprendžiamas kapavietės skyrimo klausimas) sprendimą dėl palaikų palaidojimo panteone priima Savivaldybės meras. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektą dėl kapavietės skyrimo ir kitus su tuo susijusius dokumentus rengia Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyrius (toliau – Miesto ūkio ir aplinkos skyrius).
IV SKYRIUS
LEIDIMO LAIKYTI KREMUOTUS ŽMOGAUS PALAIKUS NIŠOJE IŠDAVIMAS
15. Rašytinį leidimą laikyti kremuotus žmogaus palaikus Šiaulių miesto kolumbariumo nišoje išduoda Savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgalioti asmenys.
16. Leidimai laikyti kremuotus žmogaus palaikus kolumbariumo nišoje išduodami laidojančiam asmeniui, pateikusiam:
16.1. prašymą išduoti leidimą laidoti pagal (Aprašo 1 priedas) su pasižadėjimu laikytis Apraše ir prašyme išduoti leidimą laidoti nustatytų sąlygų;
16.2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą:
16.3. medicininį mirties liudijimą ar mirties liudijimą;
16.4. kremavimo dokumentus.
17. Savivaldybės lėšomis įrengtos kolumbariumo nišos skiriamos neatlygintinai neterminuotam laikotarpiui.
18. Akmens plokštės išdavimą ir tvirtinimą nišoje organizuoja kapinių prižiūrėtojas.
19. Įrašo iškalimu ant kolumbariumo plokštės rūpinasi atsakingas laidojantis asmuo.
20. Ginkūnų civilinių kapinių kolumbariumo nišos numeruojamos nuo vakarų pusės iš dešinės į kairę vertikaliai nuo apačios. Naujai įrengiamose kolumbariumų moduliuose nišos numeruojamos eilės tvarka nuo viršaus į apačią iš kairės į dešinę. Visuose kituose (eilės tvarka) moduliuose nišų numeracija tęsiama analogiškai. Naujos nišos suteikiamos tik eilės tvarka. Nauja niša naujoje eilėje ar kitame kolumbariumo modulyje nesuteikiama, jei prieš ją esančioje eilėje ar prieš tai esančiame kolumbariumo modulyje dar yra laisvų nišų. Naujų nišų išankstinė rezervacija neturint medicininio mirties liudijimo negalima.
21. Ginkūnų civilinių kapinių kolumbariumo dviejuose nesujungtuose moduliuose, esančiuose vakarų pusėje, iš dešinės į kairę vertikaliai, antroje eilėje, laidojami Lietuvos politiniai kaliniai ir tremtiniai.
22. Į Ginkūnų civilinių kapinių kolumbariumo vieną nišą galima sudėti ne daugiau kaip 4 urnas.
23. Kolumbariumo niša atsakingam laidojančiam asmeniui skiriama neterminuotai.
V SKYRIUS
LAIDOJIMAS, KAPAVIEČIŲ TVARKYMAS, KOLUMBARIUMO PRIEŽIŪRA
24. Laidoti žmogaus palaikus galima ne anksčiau kaip po 24 valandų nuo to momento, kai buvo konstatuota mirtis, jeigu tokiu būdu neignoruojami mirusiojo ar jo artimųjų asmenų religiniai įsitikinimai ir (ar) nėra valstybės institucijų specialių nurodymų.
25. Šiaulių miesto kapinėse laidoti leidžiama nuo 10 iki 16 val., valstybinių švenčių dienomis − nuo 14 iki 15 val., išskyrus pirmąją šv. Kalėdų, pirmąją Naujųjų Metų dieną (sausio 1 d.), pirmąją šv. Velykų ir Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.).
26. Kasti kapo duobę, statyti (rekonstruoti) kapinių statinius (paminklus, antkapius, aptvarus ir pan.), daryti įrašus ant kolumbariumo akmens plokštės gali asmenys, turintys juridinį statusą, ir asmenys, vykdantys šią veiklą pagal verslo liudijimus, pateikę kapinių prižiūrėtojui tai įrodančius dokumentus. Asmenys, atlikdami šiuos darbus, privalo išsaugoti kitų gretimų kapaviečių statinius, želdinius ir bendrojo naudojimo kapinių infrastruktūros objektus, o padarę pažeidimus privalo juos ištaisyti savo lėšomis ar atlyginti žalą.
27. Kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai. Kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule arba išberiant juos į kapo duobę, gylis turi būti ne mažesnis kaip 1 metras. Palaidojus kape pastatomas kapo vietą žymintis laikinas ženklas (kryžius), kuriame nurodomi mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikų kape, kuriame jau yra palaidoti kremuoti žmogaus palaikai, negalima. Draudžiama laidoti žmonių palaikus dvivietėse kapavietėse, kuriose jau yra palaidoti keturių asmenų palaikai, nepriklausomai nuo į paskutinio ar ankstesnio palaidojimo datos ir nuo to, kad 25 metų kapo ramybės laikotarpis yra pasibaigęs. Tokiose kapavietėse galima laidoti tik urnas.
28. Naujas kapas esamoje kapavietėje gali būti formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškias (pažymėtas) ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribos gali būti pakeistos tik tuo atveju, jeigu toks pakeitimas būtinas laidojimui, galimas pagal kapinių planą ir tik tiek, kiek tai būtina laidojimui. Sprendimą leisti ar neleisti pakeisti kapavietės ribas priima leidimą laidoti išduodantis asmuo šio leidimo išdavimo metu. Kapavietės riboms pakeisti būtina gauti kapinių prižiūrėtojo rašytinį sutikimą, suderintą su Savivaldybės administracija (su atsakingu Savivaldybės administracijos atstovu ar padaliniu). Įrašytų į Kultūros vertybių registrą kapaviečių ribos nustatomos ir keičiamos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
29. Kapavietės statiniai (kapo paminklas, antkapis, kapavietę (sklypą) ribojantys apvadai ir kt.) statomi ir rekonstruojami vadovaujantis Statybos įstatymu. Statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ar kitus statinius, kapavietę prižiūrintis asmuo privalo informuoti kapinių prižiūrėtoją ir pateikti jam kapavietės sutvarkymo (įskaitant statinių statymą ar rekonstrukciją) projektinius sprendinius (planą, schemą su išdėstytais projektuojamais kapavietės statiniais, želdiniais, nurodyti statinių aukštį, medžiagą, želdinių rūšį). Kapaviečių statinių, želdinių, aplinkos tvarkymo atitiktį Šiaulių miesto želdynų ir želdinių apsaugos, Šiaulių miesto tvarkos ir švaros taisyklių reikalavimams tikrina kapinių prižiūrėtojas. Pelenų barstymo lauke individualūs paminklai nestatomi. Kapinių prižiūrėtojas Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas. Kapavietėse esantys statiniai ir želdiniai, kai jie nustatyta tvarka įregistruoti kapinių prižiūrėtojo Laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnale, yra už kapavietės priežiūrą atsakingų asmenų (fizinių ar juridinių, įrašytų Laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnale) nuosavybė.
30. Visi kapaviečių statiniai, įskaitant ir suoliukus, gali būti statomi ir želdiniai sodinami tik skirtos (turimos) kapavietės, kurią vietoje pažymi kapinių prižiūrėtojas, ribose (kapavietės sklype). Visuose takuose tarp kapaviečių, t. y. kapaviečių šonuose ir galuose, draudžiama statyti žvakides, suolelius ir kt. statinius, sodinti bet kokius želdinus.
31. Keisti takų tarp kapaviečių šonų dangą ar kitaip juos pertvarkyti (kai takai išklojami trinkelėmis, užpilami skalda ar pan.) galima tik suderinus raštu su kapinių prižiūrėtoju ir už gretimų kapaviečių priežiūrą atsakingais asmenimis. Takų tarp gretimų kapaviečių šonų dangos aukštis turi būti vienodas.
32. Draudžiama įrengti grindinius iš trinkelių ir (ar) plytelių kapaviečių galuose už kapavietės ribų.
33. Už kapavietės statinių ir želdinių priežiūrą, jų būklę yra atsakingi statinių savininkai, kapavietę prižiūrintys asmenys.
34. Kapinių ir kapaviečių želdiniai projektuojami, saugomi, prižiūrimi ir tvarkomi vadovaujantis Šiaulių miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis ir kitais želdynų tvarkymą ir apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais. Kapavietėse draudžiama sodinti medžius ir krūmus, išskyrus krūmus iki 1 metro aukščio. Taip pat kapaviečių savininkams griežtai draudžiama ant priėjimo prie kapaviečių takų ir kitose viešosiose teritorijose sodinti bet kokius želdinius, juos pertvarkyti, kirsti, genėti medžius ar krūmus, juos niokoti.
35. Kapaviečių ir (ar) kapinių statinius statantys, rekonstruojantys asmenys šių darbų vykdymo metu visas susidariusias atliekas (nugriautus, išardytus senus statinius, statinių ir statybinių medžiagų nuolaužas, nepanaudotas statybines medžiagas ir pan.) privalo sutvarkyti ir išvežti laikydamiesi Šiaulių miesto atliekų tvarkymo taisyklių, perduoti atliekų tvarkytojams ir turėti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Atlikdamas į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse kapaviečių statinių rekonstrukcijos ir (ar) tvarkymo darbus, kapavietės prižiūrėtojas turi parengti kapavietės rekonstrukcijos ir (ar) tvarkymo darbų projektą ir jį suderinti su Savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus (toliau – Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyrius) atsakingu specialistu.
36. Kolumbariumo prieigos ir sienelės turi būti tvarkingos. Lankytojai, pagerbdami mirusiuosius, kolumbariume gali padėti gyvų gėlių, uždegti žvakučių. Draudžiama prie kolumbariumo sienelių, pagrindo ar kitose vietose tvirtinti projekte nenumatytus objektus: vazas, dirbtines gėles, kryželius ir pan. Taip pat draudžiama gadinti granito plokštę, t. y. kalti, klijuoti ar kitaip tvirtinti nenumatytus objektus: nuotraukas, atvaizdus, užrašus ir pan.
37. Laidojimo metu atnešti gedulingi vainikai, krepšeliai, gėlės prie kolumbariumo laikomi tris paras.
38. Įrašai ant kolumbariumo nišos akmens plokštės daromi vienodo dydžio lietuviškomis raidėmis nustatytu šriftu Roman, raidžių aukštis – 4 cm, arabiškų skaitmenų aukštis – 3 cm. Įrašai gali būti paryškinami sidabrine spalva.
39. Kolumbariumo granito plokštėje rašomas vardas ir pavardė, gimimo ir mirties datos, nišos numeris.
40. Kolumbariumo nišos akmens plokštėje leidžiama pavaizduoti krikščionių tikėjimo simbolį – kryžių.
41. Artimiesiems pateikus prašymą perlaidoti urną (-as) į kitas kapines ir pasiėmus urną (-as) iš kolumbariumo nišos, t. y. palikus nišą laisvą, iki 2022 m. lapkričio 1 d. sumokėta suma negrąžinama. Atlaisvinta kolumbariumo niša skiriama kitiems asmenims bendrąja tvarka.
42. Visi laidojimai kolumbariumo nišose registruojami atskirame Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Už šio žurnalo pildymą, saugojimą, informacijos teikimą suinteresuotiems fiziniams ir juridiniams asmenims atsako kapinių prižiūrėtojas.
43. Palaikus perlaidoti galima tik gavus Visuomeninio sveikatos centro (kurios teritorijoje yra perlaidojamų palaikų kapavietė) prie Sveikatos apsaugos ministerijos leidimą, konfesinėse kapinėse – ir religinės bendruomenės ar bendrijos rašytinį sutikimą, artimiausių giminaičių (tėvų, vaikų, brolių, seserų) rašytinį, notaro patvirtintą sutikimą ir savivaldybės, į kurios teritorijoje esančią kapavietę numatoma perlaidoti palaikus, sutikimą. Veikiančiose ar riboto laidojimo Šiaulių miesto kapinėse palaikai gali būti perlaidojami tik į turimas kapavietes, jeigu pagal teisės aktų nuostatas galimi laidojimai. Naujos kapavietės palaikams perlaidoti į Šiaulių miesto kapines neskiriamos. Šiaulių mieste palaikai iš vienų Šiaulių miesto kapinių į kitas gali būti perlaidojami tik raštiškai suderinus su Savivaldybės administracija. Į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse palaikus perlaidoti galima gavus Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio rašytinį sutikimą ir kitus šiame Aprašo punkte nurodytus rašytinius suderinimus. Perlaidoję žmonių palaikus į kitas kapines ir kapavietėje nelikus kitų palaidotų žmonių palaikų, artimieji privalo kapavietę sutvarkyti (išvežti kapavietės statinius, želdinius) ir perduoti kapinių prižiūrėtojui.
VII SKYRIUS
KAPAVIEČIŲ PRIPAŽINIMAS NEPRIŽIŪRIMOMIS, JŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS IR LAIDOJIMAS JOSE
47. Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima, netvarkoma (apaugusi žolėmis, kapavietės statiniai – paminklas, antkapis – suirę ar jų visiškai nėra) ne trumpiau kaip dvejus metus, ji gali būti pripažinta neprižiūrima. Vadovaudamasis šia nuostata, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už tokios kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį apie tai, kad būtina ją sutvarkyti ir nurodo kapavietės nesutvarkymo pasekmes. Jeigu per metus nuo įspėjimo įteikimo dienos kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojas per įstatymų nustatytus terminus raštu informuoja Savivaldybės vykdomąją instituciją ir/ar religinę bendruomenę ar bendriją, jeigu konfesinių kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija, apie galimai neprižiūrimą kapavietę ir pateikia jos duomenis (jeigu žinomi): kapinių pavadinimą, kvartalo numerį, kapavietės numerį, kapavietėje palaidotų asmenų vardus, pavardes, laidojimo datas, žmogaus palaikų paskutinio laidojimo kapavietėje datą, nustatytą kapo ramybės laikotarpį, kapavietės matmenis, palaidotų kapavietėje žmonių palaikų skaičių, kapavietės statinius, jų pastatymo ir rekonstravimo datas. Savivaldybės vykdomoji institucija gautus duomenis apie galimai neprižiūrimą kapavietę per įstatymų nustatytus terminus paskelbia Savivaldybės interneto svetainėje. Sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete ne anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų apie galimai neprižiūrimą kapavietę paskelbimo Savivaldybės interneto svetainėje dienos priima Savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu sudaryta komisija, apžiūrėjusi kapavietę įstatymų nustatyta tvarka.
48. Jei asmuo, įrašytas Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale kaip atsakingas už kapavietės priežiūrą, yra miręs ar nežinoma jo gyvenamoji vieta (buveinė), nenurodyti kiti artimi ar tolimi giminaičiai ar asmenys (fiziniai ar juridiniai) ir negalima nustatyti, kas atsakingas už kapavietės priežiūrą (nėra tokio įrašo Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale), už kapinių administravimą atsakingas asmuo paskelbia informaciją kapinių informacinėje lentoje, pažymi kapavietę lentele su užrašu „Neprižiūrima kapavietė“ ir nurodo jos numerį. Kapinių prižiūrėtojas informaciją apie neprižiūrimą kapavietę turi paskelbti šalies ir regiono spaudoje. Savivaldybės interneto svetainėje informaciją apie neprižiūrimas kapavietes paskelbia Savivaldybės vykdomoji institucija. Informacija nurodytose visuomenės informavimo priemonėse turi būti paskelbta ne mažiau kaip 3 kartus per metus, terminas tarp skelbimų – ne trumpesnis kaip 3 mėnesiai. Skelbiamoje informacijoje turi būti nurodoma: kapinių pavadinimas, adresas, kapavietėje palaidotų asmenų vardai, pavardės, laidojimo datos, laidojusio asmens, atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta (jei tokie duomenys yra Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale), kapinių prižiūrėtojo duomenys (juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, darbuotojų, į kuriuos galima kreiptis, vardai, pavardės, telefonų numeriai, darbo laikas, el. pašto adresas). Jeigu per metus nuo įspėjimo ar informacijos apie neprižiūrimą kapavietę paskelbimo kapavietė nesutvarkoma ir per šį laikotarpį negaunama jokių duomenų (informacijos) apie kapavietėje palaidotų asmenų artimus ar tolimus giminaičius, jei per dvejus metus nuo duomenų paskelbimo niekas nesikreipė, kapinių prižiūrėtojas raštu praneša Savivaldybės vykdomajai institucijai apie neprižiūrimas kapavietes, pateikia tokių kapaviečių sąrašą, prašo pripažinti kapavietes neprižiūrimomis ir spręsti tokių kapaviečių priežiūros bei tolesnio laidojimo jose klausimą.
49. Savivaldybės vykdomoji institucija pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių duomenis ir sprendimo dėl jų pripažinimo neprižiūrimomis datą per 3 darbo dienas nuo komisijos sprendimo priėmimo dienos pateikia kapinių prižiūrėtojui ir paskelbia Savivaldybės interneto svetainėje, nurodydama duomenų paskelbimo datą.
50. Aprašo 47 punkte nustatyta tvarka pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja kapinių prižiūrėtojas, konfesinėse kapinėse – religinė bendruomenė ar bendrija, jeigu pagal kapinių perdavimo sutartį ji organizuoja konfesinių kapinių priežiūrą. Asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, per įstatymų nustatytus terminus nuo sprendimo dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima paskelbimo Savivaldybės interneto svetainėje raštu kreipiasi į Savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį, o jeigu neprižiūrima kapavietė yra konfesinėse kapinėse, – į religinę bendruomenę ar bendriją, kuri organizuoja kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį, nurodydami pageidaujamos prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės duomenis, paskelbtus Savivaldybės interneto svetainėje. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo arba religinė bendruomenė ar bendrija priima sprendimą dėl neprižiūrimų kapaviečių priežiūros per įstatymų nustatytus terminus nuo šiame punkte nustatyto termino pabaigos, teikdama pirmenybę kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ir (ar) tose kapinėse, kurioje yra kapavietė, palaidotų asmenų giminaičiams, ir apie tai informuoja pareiškėjus per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Jeigu per prašymų prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę pateikimo terminą prašymų negaunama, sprendimas dėl šios kapavietės priežiūros priimamas per įstatymų nustatytus terminus po to, kai toks prašymas gaunamas. Tokios kapavietės toliau prižiūrimos pagal Aprašo V skyriuje nustatytą tvarką. Asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka gali gauti leidimą laidoti joje arba po savo mirties būti joje palaidotas.
51. Komisija, priėmusi sprendimą pripažinti kapavietes neprižiūrimomis, teikia tokių kapaviečių sąrašą tvirtinti Savivaldybės vykdomajai institucijai. Savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale šios kapavietės registruojamos kaip neprižiūrimos, t. y. keičiami atitinkami žurnalo įrašai (arba gali būti sudaromas atskiras tokių kapaviečių registras, kurį tvarko kapinių prižiūrėtojas).
52. Pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja Savivaldybės administracija.
53. Kapavietės pripažintos neprižiūrimomis gali būti skiriamos:
53.1. eilės tvarka pakartotinai laidoti mirusiuosius pagal laidojančių asmenų pageidavimą (ar sutikimą), jeigu praėję 25 metai po kapo ramybės laikotarpio pabaigos;
53.2. asmenims, pageidaujantiems prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes, jeigu nepasibaigęs kapo ramybės laikotarpis arba po ramybės laikotarpio nepraėję 25 metai;
53.3. asmenims, pageidaujantiems prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes, jeigu pasibaigęs kapo ramybės laikotarpis arba po ramybės laikotarpio praėję 25 metai, kai asmenys į Savivaldybės administraciją su prašymu prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes kreipėsi, kol nebuvo pasibaigęs kapo ramybės laikotarpis arba kol po ramybės laikotarpio nebuvo praėję 25 metai.
54. Dėl teisės prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę asmuo raštu turi kreiptis į Savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį, kuri savo sprendimu pageidaujančiam asmeniui tokią teisę suteikia. Asmuo, kuriam suteikiama teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, turi tą kapavietę prižiūrėti, tvarkyti ir gali gauti leidimą laidoti joje arba po savo mirties būti palaidotas.
55. Rašytinis leidimas laidoti neprižiūrimoje kapavietėje išduodamas vadovaujantis Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ pakeitimo reikalavimais.
56. Prižiūrint neprižiūrimą kapavietę ir laidojant joje, turi būti išsaugotas kapo paminklas, jeigu jis yra, ir jame esantys įrašai apie kapavietėje palaidotą (-us) asmenį (-is), taip pat įrašai Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale.
VIII SKYRIUS
NENUSTATYTOS TAPATYBĖS ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMAS
57. Savivaldybės administracija, gavusi pranešimą apie nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimą, raštu kreipiasi į Šiaulių miesto apylinkės prokuratūrą arba Šiaulių apygardos prokuratūrą.
58. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikai laidojami tik gavus raštišką prokuroro leidimą.
59. Sprendimą laidoti nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus ir skirti kapavietę Šiaulių miesto veikiančiose kapinėse (pildoma forma, nurodyta Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos aprašo 1 priede), priima Savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį (toliau – Savivaldybės administracijos atstovas), gavęs raštišką prokuroro leidimą.
60. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus laidoja laidojimo paslaugų teikėjas, teisės aktų nustatyta tvarka sudaręs su Savivaldybe laidojimo paslaugų teikimo sutartį.
61. Laidojant nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus, dalyvauja Savivaldybės administracijos atstovas.
62. Palaidojus nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus, Savivaldybės administracijos atstovas surašo Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų palaidojimo aktą, nurodytą Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos aprašo 2 priede. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų palaidojimo aktą pasirašo Savivaldybės administracijos atstovas, laidojimo paslaugų teikėjas arba jo atstovas ir kapinių prižiūrėtojas arba jo atstovas. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų palaidojimo akto kopiją Savivaldybės administracijos atstovas pateikia leidimą laidoti nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus davusiam prokurorui.
63. Ant nenustatytos tapatybės žmogaus kapo pritvirtinama laikina lentelė, kurioje nurodomi kapavietės numeris ir palaikų palaidojimo data. Užrašai ant lentelės turi būti nenuplaunamieji. Užrašui tapus sunkiai įskaitomu arba dingus, lentelė turi būti nedelsiant atnaujinta.
64. Kapinių prižiūrėtojas duomenis apie nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų palaidojimą registruoja Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo registravimo žurnale, kurio forma nurodyta Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos aprašo 3 priede.
65. Savivaldybės administracijos atstovas yra atsakingas už Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos aprašo ir jo pakeitimų prieduose nurodytų dokumentų tinkamą surašymą.
66. Prokuroro leidimas laidoti nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus, sprendimas dėl nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo ir kapavietės skyrimo, nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų palaidojimo aktai registruojami ir saugomi Savivaldybės dokumentų valdymo sistemoje ir kapinių valdymo informacinėje sistemoje.
67. Dėl Asmenų, mirusių nuo pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, palaikai laidojami ir perlaidojami pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 494 „Dėl Asmenų, mirusių nuo pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, palaikų vežimo transporto priemonėmis, jų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimą iš jos, laidojimo ir perlaidojimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintą tvarką. Privalomojo kremavimo atveju kremavimo išlaidas įstatymų nustatyta tvarka apmoka Savivaldybė, jeigu jos teritorijoje asmuo nuolat gyveno iki mirties. Jeigu asmuo neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, laidojimo išlaidas įstatymų nustatyta tvarka apmoka Savivaldybė, jeigu jos teritorijoje buvo nustatytas asmens mirties faktas.
X SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
71. Savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymu ir kitais teisės aktais, Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą. Konfesinių kapinių priežiūrą kapinių perdavimo sutartyse nustatyta tvarka taip pat gali organizuoti ir (ar) finansuoti juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ar bendrijos.
72. Viešosioms kapinėms prižiūrėti Savivaldybė viešųjų pirkimų būdu parenka kapinių prižiūrėtoją ir su juo sudaro kapinių priežiūros sutartį. Kapinių prižiūrėtojo asmenys atlieka kapinių kaupiamų duomenų tvarkymą, vadovaudamiesi Kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo sąlygų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ pakeitimo. Kapinių prižiūrėtojas atsako už prašymą laidoti pateikusio asmens visų duomenų patikrinimą ir atitiktį leidimo laidoti išdavimo reikalavimams.
73. Karių, sukilėlių, pasipriešinimo okupantams dalyvių ir kitas neveikiančias kapines, kapavietes ir pavienius kapus gali prižiūrėti (tvarkyti) Krašto apsaugos ministerijos įgalioti asmenys, asociacijos, kitos suinteresuotos organizacijos, sudariusios tokių kapų priežiūros sutartį su Savivaldybe arba religine bendruomene ar bendrija, jeigu konfesinių kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija. Sutartyje numatoma, kokias priežiūros funkcijas atliks šie asmenys ar organizacijos.
74. Kapinėse susidarančios atliekos kapinių prižiūrėtojo surenkamos ir šalinamos Savivaldybės tarybos patvirtintų Šiaulių miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka ir laikantis šių reikalavimų:
74.1. atliekos surenkamos į komunalinių atliekų konteinerius, skirtus atliekoms rūšiuoti, kurie statomi kapinių projekte (plane) numatytose arba, jei plane nenumatyta, su Savivaldybės administracija suderintose vietose, o prireikus įrengiamos papildomos vietos;
74.2. atskirai surenkamos mišriosios (kitos biologiškai nesuyrančios) atliekos, biologiškai suyrančios atliekos (lapai, šakos, žolė ir pan.), gruntas (atsiradęs dėl kapaviečių tvarkymo) ir statybinės atliekos;
74.3. biologiškai nesuyrančios atliekos išvežamos į sąvartyną, biologiškai suyrančios, skaidžios atliekos − į kompostavimo aikštelę, sukauptas gruntas išvežamas į sąvartyną ar kitą kapinių prižiūrėtojo nurodytą vietą, statybinės atliekos išvežamos į sąvartyną arba perduodamos statybines atliekas perdirbančioms įmonėms;
74.4. kapinių prižiūrėtojas privalo prie atliekų konteinerių, surinkimo vietų nuolat palaikyti švarą ir tvarką.
75. Prie kapinių prekiauti gali fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys Savivaldybės administracijos išduotą leidimą prekiauti Šiaulių miesto viešosiose vietose.
76. Kitus Apraše nenumatytus Šiaulių miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo klausimus Savivaldybė sprendžia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
77. Aprašo reikalavimus pažeidę juridiniai ir fiziniai asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
