BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PAKEITIMO
2017 m. rugsėjo 28 d. Nr. T-175
Biržai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Biržų rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Pakeisti Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles, patvirtintas Biržų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T-206 „Dėl Biržų rajono savivaldybės 2015–2020 m. atliekų tvarkymo plano ir Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, ir jas išdėstyti nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Biržų rajono savivaldybės tarybos
2015 m. rugsėjo 29 d.
sprendimu Nr. T-206
(Biržų rajono savivaldybės tarybos
2017 m. rugsėjo 28 d.
sprendimo Nr. T-175 redakcija)
Biržų rajono SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 „Dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.
2. Biržų rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) atliekų tvarkymo taisyklės reglamentuoja komunalinių atliekų Savivaldybės teritorijoje tvarkymą, komunalinių atliekų surinkimą, rūšiavimą, šalinimą ir apdorojimą, saugojimą, apskaitos tvarką, atliekų turėtojų bei atliekų tvarkytojų funkcijas, teises, pareigas ir atsakomybes bei yra skirtos užtikrinti Savivaldybės bei Panevėžio regiono atliekų tvarkymo planų įgyvendinimą.
3. Taisyklės yra privalomos visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams. Taisyklių reikalavimai, nustatyti juridiniams asmenims, taikomi ir jų filialams, atstovybėms bei bet kokio tipo atskirai esantiems struktūriniams ar ūkiniams padaliniams (toliau – Juridinių asmenų padaliniai).
4. Skirtingų komunalinių atliekų srautų tvarkymo reikalavimai gali būti nustatomi atskirose šių atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose dokumentuose, kurie, esant būtinybei, gali būti keičiami, tikslinami, taisomi ir papildomi.
II SKYRIUS
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
6. Taisyklėse naudojamos sąvokos:
6.1. Antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos.
6.3. Atliekų turėtojas – fizinis ar juridinis asmuo, turintis atliekų ( (individualių namų savininkai arba jų įgalioti asmenys, butų savininkai (arba daugiabučių namų savininkų bendrijos), sodų ar garažų valdų savininkai (arba sodų ir garažų bendrijos), įmonės, įstaigos ir organizacijos, ūkininkai ir kt.).
6.4. Atliekų tvarkytojas – įmonė (-ės), kuri (-ios) surenka ir (ar) veža, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą.
6.5. Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ir anaerobiniu būdu, pvz., žaliųjų teritorijų, parkų bei sodų tvarkymo atliekos – žaliosios atliekos (šakos, lapai, nupjauta žaliųjų vejų žolė), užterštas arba netinkamas perdirbti popierius ir kartonas, skystos ir kietos maisto produktų atliekos, susidarančios gaminant arba realizuojant maistą ir pan.
6.6. Buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekos – buityje susidarančios, taip pat komerciniuose ir pramonės ūkio objektuose, institucijose ir kituose šaltiniuose susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, savo pobūdžiu ar sudėtimi ir kiekiu yra panašios į buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Elektros ir elektroninės įrangos, kuri gali būti naudojama tik buityje, tiek ne buityje, atliekos laikomos buitinėmis elektros ir elektroninės įrangos atliekomis.
6.7. Biržų rajono savivaldybės dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau– DVR) – tai Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas dvinaris mokestis už komunalinių atliekų surinkimą iš komunalinių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą. Rinkliava galioja savivaldybės teritorijoje ir ją privalo mokėti kiekvienas nekilnojamojo turto savininkas.
6.9. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės (toliau – DGASA) – aikštelės, esančios Krantinės g. 1, Biržų kaime ir Kosmonautų g. 8, Vabalninke, kuriose iš komunalinių atliekų turėtojo (fizinio asmens), priimamos atskirai surinktos naudoti, apdoroti ar atskirai šalinti skirtos atliekos be papildomo mokesčio. Priimamos antrinės žaliavos, pakuotės ar pakuočių atliekos, didžiosios atliekos, buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, pavojingos buities atliekos, žaliosios atliekos, statybinės ir griovimo atliekos.
6.10. Elektros ir elektroninė įranga – įranga, kuriai tinkamai funkcionuoti reikalingos elektros srovės arba elektromagnetiniai laukai, ir įranga, skirta kurti, perduoti arba išmatuoti tokias sroves ar laukus, priklausanti Aplinkos ministerijos nustatytoms kategorijoms ir skirta naudoti su ne didesne kaip 1000 V įtampa esant kintamajai srovei ir su ne didesne kaip 1500 V įtampa esant nuolatinei srovei.
6.11. Medicininės atliekos – žmonių sveikatos priežiūros, gyvūnų sveikatos priežiūros ir su jomis susijusių mokslinių tyrimų atliekos.
6.12. Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.
6.13. Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą.
6.14. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su Savivaldybės funkcijų įgyvendinimu komunalinių atliekų tvarkymo srityje.
6.15. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildanti atliekų surinkimo sistema (toliau – Papildanti atliekų surinkimo sistema) – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytoms gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įvykdyti, gamintojų, importuotojų, jų įsteigtų organizacijų ar atliekas tvarkančių įmonių, kurioms gamintojai ir importuotojai sutartiniais pagrindais paveda tvarkyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekas, diegiama ar įdiegta gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimo iš komunalinių atliekų srauto sistema.
6.16. Komunalinių atliekų tvarkytojas – įmonė ar kitas juridinis asmuo, kuris tvarko komunalines atliekas pagal atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.
6.17. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius (toliau – Administratorius) – visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, savivaldybės pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir teikiantis atliekų tvarkymo paslaugas. Biržų rajono savivaldybėje Administratoriaus funkcijas vykdo UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (toliau –PRATC).
6.18. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas – leidimas išduodamas teisės aktų nustatyta tvarka.
6.19. Mišrios komunalinės atliekos – nerūšiuotos arba po pirminio rūšiavimo likusios komunalinės atliekos.
6.20. Pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.
6.21. Pavojingos atliekos – atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 priede.
6.22. Regioninė komunalinių atliekų tvarkymo sistema – techninių, organizacinių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su Savivaldybės funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje ir veikianti Panevėžio regiono savivaldybių administruojamose teritorijose.
6.23. Regioninis sąvartynas – Panevėžio regioninis nepavojingų atliekų sąvartynas (atliekų šalinimo įrenginys), esantis Panevėžio rajone Dvarininkų kaime, kuriame atliekos priimamos PRATC nustatyta tvarka.
6.24. Atliekų šalinimo sąvartyne mokestis – regioninį sąvartyną eksploatuojančio juridinio asmens nustatytas užmokestis už priimamų šalinti sąvartyne atliekų svorio vienetą. Į šį mokestį yra įskaičiuotos visos regioninės sistemos eksploatavimo sąnaudos, įskaitant sąvartynų uždarymo ir priežiūros po uždarymo, regioninių atliekų tvarkymo įrenginių eksploatavimo, surinktų atskirų atliekų srautų – didžiųjų atliekų, statybinių, griovimo atliekų, buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo, visuomenės informavimo ir švietimo, regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, investicijų, reikalingų plėtoti regioninę atliekų tvarkymo sistemą ir kitas sąnaudas.
6.25. Statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius.
6.26. Žaliosios atliekos – šakos, lapai, nupjauta žolė ir kitos panašios kilmės atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu.
6.27. Žaliųjų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelė (toliau – ŽAKA) – aikštelė, esanti Krantinės g. 1, Biržų kaime, kurioje iš komunalinių atliekų turėtojų priimamos ir tvarkomos biologiškai skaidžios (želdynų karpymo, nukritę lapai, nupjauta žolė, gėlės, piktžolės, vaisių ir daržovių atliekos, medžio žievės, pjuvenos, drožlės, skiedros, medžių krūmų genėjimo šakos) atliekos.
6.28. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos – suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.
III SKYRIUS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PASLAUGOS ORGANIZAVIMAS
7. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo, rūšiavimo, naudojimo, apdorojimo ir šalinimo, vežėjo kontrolės, visuomenės informavimo ir švietimo paslaugas visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams.
8. Savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų tvarkymą administruoja ir organizuoja Administratorius, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais.
9. Daliai komunalinių atliekų tvarkymo organizavimo funkcijų vykdyti Savivaldybė kartu su kitomis regiono savivaldybėmis yra įsteigusi UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrą, kuris vykdo veiklą pagal PRATC įstatus ir kitus dokumentus.
10. Savivaldybės ir PRATC komunalinių atliekų tvarkymo funkcijų pasidalinimas yra nustatytas ir reglamentuotas Savivaldybės ir PRATC sutartyje.
11. Administratorius organizuoja Savivaldybės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų surinkimą bei pervežimą į mechaninio – biologinio apdorojimo (rūšiavimo) įrenginius, esančius Dvarininkų k., Miežiškių sen., Panevėžio r. ir nuo jų atskirtų specifinių atliekų – antrinių žaliavų, pakuotės ir pakuočių atliekų , pavojingų buities atliekų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, žaliųjų bei didelio gabarito ir kitų naudoti tinkančių atliekų surinkimą apvažiavimo būdu, atskirą antrinių žaliavų, pakuotės ir pakuočių atliekų surinkimą, visuomenės informavimą ir švietimą, komunalinių atliekų tvarkytojų parinkimą konkurso būdu, o Savivaldybės taryba tvirtina atliekų tvarkymo taisykles ir atliekų tvarkymo planus, sprendimus dėl įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nuostatus bei įmokos ar vietinės rinkliavos dydžius, atliekų susidarymo normas.
12. PRATC Savivaldybės pavedimu, eksploatuodamas regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, organizuoja Savivaldybės teritorijoje esančių DGASA regioninio sąvartyno ir kitų regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros įrenginių įrengimą bei eksploatavimą, vykdo regioninę visuomenės informavimo ir švietimo programas, teikia Savivaldybei pagalbą atliekų tvarkymo klausimais, vykdo kitas funkcijas, kurias paveda Savivaldybė.
13. Savivaldybėje teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybę pagal teisės aktų ir sudarytų atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo sutarčių reikalavimus užtikrina Administratorius.
14. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima visų šiame punkte išvardytų komunalinių atliekų tvarkymą:
15. Savivaldybės teritorijoje surenkamos mišrios komunalinės privalo būti vežamos tik į Panevėžio regioninį sąvartyną arba Panevėžio regione esančius apdorojimo įrenginius.
16.Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema neapima šių atliekų tvarkymo:
16.2. juridinių asmenų, kurių Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ar Taršos leidimuose nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų negali įvykdyti Savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema, atliekų;
17. Žaliosios atliekos tvarkomos gyventojams jas kompostuojant savo teritorijose bei Savivaldybės teritorijoje esančioje ŽAKA.
18. Didelių gabaritų, statybinės, griovimo, buityje susidarančios pavojingos atliekos bei apmokestinamųjų gaminių atliekos surenkamos Savivaldybės teritorijoje veikiančioje DGASA. Taip pat didelių gabaritų, buityje susidarančios pavojingos, buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos 2 kartus per metus surenkamos apvažiavimo būdu, prieš tai atliekų tvarkytojui informavus apie tai atliekų turėtojus.
19. Antrinės žaliavos, pakuotės bei pakuočių atliekos surenkamos ir perduodamos šias atliekas perdirbančioms įmonėms, atitinkančioms Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.
20. Siekiant pagerinti pakuočių, pakuočių atliekų, elektros ir elektronikos atliekų atskyrimą iš bendro komunalinių atliekų srauto Savivaldybės teritorijoje, įstatymų nustatyta tvarka, gali būti diegiamos Papildančios atliekų surinkimo sistemos.
21. Savivaldybė, organizuodama komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, būtiną jos teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, naudojasi tiek Savivaldybės, tiek regioninės atliekų tvarkymo sistemos viešaisiais atliekų tvarkymo įrenginiais.
IV SKYRIUS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS FINANSAVIMAS
23. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema organizuojama, eksploatuojama ir plėtojama taip, kad būtų įgyvendintas principas „teršėjas moka“, t. y. visas komunalinių atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų komunalinių atliekų turėtojai (fiziniai ir juridiniai asmenys).
24. Savivaldybės tarybos patvirtinto DVR dydis privalo būti nustatytas, kad surenkamomis lėšomis būtų padengtos visos su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos.
25. DVR lėšos naudojamos Savivaldybės bei regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemai, regiono bei Savivaldybės atliekų tvarkymo planų įgyvendinimui finansuoti.
26. Nustatydama DVR dydžius atliekų turėtojams už atliekų tvarkymą, Savivaldybės taryba turi atsižvelgti ne tik į Savivaldybės atliekų tvarkymo išlaidas, patiriamas tvarkant atliekas, bet ir į gautas pajamas, jei tokios pajamos yra gautos, perduodant naudoti gaminių, pakuočių ar kitas atliekas.
27. DVR administravimo veiklą įstatymų nustatyta tvarka vykdo komunalinių atliekų tvarkymo sistemos Administratorius.
28. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtojimas gali būti finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto, specialiųjų fondų ir programų, investicinių projektų, kreditų bei privačiomis lėšomis.
V SKYRIUS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
30. Atliekų turėtojai turi teisę:
30.3. kreiptis į Administratorių dėl papildomos didelių gabaritų, statybinių ar kitų komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos suteikimo už papildomą mokestį;
30.4. pateikę motyvuotą ir pagristą paaiškinimą, vieną kartą per metus pasikeisti mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį į tokio dydžio konteinerį, kuris atitinka realų susidarančių atliekų kiekį;
31. Atliekų turėtojai privalo:
31.2. naudotis tik tų komunalinių atliekų tvarkytojų paslaugomis, su kuriais sutartis pasirašo Administratorius ar Savivaldybės administracija;
31.4. turimas atliekas rūšiuoti – nuo kitų atliekų atskirti popierių ir kartoną, pakuočių atliekas, stiklinius ir plastmasinius daiktus, statybos ir griovimo atliekas, tekstilės atliekas, didelių gabaritų atliekas, pavojingas buities atliekas, elektros ir elektroninės įrangos atliekas, žaliąsias atliekas;
31.5. atskirai surenkamą buityje susidariusį kartoną, popierių, stiklą, plastiką, pakuočių, tekstilės atliekas šalinti į artimiausius šioms atliekoms ar antrinėms žaliavoms skirtus specialiuosius konteinerius, atsižvelgdami į užrašus ant šių konteinerių arba į Organizacijų išdalintus individualius pakuočių atliekų konteinerius arba specialius maišus, o, nesant tokioms galimybėms, pristatyti tokias atliekas į DGASA;
31.6. žaliąsias atliekas kompostuoti savo kompostavimo įrenginiuose (kompostavimo dėžėse) arba pristatyti jas į ŽAKA;
31.7. statybos ir griovimo atliekas, buityje susidarančias pavojingas bei apmokestinamųjų gaminių atliekas pristatyti į DGASA;
31.8. šalinti į komunalinių atliekų konteinerius tik tas atliekas, kurioms šie konteineriai yra skirti (instrukcijas pateikia atliekų tvarkytojas lipdukuose, užrašuose ant konteinerių, informaciniuose pranešimuose ir kitomis priemonėmis);
31.9. mišrias komunalines atliekas šalinti į komunalinių atliekų konteinerius, kuriuos pagal paslaugų sutartį su Administratoriumi, teikia ir aptarnauja komunalinių atliekų tvarkytojas. Rekomenduojama, kad komunalinių atliekų turėtojai šias atliekas į konteinerius mestų sudėtas į specialius polietileninius ar kitus maišelius;
31.11. fiziniai (individualių valdų savininkai) ir juridiniai asmenys, juridinių asmenų bei juridinių asmenų padalinių vadovai atsako už jų valdomoje teritorijoje esančių visų komunalinių atliekų konteinerių švarą, jų stovėjimo vietos švarą ir tvarką aplink konteinerius;
31.12. pasirūpinti, kad šiukšliavežiai netrukdomi privažiuotų prie atliekų konteinerių tuo laiku, kada jie turi būti ištuštinami pagal komunalinių atliekų tvarkytojo ir Administratoriaus sudarytą ir suderintą bei viešai paskelbtą grafiką. Komunalinių atliekų turėtojų patalpose ar teritorijose esantys individualūs konteineriai jų ištuštinimo dieną nurodytu laiku turi būti pastatomi į su komunalinių atliekų tvarkytoju suderintas vietas, prie kurių gali laisvai privažiuoti šiukšliavežiai. To nepadarius, komunalinių atliekų tvarkytojas turi teisę atsisakyti tuštinti konteinerius;
31.13. administratoriui pareikalavus, komunalinių atliekų turėtojai, daugiabučių namų butų savininkų bendrijos bei būsto eksploatavimo įmonės (daugiabučių namų administratoriai), privalo pateikti informaciją apie gyventojų skaičių ir butų skaičių (būsto plotą), o juridiniai asmenys – apie darbuotojų arba atitinkamai moksleivių, mokinių, vaikų, vietų skaičių, užimamą plotą ir kitus parametrus, reikalingus atliekų susikaupimo kiekiams įvertinti bei įmokos dydžiui nustatyti;
31.14. juridiniai asmenys ir juridinių asmenų padaliniai, kurių ūkinėje – komercinėje veikloje susidaro komunalinės atliekos, išskyrus juridinius asmenis ar jų padalinius, turinčius taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, tvarkyti komunalines atliekas pagal šias Taisykles;
31.15. atsižvelgdami į gautą atliekų tvarkytojo pranešimą apie netinkamą atliekų išrūšiavimą į skirtingus konteinerius, trukdančias ištuštinti konteinerį kliūtis ar kitus pažeidimus, nedelsiant pašalinti nurodytus pažeidimus;
32. Atliekų turėtojams griežtai draudžiama:
32.5. į komunalinių atliekų konteinerius mesti degančias, farmacines, medicinines, buityje susidarančias pavojingas, elektros ir elektronines atliekas, žemės gruntą;
VI SKYRIUS
ATLIEKŲ TVARKYTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
34. Komunalinių atliekų tvarkytojas turi teisę:
34.3. atsisakyti tuštinti individualius konteinerius, kurių komunalinių atliekų turėtojai su komunalinių atliekų tvarkytoju sutartu laiku nepastato į iš anksto suderintą vietą arba konteineriai yra užpildyti atliekomis, kurias draudžiama šalinti pagal šias Taisykles į komunalinių atliekų konteinerius;
34.4. pakeisti konteinerius į didesnės talpos arba padidinti atliekų surinkimo dažnumą, jeigu konteineriai perpildomi (konteinerių dangčiai turi laisvai užsidaryti, o konteineriai be dangčių užpildyti tik iki viršutinio konteinerio krašto) daugiau kaip penkis kartus iš eilės (pagal konteinerių ištuštinimo grafiką).
35. Komunalinių atliekų tvarkytojas privalo:
35.1. palaikyti švarą ir tvarką kolektyvinių konteinerių aikštelėse. Konteinerinių aikštelių priežiūros sąnaudos yra apmokamos sutartyje tarp Administratoriaus ir komunalinių atliekų tvarkytojo nustatyta tvarka.
35.2. pagal atliekų turėtojo motyvuotą kreipimąsi raštu, anksčiau skirtą konteinerį pakeisti kito dydžio konteineriu per 5 darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo;
35.3. neaprūpinę komunalinių atliekų turėtojų reikiamo dydžio ar reikiamu skaičiumi konteinerių, privalo surinkti komunalines atliekas, kurios paliekamos maišeliuose ar kitoje tinkamoje pakuotėje prie pilnų joms skirtų konteinerių;
35.4. privalo ne rečiau kaip 2 kartus per metus organizuoti didelių gabaritų, pavojingų buities, buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą iš gyventojų ir juridinių asmenų apvažiavimo būdu;
35.5. apie tam tikrų išrūšiuotų specifinių komunalinių atliekų, kurios yra surenkamos Savivaldybės teritorijoje, surinkimą apvažiavimo būdu privalo informuoti komunalinių atliekų turėtojus skelbimuose, kuriuose nurodo, kurios komunalinės atliekos bus surenkamos, šių atliekų surinkimo vietą bei laiką. Skelbimai apie tam tikrų išrūšiuotų komunalinių atliekų surinkimą apvažiavimo būdu yra skelbiami vietinėje spaudoje bei komunalinių atliekų tvarkytojo ir Savivaldybės tinklalapiuose likus ne mažiau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomo surinkimo;
35.6. registruoti visus komunalinių atliekų turėtojų skundus ir prašymus (žodinius ir raštiškus), nurodydamas datą, pareiškėjo vardą, gyvenamąją vietą, išsamų skundo ar prašymo aprašymą, planuojamas priemones trūkumams pašalinti ar prašymui patenkinti bei preliminarią įvykdymo datą. Apie priimtą sprendimą komunalinių atliekų turėtojas informuojamas raštu;
35.7. komunalinių atliekų tvarkytojas privalo teikti informaciją Administratoriumi apie gaunamus skundus ar prašymus sutartyje su Administratoriumi nustatyta tvarka;
35.8. komunalinių atliekų tvarkytojas Administratoriaus reikalavimu teikti duomenis apie gyventojus, įmones, įstaigas ir organizacijas, kurie naudojasi atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugomis bei duomenis, reikalingus susidarančių atliekų kiekiui ir teikiamų atliekų surinkimo paslaugų apimčiai nustatyti, tarp jų – duomenis apie darbuotojų, tarnautojų, studentų, moksleivių skaičių, gamybos ar teikiamų paslaugų apimtį ir pan.
36. Komunalinių atliekų tvarkytojui griežtai draudžiama:
36.1. maišyti atskirai surinktas komunalines atliekas su kitomis atliekų rūšimis bei antrinėmis žaliavomis;
37. Atliekų tvarkytojas gali teikti viešąsias atliekų tvarkymo paslaugas Savivaldybės teritorijoje tik sudaręs sutartis su Administratoriumi. Savivaldybės teritoriją aptarnaujančių komunalinių atliekų tvarkytojų teisės ir pareigos apibrėžtos sutartyse tarp atliekų tvarkytojų ir Administratoriaus bei šiose Taisyklėse.
38. Atliekų tvarkytojas turi būti registruotas atliekas tvarkančių įmonių registre, vykdyti pirminę atliekų apskaitą, teikti informaciją nustatyta tvarka atitinkamoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms bei Administratoriui, įstatymų nustatyta tvarka saugoti atliekų tvarkymo ir apskaitos dokumentaciją.
39. Atliekų tvarkytojas privalo laikytis konteinerių ištuštinimo periodiškumo, ant konteinerių nurodyti savo kontaktinius duomenis, kad konteinerių perpildymo atveju atliekų turėtojai galėtų apie tai pranešti atliekų tvarkytojui. Konteinerių aptarnavimo grafiką atliekų tvarkytojas skelbia viešai. Apie konteinerių tuštinimo dienos pasikeitimą atliekų tvarkytojas praneša komunalinių atliekų turėtojams ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas.
40. Komunalinės atliekos, kurių turėtojo neįmanoma nustatyti, tvarkomos sutartyje tarp komunalinių atliekų tvarkytojo ir Savivaldybės administracijos nustatyta tvarka.
VII SKYRIUS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PASLAUGOS KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
42. Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga teikiama taip, kad tenkintų atliekų turėtojo poreikius, priskirtoje teritorijoje būtų užtikrintas nepertraukiamas paslaugos teikimas ir susidarančių atliekų surinkimas, įgyvendinti teisės aktuose nustatyti higienos, aplinkos apsaugos ir atliekų tvarkymo reikalavimai.
43. Komunalinių atliekų turėtojus atitinkamo dydžio konteineriais nerūšiuotoms komunalinėms atliekoms, pakuočių ir kitų atliekų surinkimui aprūpina atliekų tvarkytojas (-ai), Administratorius ar Gamintojų ir importuotojų Asociacijos. Konteinerių dydį parenka komunalinių atliekų tvarkytojas pagal susidarančių komunalinių atliekų kiekį (normą) ir konteinerių ištuštinimo dažnumą, taip pat atsižvelgdami į atliekų turėtojų kreipimąsi raštu, gautą pagal šių Taisyklių 30.4 punktą. Komunalinių atliekų turėtojai, neturintys konteinerio, apie tai praneša raštu ar žodžiu komunalinių atliekų tvarkytojui.
44. Atliekoms surinkti naudojami atliekų surinkimo konteineriai. Jeigu nėra galimybės naudoti atliekų surinkimo konteinerių, taikytinos kitos priemonės ir (ar) įrenginiai, pagal paskirtį skirti atitinkamoms atliekoms surinkti. Atliekų surinkimo konteineriai, kitos priemonės ir (ar) įrenginiai (toliau – Atliekų surinkimo priemonės) turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, būti saugūs žmonių sveikatai ir aplinkai.
45. Atliekų surinkimo priemonių talpa ir atliekų surinkimo iš atliekų surinkimo priemonių dažnumas nustatomi taip, kad atitiktų pas atliekų turėtoją susidarančių komunalinių atliekų surinkimo poreikį.
46. Atliekų surinkimo priemonės naudojamos tik atliekoms surinkti. Teikdamas paslaugą, atliekų tvarkytojas ir Administratorius turi informuoti atliekų turėtoją, kokios ir kaip atliekos (įskaitant ir antrines žaliavas bei biologiškai skaidžias atliekas) surenkamos ir kokias atliekas draudžiama surinkti į atitinkamas atliekų surinkimo priemones.
47. Atliekų tvarkytojas turi reguliariai plauti ir (ar) dezinfekuoti kolektyvinius mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius, vadovaudamasis higienos reikalavimais ir Administratoriaus nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per ketvirtį šiltuoju metų laiku. Dezinfekavimui naudojami biocidai turi atitikti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais nustatytus reikalavimus.
VIII SKYRIUS
MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR ŠALINIMAS
48. Savivaldybės teritorijoje mišrias komunalines atliekas surenka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Administratoriaus parinktas komunalinių atliekų tvarkytojas.
49. Mišrios komunalinės atliekos surenkamos visoje Savivaldybės teritorijoje iš visų komunalinių atliekų turėtojų.
50. Komunalinių atliekų turėtojai mišrias komunalines atliekas (likusias po rūšiavimo komunalines atliekas) turi išmesti į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius.
51. Iš individualių namų valdų, sodų paskirties nekilnojamojo turto objektų, kuriuose nuolatos gyvenama, mišrios komunalinės atliekos surenkamos mišrių komunalinių atliekų konteineriais ne mažesniais kaip 0,12 m3.
52. Juridiniai asmenys, turintys teritoriją, kurioje gali būti pastatyti individualūs konteineriai, naudojasi individualiais konteineriais, kurių dydis ir skaičius yra nustatomas pagal poreikį, o juridiniai asmenys, kurie neturi teritorijos, kurioje gali būti pastatyti individualūs konteineriai, naudojasi kolektyviniais (bendro naudojimo) konteineriais.
53. Individualių konteinerių ištuštinimo dažnis per metus numatomas atsižvelgiant į patvirtintas kiekvienos nekilnojamojo turto objektų kategorijos susikaupiančių mišrių komunalinių atliekų normas.
54. Minimalus individualių konteinerių ištuštinimo dažnis negali būti mažesnis nei 8 kartai per metus.
55. Iš daugiabučių namų, sodų ir garažų bendrijų mišrios komunalinės atliekos surenkamos bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteineriais, kurių skaičius ir dydis mišrių komunalinių atliekų aikštelėje arba stovėjimo vietoje nustatomas pagal patvirtintas mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas, gyventojų skaičių ir ištuštinimo dažnumą. Esant poreikiui, gali būti naudojami ir kitokios talpos konteineriai, taip pat antžeminiai, požeminiai arba pusiau požeminiai konteineriai.
56. Komunalinių atliekų konteinerių tuštinimo dažnis nustatytas atliekų tvarkytojo ir
Administratoriaus sutartyje ir skelbiamas šiose taisyklėse nustatyta tvarka.
IX SKYRIUS
BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
58. Atliekų turėtojai žaliąsias atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.
59. Atliekų turėtojai (individualių namų gyventojai), kurie turi galimybes žaliąsias atliekas kompostuoti, jas kompostuoja savo ar bendruose, kelių individualių namų ūkių, kompostavimo įrenginiuose su kitomis rekomenduojamomis kompostuoti atliekomis.
60. Komunalinių atliekų turėtojai, kurie neturi galimybių kompostuoti žaliąsias atliekas individualių namų ūkių teritorijose, šias atliekas privalo pristatyti į ŽAKA ar į DGASA.
61. Įmonės (laikino apgyvendinimo įstaigos, maitinimo įstaigos), kurių veikloje susidaro maisto, virtuvės atliekos, susidariusias ir išrūšiuotas biologines atliekas turi perdirbti (kompostavimo įrenginiuose) arba kitaip panaudoti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu, taipogi šias atliekas gali sutartiniu pagrindu perduoti apdorojimo įmonėms.
X SKYRIUS
PAKUOČIŲ ATLIEKŲ, ĮSKAITANT ANTRINES ŽALIAVAS, TVARKYMAS
63. Komunalinių atliekų turėtojai pakuočių atliekas ir antrines žaliavas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.
64. Surūšiuotos pakuočių atliekos turi būti be priemaišų (maisto likučių, skysčio, kitų medžiagų likučio).
65. Pakuočių atliekos (išskyrus stiklo atliekas) ir antrinės žaliavos individualių namų valdose surenkamos specialiais 0,24 m³ talpos pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteineriais arba tam pritaikytais specialiais plastikiniais maišais.
66. Individualių namų ūkiai gali papildomai naudotis bendro naudojimo pakuočių atliekų (įskaitant antrines žaliavas) surinkimo aikštelėmis ir DGASA.
67. Pakuočių atliekų konteineriai tuštinami periodiškumu, nurodytu atliekų tvarkytojo paslaugos sutartyje, kuris skelbiamas viešai vietinėje spaudoje, atliekų tvarkytojo bei Savivaldybės internetinėse svetainėse.
68. Jeigu komunalinių atliekų turėtojas atliekų surinkimo dieną į nurodytas vietas pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių neišstumia (į nurodytas vietas maišų su pakuočių atliekomis nepristato) arba komunalinių atliekų tvarkytojas negali ištuštinti konteinerių dėl kitų priežasčių, konteineriai ištuštinami ir atliekos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną.
69. Komunalinių atliekų tvarkytojas turi teisę neištuštinti individualaus pakuočių atliekų surinkimo konteinerio, jeigu tuštinimo metu nustatyta, kad konteineryje yra kitokių atliekų, nei numatyta į tokius konteinerius mesti. Komunalinių atliekų tvarkytojas apie tai raštu informuoja komunalinių atliekų turėtoją ir Administratorių.
70. Daugiabučių namų atliekų turėtojai pakuočių atliekas (įskaitant antrines žaliavas) pristato į pakuočių atliekų (įskaitant antrines žaliavas) surinkimo ir DGASA aikšteles.
71. Savivaldybės teritorijoje pakuočių atliekoms (įskaitant antrines žaliavas) surinkti naudojami bendro naudojimo 1,1–1,8 m3 talpos konteineriai.
72. Esant poreikiui, gali būti naudojami ir kitokios talpos antrinių žaliavų surinkimo konteineriai. Gali būti naudojami požeminiai arba pusiau požeminiai konteineriai. Jeigu antrinių žaliavų gabaritai netinka antrinių žaliavų surinkimo konteineriams, jas reikia susmulkinti arba tvarkyti kaip didelių gabaritų atliekas.
73. Bendro naudojimo antrinių žaliavų surinkimo konteineriai gali būti statomi kartu su mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais arba atskirai gyventojams ir atliekų surinkėjams patogiose vietose.
74. Bendro naudojimo pakuočių atliekų surinkimo konteineriuose draudžiama deginti atliekas, raustis juose, išimti iš jų atliekas, mesti atliekas, kurios negali būti šalinamos šiuose konteineriuose.
75. Šalia bendro naudojimo pakuočių atliekų surinkimo konteinerių draudžiama palikti atliekas, kurioms šie konteineriai nėra skirti.
76. Įmonės ir įstaigos privalo naudotis Savivaldybės sukurta pakuočių atliekų surinkimo sistema arba tvarkyti jas pagal dvišales sutartis su atliekų tvarkytoju.
77. Pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas pakuočių atliekų surinkimo priemones. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą papildančių pakuočių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe teisės aktų nustatyta tvarka. Informacija apie papildomas pakuočių atliekų surinkimo priemones skelbiama Savivaldybės ir atliekų tvarkytojo interneto tinklalapiuose, individualiomis ir kitokiomis informavimo priemonėmis.
XI SKYRIUS
BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲ,ELEKTROS IR ELEKTRONINIŲ FARMACINIŲ BEI TEKSTILĖS ATLIEKŲ TVARKYMAS
78. Atliekų turėtojai pavojingas buities atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje ir pristatyti į artimiausią DGASA. Šios atliekos taip pat surenkamos apvažiavimo būdu 2 kartus per metus pagal viešai skelbiamą grafiką.
79. Atliekų turėtojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje ir pristatyti į artimiausią DGASA. Šios atliekos taip pat surenkamos apvažiavimo būdu 2 kartus per metus pagal viešai skelbiamą grafiką.
80. Buityje susidarančių pavojingų atliekų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimas pagal iš anksto suderintus maršrutus ir datas yra skelbiamas vietinėje spaudoje, komunalinių atliekų tvarkytojo interneto tinklalapyje, Savivaldybės ir Administratoriaus interneto puslapiuose ir (arba) paštu siunčiamais informaciniais pranešimais.
81. Teisės aktų nustatyta tvarka atliekų turėtojai gali perduoti elektros ir elektroninės įrangos platintojams (pardavėjams), kurie privalo, nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas tuo atveju, jei vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra tos pačios paskirties kaip jo perkama elektros ir elektroninė įranga ir jei atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekis (skaičiuojant įrangos vienetais) atitinka perkamos elektros ir elektroninės įrangos kiekį. Platintojai (pardavėjai) prekybos vietoje privalo informuoti vartotojus apie tai, kaip jie gali atiduoti šias atliekas platintojams.
82. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo priemones. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe teisės aktų nustatyta tvarka.
83. Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo priemones. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą papildančių baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe teisės aktų nustatyta tvarka.
84. Buityje susidarančias pavojingas atliekas, elektros ir elektroninės įrangos atliekas draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų ar pakuočių atliekų surinkimo konteinerius ar palikti šalia jų.
85. Atliekų turėtojai susikaupusias medicinines atliekas turi perduoti vaistinėms, kurios šias atliekas priima Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
XII SKYRIUS
DIDELIŲ GABARITŲ IR STATYBINIŲ, GRIOVIMO,NAUDOTŲ PADANGŲ ATLIEKŲTVARKYMAS
87. Atliekų turėtojai didelių gabaritų atliekas privalo pristatyti į DGASA. Šios atliekos taip pat surenkamos apvažiavimo būdu pagal grafiką ne rečiau kaip 2 kartus per metus.
88. Didžiųjų atliekų surinkimas pagal iš anksto suderintus maršrutus ir datas yra skelbiamas vietinėje spaudoje, komunalinių atliekų tvarkytojo interneto tinklalapyje ir Savivaldybės interneto puslapiuose ir (arba) paštu siunčiamais informaciniais pranešimais.
89. Komunalinių atliekų turėtojui, kreipusis (žodžiu ar raštu) dėl buityje susidariusių didžiųjų atliekų surinkimo papildomos paslaugos, komunalinių atliekų tvarkytojas privalo tokią paslaugą suteikti už papildomą mokestį ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo kreipimosi dienos, apie tai iš anksto informavęs besikreipusį komunalinių atliekų turėtoją.
90. Draudžiama didžiąsias atliekas, naudotas padangas mesti į mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ar kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius ar palikti šalia jų.
91. Gyventojai kartą metuose naudotas padangas (iki 5 vnt.) nemokamai gali pristatyti į DGASA arba atiduoti padangų platintojams, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir padangų atliekų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka atliekų turėtojo perkamų padangų skaičių.
92. Šios Taisyklės reglamentuoja statybinių ir griovimo atliekų, susidarančių atliekant smulkius patalpų statybos (griovimo) ar remonto darbus, kuriems vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka nėra privalomas statybos leidimas ar rašytinis pritarimas statinio projektui, tvarkymą.
93. Gyventojai statybines ir griovimo atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje, sudėti į patvarius maišus ar dėžes ir pristatyti į Savivaldybėje esančią DGASA.
94. Statybines ir griovimo atliekas, susidarančias statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, kai tokiems darbams reikalingas statybos leidimas, tvarko atliekų tvarkytojai, nustatyta tvarka turintys teisę teikti tokių atliekų tvarkymo paslaugas pagal individualias sutartis, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintomis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis.
XIII SKYRIUS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ APSKAITOS DUOMENŲ SURINKIMAS IR KAUPIMAS
96. Savivaldybės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų apskaitos duomenis renka ir kaupia Administratorius.
97. Administratorius renka ir kaupia duomenis apie komunalinių atliekų susidarymą įvairiuose šaltiniuose Savivaldybės teritorijoje, jų surinkimą, pervežimą bei perdavimą šalinti ir naudoti, apie šių atliekų tvarkymo įrenginius, apie paslaugas pagal sutartis su komunalinių atliekų tvarkytoju ir kitus komunalinių atliekų tvarkymo planavimui, priemonių įgyvendinimui bei kontrolei reikalingus duomenis.
98. Kartą per metus iki vasario 10 dienos Savivaldybės teritorijoje veikiantis komunalinių atliekų tvarkytojas bei papildančiųjų sistemų operatoriai Administratoriui teikia duomenis (raštu ir elektronine forma) apie surinktas ir (ar) sutvarkytas atliekas sutartyse nustatyta tvarka.
99. Savivaldybės teritorijoje veikiantys specifinių atliekų srautų, statybos ir griovimo atliekų, pakuočių atliekų ir kitų atliekų tvarkytojai, teikiantys ataskaitas Aplinkos apsaugos agentūrai, šios ataskaitos kopiją iki vasario 10 dienos pateikia Administratoriui.
100. Duomenis apie atliekų susidarymą ir tvarkymą įmonėse, kurios privalo rengti pirminės atliekų apskaitos ataskaitas ir atliekų apskaitos ataskaitas, Savivaldybės administracijos įgaliotas padalinys ir (arba) administratorius gali gauti pagal užklausą, raštu pateikiamą Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui.
XIV SKYRIUS
VISUOMENĖS INFORMAVIMAS
101. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, plėtrą ir eksploatavimą reglamentuojantys dokumentai yra vieši ir prieinami visuomenei. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę su jais susipažinti įstatymų nustatyta tvarka. Savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės skelbiamos Savivaldybės, Administratoriaus ir komunalinių atliekų tvarkytojo interneto svetainėse.
102. Komunalinių atliekų turėtojai sutartyse su komunalinių atliekų tvarkytoju nustatyta tvarka informuojami apie komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, paslaugų kainas ir pan. Ši informacija teikiama Savivaldybės, Administratoriaus ir komunalinių atliekų tvarkytojo interneto svetainėse, buveinėse raštu, telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis nemokamai.
103. Komunalinių atliekų tvarkytojas, sutartyje Administratoriumi nustatyta tvarka, privalo periodiškai informuoti komunalinių atliekų turėtojus apie esamus atliekų tvarkymo įrenginius ir sistemas, Savivaldybės teritorijos atliekų tvarkymo sistemos plėtros ir eksploatavimo ypatumus, teikiamas paslaugas, antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų atskyrimo būdus ir ypatumus siekiant surinkti geros kokybės pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas, atliekų pavojingumą, buityje susidarančių pavojingųjų atliekų surinkimo galimybes ir kt.
104. Gamintojai (importuotojai) ar jų organizacijos nustatyta tvarka pateikia išsamią ataskaitą apie pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, kitų apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą Savivaldybės teritorijoje ir skiria lėšų visuomenės švietimo ir informavimo veiklai teisės aktų nustatyta tvarka.
105. Administratorius įgyvendina visuomenės švietimo ir informavimo priemones, numatytas Savivaldybės atliekų tvarkymo ir Panevėžio regioniniame atliekų tvarkymo planuose.
106. Komunalinių atliekų rūšiavimui skatinti, Administratorius privalo ne rečiau kaip 1 kartą per metus informuoti Savivaldybės gyventojus apie antrinių žaliavų, pakuotės ir pakuočių atliekų surinkimą Savivaldybės teritorijoje, pateikti informaciją apie surinktus kiekius ir surinkimo dinamiką, informuoti apie numatomas per artimiausius metus įdiegti ir (ar) vykdyti rūšiuojamojo pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo priemones.
107. Administratorius ne rečiau kaip 1 kartą per metus turi Savivaldybės gyventojams pateikti išsamią informaciją apie pavojingųjų atliekų tvarkymą ir šią informaciją skelbti interneto svetainėje. Pateikiamoje informacijoje turi būti nurodyta pavojingųjų atliekų tvarkymo svarba, pavojingųjų atliekų surinkimo Savivaldybės teritorijoje vietos (nurodomos surenkamos atliekos, darbo laikas, kontaktinė informacija, kainos, jei tokios nustatytos), gyventojų teisės perduodant pavojingąsias atliekas atitinkamų gaminių platinimo vietose.
XV SKYRIUS
SKUNDŲ IR PRAŠYMŲ NAGRINĖJIMO TVARKA
108. Komunalinių atliekų turėtojų skundus ir prašymus dėl šių atliekų tvarkymo sistemos teikiamų paslaugų kokybės nagrinėja Savivaldybės teritoriją aptarnaujantis komunalinių atliekų tvarkytojas ir Administratorius.
110. Komunalinių atliekų tvarkytojas nagrinėja tokius rašytinius prašymus ir skundus, kurie yra įskaitomai parašyti valstybine kalba, yra pareiškėjo arba jo įgalioto atstovo pasirašyti, nurodyti jo vardas, pavardė, tikslus adresas, kuriuo jis pageidautų gauti atsakymą, ir telefono numeris (jeigu pareiškėjas jį turi). Neįskaitomi, nesuprantamai išdėstyti prašymai ir skundai grąžinami pareiškėjui, nurodant grąžinimo priežastį. Rašytiniai prašymai ir skundai, kuriuose nenurodyti pareiškėjo vardas ir pavardė, nenurodytas adresas arba nėra pareiškėjo pasirašyti, komunalinių atliekų tvarkytojo nenagrinėjami.
111. Nagrinėjami tokie žodiniai prašymai ir skundai, kuriuose pateikiantis asmuo nurodo savo vardą, pavardę, tikslų adresą bei telefono numerį (jeigu pareiškėjas jį turi) ir kuriuos galima išnagrinėti tuoj pat, nepažeidžiant kitų asmenų interesų.
112. Prašymai ir skundai, gauti raštu ar žodžiu tiesiogiai iš asmens ar atsiųsti paštu, faksu bei elektroniniu paštu, registruojami bendra tvarka. Ant rašytinio prašymo ar skundo dedama registracijos žyma, joje įrašant prašymo ar skundo gavimo datą ir registracijos numerį.
113. Gautas rašytinis ar žodinis skundas ar prašymas išnagrinėjamas per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą komunalinių atliekų tvarkytojas registruotu laišku praneša komunalinių atliekų turėtojui ir Administratoriui.
114. Gavęs pakartotinį skundą iš to paties komunalinių atliekų turėtojo tuo pačiu klausimu, komunalinių atliekų tvarkytojas privalo apie tai pranešti Administratoriui, kuris sprendžia, ar skundas pagrįstas ir imasi atitinkamų priemonių. Pagrįsto skundo atveju komunalinių atliekų tvarkytojas privalo pašalinti trūkumus savo lėšomis.
115. Kai trūkumas (pažeidimas) negali būti pašalintas nedelsiant, skundo (prašymo) pareiškėjas informuojamas registruotu laišku apie terminą, per kurį trūkumas bus pašalintas, o jei trūkumo pašalinti neįmanoma arba atsisakoma jį šalinti, pateikiamas motyvuotas paaiškinimas.
XVI SKYRIUS
ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ VYKDYMO UŽTIKRINIMAS IR ATSAKOMYBĖ UŽ JŲ PAŽEIDIMUS
117. Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymosi kontrolę užtikrina Savivaldybės administracija ir Administratorius.
119. Atliekų turėtojas – fizinis ar juridinis asmuo – pažeidęs šias Taisykles yra baudžiamas Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.