Baudžiamoji byla Nr. 2K-272-976/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43328-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.24.8.1; 1.2.29.1.1; 2.1.2.7; 2.1.7.4.4;
2.1.7.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,
išteisintojo M. M. gynėjui advokatui Mindaugui Bliuvui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Lino Latožos kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžio.
Utenos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 90 parų arešto bausme, pagal BK 272 straipsnio 1 dalį – 80 parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 90 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos 90 parų arešto bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise (teise medžioti) ketverius metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2019 m. lapkričio 17 d.
Civilinis ieškinys tenkintas ir valstybei iš nuteistojo M. M. priteista 167 550,31 Eur, taip pat 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, jas pradedant skaičiuoti po vienerių metų nuo įsiteisėjusio nuosprendžio pateikimo vykdyti dienos iki visiško šios nuosprendžio dalies įvykdymo.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžiu, patenkinus nuteistojo M. M. apeliacinį skundą, Utenos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis:
M. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas);
M. M. pagal BK 272 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I.Bylos esmė
1. M. M. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo narys ir atsakingas už teisingą jam išduotų medžioklės lapų pildymą, laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. sausio 31 d., tiksliai nenustatytomis datomis ir nenustatytose vietose, panaikindamas pirminius įrašus, juos užtepdamas tame pačiame rašiklyje esančiu cheminiu trintuku ir taip juos pašalindamas arba pakeisdamas įvairiose jam išduotų medžioklės lapų vietose (eilutėse, skiltyse), turėdamas tikslą nuslėpti gyvūnų sumedžiojimo faktus, suklastojo 32 (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo medžioklės lapus, nustatytus Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžio 1 punkte.
2. Be to, M. M. išteisintas pagal BK 272 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis tuo pat metu, laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. sausio 31 d., tiksliai nenustatytomis datomis, (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kurioje yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo medžioklės plotai, būdamas šio klubo narys ir pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 23 punktą atsakingas už jam išduotų medžioklės lapų teisingą pildymą, sumedžiojęs 34 stirnų patinus, 6 tauriųjų elnių patinus, 6 tauriųjų elnių pateles ar jauniklius, 1 briedžio patiną, 11 suaugusių šernų ir 36 šernų jauniklius, atitinkamuose medžioklės lapuose pažymėjęs apie šių gyvūnų sumedžiojimą, tačiau turėdamas tikslą tai nuslėpti, pirminius įrašus panaikino cheminiu trintuku, taip neteisėtai naikino laukinės gyvūnijos išteklius ir padarė didelę žalą – 167 550,25 Eur šios gyvūnijos rūšims.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė neteisingą ir įrodymais nepagrįstą išvadą dėl būtinųjų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 272 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių visumos buvimo nuteistojo M. M. veiksmuose.
4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad byloje nepakanka įrodymų M. M. kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog M. M. kaltė įrodyta, nenurodė, kokiais įrodymais ji grindžiama, o tik apsiribojo motyvais, kuriais atmetė nuteistojo ir jo gynėjo pateiktus teisinančius argumentus.
5. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad M. M. ranka korekcijas padarė tik dviejuose medžioklės lapuose – Nr. AMK-280 (pakeitė pirminę įrašytą medžioklės datą) ir AMK- 289 (ištaisė medžiotojo bilieto numerį), todėl nėra pagrindo pripažinti šių medžioklės lapų korekcijų nusikaltimu BK 300 straipsnio prasme, kadangi tokio pobūdžio įrašų ištaisymas iš esmės jokių pavojingų pasekmių nesukelia.
6. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad byloje neįrodyta, jog nusikaltimą, nurodytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarė M. M., taip pat išteisino M. M. dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 272 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog M. M. neteisėtai naikino laukinės gyvūnijos išteklius, remdamasis tik tuo, kad kaltinime nurodytuose medžioklės lapuose cheminiu trintuku ištrinti pirminiai įrašai apie šių gyvūnų sumedžiojimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl neteisėto medžiojimo nebuvo atliktas joks tyrimas ir baudžiamojoje byloje nėra surinkta jokių įrodymų, jog M. M. tikrai neteisėtai sumedžiojo jam inkriminuotus gyvūnus.
III. Kasacinio skundo argumentai
8. Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Linas Latoža prašo Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 21 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
8.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nurodytą BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kadangi byloje nevertino įrodymų visumos, suteikė prioritetą M. M. paaiškinimams ir padarė nepagrįstą išvadą, kad M. M. neklastojo medžioklės lapų, todėl jo veikoje nėra nusikaltimo dalyko bei tiesioginės tyčios.
8.2. Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo nustatytą dviejų medžioklės lapų klastojimą pripažinti klastojimu BK 300 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad kiekviena nusikalstama veika pažeidžiamos baudžiamaisiais įstatymais saugomos visuomenės vertybės, o šiuo atveju dokumentų klastojimu pažeidžiami saugomi teisiniai santykiai.
8.3. Medžioklė yra didesnės rizikos veiklos rūšis, susijusi su didesnio pavojaus medžioklės įrankių, ginklų ir kitų priemonių, skirtų valstybei priklausančios laukinės gyvūnijos medžioklei, naudojimu, todėl ji turi būti vykdoma tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Medžioklės lapas – dokumentas, kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu (Medžioklės taisyklių 2.5 punktas). Yra ne tik patvirtinta pavyzdinė šio dokumento forma (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. Dl-81), bet ir nustatyta medžioklės lapo išdavimo, registracijos, pildymo ir saugojimo tvarka, privalomi rekvizitai, jame nurodoma svarbi informacija – kam, kada, kur ir kokiu būdu leidžiama medžioti (Medžioklės taisyklių 16– 21 punktai). Taigi medžioklės lapas yra dokumentas, patvirtinantis medžioklės faktą, ir yra privalomas turėti su savimi medžiojant, todėl neabejotina, kad jis yra griežtos atsakomybės dokumentas ir liudija svarbų faktą.
8.4. Medžioklei fiksuoti naudojamas medžioklės lapas, kuris yra vienintelis dokumentas, suteikiantis teisę medžiotojui naudoti laukinės gamtos išteklius valstybei priklausančiame medžioklės plote teisės aktais nustatyta tvarka, todėl medžioklės eigai fiksuoti privalomas tikslus ir tinkamas medžioklės lapo pildymas. Medžioklės lapuose užpildyta informacija vadovaujasi ne tik medžioklės plotų naudotojai, atsakingi už racionalų ir saugų medžioklės plotų, kurie priklauso valstybei, naudojimą, bet ir atsakingos valstybės institucijos, kurios vykdo tokią apskaitą, rengia ataskaitas ir skiria medžiojamų gyvūnų sumedžiojimo limitus. Todėl akivaizdu, kad klastojant medžioklės lapus užkertamas kelias valstybės institucijoms tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 3 dalyje ir 54 straipsnyje įtvirtintus konstitucinius imperatyvus, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją, gyvūniją. Medžioklės lapų klastojimai neleidžia šių veikų vertinti kaip mažareikšmių, nes būtent pagal medžioklės lapus sprendžiama apie valstybei priklausančios laukinės gyvūnijos naudojimą ir tuo pagrindu priimami tolesni sprendimai dėl šių išteklių racionalaus paskirstymo ir su tuo susijusių teisės normų ar atsakomybės taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 212- 697/2022).
8.5. Byloje rašysenos tyrimus atlikę specialistai nustatė, kad pateiktuose medžioklės lapuose visus pirminius įrašus atliko M. M., kad juos atliko specialiu rašikliu, šiuos įrašus galima panaikinti užtepant juos (nušviesinant) tame pačiame rašiklyje esančiu cheminiu trintuku, todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad M. M., pildydamas medžioklės lapus tik šiuo specialiu rašikliu, tai darė sąmoningai, turėdamas išankstinę tiesioginę tyčią juos vėliau klastoti, t. y. naikinti juos ar keisti į tikrovę neatitinkančius duomenis, taip nuslėpdamas medžioklės, sumedžiotų gyvūnų ar kitų įvykių faktus.
8.6. M. M. nustatytas korekcijos būdas medžioklės lapuose Nr. AMK-280 ir AMK-289 – mechaniškai ištrinta informacija ar panaudota cheminė įrašo šalinimo priemonė – yra akivaizdus klastojimo būdas, o ne klaidos taisymas, nes tai buvo daroma siekiant paslėpti ankstesnį įrašą.
8.7. Be to, 2022 m. spalio 6 d. rašysenos ekspertizės akte nurodyta, kad M. M. ne tik klastojo medžioklės lapuose Nr. 280 ir 289, kaip teigiama apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, bet ir suklastojo medžioklės lapą Nr. 197, kuriame jis trindamas pašalino pirminį skaičių – „0293“ ir vietoj jo parašė skaičių „0359“, taip pat suklastojo medžioklės lapą Nr. 327, kuriame lentelės 20 eilutėje parašė įrašą „K. M.“, o šis įrašas, t. y. „K. M.“, parašytas prieš tai specialiu trintuku ištrynus įrašą „D. M.“. Taip pat rašysenos specialistai nustatė, kad šio medžioklės lapo skiltyje „Medžiotojo bilieto Nr.“ (medžiotojo bilieto individualus numeris) buvo pakeistas pirminis įrašas „060700“ į įrašą „060093“. Nors rašysenos specialistams trūko duomenų nustatant, kas parašė medžiotojo bilieto paskutinius skaičius „...093“, prieš tai pašalinus skaičius „700“, akivaizdu, kad M. M., įrašęs į medžioklės lapą kito medžiotojo pavardę, būtent pakeitė ir šio naujai įrašyto medžiotojo bilieto numerį.
8.8. Taigi, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teigtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino kaltu M. M. dėl įrašų medžioklės lapuose klastojimo.
8.9. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jei nustatyta tvarka medžioklės lapuose nebuvo įrašyti sumedžioti gyvūnai, jie laikomi sumedžiotais neteisėtai, taip padarant žalos gamtai. M. M. medžioklės lapuose pirminius įrašus darė specialiu rašikliu, šie įrašai vėliau buvo panaikinti, todėl akivaizdu, kad M. M., atlikdamas šiuos veiksmus, turėjo iš anksto tyčią nuslėpti realų sumedžiotų gyvūnų faktą, todėl tokia M. M. neteisėta veika naikinant laukinės gyvūnijos išteklius atitinka BK 272 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį, dėl to jis pagrįstai pripažintas kaltu.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
9. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Lino Latožos kasacinis skundas atmestinas.
Dėl įrodymų vertinimo ir BK 300 straipsnio 1 dalies ir BK 272 straipsnio taikymo
10. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- P- 135- 648/2016, 2K- P- 58- 697/2019, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K- P- 135- 648/2016 ir kt.). Kasaciniame skunde iš esmės nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų pakankamumo kaltei pagrįsti vertinimu. Tai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas ir nebus nagrinėjama.
11. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nes byloje nevertino įrodymų visumos, įskaitant ekspertizės aktus, suteikė prioritetą M. M. paaiškinimams.
12. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Šioje dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja teismui išsamiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją.
12.1. Įstatymas įtvirtina išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K- 7-2-699/2016, 2K- 7- 82- 699/2018 ir kt.).
12.2. Pagal teismų praktiką, ekspertizės aktas, specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K- 183- 693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018), jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-484/2013, 2K- 537- 303/2015, 2K-73-942/2017, 2K- 129- 495/2020, 2K-227-495/2024). Pagal kaltinamojo (jo gynėjo) ar kito proceso dalyvio prašymą privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialių žinių, atliktas daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tyrimas yra vertinamas kaip dokumentas – konsultacinė išvada, surašyta specialių žinių turinčio asmens (BPK 95–96 straipsniai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521/2008, 2K- 465/2010, 2K-165/2013, 2K-337/2014). Tais atvejais, kai konsultacinė išvada prieštarauja baudžiamojoje byloje esančiai specialisto išvadai ar ekspertizės aktui, prieštaravimams pašalinti paprastai į teismo posėdį kviečiami specialisto išvadą ar ekspertizės aktą ir konsultacinę išvadą pateikę asmenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62-495/2022, 2K- 35- 976/2024, 2K-239-495/2024 ir kt.). Nors ekspertizės aktas, specialisto išvada ar konsultacinė išvada gali būti reikšmingas duomenų šaltinis baudžiamojoje byloje, bet kuriuo atveju teisinis bylos aplinkybių vertinimas yra ne specialisto ar eksperto, o teismo kompetencija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373-976/2018, 2K-191-942/2021).
12.3. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia, esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K- 205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-251-1214/2024 ir kt.).
13. Šioje baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl to, kad įvairiose išteisintajam M. M. išduotų medžioklės lapų vietose buvo atliktos neleistinos korekcijos. Tačiau abiejų instancijų teismai padarė skirtingas išvadas dėl to, ar kaltinime nurodytas 32 medžioklės lapų korekcijas, tarp kurių buvo ir sumedžiotų gyvūnų skaičių pakeitimai, atliko išteisintasis, ar kiti asmenys.
14. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymų visumą byloje, esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, abstrakčiai nurodomų kasaciniame skunde, nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad byloje surinkti įrodymai kaip visuma nepatvirtina, jog išteisintasis padarė jam inkriminuotas veikas, nustatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. klastojo jam išduotus medžioklės lapus, panaikindamas pirminius įrašus, juos užtepdamas tame pačiame rašiklyje esančiu cheminiu trintuku ir taip juos pašalindamas arba pakeisdamas įvairiose jam išduotų medžioklės lapų vietose (eilutėse, skiltyse). Apeliacinės instancijos teismas vertino įrodymų visumą neteikdamas prioriteto nė vienam įrodymui ar jų grupei, taip pat laikėsi specialiųjų tyrimų rezultatų vertinimo taisyklių.
14.1. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą specialiųjų tyrimų rezultatų (2020 m. gegužės 21 d. specialisto išvados Nr. 11 Š-32(20), 11Š-63(20), 2020 m. birželio 18 d. specialisto išvada Nr. 11 Š-75(20), 2019 m. birželio 24 d. ekspertizės aktas Nr. 11- 1036 (19)), nusprendė, kad juose konstatuoti tik medžioklės lapų taisymai ir trynimai, nenurodant, kas juos padarė; o 2022 m. spalio 6 d. ekspertizės akte Nr. 11- 1320 (22) ekspertai negalėjo kategoriškai atsakyti, ar pakeitimus įrašant rankraštinius įrašus visuose tirti pateiktuose medžioklės lapuose (išskyrus kelis lapus) padarė M. M., ar kitas asmuo. Kartu remtasi ir 2022 m. kovo 24 d. konsultacinės išvados rezultatais, kad bent penkiuose medžioklės lapuose įrašus padarė kitas asmuo, šioje byloje apklaustas kaip liudytojas. Tokie duomenys buvo nustatyti ir jau minėtu Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – LTEC) 2022 m. spalio 6 d. ekspertizės aktu Nr. 11-1320 (22) – dėl to pirmosios instancijos teismas šalino atitinkamas aplinkybes iš kaltinimo M. M.. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, siekdamas pašalinti pirmosios instancijos teismo nurodytas abejones konsultacinės išvados patikimumu, apklausė specialistą A. Balsį, pateikusį konsultacinę išvadą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis reikalavimo vertinti įrodymų visumą bei teismų praktikoje nustatytų specialiųjų tyrimų rezultatų vertinimo taisyklių ir siekdamas nustatyti, ar byloje įrodyta, jog įrašus padarė būtent M. M., lygino šiuos specialiaisiais tyrimais nustatytus duomenis tarpusavyje ir su kitais byloje esančiais įrodymais (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 15, 18, 19, 28–34 punktai).
14.2. Apeliacinės instancijos teismas tyrė išteisintojo parodymus, duotus teismo proceso metu, taip pat apklausė jį nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, šie parodymai buvo vertinami kartu su kitais įrodymais – gretinami su jau minėtais specialiųjų tyrimų rezultatais, su liudytojų, medžiojusių kartu su išteisintuoju, V. A., A. V., G. U., D. M., V. M., S. S. ir S. E. parodymais (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 19–22 punktai) ir kita bylos medžiaga. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat paaiškino, jog šių liudytojų parodymus laiko patikimais tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus; kartu pagrįstai nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atmetė išimtinai dėl to, jog jie duoti išteisintojo draugų, todėl laikomi subjektyviais ir nepatikimais (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 23– 24 punktai). Taip pat buvo vertinti ir kitų liudytojų parodymai: Aplinkos apsaugos departamento Utenos valdybos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko A. Vaičiūno parodymai, kaip jis pastebėjo galimą medžioklės lapų klastojimą, buvusio ir esamo (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo pirmininkų G. S. ir D. M. parodymai apie medžiojimo ir medžioklės lapų pildymo tvarką. Taigi, šių trijų liudytojų parodymuose, kaip pagrįstai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, taip pat nėra duomenų, kad kaltinimuose nurodytos medžioklės lapų korekcijos yra atliktos būtent M. M..
14.3. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti byloje esančią prieštaringą informaciją dėl to, kas klastojo medžioklės lapus, kreipėsi į medžiotojų klubą su prašymu nurodyti, kiek iš viso medžioklės lapų buvo išduota M. M. kaip medžioklės vadovui nuo 2014 m. iki 2019 m.; taip pat pateikti visų saugomų medžioklės lapų nuo 2014 m. iki 2019 m. originalus. Medžiotojų klubo pirmininkas informavo, kad šie medžioklės lapai kartu su jų registracijos žurnalais yra sunaikinti (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 36–37 punktai).
14.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas įrodymų visumą įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir padaręs išvadą, jog ji nepakankama apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, tinkamai taikė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą.
15. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog kelis suklastotus įrašus medžioklės lapuose yra padaręs išteisintasis, nepagrįstai jų nevertino kaip nusikaltimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo teismų praktikos.
16. BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti normalią valstybės ir savivaldybės institucijų veiklą, kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo, tikrų ar netikrų dokumentų panaudojimo ar realizavimo, ir teisėtus fizinių ar juridinių asmenų interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-7-175-303/2015).
16.1. BK 300 straipsnyje uždraustos veikos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali teisinėje apyvartoje įtvirtinti netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-654/2023).
16.2. Kasacinės instancijos teismas nurodo, kad medžioklės lapas yra griežtos atsakomybės dokumentas ir liudija svarbų faktą, todėl, medžioklės lape pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją, negalima nustatyti reikšmingų faktų – pavyzdžiui, kokie asmenys dalyvavo medžioklėje, ar buvo sumedžiota žvėrių. Medžioklės lapuose užfiksuotais duomenimis vadovaujasi ne tik medžioklės plotų naudotojai, bet ir atsakingos valstybės institucijos, vykdydamos apskaitą, rengia ataskaitas, priima tolesnius sprendimus dėl laukinės gamtos išteklių racionalaus paskirstymo ir su tuo susijusių teisės normų ar atsakomybės taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-697/2022).
16.3. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad, nors BK 300 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formalioji sudėtis, t. y. nereikalaujama materialių padarinių atsiradimo, tačiau baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar tikrovės neatitinkančios informacijos įrašymas į tikrus dokumentus sukėlė teisiškai reikšmingas pasekmes ir pažeidė asmenų teises ar interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-230-697/2017, 2K- 212- 697/2022 ir kt.).
17. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės aspektu, daro išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nepripažindamas tam tikrų neteisėtai padarytų korekcijų medžioklės lapuose nusikaltimu, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nuo teismų praktikos, formuojamos taikant BK 300 straipsnio 1 dalį, nenukrypo.
17.1. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis LTEC 2022 m. spalio 6 d. ekspertizės aktu Nr. 11- 1320 (22), kuriuo nustatyta, jog M. M. medžioklės lape Nr. AMK-280 parašė „2017.08.08“ (t. y. pakeitė pirminę įrašytą medžioklės datą) ir medžioklės lape Nr. AMK- 289 parašė „035924“ (t. y. ištaisė medžiotojo bilieto numerį), padarė išvadą, jog byloje nustatytos dvi M. M. ranka darytos korekcijos, tačiau nėra pagrindo jų pripažinti medžioklės lapų klastojimu BK 300 straipsnio prasme, kadangi tokio pobūdžio įrašų ištaisymai iš esmės jokių pavojingų pasekmių nesukelia.
17.2. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstyta teismų praktika, daro išvadą, kad medžioklės lapų klastojimas neabejotinai patenka į BK 300 straipsnio reguliavimo sritį, tačiau kiekvienu atveju, inkriminuojant šią nusikalstamą veiką, būtina tirti visus byloje surinktus įrodymus ir spręsti dėl veikos pavojingumo vertinant, kokie duomenys buvo koreguoti ir kokia jų reikšmė (svarba), atsižvelgiant į medžioklės lapų ir jų teisingo pildymo paskirtį, koks tokio duomenų keitimo tikslas (pvz., ar siekiama nuslėpti brakonieriavimą) ir pan.
17.3. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl šioje byloje nustatytų išteisintojo M. M. neteisėtai pakoreguotų įrašų dviejuose medžioklės lapuose pavojingumo, nors gana lakoniškai, tačiau motyvavo, kodėl tokio pobūdžio įrašai negali sukelti ir nesukėlė iš esmės jokių pavojingų pasekmių. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, taip pat įvertinusi baudžiamojo proceso metu nustatytą nusikalstamos veikos tyrimo ir įrodinėjimo procesą, neturi pagrindo daryti priešingos išvados.
17.4. Kartu pažymėtina, kad sprendžiant, ar tokia išteisintojo veika pripažintina pavojinga, kasaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 212- 697/2022 nelaikytina precedentu dėl netapačių faktinių aplinkybių. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, medžioklės lapuose buvo pakeista medžioklės data ir medžioklėje dalyvavusio medžiotojo bilieto numeris. Kasatoriaus nurodomais skunde dar keliais atvejais koreguoti įrašai taip pat išimtinai siejami su analogiškais duomenimis: medžioklės data, dalyvavusių medžiotojų bilietų numeriais ir pan. Nors kaltinime buvo nurodyta, kad M. M. klastojo medžioklės lapus turėdamas tikslą nuslėpti gyvūnų sumedžiojimo faktus, tačiau byloje nebuvo įrodinėjama, kad koreguojant įrašus buvo siekta nuslėpti, jog medžiota neleistinu laiku, neleistinomis priemonėmis ar būdais, asmenų, kurie neturi teisės medžioti ar pan. O kasaciniame skunde nurodytoje byloje asmuo buvo nuteistas už septynių medžioklės lapų ir medžioklės ataskaitų suklastojimą, siekiant nuslėpti, kad, be kita ko, medžioklėje nebuvo laikomasi medžiotojų klubo taisyklių, nustatančių, kurie medžiotojai, kokiomis dienomis, kokiais būdais, kurių rūšių gyvūnus gali medžioti.
18. Netinkamas BK 272 straipsnio taikymas kasaciniame skunde iš esmės grindžiamas tuo, kad jei medžioklės lapuose nebuvo įrašyti sumedžioti gyvūnai, jie laikomi sumedžiotais neteisėtai, taip padarant žalos gamtai. Kasatoriaus teigimu, M. M. medžioklės lapuose pirminius įrašus darė specialiu rašikliu, šie įrašai vėliau buvo panaikinti, todėl akivaizdu, kad M. M., atlikdamas šiuos veiksmus, turėjo tyčią nuslėpti realų sumedžiotų gyvūnų faktą, todėl tokia veika naikinant laukinės gyvūnijos išteklius atitinka BK 272 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtį.
18.1. Šia nutartimi jau konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, taikydamas in dubio pro reo principą, padarė išvadą, jog neįrodyta, kad nusikaltimą, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarė išteisintasis M. M.. Taigi apeliacinio teismo išvada, jog tokiu atveju M. M. turi būti išteisintas ir dėl kaltinimų pagal BK 272 straipsnį, yra nuosekli, teisėta ir pagrįsta.
18.2. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinimai M. M. neteisėtai naikinus laukinės gyvūnijos išteklius buvo grindžiami išimtinai tuo, kad jis klastojo medžioklės lapus, ištrindamas pirminius juose padarytus įrašus apie atitinkamų gyvūnų sumedžiojimą. Tačiau baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad išteisintasis neteisėtai sumedžiojo 34 stirnos patinus, 6 tauriųjų elnių patinus, 6 tauriųjų elnių pateles ar jauniklius, 1 briedžio patiną, 11 suaugusių šernų ir 36 šernų jauniklius.
18.3. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad nenustačius, jog visus trynimus, keitimus, korekcijas medžioklės lapuose, įskaitant sumedžiotų gyvūnų skaičius, padarė būtent išteisintasis M. M., taip pat nenustačius, kad žvėrys iš viso buvo sumedžioti, M. M. išteisintinas pagal BK 272 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
19. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad, nenustačius esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, išteisinamasis apeliacinės instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,