NEĮGALUMO IR DARBINGUMO NUSTATYMO TARNYBOS
PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL PAGALBOS KOORDINAVIMO ASMENIUI SU NEGALIA SKYRIMO, ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO TVARKOS APRAŠO
PATVIRTINIMO
2023 m. gruodžio 8 d. Nr. V-71
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 4 ir 8 dalimis, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo (2022 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIV-1722 redakcija) 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto i papunkčiu ir 9 punktu, 32 straipsniu ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. A1-140 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymą“ 1.3 papunkčiu:
1. Tvirtinu Pagalbos koordinavimo asmeniui su negalia skyrimo, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą (pridedama).
PATVIRTINTA
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus
2023 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. V-71
PAGALBOS KOORDINAVIMO ASMENIUI SU NEGALIA SKYRIMO, ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pagalbos koordinavimo asmeniui su negalia skyrimo, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja pagalbos koordinavimo asmeniui skyrimo, pagalbos plano sudarymo, pagalbos koordinavimo vykdymo, peržiūros, keitimo ir baigimo tvarką.
2. Sprendimą dėl pagalbos koordinavimo poreikio priima Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) teritorinio skyriaus, vertinančio asmens negalią, (toliau – teritorinis skyrius) vedėjas.
3. Aprašo nuostatos dėl pagalbos koordinavimo poreikio nustatymo taikomos asmenims su negalia, nurodytiems Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme (toliau – Įstatymas). Šiems asmenims pagalbos koordinavimas skiriamas, kai jie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios vertinimo ir duoda sutikimą, kad jiems būtų teikiamas pagalbos koordinavimas.
4. Šiuo Aprašu turi vadovautis Agentūros valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ir individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimą užtikrinantys teikėjai (toliau – suinteresuotos institucijos).
II SKYRIUS
PAGALBOS KOORDINAVIMO ASMENIUI SU NEGALIA SKYRIMAS IR PAGALBOS PLANO SUDARYMAS
6. Asmeniui ar vienam iš jo tėvų (įtėvių), pilnamečių vaikų, sutuoktiniui, globėjui (rūpintojui), aprūpintojui ar asmens įgaliotam kitam asmeniui, ar asmeniui atstovaujančios jo nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtam darbuotojui ar socialinių paslaugų įstaigos socialiniam darbuotojui, ar socialinės globos įstaigos, kurioje asmuo gyvena nuolat, socialiniam darbuotojui (toliau – jo atstovas), pateikusiam Agentūrai prašymą nustatyti negalią (neįgalumo lygį arba dalyvumo lygį), pateikiama informacija apie tai, kad kreipiantis dėl negalios nustatymo ir davus sutikimą dėl pagalbos koordinavimo teikimo, priimant sprendimą dėl negalios nustatymo, kartu būtų priimamas sprendimas dėl pagalbos koordinavimo poreikio.
7. Vertinant asmens, kuris davė sutikimą, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas, negalią, informacija apie pagalbos poreikį įvairiose veiklos srityse surenkama kartu su asmeniu ar jo atstovu pildant Anketą pagalbos koordinavimo poreikio vertinimui (vaikams iki 4 metų) (priedas) (toliau – Anketa) arba Individualios pagalbos poreikio klausimyną (toliau – Klausimynas). Klausimyno formos pagal atitinkamas 4-17 metų amžiaus grupes, patvirtintos Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-188/A1-84/ISAK-487 „Dėl Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Neįgalumo lygio nustatymo aprašas) 1, 2 ir 3 prieduose, kai neįgalumo lygis nustatomas pilnametystės nesukakusiam asmeniui (išskyrus, jeigu jis yra (buvo) draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu), arba Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Dalyvumo lygio nustatymo tvarkos aprašas) 3 priede, kai dalyvumo lygis nustatomas pilnamečiui asmeniui ir asmeniui, nesukakusiam pilnametystės, jeigu jis yra (buvo) draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu. Anketa ar Klausimynas pagalbos koordinavimui skirti pildomi ir įskaitant atvejus, nurodytus Neįgalumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 28 punkte ir Dalyvumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 32 punkte.
8. Asmeniui ar jo atstovui nesutikus, kad asmeniui būtų teikiamas pagalbos koordinavimas, apie tai pažymima Klausimyne ir negalios vertinimo akte. Anketa tuomet nepildoma, o informacija apie pagalbos koordinavimo poreikį skirtingose veiklos srityse pildant Klausimyną nerenkama.
9. Asmeniui ar jo atstovui sutikus, kad asmeniui būtų teikiamas pagalbos koordinavimas, apie tai pažymima Klausimyno preambulėje (žyma „sutinka“) ir negalios vertinimo akte. Anketa pradedama pildyti gavus žodinį sutikimą. Sprendimas skirti pagalbos koordinavimą ir sudaryti pagalbos planą priimamas, kai užpildytoje Anketoje nurodytas pagalbos koordinavimo poreikis bent vienoje veiklos srityje yra pagrįstas pokalbio su asmens atstovu metu gauta informacija arba Klausimyne individualiosios pagalbos poreikis bent vienoje veiklos srityje įvertintas 1–4 balais ir pagrįstas pagalbos koordinavimo aprašyme pokalbio su asmeniu ar jo atstovu metu gauta informacija. Sprendime dėl pagalbos koordinavimo poreikio nurodomas asmens, kuriam sudaromas pagalbos planas, vardas, pavardė, gimimo data, išdėstomas teritorinio skyriaus, specialisto, vykdančio pagalbos vadybininko funkcijas (toliau – Agentūros pagalbos vadybininkas), sudarytas pagalbos planas, nurodant identifikuotus pagalbos poreikius atskirose veiklos srityse ir suinteresuotas institucijas.
10. Apie priimtą sprendimą nustatyti pagalbos koordinavimo poreikį asmuo ar jo atstovas informuojamas per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis arba paštu, pateikiant asmeniui sprendimo kopiją arba išrašą.
11. Sprendimas nenustatyti pagalbos koordinavimo poreikio priimamas, kai:
11.2. Klausimyne individualiosios pagalbos poreikis visose veiklos srityse įvertintas 0 balų arba individualiosios pagalbos poreikis bent vienoje veiklos srityje įvertintas 1-4 balais, bet nėra pagrįstas pagalbos koordinavimo aprašyme pokalbio su asmeniu ar jo atstovu gauta informacija. Asmeniui, kurio pagalbos poreikis veiklos srityje įvertintas balais nuo 1 iki 4, pagalbos koordinavimo poreikis nenustatomas, jeigu asmuo ar jo atstovas nurodo, kad turimų priemonių ir gaunamų paslaugų pakanka.
12. Asmuo ar jo atstovas apie priimtą sprendimą nenustatyti pagalbos koordinavimo poreikio informuojamas šio Aprašo 10 punkte nustatyta tvarka.
13. Sprendimo dėl pagalbos koordinavimo poreikio, kai sudaromas pagalbos planas, informacija ir informacija apie asmenį su negalia ir (ar) jo atstovą per 3 darbo dienas perduodama raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis suinteresuotoms institucijoms, nurodytoms Įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje (savivaldybės administracijai pagal asmens gyvenamąją vietą, Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Agentūros įgaliotai įstaigai dėl asmens su negalia aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis, prireikus – kitoms įstaigoms pagal jų kompetenciją) pagalbos planui vykdyti, t. y., asmeniui reikalingoms priemonėms ir (ar) paslaugoms suteikti.
14. Sprendimas nutraukti pagalbos koordinavimo poreikio nustatymo procedūrą priimamas:
III SKYRIUS
PAGALBOS KOORDINAVIMO VYKDYMAS, PERŽIŪRA, KEITIMAS IR BAIGIMAS
16. Suinteresuotos institucijos, gavusios pagalbos plano informaciją ir informaciją apie asmenį su negalia ir (ar) jo atstovą, per 20 darbo dienų:
16.1. susisiekia su asmeniu ir (ar) jo atstovu dėl konkrečių priemonių ar paslaugų skyrimo, jam suteikdamos visą reikalingą informaciją;
16.2. informuoja Agentūrą raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis apie numatomas skirti konkrečias priemones ir (ar) paslaugas (jei numatoma skirti daugiau negu vieną, atskirai nurodoma kiekvienos priemonės ar paslaugos rūšis (pavadinimas), planuojama priemonės suteikimo ar pradėjimo teikti paslaugą data arba priežastis, dėl kurių priemonės ir (ar) paslaugos suteikti nenumatoma).
17. Suinteresuotos institucijos, vykdydamos pagalbos planą pagal jame numatytus terminus, informuoja Agentūrą raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis apie:
17.1. aplinkybes, dėl kurių vėluojama arba atsisakyta skirti ir (ar) suteikti Aprašo 16.2 papunktyje numatytas priemones ir (ar) paslaugas, nurodant priežastis;
17.2. asmeniui skirtas (suteiktas) priemones ir (ar) pradėtas teikti paslaugas, kurias numatė suteikti suinteresuotos institucijos pagal Agentūros sudarytame pagalbos plane identifikuotus pagalbos poreikius veiklos srityse;
18. Agentūros pagalbos vadybininkas informuoja tiesioginį vadovą apie poreikį peržiūrėti ir (ar) pakeisti priimtus sprendimus, dalyvauja juos keičiant, koreguojant pagalbos planą:
18.2. atlikdamas individualaus pagalbos plano vykdymo stebėseną, identifikavęs naujas aplinkybes arba išnykusias buvusias aplinkybes, dėl kurių asmeniui su negalia buvo skirtas pagalbos koordinavimas;
19. Pagalbos planas įgyvendinamas suinteresuotoms institucijoms bendradarbiaujant su Agentūros pagalbos vadybininku ir tarpusavyje. Asmeniui išvykus iš savivaldybės, kuriai buvo perduotas pagalbos planas jo įgyvendinimui, informacija, reikalinga tolimesniam pagalbos plano vykdymui, raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis perduodama savivaldybei, kurioje pagalbos plano vykdymas bus tęsiamas.
20. Identifikavus aplinkybes, turinčias įtaką pagalbos plano vykdymui, pagalbos planas pakeičiamas ir priimamas naujas sprendimas. Asmuo ar jo atstovas ir suinteresuotos institucijos apie priimtą sprendimą informuojami Aprašo 10 ir 13 punktuose nustatyta tvarka.
21. Pagalbos koordinavimas baigiamas ir Agentūros priimtas sprendimas dėl pagalbos koordinavimo poreikio netenka galios:
21.1. gavus iš visų suinteresuotų institucijų, kurioms buvo pateiktas pagalbos planas, Aprašo 17.2 papunktyje nurodytą informaciją;
21.2. individualiuosius pagalbos poreikius užtikrinančioms įstaigoms nenumačius asmeniui skirti konkrečių priemonių ir (ar) paslaugų;
21.3. asmeniui ar jo atstovui atsisakius visų priemonių ir (ar) paslaugų, kurias numatė skirti suinteresuotos institucijos;
21.4. Agentūrai priėmus naują sprendimą dėl negalios nustatymo, kai:
21.4.1. asmuo, kuriam ankstesniu sprendimu buvo skirtas pagalbos koordinavimas ir sudarytas pagalbos planas, ar jo atstovas nesutinka, kad asmeniui būtų teikiamas pagalbos koordinavimas;
22. Pagalbos koordinavimo stebėsena šalies mastu atliekama kas ketvirtį renkant ir analizuojant pagalbos koordinavimo duomenis, kaupiamus informacinėse sistemose. Šią funkciją atlieka Informacinių technologijų skyrius ir Metodinės pagalbos ir analizės skyrius, bendradarbiaudamas su Agentūros pagalbos vadybininkais.
IV SKYRIUS
SPRENDIMO DĖL PAGALBOS KOORDINAVIMO POREIKIO APSKUNDIMO TVARKA
23. Teritorinio skyriaus priimtas sprendimas dėl pagalbos koordinavimo poreikio per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos gali būti skundžiamas Agentūros direktoriui.
24. Agentūros direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, asmeniui nesutikus su teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, įvertina pateiktame skunde nurodytas aplinkybes ir priima vieną iš šių sprendimų:
25. Asmuo ar jo atstovas ir suinteresuotos institucijos apie Agentūros direktoriaus ar jo įgalioto valstybės tarnautojo priimtą sprendimą informuojami šio Aprašo 10 ir 13 punktuose nustatyta tvarka.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
27. Už pagalbos koordinavimo poreikio nustatymą atsako teritorinio skyriaus, kuriame priimamas sprendimas dėl pagalbos koordinavimo poreikio, vedėjas.
28. Konkrečių priemonių ir (ar) paslaugų pagal Agentūros sudarytą pagalbos planą asmeniui skyrimas, teikimas, sustabdymas, atnaujinimas, pratęsimas ar nutraukimas organizuojamas suinteresuotų institucijų nustatyta tvarka.
29. Įgyvendinant šį Aprašą, asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą ir tvarkymą, nuostatomis.
30. Agentūros valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau kartu – darbuotojai), pastebėję šio Aprašo nuostatų tariamus pažeidimus, privalo apie tai pranešti tiesioginiam vadovui ir (ar) Agentūros direktoriui ar jo įgaliotam atstovui. Darbuotojai turi teisę teikti pasiūlymus tiesioginiam vadovui dėl Aprašo tobulinimo.
31. Agentūros darbuotojai, pažeidę Aprašo nuostatas, atsako atitinkamai Lietuvos Respublikos darbo kodekso ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
Pagalbos koordinavimo asmeniui su negalia
skyrimo, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo
priedas
ANKETA
PAGALBOS KOORDINAVIMO POREIKIO VERTINIMUI
(vaikams iki 4 metų)
___________
(data)
___________________________________________________________________________
(asmens vardas ir pavardė)
_____________________________________________________________________________
(vieno iš asmens tėvų (įtėvių), globėjo ar rūpintojo (toliau – atstovas) vardas ir pavardė)
_____________________________________________________________________________
(Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojo, užpildžiusio anketą, vardas ir pavardė, pareigos)
Anketos klausimai užduodami vaiko atstovui sutinkant, kad būtų sudaromas pagalbos planas. Vaiko atstovui nesutikus, anketa nepildoma.
Pagalbinė priemonė (žaislas) – techninės pagalbos priemonė, padedanti išvengti, kompensuoti, sumažinti ar pašalinti sutrikusios funkcijos įtaką veiklos srityje.
Pagalbos poreikis – vaiko patiriami sunkumai dalyvauti įvardintos srities veikloje; atliekant veiklą, reikalinga pagalba. Jei vaikas (pagal vaiko atstovo atsakymus) patiria sunkumų (atsakoma „Taip“), tai rodo pagalbos poreikį. Jei vaikas (pagal vaiko atstovo atsakymus) sunkumų nepatiria arba jų nėra galimybės identifikuoti dėl vaiko amžiaus ar kitų ypatumų (atsakoma „Ne“), tai rodo, kad pagalbos poreikio nėra.
Pagalbos koordinavimo poreikis – vaiko (šeimos) reikmė pagerinti kasdienio gyvenimo kokybę įvairiose veiklos srityse sudarant pagalbos planą ir jį perduodant atsakingoms institucijoms, užtikrinančioms individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimą.
Esant pagalbos poreikiui veiklos srityje, pagalbos koordinavimo poreikis atsiranda, jeigu vaikas nėra aprūpintas jam reikalingomis priemonėmis ir paslaugomis. Tokiu atveju anketoje pateiktų atsakymų pagrindu sudaromas pagalbos planas su identifikuotais pagalbos poreikiais veiklos srityje perduodamas vykdyti atsakingoms institucijoms.
Jeigu vaikas yra aprūpintas reikalingomis priemonėmis ir paslaugomis, laikoma, kad pagalbos koordinavimo poreikio nėra.
Veiklos sritys:
1. Pažinimas
Ar vaikas patiria sunkumų susipažįstant su jį supančia aplinka (pvz.: žaidžiant su žaislais, imant žaislą, sekant jį akimis, atpažįstant žmones, daiktus, grupuojant juos pagal požymį)?
☐ Ne
☐ Taip
Ar reikalingas pagalbos koordinavimas pažinimo veiklos srityje?
☐ Ne
☐ Taip
Identifikuotas pagalbos poreikis pažinimo veiklos srityje:
☐ 1.1. Pagalbininko (specialisto) pagalba padedant pažinti supančią aplinką (žaidžiant su žaislais, imant žaislą, sekant jį akimis, atpažįstant žmones, daiktus, grupuojant juos pagal požymį ir kt.);
☐ 1.2. Pagalbinė (-s) priemonė (-s) (žaislai) padedant pažinti supančią aplinką (žaidžiant su žaislais, imant žaislą, sekant jį akimis, atpažįstant žmones, daiktus, grupuojant juos pagal požymį ir kt.) ir (ar) apmokymas ja (jomis) naudotis.
2. Užduotys ir reikalavimai
Ar vaikas patiria sunkumų mokantis atlikti užduotis (pvz.: pažiūrėti ar eiti rodoma kryptimi, pasakyti, atnešti, paimti daiktą, padėti žaislus ir pan.)?
☐ Ne
☐ Taip
Ar reikalingas pagalbos koordinavimas užduočių ir reikalavimų veiklos srityje?
☐ Ne
☐ Taip
Identifikuotas pagalbos poreikis užduočių ir reikalavimų veiklos srityje:
☐ 2.1. Pagalbininko (specialisto) pagalba mokantis atlikti užduotis (pažiūrėti ar eiti rodoma kryptimi, pasakyti, atnešti, paimti daiktą, padėti žaislus ar kt.);
☐ 2.2. Pagalbinė (-s) priemonė (-s) mokantis atlikti užduotis (pažiūrėti ar eiti rodoma kryptimi, pasakyti, atnešti, paimti daiktą, padėti žaislus ar kt.) ir (ar) apmokymas ja (jomis) naudotis.
3. Bendravimas
Ar vaikas patiria sunkumų bendraujant (pvz.: gestais, paveikslėliais, piešiniais, garsais, žodžiu, veido išraiška, kita kūno kalba)?
☐ Ne
☐ Taip
Ar reikalingas pagalbos koordinavimas bendravimo veiklos srityje?
☐ Ne
☐ Taip
Identifikuotas pagalbos poreikis bendravimo veiklos srityje:
☐ 3.1. Pagalbininko (specialisto) pagalba bendrauti (naudojant gestus, paveikslėlius, piešinius, žodžius, garsus, veido išraišką, kitą kūno kalbą ar kt.);
☐ 3.2. Pagalbinė (-s) priemonė (-s) bendrauti (gestais, paveikslėliais, piešiniais, žodžiais, garsais, veido išraiška, kūno kalba ar kt.) ir (ar) apmokymas ja (jomis) naudotis.
4. Mobilumas (judėjimas)
Ar vaikas patiria sunkumų judant, valdant kojas, rankas (pvz.: ropojant, sėdantis, stojantis, einant, keičiant ar išlaikant kūno padėtį, valdant pirštus, kitas rankos ir kojos dalis)?
☐ Ne
☐ Taip
Ar reikalingas pagalbos koordinavimas mobilumo (judėjimo) veiklos srityje?
☐ Ne
☐ Taip
Identifikuotas pagalbos poreikis mobilumo (judėjimo) veiklos srityje:
☐ 4.1. Pagalbininko (specialisto) pagalba mobilumui (judėjimui) palengvinti, stambiosios ir smulkiosios motorikos lavinimui (ropojimui, sėdėjimui, stovėjimui, ėjimui, kūno padėties keitimui ar išlaikymui, pirštų, kitų rankos ir kojos dalių valdymui ir kt.);
☐ 4.2. Pagalbinė (-s) priemonė (-s) mobilumui (judėjimui) palengvinti, stambiajai ir smulkiajai motorikai lavinti ir (ar) apmokymas ja (jomis) naudotis;
☐ 4.3. Pavėžėjimo (transporto organizavimo) paslaugos mobilumui (judėjimui) palengvinti esant judėjimo funkcijos sutrikimui;
☐ 4.4. Būsto (gyvenamosios aplinkos) pritaikymas mobilumui (judėjimui) palengvinti.
5. Savarankiškumas (savitarnos įgūdžiai)
Ar vaikas patiria sunkumų apsitarnaujant ar mokantis apsitarnauti (pvz.: rengtis, valgyti, praustis, valytis dantis, naudotis tualetu (naktipuodžiu)?
☐ Ne
☐ Taip
Ar reikalingas pagalbos koordinavimas savarankiškumo (savitarnos) veiklos srityje?
☐ Ne
☐ Taip
Identifikuotas pagalbos poreikis savarankiškumo (savitarnos) veiklos srityje:
☐ 5.1. Pagalbininko (specialisto) pagalba apsitarnaujant ar mokant apsitarnauti (rengtis, valgyti, praustis, valyti dantis, naudotis tualetu (naktipuodžiu) ir kt.);
☐ 5.2. Pagalbinė (-s) savarankiškumo (savitarnos) priemonė (-s) ir (ar) apmokymas ja (jomis) naudotis;
☐ 5.3. Būsto (gyvenamosios aplinkos) pritaikymas savarankiškumui (saugumui) užtikrinti apsitarnaujant ar mokantis apsitarnauti.
6. Pagrindinės gyvenimo sritys
Ar vaikas patiria sunkumų dėl negalios pagrindinėse gyvenimo srityse (pvz.: užmigdamas, ramiai išmiegodamas, išlikdamas atspariu garsui, šviesai, sutelkdamas dėmesį, bendraudamas su kitais vaikais, įsitraukdamas į individualius ar grupinius užsiėmimus)?
☐ Ne
☐ Taip
Ar reikalingas pagalbos koordinavimas pagrindinių gyvenimo sričių veikloje?
☐ Ne
☐ Taip
Identifikuotas pagalbos poreikis pagrindinių gyvenimo sričių veikloje:
☐ 6.1. Pagalbininko (specialisto) pagalba pagrindinėse gyvenimo srityse (kokybiškam miegui užtikrinti, sensoriniam jautrumui mažinti, sutelkti dėmesiui, padėti bendrauti su vaikais, įsitraukti į individualius ar grupinius užsiėmimus);
☐ 6.2. Pagalbinė (-s) priemonė (-s), reikalinga (-os) pagrindinėse gyvenimo srityse (kokybiškam miegui užtikrinti, sensoriniam jautrumui mažinti, sutelkti dėmesiui, padėti bendrauti su vaikais, įsitraukti į individualius ar grupinius užsiėmimus) ir (ar) apmokymas ja (jomis) naudotis.
Ar vaiko atstovas (šeima), patiria psichologinių sunkumų, tėvystės, socialinių įgūdžių stoką auginti negalią turintį vaiką?
☐ Ne
☐ Taip
Ar reikalingas pagalbos koordinavimas teikiant pagalbą vaiko atstovui (šeimai)?
☐ Ne
☐ Taip
Identifikuotas pagalbos poreikis pagrindinių gyvenimo sričių veikloje:
☐ 6.3. Psichologinė pagalba vaiko atstovui (šeimai)
☐ 6.4. Kompleksinė pagalba vaiko atstovui (šeimai)
____________