RADVILIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL RADVILIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS TVARKOS APRAŠO IR ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

2022 m. lapkričio 30 d. Nr. A-1230 (8.2)

Radviliškis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 53 straipsnio 2 dalimi, Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. V-757 „Dėl Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“, 20 ir 28 punktais, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. V-2308 „Dėl būtinųjų savivaldybių ir mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, stebėsenos rodiklių patvirtinimo“ 1.1 papunkčiu, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. V-283 „Dėl Valstybės (strateginių) šveitimo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“, ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V-448 „Dėl savivaldybių ir mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, švietimo stebėsenos būtinųjų rodiklių aprašų patvirtinimo“:

1. Tvirtinu:

1.1.   Radviliškio rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašą (pridedama);

1.2.    Radviliškio rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklius (pridedama).

2.    Laikau netekusiais galios Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. A-1341-(8.2) „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašo ir švietimo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“ ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. A-1124-(8.2) „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. A-1341-(8.2) „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašo ir švietimo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“ patvirtintų Radviliškio rajono švietimo stebėsenos rodiklių pakeitimo“

3.    Nurodau, kad šis įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Administracijos direktorė                                                                   Jolanta Margaitienė

PATVIRTINTA

Radviliškio rajono savivaldybės

administracijos direktoriaus

2022 m. lapkričio 30 d.

įsakymu Nr. A-1230 (8.2)

RADVILIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.  Radviliškio rajono savivaldybės švietimo stebėsena (toliau – Švietimo stebėsena) yra švietimo stebėsenos subjektų vykdoma nuolatinė švietimo būklės bei kaitos analizė, vertinimas, prognozavimas, taip pat tam reikalingų duomenų rinkimas. Ji apima duomenų rinkimą apie švietimą: ikimokyklinį, priešmokyklinį, bendrąjį ugdymą, suaugusiųjų mokymą, neformalųjį vaikų švietimą.

2.  Radviliškio rajono savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato Švietimo stebėsenos paskirtį, uždavinius, objektą ir subjektą, principus, Švietimo stebėsenos organizavimą ir vykdymą, rodiklius, jų atrankos kriterijus ir tvirtinimą, disponavimą stebėsenos informacija bei finansavimą.

3.  Švietimo stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas Radviliškio rajono savivaldybei (toliau – Savivaldybei) priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą, taip pat informuoti visuomenę apie švietimo būklę.

4.  Švietimo stebėsenos uždaviniai yra šie:

4.1. tirti švietimo valdymo subjektų informacijos apie švietimą poreikius;

4.2. rinkti, kaupti ir apdoroti duomenis apie švietimo sistemos būklę Savivaldybėje;

4.3. analizuoti ir vertinti švietimo būklę bei kaitą ir jai darančius įtaką veiksnius, atsižvelgiant į švietimui keliamus tikslus ir uždavinius;

4.4. prognozuoti švietimo sistemos kaitą;

4.5. teikti ir skelbti Švietimo stebėsenos duomenis ir (ar) analitinę informaciją.

5.  Švietimo stebėsenos objektas – švietimo būklė.

6.  Švietimas stebimas šiais pagrindiniais aspektais:

6.1. švietimo funkcionavimo (švietimo kontekstas, indėlis į švietimą, švietimo procesai, švietimo rezultatai, švietimo pasekmės);

6.2. švietimo rūšių ir programų (formalusis švietimas, švietimo programos, neformalusis švietimas, švietimo pagalba);

6.3. švietimo valdymo lygmenų – Savivaldybės ir švietimo įstaigos;

6.4. kitais teisės aktų nustatytais teminiais-analitiniais aspektais.

7.    Savivaldybės švietimo stebėsenos subjektai – institucijos, vykdančios švietimo stebėseną Savivaldybėje:

7.1. savivaldybės administracija;

7.2. švietimo įstaigos.

8.  Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašu, Būtinaisiais savivaldybių ir mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, švietimo stebėsenos rodikliais ir kitais teisės aktais.

9.    Švietimo stebėsenos principai:

9.1.    tikslingumas – renkami tik tie duomenys ir informacija, kurie yra reikalingi ir tinkami švietimo būklei vertinti bei jų valdymo subjektų sprendimams priimti.

9.2.    sistemingumas – visa švietimo sistema stebima planingai, suderintai ir laikantis tęstinumo.

9.3.    nešališkumas – švietimo stebėsena vykdoma be išankstinio nusistatymo, laikantis profesinio nepriklausomumo nuo įvairių interesų grupių.

9.4.    patikimumas – duomenys renkami laikantis duomenų rinkimo standartų, skelbiama tikrovę atitinkanti informacija.

9.5.    konfidencialumas − skelbiama tik tokia informacija, kuri garantuoja fizinio asmens duomenų anonimiškumą, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus.

9.6.    saikingumas – siekiama maksimaliai sumažinti duomenų teikimo naštą ir suvaržyti besaikį duomenų rinkimą. Duomenis surinkus vienąkart, pakartotinai jie neberenkami.

10.  Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos apraše vartojamas sąvokas.

II SKYRIUS

ŠVIETIMO STEBĖSENOS ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS

11.  Švietimo stebėsena organizuojama ir vykdoma Savivaldybės ir rajono švietimo įstaigų lygmenimis.

12.  Švietimo stebėsenos organizavimas ir vykdymas apima šias veiklas:

12.1.  informacijos, rodiklių ir duomenų poreikių tyrimą;

12.2.  rodiklių sąrašų ir rodiklių aprašų sudarymą, tvirtinimą ir atnaujinimą;

12.3.  duomenų rinkimą, kaupimą ir apdorojimą ir šių veiklų koordinavimą;

12.4.  analizių, apžvalgų, ataskaitų ir vertinimų rengimą, prognozavimą;

12.5.  duomenų, rodiklių ir analitinės informacijos teikimą užsakovams ir (arba) skelbimą naudotojams.

13.  Savivaldybės lygmens švietimo stebėseną organizuoja ir vykdo Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrius:

13.1.  tiria informacijos, rodiklių ir duomenų poreikius;

13.2.  sudaro, atnaujina ir šiame Apraše numatytiems subjektams teikia rodiklių sąrašus;

13.3.  vykdo duomenų rinkimą, kaupimą ir apdorojimą;

13.4.  paskelbia apibendrintą Savivaldybės švietimo stebėsenos informaciją visuomenei;

13.5.  teikia informaciją užsakovams ir (ar) skelbia naudotojams.

14.  Radviliškio rajono švietimo įstaigos organizuoja ir vykdo švietimo įstaigos lygmens švietimo stebėseną:

14.1.  švietimo įstaiga vykdo įstaigos švietimo būklės bei kaitos analizę, vertinimą ir prognozavimą pagal Savivaldybės patvirtintus švietimo stebėsenos rodiklius, Būtinuosius mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, švietimo stebėsenos rodiklius ir pagal savo poreikius švietimo įstaigos vadovo patvirtintus papildomus švietimo stebėsenos rodiklius;

14.2.  iki einamųjų metų gruodžio 15 d. Švietimo ir sporto skyriui pateikia duomenis pagal patvirtintus Savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklius;

14.3.  už švietimo įstaigos lygmens organizavimą ir vykdymą atsakingas įstaigos vadovas.

14.4.  švietimo įstaiga švietimo stebėsenos organizavimą ir vykdymą reglamentuoja įstaigos veiklos dokumentuose.

15.  Skirtingų lygmenų švietimo stebėsenos subjektai neatlygintinai keičiasi stebėsenos duomenimis ir informacija naudodami Švietimo valdymo informacinę sistemą (toliau – ŠVIS).

III SKYRIUS

ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIAI, JŲ ATRANKOS

KRITERIJAI IR TVIRTINIMAS

16.  Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro rodikliai, apibūdinantys švietimo būklę ir kaitą Savivaldybės mastu. Savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius.

17.  Savivaldybės lygmens Švietimo stebėsenos rodikliai yra šių grupių:

17.1. Būtinieji savivaldybių švietimo stebėsenos rodiklių sąrašo, patvirtinto Švietimo, mokslo ir sporto ministro, rodikliai;

17.2. pasirenkamieji savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliai.

18.  Savivaldybės Švietimo stebėsenos rodikliai turi atitikti šiuos kriterijus:

18.1.  rodiklio aiškumas ir informatyvumas;

18.2.  validumas;

18.3.  rodiklio naudingumas, tinkamumas švietimo valdymo, būklės analizės ir visuomenės informavimo reikmėms;

18.4.  rodiklio universalumas;

18.5.  rodikliui skaičiuoti reikalingų duomenų prieinamumas ir patikimumas;

18.6.  efektyvus rodiklio teikiamos naudos ir kaštų santykis.

19.  Savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliai yra vieši, išskyrus atvejus, kai iš pateiktos informacijos galima identifikuoti asmenis ar institucijas ir tai nėra nustatyta teisės aktuose. Vieša informacija prieinama Radviliškio rajono savivaldybės internetinėje svetainėje www.radviliskis.lt.

20.  Švietimo įstaigos lygmens stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro rodikliai, parodantys švietimo būklę ir (ar) pokyčių mastą švietimo įstaigoje. Švietimo įstaigos švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą tvirtina švietimo įstaigos vadovas.

21.  Bendrojo ugdymo mokyklų švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro Būtinųjų mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, švietimo stebėsenos rodiklių sąrašo, patvirtinto Švietimo, mokslo ir sporto ministro, rodikliai ir mokyklos pasirenkamieji švietimo stebėsenos rodikliai.

IV SKYRIUS

DISPONAVIMAS ŠVIETIMO STEBĖSENOS INFORMACIJA

22.  Visais Savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliams skaičiuoti renkamais Savivaldybės lygmens duomenimis ir informacija disponuoja Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrius.

23.  Savivaldybės administracija disponuoja duomenimis ir informacija, gauta vykdant pagal papildomus Savivaldybės poreikius organizuotą švietimo stebėseną. Šie duomenys ir informacija kitų lygmenų švietimo stebėsenos subjektams gali būti perduodami remiantis duomenų teikimo sutartimis tarp Savivaldybės administracijos ir duomenų gavėjo.

24.  Švietimo įstaiga disponuoja duomenimis ir informacija, gauta vykdant pagal papildomus švietimo įstaigos poreikius organizuotą švietimo ir mokslo stebėseną. Šie duomenys ir informacija kitų lygmenų švietimo stebėsenos subjektams gali būti perduodami remiantis duomenų teikimo sutartimis tarp švietimo įstaigos ar jos įgalioto asmens ir duomenų gavėjo.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25.  Savivaldybės švietimo stebėsenos subjektai savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodikliams būtinus duomenis ir informaciją teikia neatlygintinai teisės aktų nustatyta tvarka.

26.  Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenai naudojami ŠVIS prieinami duomenys bei kitų institucijų – Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Nacionalinės švietimo agentūros ir kt. – viešai skelbiami duomenys.

27.  Švietimo stebėsenos organizavimo ir vykdymo savivaldybės švietimo įstaigose priežiūrą vykdo savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrius.

______________________

part_37882282c38a421298662e3d32a2f2f8_end

PATVIRTINTA

Radviliškio rajono savivaldybės

administracijos direktoriaus

2022 m. lapkričio 30 d.

įsakymu Nr. A-1230 (8.2)

radviliškio Rajono SAVIVALDYBĖS švietimo stebėsenos rodikliai

1. Radviliškio rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašas sudarytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2022 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. V-283 „Dėl Valstybės (strateginių) švietimo ir mokslo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“ patvirtintais Valstybės (strateginiais) švietimo stebėsenos rodikliais, Būtinaisiais savivaldybių švietimo stebėsenos rodikliais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-2308 „Dėl Būtinųjų savivaldybių ir mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, švietimo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“.

2. Į Radviliškio rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą įtraukti Radviliškio rajono savivaldybei aktualūs švietimo rodikliai.

3. Radviliškio rajono savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliai suskirstyti grupėmis pagal tai, kurį švietimo sistemos komponentą apibūdina: švietimo kontekstą, indėlį į švietimą, švietimo procesus, švietimo rezultatus ar švietimo sistemos stebėjimą.

4. Švietimo konteksto rodikliai (parodo išorines sąlygas ir reikmes, darančias poveikį švietimo sistemos procesams):

4.1. Švietimo aplinka:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio aprašymas	Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys
			Duomens pavadinimas	Duomens (-ų) šaltinis
4.1.1.	Gyventojų skaičiaus pokytis (vienetais)	Savivaldybės gyventojų skaičius ir pokytis sausio 1 d.	Bendras savivaldybės gyventojų skaičius sausio 1 d.	Lietuvos Respublikos statistikos departamento interneto svetainė (toliau – STD)
4.1.2	Gimstamumas	Gimusių vaikų skaičius nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. ir jų pokytis	Gimusių vaikų skaičius atitinkamų metų sausio 1 d.	STD
4.1.3.	Vaikų, kuriems organizuojamas privalomas ikimokyklinis ugdymas, skaičius	Radviliškio rajono švietimo įstaigose ugdomų vaikų skaičius, kuriems organizuojamas privalomas ikimokyklinis ugdymas	Vaikų skaičius, kuriems organizuojamas privalomas ikimokyklinis ugdymas atitinkamų metų rugsėjo 1 d.	Švietimo įstaigos

5. Indėlio į švietimą rodikliai (parodo pastangas ir (arba) išteklius, reikalingus švietimo sistemai veikti ir tikslams pasiekti):

5.1. Besimokančiųjų charakteristikos:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio aprašymas	Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys
			Duomens pavadinimas	Duomens (-ų) šaltinis
5.1.1.	Besimokančiųjų skaičius ir pasiskirstymas pagal lytį	Rajono švietimo įstaigose besimokančiųjų skaičius ir jų pasiskirstymas pagal lytį	Bendras besimokančiųjų skaičius atitinkamų mokslo metų pradžiai	ŠVIS (1-mokykla)
			Iš jų mergaičių ir berniukų skaičius
5.1.2.	Nemokamai maitinamų mokinių skaičius ir dalis	Nemokamai maitinamų priešmokyklinukų ir 1–12 klasių mokinių skaičius ir dalis (%)	Bendras besimokančiųjų skaičius bendrojo ugdymo mokyklose mokslo metų pradžioje	ŠVIS (1-mokykla), Socialinės paramos skyrius
			Iš jų nemokamai maitinamų mokinių skaičius

5.2. Personalo charakteristika:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio aprašymas	Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys
			Duomens pavadinimas	Duomens (-ų) šaltinis
5.2.1.	Vidutinis pedagoginio personalo amžius	Švietimo įstaigų vidutinis pedagoginio personalo amžius metais (duomenys apie pedagoginius darbuotojus, dirbančius pagrindiniame darbe atitinkamų metų spalio 1 d.)	Bendrojo ugdymo mokyklų vidutinis pedagoginio personalo amžius metais	Švietimo įstaigos
			Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vidutinis pedagoginio personalo amžius metais
			Neformaliojo ugdymo įstaigų vidutinis pedagoginio personalo amžius metais
5.2.2.	Pedagoginio personalo pasiskirstymas pagal lytį	Švietimo įstaigų pedagoginio personalo pasiskirstymas pagal lytį (%) (moterys ir vyrai)	Bendrojo ugdymo mokyklų pedagoginio personalo pasiskirstymas pagal lytį (%): moterys vyrai	Švietimo įstaigos
			Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagoginio personalo pasiskirstymas pagal lytį (%): moterys vyrai
			Neformaliojo ugdymo įstaigų pedagoginio personalo pasiskirstymas pagal lytį (%): moterys vyrai
5.2.3.	Mokytojų pasiskirstymas pagal kvalifikacines kategorijas	Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų pasiskirstymas pagal kvalifikacinę kategoriją (skaičius)	Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų skaičius spalio 1 d.	ŠVIS (3-mokykla)
			Iš jų pasiskirstymas pagal kvalifikacinę kategoriją (skaičius):
			neatestuotų mokytojų
			mokytojų
			vyresn. mokytojų
			metodininkų
			ekspertų
		Ikimokyklinio ugdymo grupėse dirbančių mokytojų pasiskirstymas pagal kvalifikacinę kategoriją (skaičius)	Ikimokyklinio ugdymo grupėse dirbančių mokytojų skaičius spalio 1 d.	ŠVIS (ŠV-03 Pedagogai)
			Iš jų pasiskirstymas pagal kvalifikacinę kategoriją (skaičius):
			neatestuotų mokytojų
			mokytojų
			vyresn. mokytojų
			metodininkų
			ekspertų
		Neformaliojo ugdymo įstaigose pagal neformaliojo vaikų šveitimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas dirbančių mokytojų pasiskirstymas pagal kvalifikacinę kategoriją (skaičius)	Neformaliojo ugdymo įstaigose pagal neformaliojo vaikų šveitimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas dirbančių mokytojų skaičius spalio 1 d.	ŠVIS (4-mokykla)
			Iš jų pasiskirstymas pagal kvalifikacinę kategoriją (skaičius):
			Neatestuotų mokytojų
			Mokytojų
			Vyresn. mokytojų
			Metodininkų
			Ekspertų
5.2.4.	Švietimo įstaigų vadovų pasiskirstymas pagal amžių	Švietimo įstaigų vadovų skaičius ir jų pasiskirstymas pagal amžių (%, skaičius)	Švietimo įstaigų vadovų skaičius atitinkamų metų rugsėjo 1 d.	Švietimo ir sporto skyrius
			Iš jų pasiskirstymas pagal amžių (%, skaičius)
			30–39 m.
			40–49 m.
			50–59 m.
			60 m. ir vyresni
5.2.5.	Švietimo įstaigų vadovų pasiskirstymas pagal lytį (%)	Švietimo įstaigų vadovų pasiskirstymas pagal lytį (%) (moterys ir vyrai)	Švietimo įstaigų vadovų pasiskirstymas pagal lytį (%): Moterys Vyrai	Švietimo ir sporto skyrius
5.2.6.	Jaunesnių nei 50 metų bei 50 metų ir vyresnio amžiaus mokytojų skaičiaus santykis (skaičius)	Jaunesnių nei 50 metų bei 50 metų ir vyresnio amžiaus mokytojų skaičiaus santykis. Rodikliu vertinamas veiksmingos ir subalansuotos pedagoginio personalo politikos įgyvendinimas savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose, pritraukiant karjerą pradedančius ir išlaikant patirtį turinčius mokytojus, netiesiogiai – savivaldybės mokyklų, kaip darbdavių, patrauklumas mokytojams	Asmenų, jaunesnių nei 50 metų, bendrojo ugdymo mokyklose, kaip pagrindinėje darbovietėje, užimančių mokytojų pareigas ir mokančių pagal bendrojo ugdymo programas, skaičius	ŠVIS (Savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliai)
			50 metų ar vyresnio amžiaus asmenų, bendrojo ugdymo mokyklose, kaip pagrindinėje darbovietėje, užimančių mokytojų pareigas ir mokančių pagal bendrojo ugdymo programas, skaičius
5.2.7.	Daugiau kaip 2 metų pedagoginio darbo stažą turinčių darbuotojų dalis  (%)	Daugiau kaip 2 metų pedagoginio darbo stažą turinčių darbuotojų dalis. Rodiklis atskleidžia švietimo sistemos dalyvių demografines charakteristikas, rodo mokytojų kaitą, netiesiogiai – mokytojo profesijos prestižą	Bendrojo ugdymo mokyklose, kaip pagrindinėje darbovietėje dirbančių visų pedagoginių darbuotojų skaičius atitinkamų metų ataskaitinę dieną. Iš jų:	ŠVIS (Savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliai)
			bendrojo ugdymo mokyklose, kaip pagrindinėje darbovietėje, dirbančių pedagoginių darbuotojų, kurių pedagoginio darbo stažas yra didesnis nei 2 metai skaičius
5.2.8.	Švietimo įstaigų, kuriose nėra nuolatinio vadovo daugiau kaip 12 mėnesių, dalis nuo bendro švietimo įstaigų skaičiaus	Savivaldybės švietimo įstaigų, kuriose nėra nuolatinio vadovo daugiau kaip 12 mėnesių, dalis nuo bendro švietimo įstaigų skaičiaus. Rodiklis signalizuoja apie lyderystės ir valdymo problemas švietimo įstaigose	Švietimo įstaigų skaičius atitinkamų metų ataskaitinę dieną. Iš jų:	ŠVIS (Savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliai)
			švietimo įstaigų, kuriose daugiau kaip 12 mėnesių nėra nuolatinio vadovo skaičius

5.3. Materialieji ir finansiniai ištekliai:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio aprašymas	Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys
			Duomens pavadinimas	Duomens (-ų) šaltinis
5.3.1.	Vidutinės vienam besimokančiam asmeniui bendrojo ugdymo mokyklose tekusios lėšos	Vidutinė mokymo lėšų ir steigėjo (Savivaldybės) mokyklos aplinkai skirta lėšų suma per metus, tenkanti vienam bendrojo ugdymo mokyklų mokiniui (vaikui), kuris mokosi pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas	Savivaldybei skirta bendra mokymo lėšų suma (tūkst. Eur)	Švietimo ir sporto skyriaus ekonomistas
			Steigėjo (Savivaldybės) skirta mokyklų aplinkai lėšų suma (tūkst. Eur)
			Mokinių skaičius, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose atitinkamų metų rugsėjo 1 d.
5.3.2.	Vidutinės vienam besimokančiam asmeniui ikimokyklinio ugdymo įstaigose tekusios lėšos	Vidutinė mokymo lėšų ir steigėjo (Savivaldybės) ugdymo įstaigos aplinkai skirta lėšų suma per metus, tenkanti vienam ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokiniui (vaikui), kuris mokosi pagal ikimokyklinio ugdymo programą	Savivaldybei skirta bendra mokymo lėšų suma (tūkst. Eur)	Švietimo ir sporto skyriaus ekonomistas
			Steigėjo (Savivaldybės) skirta mokyklų aplinkai lėšų suma (tūkst. Eur)
			Mokinių skaičius, kurie mokosi ikimokyklinio ugdymo įstaigose atitinkamų metų rugsėjo 1 d.
5.3.3.	Vidutinės vienam besimokančiam asmeniui neformaliojo ugdymo įstaigose ir Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro (toliau – ŠSPC) Sporto skyriuje tekusios lėšos	Vidutinė mokymo lėšų ir steigėjo (Savivaldybės) ugdymo įstaigos aplinkai skirta lėšų suma per metus, tenkanti vienam mokiniui (vaikui), kuris mokosi pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas	Savivaldybei skirta bendra mokymo lėšų suma (tūkst. Eur)	Švietimo ir sporto skyriaus ekonomistas
			Steigėjo (Savivaldybės) skirta mokyklų aplinkai lėšų suma (tūkst. Eur)
			Mokinių skaičius, kurie mokosi neformaliojo ugdymo įstaigose ir ŠSPC Sporto skyriuje atitinkamų metų rugsėjo 1 d.
5.3.4	Bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių standartus atitinkančias laboratorijas ir technikos kabinetus, dalis	Bendrojo ugdymo mokyklų skaičius (dalis %), turinčių standartus atitinkančias laboratorijas ir technikos kabinetus lyginant su visu bendrojo ugdymo mokyklų skaičiumi atitinkamų metų rugsėjo 1 d.	Bendrojo ugdymo mokyklų skaičius atitinkamų metų rugsėjo 1 d.	Švietimo ir sporto skyrius
			Standartus atitinkančias laboratorijų ir technikos kabinetų skaičius. Iš jų:	Bendrojo ugdymo mokyklos
			integruotų gamtos mokslų
			biologijos
			chemijos
			fizikos
			Standartus neatitinkančių laboratorijų ir technikos kabinetų skaičius. Iš jų:
			integruotų gamtos mokslų
			biologijos
			chemijos
			fizikos

6. Švietimo procesų rodikliai (parodo priežastiniais ryšiais susijusių švietimo sistemos pokyčių eigą):

6.1. Mokymas ir mokymasis:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio aprašymas	Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys
			Duomens pavadinimas	Duomens (-ų) šaltinis
6.1.1.	Besimokančiųjų dalis amžiaus grupėje	Rajono bendrojo ugdymo mokyklose besimokančiųjų skaičius pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bei socialinių įgūdžių ugdymo programas mokslo metų pradžiai	Bendras mokinių skaičius atitinkamų mokslo metų pradžiai. Iš jų besimokančiųjų skaičius:	ŠVIS (1-mokykla)
			Pagal priešmokyklinio ugdymo programą
			1–4 klasėse
			5–10 klasėse
			11–12 klasėse
			Pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą
6.1.2.	Ugdomų 1–2 metų vaikų dalis	Švietimo įstaigose ugdomų 1–2 metų vaikų skaičius (dalis %) lyginant su bendru Savivaldybės to amžiaus vaikų skaičiumi	Bendras 1–2 m. amžiaus vaikų skaičius sausio 1 d. Iš jų:	Švietimo ir sporto skyrius
			Savivaldybės švietimo įstaigose ugdomų vaikų skaičius
6.1.3.	Besimokančiųjų Savivaldybėje kitų šalių piliečių skaičius	Rajono bendrojo ugdymo mokyklose besimokančiųjų kitų šalių piliečių skaičius pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas mokslo metų pradžioje	Bendras mokinių skaičius mokslo metų pradžioje. Iš jų besimokančių:	Bendrojo ugdymo mokyklos
			Pagal priešmokyklinio ugdymo programą
			1–4 klasėse
			5–10 klasėse
			11–12 klasėse
6.1.4.	Visos dienos mokyklų skaičius, jas lankančių mokinių skaičius ir dalis	Rajono bendrojo ugdymo mokyklų turinčių visos dienos mokyklų modelius skaičius (dalis %) lyginant su bendru bendrojo ugdymo mokyklų skaičiumi. Mokinių, lankančių visos dienos mokyklą skaičius (dalis %) lyginant su bendru 1–4 klasių mokinių skaičiumi	Bendrojo ugdymo mokyklų skaičius atitinkamų metų rugsėjo 1 d.	Švietimo ir sporto skyrius
			Bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių visos dienos mokyklas, skaičius	Bendrojo ugdymo mokyklos
			Bendrojo ugdymo mokyklų 1–4 klasių mokinių skaičius atitinkamų metų rugsėjo 1 d.	ŠVIS (1-mokykla)
			Mokinių, lankančių visos dienos mokyklą, skaičius	Bendrojo ugdymo mokyklos
6.1.5.	Pailgintos darbo dienos grupių skaičius, jas lankančių mokinių skaičius ir dalis	Rajono bendrojo ugdymo mokyklų turinčių pailgintas darbo dienos grupes skaičius (dalis %) lyginant su bendru bendrojo ugdymo mokyklų skaičiumi. Mokinių, lankančių pailgintos darbo dienos grupes, skaičius (dalis %) lyginat su bendru 1–4 klasių mokinių skaičiumi	Bendrojo ugdymo mokyklų skaičius atitinkamų metų rugsėjo 1 d.	Švietimo ir sporto skyrius
			Bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių pailgintas darbo dienos grupes, skaičius	Bendrojo ugdymo mokyklos
			Bendrojo ugdymo mokyklų 1–4 klasių mokinių skaičius atitinkamų metų rugsėjo 1 d.	ŠVIS (1- mokykla)
			Mokinių, lankančių pailgintos darbo dienos grupes, skaičius	Bendrojo ugdymo mokyklos
6.1.6.	Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme dalyvaujančių 3–5 metų amžiaus vaikų dalis	Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme dalyvaujančių 3–5 metų vaikų, kurių gyvenamoji vieta deklaruota savivaldybės teritorijoje, dalis. Rodikliu vertinama ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo aprėptis savivaldybėje ir institucinio ugdymo prieinamumas	Bendras 3–5 metų vaikų, kurių gyvenamoji vieta einamųjų metų ataskaitinę dieną deklaruota savivaldybės teritorijoje, skaičius. Iš jų:	ŠVIS (Savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliai)
			3–5 metų vaikų, kurių gyvenamoji vieta deklaruota savivaldybės teritorijoje, ugdomų švietimo įstaigose, skaičius
6.1.7.	Savivaldybės mokyklose ugdomų 3–5 metų vaikų, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra kitoje savivaldybėje, dalis	Savivaldybės priklausomybės mokyklose ugdomų 3–5 metų vaikų, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra kitoje savivaldybėje, dalis	3–5 metų vaikų, kurie einamųjų metų ataskaitinę dieną ugdomi savivaldybės mokyklose, skaičius. Iš jų:	ŠVIS (Savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliai)
			3–5 metų vaikų, kurių gyvenamoji vieta deklaruota kitoje savivaldybėje, einamųjų metų ataskaitinę dieną ugdomų savivaldybės švietimo įstaigose, skaičius
6.1.8.	Savivaldybės 3–5 metų vaikų, ugdomų ne savivaldybės mokyklose, dalis	3–5 metų vaikų, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra savivaldybėje, o jie ugdomi kitos savivaldybės mokyklose, dalis. Rodikliu vertinama savivaldybės galimybė teikti institucinį ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą	3–5 metų vaikų, kurių gyvenamoji vieta einamųjų metų ataskaitinę dieną deklaruota savivaldybėje, skaičius. Iš jų:	ŠVIS (Savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliai)
			3–5 metų vaikų, kurių gyvenamoji vieta deklaruota savivaldybėje, einamųjų metų ataskaitinę dieną ugdomų kitos savivaldybės mokyklose, skaičius
6.1.9.	Mokinių turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdomų integruotai bendrosios paskirties mokyklose, dalis	Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų), ugdomų integruotai bendrojo ugdymo bendrosiose mokyklose, dalis. Rodiklis parodo įtraukiojo ugdymo aprėptį šalies ir savivaldybių lygmeniu	Bendras bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičius einamųjų metų ataskaitinę dieną. Iš jų:	ŠVIS (Savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliai)
			Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų ir nepalankių aplinkos veiksnių), bendrojo ugdymo mokyklose ugdomų integruotai (t. y. ugdomų ne specialiose klasėse / grupėse), skaičius einamųjų metų ataskaitinę dieną
6.1.10.	Negalią turinčių mokinių dalis nuo mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdomų integruotai bendrosios paskirties mokyklose	Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, kurie priskirti mokinių, turinčių negalią, grupei, dalis tarp integruotai (t. y. ugdomų ne specialiose klasėse / grupėse) bendrojo ugdymo bendrosiose mokyklose ugdomų specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų ir nepalankių aplinkos veiksnių) turinčių mokinių	Bendrojo ugdymo mokyklose integruotai ugdomų (t. y. ugdomų ne specialiose klasėse / grupėse) specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų ir nepalankių aplinkos veiksnių) mokinių skaičius einamųjų metų ataskaitinę dieną. Iš jų:	ŠVIS (Savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliai)
			bendrojo ugdymo mokyklose integruotai ugdomų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, kurie priskirti mokinių, turinčių negalią, grupei
6.1.11.	Švietimo pagalbą gaunančių mokinių dalis	Švietimo pagalbą gaunančių mokinių dalis. Rodiklis parodo savivaldybės mokyklų pasirengimą suteikti švietimo pagalbą visiems mokiniams, kuriems tokia pagalba yra nustatyta	Bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, kuriems nustatytas švietimo pagalbos poreikis skaičius einamųjų metų ataskaitinę dieną. Iš jų:	ŠVIS (Savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliai)
			bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, kuriems suteikta švietimo pagalba, skaičius
6.1.12.	Neformaliojo švietimo veikloje dalyvaujančių mokinių dalis	Neformaliojo vaikų švietimo veiklose, organizuojamose mokyklos ir kitų švietimo teikėjų, dalyvaujančių mokinių dalis. Rodikliu vertinama savivaldybės priklausomybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių dalyvavimo neformaliojo švietimo veikloje aprėptis, netiesiogiai – savivaldybės mokyklų ir kitų švietimo teikėjų neformaliojo vaikų švietimo veiklų pasiūlos galimybės	Bendras bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičius einamųjų metų ataskaitinę dieną. Iš jų:	ŠVIS (Savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliai)
			bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, dalyvavusių neformaliojo vaikų švietimo veiklose mokykloje, neformaliojo vaikų švietimo mokyklose ir kitose neformaliojo vaikų švietimo veiklose už mokyklos ribų, skaičius (jeigu mokinys dalyvauja keliose neformaliojo vaikų švietimo veiklose, jis skaičiuojamas tik vieną kartą)

6.2. Ugdymo procesų organizavimas ir valdymas:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio aprašymas	Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys
			Duomens pavadinimas	Duomens (-ų) šaltinis
6.2.1.	Pedagogų kontaktinių darbo valandų dalis lyginant su visu pedagogų darbo laiku	Rajono bendrojo ugdymo mokyklose dirbančių pedagogų kontaktinių darbo valandų dalis (%) lyginant su visu pedagogų darbo laiku (%) pagal kvalifikacines kategorijas	Bendrojo ugdymo mokyklose dirbančių pedagogų visas metinis valandų skaičius. Iš jų pagal kvalifikacinę kategoriją:	Bendrojo ugdymo mokyklos
			mokytojų
			vyresn. mokytojų
			metodininkų
			ekspertų
			Metinis kontaktinių darbo valandų skaičius. Iš jų pagal kvalifikacinę kategoriją:
			mokytojų
			vyresn. mokytojų
			metodininkų
			ekspertų
6.2.2.	Pedagoginių darbuotojų, dirbančių visu krūviu, dalis	Rajono bendrojo ugdymo mokyklose dirbančių visu krūviu pedagoginių darbuotojų dalis	Bendras visų pedagoginių darbuotojų skaičius. Iš jų:	Švietimo ir sporto skyriaus ekonomistas
			pedagoginių darbuotojų, dirbančių visu krūviu, skaičius
6.2.3.	Pedagogų ir administracinio bei kito personalo skaičiaus santykis	Rajono švietimo įstaigose dirbančių pedagogų skaičiaus ir administracinio bei kito personalo skaičiaus santykis	Bendras etatų skaičius švietimo įstaigose. Iš jų:	Švietimo ir sporto skyriaus ekonomistas
			mokytojų etatų skaičius (finansuojamų iš mokymo lėšų)
6.2.4.	Vidutinis mokinių skaičius klasėje / grupėje	Mokinių (vaikų), ugdomų pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, skaičiaus vidurkis klasės / grupės komplekte	Bendras ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičius mokslo metų pradžioje	ŠVIS (1-mokykla), Švietimo ir sporto skyriaus ekonomistas
			Ikimokyklinio ugdymo grupių skaičius
			Bendras priešmokyklinio amžiaus vaikų skaičius mokslo metų pradžioje
			Priešmokyklinio ugdymo grupių skaičius
			Bendras 1–12 klasių mokinių skaičius mokslo metų pradžioje
			Klasių komplektų skaičius
6.2.5.	Mokinių praleistų pamokų skaičius, vidutiniškai tenkantis vienam mokiniui pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas	Mokinių praleistų pamokų skaičius, vidutiniškai tenkantis vienam mokiniui pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, lyginant su bendru pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas besimokančių mokinių skaičiumi	Bendrojo ugdymo mokyklų 1–12 klasių mokinių skaičius atitinkamų metų rugsėjo 1 d.	Bendrojo ugdymo mokyklos
			Praleistų pamokų skaičius, tenkantis vienam mokiniui, pagal pradinio ugdymo programą
			Praleistų pamokų skaičius, tenkantis vienam mokiniui, pagal pagrindinio ugdymo programą
			Praleistų pamokų skaičius, tenkantis vienam mokiniui, pagal vidurinio ugdymo programą
6.2.6.	Mokinių praleistų nepateisintų pamokų skaičius, vidutiniškai tenkantis vienam mokiniui pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas	Mokinių praleistų nepateisintų pamokų skaičius, vidutiniškai tenkantis vienam mokiniui pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, lyginant su bendru pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas besimokančių mokinių skaičiumi	Bendrojo ugdymo mokyklų 1–12 klasių mokinių skaičius atitinkamų metų rugsėjo 1 d.	Bendrojo ugdymo mokyklos
			Praleistų nepateisintų pamokų skaičius, tenkantis vienam mokiniui, pagal pradinio ugdymo programą
			Praleistų nepateisintų pamokų skaičius, tenkantis vienam mokiniui, pagal pagrindinio ugdymo programą
			Praleistų nepateisintų pamokų skaičius, tenkantis vienam mokiniui, pagal vidurinio ugdymo programą
6.2.7.	Pareigybės dalis, tenkanti vienam pedagoginiam darbuotojui	Vienam pedagoginiam darbuotojui (einančiam pagrindines ir nepagrindines pareigas) tenkantis darbo krūvis. Rodiklis parodo pedagoginių darbuotojų skaičiaus pagrįstumą	Visų pedagoginių darbuotojų, dirbančių einamųjų metų ataskaitinę dieną, darbo krūvių pareigybės vienetais suma	ŠVIS (Būtinieji mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, švietimo stebėsenos rodikliai)
			Pedagogų, dirbančių einamųjų metų ataskaitinę dieną, skaičiaus
6.2.8.	Švietimo pagalbos specialistų, tenkančių 100 mokinių, skaičius	Švietimo pagalbos specialistų (psichologinės, socialinės pedagoginės, specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos) skaičius, tenkantis 100 mokinių. Rodiklis parodo mokinių ir kitų mokyklos bendruomenės narių galimybę gauti kokybišką švietimo pagalbą	Bendrojo ugdymo mokyklų švietimo pagalbos specialistų etatinių vienetų skaičius ataskaitinę dieną	ŠVIS (Būtinieji mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, švietimo stebėsenos rodikliai)
			Bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, besimokančių ataskaitinę dieną, skaičius
6.2.9.	Vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose	Vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose. Rodiklis parodo efektyvaus ugdymo organizavimo galimybę, mokyklų tinklo optimalumą. Sąlyginė mokytojo pareigybė – pareigybė, apskaičiuota pagal Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatas)	Bendrojo ugdymo mokyklų 1–12 klasių mokinių skaičius atitinkamų metų ataskaitinę dieną	ŠVIS (Savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliai)
			Bendrojo ugdymo mokyklų sąlyginių mokytojų pareigybių skaičius atitinkamų metų ataskaitinę dieną
6.2.10.	Bendrojo ugdymo mokyklų 1–8 klasių komplektų, kurie yra jungtiniai, dalis	Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų bendrojo tipo 1–8 klasių komplektų, kurie yra jungtiniai, dalis. Rodiklis parodo bendrojo ugdymo mokyklų tinklo savivaldybėje planavimo pagrįstumą, galimybę mokiniams gauti kokybišką išsilavinimą	Bendrojo ugdymo mokyklų 1–8 klasių komplektų skaičius atitinkamų metų ataskaitinę dieną. Iš jų:	ŠVIS (Savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliai)
			bendrojo ugdymo mokyklų 1–8 jungtinių klasių komplektų skaičius
6.2.11.	Bendrojo ugdymo mokyklų klasių komplektų, kuriuose yra mažiau kaip 8 mokiniai, dalis	Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų bendrojo tipo klasių komplektų, kuriuose yra mažiau kaip 8 mokiniai, dalis. Rodiklis parodo bendrojo ugdymo mokyklų tinklo savivaldybėje planavimo pagrįstumą, galimybę mokiniams gauti kokybišką išsilavinimą	Bendrojo ugdymo mokyklų 1–8 klasių komplektų skaičius atitinkamų metų ataskaitinę dieną. Iš jų:	ŠVIS (Savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliai)
			Bendrojo ugdymo mokyklų klasių komplektų, kuriuose yra mažiau kaip 8 mokiniai, skaičius
6.2.12.	Naujai komplektuojamų priešmokyklinio ugdymo grupių, kuriose yra ne daugiau kaip 20 mokinių, dalis	Savivaldybės mokyklose naujai komplektuojamų priešmokyklinio ugdymo grupių, kuriose yra ne daugiau kaip 20 mokinių, dalis. Rodiklis parodo mokyklų tinklo savivaldybėje planavimo pagrįstumą, galimybę mokiniams gauti kokybišką išsilavinimą	Savivaldybės priklausomybės mokyklose naujai komplektuojamų priešmokyklinio ugdymo grupių skaičius atitinkamų metų ataskaitinę dieną. Iš jų:	ŠVIS (Savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliai)
			naujai komplektuojamų priešmokyklinio ugdymo grupių, kuriose yra ne daugiau kaip 20 mokinių, skaičius
6.2.13.	Naujai komplektuojamų bendrojo ugdymo mokyklų bendrosios paskirties 1 klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 24 mokiniai, dalis	Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose naujai komplektuojamų bendrojo tipo 1 klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 24 mokiniai, dalis. Rodiklis parodo mokyklų tinklo savivaldybėje planavimo pagrįstumą, galimybę mokiniams gauti kokybišką išsilavinimą	Bendrojo ugdymo mokyklose naujai komplektuojamų 1 klasių komplektų skaičius atitinkamų metų ataskaitinę dieną. Iš jų:	ŠVIS (Savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliai)
			naujai komplektuojamų 1 klasių komplektų, kuriuose yra ne daugiau kaip 24 mokiniai, skaičius

7. Švietimo rezultatų rodikliai (parodo būklę pasibaigus tam tikram švietimo proceso etapui arba švietimo sukurtą produktą):

7.1. Švietimo rezultatas:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio aprašymas	Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys
			Duomens pavadinimas	Duomens (-ų) šaltinis
7.1.1.	Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus gavusių mokinių dalis	Pagrindinį išsilavinimą įgijusių mokinių skaičius (dalis %), lyginant su bendru dešimtos klasės mokinių skaičiumi	10 klasių ir II gimnazinių klasių mokinių, gavusių išsilavinimo pažymėjimus, skaičius mokslo metų pabaigoje	ŠVIS (1-mokykla) Švietimo ir sporto skyrius
			10 klasių ir II gimnazinių klasių mokinių skaičius mokslo metų pradžioje
7.1.2.	Brandos atestatą gavusių mokinių dalis	Brandos atestatą gavusių mokinių skaičius (dalis %), lyginant su bendru dvyliktos klasės mokinių, laikiusių brandos egzaminus, skaičiumi	12 klasių ir IV gimnazinių klasių mokinių, gavusių brandos atestatus, skaičius mokslo metų pabaigoje	ŠVIS (1-mokykla) Švietimo ir sporto skyrius
			12 klasių ir IV gimnazinių klasių mokinių, laikiusių brandos egzaminus, skaičius mokslo metų pabaigoje
7.1.3.	Gabių mokinių skaičius	Rajono bendrojo ugdymo mokyklų įvairių olimpiadų, konkursų, varžybų I–III vietų laimėtojų bei 100 balų valstybiniuose brandos egzaminuose gavusių abiturientų skaičius	Rajono, regiono, šalies, tarptautinių įvairių olimpiadų, konkursų, varžybų I–III vietų laimėtojų skaičius (skaičiuojant tik 1 kartą vieną mokinį)	Bendrojo ugdymo mokyklos, Švietimo ir sporto skyrius
			100 balų valstybiniuose brandos egzaminuose gavusių abiturientų skaičius
7.1.4.	Bendrojo ugdymo mokyklų 1–12 klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus	Bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičius (dalis %), pagal mokymosi rezultatus (Rodiklis skaičiuojamas pagal metinius mokinių įvertinimus, į šį rodiklį neįtraukiami besimokantys specialiųjų ugdymosi poreikių klasėse) „Labai gerai“ besimokantis mokinys – tai 1–4 klasių mokinys, pasiekęs visų mokomųjų dalykų aukštesnįjį pasiekimų lygmenį, ar 5–12 klasių mokinys, kurio metiniai visų dalykų įvertinimai yra „9“ arba „10“. „Gerai“ besimokantis mokinys – tai 1–4 klasių mokinys, pasiekęs visų mokomųjų dalykų pagrindinį arba aukštesnįjį pasiekimų lygmenį, ar 5–12 klasių mokinys, kurio metiniai visų dalykų įvertinimai yra ne mažesni negu „7“, išskyrus labai gerai besimokančiuosius. „Patenkinamai“ besimokantis mokinys – tai 1–4 klasių mokinys, pasiekęs visų mokomųjų dalykų ne žemesnį kaip patenkinamą pasiekimų lygmenį, ar 5–12 klasių mokinys, kurio metiniai visų dalykų įvertinimai yra ne mažesni negu „4“, išskyrus labai gerai ir gerai besimokančiuosius. „Nepatenkinamai“ besimokantis mokinys – tai 1–4 klasių mokinys, bent vieno mokomojo dalyko nepasiekęs patenkinamo mokymosi pasiekimų lygmens, ar 5–12 klasių mokinys, kurio bent vieno mokomojo dalyko metinis įvertinimas yra „1“, „2“ arba „3“.	Bendrojo ugdymo mokyklų 1–12 klasių mokinių skaičius atitinkamų metų rugsėjo 1 d.	Bendrojo ugdymo mokyklos
			„Labai gerai“ besimokančių mokinių skaičius
			„Gerai“ besimokančių mokinių skaičius
			„Patenkinamai“ besimokančių mokinių skaičius
			„Nepatenkinamai“ besimokančių mokinių skaičius
7.1.5.	Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis (lietuvių kalba, matematika)	Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį (iki 2023 m. rugsėjo 1 d. – 6–10 balų, nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus atnaujintoms bendrosioms programoms – 7–10 balų) pasiekusių savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių dalis (lietuvių kalba ir literatūra, matematika). Rodiklis parodo mokinių mokymosi sėkmingumą, o netiesiogiai – savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybę.	Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (lietuvių k., matematikos) dalyvavusių mokinių skaičius. Iš jų:	ŠVIS (Savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliai)
			pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu bent pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį (iki 2023 m. rugsėjo 1 d. – 6–10 balų, nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus atnaujintoms bendrosioms programoms – 7–10 balų) pasiekusių mokinių skaičius
7.1.6.	Tris ir daugiau valstybinių brandos egzaminų išlaikiusių abiturientų dalis	Tris ir daugiau valstybinių brandos egzaminų išlaikiusių savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų dalis. Rodiklis parodo abiturientų mokymosi sėkmingumą, netiesiogiai – mokyklos darbo kokybę.	Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų, kurie einamaisiais mokslo metais baigė mokyklą ir laikė brandos egzaminus, skaičius. Iš jų:	ŠVIS (Savivaldybės švietimo stebėsenos rodikliai)
			abiturientų, kurie einamaisiais metais baigė mokyklą ir išlaikė tris ir daugiau valstybinių brandos egzaminų, skaičius

7.2. Švietimo pasekmės:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio aprašymas	Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys
			Duomens pavadinimas	Duomens (-ų) šaltinis
7.2.1.	Pagrindinio ugdymo programą baigusių ir tais pačiais metais tęsiančių mokymąsi kitame švietimo lygmenyje arba įsidarbinusių mokinių dalis (%)	Pagrindinio ugdymo programą baigusių ir tais pačiais metais tęsiančių mokymąsi kitame švietimo lygmenyje arba įsidarbinusių mokinių skaičius (dalis %), lyginant su bendru 10 klasės ir II gimnazinės klasės mokinių skaičiumi	10 klasių ir II gimnazinių klasių mokinių, gavusių išsilavinimo pažymėjimus, skaičius mokslo metų pabaigoje	ŠVIS (1-mokykla) Bendrojo ugdymo mokyklos
			10 klasių ir II gimnazinių klasių mokinių, tęsiančių mokymąsi toje pačioje mokykloje, skaičius
			10 klasių ir II gimnazinių klasių mokinių, tęsiančių mokymąsi kitose bendrojo ugdymo mokyklose, skaičius
			10 klasių ir II gimnazinių klasių mokinių, tęsiančių mokymąsi profesinėse mokyklose, skaičius
			10 klasių ir II gimnazinių klasių įsidarbinusių mokinių skaičius
			10 klasių ir II gimnazinių klasių mokinių, užsiimančių kita veikla (įrašyti), skaičius
7.2.2.	Vidurinio ugdymo programą baigusių ir tais pačiais metais tęsiančių mokymąsi kitame švietimo lygmenyje arba įsidarbinusių mokinių dalis (%)	Vidurinio ugdymo programą baigusių ir tais pačiais metais tęsiančių mokymąsi kitame švietimo lygmenyje arba įsidarbinusių mokinių skaičius (dalis %), lyginant su bendru 12 klasės ir IV gimnazinės klasės mokinių skaičiumi	12 klasių ir IV gimnazinių klasių mokinių, gavusių brandos atestatus, skaičius mokslo metų pabaigoje	ŠVIS (1-mokykla) Bendrojo ugdymo mokyklos
			12 klasių ir IV gimnazinių klasių mokinių, tęsiančių mokymąsi universitetuose, skaičius
			12 klasių ir IV gimnazinių klasių mokinių, tęsiančių mokymąsi kolegijose, skaičius
			12 klasių ir IV gimnazinių klasių mokinių, tęsiančių mokymąsi užsienio universitetuose, kolegijose, skaičius
			12 klasių ir IV gimnazinių klasių mokinių, tęsiančių mokymąsi profesinėse mokyklose, skaičius
			12 klasių ir IV gimnazinių klasių įsidarbinusių mokinių skaičius
			12 klasių ir IV gimnazinių klasių mokinių, užsiimančių kita veikla (įrašyti), skaičius

8. Savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos rodiklių sąrašas atnaujinamas pagal poreikį, bet ne dažniau kaip kartą per metus.

_________________________

part_d0bf20d529004c698af7206b661d5aca_end