KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

     

SPRENDIMAS

DĖL SKOLŲ PRIPAŽINIMO BEVILTIŠKOMIS, JŲ NURAŠYMO, APSKAITOS IR INVENTORIZAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2021 m. gruodžio 21 d.  Nr. T-529

Kaunas

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktu, Inventorizacijos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“, Viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1K-152 „Dėl Viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo“, Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 17-uoju standartu „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1K-223 „Dėl Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 17-ojo standarto patvirtinimo“, Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 40 „Dėl Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo patvirtinimo“, Kauno miesto savivaldybės taryba  n u s p r e n d ž i a:

Patvirtinti Skolų pripažinimo beviltiškomis, jų nurašymo, apskaitos ir inventorizavimo tvarkos aprašą (pridedamas).

 

 

Savivaldybės meras                                                                        Visvaldas Matijošaitis

 

 

PATVIRTINTA

Kauno miesto savivaldybės tarybos

2021 m. gruodžio 21 d.

sprendimu Nr. T-529

 

 

SKOLŲ PRIPAŽINIMO BEVILTIŠKOMIS, JŲ NURAŠYMO, APSKAITOS IR INVENTORIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Skolų pripažinimo beviltiškomis, jų nurašymo, apskaitos ir inventorizavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) kontroliuojamų ir valdomų viešojo sektoriaus subjektų (toliau – Savivaldybės subjektas, subjektai) skolų pripažinimo beviltiškomis, jų nurašymo, apskaitos ir inventorizavimo tvarką.

2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 2 straipsnio 101, 22 ir 34 punktais, Inventorizacijos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“, Viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1K-152 „Dėl Viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo“, Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 17-uoju standartu „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1K-223 „Dėl Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 17-ojo standarto patvirtinimo“, ir Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 40 „Dėl Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo patvirtinimo“.

 

II SKYRIUS

SKOLŲ PRIPAŽINIMO BEVILTIŠKOMIS PAGRINDAI

 

3. Beviltiška skola gali būti pripažinta ta skola, jos dalis ar delspinigiai (toliau – skola), kurių neįmanoma išieškoti iš fizinio ar juridinio asmens (toliau – skolininkas) dėl šių priežasčių:

3.1. Savivaldybės subjektai negali susigrąžinti skolos, kuri neviršija arba lygi 30 eurų, praėjus ne mažiau kaip trejiems metams nuo skolos įtraukimo į apskaitą;

3.2. Savivaldybės subjektai negali susigrąžinti skolos, kuri viršija 30 eurų, praėjus ne mažiau kaip penkeriems metams nuo skolos įtraukimo į apskaitą;

3.3. skolininkas yra miręs arba paskelbtas mirusiu ir nėra įpėdinių, galinčių atsakyti už skolinius įsipareigojimus, arba įpėdinio turto nepakanka skoloms susigrąžinti;

3.4. skolininkas yra likviduotas;

3.5. skolininkas yra bankrutavęs;

3.6. suėjęs skolos išieškojimo senaties terminas.

4. Visais Aprašo 3 punkte nurodytais atvejais Savivaldybės subjektai privalo turėti dokumentus, įrodančius pastangas šioms skoloms susigrąžinti.

 

III SKYRIUS

SKOLŲ BEVILTIŠKUMĄ ĮRODANTYS DOKUMENTAI

 

5. Aprašo 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nurodytais atvejais skolų beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti skolas įrodo šie dokumentai:

5.1. skolų suderinimo aktai (jei jie sudaromi) arba įrodymai, kad šie aktai buvo siųsti, mokėjimo ar informaciniai pranešimai skolininkui, Savivaldybės išoriniai dokumentai (susirašinėjimo su skolininku įrodymai – laiškai, elektroniniai laiškai, bankų, audito firmų ir kitų organizacijų rašytinė informacija, susijusi su skolininko finansinės būklės įvertinimu, ir kt.);

5.2. įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ikiteisminės institucijos arba teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas, nutartis arba kitas galutinis procesinis dokumentas (toliau – teismo sprendimas), kuriuo patvirtinama Savivaldybės teisė susigrąžinti skolas, arba teismo sprendimas, kuriuo sumažėja arba paneigiamos skolininko skolos. Tais atvejais, kai byla buvo baigta nagrinėti ne Lietuvos Respublikoje, užsienio valstybės teismo (arba ginčą nagrinėjusios institucijos) įsiteisėjęs sprendimas arba kitoks dokumentas, kuriuo patvirtinama mokesčio mokėtojo teisė susigrąžinti skolas;

5.3. antstolio surašytas aktas ar kitas procesinis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebegalimas.

6. Aprašo 3.3 papunktyje nurodytu atveju skolos beviltiškumą įrodo šie dokumentai:

6.1. skolininko mirties faktą patvirtinantys dokumentai (mirties liudijimas arba mirties įrašą liudijantis išrašas). Jeigu Savivaldybės subjektai neturi galimybės gauti šiame papunktyje nurodytų dokumentų, jie turi turėti dokumentą, kuriame turi būti oficialiai (teismo, notaro, civilinę metrikaciją tvarkančios arba kitokios valstybinės institucijos) nurodytas faktas, kad skolininkas yra miręs arba paskelbtas mirusiu;

6.2. dokumentai, kuriuose oficialiai (teismo, notaro, civilinę metrikaciją tvarkančios arba kitokios valstybinės institucijos) nurodomas faktas, kas yra skolininko įpėdinis (arba įpėdiniai) ir teisių ir pareigų perėmėjas arba perėmėjai. Tais atvejais, kai už palikėjo (skolininko) skolas įpėdinis atsako visu savo turtu, turi turėti dokumentą, kuris patvirtintų, kad įpėdinio turto nepakanka skoloms susigrąžinti.

7. Aprašo 3.4 papunktyje nurodytu atveju skolos beviltiškumą įrodo valstybės įmonės Registrų centro išduotas dokumentas apie juridinio asmens teisinį statusą (dokumentas, įrodantis likviduoto asmens išregistravimą iš Juridinių asmenų registro.

8. Aprašo 3.5 papunktyje nurodytu atveju, jei skolininkas yra bankrutavęs, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme arba Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme, skolos beviltiškumą įrodo šie dokumentai:

8.1. įsiteisėjusi teismo nutartis likviduoti įmonę dėl bankroto arba kreditorių susirinkimo nutarimas paskelbti juridinį asmenį likviduojamu dėl bankroto ir valstybės įmonės Registrų centro išduotas (ar iš jos duomenų bazės elektroniniu būdu gautas) dokumentas apie juridinio asmens teisinį statusą (dokumentas, įrodantis bankrutavusio juridinio asmens išregistravimą iš Juridinio asmens registro);

8.2. įsiteisėjęs teismo sprendimas baigti fizinio asmens bankroto bylą, kai skolininkas yra fizinis asmuo ir skola susidarė laikotarpiu, dėl kurio yra pateiktas šis teismo sprendimas;

8.3. dokumentai, pagal kuriuos skolininkas laikomas bankrutavęs pagal užsienio valstybės įstatymus.

9. Aprašo 3.1, 3.2 ir 3.6 papunkčiuose nurodytais atvejais skolos atsiradimo faktą ir datą Savivaldybės subjektai įrodo gautinų sumų inventorizavimo aprašais – sutikrinimo žiniaraščiais, atsiskaitymų su skolininkais apskaitos žiniaraščiais, mokėtojo apskaitos kortelėmis ar kitais Savivaldybės subjektų naudojamais apskaitos dokumentais.

10. Reikalavimas turėti Aprašo 5–9 punktuose nurodytus dokumentus netaikomas, jeigu Savivaldybės subjektai pagal su registrų tvarkytojais sudarytų sutarčių arba pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas gali patikrinti faktus duomenų bazėse. Jeigu pagal teisės aktų nuostatas tokių dokumentų Savivaldybės subjektai negali gauti, jie turi turėti dokumentus, leidžiančius daryti išvadą, kad stengėsi skolą susigrąžinti.

11. Jeigu dokumentai, kurių pagrindu yra siekiama skolą pripažinti beviltiška, yra surašyti užsienio kalba, Savivaldybės subjektai turi turėti dokumentų vertimą į lietuvių kalbą.

 

IV SKYRIUS

SKOLŲ PRIPAŽINIMAS BEVILTIŠKOMIS IR NURAŠYMAS

 

12. Savivaldybės subjekto vadovo įsakymu sudaryta inventorizacijos komisija analizuoja skolų negrąžinimo priežastis. Jei ši komisija nustato, kad skola atitinka Aprašo 3 punkte nurodytą skolų pripažinimo beviltiškomis pagrindą, teikia Savivaldybės subjekto vadovui siūlymą pripažinti skolą beviltiška kartu su motyvuota išvada ir skolų beviltiškumą patvirtinančių dokumentų kopijomis.

13. Atsižvelgiant į inventorizacijos komisijos siūlymą:

13.1. kai skola (vieno fizinio ar juridinio asmens) neviršija 300 eurų, ji pripažįstama beviltiška Savivaldybės subjekto vadovo įsakymu;

13.2. kai skola (vieno fizinio ar juridinio asmens) viršija 300 eurų, ji pripažįstama beviltiška Savivaldybės tarybos sprendimu.

14. Kai skola pripažįstama beviltiška ir nurašoma Savivaldybės tarybos sprendimu:

14.1. Savivaldybės subjekto vadovas (jeigu skola Savivaldybės administracijos, siūlymą Savivaldybės administracijos direktoriui teikia Inventorizacijos komisija arba Skolų pripažinimo beviltiškomis nagrinėjimo komisija) raštu kreipiasi į Savivaldybės administracijos direktorių su motyvuota išvada ir skolų beviltiškumą patvirtinančių dokumentų kopijomis (jeigu reikia) dėl kreipimosi į Savivaldybės tarybą pripažinti skolą beviltiška ir pritarti ją nurašyti iš balanso;

14.2. Savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimą kreiptis į Savivaldybės tarybą dėl skolos pripažinimo beviltiška, Savivaldybės administracijos padaliniai pagal jiems priskirtų Savivaldybės subjektų veiklos sritis rengia ir teikia Savivaldybės tarybos sprendimo projektą.

15. Savivaldybės subjekto vadovo įsakymu ir Savivaldybės tarybos sprendimu beviltiškomis pripažintos skolos nurašomos iš balanso ir įtraukiamos į nebalansinę sąskaitą.

 

V SKYRIUS

BEVILTIŠKOMIS PRIPAŽINTŲ SKOLŲ APSKAITA IR INVENTORIZAVIMAS

 

16. Dokumentai, kuriais remiantis Savivaldybės subjektai skolas pripažino beviltiškomis, saugomi teisės aktų nustatyta tvarka.

17. Beviltiškų skolų apskaita tvarkoma vadovaujantis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymais.

18. Nurašytų beviltiškų skolų apskaita kontrolės tikslais tvarkoma nebalansinėje sąskaitoje dešimt metų nuo Savivaldybės tarybos sprendimo jas pripažinti beviltiškomis ir nurašyti priėmimo dienos.

19. Atgautos skolos sumos pervedamos į Savivaldybės biudžetą. Neatgautos skolos nurašomos iš apskaitos po dešimties metų nuo Savivaldybės tarybos sprendimo jas pripažinti beviltiškomis ir nurašyti priėmimo dienos.

20. Savivaldybės subjektai, atlikdami inventorizaciją, kiekvienais metais privalo inventorizuoti beviltiškas skolas, esančias nebalansinėje sąskaitoje, sudarydami atskirus inventorizavimo aprašus.

 

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

21. Savivaldybės subjektų darbuotojai privalo imtis visų įmanomų priemonių, siekdami išieškoti susidariusias skolas ir užkirsti galimybę susidaryti beviltiškoms skoloms.

22. Už tinkamų Aprašo nuostatų įgyvendinimą atsakingi Savivaldybės subjektų vadovai.

23. Tai, kas nereglamentuota Apraše, sprendžiama taip, kaip nustatyta teisės aktuose.

24. Aprašas keičiamas, stabdomas jo galiojimas ar jis pripažįstamas netekusiu galios Savivaldybės tarybos sprendimu.

 

__________________________