APLINKOS APSAUGOS AGENTŪROS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL APLINKOS APSAUGOS AGENTŪROS DIREKTORIAUS 2008 M. LIEPOS 10 D. ĮSAKYMO NR. AV-112 „DĖL FONINIO APLINKOS ORO UŽTERŠTUMO DUOMENŲ IR METEOROLOGINIŲ DUOMENŲ NAUDOJIMO PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIUI APLINKOS ORUI ĮVERTINTI REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2016 m. liepos 29 d. Nr. AV-217
Vilnius
Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. D1-492 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. D1-653 „Dėl Teršalų sklaidos skaičiavimo modelių, foninio aplinkos oro užterštumo duomenų ir meteorologinių duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti“ pakeitimo“, 2 punktą,
P a k e i č i u Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymą Nr. AV-112 „Dėl Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų ir meteorologinių duomenų naudojimo planuojamos ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijų patvirtinimo“ ir išdėstau jį nauja redakcija:
„APLINKOS APSAUGOS AGENTŪROS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL FONINIO APLINKOS ORO UŽTERŠTUMO NAUDOJIMO PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIUI APLINKOS ORUI ĮVERTINTI REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-385 „Dėl Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų patvirtinimo“, 11.9 papunkčiu ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. D1-653 „Dėl Teršalų sklaidos skaičiavimo modelių, foninio aplinkos oro užterštumo duomenų ir meteorologinių duomenų naudojimo tvarkos ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti“ 2.1 papunktį,
PATVIRTINTA
Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. AV-112
(Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus
2016 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. AV-217
redakcija)
FONINIO APLINKOS ORO UŽTERŠTUMO DUOMENŲ
NAUDOJIMO PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIUI APLINKOS ORUI ĮVERTINTI REKOMENDACIJOS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijos (toliau – rekomendacijos) nustato foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti, taikant teršalų sklaidos skaičiavimo modelius, eiliškumą bei šių duomenų gavimo būdus.
II SKYRIUS
FONINIO APLINKOS ORO UŽTERŠTUMO DUOMENŲ TEIKIMAS IR NAUDOJIMAS
3. Projektų rengėjai planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti foninio aplinkos užterštumo duomenis naudoja šia eiliškumo tvarka:
3.1. aplinkos oro kokybės tyrimo (toliau – OKT) stočių matavimų duomenis – vidutines metines teršalų koncentracijas – jeigu tokios stotys yra 2 kilometrų atstumu nuo planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos objekto, kurio poveikis aplinkos orui turi būti įvertintas;
3.2. indikatorinių aplinkos oro kokybės vertinimų, atliktų per pastaruosius penkerius metus, duomenis, jeigu nėra šių rekomendacijų 3.1 papunktyje nurodytų duomenų;
3.3. modeliavimo būdu nustatytus vidutinius metinius aplinkos oro užterštumo duomenis, jeigu nėra šių rekomendacijų 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nurodytų duomenų.
3.4. apie ūkinės veiklos objektą, kurio poveikį aplinkos orui numatoma vertinti, visų iki 2 kilometrų atstumu esančių ūkinės veiklos objektų Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitų, parengtų vadovaujantis Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340 „Dėl Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“, duomenys, jeigu nėra šių rekomendacijų 3.1, 3.2 ir 3.3 papunkčiuose nurodytų duomenų. Papildomai įskaitomos ir vidutinės metinės aplinkos oro teršalų kaimo foninių koncentracijų reikšmės.
4. Projektų rengėjai į planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti skaičiavimus, be šių rekomendacijų 3 punkte nurodytų duomenų, privalo įtraukti apie ūkinės veiklos objektą, kurio poveikį aplinkos orui numatoma vertinti, visos iki 2 kilometrų atstumu planuojamos ūkinės veiklos, dėl kurios teisės aktų nustatyta tvarka priimtas teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose (ataskaitose ar atrankos dokumentuose) pateiktus į aplinkos orą numatomų išmesti teršalų kiekio skaičiavimo duomenis ir kitus Aplinkos apsaugos agentūros turimus duomenis apie iki 2 kilometrų atstumu planuojamų ūkinės veiklos objektų numatomą išmesti teršalų kiekį.
5. Taikant visus teršalų sklaidos skaičiavimo modelius tiesiogiai skaičiuojama smulkiųjų kietųjų dalelių KD10 (toliau – KD10) ir kietųjų dalelių KD2,5 (toliau – KD2,5) koncentracija aplinkos ore, tačiau kaip modelio įvesties duomuo gali būti naudojamas iš taršos šaltinio išmetamas bendras kietųjų dalelių kiekis.
6. Tuose teršalų sklaidos skaičiavimo modeliuose, kuriais tiesiogiai negalima apskaičiuoti KD10 ir KD2,5 koncentracijos aplinkos ore, turi būti naudojamas koeficientas 0,7 kietųjų dalelių koncentracijos perskaičiavimui į KD10 koncentraciją ir koeficientas 0,5 – KD10 koncentracijos perskaičiavimui į KD2,5 koncentraciją.
7. Vykdomos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkos orui vertinamas taikant į aplinkos orą išmetamiems teršalams nustatytas ribines vertes, vadovaujantis Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašu ir Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašu ir ribinėmis aplinkos oro užterštumo vertėmis, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 „Dėl Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“ (toliau – Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašas; Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašas), Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640 „Dėl Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų patvirtinimo“, ir Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenu siektinomis vertėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. D1-153/V-246 „Dėl Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenu siektinų verčių patvirtinimo“.
8. Teršalams, nurodytiems Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąraše, taikomos šiems vidurkinimo laikotarpiams nustatytos ribinės vertės:
8.1. paskaičiuota KD10 maksimali 24 valandų vidurkio koncentracija arba 90,4 procentilis lyginami su 24 valandų ribine verte, vidutinė metinė koncentracija – su metine ribine verte, paskaičiuota vidutinė metinė KD2,5 koncentracija – su metine ribine verte;
8.2. paskaičiuota azoto dioksido (NO2) maksimali 1 valandos koncentracija arba 99,8 procentilis lyginami su 1 valandos ribine verte, vidutinė metinė koncentracija – su metine ribine verte;
8.3. paskaičiuota sieros dioksido (SO2) maksimali 1 valandos koncentracija arba 99,7 procentilis lyginami su 1 valandos ribine verte, maksimali 24 valandų vidurkio koncentracija arba 99,2 procentilis – su 24 valandų ribine verte;
8.4. paskaičiuota anglies monoksido (CO) maksimali 8 valandų slenkančio vidurkio koncentracija lyginama su to paties laikotarpio ribine verte;
III SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS