LIETUVOS VYRIAUSIASIS ARCHYVARAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS VALSTYBĖS ARCHYVUOSE SAUGOMŲ IŠSKIRTINĘ VERTĘ TURINČIŲ DOKUMENTŲ SĄRAŠO 

PATVIRTINIMO

2014 m. birželio 10 d. Nr. VE(1.3E)-38

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 5 punktu ir Valstybės archyvuose saugomų išskirtinę vertę turinčių dokumentų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo 10 punktu,

t v i r t i n u Lietuvos valstybės archyvuose saugomų išskirtinę vertę turinčių dokumentų sąrašą (pridedama).

Lietuvos vyriausiasis archyvaras                                                                              Ramojus Kraujelis

PATVIRTINTA

Lietuvos vyriausiojo archyvaro

2014 m. birželio 10 d. įsakymu

Nr. VE(1.3E)-38

LIETUVOS VALSTYBĖS ARCHYVUOSE SAUGOMŲ
IŠSKIRTINĘ VERTĘ TURINČIŲ DOKUMENTŲ SĄRAŠAS

Punktas

Dokumentas ar dokumentų rinkinys

Dokumentų chronologinės ribos (data)

Apibūdinimas

Apskaitos duomenys

Papildoma informacija

1	2	3	4	5	6
1.	Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi dokumentai
1.1.	Vilniaus žydų geto spektaklių, koncertų, paskaitų, minėjimų, sporto varžybų, susirinkimų afišų, plakatų ir skelbimų rinkinys Rašytiniai dokumentai	1942–1943 m.	Afišose informuojama apie rengiamas meno parodas, muzikos ansamblių ir atlikėjų koncertus, paskaitas, poezijos, satyros ar feljetonų skaitymo vakarus, religinių švenčių dienas, žydų kultūros veikėjų minėjimo renginius, sporto varžybas ir kt. Didžiausią rinkinio dalį sudaro geto teatro afišos, kuriose skelbiama apie būsimus vaidinimus, surašytos vaidmenų atlikėjų, muzikantų, režisierių pavardės. Šie dokumentai atskleidžia holokausto istoriją, yra reikšmingi ne tik Lietuvos žydų bendruomenės ir Lietuvos nacionalinės kultūros paveldui, bet ir viso pasaulio kultūrai. Vilniaus žydų geto afišos, plakatai ir skelbimai – originalūs dokumentai, rašyti ranka įvairaus formato popieriuje, naudojant tradicines rašymo ir dailės priemones: rašalą, guašą, spalvotus pieštukus, tušą. Yra dokumentų, kuriuose trūksta dalies teksto. Dokumentai rašyti jidiš, hebrajų, vokiečių kalbomis.	F. R–1421 , ap. 2, b. 1–180, 184–222, 230, 232–237	Dokumentai pripažinti regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2007 m. įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 18). Dokumentai mikrofilmuoti, skaitmeninti, restauruoti.
1.2	1922 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos Valstybės Konstitucija Rašytinis dokumentas	Steigiamojo Seimo priimta 1922 m. rugpjūčio 1 d.	1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija – spaudinys su originaliais, juodu tušu rašytais parašais. Tekstas išspausdintas lietuvių kalba.	F. 923, ap. 1, b. 814, l. 99–102	Dokumentas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2008 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 33). Dokumentas mikrofilmuotas, skaitmenintas, konservuotas.
1. 3	Kino siužetas „Trečioji Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda“, „Pirmoji visos Lietuvos dainų šventė“ Kino dokumentas	Filmuota Kaune 1924 m. rugpjūčio 23–25 d.	Tai vienas pirmųjų archyvo turimų kino dokumentų, kuriame užfiksuoti nepriklausomos Lietuvos vaizdai, to meto žymūs Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjai, besiformuojančio tautinio akademinio jaunimo atstovai, Lietuvos kultūrinio gyvenimo momentai. Tai vienintelis Lietuvoje filmas apie pirmąją visos Lietuvos dainų šventę ir trečiąją Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodą.	Kino dokumentų kolekcija, ap. 1, apsk.vnt. 2428/35	Dokumentas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2007 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 21). Dokumentas restauruotas, skaitmenintas – pagamintos didelės raiškos (2K) atsarginė ir žemos raiškos naudojimo kopijos. Publikuotas interneto portale www.e-kinas.lt
1.4	Kino siužetas „Lietuvos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus laidotuvės“ Autentiška kino juosta	Filmuota Vilniuje 1927 m. vasario 21 d.	Tai vienas iš seniausių išlikusių originalių kino filmų Lietuvoje. Nufilmuoti 1927 metų Vilniaus vaizdai, žymūs to meto žmonės. Archyve saugomas kino juostos negatyvas, kuris yra vienintelis šios kino juostos originalas pasaulyje.	Kino dokumentų kolekcija, ap. 1, apsk. vnt. 1105/35	Dokumentas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2007 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 22). Dokumentas restauruotas, skaitmenintas – pagamintos didelės raiškos (2K) atsarginė ir žemos raiškos naudojimo kopijos. Publikuotas interneto portale www.e-kinas.lt
1.5	1938 metų Lietuvos Konstitucija Rašytinis dokumentas	Seimo priimta 1938 m. vasario 11 d.	1938 m. Lietuvos Konstitucija – spaudinys su juodu ir mėlynu rašalu parašytais originaliais parašais.	F. 923, ap. 1, b. 814, l. 22–28	Dokumentas mikrofilmuotas, skaitmenintas, konservuotas.
1.6	Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvos Respublikai ir Lietuvos – Sovietų Sąjungos savitarpinės pagalbos (1939 m. spalio 10 d.) sutarties 1939 m. spalio 13 d. ratifikavimo raštas Rašytinis dokumentas	1939 m. spalio 13 d.	Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvos Respublikai ir Lietuvos – Sovietų Sąjungos savitarpinės pagalbos (1939 m. spalio 10 d.) sutarties 1939 m. spalio 13 d. ratifikavimo raštas, pasirašytas Maskvoje. Dokumentas – spaudinys rusų kalba. Rašto sudedamoji dalis – Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvai ir Lietuvos – Sovietų Sąjungos savitarpinės pagalbos (1939 m. spalio 10 d.) sutartis – lietuvių ir rusų kalbomis (be parašų). Šio dokumento originalo saugojimo vieta nežinoma. Sutarties ratifikavimo 1939 m. spalio 13 d. raštas su originaliais, mėlynu rašalu parašytais, M. Kalinino ir V. Molotovo parašais. Dokumentas surištas raudono šilko virvute, antspauduotas SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo herbiniu lako antspaudu.	F. 383, ap. 8, b. 1294, l. 1–6	Antspaudas restauruotas. Dokumentas mikrofilmuotas, skaitmenintas.
1.7	Jurgio Matulaičio dienoraštis Rašytinis dokumentas	1918–1919 m. gruodžio16 d.; 1921 m. kovo 1– balandžio 2 d.	J. Matulaičio dienoraštyje rašoma apie vyskupavimo Vilniuje metus: pateikiami įspūdžiai apie jo skyrimą Vilniaus vyskupu, įšventinimo iškilmes, dalyvavimą apeigose ir katalikiškose šventėse, katalikų kunigų gyvenimą, įvykius Vilniuje jo vyskupavimo metu, bažnyčios santykį su valdžios atstovais, lietuvių, lenkų ir baltarusių santykius. Tai sudėtinė J. Matulaičio dienoraščių, žinomų „Užrašų“ pavadinimu, dalis. Autoriaus rankraštis.	F. 1674, ap. 2, b. 139, 140	Dokumentas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2011 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 48). Dokumentas skaitmenintas.
1.8	Popiežiaus Benedikto XV bulės apie Jurgio Matulaičio skyrimą Vilniaus vyskupu Rašytinis dokumentas	1918 m. spalio 23 d.	Popiežiaus Benedikto XV 1918 m. spalio 23 d. bulėje J. Matulaičiui pranešama apie jo skyrimą Vilniaus vyskupu. Tekstas rašytas vidinėje pergamento pusėje juodu rašalu. Inicialas „B“ ir pirmoji paryškinta eilutė piešti akvarele. Pergamento kairėje ir viršutinėje paraštėse yra puošnūs augaliniai motyvai ir ornamentai. Dokumentas apačioje centre surištas iš medvilninių siūlų supinta ir per 4 nedideles skylutes plicoje perverta juostele, ant kurios kabo reljefinis švino antspaudas. Anspaudo averse įspausta „BENEDIKTUS PAPA XV“. Popiežiaus Benedikto XV 1918 m. spalio 23 d. bulėje Mogiliovo arkivyskupui pranešama apie J. Matulaičio skyrimą Vilniaus vyskupu, prašoma suteikti jam pagalbą ir paramą. Tekstas rašytas vidinėje pergamento pusėje juodu rašalu. Inicialas „B“ ir pirmoji paryškinta eilutė piešti akvarele. Pergamento kairėje ir viršutinėje paraštėse yra puošnūs augaliniai motyvai ir ornamentai. Dokumente apačioje centre trūksta antspaudo. Bules pasirašė Vatikano valstybės sekretorius, du apaštaliniai protonotarai, kanceliarijos tarnautojai.	F.1674, ap. 2, b. 3, l. 43–44	Dokumentas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2011 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 48). Dokumentai konservuoti, restauruoti, skaitmeninti.
2.	Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomi dokumentai
2.1	Kunigaikščių Radvilų giminės genealoginis medis Rašytinis dokumentas	1666 m.	Genealoginis medis nuo kunigaikščio Dausprungo apima 21 giminės kartą. Dokumentas lenkų kalba.	F.1280, ap. 2, b. 9, l. 1	Dokumentai pripažinti pasaulinės reikšmės dokumentinio paveldo objektais ir 2009 m. įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ tarptautinį registrą kaip komplekso „Radvilų archyvas ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija“ sudėtinė dalis. Dokumentai mikrofilmuoti, skaitmeninti.
2.2	Nesvyžiaus dvaro archyvo žiniaraščiai Rašytiniai dokumentai	1813–1818 m.	Dokumentai apie Nesvyžiaus dvaro archyvo būklę po 1812 m. karo. Dokumentai lenkų kalba.	F. 1280, ap. 1, b. 116, l. 1–36
2.3	Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto privilegija dėl Vitebsko miesto vaito Rašytinis dokumentas	1555 m.	Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto privilegija, kuria Ievui Charkovui suteikiamos Vitebsko miesto vaito pareigos ir kt. Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos autografas. Dokumentas LDK kanceliarine kalba.	F. 1280, ap. 2, b. 180, l. 1
2.4	Dokumentai apie Nesvyžiaus pilies remontą Rašytiniai dokumentai	1876–1877 m.	Kunigaikščio Antano Radvilos žmonos Marijos de Castellane Radvilienės susirašinėjimo dėl pilies remonto dokumentai. Dokumentai lenkų kalba.	F. 1280, ap. 1, b. 288, l. 1–61
2.5	Kunigaikščių Radvilų Nesvyžiaus dvaro bibliotekos exlibris Spaudinys, graviūra	[1758 m.]	Nesvyžiaus dvaro biblioteka buvo didžiausia ir turtingiausia privati biblioteka Abiejų Tautų Respublikoje. Dailininkas Hiršas Leibovičius. Dokumentas lotynų kalba.	F. 1280, ap. 1, b. 270, l. 1
2.6	Radvilų giminės genealoginis medis Rašytinis dokumentas	Sudarytas apie [1829] m.	Dokumente pateikiama vienos žymiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilų giminės (XIV a. vid.– IX a. pr.) istorija. Dokumentas prancūzų kalba.	F. 1280. ap. 1, b. 130, l. 1
2.7	Jono Rustemo piešinys „Suimtieji“ Piešinys (ofortas) ant beržo tošies	XIX a. pradžia	Jonas Rustemas (1762–1835) – žymus XIX a. pirmos pusės Lietuvos tapytojas, Vilniaus meno mokyklos profesorius. Jo piešiniai „Suimtieji“ bei „Moters portretas“ yra vieninteliai išlikę menininko darbai, kur panaudota tokia medžiaga bei atlikimo technika. Piešinio matmenys – 9 x 7,2 cm.	F. 1135, ap. 8, b. 59. I	Dokumentai pripažinti nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektais ir 2009 m. įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 31). Dokumentai restauruoti, skaitmeninti.
2.8	Jono Rustemo piešinys „Moters portretas“ Piešinys (ofortas) ant beržo tošies	XIX a. pradžia.	Piešinio matmenys – 12,7 x 10,9 cm.	F. 1135, ap. 8, b. 5. II
2.9	Vilniaus vyskupo Jono sutarties su italų architektu Bernardu Zanobiu sąlygos Rašytinis dokumentas (pergamentas)	1534 m. liepos 22 d.	Vilniaus vyskupo Jono (Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo sūnaus) sutarties su italų architektu B. Zanobiu dėl Vilniaus katedros atstatymo sąlygos. Dokumentas lotynų kalba.	F. 1135, ap. 1, b.9	Dokumentas restauruotas, skaitmenintas.
2.10	Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro privilegija dėl Vilniaus kolegijos pertvarkymo į universitetą Rašytinis dokumentas (pergamentas)	1578 m. liepos 7 d.	Tai pirmas oficialus (valdovo) bandymas įsteigti Vilniuje katalikišką universitetą. Intituliacija padidintomis raidėmis, puošnus inicialas. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro autografas. Dokumentas lotynų kalba.	F. 787, ap. 1, b. 2	Dokumentai pripažinti regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektais ir 2006 m. įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 4). Dokumentai restauruoti, skaitmeninti.
2.11	Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro privilegija dėl Akademijos bei Universiteto teisių suteikimo Vilniaus kolegijai Rašytinis dokumentas (pergamentas)	1579 m. balandžio 1 d.	Šiuo dokumentu buvo realiai įsteigtas Vilniaus universitetas – pirmoji aukštoji mokykla Lietuvoje. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro autografas. Intituliacija padidintomis raidėmis. Dokumento apačioje prierašas „Mikalojus Jasinskis, Šventosios karališkosios didenybės raštininkas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje savo ranka [surašė]“. Dokumentas lotynų kalba.	F. 787, ap. 1, b. 3
2.12	Popiežiaus Grigaliaus XIII bulė, kuria patvirtinamas Vilniaus universiteto įsteigimas Rašytinis dokumentas (pergamentas)	1579 m. spalio 30 d.	Dokumentą pasirašė popiežiaus kurijos sumatoriaus pavaduotojas Antonijus Lanfredinis ir popiežiaus sekretorius Cezaris Glorieris. Išlikęs nepatvirtintas popiežiaus švininis reljefinis antspaudas, kurio averse įspausta „GREGORIVS PAPA XIII“. Dokumentas lotynų kalba.	F. 787, ap. 1, b. 4
2.13	Fotografijų albumas iš grafo Michailo Muravjovo muziejaus archyvo Nuotraukų albumas (fotodokumentai)	XIX a. antra pusė.	Fotografijų albume 1863 m. sukilimo vadų Konstantino Kalinausko, Zigmanto Sierakausko, sukilimo dalyvių ir kt. nuotraukos. Iš viso 126 nuotraukos.	F. 439, ap. 1, b. 147	Dokumentai pripažinti nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektais ir 2007 m. įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 19). Dokumentai restauruoti, mikrofilmuoti, skaitmeninti.
2.14	Fotografijų albumas iš grafo Michailo Muravjovo muziejaus archyvo Nuotraukų albumas (fotodokumentai)	XIX a. antra pusė.	1863 m. sukilimo dalyvių ir kt. nuotraukos. Iš viso 121 nuotrauka.	F. 439, ap. 1, b. 148
2.15	Fotografijų albumas iš grafo Michailo Muravjovo muziejaus archyvo Nuotraukų albumas (fotodokumentai)	XIX a. antra pusė.	Caro valdininkų, dalyvavusių malšinant 1863 m. sukilimą, jų šeimos narių ir kt. nuotraukos Iš viso 170 nuotraukų.	F. 439, ap. 1, b. 149
2.16	Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislavo IV Vazos privilegija, kuria Vilniaus akademijoje leidžiama dėstyti kanonų bei civilinės teisės ir medicinos disciplinas Rašytinis dokumentas (pergamentas)	1641 m. spalio 11 d.	Dokumentas, kuriuo išplečiama Vilniaus universiteto veikla. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislavo IV Vazos autografas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės referendoriaus ir notaro Pranciškaus Isaikovskio autografas. Dokumentas lotynų kalba.	F. 787, ap. 1, b. 9	Dokumentas skaitmenintas, restauruotas.
2.17	Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro raštas Vilniaus vyskupui Vaitiekui Rašytinis dokumentas (pergamentas)	1492 m.	Dokumentas, kuriuo patvirtinamos ankstesnės privilegijos, suteiktos Vilniaus vyskupui, katedrai ir kapitulai. Tai retas XV a. dokumentas. Dokumentas lotynų kalba	F. 1282, ap. 5, b. 34	Dokumentas skaitmenintas, restauruotas.
2.18	Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero privilegija Vilniaus miesto auksakalių cechui Rašytinis dokumentas (pergamentas)	1664 m. birželio 30 d.	Lietuvos valstybės istorijos archyve (toliau – LVIA) yra vienintelis tokios ankstyvos privilegijos Vilniaus miesto auksakalių cechui išlikęs originalas. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero autografas. Dokumentas patvirtintas prikabintu didžiuoju Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės antspaudu metalinėje dėžutėje. Dokumentas lenkų kalba.	F. 1135, ap. 1, b. 48	Dokumentas skaitmenintas, restauruotas.
2.19	Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto privilegija dėl savivaldos teisių suteikimo Žvingių miestui Rašytinis dokumentas (pergamentas, popierius, odos viršelis)	1792 m. gegužės 15 d.	Vienintelė LVIA saugoma visa išlikusi tokio pobūdžio privilegija iš serijos privilegijų, suteiktų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės miestams 1791–1972 m. Dokumente yra spalvotas Žvingių miestelio herbas. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto autografas. Dokumentas patvirtintas prikabintu didžiuoju Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės antspaudu metalinėje dėžutėje. Dokumentas lenkų, lotynų kalba.	F. 1135, ap. 1, b. 65, l. 1–2	Dokumentas skaitmenintas, restauruotas.
2.20	Mikalojaus Akelaičio laiškas Žemaičių vyskupui Motiejui Valančiui. Rašytinis dokumentas	1856 m. rugsėjo 25 d.	Iškilaus lietuvių kultūros veikėjo, publicisto, kalbininko M. Akelaičio (1829–1887) laiškas. Jame autorius kelia lietuvių (žemaičių) kalbos žodyno parengimo siekį, pateikia numatomo parengti žodyno teksto fragmentus, lygindamas lietuvių kalbos žodžius su kitų indoeuropiečių kalbų žodžiais. Mikalojaus Akelaičio autografas. Retas XIX a. vidurio dokumentas lietuvių kalba.	F. 1135, ap. 20, b. 336, l. 2–3	Dokumentas skaitmenintas.
2.21	Mikalojaus Konstantino Čiurlionio laiškas kunigaikščiui Mykolui Oginskiui Rašytinis dokumentas	1892 m. sausio 21 d.	Laiške vienas žymiausių lietuvių dailininkų ir kompozitorių M. K. Čiurlionis informuoja kunigaikštį apie savo kelių savaičių viešnagę pas tėvus Druskininkuose, vargonavimą bei muzikavimą fortepijonu, didelį pomėgį žaisti šachmatais ir kt. M. K. Čiurlionio autografas. Dokumentas lenkų kalba.	F. 1177, ap. 1, b. 5558, l. 1–2	Dokumentas skaitmenintas, restauruotas.
2.22	Mikalojaus Konstantino Čiurlionio laiškas kunigaikščiui Mykolui Oginskiui Rašytinis dokumentas	[XIX a. pabaiga]	Laiške M. K. Čiurlionis dėkoja kunigaikščiui už finansinę paramą, praneša apie savo intensyvias paskaitas. M. K. Čiurlionio autografas. Dokumentas lenkų kalba.	F. 1177, ap. 1, b. 5558, l. 3	Dokumentas skaitmenintas, restauruotas.
2.23	Vilniaus generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo raštas Vilniaus cenzūros komitetui Rašytinis dokumentas	1864 m. birželio 17 d.	Raštas dėl lietuviškų elementorių spausdinimo lietuviškomis – lotyniškomis raidėmis uždraudimo ir jų privalomo spausdinimo rusiškomis raidėmis. Dokumentas rusų kalba.	F. 1240, ap. 1, b. 205, l. 36	Dokumentas skaitmenintas.
2.24	Žemaitiškos – lietuviškos abėcėlės rusiškomis raidėmis pavyzdys Spausdintas dokumentas	1864 m.	Žemaitiškos – lietuviškos abėcėlės rusiškomis raidėmis pavyzdys – pagrindinis lietuviškos spaudos draudimo pavyzdys. Signalinis egzempliorius.	F. 1240, ap. 1, b. 205, l. 37–58v.	Dokumentas skaitmenintas.
2.25	Nuteistųjų mirties bausme sąrašas Rašytinis dokumentas	1863–1864 m.	Vilniaus, Kauno, Gardino, Minsko, Vitebsko, Mogiliovo ir Augustavo gubernijose už dalyvavimą 1863 m. sukilime mirties bausme nuteistų asmenų sąrašas. Išvardyta 180 asmenų, nurodant mirties bausmės įvykdymo vietą, laiką bei nusikalstamos veikos pobūdį. Vienoje vietoje suregistruoti aukščiausia bausme nuteisti sukilimo vadai ir dalyviai (duomenys iki 1864 m. spalio 1 d.). Dokumentas rusų kalba.	F. 668, ap. 1, b. 407, l. 1–24	Dokumentas skaitmenintas.
2.26	Naujasis Testamentas. Apreiškimas Jonui („Apokalipsė“) Rašytinis dokumentas	XVIII a. vid.	„Apokalipsė“ iliustruota 73 spalvotomis miniatiūromis. Dokumentas bažnytine slavų kalba	F. 1135, ap. 23, b. 22, l. 1–221	Dokumentai skaitmeninti.
2.27	Peterburgo dvasinės akademijos klieriko Jurgio Matulaičio laiškas Mykolui Brenšteinui Rašytinis dokumentas	1897 m. spalio 1 d.	Laiške J. Matulaitis (1871–1927) aptaria savo galimybes prisidėti prie Lietuvos istorijos, jos žymių žmonių gyvenimo tyrimo, sielvartauja dėl esamos apgailėtinos padėties istorinių tyrimų srityje. J. Matulaičio autografas.	F. 1135, ap. 6, b. 6, l. 212–212 a.	Dokumentas mikrofilmuotas, skaitmenintas.
2.28	Peterburgo dvasinės akademijos klieriko Jurgio Matulaičio laiškas Mykolui Brenšteinui Rašytinis dokumentas	1897 m. spalio 30 d.	Laiške J. Matulaitis pateikia savo samprotavimus esminiais lietuvių tautos klausimais: jos vietos tarp kitų tautų, sienų, istorinės raidos, kalbos svarbos, lietuvių ir žemaičių tapatybės ir skirtumo. Dokumentas lenkų kalba.	F. 1135, ap. 6, b. 6, l. 213–213a.	Dokumentas mikrofilmuotas, skaitmenintas.
2.29	Jono Basanavičiaus atvirlaiškis Mykolui Brenšteinui Rašytinis dokumentas	1908 m. rugsėjo 23 d.	Vieno žymiausių lietuvių visuomenės veikėjų J. Basanavičiaus atvirlaiškis M. Brenšteinui dėl straipsnio autoriaus nustatymo „Lietuvyje“ ir galimo šio straipsnio paskelbimo. J. Basanavičiaus autografas. Dokumentas lietuvių ir rusų kalbomis.	F. 1135, ap. 6, b. 1, l. 118–118v.	Dokumentas mikrofilmuotas, skaitmenintas.
2.30	Vilniaus universiteto liustracija Rašytinis dokumentas	1773–1774 m.	Liustracijoje aprašyti Vilniaus universiteto pastatai: Šv. Jono Romos katalikų bažnyčia, astronominė observatorija, biblioteka, spaustuvė, vaistinė, konviktas, universitetui priklausantis nekilnojamasis turtas (namai, žemė) ir pateikiama jų istorija. Yra dėstytojų vardinis sąrašas ir kt. Dokumentas lenkų kalba.	F. 525, ap. 8, b. 1028	Dokumentai skaitmeninti.
2.31	Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvaro asesorių teismo aktų ir dekretų knyga Rašytinis dokumentas	1788–1794 m.	Istoriko A. Baliulio tyrimų duomenimis, tai – originali Lietuvos Metrikos knyga. Dokumentai lotynų, lenkų kalba.	F. 1670, ap. 1, b. 1	Senas šifras SA* B.2450 (2460).
3.	Kauno apskrities archyve saugomi dokumentai
3.1	1830–1831 m. sukilimo dalyvių sąrašai Rašytinis dokumentas	1830–1831 m.	1830–1831 m. sukilimo dalyvių sąrašai, kuriame įrašyti 1369 įvairių luomų ir tautybių asmenys pagal raidyną nuo D iki L, teisti dėl dalyvavimo 1830–1831 m. sukilime, trumpai apibūdintas kiekvieno jų nusikalstamos veikos pobūdis ir įrašyti komisijos nutarimai jo atžvilgiu. Dokumentai rusų kalba.	F. I-50, ap. 3, b. 1, l. 1–747
3.2	Kauno gubernijos žemėlapis (planšetas) Rašytinis dokumentas	1865–1867 m.	Unikalūs XIX a. Lietuvos kartografijos istorijos dokumentai. Planšetas vertingas tuo, kad nurodytos XIX a. antros pusės smulkios gyvenamosios vietos ir kiti objektai. Dokumento atskiros dalys sudarytos rusų, lenkų, vokiečių kalbomis.	F. I-66, ap. 6, b. 589, l. 1–23
3.3	Vyskupo Motiejaus Valančiaus testamentas Rašytinis dokumentas	1875 m.	Vienos iškiliausių XIX a. Lietuvos asmenybių gyvenimą ir veiklą apibūdinantis dokumentas. 1875 m. gegužės 5 d. liudininkų akivaizdoje surašytas testamentas, patvirtintas M. Valančiaus parašu, atskleidžia jo kuklumą, dvasingumą ir rūpinimąsi aplinkiniais. Dokumentas lenkų kalba.	F. I-78, ap. 2, b. 519, l. 4–5
3.4	Pažaislio vienuolyno privilegijų ir kitų turto dovanojimo aktų nuorašai Rašytinis dokumentas	XVI–XVII a.	Vienuolyno valdomo turto įsigijimo dokumentai – unikalaus architektūrinio paveldo istorijos šaltiniai. Pirkimo–pardavimo aktai, teismo sprendimai, dovanojimo sutartys, susirašinėjimas su Konstancija Butleriene, Aleksandru Sopockiu žemės valdymo klausimais. Dokumentai lenkų, rusų kalba.	F. I-337, ap. 1, b. 2039, 2040, 2043, 2044
3.5	Lenkijos karaliaus Jono III laiškas Pažaislio kamaldulių vienuolynui Rašytinis dokumentas	1683 m.	Vienas seniausių dokumentų, susijusių su Pažaislio vienuolyno įkūrimu, patvirtinantis ankstesnes privilegijas dėl žemių dovanojimo vienuolynui. Dokumentas lenkų kalba.	F. I-337, ap. 1, b. 2042, l. 1–2
4.	Lietuvos valstybės naujajame archyve saugomi dokumentai
4.1	1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo Rašytinis dokumentas	1990 m. kovo 11 d.	Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko, sekretoriaus bei deputatų originaliais parašais. Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas.	F. 2, ap. 1, b. l, l. l	Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2006 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 2). Dokumentas skaitmenintas.
5.	Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomi dokumentai
5.1	Vilniaus miesto atvirukas	1897 m. lapkričio 27 d. pašto antspaudas	Salut de Vilna. Montagne de chấteau (Pasveikinimas iš Vilniaus. Pilies kalnas)  Seniausias žinomas atvirukas su Vilniaus vaizdu. Vaizdo pusėje yra vokiečių kalba ranka užrašytas sveikinimo tekstas su data. Atvirukas iš Vilniaus miesto ir apylinkių atvirukų kolekcijos.	F. 273, ap. 1, b. 110, l. 66	Dokumentas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2006 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr.7).
6.	Lietuvos ypatingajame archyve saugomi dokumentai
6.1	Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracija Rašytinis dokumentas	1949 m. vasario 16 d.	Deklaracijoje išdėstytos pagrindinės sąjūdžio politinės programos nuostatos, pabrėžta, kad okupacijos metu Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba yra aukščiausias tautos politinis ir karinis organas, vadovaujantis politinei ir karinei tautos išlaisvinimo kovai. Deklaraciją pasirašė 8 posėdžio dalyviai: Jonas Žemaitis-Vytautas, Aleksandras Grybinas-Faustas, Vytautas Gužas-Kardas, Juozas Šibaila-Merainis, Bronius Liesis-Naktis, Leonardas Grigonis-Užpalis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Petras Bartkus-Žadgaila. Deklaracija saugoma Jono Žemaičio baudžiamojoje byloje, kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais. Mašinraštis, originalas (vienintelis žinomas šio dokumento egzempliorius).	F. K –1, ap. 58, b. 33960/3, tomas 10, l. 227	Dokumentas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 37). Dokumentas mikrofilmuotas, skaitmenintas, konservuotas.

Pastabos: Santrumpos: F – fondo numeris, ap – apyrašo numeris, b – bylos numeris, l – lapo numeris, SA – senas šifras.