LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL GRIOVIŲ VALSTYBINIO GEOMORFOLOGINIO DRAUSTINIO

TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO

 

 

2014 m. gruodžio 18 d. Nr. D1-1042

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ 1.31 punktu:

1. T v i r t i n u Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio tvarkymo planą (pridedama).

2. P a v e d u Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos:

2.1. per mėnesį nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio tvarkymo planą suinteresuotoms ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms, taip pat Vilniaus miesto ir rajono savivaldybei;

2.2. pagal kompetenciją organizuoti Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio tvarkymo plano įgyvendinimą.

3. N u s t a t a u, kad Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio tvarkymo plano originalas saugomas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Planavimo ir kadastro skyriuje.

 

 

Aplinkos ministras                                                                           Kęstutis Trečiokas

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2014 m. gruodžio 18 įsakymu Nr. 1042

 

GRIOVIŲ VALSTYBINIO GEOMORFOLOGINIO DRAUSTINIO TVARKYMO PLANO AIŠKINAMOJO RAŠTO PAGRINDINIAI TEIGINIAI

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio tvarkymo planą (toliau – Tvarkymo planas) sudaro tekstinė dalis (aiškinamojo rašto pagrindiniai teiginiai) bei grafinė dalis (Tvarkymo plano brėžinys).

2. Tvarkymo plano tikslai:

2.1. nustatyti teritorijos apsaugos ir tvarkymo principus ir kraštovaizdžio tvarkymo zonas;

2.2. nustatyti priemones gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimui ir naudojimui;

2.3. numatyti reikiamą infrastruktūrą pažintiniam turizmui organizuoti.

 

II SKYRIUS

TERITORIJOS TVARKOMASIS ZONAVIMAS

 

3. Tvarkymo plane pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 „Dėl Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“ patvirtintus Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.1. konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma reguliuojamos apsaugos (KOr) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.2. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: ekosistemų apsaugos miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo miškų (MEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.3. žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: apsauginių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.4. kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:

3.4.1. gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.4.2. pramoninės–komunalinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje –ekstensyviai technogenizuotos aplinkos pramoninių–komunalinių sklypų (NFn) kraštovaizdžio tvarkymo zona;

3.5. vandens ūkio tikslinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: bendro naudojimo (bendrosios apsaugos) kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – ekstensyvaus apsauginio ūkininkavimo (VAe) kraštovaizdžio tvarkymo zona.

 

III SKYRIUS

APSAUGOS IR TVARKYMO PRIEMONĖS

 

4. Siekiant išsaugoti Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio (toliau – Draustinis) vertingą reljefą numatoma įrengti informacinius ženklus su informacija apie draudimą Draustinyje važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis tam neskirtais keliais ir takais, apriboti galimybes pravažiuoti transporto priemonėmis tam neskirtais keliais.

5. Siekiant sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtose vietose numatyta įrengti pagrindinius informacinius stendus, rodykles, automobilių stovėjimo aikšteles, atokvėpio vietas, apžvalgos aikštelę, draustinio ženklus, stovyklavietę, numatoma nužymėti siūlomą pėsčiųjų turizmo trasą ir „Belūnų” pėsčiųjų taką. Informacinių stendų ir trasų rodyklių skaičius bei vieta, esant poreikiui, gali kisti rengiant Tvarkymo plano sprendinių įgyvendinimo techninius projektus, taip pat galima numatomų trasų ir takų atkarpų korektūra.

 

IV SKYRIUS

GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ IR INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS KRYPTYS

 

6. Draustinyje naujas sodybas galima kurti:

6.1. buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą);

6.2. Tvarkymo plane išskirtose sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonose (GAi). Viename žemės sklype galima formuoti tik vieną sodybą (namų valdą).

7. Draustinyje naujų sodybų kūrimui bei rekonstruojamiems statiniams taikomos šios rekomendacinio pobūdžio nuostatos:

7.1. tradicinis sodybos gyvenamasis namas – vieno aukšto su palėpe, stačiakampio formos. Didžiausias gyvenamojo namo aukštis nuo pastatu užstatomo žemės ploto vidutinės altitudės iki kraigo aukščiausio taško – 8 m. Gyvenamuoju namu užstatomas žemės plotas – iki 150 m². Sodybos gyvenamajame name langus rekomenduojama vizualiai skaidyti į 4 arba 6 dalis;

7.2. tradiciniai sodybos priklausiniai – vienaaukščiai, dvišlaičiu stogu. Tvarto, daržinės aukštis  –  iki 8 m, kiti priklausiniai – ne aukštesni kaip 7 m. Pastatų aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo žemės ploto vidutinės altitudės iki stogo kraigo aukščiausio taško. Kiti naujai projektuojami sodybų pastatai (garažai, pastatai ūkinei veiklai) architektūriniais sprendimais turi būti derinami prie tradicinių pastatų. Naujai statomų ūkinių pastatų dydis, proporcijos ir fasadų architektūriniai sprendiniai turi atitikti jų paskirtį;

7.3. tradiciniai gyvenamųjų namų stogai – dvišlaičiai (42o–45o nuolydžio), pusskliautiniai arba keturšlaičiai. Gyvenamųjų ir ūkinių pastatų stogus rekomenduojama dengti tradicine stogų danga: malksnomis, nendrėmis, šiaudais, skiedromis, čerpėmis. Leidžiama naudoti vizualiai panašias medžiagas: smulkiai skaidytą bituminę dangą, bitumines čerpes, beasbestinį šiferį, neblizgią skardą. Rekomenduojama spalva: ruda, juoda, pilka, žalia. Visų rekonstruojamų ar naujai statomų sodybos pastatų stogai dengiami vienodos spalvos ir tekstūros medžiagomis;

7.4. tradicinės pastatų sienų ar išorės apdailos medžiagos – mediena, akmuo, raudonos plytos, tinkas, molis (leidžiama naudoti vizualiai į jas panašias medžiagas). Sienas rekomenduojama dažyti natūralaus medžio ir šviesių atspalvių rusva, gelsva, smėline, žalsva spalva arba išlaikyti natūralią medžio spalvą. Silikatinių plytų mūro pastatų išorines sienas rekomenduojama apkalti medinėmis lentomis, dailylentėmis arba tinkuoti.

8. Pirmenybė teikiama inžinerinei įrangai, kuo mažiau keičiančiai tradicinį gyvenvietės vaizdą bei kraštovaizdį.

9. Mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai įrengiami nemažinant kraštovaizdžio estetinės vertės ir turi atitikti šiuos reikalavimus:

9.1. sodybos tveriamos ažūrinėmis (perregimomis) tvoromis (vielos, virbų, tašelių) be cokolio iki 1,5 m aukščio;

9.2. neleidžiama aptverti miškų, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti pažeistus medynus, gamtos išteklius, išsaugoti gamtotvarkos planuose nurodytas rūšis ar buveines, kai reikia miško želdinius ir želdynus apsaugoti nuo laukinių gyvūnų daromos žalos ir nustatyta tvarka steigiant aptvarus medžiojamiems gyvūnams laikyti arba kai tai būtina saugioms eismo sąlygoms keliuose užtikrinti;

9.3. neleidžiama aptverti apžvalgos aikštelių, specialiai įrengtų pravažiavimų ir praėjimų į juos, pažintinių takų, servitutinių, vidaus kelių, saugomų atvirų kraštovaizdžio erdvių, kitaip riboti draustinio lankymą. Ganomus plotus leidžiama aptverti ganyklinėmis tvoromis.

10. Numatomos šios infrastruktūros plėtros kryptys:

10.1. Draustinyje draudžiama statyti mobiliojo ir radijo ryšio stiebus ar ryšio bokštus, išskyrus bokštus su apžvalgos aikštele lankytojams arba būtinus priešgaisriniam stebėjimui;

10.2. užrašai informaciniuose, reklamos skyduose, stenduose rašomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Informacinių, reklamos skydų ar stendų pastatymo vietos derinamos su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos arba jos įgaliota institucija;

10.3. draudžiama statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ir kitiems panašiems tikslams vagonėlius ir kitus kilnojamuosius objektus ar įrenginius (mobiliuosius namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, metalinius garažus), išskyrus atvejus, kai jie naudojami Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kaip laikinieji statiniai, reikalingi mokslo institucijų moksliniams stebėjimams ir tyrimams vykdyti, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotiems bitynams, masiniams renginiams, turint nustatyta tvarka savivaldybių vykdomųjų institucijų išduotus leidimus, taip pat atvejus, kai vagonėliai naudojami statybos laikotarpiu prie statomų ar rekonstruojamų statinių, teisės aktų nustatyta tvarka turint išduotus statybą leidžiančius dokumetus;

10.4. draustinyje draudžiama važinėti ne keliais motorinėmis transporto priemonėmis (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates transporto priemones), išskyrus specialiąsias transporto priemones, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų transporto priemones, vykdant žemės ir miškų ūkio, žuvininkystės darbus, jas statyti ar kitaip eksploatuoti ne keliuose Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

__________________