PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2023 m. liepos 28 d. įsakymu

Nr. A1-507

LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮGYVENDINIMO 2024–2026 metų veiksmų PLANAS

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1. Lygių galimybių įgyvendinimo 2024–2026 metų veiksmų plano (toliau – Veiksmų planas) paskirtis – ugdyti pagarbą žmogui, užtikrinti teisės aktų, nustatančių nediskriminavimo ir lygių galimybių principus, nuostatų įgyvendinimą, didinti visuomenės teisinį sąmoningumą, supratingumą dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, seksualinės orientacijos, negalios, sveikatos būklės, etninės priklausomybės ir kitų diskriminacijos pagrindų, informuoti visuomenę apie vykdomas lygių galimybių ir nediskriminavimo skatinimo priemones, stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą lygių galimybių srityje, užtikrinti tarptautinį bendradarbiavimą lygių galimybių ir neapykantos nusikaltimų prevencijos srityse.

2. Veiksmų plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos darbo kodekse ir Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme vartojamas sąvokas.

3. Veiksmų planas apima šias pagrindines veiklos sritis:

3.1. visuomenės informavimą apie lygias galimybes, nediskriminavimo principą, socialinę integraciją ir švietimą šiomis temomis;

3.2. renginius ir šviečiamąsias veiklas nediskriminavimo skatinimo ir lygių galimybių temomis;

3.3. neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų prevenciją;

3.4. tyrimus ir apžvalgas lygių galimybių srityje;

3.5. teisinio reglamentavimo tobulinimą;

3.6. valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojų bei savanorių kompetencijų lygių galimybių srityje ugdymą, tikslinių grupių mokymus nediskriminavimo skatinimo ir lygių galimybių temomis;

3.7. tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo su socialiniais partneriais stiprinimą.

4. Įgyvendinus Veiksmų plano priemones, padidės pagarba žmogui, nepaisant jo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, seksualinės orientacijos, negalios, sveikatos būklės, etninės priklausomybės ir kitų tapatybių, visuomenė taps supratingesnė, sumažės diskriminacijos apraiškų, bus patobulinti teisės aktai, užtikrinantys lygias galimybes dalyvauti įvairiose visuomenės srityse ir apsaugą nuo diskriminacijos, sustiprės tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas tarp institucijų, įstaigų bei socialinių partnerių lygių galimybių srityje.

II SKYRIUS

APLINKOS IR VIDAUS VEIKSNIŲ ANALIZĖ

5. Europos lyčių lygybės instituto (angl. European Institute for Gender Equality, EIGE) paskelbto lyčių lygybės indekso 2022 m. duomenimis, 2021–2030 metų Nacionaliniame pažangos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, įtvirtintas 2025 m. kiekybinis tikslas lyčių lygybės srityje yra jau pasiektas – Lietuva, surinkusi 60,4 taško iš 100 taškų, pagal lyčių lygybės indeksą yra pakilusi į 20 vietą tarp Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių. Šis pasiekimas iš esmės susijęs su tuo, kad padidėjo galios domeno indeksas, kurį lemia lyčių pusiausvyra įvairiuose formatuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje). Nors 2025 m. kiekybinis tikslas lyčių lygybės srityje pasiektas, tačiau šis pokytis yra itin trapus, o esminio pokyčio taip pat turi būti siekiama ir kitose srityse.

6. Organizacijos „Diversity Development Group“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro paskelbtais 2022 m. duomenimis, šalies gyventojai labiausiai nenorėtų gyventi kaimynystėje su romais (59 proc.), iš įkalinimo įstaigų išėjusiais asmenimis (58 proc.), asmenimis su psichikos negalia (48 proc.). Nuomoti būstą labiausiai nenorėtų iš įkalinimo įstaigų išėjusiems asmenims (63 proc.), romams (59 proc.) ir homoseksualiems asmenims (45 proc.), o dirbti vienoje darbovietėje daugiausiai apklaustųjų nenorėtų su asmenimis, turinčiais psichikos negalią (46 proc.), su iš įkalinimo įstaigų išėjusiais asmenimis (37 proc.), romais (36 proc.).

7. Tarptautinės „ILGA-Europe“ organizacijos sudaromame LGBTI+ asmenų teisių indekse „Rainbow Europe“ 2023 m. Lietuva vertinama 24 balais iš 100 balų ir yra 36 vietoje iš 49 Europos valstybių. Tarptautinės „Transgender Europe“ organizacijos sudaromame „Trans Rights“ žemėlapyje ir indekse šiuo metu Lietuva vertinama 4 balais iš 30 galimų balų. LGBTI+ asmenų teisių užtikrinimo srityje pagrindiniu iššūkiu išlieka teisinis reglamentavimas: tos pačios lyties asmenų šeimų teisinis pripažinimas, lyties keitimo procedūrų reglamentavimas, draudimas diskriminuoti lyties tapatybės pagrindu. „Transgender Europe“ sudarytame „Trans Health“ žemėlapyje ir indekse, vertinant Lietuvos pasirengimą suteikti reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas translyčiams asmenims, Lietuva vertinama 2 balais iš 12 galimų balų.

8. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (angl. European Union Agency for Fundamental Rights, FRA) atliko ir 2020 m. paskelbė lesbiečių, gėjų, translyčių ir interlyčių asmenų lygybės tyrimą (toliau – LGBTI tyrimas). Šio tyrimo duomenimis, net 41 proc. LGBTI asmenų Lietuvoje visada arba dažnai vengia tam tikrų vietų dėl priekabiavimo ar išpuolių baimės.

9. Atlikus LGBTI tyrimą, paaiškėjo, kad Lietuvoje pusė ar daugiau respondentų bijo atskleisti savo tapatybę artimoje aplinkoje, viešose vietose, trečdalis ar daugiau – švietimo įstaigoje, darbovietėje, sveikatos paslaugų įstaigose.

10. Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis, 2022 m. užregistruotos 2 nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 169 straipsnį („Diskriminavimas dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės“; viena dėl tautybės, kita – dėl rasės), 84 – pagal BK 170 straipsnį („Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę“) ir 6 – pagal BK 170² straipsnį („Viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas“). Pagal BK 170 straipsnį daugiausia registruotų nusikalstamų veikų yra dėl seksualinės orientacijos (57) ir tautybės (19).

11. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, kurie buvo pateikti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai rengiant 2022 m. ataskaitą apie neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos situaciją Lietuvoje, 2022 m. teismuose gautos 4 bylos pagal BK 170 straipsnio 1 dalį, išnagrinėtos 5 bylos. Pagal BK 170 straipsnio 2 dalį gauta 30 bylų, išnagrinėtos 29 bylos.

12. Pagal Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pateiktą informaciją, 2022 m. į socialinius tinklus (dažniausiai – „Facebook’ą“) ši tarnyba kreipėsi 490 kartų. 98 proc. pranešimų tenkinti, vidutinis socialinio tinklo reakcijos laikas – 3–6 valandos. Mažiau kreipimųsi gaunama, nes trūksta žmogiškųjų išteklių ir dėmesys perkeltas į dezinformacijos tyrimus. Dėl galimų neapykantos kalbos arba diskriminacijos apraiškų skirtingose visuomenės informavimo priemonėse priimta 10 sprendimų, visuomenės informavimo priemonės 4 kartus įspėtos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio nustatyta tvarka dėl 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto (skleidžiama ar kurstoma neapykanta) pažeidimo.

13. Vidaus reikalų ministerijos užsakymu 2019 m. atlikto Neapykantos nusikaltimų pažeidžiamų bendruomenių kokybinio tyrimo duomenimis, neretai asmenys dėl savo kilmės ar rasės bei LGBTI+ asmenys patiria žodinę agresiją viešosiose vietose, o musulmonų bendruomenės atstovai dažnai kenčia nuo keršto neapykantos nusikaltimų.

14. Atlikus Neapykantos nusikaltimų pažeidžiamų bendruomenių kokybinį tyrimą, taip pat buvo nustatyta, kad romų, musulmonų, LGBTI+, žydų ir kitų asmenų bendruomenių atstovai susiduria su rasizmo, ksenofobijos, homofobijos, transfobijos, antisemitizmo apraiškomis. Minėto tyrimo metu nustatyti šališkos atrankos į darbo vietą procedūrų, darbo sutarčių klastojimo, mažesnio darbo užmokesčio mokėjimo kitos rasės asmenims, translyčio asmens teikiamų paslaugų atsisakymo atvejai.

15. Neapykantos nusikaltimų pažeidžiamų bendruomenių kokybinis tyrimas rodo, kad pagrindinė nepranešimo apie neapykantos incidentus priežastis yra įsitikinimas, kad pažeidėjai nebus nubausti. Neretai asmenys nežino, kur kreiptis pagalbos, nepasitiki teisėsaugos institucijomis, jaučia teisėsaugos institucijų pareigūnų neigiamas nuostatas ir kompetencijų trūkumą, todėl įvyksta antrinė viktimizacija. Svarbu ir tai, kad tam tikros socialinės grupės, susidūrusios su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba, jų nelaiko dėmesio vertais incidentais dėl jų paplitimo masto.

16. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas 2018 m. savo baigiamosiose rekomendacijose rekomendavo Lietuvai stiprinti diskriminacijos, nukreiptos prieš romų kilmės asmenis, ir diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos prevencijos priemones, taip pat neapykantos nusikaltimų bei neapykantos kalbos prevencijos priemones bei neapykantos incidentų tyrime dalyvaujančių subjektų kompetencijas.

17. Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas 2019 m. savo baigiamosiose rekomendacijose rekomendavo Lietuvai aktyviau rinkti lygybės duomenis (angl. equality data), stiprinti ombudsmenų vaidmenį, tobulinti teisinę sistemą, siekiant įgyvendinti nediskriminavimo principą, stiprinti kovą su neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimais.

18. Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas 2019 m. savo baigiamosiose rekomendacijose rekomendavo Lietuvai tobulinti lygių galimybių reglamentavimą, nustatant apsaugą nuo tarpusavyje susijusių diskriminacijos formų.

19. 2015 m. gruodžio 17 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtose Tipinėse minimaliose elgesio su kaliniais (Mandelos) taisyklėse teigiama, kad laisvės atėmimo bausmės ir kitų panašių asmens laisvę apribojančių priemonių tikslas visų pirma yra apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų veikų ir mažinti pakartotinį nusikalstamą elgesį. Šis tikslas gali būti pasiektas tik tada, jei kalinimo laikas, kiek tik įmanoma, išnaudojamas jų reintegracijai į visuomenę po paleidimo, kad jie galėtų gyventi savarankiškai ir vadovaudamiesi įstatymais. Laisvės atėmimo vietų įstaigose laisvės atėmimo bausmes (terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę) atlieka apie 4 700 nuteistųjų. Daugumą nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes (išskyrus arešto bausmę), sudaro nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę ne pirmą kartą, – net 65,1 proc. Taigi, daugumą bausmę atliekančių asmenų sudaro asmenys, kuriems ankstesnis bausmių įvykdymas teigiamo poveikio nepadarė, kad jie pakeistų savo elgesį ir po bausmės atlikimo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.

20. 2020 m. rugsėjo 18 d. Europos Komisija priėmė komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui dėl 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų plano, kuriame numatytomis priemonėmis siekiama sustiprinti veiksmus, padėti rasinėms ar etninėms mažumoms priklausantiems asmenims būti išgirstiems ir sutelkti visų lygmenų subjektus siekti bendro tikslo – veiksmingiau kovoti su rasizmu ir kurti pasaulį, kuriame niekas nepatirtų rasizmo ir diskriminacijos.

21. 2020 m. lapkričio 12 d. Europos Komisija priėmė komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui dėl 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategijos (toliau – Strategija). Strategija siekiama kovoti su nelygybe ir sunkumais, kurių patiria LGBTI+ asmenys, kad būtų galima sukurti lygybės Sąjungą. Joje daug dėmesio skiriama įvairiems LGBTI+ asmenų poreikiams ir pažeidžiamiausiems asmenims, įskaitant tuos, kurie patiria diskriminaciją keliais pagrindais, taip pat translyčius, nebinarinius ir interlyčius asmenis, kuriems visuomenė dažniausiai jaučia didžiausią priešiškumą ir kurie paprastai patiria daugiau diskriminacijos ir smurto negu kiti LGBTI+ asmenys.

22. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2022 m. veiklos ataskaita rodo, kad į šią tarnybą, lyginant pastaruosius penkerius metus, kreipiasi vis dar daug asmenų. Dažniausiai kreipiamasi dėl galimų lygių galimybių pažeidimų lyties, negalios, amžiaus ir su tautybe, kilme bei pilietybe susijusiais pagrindais. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos metinėje veiklos ataskaitoje pabrėžiama, kad yra tikslinga investuoti į visuomenės teisinio raštingumo ir diskriminacijos atpažinimo didinimą, taip pat pažymima, kad yra tikslinga tobulinti Nediskriminavimo skatinimo 2021–2023 metų veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-1256 „Dėl Nediskriminavimo skatinimo 2021–2023 metų veiksmų plano patvirtinimo“, jame numatant konkrečias priemones kovai su antisemitizmu, LGBTI+ asmenų diskriminacija. Taip pat siūloma iškelti aiškius strateginius tikslus ir įtvirtinti priemones, numatyti nuoseklų finansavimą, siekiant įgyvendinti šį veiksmų planą.

23. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2022 m. metinėje veiklos ataskaitoje nurodoma, kad 2022 m. į šią tarnybą kreiptasi 1 686 kartus (buvo gauti 207 skundai ir 1 479 paklausimai). 2022 m., atlikus tyrimus, buvo priimti 84 Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimai – ketvirtadalis skundų pripažinti nepagrįstais, penktadalio tyrimų atvejais pažeidėjai ir pažeidėjos buvo įspėti dėl padaryto lygių galimybių pažeidimo. 13 proc. sprendimų sudarė rekomendacijos nutraukti diskriminuojamuosius veiksmus ar pakeisti diskriminacinį teisės aktą, 15 proc. atvejų, pažeidėjams ir pažeidėjoms nutraukus lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus ar pakeitus diskriminacines tvarkas, tyrimai buvo nutraukti. Per metus nustatyta iš viso 40 pažeidimų – dažniausiai nustatyta diskriminacijos dėl lyties (19 kartų), negalios (12 kartų) ir amžiaus (7 kartus) atvejų.

III SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS

24. Veiksmų planas įgyvendinamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms, atsakingoms už Veiksmų plano priemonių įgyvendinimą, patvirtintų bendrųjų asignavimų ir iš ES struktūrinių fondų lėšų.

25. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra atsakinga už Veiksmų plano ir jo įgyvendinimo priemonių vykdymo koordinavimą. Veiksmų plano priemones įgyvendina Veiksmų plano IV skyriuje nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos, taip pat nevyriausybinės organizacijos ir kiti socialiniai partneriai.

26. Valstybės bei savivaldybių institucijos ir įstaigos, įgyvendinančios Veiksmų plano priemones, kiekvienais metais iki sausio 31 dienos pabaigos raštu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikia informaciją apie Veiksmų plano įgyvendinimo eigą ir rezultatus, atsižvelgdamos į patvirtintus Veiksmų plano uždavinius, priemones ir jiems vykdyti Veiksmų plano IV skyriuje numatytus asignavimus bei V skyriuje numatytus vertinimo kriterijus ir jų reikšmes. Kiekvienais metais rengiama ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje skelbiama Veiksmų plano įgyvendinimo ataskaita.

IV SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS, ASIGNAVIMAI IR ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS

Eil. Nr.	Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas	Numatomos lėšos (tūkst. Eur)			Įgyvendinančioji institucija
Eil. Nr.	Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas	2024 m.	2025 m.	2026 m.	Įgyvendinančioji institucija
	Tikslas – ugdyti pagarbą žmogui, mažinti diskriminacijos apraiškas Lygių galimybių įstatyme nustatytais pagrindais, didinant visuomenės sąmoningumą ir supratingumą
1.	Uždavinys – vykdyti šviečiamąsias bei socialinės integracijos veiklas, siekiant įtvirtinti lygių galimybių įgyvendinimą
1.1.	Priemonė – finansuoti nevyriausybinių organizacijų projektą, skirtą iš pataisos įstaigų paleidžiamų asmenų socialinės integracijos veikloms vykdyti	100	100	100	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	Priemonės veiklos: finansuojamas konkurso būdu atrinktas nevyriausybinių organizacijų projektas, kurio tikslas – padėti iš pataisos įstaigų paleidžiamiems asmenims įveikti kylančius sunkumus, teikti socialinę, teisinę, psichologinę pagalbą, organizuoti įvairius socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo užsiėmimus rengiamiems paleisti iš pataisos įstaigų bei jau į laisvę po bausmės atlikimo išėjusiems asmenims
1.2.	Priemonė – konkurso būdu finansuoti nevyriausybinių organizacijų, dirbančių lygių galimybių srityje, projektus	50	50	50	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	Priemonės veiklos: finansuojami konkurso būdu atrinkti nevyriausybinių organizacijų projektai, kurių tikslas – skatinti lygias galimybes ir nediskriminavimą
1.3.	Priemonė – lygių galimybių kompetencijų ugdymas, visuomenės nuomonės formavimas ir stebėsena lygių galimybių srityje, kaip tai numatyta 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 931 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programos patvirtinimo“, pažangos priemonėje Nr. 09-003-02-02-06 „Įgyvendinti lygių galimybių, lyčių lygybės principus“ (toliau – pažangos priemonė Nr. 09-003-02-02-06 „Įgyvendinti lygių galimybių, lyčių lygybės principus“)	_	_	_	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Nacionalinė teismų administracija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, Europos socialinio fondo agentūra
	Priemonės veiklos: organizuojamos tikslinių grupių kompetencijų ugdymo veiklos, informacinės kampanijos lygių galimybių, lyčių lygybės temomis
1.4.	Priemonė – vykdyti visuomenės švietimą ir informavimą apie asmenų su negalia socialinės integracijos procesą	–	–	–	Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra)
	Priemonės veiklos: įgyvendinamos komunikacijos priemonės socialiniuose tinkluose, viešose erdvėse, informuojančios apie teisinius pokyčius negalios srityje (negalios reformą), įskaitant kitas, asmenims su negalia svarbias įtraukties sritis
2.	Uždavinys – organizuoti tikslinių grupių mokymus ir renginius lygių galimybių temomis
2.1.	Priemonė – rengti jaunimui ir su jaunimu dirbantiems asmenims mokymus lytiškumo ugdymo klausimais	4	4	4	Jaunimo reikalų agentūra, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	Priemonės veiklos: regionuose organizuojami su jaunimu dirbančių asmenų mokymai, kurių tikslas – skatinti nediskriminavimą, pagarbą vieni kitiems, mažinti patyčių apraiškas, padėti jaunimui ir su jaunimu dirbantiems asmenims suprasti nepagarbų elgesį, rasti būdų šį elgesį keisti, ugdyti supratingą elgesį, priimti ir gerbti visus žmones, atpažinti ir įvardyti stereotipų bei išankstinių nuostatų žalą tarpusavio bendravimui, atpažinti ir įvardyti lyčių stereotipų keliamą žalą, skatinti pagarbą ir toleranciją LGBTI+ asmenims, supratimą apie skirtingas tapatybes
2.2.	Priemonė – rengti jaunimui, su jaunimu dirbantiems asmenims, savivaldybių administracijų atstovams mokymus lygių galimybių įgyvendinimo, pagarbos žmogui ugdymo, lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės politikų įgyvendinimo, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje politikų formavimo ir įgyvendinimo klausimais	15	15	15	Jaunimo reikalų agentūra, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	Priemonės veiklos: regionuose organizuojami jaunimo, su jaunimu dirbančių asmenų ir savivaldybių administracijų darbuotojų mokymai, kurių tikslas – stiprinti lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje politikų formavimo ir įgyvendinimo procesus, padėti jaunimui, su jaunimu dirbantiems asmenims ir savivaldybių administracijų darbuotojams įvaldyti ir lavinti nediskriminacinio ir pagarbaus bendravimo būdus, ugdyti supratingą elgesį, atvirą požiūrį į žmones, gebėjimą atpažinti savyje stereotipus ir išankstines nuostatas, kurios lemia santykį su kitais žmonėmis, pagal tai keisti savo elgesį ir bendravimą su aplinkiniais; atpažinti patyčių užuomazgas ir įgalinti aktyviai veikti, siekiant mažinti jų atsiradimo galimybes, o jau esant patyčių – adekvačiai reaguoti, kovoti su jų priežastimis savo gyvenamojoje, mokymosi ar darbo aplinkoje; mokymų metu pateikiama teorinė medžiaga ir interaktyviai mokoma praktinių įgūdžių
2.3.	Priemonė – organizuoti mokymus savivaldybių asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkcijas atliekantiems darbuotojams, kitiems savivaldybių administracijų ir seniūnijų darbuotojams asmenų su negalia įtraukties ir dalyvumo skatinimo klausimais	–	–	–	Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra
	Priemonės veiklos: nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo naujai redakcijai – Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymui ir pradėjus įgyvendinti šio įstatymo nuostatas, atsiras poreikis papildomam savivaldybių administracijų darbuotojų, atliekančių asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkcijas, darbuotojų, dalyvaujančių pagalbos planų įgyvendinime asmenų su negalia įtraukties ir dalyvumo skatinimo klausimais, kompetencijų ugdymui
2.4.	Priemonė – organizuoti kompetencijų ugdymo veiklas teisėjams lygių galimybių užtikrinimo temomis	–	–	–	Nacionalinė teismų administracija
	Priemonės veiklos: į teisėjų mokymų programas įtraukiamos temos, susijusios su lygių galimybių užtikrinimu (diskriminacijos draudimu darbo santykiuose, neapykantos nusikaltimais ir pan.)
3.	Uždavinys – vykdyti neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų prevencijos priemones, siekiant mažinti šių reiškinių skaičių
3.1.	Priemonė – vykdyti veiklas, skirtas diskriminacijai tautybės pagrindu mažinti	4	4	4	Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Tautinių mažumų departamentas)
	Priemonės veiklos: tikslinėms auditorijoms organizuojami renginiai (konferencijos, diskusijos, seminarai), skirti diskriminacijai tautybės pagrindu atpažinti ir mažinti
3.2.	Priemonė – ugdyti policijos kursantų ir pareigūnų kompetencijas tinkamai reaguoti į neapykantos nusikaltimus, tirti ir užkardyti tokius nusikaltimus	–	–	–	Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas)
	Priemonės veiklos: policijos kursantai mokomi pagal Policininko modulinę profesinio mokymo ir įvadinio mokymo kursų programas, o policijos pareigūnams rengiami kvalifikacijos tobulinimo mokymai, kaip tinkamai reaguoti į neapykantos nusikaltimus, tirti ir užkardyti tokius nusikaltimus
3.3.	Priemonė – vykdyti informacijos, padedančios atpažinti neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą ir skatinančios apie juos pranešti, sklaidą	–	–	–	Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas
	Priemonės veiklos: įgyvendinamos įvairaus pobūdžio informacinės veiklos, skirtos pažeidžiamų grupių gebėjimams atpažinti neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą didinti ir skatinančios apie tokius incidentus pranešti kompetentingoms institucijoms
3.4.	Priemonė – atlikti policijos pareigūnų ir prokurorų asmeninių nuostatų dėl neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą patiriančių visuomenės grupių tyrimą	–	–	–	Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas, Generalinė prokuratūra
	Priemonės veiklos: atlikta policijos pareigūnų ir prokurorų apklausa internetu, siekiant išsiaiškinti jų asmenines nuostatas dėl neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą patiriančių visuomenės grupių ir šių nuostatų pokyčius, lyginant su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos iniciatyva 2021 m. atlikto tyrimo rezultatais
3.5.	Priemonė – įvertinti atsakomybės už neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus teisinio reglamentavimo Lietuvoje tobulinimo galimybes ir prireikus parengti atitinkamus pasiūlymus	–	–	–	Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas, Generalinė prokuratūra
	Priemonės veiklos: įvertinama teisinio reglamentavimo atitiktis naujausiems tarptautiniams žmogaus teisių standartams ir tarptautinių organizacijų rekomendacijoms ir prireikus parengiami konkretūs pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos įstatymų pakeitimų
3.6.	Priemonė – organizuoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-162 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarytos darbo grupės veiksmingam atsakui į neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą Lietuvoje skatinti veiklą	–	–	–	Vidaus reikalų ministerija
	Priemonės veiklos: organizuojami darbo grupės posėdžiai, vadovaujantis darbo grupės patvirtintu darbo grupės veiklos planu
4.	Uždavinys – atlikti tyrimus bei nuolatinį teisinio reglamentavimo peržiūrėjimą ir vertinimą, siekiant užtikrinti lygias galimybes visose gyvenimo srityse
4.1.	Priemonė – peržiūrėti lygių galimybių ir apsaugos nuo diskriminacijos apsaugos teisinį reglamentavimą	–	–	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	Priemonės veiklos: peržiūrėti Lietuvoje galiojančius teisės aktus, siekiant įvertinti jų atitiktį naujausiems tarptautiniams žmogaus teisių standartams ir įgyvendinti tarptautinių organizacijų rekomendacijas
4.2.	Priemonė – atlikti tyrimus lygių galimybių politikos srityje	28	28	28	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	Priemonės veiklos: atliekami tyrimai, siekiant įvertinti teisinį reguliavimą, priemones, kurios padėtų mažinti diskriminacijos paplitimą visuomenėje, įvertinti tam tikrų socialinių grupių padėtį, įvertinti ir tobulinti savivaldybių administracijų darbą lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir pagalbos nukentėjusiesiems nuo jo politikos srityse
4.3.	Priemonė – parengti ir priimti lygių galimybių duomenų rinkimą reglamentuojantį teisės aktą	–	–	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybės duomenų agentūra, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos
	Priemonės veiklos: su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis bei socialiniais partneriais suderinta ir parengta lygybės duomenų rinkimo sistema, kurios tikslas – rinkti lygybės duomenis pagal skirtingus diskriminacijos pagrindus ir, remiantis šiais rodikliais, atlikti statistinius tyrimus. Duomenys leistų objektyviai įvertinti diskriminacijos ir lygių galimybių padėtį Lietuvoje ir priimti duomenimis paremtus sprendimus formuojant politiką
4.4.	Priemonė – parengti ir skelbti lygybės duomenis apimančius, įvairių sričių rodiklius pagal lytį, amžių, tautybę ir kitas su lygybe susietas aktualias charakteristikas	28,5	28,5	28,5	Valstybės duomenų agentūra, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos
	Priemonės veiklos: skelbiami statistiniai duomenys, apimantys įvairias sritis pagal lytį, amžių, tautybę ir kitas su lygybe susietas aktualias charakteristikas
4.5.	Priemonė – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdytos lygių galimybių ir nediskriminavimo principų laikymosi priežiūros rezultatų pristatymas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai	_	_	_	Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija)
	Priemonės veiklos: Valstybinė darbo inspekcija atlieka planinius tyrimus dėl lygių galimybių ir nediskriminavimo principų laikymosi įmonėse. Vertinama, ar darbdaviai padeda darbuotojams derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, ar taikomos lanksčios darbo sąlygos, kai tai susiję su darbuotojo šeiminių įsipareigojimų vykdymu
4.6.	Priemonė – lygių galimybių ir nediskriminavimo principų laikymosi tyrimai įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose stebimas didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčių atotrūkis	_	_	_	Valstybinė darbo inspekcija
	Priemonės veiklos: Valstybinė darbo inspekcija atlieka planinius tyrimus dėl lygių galimybių ir nediskriminavimo principų laikymosi įmonėse
5.	Uždavinys – stiprinti tarpinstitucinį bei tarptautinį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su socialiniais partneriais lygių galimybių srityje
5.1.	Priemonė – užtikrinti Lygių galimybių tinklo veiklą	–	–	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	Priemonės veiklos: siekiant glaudesnio bendradarbiavimo, tęsiama Lygių galimybių tinklo veikla, dalijamasi informacija, prireikus organizuojami atsakingų valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų ir (ar) įstaigų bei socialinių partnerių susitikimai
5.2.	Priemonė – dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje, skatinant įgyvendinti lygių galimybių ir nediskriminavimo principą	–	–	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
	Priemonės veiklos: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojų dalyvavimas tarptautinių organizacijų veikloje, jų organizuojamuose renginiuose, Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų, Lietuvos atstovybių prie tarptautinių organizacijų darbuotojų dalyvavimas rengiant ir teikiant rekomendacijas bei vertinimus tarptautinėms ir regioninėms organizacijoms dėl lygių galimybių ir nediskriminavimo principo įgyvendinimo
5.3.	Priemonė – įgyvendinti kompetencijų ugdymo veiklas, padėsiančias užtikrinti tolygų lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje politikos formavimą ir įgyvendinimą vietos lygmeniu	–	–	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybės
	Priemonės veiklos: organizuojami pasitarimai, mokymai, konferencijos ir mokomieji vizitai, skirti kompetencijoms tobulinti lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje politikos srityse
5.4.	Priemonė – organizuoti diskusijas su savivaldybių administracijų atstovais dėl efektyvesnio lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje politikų įgyvendinimo savivaldos lygmeniu	–	–	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	Priemonės veiklos: organizuojamos diskusijos dėl efektyvesnės lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje politikos įgyvendinimo savivaldos lygmeniu
5.5.	Priemonė – įgyvendinti pilotinį lyčių lygybės, lygių galimybių koordinatorių projektą 5-iose savivaldybėse, kaip tai numatyta pažangos priemonėje Nr. 09-003-02-02-06 „Įgyvendinti lygių galimybių, lyčių lygybės principus“	_	_	_	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija
	Priemonės veiklos: savivaldybės administracijos darbuotojo, koordinuojančio lygių galimybių, lyčių lygybės ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje politikos formavimą ir įgyvendinimą, pareigybės modelio išbandymas 5-iose savivaldybėse
5.6.	Priemonė – inicijuoti Lietuvos savivaldybių įsivertinimą pagal Kokybės standartą savivaldybių administracijoms lygių galimybių, lyčių lygybės bei smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo politikos srityse (toliau – Kokybės standartas), prireikus organizuoti konsultacijas, pasitarimus dėl įsivertinimo atlikimo	–	–	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	Priemonės veiklos: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija inicijuoja įsivertinimą pagal Kokybės standartą. Siekiant sistemingo politikų formavimo ir įgyvendinimo įsivertinimo bei veiklų vykdymo efektyvinimo, atliekamas Kokybės standarto tyrimas 60-yje savivaldybių. Savivaldybės sistemiškai ir nuosekliai įsivertina lygių galimybių, lyčių lygybės bei smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo politikų formavimo ir įgyvendinimo procesus ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prireikus teikia konsultacijas, organizuoja pasitarimus ir teikia metodinę pagalbą dėl įsivertinimo atlikimo
5.7.	Priemonė – atlikti Lietuvos savivaldybių įsivertinimą pagal Kokybės standartą	_	_	_	Savivaldybės
	Priemonės veiklos: pagal Kokybės standartą savivaldybės įsivertina lygių galimybių, lyčių lygybės bei smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo politikų formavimo ir įgyvendinimo procesus
6.	Uždavinys – organizuoti visuomenės švietimo, lygių galimybių įgyvendinimo veiklas, inicijuoti teisėkūros iniciatyvas siekiant kovoti su rasizmu
6.1.	Priemonė – parengti Lygių galimybių įstatymo pakeitimo projektą, įtvirtinant diskriminacijos dėl odos spalvos pagrindą	–	–	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	Priemonės veiklos: siekiama patobulinti teisinį reglamentavimą, kuris užtikrintų didesnę apsaugą nuo diskriminacijos asmenims ir prisidėtų prie kovos su rasizmu Lietuvoje
6.2.	Priemonė – organizuoti viešus renginius, skatinančius toleranciją, sąmoningumą ir domėjimąsi Afrikos kilmės žmonių kultūra, istorija ir paveldu	–	–	–	Užsienio reikalų ministerija
	Priemonės veiklos: prisidedant prie Jungtinių Tautų tarptautinio Afrikos kilmės asmenų dešimtmečio 2015–2024 m. minėjimo, kasmet organizuojami renginiai, gerinantys tarpkultūrinį dialogą, toleranciją, sąmoningumą ir skatinantys Lietuvos visuomenę domėtis Afrikos šalių kultūra, istorija
6.3.	Priemonė – pasirašyti ir ratifikuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolą Nr. 12	–	–	–	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
	Priemonės veiklos: patobulintas teisinis reglamentavimas, kuris užtikrintų didesnę apsaugą nuo diskriminacijos asmenims ir prisidėtų prie rasinės diskriminacijos mažinimo Lietuvoje
7.	Uždavinys – organizuoti visuomenės švietimo, lygių galimybių įgyvendinimo veiklas, inicijuoti teisėkūros iniciatyvas, skatinant LGBTI+ asmenų teisių užtikrinimą
7.1.	Priemonė – organizuoti renginius, skatinančius visuomenės toleranciją LGBTI+ asmenims	10	–	–	Teisingumo ministerija
	Priemonės veiklos: organizuojami renginiai prieš homofobiją, transfobiją, bifobiją, skatinantys visuomenės toleranciją LGBTI+ asmenims, dialogą ir bendradarbiavimą tarp LGBTI+ bendruomenės, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų
7.2.	Priemonė – rengti mokymus sveikatos priežiūros specialistams, siekiant padidinti informuotumą apie gėjų ir biseksualių vyrų, lesbiečių ir biseksualių moterų, interlyčių ir translyčių asmenų su sveikata susijusius poreikius ir išvengti diskriminacijos bei stigmatizacijos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas	7	7	7	Sveikatos apsaugos ministerija
	Priemonės veiklos: organizuojami mokymai sveikatos priežiūros specialistams, siekiant padidinti informuotumą apie gėjų ir biseksualių vyrų, lesbiečių ir biseksualių moterų, interlyčių ir translyčių asmenų su sveikata susijusius poreikius ir išvengti diskriminacijos bei stigmatizacijos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, pagal projekto HEALTH4LGBTI parengtą mokymo medžiagą

Pastaba. Veiksmų plano 1.3 ir 5.5 priemonių lėšos nurodytos 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-06 „Įgyvendinti lygių galimybių, lyčių lygybės principus“ apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. A1-777 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-06 „Įgyvendinti lygių galimybių, lyčių lygybės principus“ aprašo patvirtinimo“ (toliau – pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-06 „Įgyvendinti lygių galimybių, lyčių lygybės principus“ aprašas). Veiksmų plano 1.3 priemonė bus pradedama įgyvendinti gavus valstybės biudžeto asignavimus nurodytai pažangos priemonei įgyvendinti.

V SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI, VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖS

Eilės Nr.	Tikslas, uždaviniai, priemonių pavadinimai	Vertinimo kriterijų reikšmės			Įgyvendinančioji institucija
Eilės Nr.	Tikslas, uždaviniai, priemonių pavadinimai	2024 m.	2025 m.	2026 m.	Įgyvendinančioji institucija
	Tikslas – ugdyti pagarbą žmogui, mažinti diskriminacijos apraiškas Lygių galimybių įstatyme nustatytais pagrindais, didinant visuomenės sąmoningumą ir supratingumą
1.	Uždavinys – vykdyti šviečiamąsias bei socialinės integracijos veiklas, siekiant įtvirtinti lygių galimybių įgyvendinimą
1.1.	Nevyriausybinių organizacijų projektų, kuriems skirtinas finansavimas, skaičius	1	1	1	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
1.2.	Nevyriausybinių organizacijų projektų, kuriems skirtinas finansavimas, skaičius	1	1	1	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
1.3.	Rodiklių, numatytų pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-06 „Įgyvendinti lygių galimybių, lyčių lygybės principus“ apraše, įgyvendinimas, procentais	100	100	100	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Generalinė prokuratūra, Nacionalinė teismų administracija, Kultūros ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, Europos socialinio fondo agentūra
1.4.	Suorganizuotų komunikacijos priemonių skaičius	3	3	3	Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra
2.	Uždavinys – organizuoti tikslinių grupių mokymus ir renginius lygių galimybių temomis
2.1.	Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius	25	25	25	Jaunimo reikalų agentūra, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2.2.	Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius	80	80	80	Jaunimo reikalų agentūra, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2.3.	Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius	120	120	120	Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra
2.4.	Mokymuose dalyvavusių teisėjų skaičius	65	65	65	Nacionalinė teismų administracija
3.	Uždavinys – vykdyti neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų prevencijos priemones, siekiant mažinti šių reiškinių skaičių
3.1.	Diskriminacijos tautybės pagrindu mažinimui skirtuose renginiuose dalyvavusių asmenų skaičius	20	20	20	Tautinių mažumų departamentas
3.2.	Mokymuose dalyvavusių policijos kursantų ir pareigūnų skaičius	130	130	130	Policijos departamentas
3.3.	Įgyvendintų sklaidos veiklų skaičius, ne mažiau kaip	1	1	1	Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas
3.4.	Atliktų tyrimų skaičius	1	–	–	Vidaus reikalų ministerija
3.5.	Parengtų pasiūlymų dėl įstatymų pakeitimų paketų skaičius	1	–	–	Vidaus reikalų ministerija
3.6.	Organizuotų posėdžių skaičius, ne mažiau kaip	4	4	4	Vidaus reikalų ministerija
4.	Uždavinys – atlikti tyrimus bei nuolatinį teisinio reglamentavimo peržiūrėjimą ir vertinimą, siekiant užtikrinti lygias galimybes visose gyvenimo srityse
4.1.	Parengtų pasiūlymų dėl teisės aktų pakeitimų skaičius	1	1	1	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
4.2.	Atliktų tyrimų skaičius	1	1	1	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
4.3.	Parengtų ir priimtų teisės aktų, reglamentuojančių lygybės duomenų rinkimą, skaičius	1	–	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybės duomenų agentūra, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos
4.4.	Paskelbtų lygių galimybių rodiklių, apimančių įvairių sričių duomenis, paskirstytus pagal lytį, amžių, tautybę ir kitas su lygybe susietas aktualias charakteristikas, dalis, procentais, nuo patvirtinto lygių galimybių rodiklių sąrašo	–	30	50	Valstybės duomenų agentūra, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos
4.5.	Atliktų pristatymų skaičius	1	1	1	Valstybinė darbo inspekcija
4.6.	Atliktų tyrimų skaičius	1	1	1	Valstybinė darbo inspekcija
5.	Uždavinys – stiprinti tarpinstitucinį bei tarptautinį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su socialiniais partneriais lygių galimybių srityje
5.1.	Suorganizuotų susitikimų skaičius	2	2	2	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
5.2.	Rekomendacijų ir vertinimų skaičius tarptautiniuose renginiuose	5	5	5	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Užsienio reikalų ministerija
5.3.	Suorganizuotų renginių skaičius	3	3	3	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
5.4.	Suorganizuotų diskusijų skaičius	4	4	4	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
5.5.	Rodiklių, numatytų pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-06 „Įgyvendinti lygių galimybių, lyčių lygybės principus“ apraše, įgyvendinimas, procentais	100	100	100	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Finansų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija
5.6.	Inicijuotų įsivertinimų pagal Kokybės standartą	1	–	1	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
5.7.	Savivaldybių, kuriose atliktas įsivertinimas pagal Kokybės standartą, skaičius	60	–	60	Savivaldybės
6.	Uždavinys – organizuoti visuomenės švietimo, lygių galimybių įgyvendinimo veiklas, inicijuoti teisėkūros iniciatyvas siekiant kovoti su rasizmu
6.1.	Parengtų pasiūlymų dėl teisės aktų pakeitimų skaičius	1	–	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
6.2.	Suorganizuotų viešų renginių skaičius	1	1	1	Užsienio reikalų ministerija
6.3.	Pasirašytų ir ratifikuotų protokolų skaičius	1	–	–	Teisingumo ministerija
7.	Uždavinys – organizuoti visuomenės švietimo, lygių galimybių įgyvendinimo veiklas, inicijuoti teisėkūros iniciatyvas, skatinant LGBTI+ asmenų teisių užtikrinimą
7.1.	Suorganizuotų renginių skaičius	1	–	–	Teisingumo ministerija
7.2.	Mokymuose dalyvavusių sveikatos priežiūros specialistų skaičius	100	100	100	Sveikatos apsaugos ministerija

––––––––––––––––––––