Administracinė byla Nr. eA-1910-624/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00794-2024-1
Procesinio sprendimo kategorija 9.1
(N)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko,
uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. J. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 24S57564, kuriuo priimtas sprendimas nenagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymo, ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:
2.1. Pareiškėjas, teikdamas paskesnį prieglobsčio prašymą, nurodė naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pirminiame prieglobsčio prašyme, t. y. pareiškėjas pirminio prieglobsčio prašymo pateikimo metu nebuvo Lietuvoje priėmęs krikšto sakramento.
2.2. Migracijos departamentas nedėjo maksimalių pastangų išsiaiškinti pareiškėjui nurodomų papildomų faktinių aplinkybių detalių, todėl visus galimus netikslumus atsakovas vertino pareiškėjo nenaudai, taip pažeisdamas bendradarbiavimo su pareiškėju pareigą prieglobsčio motyvų nustatymui. Pareiškėjas yra kitos tautybės asmuo, jam nėra savaime suprantamas Lietuvoje naudojamas kalendorius ir mėnesiai, todėl suklydo sakydamas krikšto datą, o atsakovas šią aplinkybę automatiškai panaudojo prieš pareiškėją. Tačiau atsakovas turėjo įvertinti (patikrinti), kaip šie pareiškėjo veiksmai (krikšto priėmimas) būtų traktuojami jo kilmės šalyje tiek tuo atveju, jei pareiškėjas nuspręstų išpažinti krikščionybę kilmės šalyje, tiek tuo atveju, jei jis kilmės šalyje grįžtų prie (duomenys neskelbtini) išpažinimo, jei kilmės šalyje būtų žinoma apie jo buvusį atsivertimą (perėjimą) į krikščionybę. Pareiškėjas paskesniame prieglobsčio prašyme pateikė krikšto sakramento priėmimą patvirtinantį vaizdo įrašą, taip pat pateikė kunigo raštą, patvirtinantį, kad pareiškėjas lankosi bažnyčioje, gilinasi į krikščionybę, ją išpažįsta. Tad Migracijos departamentas turėjo vertinti perpesktyvinę persekiojimo rizikos tikimybę.
2.3. Pareiškėjas savo paskesniame prieglobsčio prašyme nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant jo pirmąjį prieglobsčio prašymą jam buvo suteikta nekvalifikuota teisinė pagalba – advokatas, su kuriuo pareiškėjas buvo sudaręs atstovavimo sutartį. Pareiškėjas tikėjosi, kad jo pasirinktas advokatas surašė teisinius argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl jo prieglobsčio bylos, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jokie teisiniai argumentai teismui pateikti nebuvo. Tai yra svarbios aplinkybės, kodėl pareiškėjas teikia paskesnį prieglobsčio prašymą – ne dėl pareiškėjo kaltės (pareiškėjas yra užsienietis, nemokantis lietuvių kalbos; kreipėsi į advokatus, kurie suteikė netinkamas teisines paslaugas, bet pareiškėjas tai sužinojo tik po galutinio sprendimo, kuriuo buvo netenkintas jo prieglobsčio prašymas, priėmimo, nes jam nebuvo paaiškinta, kad buvo pateiktas netinkamas skundas, nors pareiškėjas visiškai pagrįstai tikėjosi, kad profesionalūs teisininkai – advokatai – jam suteiks kvalifikuotą teisinę pagalbą) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nebuvo pateikti teisiniai argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, pareiškėjas neturėjo galimybės tinkamai pasinaudoti pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo galimybe ir siekti pagrįsti jo neteisėtumą.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
3.1. Ginčijamas sprendimas nenagrinėti pareiškėjo paskesnio prieglobsčio prašymo priimtas dėl to, kad pareiškėjas nepateikė informacijos ar duomenų, dėl kurių labai padidėjo tikimybė, kad prieglobsčio prašytojas gali būti priskirtas prie tarptautinės apsaugos gavėjų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio (toliau – ir Direktyva Nr. 2011/95/ES) reikalavimų. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 77 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Migracijos departamento sprendimu prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, jeigu prieglobsčio prašytojas pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų. Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas nepateikė informacijos ar duomenų, dėl kurių labai padidėjo tikimybė, kad prieglobsčio prašytojas gali būti priskirtas prie tarptautinės apsaugos gavėjų pagal Direktyvą 2011/95/ES, pareiškėjo prieglobsčio prašyme nėra naujų esminių motyvų (paskesnio prašymo motyvas yra identiškas pirmajame prašyme nurodytiems motyvams), priėmė ginčijamą sprendimą.
3.2. Aplinkybė, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje priėmė krikšto sakramentą bei tai, kad jis lankosi bažnyčioje ir (ar) religinės bendruomenės susitikimuose, neturi esminės reikšmės atliekamam paskesnio prieglobsčio prašymo vertinimui. Tariamai praeityje patirtas persekiojimas, „namų bažnyčios“ lankymas (duomenys neskelbtini), krikšto sakramento priėmimas (duomenys neskelbtini), dėl nustatytų nenuoseklumų ir prieštaravimų turimai kilmės valstybės informacijai, nesant daiktinių ar rašytinių įrodymų, nelaikytas patikimu įrodymų. Tai, kad pareiškėjas pateikė naujos informacijos apie religinių ritualų praktiką Lietuvos Respublikoje nekeičia Migracijos departamento atliko vertinimo ir prieitų išvadų dėl kitų dviejų kriterijų – religijos pakeitimo proceso ir žinių apie naują religiją.
3.3. Kritiškai vertintini pareiškėjo argumentai, kad Migracijos departamentas nesilaikė bendradarbiavimo pareigos. Pareiškėjas buvo apklaustas, jos metu pareiškėjui buvo užduodami patikslinamieji klausimai, pareiškėjo apklausos buvo išsamios, detalios, apklausos pabaigoje pareiškėjo buvo klausiama, ar jis turi ką prie savo pasakojimo pridurti, patikslinti, todėl pareiškėjo argumentus apie bendradarbiavimo pareigos nevykdymą atsakovas laiko nepagrįstais. Be to, pareiškėjas turėjo Migracijos departamento pareigūno kontaktus, kuriais galėjo susisiekti ir pateikti papildomus įrodymus ar paaiškinimus.
3.4. Pareiškėjo nuogąstavimai, kad neva jam buvo suteiktos netinkamos teisinės paslaugos, nėra Migracijos departamento nagrinėjimo dalykas. Be to, pareiškėjas pats asmeniškai dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje ir galėjo netrukdomai pateikti visus, jo manymu, svarbius įrodymus ir pasakojimus.
II.
4. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu, vadovaudamasis UTPĮ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio
1 dalimi, 133 straipsniu, pareiškėjo skundą tenkino: panaikino Migracijos departamento
2024 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 24S57564 ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 8 d. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
5. Teismas nustatė:
5.1. Pareiškėjas 2021 m. spalio 31 d. iš Latvijos Respublikos per Lietuvos Respubliką nuvyko į Vokietiją ir Vokietijoje prieglobsčio pasiprašė 2021 m. lapkričio 24 d. Vykdamas per Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos teritoriją, prieglobsčio prašytojas nei vienoje iš minėtų valstybių nepateikė prieglobsčio prašymo. Prieglobsčio prašymas Lietuvos Respublikoje pirmą kartą pateiktas tik 2022 m. birželio 3 d., kuomet užsienietis buvo grąžintas iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III Reglamentą. 2023 m. vasario 9 d., kelyje Lazdijai-Akmeniai, likus 300 m iki Lenkijos Respublikos sienos, užsienietis buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų dėl bandymo išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką.
5.2. Pareiškėjo 2022 m. birželio 3 d. pirminis prašymas suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje buvo grindžiamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) jo gyvybei gresia pavojus, nes jis pakeitė religiją, t. y., 2021 m. balandžio mėnesį tvirtai apsisprendęs tapti krikščioniu, tą patį mėnesį buvo pakrikštytas.
5.3. 2023 m. liepos 11 d. vykusios apklausos metu A. J. S. nurodė, jog, kaip ir dauguma (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo praktikuojantis (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojas turėjo draugą, vardu A. T., su kuriuo kartu leisdavo daug laiko. A. T. lankydavosi vakarais pas A. J. S. ir bendraudavo, jie kalbėdavosi įprastomis buitinėmis temomis. A. J. S., bendraudamas su draugu pastebėjo, jog šis pradėjo dažnai cituoti Jėzų Kristų, kas prieglobsčio prašytojui pasirodė itin keista, nes šis draugas buvo (duomenys neskelbtini). A. T. taip pat cituodavo ištraukas iš Biblijos, vėliau pasiūlė pareiškėjui peržiūrėti kartu filmą apie Jėzų Kristų. Vėliau minėtas draugas ėmė jam siųsti įvairias ištraukas iš Biblijos bei kitus religinius tekstus į mobilųjį telefoną. Praėjus tam tikram laiko tarpui, A. T. pradėjo atviriau kalbėti apie aštuonių asmenų krikščionių (protestantų) grupę, kurie susitinka gyvai (grupės narių namuose) ir nuotoliu (internetu). Susitikimų metu meldžiasi, diskutuoja religinėmis temomis. Vėliau A. T. įteikė prieglobsčio prašytojui Biblijos kopiją, išverstą į (duomenys neskelbtini) kalbą. Iš pradžių prieglobsčio prašytojas rimtai į krikščionių tikėjimą nežiūrėjo, tačiau pradėjęs skaityti Bibliją bei 2 kartus apsilankęs grupės susitikimuose pajautė, jog jam visa tai patinka. Laisvą nuo darbo laiką prieglobsčio prašytojas skirdavo skaityti Bibliją. Šeštadienio vakarais (visuomet 21 val.) grupės nariai jungdavosi nuotoliniu būdu į „Zoom“ platformos susitikimus, kuriuose melsdavosi ir skaitydavo Bibliją. Nurodė, jog pirmasis gyvas susitikimas su grupės nariais, kuriame dalyvavo prieglobsčio prašytojas, įvyko parke.
5.4. Migracijos departamentas išnagrinėjęs jo prašymą, 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 23S142777 nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti, uždrausti atvykti, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS) įspėjimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-11640-631/2023, pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 23S142777 panaikinimo ir įpareigojimo Migracijos departamentą išnagrinėti prieglobsčio prašymą iš naujo atmetė. LVAT 2024 m. sausio 31 d. neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1021-1188/2024 pareiškėjo skundą atmetė, paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą nepakeistu.
5.5. Pareiškėjas 2024 m. vasario 8 d. Migracijos departamentui pateikė antrą prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo prašymą, kuriame pareiškėjas nurodė turintis įrodymus, kurių trūko Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Jo teigimu, jo pasirinkto privataus advokato kontora suteikė jam visiškai nekokybiškas teisines paslaugas bei apeliacinio proceso metu nebuvo pridėti nauji esminiai įrodymai.
5.6. Pareiškėjas 2024 m. vasario 14 d. apklausoje nurodė, kad pirmosios apklausos metu jis dar nedalyvavo bažnyčios veiklose ir nebuvo pasikrikštijęs. Šiuo metu reguliariai vaikšto į vietinę bažnyčią, yra pasikrikštijęs, taip pat turi bažnyčios lyderio laišką, kuris patvirtina, jog jis yra priimtas šitos bažnyčios bendruomenės kaip vienas iš jų vaikų. Ir pirminės apklausos metu perdavė įrodymus, tai yra bažnyčios lyderio laišką ir vaizdo įrašą, kuriame matomas jo apsikrikštijimo procesas. Prieglobsčio prašytojo teigimu, jis bažnyčioje reguliariai (2 kartus per savaitę, trečiadieniais ir sekmadieniais) lankosi nuo 2023 m. liepos mėn. Pamoksluose dalyvaudavo pasitelkiant vertimo programėlę, kuri versdavo pamokslus iš rusų kalbos į (duomenys neskelbtini) kalbą. Prieglobsčio prašytojui persikėlus į Vilnių, šis lankėsi tik dvejuose susitikimuose, nes sekmadieniais dirba, todėl dalyvauti negali. Prieglobsčio prašytojo krikštas įvyko Lietuvos Respublikoje,
(duomenys neskelbtini). Krikšto sakramentą atliko (duomenys neskelbtini), tačiau krikšto sakramentą patvirtinančio dokumento neišdavė. Migracijos departamentui siekiant išsiaiškinti, kiek kartų prieglobsčio prašytojas priėmė krikštą, prieglobsčio prašytojas paaiškino, kad pirminio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu apklausoje jis buvo nurodęs, kad (duomenys neskelbtini) apsikrikštijo, tačiau jį pakrikštijęs žmogus nebuvo joks oficialus kunigas, jokių pareigybių oficialių neturėjo, todėl jis to nelaikė tikru krikštu. Laiko, kad dabar Lietuvoje įvyko pirmas ir tikras jo krikštas. Migracijos departamentui siekiant išsiaiškinti, kiek laiko užtruko pareiškėjo pasiruošimas krikštui Lietuvoje, jis paaiškino, kad po pirmos savaitės apsilankymo bažnyčioje jis bažnyčios nariams išsakė norą pasikrikštyti. Kunigas (duomenys neskelbtini) jam išaiškino, kad jis iki krikšto turi palankyti pamaldas, truputį paskaityti Bibliją.
5.7. Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu, vadovaudamasis UTPĮ 77 straipsnio
1 dalies 3 punktu, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – Tvarkos aprašas) ir 37.1 papunkčiu ir 49 punktu, nusprendė nenagrinėti pareiškėjo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas nepateikė informacijos ar duomenų, dėl kurių labai padidėjo tikimybė, kad prieglobsčio prašytojas gali būti priskirtas prie tarptautinės apsaugos gavėjų pagal Direktyvą 2011/95/ES. Pareiškėjo paskesnio prieglobsčio prašymo motyvas yra identiškas pirmajame prieglobsčio prašyme nurodytiems motyvams – (duomenys neskelbtini) vykdomas persekiojimas dėl prieglobsčio prašytojo sprendimo atsiversti iš (duomenys neskelbtini) į krikščionybę.
6. Teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pažymėjo, jog paskesnis prašymas suteikti prieglobstį – tai užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas po to, kai dėl jo ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas arba priimtas sprendimas nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nebėra galimybės atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.
7. Teismas pažymėjo, jog Direktyvos 2013/32/ES 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai asmuo, kuris paprašė tarptautinės apsaugos valstybėje narėje, pateikia papildomų nusiskundimų arba paskesnį prašymą toje pačioje valstybėje narėje, ta valstybė narė nagrinėja šiuos papildomus nusiskundimus arba su paskesniu prašymu susijusią informaciją, nagrinėdama ankstesnį prašymą ir nagrinėdama sprendimą, kuris apskųstas teismine arba administracine, tiek, kiek toks nagrinėjimas leidžia kompetentingoms institucijoms atsižvelgti į visą informaciją, kuria pagrįsti papildomi nusiskundimai arba paskesnis prašymas, ir ją svarstyti.
8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, kad tiek pirmasis, tiek antrasis prieglobsčio prašymai yra grindžiami tuo pačiu pagrindu, t. y. kad pareiškėjas pakeitė religiją iš (duomenys neskelbtini) į krikščionybę, tačiau paskesniame prašyme yra nurodyta naujų esminių aplinkybių ir įvykių, įvykusių po išvykimo iš kilmės šalies (pareiškėjas, būdamas Lietuvoje pasikrikštijo, Migracijos departamentui pateikė (duomenys neskelbtini) laišką, krikšto faktą patvirtinantį vaizdo įrašą, krikšto faktą patvirtino teismo posėdyje apklaustas (duomenys neskelbtini), be kita ko, patvirtintų ne vien pareiškėjo pasakojimu, kuris pavieniui galėtų būti vertinamas kaip nenuoseklus, todėl Migracijos departamentas nepagrįstai pareiškėjo paskesnio prašymo apskritai nenagrinėjo taikydamas UTPĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
9. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas turėjo atlikti išsamų ir kruopštų pareiškėjo atsivertimo, jo tikėjimo rimtumo tyrimą, taip, kaip jis reiškė savo krikščionišką tikėjimą Lietuvoje ir kaip jis ketino jį praktikuoti kilmės šalyje, jeigu būtų įvykdytas sprendimas jį išsiųsti, patikrinimą, išsamiai įvertindamas po išvykimo įvykusių įvykių trukmę, patikimumą ir „matomumą“ bei galimą kilmės šalies reakciją pareiškėjui grįžus į ją. (duomenys neskelbtini), kuriai priklauso ir pareiškėjo nurodoma (duomenys neskelbtini), suteiktas 2016 m. valstybės pripažinimas (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat turėjo įvertinti/patikrinti, kaip šie pareiškėjo veiksmai būtų traktuojami jo kilmės šalyje tiek tuo atveju, jei pareiškėjas nuspręstų išpažinti krikščionybę kilmės šalyje, tiek tuo atveju, jei jis kilmės šalyje grįžtų prie (duomenys neskelbtini) išpažinimo, jei kilmės šalyje būtų žinoma apie jo buvusį atsivertimą (perėjimą) į krikščionybę.
10. Teismas vertino, jog atsakovas visapusiško ir išsamaus tyrimo neatliko, todėl nenustatė visų individualiu atveju reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą priimti teisingą bei pagrįstą atitinkamą sprendimą ar teigti, jog „siekis sukurti aplinkybes padidinančias galimybę gauti prieglobstį ir/ar sutrukdyti išsiuntimo įvykdymui“, todėl ginčijamas sprendimas nenagrinėti pareiškėjo paskesnio prašymo negali būti paliktas galioti. Teismas pažymėjo, jog bylos teisingam išnagrinėjimui svarbios aplinkybės negali būti nustatytos bylą nagrinėjant teisme, o turi būti atliktas išsamus tyrimas, kurį atlikti įpareigojamas atsakovas iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo pateiktą 2024 m. vasario 8 d. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
III.
11. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
12. Atsakovas, kartodamas aplinkybes ir argumentus, nurodytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ginčo faktines aplinkybes, grindžia nesutikimą su teismo sprendimu šiais argumentais ir aplinkybėmis:
12.1. Pirmos instancijos teismas netinkamai aiškina Direktyvos 2013/32/ES2 40 straipsnio
2 dalį, kuri numato, kad siekiant priimti sprendimą dėl tarptautinės apsaugos prašymo priimtinumo pagal 40 straipsnio 2 dalies d punktą, paskesnis tarptautinės apsaugos prašymas visų pirma turi būti preliminariai išnagrinėjamas, siekiant nustatyti, ar dėl šio prašymo atsirado arba prašytojas pateikė naujos informacijos arba duomenų, susijusių su nagrinėjimu dėl prašytojo priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų pagal Direktyvą 2011/95/ES. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad naujos informacijos ar duomenų atsiradimas/pateikimas nesąlygoja nagrinėjimo pagal Direktyvos 2013/32/ES II skyrių. Kaip numato Direktyvos 2013/32/ES 40 straipsnio 3 dalis, atlikus preliminarų nagrinėjimą, norint tęsti nagrinėjimą pagal Direktyvos 2013/32/ES II skyrių privalu konstatuoti, kad labai padidėja tikimybė, jog prašytojas gali būti priskirtas prie tarptautinės apsaugos gavėjų pagal Direktyvą 2011/95/ES.
12.2. Nagrinėjamu atveju atlikus preliminaraus nagrinėjimo veiksmus (pareiškėjo apklausą, naujai pateiktų dokumentų tyrimą), atsižvelgiant į pirmojo prieglobsčio nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, kilmės valstybės informaciją ir tyrimo metu prieitas išvadas, buvo pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjo atveju tikimybė, būti priskirtam prie tarptautinės apsaugos gavėjų, labai nepadidėjo. Be to, pirmos instancijos teismas nenurodė ir nepagrindė, kodėl pareiškėjo naujos aplinkybės turėtų būti laikytinos kaip labai padidinančiomis tikimybę pareiškėjui būti priskirtam prie tarptautinės apsaugos gavėjų, net neatsižvelgiant į Migracijos departamento atliktą vertinimą, nagrinėjant pirmąjį ir paskesnį prašymus.
12.3. Prieglobstis savaime nėra suteikiamas vien dėl to, kad užsienietis priėmė krikštą. Prieglobstis gali būti suteikiamas, jeigu užsieniečiui kyla reali individuali persekiojimo kilmės valstybėje grėsmė, o persekiojimo priežastis – religija. Pirmąjį prieglobsčio prašymą pareiškėjas grindė atsivertimu į krikščionių tikėjimą, taigi, ta aplinkybė, kad pareiškėjas priėmė krikštą (nes tai to paties tariamo atsivertimo į krikščionių tikėjimą dalis), savaime nėra nauja esminė aplinkybė.
12.4. Pirmos instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjant pirmąjį pareiškėjo
prašymą, jo atsivertimas į krikščionybę kilmės valstybėje nebuvo laikoma nustatyta faktine aplinkybe ne tik dėl dokumentų stokos, bet dėl jo pasakojimo nenuoseklumo ir nesuderinamumo su kilmės valstybės informacija. Be to, nagrinėjant pareiškėjo pirmąjį prieglobsčio prašymą, buvo atliktas išsamus pareiškėjo atsivertimo, tikėjimo rimtumo tyrimas ir, kaip jau buvo minėta, pareiškėjo atsivertimas į krikščionių tikėjimą ne tik nėra nuoširdus ir ilgalaikis, bet bendrai nėra laikomas nustatytu faktu.
12.5. Pirmos instancijos teismas atmestinai įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus. Nors pareiškėjas ir teigia, kad jis priėmė krikštą ir pateikia vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas apeigos panašios į krikštą, tačiau pareiškėjas nepateikė krikštą patvirtinančio sertifikato. Be to, pirmos instancijos teismas taip pat nevertino tų aplinkybių, kad pareiškėjo pateiktame vaizdo įraše krikštas atliktas lauko sąlygomis, kubile, jis vyko nedėvint religinių apeigų, truko trumpiau nei 20 sekundžių, krikštas vyko pareiškėjui nesuprantama (rusų) kalba, galiausiai, pareiškėjas po krikšto priėmimo toliau nesilankė pas pastorių pamaldose, pastarąją aplinkybę patvirtino ir pats dvasininkas posėdžio metu.
12.6. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo krikšto priėmimas Lietuvos Respublikoje laikytinas formaliu veiksmu, kuris nekeičia ginčijamo sprendimo išvadų dėl jo tikėjimo nuoširdumo ir ilgalaikiškumo. 2023 m. liepos 11 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad Lietuvoje nelankė jokio bažnyčios ir nebuvo nurodęs, kad lankytų kitus tikėjimo bendruomenės susirinkimus, tuo tarpu pastoriaus 2023 m. rugsėjo 25 d. pateiktame rašte nurodoma, kad pareiškėjas nuo 2023 m. birželio mėnesio reguliariai lanko (duomenys neskelbtini) susirinkimus. Toks prieštaravimas negali būti pateisinamas natūraliais atminties procesai. Be to, pareiškėjas, pasak jo, krikštą priėmė tik 2023 m. lapkričio mėnesį, t. y. po Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 23S142777, kuriuo pareiškėjui nebuvo suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga), nuspręsta ji išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo dienos ir įvesti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
12.7. Pirmos instancijos teismas tinkamai neįvertino šių aplinkybių: nagrinėjant pirmąjį pareiškėjo prieglobsčio prašymą jo atsivertimas į krikščionybę kilmės valstybėje nebuvo laikoma nustatyta faktine aplinkybe ne tik dėl dokumentų stokos, bet dėl jo pasakojimo nenuoseklumo ir nesuderinamumo su kilmės valstybės informacija. Pirmojo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nenustatyta, jog pareiškėjo siekis pakeisti religiją buvo grindžiamas tvirtu įsitikinimu ir rimtu religinių nuostatų pasikeitimu. Pareiškėjo pasakojimas apie religijos keitimo procesą kilmės valstybėje nelaikytinas patikimu įrodymu ir atmestas dėl nenuoseklumo ir nesuderinamumo su kilmės valstybės informacija. Pirmojo prašymo nagrinėjimo metu vertinant jo pasakojimo dalį apie turimas žinias apie krikščionybę, pareiškėjas, kaip asmens, kuris tariamai yra perskaitęs visą Bibliją ir daugiau nei 2,5 metų kasdien ją skaito, asmens, kuris tariamai (duomenys neskelbtini) lankė „namų bažnyčią“ ir (duomenys neskelbtini) bendruomenės „Zoom“ susitikimus, žinios apie krikščionybę laikytos itin fragmentiškomis. Be to, pirmos instancijos teismas akivaizdžiai ignoravo tai, kad pareiškėjas neturėdamas leidimo, nuvykęs į Vokietijos Federaciją, neteisėtai kirsdamas Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos sieną, būdamas Vokietijos Federacijoje laikotarpyje nuo 2021 m. spalio 31 d. iki 2022 m. birželio 2 d. nei karto nesilankė bažnyčioje, nedalyvavo pamaldose, nekontaktavo su dvasininkais ar krikščionių bendruomene. Pareiškėjas, priverstinai grąžintas į Lietuvos Respubliką 2022 m. birželio 3 d., laikotarpyje nuo 2022 m. birželio 3 d. iki 2023 m. liepos 11 d. bažnyčioje lankėsi tik vieną kartą, tačiau nei karto nedalyvavo šventose mišiose ar kitose religinėse apeigose, nekontaktavo su dvasininkais, nesikreipė į religines nevyriausybines organizacijas ar religines bendruomenes.
13. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir nurodo šiuos argumentus bei faktines aplinkybes:
13.1. Atsakovas visų pirma turėjo preliminariai išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir nustatyti, ar dėl šio prašymo atsirado arba prašytojas pateikė naujos informacijos arba duomenų, tačiau tai padaryta nebuvo.
13.2. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir fakto, kad atsakovas, neatlikdamas tyrimo, nenagrinėdamas prieglobsčio prašymo, nesurinkdamas naujos kilmės valstybės informacijos, tinkamai nevertindamas naujai paaiškėjusių duomenų (krikšto priėmimas), negalėjo konstatuoti, kad pareiškėjo atveju tikimybė būti priskirtam prie tarptautinės apsaugos gavėjų labai nepadidėjo.
k o n s t a t u o j a:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 24S57564, kuriuo priimtas sprendimas nenagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, konstatavęs, kad atsakovas, neatlikęs visapusiško ir išsamaus tyrimo, nenustatė visų individualiu atveju reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą.
16. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pareiškėjui pagal jo paskesnį prieglobsčio prašymą prieglobstis nesuteiktas pagrįstai, pareiškėjo krikšto priėmimas, atsižvelgus į pirmojo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, laikytinas formaliu veiksmu, siekiant sutrukdyti išsiuntimą į kilmės valstybę.
17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja UTPĮ, kurio 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų UTPĮ 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tokio persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.
18. UTPĮ 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo tokių veiksmų.
19. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad UTPĮ 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš UTPĮ 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015;
2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
20. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja EŽTK 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui; tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
21. Tvarkos aprašo 97 punkte nurodyta, kad surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba UTPĮ 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo
97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.
22. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Tvarkos aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko)
UTPĮ 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka UTPĮ 86 straipsnio
1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.
23. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.
24. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į: a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą; c) prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip antai biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala; d) tai, ar prašytojo veikla išvykus iš kilmės šalies buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į tą šalį grąžintas prašytojas būtų persekiojamas arba, ar jam grėstų didelė žala; e) tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas galėtų naudotis kitos šalies, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga (4 str. 3 d. a–e p.). Tai, kad prašytojas jau buvo persekiojamas ar jam buvo padaryta didelė žala arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar padaryti didelę žalą, yra rimtas visiškai pagrįstos prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti didelę žalą požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar didelė žala nebus padaryta dar kartą (4 str. 4 d.). Kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas
(4 str. 5 d. a–e p.).
25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2024 m. vasario 8 d. pateikė Migracijos departamentui paskesnį prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. UTPĮ 2 straipsnio 181 dalis nustato, kad paskesnis prašymas suteikti prieglobstį – tai užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas po to, kai dėl jo ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas arba priimtas sprendimas nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nebėra galimybės atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Pagal UTPĮ 2 straipsnio 64 dalį galutinis sprendimas – šio įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas ir per šio įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti. Pažymėtina, kad paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiriboja naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3027-556/2021). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
2019 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5374-575/2019 yra pasisakęs, kad „esminis motyvas“ aiškinant šią teisės normą turėtų būti suprantamas kaip naujas prašymo pagrindas, ar didelę reikšmę turintys nauji įrodymai, sudarantys pagrindą skirtingoms išvadoms nuo ankstesnių, ar pan.
26. Pareiškėjas su paskesniu prašymu suteikti jam prieglobstį pateikė naujus paaiškinimus bei įrodymus: pareiškėjas, būdamas Lietuvoje pasikrikštijo, Migracijos departamentui pateikė (duomenys neskelbtini) laišką, krikšto faktą patvirtinantį vaizdo įrašą, krikšto faktą patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas (duomenys neskelbtini) pastorius.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, aptartą reglamentavimą bei teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, priimant skundžiamą Sprendimą, nebuvo tinkamai įvertintos naujos su pareiškėjo asmeniu susijusios aplinkybės, taip pat ir naujausios kilmės šalies informacijos kontekste. Pirminis pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio jam suteikimo buvo grindžiamas atsivertimo iš (duomenys neskelbtini) į krikščionybę kilmės šalyje aplinkybe ir dėl to patirta ar galinčia kilti grėsme, jis (pirminis pareiškėjo prašymas) iš esmės nebuvo grindžiamas įvykiais po išvykimo, todėl ir administraciniame sprendime iš esmės nėra vertintos aplinkybės, susijusios su, kaip teigiama, pareiškėjo religijos pakeitimu Lietuvoje. Be to, pirminis administracinis sprendimas buvo priimtas 2023 m. rugpjūčio mėn., kai pareiškėjo, kaip teigiama, krikštas įvyko
2023 m. lapkritį. Paskesnio prašymo pateikimas, esant naujų ir galimai reikšmingų aplinkybių, suponuoja pareigą institucijai priimti naują administracinį sprendimą.
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, atskleidė bylos esmę. Todėl, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl Sprendimo panaikinimo pagrindų, atsakovo apeliacinį skundą atmeta ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio
1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija