Baudžiamoji byla Nr. 2K-276-489/2024
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00103-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.7.1; 1.2.18.10.1; 2.1.7.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei-Lisauskienei,
nuteistajam V. M.,
jo gynėjai advokatei Laimai Žukauskaitei,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. ir jo gynėjos advokatės Laimos Žukauskaitės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžių ir pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Andriaus Kiuršino kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio.
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 184 straipsnio 1 dalį 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir V. M. paskirta subendrinta 170 MGL (8500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotos iš nusikalstamos veikos gautos lėšos – 9670,01 Eur valstybės nuosavybėn.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalis dėl V. M. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas nuosprendis – V. M. išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios BK 184 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taip pat panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir nusikalstamu būdu gautų pajamų konfiskavimo iš V. M.. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių jų kasacinį skundą tenkinti, o prokuroro kasacinį skundą atmesti, bei prokuroro, prašiusio nuteistojo ir jo gynėjos kasacinį skundą atmesti, o prokuroro kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 10 d., būdamas UAB „Bioterma“ (įmonės kodas 300001525, registruotos buveinės adresas: Klaipėda, Smiltynės g. 23B-9) direktorius, turėdamas administracinius įgaliojimus veikti įmonės vardu ir atstovauti jos interesams, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos ir buhalterinės apskaitos organizavimą, disponuodamas įmonės lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 punktų reikalavimus, 6 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį (atitinkamų straipsnių redakcijos nurodytos skundžiamuose teismų nuosprendžiuose), apgaulingai tvarkė UAB „Bioterma“ buhalterinę apskaitą:
1.1. Pagal 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Bioterma“ balansą, pateiktą ir VĮ Registrų centrui, įmonė turėjo 19 437 Eur vertės įvairaus turto, tačiau buhalterinės apskaitos dokumentai, susiję su šio turto pasikeitimu, po 2018 m. sausio 1 d. neišsaugoti.
1.2. Pagal 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Bioterma“ balansą, įmonė turėjo 32 295 Eur per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų, tačiau buhalterinės apskaitos dokumentai, susiję su šių įsipareigojimų ir mokėtinų sumų pasikeitimu per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d., neišsaugoti. Pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima visiškai nustatyti įmonės 2018 m. sausio 1 d. turėto turto būsenos ir įsipareigojimų kitimo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 10 d.
1.3. Nesurašė apyvartos žiniaraščių „Kasa“, „Atsiskaitomoji sąskaita“, „Tiekėjams sumokėti avansai“, „V. M. paskola“, „Sąnaudos“, „Atskaitingas asmuo“, inventorizacijos aprašų, kasos pajamų ir išlaidų orderių, kasos knygos, avanso apyskaitos, nesivadovaudamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1, 4 dalimis, 14 straipsnio 2 dalimi.
1.4. Tyčia, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalis (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo redakcija), Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (2004 m. kovo 30 d. įstatymo redakcija) 12 straipsnio 1, 2 dalis, neišsaugojo dalies UAB „Bioterma“ buhalterinės apskaitos dokumentų.
1.5. Iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymais kaip paskolą pervedė į UAB „Bioterma“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 560 Eur (2019 m.) ir 4970 Eur (2020 m.), nesurašė apskaitos dokumentų dėl paskolos grąžinimo, pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, koks yra V. M. ar UAB „Bioterma“ įsiskolinimas vieno kitam.
1.6. Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. iš UAB „Bioterma“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už ūkines operacijas pavadinimu „pirkinys“ pervedė 476,25 Eur (konkretūs trisdešimt pavedimų nurodyti skundžiamuose teismų nuosprendžiuose), nesurašė pateisinamųjų apskaitos dokumentų, iš padarytų pavedimų pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, ar pirkiniai susiję su įmonės patirtomis išlaidomis, ar, kaip nurodo V. M., šiomis išlaidomis dengiamas bendrovės įsiskolinimas jam.
1.7. 2018 m. sausio 1 d. – 2020 m. liepos 10 d. laikotarpiu nesurašė atskaitingo asmens avanso apyskaitų, apyvartos žiniaraščių „Atskaitingas asmuo“ ir dalies tiriamojo laikotarpio apskaitos dokumentų, dėl to nebuvo galima nustatyti atskaitingam asmeniui V. M. išmokėtų bendrovės lėšų sumos, taip pat sutikrinti, ar jų panaudojimas buvo pagrįstas pateisinamaisiais apskaitos dokumentais, kokį turėjo bendrovės lėšų likutį atskaitingas asmuo – direktorius V. M. 2018 m. sausio 1 d., 2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. liepos 10 d.
1.8. Laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. iš UAB „Bioterma“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už ūkines operacijas pavadinimu „pirkinys“ pervedė 371,70 Eur (konkretūs septyniolika pavedimų nurodyti skundžiamuose teismų nuosprendžiuose), nesurašė pateisinamųjų apskaitos dokumentų, iš padarytų pavedimų pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, ar pirkiniai susiję su įmonės patirtomis išlaidomis, ar, kaip nurodo V. M., šiomis išlaidomis dengiamas bendrovės įsiskolinimas jam.
1.9. Neišsaugojo naudotos, anglimis kūrenamos krosnies „Evro-Ekonom“ su komplektuojamosiomis dalimis įsigijimo dokumentų, įsigytos krosnies neįtraukė į laikotarpio nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. materialinių vertybių apyvartos žiniaraštį, pagal tvarkytą apskaitą negalima nustatyti, už kokią sumą ir iš kieno lėšų buvo įsigyta krosnis „Evro-Ekonom“ su komplektuojamosiomis dalimis.
1.10. Laikotarpio nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., 2019 m. kovo mėn. materialinių vertybių apyvartos žiniaraštyje tyčia nepagrįstai nurašė vieną medžio anglių krosnį, nupirktą iš G. D. 2019 m. vasario mėn. už 100 Eur.
1.11. 2019 m. liepos–gruodžio mėn. ir 2020 m. sausio–gegužės mėn. apyvartos žiniaraščiuose „Pirkėjų skolos“ neįrašė įmonės „Stilpapir“ 7000 Eur skolos už naudotą krosnį, kūrenamą anglimis, „Evro-Ekonom“ su komplektuojamosiomis dalimis.
1.12. 2020 m. balandžio 1 d. iš UAB „Bioterma“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu pervedė 100 Eur į D. Z. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nesurašė pateisinamųjų apskaitos dokumentų.
1.13. 2020 m. balandžio 1 ir 9 d. iš UAB „Bioterma“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymais po 2500 Eur pervedė į Entrepreneur S. V. Z. (S. V. Z.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nesurašė pateisinamųjų apskaitos dokumentų.
1.14. 2020 m. balandžio 10 d. iš UAB „Bioterma“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu pervedė 3000 Eur E. S. B. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė mokėjimo pagrindą – „2020 m. vasario 14 d. sutartis Nr. 1“, nesurašė pateisinamųjų apskaitos dokumentų.
1.15. Į buhalterinę apskaitą įtraukė 1316,53 Eur UAB „Nadina“ skolą dėl 3746,88 Eur sumos 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 19 003, ją mokant 2019 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymu į UAB „Bioterma“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 2430,35 Eur, nors UAB „Nadina“ kreditorių sąrašuose UAB „Bioterma“ nerasta, taigi nesurašyta pateisinamųjų apskaitos dokumentų dėl UAB „Nadina“ visiško mokėjimo įvykdymo.
1.16. Pagal 2020 m. birželio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20 006 V. M. parduotos dvi anglių krosnys už 242 Eur, nesurašant pateisinamųjų apskaitos dokumentų dėl sumokėjimo, nėra įrašų registre pirkėjų skolos, pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, ar šia suma dengta V. M. paskola bendrovei.
1.17. 2019 m. sausio–spalio mėn. nupirkęs 57,657 t lapuočių medžių anglių už 23 243,80 Eur ir 76 kub. m lapuočių malkinės medienos už 4187,66 Eur, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2020 m. birželio mėn. pardavęs 37,279 t lapuočių medžių anglių už 15 015,71 Eur ir 33,6 kub. m lapuočių malkinės medienos už 2845,73 Eur, bandydamas pateisinti turto iššvaistymą, 2020 m. birželio 1 d. surašė netikrus buhalterinės apskaitos dokumentus – nurašymo aktus ir be utilizavimą pateisinančių dokumentų į nuostolius nurašė perparduoti skirtos 45 kub. m malkinės medienos, kurios vertė 2391,81 Eur, ir 17,778 t medžio anglių, kurių vertė 7178,20 Eur.
1.18. Neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, koks pinigų likutis buvo bendrovės kasoje ir kokį turėjo atskaitingas asmuo V. M. 2018 m. sausio 1 d., pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, ar V. M. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 10 d. įmonės vardu išleisti 16 051,91 Eur (be suteiktos paskolos) yra V. M. asmeninės lėšos, ar lėšos, gautos iš 2018 m. sausio 1 d. turėto 19 437 Eur vertės turto. Taigi taip jis apgaulingai tvarkė UAB „Bioterma“ buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „Bioterma“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 10 d.
2. V. M. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 10 d., būdamas UAB „Bioterma“ direktorius, turėdamas administracinius įgaliojimus veikti įmonės vardu ir atstovauti jos interesams, visiškai disponuodamas įmonės lėšomis, esančiomis jos sąskaitose banke, ir kitomis materialinėmis vertybėmis, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, iššvaistė savo žinioje esantį įmonės turtą šiomis aplinkybėmis: 2019 m. sausio–spalio mėn. nupirkęs 57,657 t lapuočių medžių anglių už 23 243,80 Eur bei 76 kub. m lapuočių malkinės medienos už 4187,66 Eur, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2020 m. birželio mėn. pardavęs 37,279 t lapuočių medžių anglių už 15 015,71 Eur ir 33,6 kub. m lapuočių malkinės medienos už 2845,73 Eur, likusią malkinę medieną, skirtą perparduoti, – 45 kub. m, kurios vertė 2391,81 Eur, ir medžio anglis – 17,778 t, kurių vertė 7187,20 Eur, 2020 m. birželio 1 d. nurašymo aktais nurašė, o šią malkinę medieną ir medžio anglis tiksliai nenustatytu laiku pirmiau nurodytu laikotarpiu perdavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytiems asmenims; taip pat laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2020 m. liepos mėn. nenustatytiems asmenims perdavė vieną medžio anglių krosnį, nupirktą iš G. D. 2019 m. vasario mėn. už 100 Eur. Taip V. M. iššvaistė savo žinioje esantį svetimą UAB „Bioterma“ 9670,01 Eur vertės turtą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo V. M. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad V. M. pagrįstai nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą apskaitos tvarkymą, tačiau nepritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl jo nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį.
4. Išanalizavęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl UAB „Bioterma“ turto (17,778 t medžio anglių, 45 kub. m lapuočių malkinės medienos ir už 100 Eur įsigytos medžio anglių krosnies) iššvaistymo yra grindžiamos tik prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, liudytojų V. K., V. B. ir M. O. parodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, neginčytinai nepatvirtina nei malkinės medienos, nei medžio anglių nurašymo aktų nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, šių liudytojų parodymus vertino kiek selektyviai ir fragmentiškai, kadangi jie neabejotinai nepatvirtina bendrovės turto išsišvaistymo aplinkybių, be to, šių liudytojų parodymai nepaneigia nuteistojo įrodinėjamų aplinkybių, t. y. kad dalį įmonės įsigytų medžio anglių teko nurašyti dėl transportuojant ir fasuojant patirtos šio produkto natūralios netekties, o malkinės medienos likutį sudarė nekokybiškos, supuvusios ir drėgnos malkos. Be to, byloje nebuvo atlikta jokių procesinių veiksmų, siekiant nustatyti UAB „Bioterma“ turto, kurį nurašė V. M., vertę. Taip pat nebuvo tirtos su nurašyto turto likutine verte ir (ar) tokio nurašymo (ne)ekonomiškumu bei (ne)naudingumu bendrovei susijusios aplinkybės, kartu leidžiančios padaryti neabejotinas išvadas dėl nurašyto turto vertės ir turtinės žalos padarymo kaip būtino turto iššvaistymo požymio pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. Nenustačius V. M. veiksmuose piktavališko veikimo prieš UAB „Bioterma“ interesus, taip pat nesustačius, jog bendrovės turto nurašymo aktai buvo akivaizdžiai nesutampantys su bendrovės interesais, nepagrįsti ir nelogiški, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie V. M. veiksmai negali būti vertinami kaip bendrovės turto iššvaistymas, todėl susiklosčiusi situacija yra civilinių, o ne baudžiamųjų teisinių santykių nagrinėjimo objektas.
III. Kasacinių skundų argumentai
5. Kasaciniu skundu nuteistasis V. M. ir jo gynėja advokatė L. Žukauskaitė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį dėl V. M. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nuosprendį ir bylą nutraukti. Kasatoriai skunde nurodo:
5.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami šią bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis. Šioje byloje yra trys specialisto išvados dėl UAB „Bioterma“ ūkinės finansinės veiklos, t. y. 2022 m. sausio 7 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) specialisto išvada Nr. TBPS-V-55975-22, 2023 m. gegužės 10 d. FNTT specialisto išvada Nr. 4-4065 ir 2023 m. vasario 15 d. UAB „Verus auditus“ auditoriaus Č. Maculevičiaus specialisto išvada Nr. 02/15. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių svarių argumentų, kodėl nesivadovavo UAB „Verus auditus“ specialisto išvada ir jos nevertino, išskyrus tai, kad auditoriui buvo sumokėta. Pažymėtina, kad kai teismo posėdyje buvo apklaustas auditorius Č. Maculevičius ir FNTT specialistė N. Dzešulskienė, pastaroji pripažino UAB „Verus auditus“ specialisto išvadoje nurodytas klaidas ir sutiko jas ištaisyti, taip pat patvirtino auditoriaus Č. Maculevičiaus teiginį, kad įmanoma atkurti visus buhalterinius įrašus (remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymu) UAB „Bioterma“ atlikus ekspertizę, tačiau tai užims laiko ir reikės įdėti nemažai darbo. Teismas šių parodymų apskritai nevertino ir du kartus atmetė gynybos prašymą dėl ekspertizės skyrimo atkuriant UAB „Bioterma“ buhalteriją. Apeliaciniame skunde šis klausimas taip pat buvo keliamas, tačiau liko neatsakytas. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tiesiog sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl V. M. pripažinimo kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
5.2. 2022 m. sausio 7 d. FNTT specialisto išvada, kuria paremtas kaltinimas V. M., yra ekonomiškai nepagrįsta, nes buvo tiriami ne visi dokumentai; buvo padaryta klaidų; buhalterinių dokumentų neišsaugojimas arba praradimas nepagrįstai priskirtas V. M.; nebuvo nustatytas nuteistojo V. M., kaip atsakingo asmens, 21 217,83 Eur vertės reikalavimas UAB „Bioterma“.
5.3. Atsisakydami vertinti UAB „Verus auditus“ specialisto išvadą, teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, nepateikė analizės, kodėl ši išvada ir joje užfiksuoti duomenys nelaikytini įrodymu. Pažymėtina, kad UAB „Verus auditus“ išvada paneigia įmonės lėšų iššvaistymą (nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 10 d. V. M. iš UAB „Bioterma“ gavo 17 224,41 Eur, o panaudojo (atsiskaitė) 38 442,24 Eur; likutis 2020 m. liepos 10 d. sudarė 21 217,83 Eur, t. y. UAB „Bioterma“ liko skolinga atsakingam asmeniui – direktoriui V. M. 21 217,83 Eur). FNTT specialistė N. Dzešulskienė sutiko su šia UAB „Verus auditus“ išvada, tačiau per teismo posėdį apklausos metu nurodė, kad ji netyrė šių aplinkybių, nes to nebuvo užduotyje. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai šių aplinkybių nevertino.
5.4. Abiejų instancijų teismai nuosprendžiuose nepagrįstai kaltę dėl buhalterinių dokumentų trūkumo priskiria nuteistajam V. M., kuris išsaugojo visus UAB „Bioterma“ buhalterinius dokumentus, tačiau G. K. ir T. C. juos perėmus per antstolį R. Vižainiškį ikiteisminiam tyrimui ir teismui buvo pateikti ne visi. Teismai nesiaiškino buhalterinių dokumentų saugojimo aplinkybių (perėmus juos), pretenzijų V. M. pareiškimo dėl jų komplektacijos trūkumo (nes jos ir nebuvo pareikštos). Po perėmimo G. K. ir T. C. jų neįtraukė į apskaitą, G. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad saugojo spintelėje, namuose, pretenzijų V. M. nereiškė, nes ir taip viskas aišku. Teismai šiuo atveju nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodoma, kad iš apgaulingo apskaitos tvarkymo joks turtas nėra gaunamas ir jokių padarinių kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims (valstybei) nekyla, todėl apgaulingas apskaitos tvarkymas pats savaime nelemia veiklos neteisėtumo ir iš tokios veiklos gaunamo turto statuso. Todėl momentas, nuo kurio asmens veikla laikytina neteisėta, dažniausiai yra ne tiek apskaitos tvarkymo trūkumai (kurie sudaro BK 222 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį), o pats mechanizmas, per kurį pasisavinamas turtas ar kitaip neteisėtai gaunamos lėšos ir kuris dangstomas apgaulingai tvarkant apskaitą. UAB „Bioterma“ savininkas ir akcininkas nuteistasis V. M. išsaugojo visus buhalterinius dokumentus ir papildomai pirmosios instancijos teismui pateikė sutartis, dokumentus, atsiskaitymus, kuo nepasirūpino nauji savininkai G. K. ir vadovas T. C..
5.5. BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyta pasekmių formuluotė „negalima nustatyti įmonės veiklos rezultatų“, todėl UAB „Bioterma“ buvęs savininkas, nuteistasis V. M. ir kreipėsi į auditorių. Galimybė nustatyti UAB „Bioterma“ veiklos rezultatus neišnyko nuo to momento, kai ne visi duomenys buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, patys buhalteriniai dokumentai, atsiskaitymai (čekiai, kvitai, banko mokestiniai pavedimai) buvo 460 lapų segtuve, jie buvo teisingi, neslepiami ir neklastojami. Pasekmių kilimo momentas siejamas su galimybe nustatyti UAB „Bioterma“ veiklos rezultatus, jos ūkinę, komercinę, finansinę būklę arba įvertinti turtą išnykimo momentu, tai siejama su apskaitos registrais ir buhalterinės apskaitos duomenų sąvadu. Visi šie dokumentai (pirminiai apskaitos dokumentai, registrai ir finansinė atskaitomybė) UAB „Bioterma“ buvo. Kodėl šie laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 10 d. dokumentai nebuvo pateikti ikiteisminiam tyrimui ir teismams bylos nagrinėjimo metu, atsakyti turėjo nauji bendrovės savininkai G. K. ir T. C. (teismai šių aplinkybių nenustatinėjo). Nuteistasis visus buhalterinės apskaitos registrus per antstolį R. Vižainiškį buvo perdavęs T. C. ir G. K., o teismai konkrečiai neuždavė šiems liudytojams klausimų dėl UAB „Bioterma“ pirminių buhalterinių dokumentų, registrų ir finansinės atskaitomybės, netyrė šių įrodymų, jų net nenustatinėjo, nors tai yra šios bylos pagrindas.
6. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras A. Kiuršinas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
6.1. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį dėl BK 184 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos panaikino tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, t. y. liudytojų parodymus vertino kiek selektyviai ir fragmentiškai, kadangi jie neabejotinai nepatvirtina bendrovės turto išsišvaistymo aplinkybių, be to, šių liudytojų parodymai nepaneigia nuteistojo įrodinėjamų aplinkybių, t. y. kad dalį įmonės įsigytų medžio anglių teko nurašyti dėl transportuojant ir fasuojant patirtos šio produkto natūralios netekties, o malkinės medienos likutį sudarė nekokybiškos, supuvusios ir drėgnos malkos. Su tokia išvada sutikti negalima. Susipažinus su skundžiamu nuosprendžiu akivaizdu, kad būtent apeliacinės instancijos teismas iš esmės vadovavosi prieštaringais nuteistojo V. M. parodymais, o liudytojų parodymus dėl turto iššvaistymo vertino selektyviai ir fragmentiškai, remdamasis tik išimtinai nuteistajam naudingomis liudytojų parodymų dalimis ir nieko nepasisakydamas apie nuteistajam nenaudingus parodymus, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus, juos nuosprendyje motyvuotai išdėstęs į logišką seką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo nuosprendyje nurodė, kad procesinių veiksmų metu buvo užfiksuoti ne vien tik nuteistajam palankūs duomenys, bet ir kiti objektyvūs duomenys, kurie akivaizdžiai paneigė nuteistojo V. M. versiją. Tačiau apeliacinės instancijos teismas arba dėl šių įrodymų iš viso nepasisakė, juos ignoruodamas, arba analizavo tik jų dalį, kuri yra palanki nuteistajam, pavyzdžiui:
6.1.1. V. K. patvirtino, kad teikė UAB „Bioterma“ paslaugas iškraunant gautą produkciją (medžio anglis ir malkas) ir ją sandėliuojant. Anglys buvo laikomos maišuose ir apvyniotos celofanine plėvele, o malkos buvo sukaltoje medinėje dėžėje. Būdavo papuvusių malkų, suplėšytų anglių maišų. 45 kub. m supuvusių malkų nebuvo. UAB „Bioterma“ atsiimant prekes visada dalyvaudavo vadovas V. M.. Jam malkos nebuvo atiduotos dovanai, prieš kelerius metus įsigijo apie 3 kub. m malkų už 285 Eur. Sumokėjęs grynaisiais jokio kvito negavo. Nebuvo taip, kad 2–3 kub. m medienos galėjo likti sandėlyje ir ją reikėjo išmesti kaip šiukšles. Gal kokia viena kita malka buvo supelijusi, tai išmetė, bet nebuvo, kad išmestų 2–3 kub. m. Jis buvo vienintelis sandėlininkas, tikrai negalėjo būti, kad kitam darbuotojui galėjo atiduoti malkas. Būdavo, kad kai kurie anglių maišai suplyšdavo ir išsibarstydavo, bet sakytų, kad nuo padėklo galėjo išsibarstyti keletas procentų, tikrai ne 10–15 procentų. Padėkle buvo apie 300 kg anglių. Būdamas sandėlininkas nematė, kad malkas kam nors V. M. būtų atidavęs dovanai. Apeliacinės instancijos teismas dalį liudytojo V. K. parodymų iš viso ignoravo, nuosprendyje net neaprašė, dėl šių parodymų, kurie akivaizdžiai paneigia nuteistojo versiją, nuosprendyje nepasisakė.
6.1.2. V. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad nurašė ąžuolines malkas, kurios gabenamos iš Baltarusijos Respublikos uždarame vagone supelijo ir supuvo. Apeliacinės instancijos teisme per baigiamąsias kalbas jis jau nurodė, kad malkos buvo mišrios. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad V. M. aiškiai nurodė aplinkybes, neva jis atidavė supelijusias, netinkamas naudoti ąžuolines malkas, kurios neva supelijo, kai buvo gabenamos drėgnos uždarame vagone. Tačiau liudytojas V. B. parodė, kad ąžuolinės malkos vandens nebijo, jeigu būtų kūrenęs ąžuolinėmis malkomis, dėl kaitros būtų sudegusi krosnis. Liudytojai V. B., M. O. patvirtino, kad nors malkos buvo prastokos, tačiau tinkamos naudoti, kadangi jas ir sukūreno. Tai rodo, kad malkos nebuvo tiek sugedusios, kad būtų netinkamos naudoti pagal savo tiesioginę paskirtį – kūrenti. Apeliacinės instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir niekaip nemotyvavo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ąžuolo mediena yra daug atsparesnė drėgmei, nebijo vandens, todėl ąžuolinės malkos per trumpą laiką dėl drėgmės poveikio negalėjo prarasti savo kaip medienos kokybės.
6.2. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują nuosprendį, nesilaikė BPK 20 straipsnyje ir 331 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų reikalavimų. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, remdamasis išnagrinėtų faktinių duomenų visetu, motyvuotai nurodė, kuriuos ir kodėl bylos duomenis atmeta ir kuriais remiasi. Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus byloje, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė, apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados buvo paremtos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl naikinti apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo pagrindo.
6.3. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas V. M. dėl nusikaltimo, nurodyto BK 184 straipsnio 1 dalyje, padarymo, savo sprendimą, be kitų aplinkybių, motyvavo ir tuo, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo atlikta jokių procesinių veiksmų, siekiant nustatyti UAB „Bioterma“ turto, kurį nurašė šios bendrovės vadovas, vertę, nebuvo tirtos aplinkybės, susijusios su nurašyto turto likutine verte ir (ar) tokio nurašymo (ne)ekonomiškumu bei (ne)naudingumu bendrovei, kartu leidžiančios padaryti neabejotinas išvadas dėl iššvaistyto (šios bylos atveju – nurašyto) turto vertės ir turtinės žalos padarymo, kaip būtino turto iššvaistymo požymio pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. Sutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis negalima dėl šių priežasčių:
6.3.1. Baudžiamojoje byloje pagal tvarkomą apskaitą nustatyta iššvaistyto turto vertė įsigijimo kainomis. Jokių duomenų apie vertės sumažėjimą ar jos netekimą UAB „Bioterma“ apskaitoje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pats nuteistasis viso proceso metu. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad 2020 m. UAB „Bioterma“ medienos ar medžio anglių nesaugojo, iš ko būtų galima spręsti apie prekių vertės praradimą dėl ilgo saugojimo ir pagrįstą nurašymą netekus vertės. Kaip rodo bylos dokumentai, V. M. apskaitą tvarkė taip, kad dažnai parduodamas malkas arba anglis pirkėją išrašomuose dokumentuose nurodydavo taip – Lietuvos pirkėjas, ir dėl to nėra galimybės patikrinti, ar sandoriai vyko nurodytomis sąlygomis – prekės (malkos ar medžio anglys) buvo parduotos tokiais kiekiais ir kaina, kaip nurodoma. Šiuo atveju yra kalbama apie malkas ir anglis, t. y. apie prekes, kurias pats V. M. nurodė kaip netinkamas, neva dėl to jis ir surašė jų sunaikinimo aktus, o pačią medieną vienokiu ar kitokiu būdu realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Todėl nėra aišku, kokiais procesiniais veiksmais būtų galima nustatyti ikiteisminio tyrimo metu nerastos ir neapžiūrėtos medienos likutinę vertę ir nustatyti jos likutinę vertę. Tokių veiksmų apeliacinės instancijos teismas nenurodė.
6.3.2. Ši apeliacinės instancijos teismo argumentų dalis visiškai nepagrindžia padarytų išvadų dėl nusikalstamos veikos nebuvimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad, kartu su nurašymo aktais nepateikus utilizavimo dokumentų, nepagrįstai į nuostolius nurašytas 9570,01 Eur vertės turtas, t. y. 45 kub. m medienos, kurios vertė 2391,81 Eur, bei 17,778 t medžio anglių, kurių vertė 7178,2 Eur. Šios sumos yra nustatytos pagal specialisto išvadą. Nuteistasis V. M. taip pat nepateikė jokių dokumentų, susijusių su nurašyto turto likutine verte ir (ar) tokio nurašymo (ne)ekonomiškumu bei (ne)naudingumu bendrovei. Todėl vien konstatavimas, kad nurašyto turto likutinė vertė tiksliai nenustatyta, nesuteikia jokio teisinio pagrindo teigti, kad nebuvo padaryta žala bendrovei, kad jos produkciją pardavęs, gavęs už tai lėšų ir šių lėšų į UAB „Bioterma“ apskaitą neįtraukęs nuteistasis V. M. neiššvaistė UAB „Bioterma“ turto. Ši žala buvo nustatyta iš objektyvių duomenų, t. y. iš specialisto išvados. Tokios aplinkybės, kad dalis UAB „Bioterma“ priklausančios medienos buvo pardavinėjama be šiuos sandorius pagrindžiančių dokumentų, o praėjus tam tikram laiko tarpui buvo surašomi medienos nurašymo aktai, nepagrįsti jokiais utilizavimą pateisinančiais dokumentais, tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šių aplinkybių visuma pagrindžia V. M. kaltę dėl BK 184 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo.
6.3.3. Apeliacijos instancijos teismas, konstatuodamas, kad baudžiamojoje byloje nebuvo tirtos aplinkybės, susijusios su nurašyto turto likutine verte ir (ar) tokio nurašymo (ne)ekonomiškumu bei (ne)naudingumu bendrovei, pats nesiėmė jokių priemonių ar veiksmų, kad šias aplinkybes nustatytų. Jeigu apeliacinės instancijos teismas manė, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino kai kurių svarbių bylai aplinkybių, tai apeliacinės instancijos teismas turi pareigą pats šias aplinkybes išsiaiškinti. Nagrinėjamu atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismui kilo kokių nors neaiškumų ar prieštaravimų dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios dėl šios dalies yra akivaizdžiai priešingos, apeliacinės instancijos teismas privalėjo atnaujinti įrodymų tyrimą ir pašalinti šiuos neaiškumus ar prieštaravimus. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-489/2018). Iš bylos dokumentų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo, o visiškai priešingą sprendimą priėmė vadovaudamasis išimtinai pirmosios instancijos teismo priimtais ir patikrintais įrodymais.
6.4. Be to, apeliacinės instancijos teismo išvados yra prieštaringos, t. y. prieštarauja ne tik faktinėms bylos aplinkybėms, bet ir kartu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatytoms ir įrodytoms aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuteistojo V. M. surašyti medienos ir anglių nurašymo aktai yra nepaneigti faktiniais bylos duomenimis ir, atsižvelgiant į baudžiamajame procese galiojantį principą in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai), yra vertinami nuteistojo naudai, t. y., nesant duomenų apie šių nurašymo aktų neteisėtumą, jie pripažįstami pagrįstais ir teisėtais. Tačiau, nagrinėdamas nuteistojo gynėjos skundo dalį dėl nusikaltimo, nurodyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo, apeliacinės instancijos teismas šį skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį visa kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį apimtimi. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, be visų kitų nustatytų aplinkybių, V. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir dėl to, kad, 2019 m. sausio–spalio mėn. nupirkęs 57,657 t lapuočių medžių anglių už 23 243,8 Eur bei 76 kub. m lapuočių malkinės medienos už 4187,66 Eur, laikotarpiu per 2019 m. vasario mėn. – 2020 m. birželio mėn. pardavęs 37,279 t lapuočių medžių anglių už 15 015,71 Eur ir 33,6 kub. m lapuočių malkinės medienos už 2845,73 Eur, bandydamas pateisinti turto iššvaistymą 2020 m. birželio 1 d. surašė netikrus buhalterinės apskaitos dokumentus – nurašymo aktus ir be utilizavimą pateisinančių dokumentų į nuostolius nurašė skirtą perparduoti 45 kub. m malkinę medieną, kurios vertė 2391,81 Eur, bei 17,778 t medžio anglių, kurių vertė 7178,2 Eur. Tai reiškia, kad vertindamas tas pačias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas priėmė du skirtingus sprendimus: dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo konstatavo, kad tokie medienos ir anglių nurašymo aktai yra nepagrįsti ir neteisėti; o dėl BK 184 straipsnio 1 dalies – tuos pačius nurašymo aktus laikė pagrįstais bei teisėtais. Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija negali būti laikoma teisėta, nes negali būti situacijos, kai tos pačios aplinkybės yra laikomos ir teisėtomis, ir neteisėtomis. Akivaizdu, kad šioje situacijoje apeliacinės instancijos teismas šiurkščiai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tų pačių aplinkybių (šiuo atveju medienos ir anglies nurašymo aktų) pripažinimas ir teisėtomis, ir neteisėtomis akivaizdžiai prieštarauja įstatymo reikalavimams.
6.5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai patikėjo V. M. parodymais, kad dalį (t. y. 23,60 proc.) įmonės įsigytų medžio anglių teko nurašyti dėl transportuojant ir fasuojant patirtos šio produkto natūralios netekties. Akivaizdu, kad toks kiekis anglių, kuris nustatytas kaip trūkumas, negalėjo paprasčiausiai sudulkėti. Kaip matyti iš bylos duomenų, medžio anglių trūkumas sudarė 17,778 t, tai sudaro 30,83 procento, t. y. vienas trečdalis visos nupirktos medienos (57,657 t). Iš liudytojo V. K. parodymų matyti, kad anglys buvo laikomos maišuose ir apvyniotos celofanine plėvele, o malkos buvo sukaltoje medinėje dėžėje; būdavo, kad kai kurie anglių maišai suplyšdavo ir išsibarstydavo, bet nuo padėklo galėjo išsibarstyti keletas procentų, tikrai ne 10–15 procentų. Esant tokiems produkcijos nuostoliams, kai iš tiekėjo pristatoma tik 2/3 tinkamos produkcijos, akivaizdu, kad įmonės vadovas turėjo nedelsdamas kreiptis į tiekėją arba transportuotoją dėl dalies lėšų grąžinimo. Tačiau V. M. elgėsi priešingai – tam tikrą laiko tarpą šia produkcija nesirūpino, o po to surašė sunaikinimo aktus. Tas pats pasakytina ir apie medieną. V. M. parodė, kad malkinės medienos likutį sudarė nekokybiškos, supuvusios, drėgnos malkos, kurių sandėliavimas ir utilizavimas įmonei būtų kainavęs kur kas daugiau nei jų nurašymas, ir paaiškino, kad nurašytos malkos buvo pasiūlytos ir neatlygintinai atiduotos gyventojams (M. O. ir V. B.). Abu liudytojai tvirtino, kad iš V. M. jie gavo mišrios medienos, bet ąžuolo tarp jos nebuvo, o V. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nurašė būtent ąžuolines malkas. Be to, kaip nustatyta bylos duomenimis, medienos trūkumas sudarė 45 kub. m, tai sudaro apie 60 procentų visos nupirktos medienos. Pažymėtina, kad tiek medžio anglys, tiek mediena buvo nupirktos 2019 m. sausio–spalio mėn., o nurašymo aktai surašyti 2021 m. birželio 1 d., t. y. praėjus dvejiems metams nuo šių anglių ir medienos įsigijimo. Nėra jokio loginio paaiškinimo, kaip mediena per tokį ganėtinai trumpą laikotarpį galėjo supelyti, supūti ar sutrupėti taip, kad būtų praradusi savo, kaip malkų, prekybinę vertę, net ir laikoma lauke. Akivaizdu, kad šie duomenys taip pat prieštarauja apeliacinės instancijos teismo išvadai, jog ši produkcija buvo tokios apgailėtinos kokybės, kad ji pagrįstai buvo nurašyta kaip netinkama ir nebuvo imtasi priemonių jai realizuoti, kaip tai teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas visus šiuos duomenis ignoravo, dėl jų nuosprendyje nepasisakė, kaip ir visiškai nepasisakė dėl kaltinimo dalies iššvaistant medžio anglių krosnį. Dėl to pagrįstai galima konstatuoti, kad ir dėl šios dalies apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Nuteistojo V. M. ir jo gynėjos advokatės L. Žukauskaitės bei Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. Kiuršino kasaciniai skundai atmestini.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
8. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos priimtose kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis ne bet kokiomis, o šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021).
9. Kaip matyti iš abiejų kasacinių skundų turinio, dalis skundo argumentų yra susiję su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu atskirų bylos įrodymų vertinimu, savaip atskirus įrodymus, specialisto išvadas interpretuojant, teigiant, kad jie tinkamai neįvertinti, siūlant juos kitaip vertinti. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas baudžiamojo proceso įstatymo ir teismų praktikos nustatytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas, šie ir kiti su teisės taikymo aspektais nesusiję argumentai yra nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo ir BK 184 straipsnio 1 dalies taikymo
10. Kasaciniame skunde prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalyje dėl V. M. išteisinimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį nebuvo įvertinta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (vadovautasi prieštaringais nuteistojo V. M. parodymais, o liudytojų parodymai vertinti selektyviai ir fragmentiškai) ir taip buvo pažeistos BPK 20 straipsnyje įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės bei BPK 331 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimai apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui. Padaryti procesiniai pažeidimai nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 184 straipsnio 1 dalies – taikymą ir nepagrįstą V. M. išteisinimą dėl šios nusikalstamos veikos. Sutikti su tokiais kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
11. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Pagal kasacinio teismo praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022, 2K-220-511/2023).
12. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus, reglamentuojančio nuosprendžio priėmimą, pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad šio teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis ir pagrindinių taisyklių bei BPK 305, 307 straipsniuose nustatytų reikalavimų, keliamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. M., būdamas UAB „Bioterma“ direktorius, 2019 m. sausio–spalio mėn. nupirko 57,657 t lapuočių medžių anglių už 23 243,80 Eur ir 76 kub. m lapuočių malkinės medienos už 4187,66 Eur, dalį šių medžio anglių (37,279 t) ir medienos (33,6 kub. m) pardavė, o likusią dalį šių medžiagų (17,778 t medžio anglių ir 45 kub. m malkinės medienos) nurašė 2020 m. birželio 1 d. nurašymo aktais be utilizavimą pateisinančių dokumentų. Atmesdamas V. M. versiją, esą malkos buvo sugedusios, todėl, nenorėdamas mokėti už jų sandėliavimą, jas neatlygintinai atidavė M. O. ir V. B., o medžio anglys prarastos dėl natūralių priežasčių – susitrindavo į dulkes ir taip išsibarstydavo, pirmosios instancijos teismas akcentavo vieno liudytojo – sandėlio, kuriame buvo laikoma mediena ir medžio anglys, darbuotojo V. K. – parodymus, kad medžio anglys buvo laikomos maišuose, apvyniotos celofanine plėvele, o malkos buvo sukaltoje medinėje dėžėje, kad būdavo papuvusių, papelijusių malkų, suplėšytų anglių maišų, bet vienetai (kalbant apie medieną) ar keli procentai (kalbant apie medžio anglis), kad būdamas sandėlininkas nematė, jog V. M. būtų atidavęs malkų kam nors dovanai. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas V. M. nurodytas aplinkybes, įvertino liudytojų M. O. ir V. B. parodymus, kartu atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo aptarti liudytojo V. K. parodymai neginčytinai nepatvirtina nei malkinės medienos, nei medžio anglių nurašymo aktų nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas juos tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Be to, vertindamas V. M. parodymus ir jo iškeltą versiją, apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Bioterma“ nurašyto turto vertė nustatyta pagal medienos ir anglių įsigijimo kainą, o tikroji vertė (atsižvelgiant į tai, kad mediena galėjo būti supuvusi ar supelijusi) byloje nebuvo nustatoma. Taip pat skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje buvo atsižvelgta į tokio medienos ir medžio anglių nurašymo (ne)ekonomiškumą bei (ne)naudingumą bendrovei, kuris pirmosios instancijos teisme svarstytas nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad sprendimas dėl parduoti netinkamo turto nurašymo šiuo atveju turėtų būti vertinamas ne tik kaip savavališkas įmonės vadovo sprendimas dėl įmonei priklausančio turto likimo, bet ir kaip sprendimas siekiant nenuostolingos bendrovės veiklos, kuris šiuo atveju nėra nusikalstamas baudžiamąja teisine prasme.
14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo metu atlikto įrodymų vertinimo pagrindu padarytos išvados yra logiškos, neprieštaringos ir motyvuotos. Priešingai nei nurodoma prokuroro kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, iš esmės nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Įvertintų įrodymų visumos pagrindu apeliacinės instancijos teismas kartu išdėstė ir motyvuotas išvadas, kodėl V. M., kaip UAB „Bioterma“ vadovo, veiksmai nurašant kaltinime nurodytus kiekius medienos ir medžio anglių negali būti vertinami kaip bendrovės turto iššvaistymas. Kartu teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais ir prokuroro kasacinio skundo argumentus dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.
15. Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai (nesilaikydamas nustatytos turto perleidimo tvarkos) ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru sutarimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168/2013, 2K-152-303/2017, 2K-241-942/2022, 2K-220-511-2023). Neteisėtas perleidimas yra tada, kai tai atliekant nesilaikoma nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto (turtinės teisės) savininko (valdytojo) interesai ir taip jam padaryta žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-369-303/2017). Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru sutarimu.
16. Neatlygintinis svetimo turto iššvaistymas reiškia, kad šis turtas perleidžiamas neatlyginant jo vertės ar atlyginant ją aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-303/2017, 2K-241-942/2022). Pagal teismų praktiką, patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Šiuo atveju nenustatytas tiek tyčinis, nesutampantis su juridinio asmens interesais bendrovės vadovo veikimas, tiek neatlygintinai perleisto bendrovės turto kaina jo perleidimo metu, t. y. konkretus bendrovei padarytos žalos dydis.
17. Taigi teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad nenustačius V. M. veiksmuose tyčinio veikimo prieš UAB „Bioterma“ interesus, taip pat nesustačius, kad bendrovės turto nurašymo aktai buvo akivaizdžiai nesutampantys su bendrovės interesais, pirmiau nurodyti V. M. veiksmai neatitinka BK 184 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties. Pažymėtina ir tai, kad, pagal aktualią bylai BK 184 straipsnio redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), galiojančią nuo 2023 m. birželio 1 d., nekyla baudžiamoji atsakomybė už patikėto turto iššvaistymą, padarytą dėl kaltininko neatsargumo, kai veikos neteisėtumas tokiu atveju gali pasireikšti vien įstatymuose ar kituose teisės aktuose arba sutartyse įtvirtintų pareigų aplaidžiu nevykdymu, o įmonės vadovui tai gali pasireikšti, pvz., tinkamo jam patikėtų (žinioje esančių) vertybių saugojimo, laikymo ir pan. neužtikrinimu.
18. Prokuroro kasaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys į tai, kad, pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, V. M. pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas ne tik už malkinės medienos ir medžio anglių iššvaistymą (perdavimą tyrimo metu tiksliai nenustatytiems asmenims), bet ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2020 m. liepos mėn. nenustatytiems asmenims perdavė vieną 100 Eur vertės medžio anglių krosnį. Iš tiesų apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje šios aplinkybės nėra analizuotos, jos teismo akivaizdžiai praleistos ir nepasisakyta dėl dalies kaltinimo teisinio įvertinimo. Toks dalies bylos duomenų neįvertinimas išteisinant pažeidžia tiek BPK 20 straipsnio 5 dalies, tiek BPK 303 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatas, tačiau šiuo atveju pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes nesutrukdė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti ir priimti teisingą nuosprendį dėl V. M. išteisinimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. Nurodytai kaltinime krosnies kainai neviršijant 3 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 2 dalis), baudžiamoji atsakomybė už tokio turto iššvaistymą nenustatyta.
19. Kasaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio prieštaringumą – apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį visa kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį apimtimi, o, be visų kitų nustatytų aplinkybių, V. M. dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo pripažintas kaltu ir dėl to, kad bandydamas pateisinti turto iššvaistymą 2020 m. birželio 1 d. surašė netikrus buhalterinės apskaitos dokumentus – nurašymo aktus ir be utilizavimą pateisinančių dokumentų į nuostolius nurašė skirtą perparduoti 45 kub. m malkinę medieną, kurios vertė 2391,81 Eur, bei 17,778 t medžio anglių, kurių vertė 7178,2 Eur. Dėl šių kasatoriaus skundo argumentų teisėjų kolegija pasisakys nutartyje atsakydama į nuteistojo V. M. ir jo gynėjos kasacinio skundo argumentus.
20. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, iš esmės nepažeidė prokuroro kasaciniame skunde nurodytų baudžiamojo proceso normų ir, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują – išteisinamąjį – nuosprendį, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 184 straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo
21. Nuteistasis V. M. ir jo gynėja, nesutikdami su V. M. nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad neteisingai teismų nustatytas šio nusikaltimo požymis – padariniai, t. y. kad dėl nuteistojo padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „Bioterma“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 10 d. Tai, anot kasatorių, paneigia UAB „Verus auditus“ specialisto išvada, kurios teismai nepagrįstai nevertino kaip patikimo įrodymo.
22. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiame BK straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
23. Pagal teismų praktiką, išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, įskaitant ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, 2K-26-788/2017, 2K-78-489/2024). Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu, o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan., negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015). Teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo klausimą. Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas, buvusias tam tikru laikotarpiu, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, 2K-26-788/2017, 2K-144-788-2017, 2K-226-976/2020).
24. Kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011). Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356-696/2017, 2K-224-976/2019, 2K-7-134-511/2023, 2K-78-489/2024).
25. Priešingai nei teigia kasatoriai, BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti nusikalstamos veikos padariniai šioje byloje yra nustatyti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo. Nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai, įvertinę byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nustatė, jog laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 10 d. V. M. padarė Buhalterinės apskaitos įstatymo, galiojusio aptariamu laikotarpiu, pažeidimus, susijusius su dalies buhalterinės apskaitos dokumentų ne(iš)saugojimu, apyvartos žiniaraščių ir avanso apyskaitų ne(už)pildymu, daugkartiniu asmeninių lėšų pervedimu į bendrovės sąskaitą, ne(už)pildant jokių tai pateisinančių apskaitos dokumentų, daugkartiniu lėšų pervedimu iš bendrovės sąskaitų, ne(už)pildant jokių tai pateisinančių apskaitos dokumentų, bendrovės turto įsigijimo dokumentų ne(iš)saugojimu, materialinių vertybių apyvartos žiniaraščių nepildymu, bendrovės skolų atvaizdavimu, nesurašant tai pateisinančių apskaitos dokumentų, apskaitos dokumentų dėl bendrovės parduoto turto apmokėjimo nepildymu. Abiejų instancijų teismai konstatavo, kad dėl tokio apgaulingo apskaitos tvarkymo atsirado pavojingų padarinių – dėl nuteistojo V. M. padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pagal pateiktus UAB „Bioterma“ dokumentus iš dalies negalima nustatyti UAB „Bioterma“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 10 d. Teisėjų kolegija neturi pagrindo prieštarauti tokioms teismų išvadoms.
26. Konstatuodami pavojingų padarinių atsiradimą, teismai vadovavosi FNTT specialistės 2022 m. sausio 7 d. ir 2023 m. gegužės 10 d. išvadomis, kurios padarytos ištyrus visus byloje esančius duomenis ir pateiktus UAB „Bioterma“ dokumentus, ir specialistės N. Dzešulskienės paaiškinimais teisme, kuriais ji nurodė, kokių konkrečiai privalomų surašyti tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą dokumentų, registrų nerasta ir kad dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, turto, nuosavo kapitalo. Skundžiamų teismų sprendimų turinys patvirtina, kad abiejų grandžių teismai tinkamai pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus patikrino minėtas specialisto išvadas ir motyvuotai nurodė (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 39 lapas 3 pastraipa, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 22–23 punktai), kodėl nesivadovauja privataus UAB „Verus auditus“ auditoriaus Č. Maculevičiaus 2023 m. vasario 15 d. pateikta specialisto išvada, kurios tyrimo objektas iš esmės yra ne UAB „Bioterma“ apskaita, o FNTT specialistės 2022 m. sausio 7 d. išvada ir kuri nepaneigia FNTT specialistės 2023 m. vasario 15 d. išvados. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl atsiradusių BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarinių, jas papildė atsakydamas į apeliaciniame (ir atitinkamai kasaciniame) skunde keliamą klausimą dėl šių trijų išvadų vertinimo, akcentuojant privataus auditoriaus išvadų pranašumą ir gynybos keliamą versiją, esą FNTT specialistei buvo pateikti ne visi UAB „Bioterma“ dokumentai, o už tai atsakingi naujasis bendrovės savininkas G. K. ir (arba) jo paskirtas vadovas T. C., kuriems V. M. buvo perdavęs visus UAB „Bioterma“ apskaitos dokumentus.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs liudytojų G. K., T. C. parodymus ir rašytinę medžiagą (antstolio R. Vižainiškio patvirtintą prašymą perduoti (įteikti) dokumentus ir dokumentų gavimo pažymą, patvirtinančią, kad V. M., be kita ko, antstoliui perdavė segtuvą su 460 vnt. sunumeruotų lapų, įvardytų kaip „apskaitos dokumentai“; antstolio padėjėjos J. S. atsakymą į tyrėjos paklausimą dėl bendrovės buhalterinių dokumentų perdavimo aplinkybių), konstatavo, kad nuteistasis V. M., visą tiriamąjį laikotarpį tik pats vienas tvarkęs bendrovės buhalterinę apskaitą, sąmoningai pasirinko tokį apskaitos dokumentų perdavimo būdą, nesudarė perduodamų dokumentų apyrašo, nepaliko sau jokių dokumentų kopijų / dublikatų (nors apie tai jam buvo išaiškinta), kad taptų sudėtinga identifikuoti, kokie konkrečiai UAB „Bioterma“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti naujiesiems bendrovės valdymo organams. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo aiškinamasi, kokia medžiaga buvo perduota FNTT specialistei, ir vėlesnėje 2023 m. gegužės 10 d. specialisto išvadoje atsakant į pirmąjį klausimą dėl tyrimui pateiktos medžiagos aiškiai nurodyta, kad tyrimas buvo atliktas ir 2022 m. sausio 7 d. išvada surašyta tiriant tiek 390 lapų ikiteisminio tyrimo medžiagą, tiek 460 lapų UAB „Bioterma“ buhalterinės apskaitos dokumentus, pateiktus su kitais dokumentais. Taip argumentuotai paneigta gynybos ir auditoriaus Č. Maculevičiaus iškelta versija, esą FNTT išvados galėjo būti rengiamos esant 70 lapų buhalterinės apskaitos dokumentų trūkumui (t. y. vietoj V. M. perduotų 460 lapų segtuvo tiriant tik 390 lapų).
28. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti aiškūs argumentai, kodėl V. M. padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai trukdo nustatyti UAB „Bioterma“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 10 d. Šis teismas, spręsdamas dėl padarytų buhalterinių pažeidimų padarinių buvimo, įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, t. y. kad nagrinėjamu atveju nuteistasis atliko daug (baudžiamojoje byloje nustatyta 18 atvejų (operacijų grupių)) veikų, susijusių su įvairiais Buhalterinės apskaitos įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu, pažeidimais; kad, būdamas bendrovės vadovas, šio ūkio subjekto (UAB „Bioterma“) apskaitą tvarkė tik jis pats (t. y. bendrovėje niekada nedirbo joks vyriausiasis buhalteris (ar buhalteris), nebuvo sudaryta sutartis su apskaitos paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir (ar) apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiais asmenimis); kad, pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 2 dalis, 2012 m. balandžio 24 d. įstatymo redakcija), ūkio subjekto vadovas apskritai negalėjo tvarkyti ūkio subjekto apskaitos, o tai reiškia, kad V. M. kaip įmonės vadovas nevykdė pareigos organizuoti (užtikrinti) UAB „Bioterma“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o pats ją tvarkė netinkamai, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas – BK 222 straipsnio 1 dalis (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) – buvo pritaikytas tinkamai.
29. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamasis įstatymas – BK 222 straipsnio 1 dalis – nagrinėjamoje byloje pritaikytas tinkamai, nustačius V. M. veiksmuose visus šios nusikalstamos veikos požymius, įskaitant ir įstatymo reikalaujamus padarinius.
30. Vis dėlto, šioje byloje V. M. išteisinus pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo nustatytame kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį liko nepašalinta aplinkybė, kad V. M., bandydamas pateisinti turto iššvaistymą, 2020 m. birželio 1 d. surašė netikrus buhalterinės apskaitos dokumentus – nurašymo aktus – ir be utilizavimą pateisinančių dokumentų į nuostolius nurašė 45 kub. m malkinės medienos ir 17,778 t medžio anglių. Dėl šių priežasčių iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina teismo nustatyta pirmiau minėta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 5 lapo pirmoje pastraipoje nurodyta aplinkybė. Tik šios vieną iš aštuoniolikos nustatytų buhalterinės apskaitos pažeidimų įrodančios aplinkybės pašalinimas nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus, nes toks veiksmas neturi esminės įtakos nei veikos kvalifikavimui, nei nuteistojo teisinės padėties sušvelninimui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,