LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL FINANSŲ MINISTRO 2012 M. GRUODŽIO 7 D. ĮSAKYMO NR. 1K-417 „DĖL SU LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SKOLINIMOSI VALSTYBĖS VARDU IR SKOLINANTIS PRISIIMTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ BEI VALSTYBĖS PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMU SUSIJUSIŲ TEISĖS AKTŲ PATVIRTINIMO IR KOMISIJŲ SUDARYMO“ PAKEITIMO
2014 m. gruodžio 10 d. Nr. 1K-453
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 1K-417 „Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo“:
1.1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo 6 ir 7 straipsniais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo:“
1.2. Pakeičiu nurodytuoju įsakymu patvirtintas Valstybės piniginių išteklių valdymo taisykles ir jas išdėstau nauja redakcija (pridedama).
1.3. Pakeičiu nurodytuoju įsakymu patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių platinimo vidaus rinkoje paslaugų teikėjų ir tarpininkų atrankos taisyklių 2 punktą ir jį išdėstau taip:
„2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo“ ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.“
1.4. Pakeičiu nurodytuoju įsakymu patvirtintų Pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų užsienio rinkose, ir paskolų vertinimo taisyklių 2 punktą ir jį išdėstau taip:
„2. Finansinės paslaugos perkamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo“, taip pat tarptautine praktika.“
1.5. Nurodytuoju įsakymu patvirtintame Lietuvos Respublikos komercinių europopierių programos dalyvių atrankos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo procedūrų apraše:
1.5.1. Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:
„2. Finansinės paslaugos perkamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo“, taip pat tarptautine praktika.“
1.5.2. Pakeičiu 26 punktą ir jį išdėstau taip:
„26. Galutinai sutarus su KE programos dalyviais dėl VKEP pasirašymo, įgaliotas valstybės tarnautojas nedelsdamas turi parengti ir iki VKEP sutartyse numatyto laiko išsiųsti pasirašymo ir mokėjimo agentui (angl. Issuing and Paying Agent) ir KE programos dalyviams (jei su jais nesutarta kitaip) patvirtinamąjį raštą dėl VKEP pasirašymo, kurį pagal Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 5 straipsnio 3 dalį pasirašo finansų ministras arba kitas valstybės tarnautojas, kuriam finansų ministro teikimu Vyriausybės nutarimu suteikti atitinkami įgaliojimai. Šiame rašte nurodomi sandorio duomenys: KE programos dalyvio pavadinimas, pasirašomų VKEP nominalioji vertė, VKEP pasirašymo ir lėšų, gautų pasirašius VKEP, grąžinimo datos, sutartas pelningumas (arba rizikos priedas prie nurodytos palūkanų normos bazės) ir kiti VKEP sutartyse nustatyti rekvizitai bei sąlygos.“
1.5.3. Pakeičiu 29 punktą ir jį išdėstau taip:
1.5.4. Pakeičiu 30 punktą ir jį išdėstau taip:
„30. Įgaliotas valstybės tarnautojas gali žodžiu derėtis su KE programos dalyviais tik tokiu atveju, jeigu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu yra pateikęs savanorišką rašytinį raštišką sutikimą, kad jo pokalbiai, susiję su VKEP pasirašymu, būtų įrašomi.“
1.6. Nurodytuoju įsakymu patvirtintose Finansinių priemonių naudojimo ir finansinių operacijų vykdymo taisyklėse:
1.6.1. Pakeičiu 3 punkto penkioliktąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo.“
1.6.2. Pakeičiu 11.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„11.1. priimtini tik pagal šių taisyklių 12 punktą tinkamais įkeisti (pirkti) pripažinti vertybiniai popieriai, nurodyti Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklės), 10.1–10.3 papunkčiuose;“
1.6.3. Pakeičiu 12.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.6.4. Pakeičiu 37 punktą ir jį išdėstau taip:
„37. Skolinis įsipareigojimas refinansuojamas laikantis šių sąlygų:
37.1. kai skolinis įsipareigojimas refinansuojamas dėl perfinansavimo rizikos sumažinimo arba įgyvendinant kitus Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo uždavinius, gali atsirasti sąnaudų;
37.2. kai skolinis įsipareigojimas refinansuojamas dėl neparankių sutartinių apribojimų, turi būti sutaupyta ne mažiau kaip 1 procentas refinansuojamo skolinio įsipareigojimo nominalios sumos, arba 0,15 mln. eurų;
1.6.5. Pakeičiu 55 punktą ir jį išdėstau taip:
1.6.6. Pakeičiu 57 punktą ir jį išdėstau taip:
„57. Įgaliotas valstybės tarnautojas gali žodžiu kreiptis į finansinių paslaugų teikėją dėl sandorio sudarymo tik tokiu atveju, jeigu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra pateikęs savanorišką rašytinį sutikimą, kad jo pokalbiai, susiję su finansinių paslaugų pirkimu ir finansinių priemonių taikymu, būtų įrašomi.“
1.7. Nurodytuoju įsakymu patvirtintame Reikalavimų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono dalyviams apraše (toliau – aprašas):
1.7.1. Pakeičiu 5.1 papunkčio pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„5.1. būti Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės licencijuota kredito įstaiga arba finansų maklerio įmonė (toliau – įmonė), atitinkanti Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir turinti teisę teikti investicines paslaugas nuosavybės vertybinių popierių rinkoje ir (ar) skolos vertybinių popierių rinkoje bei jų subrinkose, nurodytose akcinės bendrovės NASDAQ OMX Vilnius (toliau – NASDAQ) nario paraiškoje, t. y. įmonė turi turėti teisę:“
1.7.2. Pakeičiu 22 punktą ir jį išdėstau taip:
„22. Jeigu aukciono dalyvis laiku neatsiskaito už VVP aukcione įsigytus VVP, jis privalo Finansų ministerijai kartu su mokėjimu už VVP aukcione įsigytus VVP sumokėti delspinigius ir baudą, kurie apskaičiuojami pagal formulę:
DP – delspinigiai ir bauda eurais;
KB – bendra vertybinių popierių, už kuriuos nebuvo sumokėta, kaina, apskaičiuota pagal aukciono rezultatus;
Y – didžiausias vertybinių popierių pelningumas pagal patenkintus aukciono dalyvių pasiūlymus vertybinių popierių, už kuriuos nebuvo sumokėta, emisijos aukcione;
d – dienų skaičius nuo pagal VVP aukciono sąlygas VVP aukciono apmokėjimo dienos iki faktinio atsiskaitymo už aukcione įsigytus VVP dienos.“
1.7.3. Pakeičiu 23 punktą ir jį išdėstau taip:
„23. Jeigu aukciono dalyvis LCVPD nustatyta tvarka per 2 (dvi) darbo dienas nuo atsiskaitymo už VVP aukcione įsigytus VVP dienos nesumoka už šiuos VVP ir LCVPD nutraukia atsiskaitymą (-us) už VVP aukcione sudarytą (-us) VVP įsigijimo sandorį (-ius), jis privalo Finansų ministerijai sumokėti 1 proc. VVP aukcione sudaryto (-ų) VVP įsigijimo sandorio (-ių) nominaliosios vertės dydžio baudą, kuri negali būti mažesnė nei 3 000 (trys tūkstančiai) eurų.“
1.7.4. Pakeičiu 1 priedą:
1.7.4.1. Pakeičiu 9.6 papunktį ir jį išdėstau taip:
„9.6. jeigu Aukciono dalyvis laiku neatsiskaito už VVP aukcione įsigytus VVP, jis privalo Finansų ministerijai kartu su mokėjimu už VVP aukcione įsigytus VVP sumokėti, išskyrus Sutarties 13 punkte nurodytą atvejį, delspinigius ir baudą, kurie apskaičiuojami pagal formulę:
DP – delspinigiai ir bauda eurais;
KB – bendra vertybinių popierių, už kuriuos nebuvo sumokėta, kaina, apskaičiuota pagal aukciono rezultatus;
Y – didžiausias vertybinių popierių pelningumas pagal patenkintus aukciono dalyvių pasiūlymus vertybinių popierių, už kuriuos nebuvo sumokėta, emisijos aukcione;
d – dienų skaičius nuo pagal VVP aukciono sąlygas VVP aukciono apmokėjimo dienos iki faktinio atsiskaitymo už aukcione įsigytus VVP dienos.“
1.7.4.2. Pakeičiu 9.7 papunktį ir jį išdėstau taip:
„9.7. jeigu Aukciono dalyvis akcinės bendrovės Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo (toliau – LCVPD) nustatyta tvarka per 2 (dvi) darbo dienas nuo atsiskaitymo už VVP aukcione įsigytus VVP dienos nesumoka už šiuos VVP ir LCVPD nutraukia atsiskaitymą (-us) už VVP aukcione sudarytą (-us) VVP įsigijimo sandorį (-ius), jis privalo Finansų ministerijai sumokėti 1 proc. VVP aukcione sudaryto (‑ų) VVP įsigijimo sandorio (-ių) nominaliosios vertės dydžio baudą, kuri negali būti mažesnė nei 3 000 (trys tūkstančiai) eurų, išskyrus Sutarties 13 punkte nurodytą atvejį;“
1.8. Nurodytuoju įsakymu patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, platinamų aukciono būdu, didžiausio (mažiausio) pelningumo ribos ir/arba emisijos sumos nustatymo taisykles išdėstau nauja redakcija (pridedama).
1.9. Nurodytuoju įsakymu patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklėse (toliau – taisyklės):
1.9.1. Pakeičiu 1 priedą:
1.9.1.1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:
„Akcinė bendrovė „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ (toliau – Platintojas), veikianti pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Platintojo data [ ] sudarytą sutartį Nr. [ ], adresas: Konstitucijos pr. 23B, 08105 Vilnius, įmonės kodas 110059343, ir atstovaujama [juridinio asmens įgalioto asmens vardas, pavardė], veikiančio pagal [atstovavimo pagrindas]
ir [ vardas pavardė (juridinio asmens pavadinimas)] (toliau – Investuotojas), asmens kodas (juridinio asmens kodas) [ ], adresas [ ] atstovaujama [juridinio asmens įgalioto asmens vardas, pavardė], veikiančio pagal [atstovavimo pagrindas], toliau kartu vadinami – šalimis, o kiekviena atskirai – šalimi,
žinodamos (suprasdamos, įvertindamos, pripažindamos, atsižvelgdamos ar pan.), kad
Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų (toliau – taupymo lakštai) išleidimo ir apyvartos organizavimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417 „Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo“ (toliau – Taisyklės), o
Investuotojas, sudarydamas šią Sutartį dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų įsigijimo svetainėje www.vtl.lt (toliau - Sutartis) ir pripažindamas, kad yra susipažinęs su Taisyklėmis,
sutinka, kad šioje Sutartyje vartojamos sąvokos atitinka Taisyklėse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose taupymo lakštų apyvartą, vartojamas sąvokas,
sudaro šią Sutartį:“
1.9.1.2. Pakeičiu 1.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.9.2. Pakeičiu 2 priedą:
1.9.2.1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:
„[ ] (toliau – Platintojas), adresas [ ], [indeksas] [miestas], įmonės kodas [ ], veikiantis pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Emitentas) ir Platintojo data [ ] sudarytą sutartį Nr. [ ], atstovaujamas [juridinio asmens įgalioto asmens vardas, pavardė], veikiančio pagal [atstovavimo pagrindas],
ir [ vardas pavardė (juridinio asmens pavadinimas)] (toliau – Investuotojas), asmens kodas/ juridinio asmens kodas [ ], adresas [ ], atstovaujamas [juridinio asmens įgalioto asmens vardas, pavardė], veikiančio pagal [atstovavimo pagrindas], toliau kartu vadinami – šalimis, o kiekviena atskirai – šalimi,
žinodamos (suprasdamos, įvertindamos, pripažindamos, atsižvelgdamos ar pan.), kad
Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų (toliau – taupymo lakštai) išleidimo ir apyvartos organizavimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417 „Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo“ (toliau – Taisyklės), o
Investuotojas, sudarydamas šią sutartį dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų įsigijimo svetainėje www.vtl.lt (toliau - Sutartis) ir pripažindamas, kad yra susipažinęs su Taisyklėmis,
sutinka, kad šioje Sutartyje vartojamos sąvokos atitinka Taisyklėse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose taupymo lakštų apyvartą, vartojamas sąvokas,
sudaro šią Sutartį:“
1.9.2.2. Pakeičiu 1.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.9.3. Pakeičiu 3 priedą:
1.9.3.1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:
„[ ] (toliau – Platinimo tarpininkas), adresas [ ], [indeksas] [miestas], įmonės kodas [ ], veikiantis pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Emitentas) ir [Platinimo tarpininko] data [ ] sudarytą sutartį Nr. [ ], pagal akcinės bendrovės „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ ir [Platinimo tarpininko data [ ] sudarytą sutartį] Nr. [ ] ir pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir akcinės bendrovės „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ (toliau – Platintojas) data [ ] sudarytą sutartį Nr. [ ], atstovaujantis Platintojui ir atstovaujamas [juridinio asmens įgalioto asmens vardas, pavardė], veikiančio pagal [atstovavimo pagrindas],
ir [ vardas pavardė (juridinio asmens pavadinimas)] (toliau – Investuotojas), asmens kodas/ juridinio asmens kodas [ ], adresas [ ], atstovaujama [juridinio asmens įgalioto asmens vardas, pavardė], veikiančio pagal [atstovavimo pagrindas], toliau kartu vadinami – šalimis, o kiekviena atskirai – šalimi,
žinodamos (suprasdamos, įvertindamos, pripažindamos, atsižvelgdamos ar pan.), kad
Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų (toliau – taupymo lakštai) išleidimo ir apyvartos organizavimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417 „Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo“ (toliau – Taisyklės), o
Investuotojas, sudarydamas šią sutartį dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų įsigijimo svetainėje www.vtl.lt (toliau - Sutartis) ir pripažindamas, kad yra susipažinęs su Taisyklėmis,
sutinka, kad šioje Sutartyje vartojamos sąvokos atitinka Taisyklėse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose taupymo lakštų apyvartą, vartojamas sąvokas,
sudaro šią Sutartį:“
1.9.3.2. Pakeičiu 1.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.10. Nurodytuoju įsakymu patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijų sąlygų nustatymo metodikoje:
1.10.1. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:
„1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijų sąlygų nustatymo metodika (toliau – metodika) reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų (toliau – taupymo lakštai) platinimo trukmės, pardavimo kainos, palūkanų normos, atkarpos išmokos dydžio ir mokėjimo dienos, išpirkimo ir paskutinės galiojimo dienos nustatymą. Taupymo lakštų išleidimas, platinimas, išpirkimas ir atkarpų už juos mokėjimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos vidaus rinkoje taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo“, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417 „Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo“ (toliau – taisyklės).“
1.10.2. Pakeičiu 9 punktą ir jį išdėstau taip:
„9. Taupymo lakštų metinė palūkanų norma nustatoma likus 3 4 darbo dienoms iki platinimo pradžios. Taupymo lakštų palūkanų norma nustatoma mažėjančia linkme vieno ženklo po kablelio tikslumu. Nustatyta taupymo lakštų palūkanų norma negali būti didesnė kaip 0,2 procentinio punkto analogiškos trukmės paskutinį kartą, bet ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, platintų taupymo lakštų palūkanų normos.“
1.11. Nurodytuoju įsakymu patvirtintame Paskolų ėmimo valstybės vardu iš valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir (ar) užsienio šalių vyriausybių procedūrų apraše:
1.11.1. Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:
„2. Šiame apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo“.“
1.11.2. Pakeičiu 12.1.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu
Nr. 1K-417
(2014 m. gruodžio 10 d. įsakymo
Nr. 1K-453 redakcija)
VALSTYBĖS PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės piniginių išteklių valdymo taisyklėse (toliau – taisyklės) nustatoma valstybės piniginių išteklių valdymo tvarka, užtikrinanti reikiamą lėšų sumą atitinkamoje valstybės iždo sąskaitoje Lietuvos banke mokėjimams laiku atlikti mažiausiomis sąnaudomis ir priimtina rizika.
2. Valstybės piniginiai ištekliai apima Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas), skolintas, Europos Sąjungos (toliau – ES), kitos tarptautinės finansinės paramos ir valstybės išteklių fondų lėšas.
3. Valstybės piniginiai ištekliai yra laikomi šiose valstybės iždo sąskaitose Lietuvos banke:
3.1. valstybės biudžeto lėšos – Nr. LT261010000002132402 (toliau – valstybės biudžeto lėšų sąskaita);
3.3. ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir valstybės išteklių fondų lėšos – joms atidarytose valstybės iždo sąskaitose;
3.4. kitos pagal ES teisės aktus ir kitus tarptautinius susitarimus gaunamos ir valstybės biudžetui priskiriamos lėšos – joms atidarytose valstybės iždo sąskaitose ir valstybės biudžeto lėšų sąskaitoje;
II SKYRIUS
EKONOMIŠKUMO PRINCIPAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
5. Ekonomiškumo principas – taupiai ir efektyviai valdyti valstybės piniginius išteklius pasirenkant optimalius piniginių išteklių laikymo valstybės iždo sąskaitose Lietuvos banke, laikinai laisvų lėšų investavimo ir lėšų išdavimo variantus.
6. Informacija apie valdomų lėšų sąskaitų apyvartas ir likučius pasiekiama operatyviai ir realiu laiku naudojantis Lietuvos banko elektroninės bankininkystės sistema arba kitomis prieinamomis priemonėmis.
7. Valstybės piniginiams ištekliams, laikomiems valstybės iždo sąskaitose Lietuvos banke, išskyrus ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų sąskaitas, Lietuvos bankas taiko lėšų likučio limito rodiklį ir palūkanų už lėšų likutį skaičiavimo apribojimą. Už lėšų likučius, esančius ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų sąskaitose Lietuvos banke, atlyginama taikant Lietuvos banko taikomą palūkanų normą arba 0 procentų palūkanų normą, taikant tą dydį, kuris yra didesnis.
8. Laikinai laisvos lėšos, atsižvelgiant į valstybės piniginių išteklių srautų prognozes, investuojamos pirmenybę teikiant mažesnio rizikingumo bei didesnio likvidumo investavimo priemonėms ir nedarant įtakos pinigų pasiūlai Lietuvos vidaus rinkoje.
9. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas (toliau – Valstybės iždo departamentas) elektroniniu paštu arba kitomis prieinamomis ryšio priemonėmis suderina su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) ir Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas), kad šių institucijų administruojamos valstybės biudžeto dienos pajamos, viršijančios atitinkamai 3 ir 1,5 mln. eurų arba jų ekvivalentą užsienio valiuta, būtų kasdien iki 13 val. pervedamos į valstybės biudžeto lėšų sąskaitą Lietuvos banke.
10. Prašymai išmokėti lėšas iš valstybės biudžeto, ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų sąskaitų vykdomi vadovaujantis Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 195 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklių patvirtinimo“. Prašymai išmokėti lėšas iš skolintų lėšų sąskaitų, pavyzdžiui, perskolinimas valstybės institucijoms ir pan. (ši nuostata netaikoma vykdant su valstybės skola susijusius įsipareigojimus), vykdomi ne anksčiau kaip trečią darbo dieną po paraiškos gavimo dienos. Prašymai išmokėti lėšas iš valstybės išteklių fondų sąskaitų vykdomi, vadovaujantis valstybės išteklių fondus reglamentuojančiais teisės aktais.
11. Lėšos iš skolintų lėšų sąskaitos išmokamos vykdant su valstybės skola susijusius įsipareigojimus pagal Valstybės skolos ir piniginių išteklių valdymo sistemos (toliau – VSPIV sistema) duomenis, pagal Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus (toliau – Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius) pateiktą informaciją pervesti grąžintinai skolintų laikinai laisvų lėšų dalį į valstybės biudžeto lėšų sąskaitą valstybės piniginių išteklių srautų balansavimui. Valstybės iždo departamento Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius (toliau – Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius) pateikia Lietuvos bankui prašymus išmokėti lėšas iš skolintų lėšų sąskaitos.
12. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, kiekvieną dieną vertindamas ir tikslindamas bendrą dienos, mėnesio ir metų valstybės piniginių išteklių srautų prognozę pagal gaunamą informaciją, užtikrina, kad valstybės biudžeto lėšų sąskaitoje ir skolintų lėšų sąskaitoje būtų pakankamas lėšų likutis numatytoms išlaidoms pagal pateiktas valstybės biudžeto ir skolintų lėšų mokėjimo paraiškas apmokėti, visiems reikalingiems pavedimams į ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų ir kitų pagal ES teisės aktus ir kitus tarptautinius susitarimus gaunamų ir valstybės biudžetui priskiriamų lėšų sąskaitas Lietuvos banke atlikti.
ANTRASIS SKIRSNIS
ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ valdymas
13. ES finansinės paramos lėšos – struktūrinių fondų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrajam programavimo dokumentui finansuoti, 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų, 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų (išskyrus pradinius išankstinius avansus), Europos Bendrijų iniciatyvos INTERREG, 2000–2006 metų Sanglaudos fondo, Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų, Išorės sienų fondo, Europos grąžinimo fondo, Europos pabėgėlių fondo, Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (išskyrus pradinius išankstinius avansus), Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (išskyrus pradinius išankstinius avansus), Vidaus saugumo fondo, ES transeuropinio transporto tinklo plėtros projektų, Europos infrastruktūros tinklų plėtros priemonės, Informavimo apie euro įvedimą priemonės, Europos žemės ūkio garantijų fondo, Užkrečiamų ligų kontrolės programos, 2007–2013 metų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, 2014–2020 metų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (išskyrus pradinius išankstinius avansus), Europos žuvininkystės fondo, Žuvininkystės duomenų rinkimo ir kontrolės programos, Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondo (išskyrus pradinius išankstinius avansus) ir kitų bendrai finansuojamų projektų – gautos į ES finansinės paramos lėšų sąskaitas Lietuvos banke, gali būti naudojamos kaip laikinai laisvos lėšos.
14.Valstybės iždo departamento Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius (toliau – ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius), gavęs Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus (toliau – Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius) prašymą pervesti visas ar dalį ES finansinės paramos lėšų, nurodytų taisyklių 13 punkte, perveda jas į valstybės biudžeto lėšų sąskaitą Lietuvos banke, jei pervedus prašomą sumą lieka pakankamai lėšų ES finansinės paramos lėšų sąskaitose Lietuvos banke tos dienos numatytoms išlaidoms pagal pateiktas mokėjimo paraiškas, vykdomuosius raštus ir kitus dokumentus apmokėti.
15. Valstybės iždo departamento Finansavimo skyrius (toliau – Finansavimo skyrius), gavęs informaciją, kad asignavimų valdytojai ir jų pavaldžios įstaigos pateikė Valstybės iždo departamentui ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos priemonių finansavimo mokėjimo paraiškas, iki kiekvienos darbo dienos pabaigos prieš kitą mokėjimo pavedimų ar elektroninės mokėjimų informacijos perdavimo į Lietuvos banką darbo dieną pateikia Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriui ir ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyriui mokėjimų poreikio duomenis pagal asignavimų valdytojus apie numatomas valstybės biudžeto išlaidas nurodydamas ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos priemonių pavadinimus, finansavimo šaltinius, šioms lėšoms atidarytas sąskaitas Lietuvos banke, iš kurių bus daromos išlaidos, ir sumas eurais arba kita valiuta dviejų skaičių po kablelio tikslumu.
16. ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius, atsižvelgdamas į Finansavimo skyriaus pateiktus mokėjimų poreikio duomenis, nurodytus taisyklių 15 punkte, gautus vykdomuosius raštus ir kitus dokumentus, pagal kuriuos privaloma pervesti ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas iš ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų sąskaitų Lietuvos banke, ir įvertinęs ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų sąskaitų Lietuvos banke lėšų likučius, numatomų mokėjimo pavedimų perdavimo į Lietuvos banką darbo dieną perveda trūkstamas lėšų sumas iš valstybės biudžeto lėšų sąskaitos į ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų sąskaitas Lietuvos banke. Jei trūkstamos lėšos yra pervedamos į ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos priemonių, kurios nėra nurodytos taisyklių 13 punkte, lėšų sąskaitas Lietuvos banke, šios lėšos grąžinamos į valstybės biudžeto lėšų sąskaitą Lietuvos banke iškart atsiradus galimybei (kai gaunamos įplaukos iš finansavimo sumų davėjų, gaunamos palūkanos, grąžinamos išmokėtos lėšos ar gaunamos kitos įplaukos).
17. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius įvertinęs, kad, atlikus visus planuojamus mokėjimus, valstybės biudžeto lėšų sąskaitoje lieka laikinai laisvų ES finansinės paramos lėšų, kurios nėra investuojamos, pateikia ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyriui informaciją apie ES finansinės paramos lėšų sumas, esančias valstybės biudžeto lėšų sąskaitoje, kurios gali būti grąžintos į ES finansinės paramos lėšų sąskaitas Lietuvos banke. ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius, gavęs šią informaciją, tą pačią darbo dieną nurodytas sumas perveda į ES finansinės paramos lėšų sąskaitas Lietuvos banke.
TREČIASIS SKIRSNIS
KITŲ PAGAL ES TEISĖS AKTUS IR KITUS TARPTAUTINIUS SUSITARIMUS GAUNAMŲ VALSTYBĖS BIUDŽETUI PRISKIRIAMŲ LĖŠŲ VALDYMAS
18. Valstybės biudžeto lėšoms yra priskiriamos šios pagal ES teisės aktus ir kitus tarptautinius susitarimus gaunamos lėšos:
18.1. Klimato kaitos specialiosios programos lėšos, pervestos į valstybės iždo sąskaitą Nr. LT841010000007432408 Lietuvos banke;
19. Valstybės iždo departamento Apskaitos ir atskaitomybės skyrius (toliau – Apskaitos ir atskaitomybės skyrius), esant pervestoms taisyklių 17.2 papunktyje nurodytoms lėšoms kita valiuta, jas kitą darbo dieną konvertuoja į eurus.
20. Apskaitos ir atskaitomybės skyrius, gavęs Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus prašymą pervesti visas ar dalį pagal ES teisės aktus ir kitus tarptautinius susitarimus gaunamų lėšų, nurodytų taisyklių 18 punkte, perveda jas į valstybės biudžeto lėšų sąskaitą Lietuvos banke.
21. Finansavimo skyrius, gavęs informaciją, kad Klimato kaitos specialiosios programos lėšas administruojanti institucija pateikė Valstybės iždo departamentui mokėjimo paraiškas išmokėti Klimato kaitos specialiosios programos lėšas, iki kiekvienos darbo dienos pabaigos pateikia Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriui mokėjimų poreikio duomenis apie planuojamas išlaidas iš Klimato kaitos specialiosios programos lėšų sąskaitos Lietuvos banke, nurodydamas mokėtinas sumas eurais dviejų skaičių po kablelio tikslumu.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
LAIKINAI LAISVŲ LĖŠŲ INVESTAVIMAS
22. Investuojant laikinai laisvas valstybės biudžeto, skolintas, ES finansinės paramos ir valstybės išteklių fondų lėšas vadovaujamasi Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintais limitais ir saugumo ir likvidumo principais, tačiau siekiama investicijų grąža turi būti ne mažesnė negu atitinkamos trukmės Vokietijos Vyriausybės vertybinių popierių pelningumas, kuris finansų rinkų dalyvių visuotinai laikomas bendru palūkanų normų etalonu, arba Lietuvos banko terminuotųjų indėlių palūkanos (imama mažesnė reikšmė).
23. Valstybės iždo departamentas, investuodamas laikinai laisvas lėšas, vadovaujasi šiais apribojimais:
23.1. bendra investicijų (įskaitant valstybės išteklių fondų investuotas lėšas) į visų vienoje šalyje veiklą vykdančių komercinių bankų, pinigų rinkos priemones ir indėlius suma negali būti didesnė kaip 700 mln. eurų, o sudarant sandorius su finansinio turto įkeitimu suma negali būti didesnė kaip 560 mln. eurų;
23.2. bendra investicijų į vienai komercinių bankų grupei priklausančių bankų pinigų rinkos priemones ir indėlius, kai nėra gautas finansinis užstatas, suma negali būti didesnė kaip 200 mln. eurų. Tuo atveju, kai yra gaunamas finansinis užstatas, suma negali būti didesnė kaip 160 mln. eurų;
23.3. investicijų į Lietuvos banko pinigų rinkos priemones suma išlaikoma stabilios 50–100 mln. eurų apimties, kai investavimo pelningumas yra teigiamas. Nesant galimybių saugiai arba priimtinomis sąlygomis lėšas investuoti į kitas priemones nei Lietuvos banko pinigų rinkos priemonės, lėšos investuojamos į Lietuvos banko pinigų rinkos priemones didesne apimtimi, negu šiame punkte numatyta tokių investicijų suma.
24. Sprendimus dėl investicijų į konkrečias investavimo priemones ir jų priešlaikinio susigrąžinimo priima Valstybės iždo departamento direktorius.
25. Laikinai laisvos lėšos gali būti investuojamos į priemones, kurių terminas ilgesnis, negu tai numato valstybės piniginių išteklių srautų prognozės, kai yra sudarytos galimybės naudoti lanksčias valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimo priemones trumpalaikiam pinigų stygiui padengti, o investicijų grąža yra pakankama įvertinant trumpalaikių valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimo priemonių sąnaudas. Priimant investavimo sprendimus taip pat vadovaujamasi taisyklių 55–61 punktais.
III SKYRIUS
PROGNOZAVIMO PRINCIPAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
26. Prognozavimo principas – numatyti optimalius sudaromų valstybės pinigų srautų prognozių rūšių, periodiškumo, detalumo ir prognozių panaudojimo variantus.
27. Sudaromos šios prognozės:
27.1. metinių Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikio ir prognozuojamo grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio dydžių;
28. Valstybės biudžeto pajamų, išlaidų bei skolinimosi poreikio ir jo finansavimo prognozės sudaro vieną bendrą valstybės pinigų srautų prognozę.
29. Metų prognozė, kuri susideda iš mėnesinių ir kasdieninių dydžių, ateinantiems biudžetiniams metams sudaroma likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki metų pradžios.
30. Prognozuojant valstybės pinigų srautus, reguliariai analizuojami duomenys ir rengiamos ataskaitos dėl:
30.1. valstybės iždo įplaukų ir išmokėjimų iš jo scenarijų bei numatomo patvirtinto metinio Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito įvykdymo (arba viršijimo), į kuriuos atsižvelgiama priimant sprendimus dėl lėšų skolinimosi. Šias ataskaitas kartą per mėnesį rengia Valstybės iždo departamentas ir teikia finansų ministrui , finansų viceministrui, kuris pagal ministro nustatytą veiklos sritį koordinuoja Valstybės iždo departamentą, ir vyriausiajam patarėjui;
31. Rengdamas valstybės piniginių išteklių srautų scenarijus, Valstybės iždo departamentas gauna šiuos duomenis:
31.1. Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamentas (toliau – Fiskalinės politikos departamentas) pateikia informaciją apie numatomą patvirtinto metinio biudžeto pajamų plano vykdymą ir galimus scenarijus Valstybės iždo departamentui iki kiekvieno mėnesio 15 dienos;
31.2. Finansų ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo departamentas (toliau – ES struktūrinės paramos valdymo departamentas) pateikia Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriui iki kiekvieno mėnesio 15 dienos pastabas ir pasiūlymus dėl planuojamų išmokėjimų iš 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų ir 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų lėšų scenarijaus ir galimus alternatyvius scenarijus pamėnesiui einamaisiais metais .
ANTRASIS SKIRSNIS
Metinio Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikio ir PROGNOZUOJAMO grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio skaičiavimas
32. Metinis skolinimosi poreikis – biudžetinių metų valstybės biudžeto išlaidų, grąžinamų paskolų, išperkamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) ir kitų išmokėjimų sumos dalis, finansuojama iš Vyriausybės valstybės vardu pasiskolintų lėšų.
33. Užsienio valiutas konvertuojant į eurus, naudojami prognozuojami euro ir užsienio valiutų santykiai, atsižvelgiant į esamą situaciją valiutų rinkoje, komercinių bankų teikiamas prognozes ir valiutų kursų kitimo tendencijas.
34. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, rengdamas valstybės biudžeto finansinių rodiklių projektus, skaičiuoja ir pagal poreikį tikslina metinį skolinimosi poreikį. Metinis skolinimosi poreikis yra skaičiuojamas ateinantiems trejiems biudžetiniams metams tūkst. eurų tikslumu.
35. Metinis skolinimosi poreikis gali būti tikslinamas atsižvelgiant į faktinius ir planuojamus valstybės išlaidų ir grąžinamų paskolų ar išperkamų VVP, numatomų finansuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės valstybės vardu pasiskolintomis lėšomis, pokyčius, taip pat į valstybės biudžeto ir kitų pinigų srautų prognozes.
36. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriui duomenis pagal kompetenciją raštu pateikia:
36.1. Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius:
36.1.1. pagal jau pasirašytas paskolų sutartis Valstybės investicijų programoje numatytiems investicijų projektams finansuoti iš Vyriausybės valstybės vardu pasiskolintų lėšų neišimtų paskolų dalių bendras sumas;
36.2. Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius (toliau – Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius) – lėšų, reikalingų Valstybės investicijų programoje numatytiems investicijų projektams finansuoti iš Vyriausybės valstybės vardu pasiskolintų lėšų pagal numatomas pasirašyti sutartis, metines sumas;
36.3. Fiskalinės politikos departamentas – projektuojamo valstybės biudžeto balanso metines sumas ir jų koregavimo riziką;
36.4. Finansų ministerijos Biudžeto departamentas (toliau – Biudžeto departamentas) – informaciją apie įstatymus (išskyrus Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą) ir rengiamus įstatymų projektus, kuriuose yra numatyta valstybės išlaidas finansuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės valstybės vardu pasiskolintomis lėšomis;
36.5. ES struktūrinės paramos valdymo departamentas – planuojamų projektų vykdytojų išmokų iš ES lėšų ir valstybės biudžeto bendrojo finansavimo programų metines sumas;
36.6. Finansų ministerijos Nacionalinio fondo departamentas (toliau – Nacionalinio fondo departamentas) – planuojamų gauti iš Europos Komisijos einamaisiais ir kitais finansiniais metais lėšų sumas;
36.7. Finansų ministerijos Turto valdymo departamentas – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo skolintų lėšų poreikį valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo funkcijai įgyvendinti;
37. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, naudodamas valstybės skolos ir piniginių išteklių valdymo ir apskaitos informacines sistemas, apskaičiuoja atitinkamais biudžetiniais metais valstybės vardu paimtų vidaus ir užsienio paskolų grąžinamas sumas, vidaus ir užsienio VVP išperkamas sumas ir sumas, grąžinamas pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus.
38. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius apskaičiuoja prognozuojamą lėšų likučio pokytį per metus, taip pat poreikį skolintis pirma laiko siekiant sumažinti perfinansavimo riziką vėlesniais metais, galimą skolinimosi poreikį valstybės pinigų srautams subalansuoti, susijusį su finansinio užstato pateikimu pagal išvestinių finansinių priemonių sandorius.
39. Atsižvelgdamas į metinį Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikį ir numatomus skolos grąžinimus Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius apskaičiuoja prognozuojamą metinį Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynąjį skolinių įsipareigojimų pokytį. Remdamasis šiais skaičiavimais Valstybės iždo departamentas Biudžeto departamentui teikia siūlomą Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą rengiant Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.
TrEČIASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMŲ PROGNOZĖS
41. Valstybės biudžeto pajamų metų prognozę, susidedančią iš mėnesio ir dienos prognozių, sudaro šių pajamų prognozės:
42. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius sudaro biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų metų prognozės, susidedančios iš mėnesio ir dienos prognozių, projektą ateinantiems biudžetiniams metams vadovaudamasis:
42.1. Fiskalinės politikos departamento pateiktomis projektuojamo valstybės biudžeto balanso metinėmis sumomis trims ateinantiems metams;
42.2. Biudžeto departamento pateiktu Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu;
42.3. asignavimų valdytojų pateikta informacija apie ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos planuojamas pripažinti deklaruotinomis išlaidas pirmiems ateinantiems metams. Pagal jas sudaroma ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos pajamų prognozė;
42.5. VSPIV sistemos duomenimis apie gautinas palūkanas už perskolintas ar kitaip investuotas lėšas;
43. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius tikslina einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų mėnesio ir dienos prognozes vadovaudamasis:
43.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu;
43.2. valstybės biudžeto pajamų paskirstymu pagal ketvirčius, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento administruojamų pajamų paskirstymu pagal ketvirčius;
43.3. Fiskalinės politikos departamento pateiktu einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų paskirstymu pagal mėnesius, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento administruojamų pajamų paskirstymu pagal mėnesius ir pajamų, gaunamų tiesiogiai į valstybės iždo sąskaitas, paskirstymu pagal mėnesius;
43.4. Apskaitos ir atskaitomybės skyriaus pateikta faktine pajamų surinkimo informacija: kas mėnesį – Mokesčių ir kitų įmokų į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus apyskaita, kasdien – operatyvia informacija apie į valstybės biudžetą surinktas pajamas;
43.5. Valstybinės mokesčių inspekcijos kiekvieną dieną teikiama operatyvia informacija apie į valstybės biudžetą surinktas pajamas ir mokesčių grąžinimus;
43.6. VSPIV sistemos duomenimis apie gautinas palūkanas už perskolintas ar kitaip investuotas lėšas;
43.8. Nacionalinio fondo departamento teikiama informacija apie Europos Komisijai deklaruotas Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų, 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų ir 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų išlaidas bei kitos tarptautinės finansinės paramos deklaruotas išlaidas.
43.9. ES struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos (toliau – SFMIS) duomenimis apie 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos projektams finansuoti skirtų išlaidų ataskaitas ir mokėjimo paraiškas Europos Komisijai;
43.10. asignavimų valdytojų pateikta informacija apie ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos planuojamas pripažinti deklaruotinomis išlaidas einamaisiais metais (pagal ketvirčius);
KETVIRTASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMŲ POREIKIO PROGNOZĖS
45. Valstybės biudžeto asignavimų poreikio metų prognozę, susidedančią iš mėnesio ir dienos prognozių, sudaro valstybės biudžeto programų asignavimų ir valstybės biudžeto programų asignavimų dalies, kurią sudaro ES ir kita tarptautinė finansinė parama, prognozės.
46. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius sudaro valstybės biudžeto asignavimų poreikio biudžetinių metų prognozės, susidedančios iš mėnesio ir dienos prognozių, projektą ateinantiems biudžetiniams metams vadovaudamasis:
46.1. Fiskalinės politikos departamento pateiktomis projektuojamo valstybės biudžeto balanso metinėmis sumomis trims ateinantiems metams;
46.2. Biudžeto departamento pateiktu Lietuvos Respublikos ateinančių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu;
46.3. Biudžeto departamento, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis apie dotacijų savivaldybėms planuojamus mokėjimus;
46.4. Europos Sąjungos ir tarptautinių santykių departamento pateiktais duomenimis apie planuojamus mokesčius ES ir tarptautinėms finansų organizacijoms ir planuojamus mokėjimus į ES biudžetą;
47. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius tikslina einamaisiais biudžetiniais metais valstybės biudžeto asignavimų poreikio mėnesio ir dienos prognozes vadovaudamasis:
47.1. einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų ir programų finansavimo (ketvirčiais) planu;
47.4. kiekvieną mėnesį ir ketvirtį ES struktūrinės paramos valdymo departamento teikiama informacija apie projektų vykdytojams planuojamas išmokėti lėšas iš 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų ir 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų;
47.5. kiekvieną dieną asignavimų valdytojų į VBAMS įvestų mokėjimo paraiškų duomenimis (VBAMS MOK-04B forma);
47.6. esant poreikiui ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos įgyvendinančiųjų institucijų pateikta informacija apie projektų vykdytojams planuojamas išmokėti lėšas;
48. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius tikslina valstybės biudžeto asignavimų poreikio prognozes kiekvieną dieną ir, remdamasis Finansavimo skyriaus informacija apie valstybės biudžeto, ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos išmokėjimų poreikį ateinančiai darbo dienai, atitinkamos dienos prognozuojamus dydžius prilygina faktinėms išlaidoms.
49. Valstybės iždo departamentas siekia, kad ne mažesnė kaip 70 proc. asignavimų dalis (išskyrus ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) būtų prognozuojama ir stebima kiekvieną dieną 20 darbo dienų į priekį asignavimų valdytojų lygmeniu. Tokiu būdu siekiama gauti iš asignavimų valdytojų tikslesnes asignavimų poreikio prognozes.
PENKTASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS SKOLINIMOSI POREIKIO IR JO FINANSAVIMO PROGNOZĖS
50. Valstybės skolinimosi poreikio metų prognozė, susidedanti iš mėnesio ir dienos prognozių, sudaroma pagal:
50.2. VSPIV sistemos duomenis apie valstybės skolos grąžinimą pagal atskiras skolinimosi priemones, t. y. paskolų valstybės vardu grąžinimą, VVP išpirkimą, įsipareigojimų pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus įvykdymą ir kitų su skolinimusi susijusių dokumentų užduočių vykdymą;
50.3. duomenis apie valstybės vardu pasiskolintų lėšų panaudojimą Lietuvos Respublikos einamųjų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatytiems tikslams ir kitiems tikslams, kai dėl to yra priimtas atskiras įstatymas;
50.6. galimą skolinimosi poreikį valstybės pinigų srautams subalansuoti, susijusį su finansinio užstato pateikimu pagal išvestinių finansinių priemonių sandorius;
51. Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius siūlo planuojamas skolinimosi priemones. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius planuoja ir nuolat tikslina laikotarpiui iki einamųjų biudžetinių metų pabaigos skolinimosi valstybės vardu sumas pagal atskiras skolinimosi vidaus ir užsienio finansų rinkose priemones. Planuojant skolinimosi sumas, vadovaujamasi taisyklių 53.4 papunktyje nurodytais duomenimis.
IV SKYRIUS
APDAIRUMO (ATSARGUMO) PRINCIPAS
52. Apdairumo (atsargumo) principas – valstybės pinigų srautų valdymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo gairių įgyvendinimo procesai yra suderinami užtikrinant, kad valstybės iždo sąskaitose visada būtų apdairus lėšų likutis.
53. Valstybės piniginių išteklių valdymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo gairių įgyvendinimo procesų suderinimas:
53.1. užtikrinamas kuo didesnis galimų trumpalaikio pinigų srautų subalansavimo priemonių pasirinkimas;
53.2. ilgalaikiai VVP vidaus rinkoje, atsižvelgiant į rinkos paklausą, taip pat išlaidų ir rizikos analizės išvadas, esant priimtinoms sąlygoms išleidžiami tolygiomis sumomis;
53.4. planuojant skolinimosi apimtis ir vykdant skolinimąsi, laikomasi šių didžiausią ir mažiausią lėšų likutį ir metų pabaigos lėšų likučio pokytį (įskaitant laikinai laisvas investuotas lėšas) reglamentuojančių rodiklių:
53.4.1. didžiausias galimas lėšų likutis (įskaitant investuotas lėšas) apskaičiuojamas kaip slenkančio 12 paskutinių mėnesių laikotarpio santykinių rodiklių, apskaičiuojamų kaip finansinių valstybės biudžeto ir pasiskolintų išteklių likučių sumos mėnesio pabaigoje ir ateinančių trijų mėnesių visų išmokėjimų sumos, vidurkis, kuris neturi būti didesnis kaip 40 proc.;
53.4.2. mažiausias galimas lėšų likutis (įskaitant investuotas lėšas) apskaičiuojamas kaip finansinių valstybės biudžeto ir pasiskolintų išteklių likučių sumos mėnesio pabaigoje (papildomai įskaitant Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų, skirtų su valstybės skoliniais įsipareigojimams susijusiems mokėjimams grąžintinai finansuoti, likutį) ir ateinančių trijų mėnesių skolos ir palūkanų mokėjimų sumos santykis, kuris neturi būti mažesnis kaip 40 proc.;
53.4.3. kai skolinamasi pirma laiko siekiant sumažinti perfinansavimo riziką grąžinant santykinai didelės apimties skolas ( 300 mln. eurų ekvivalento ir didesnes), skaičiuojant taisyklių 53.4.1 ir 53.4.2 papunkčiuose išvardytus rodiklius, lėšų sumos, kurios skirtos konkrečioms skoloms grąžinti, atimamos iš lėšų likučio ir atitinkamai prognozuojamų bendros išmokėjimų ir bendros skolos grąžinimų ir palūkanų mokėjimų sumų. Tokios pirma laiko pasiskolintos lėšos yra investuojamos į aukščiausio saugumo investavimo priemones;
53.4.4. skaičiuojant taisyklių 53.4.1 ir 53.4.2 papunkčiuose išvardytus rodiklius, į lėšų likučius ir ateinančių mėnesių mokėjimų sumas įskaitomi Garantinio ir Privatizavimo fondų lėšų likučiai ir išmokėjimų iš šių fondų sumos, jeigu yra gautos šių fondų piniginių išteklių srautų prognozės;
53.4.5. metų pabaigos lėšų likučio pokytis priklauso nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito išnaudojimo ir lėšų kaupimo euroobligacijų emisijoms metų eigoje ar ateinančiais metais išpirkti ir turi atitikti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatas.
V SKYRIUS
RIZIKOS VALDYMO PRINCIPAS
54. Rizikos valdymo principas – numatyti priemones, leidžiančias prognozuoti rizikos realizavimosi atvejus ir imtis veiksmų jiems likviduoti ar neigiamoms įvykių pasekmėms sumažinti.
55. Valdant valstybės piniginius išteklius vertinama kredito, rinkos, perfinansavimo, likvidumo ir operacinė rizika.
56. Valdant su investicijomis susijusią kredito riziką, saugiausiomis potencialiomis investavimo priemonėmis pagal emitento tipą prioriteto tvarka laikomos centrinių bankų pinigų rinkos priemonės ir skolos vertybiniai popieriai, vyriausybių vertybiniai popieriai, tarptautinių organizacijų, kurių narė yra Lietuva, skolos vertybiniai popieriai, atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, sudaromi su komerciniais bankais, komercinių bankų pinigų rinkos priemonės ir skolos vertybiniai popieriai.
57. Valdant su investicijomis susijusią rinkos riziką, kai investuojama iki 9 mėnesių laikotarpiui, neinvestuojama į rinkos riziką turinčias investavimo priemones. Kai investuojama ilgesniam nei 9 mėnesių laikotarpiui į rinkos riziką turinčias investavimo priemones, investuojama į didesnį likvidumą ir mažesnę rinkos riziką turinčias investavimo priemones. Priimant sprendimus dėl investavimo į VVP, kurių likutinė trukmė ilgesnė negu investavimo perspektyvos, vertinami šie atitinkamai likvidumo ir rinkos rizikos apibūdinimo duomenys:
57.1. VVP emisijų dydžiai, VVP kainos kintamumo rodikliai, kotiruotes teikiančių ūkio subjektų skaičius ir kotiruojamos sumos, kiti prieinami likvidumą rodantys duomenys, kurių šaltiniai – informacinės sistemos Bloomberg ir Reuters, Europos biržų duomenys, finansinių tarpininkų teikiama informacija;
58. Lėšas investavus į rinkos riziką turinčias investavimo priemones, rinkos rizikos ir investavimo grąžos stebėsena atliekama ne rečiau nei kartą per savaitę, jeigu numatomas investuotų lėšų susigrąžinimo poreikis vėliau nei po 2 mėnesių, ir ne rečiau nei kas 3 darbo dienas, jeigu numatomas investuotų lėšų susigrąžinimo poreikis – iki 2 mėnesių.
59. Investuotos lėšos susigrąžinamos anksčiau arba ieškoma ekonomiškai naudingesnių galimybių tai atlikti negu poreikis pagal pinigų srautų prognozes, kai:
59.1. turima informacija dėl emitento kreditingumo pablogėjimo ir Valstybės iždo departamento direktorius priima sprendimą investuotas lėšas susigrąžinti;
59.2. viršijami nustatyti kredito rizikos limitai ir iki investicijų termino pabaigos lieka daugiau kaip 60 dienų. Valstybės iždo departamento direktorius priima sprendimą dėl konkrečios investuotų lėšų susigrąžinimo datos, kuri yra ankstesnė, negu praėjus 60 dienų po limitų viršijimo užfiksavimo datos;
59.3. investavus į VVP, kurių terminas ilgesnis negu investavimo terminas, investicijos grąža dėl rinkos rizikos pasireiškimo sumažėja iki palūkanų normos, kuri būtų gaunama investuojant į Lietuvos banko terminuotuosius indėlius arba atitinkamos trukmės Vokietijos Vyriausybės vertybinius popierius (imama mažesnė investicijų grąžos norma), arba yra prognozuojamas sumažėjimas iki tokios palūkanų normos, o iki suplanuoto investuotų lėšų susigrąžinimo laikotarpio lieka mažiau nei 6 mėnesiai. Valstybės iždo departamento direktorius per 7 dienas nuo analizės išvadų pateikimo dienos priima sprendimą dėl investuotų lėšų susigrąžinimo;
59.4. investavus į VVP, kurių terminas ilgesnis negu planuojama investicijų susigrąžinimo data, VVP kaina, reguliariai augusi ne mažiau kaip 60 dienų, rodo kainos mažėjimo tendenciją per vėlesnes 15 dienų, o atlikus išsamią investicijų vertės kitimo analizę prognozuojamas tolesnis investicijų vertės sumažėjimas, lemsiantis riziką dėl nepriimtinos investicijų grąžos, t. y. mažesnės, negu numatyta taisyklių 23 punkte, arba finansinius nuostolius. Valstybės iždo departamento direktorius per 7 dienas nuo analizės išvadų pateikimo dienos priima sprendimą dėl investuotų lėšų susigrąžinimo.
60. Tais atvejais, kai lėšų, investuotų į rinkos riziką turinčias priemones, susigrąžinimas, atsižvelgiant į lėšų poreikio laikotarpį, sukeltų finansinius nuostolius, tai yra susigrąžintų investuotų lėšų vertė būtų mažesnė negu investuota lėšų suma, įvertinamos ir palyginamos galimų nuostolių ir naujo skolinimosi sąnaudos, išanalizuojamos priežastys, nulėmusios investicijų nuostolingumą, nustatomos investicijų vertės kitimo perspektyvos ir Valstybės iždo departamento direktorius priima sprendimą dėl tokių investuotų lėšų susigrąžinimo nedelsiant arba atidedant iki 12 mėnesių laikotarpiui.
61. Valdant perfinansavimo riziką užtikrinama, kad lėšos, reikalingos skoliniams įsipareigojimams vykdyti, būtų valstybės biudžeto arba skolintų lėšų einamosiose arba terminuotųjų indėlių sąskaitose Lietuvos banke ne vėliau kaip 4 darbo dienos iki skolinių įsipareigojimų vykdymo dienos, jeigu įsipareigojimai yra užsienio valiuta, ir ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas, jeigu įsipareigojimai – eurais, kai momentinių skolinių įsipareigojimų vykdymo sumos viršija 15 mln. eurų. Papildomai įskaitomi Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų, skirtų su valstybės skoliniais įsipareigojimams susijusiems mokėjimams grąžintinai finansuoti, likučiai einamosiose arba terminuotųjų indėlių sąskaitose Lietuvos banke.
62. Valdydamas operacinę riziką, Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius koordinuoja reguliarių Valstybės iždo departamento darbuotojų darbų vadovų ir procesų aprašų atnaujinimą.
63. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius reguliariai atlieka šias analizes:
63.1. likvidumo ir perfinansavimo rizikos, apimančias esamus likvidžių lėšų likučius, prognozuojamus lėšų likučius ir pinigų srautus, tarp jų ir su skolinių įsipareigojimų vykdymu susijusius mokėjimus 3 mėnesių prognozuojamam laikotarpiui, ir kartą per savaitę teikia atitinkamą ataskaitą Lietuvos Respublikos finansų ministrui, finansų viceministrui, kuris pagal ministro nustatytą veiklos sritį koordinuoja Valstybės iždo departamentą, ir vyriausiajam patarėjui;
63.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose ir įstatymuose su valstybės vardu pasiskolintomis lėšomis susijusių nustatytų limitų vykdymo ir kartą per mėnesį teikia limitų vykdymo ataskaitą finansų ministrui , finansų viceministrui, kuris pagal ministro nustatytą veiklos sritį koordinuoja Valstybės iždo departamentą, ir vyriausiajam patarėjui;
63.3. kredito ir investicijų rinkos rizikos, apimančias investicijų ir sudarytų finansinių išvestinių priemonių limitų vykdymą, sudarytų išvestinių finansinių priemonių sandorių verčių kitimo duomenis, pagrindinių sandorių šalių kreditingumą rodančių rodiklių tendencijas, investicijų vertės kitimo riziką per atitinkamą laikotarpį, ir kartą per savaitę teikia atitinkamą ataskaitą Valstybės iždo departamento direktoriui ir jo pavaduotojams;
63.4. rinkos rodiklių, apimančias svarbiausių rinkos rodiklių ir jų kitimo statistiką ir galimas prognozes, ir kartą per savaitę teikia ataskaitą Valstybės iždo departamento direktoriui ir jo pavaduotojams;
VI SKYRIUS
PAPILDOMUMO PRINCIPAS
64. Papildomumo principas – laikinai laisvos valstybės išteklių fondų lėšos, esant poreikiui, naudojamos valstybės piniginių išteklių srautams subalansuoti užtikrinant, kad reikiama lėšų suma bus laiku grąžinta į valstybės išteklių fondų sąskaitas.
65. Privatizavimo, Rezervinio (stabilizavimo), Garantinio, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fonduose (toliau – valstybės išteklių fondai) esančios laikinai laisvos lėšos yra laikomos šiose sąskaitose Lietuvos banke:
65.2. Rezervinio (stabilizavimo) – Nr. LT641010000000735306 eurais, Nr. LT611010000033332404 kita valiuta;
66. Valstybės išteklių fonduose esančios laikinai laisvos lėšos gali būti naudojamos valstybės biudžeto, ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir skolintų lėšų pinigų srautams subalansuoti užtikrinant, kad lėšos bus grąžintos esant mokėjimų iš valstybės išteklių fondų sąskaitų poreikiui, tais atvejais, kai:
66.1. trūksta lėšų mokėjimams atlikti ir nėra investuotų valstybės biudžeto, ES finansinės paramos ir skolintų lėšų arba investuotų valstybės biudžeto, ES finansinės paramos ir skolintų lėšų susigrąžinimas užtruktų ilgiau arba būtų įgyvendinamas mažiau palankiomis sąlygomis negu susigrąžinant investuotas iš valstybės išteklių fondų lėšas;
67. Garantinio ir Privatizavimo fondų lėšų likučiai ir šių fondų piniginių išteklių srautai įskaitomi, kaip tai numatyta taisyklių 53.4.4 papunktyje skaičiuojant taisyklių 53.4.1 ir 53.4.2 papunkčiuose nustatytus rodiklius.
68. Garantinio ir Privatizavimo fondų laikinai laisvos lėšos yra pirmiausia naudojamos susiklosčius taisyklių 66.1 ir 66.2 papunkčiuose nurodytoms situacijoms, Rezervinio (stabilizavimo) ir Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšos – vėliausiai.
69. Esant poreikiui naudoti grąžintinai laikinai laisvas valstybės išteklių fondų lėšas valstybės biudžeto , ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos pinigų srautams subalansuoti, Valstybės iždo departamento skyriai perveda lėšas vadovaudamiesi tokia tvarka:
69.1. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius informuoja ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrių nurodydamas lėšų poreikio sumą, valstybės išteklių fondo pavadinimą ir pervedimo datą, o ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius perveda šias lėšas į valstybės biudžeto lėšų sąskaitą;
69.2. kai yra grąžintinai panaudotos laikinai laisvos atitinkamų valstybės išteklių fondų lėšos ir atitinkamų valstybės išteklių fondų sąskaitose trūksta lėšų mokėjimams atlikti, ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius pateikia Prognozavimo ir rizikos valdymo ir Apskaitos ir atskaitomybės skyriams mokėjimų iš valstybės išteklių fondų banko sąskaitų poreikio duomenis. Apskaitos ir atskaitomybės skyrius perveda trūkstamas sumas į valstybės išteklių fondų sąskaitas iš valstybės biudžeto lėšų sąskaitos, o Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius užtikrina, kad valstybės biudžeto lėšų sąskaitoje būtų pakankamas lėšų likutis pervedimams atlikti.
70. Kai yra grąžintinai panaudotos laikinai laisvos atitinkamų valstybės išteklių fondų lėšos ir nebėra poreikio naudoti šias lėšas, Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius informuoja Apskaitos ir atskaitomybės skyrių, nurodydamas lėšų sumą, valstybės išteklių fondo pavadinimą ir pervedimo datą. Apskaitos ir atskaitomybės skyrius perveda šias lėšas iš valstybės biudžeto lėšų sąskaitos. į valstybės išteklių fondų lėšų sąskaitas.
71. Esant poreikiui naudoti grąžintinai laikinai laisvas valstybės išteklių fondų lėšas skolintų lėšų pinigų srautams subalansuoti, Valstybės iždo departamento skyriai perveda lėšas vadovaudamiesi tokia tvarka:
71.1. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius informuoja ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrių nurodydamas lėšų poreikio sumą, valstybės išteklių fondo pavadinimą ir pervedimo datą, o ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius perveda šias lėšas į skolintų lėšų sąskaitą;
71.2. kai yra grąžintinai panaudotos laikinai laisvos atitinkamų valstybės išteklių fondų lėšos ir atitinkamų valstybės išteklių fondų sąskaitose trūksta lėšų mokėjimams atlikti, ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius pateikia Prognozavimo ir rizikos valdymo ir Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriams mokėjimų iš valstybės išteklių fondų banko sąskaitų poreikio duomenis. Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius perveda trūkstamas sumas į fondų sąskaitas iš skolintų lėšų sąskaitos, o Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius užtikrina, kad skolintų lėšų sąskaitoje būtų pakankamas lėšų likutis pervedimams atlikti.
72. Kai yra grąžintinai panaudotos laikinai laisvos atitinkamų valstybės išteklių fondų lėšos ir nebėra poreikio naudoti šias lėšas, Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius informuoja Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrių, nurodydamas lėšų sumą, valstybės išteklių fondo pavadinimą ir pervedimo datą. Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius perveda šias lėšas iš skolintų lėšų sąskaitos į valstybės išteklių fondų lėšų sąskaitas.
VII SKYRIUS
FAKTINIO GRYNOJO SKOLINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ POKYČIO APSKAIČIAVIMAS
73. Metinis Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis yra per biudžetinius metus Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtų ir per šiuos metus įvykdytų įsipareigojimų sumų skirtumas.
74. Mėnesio Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis yra per mėnesį Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtų ir per šį mėnesį įvykdytų įsipareigojimų sumų skirtumas.
75. Skaičiuojant mėnesio Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynąjį skolinių įsipareigojimų pokytį, įsipareigojimai užsienio valiuta perskaičiuojami į eurus oficialiu Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtų įsipareigojimų prisiėmimo ar įsipareigojimų įvykdymo dienos euro ir užsienio valiutos santykiu.
76. Metinis Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis gaunamas susumavus biudžetinių metų kiekvieno mėnesio Vyriausybės grynuosius skolinių įsipareigojimų pokyčius. Šis pokytis gali būti tikslinamas iki kitų biudžetinių metų antro ketvirčio.
77. Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis apskaičiuojamas eurais cento tikslumu.
78. Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius apskaičiuoja faktinį praėjusio mėnesio Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynąjį skolinių įsipareigojimų pokytį iki kiekvieno mėnesio 25 dienos.
79. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius apskaičiuoja prognozuojamą patvirtinto metinio limito įvykdymą (arba viršijimą) metų pabaigoje iki kiekvieno mėnesio 30 dienos.
Reikalavimų Lietuvos Respublikos
Vyriausybės vertybinių popierių aukciono
dalyviams aprašo
2 priedas
________________________________________________________
(aukciono dalyvio pavadinimas)
__________________
(data ir numeris)
__________________
(sudarymo vieta)
Ataskaitinis laikotarpis: ________________ metai ________________ ketvirtis
1 lentelė. ANTRINĖ APYVARTA PAGAL PREKYBOS SISTEMĄ
(Mln. Eur)
| Prekybos sistema |
Obligacijos |
Iždo vekseliai |
Viso |
|||
|
|
|
|
|
|||
| 1. Elektroninėse prekybos sistemose |
|
|
||||
|
|
|
|
|
|||
| NASDAQ |
|
|
|
|||
| Kita sistema |
|
|
|
|||
| Viso: |
|
|
|
|||
|
|
|
|
|
|||
| Prekybos su klientais apyvarta |
|
|
||||
| NASDAQ |
|
|
|
|||
| Kita sistema |
|
|
|
|||
| Viso: |
|
|
|
|||
|
|
|
|
|
|||
| Viso elektroninėse prekybos sistemose: |
|
|
|
|||
|
|
|
|
|
|||
| +2. Ne elektroninės prekybos sistemose |
|
|
||||
| Viso ne elektroninėse prekybos sistemose: |
|
|
|
|||
|
|
|
|
|
|||
| =3. Viso apyvarta |
|
|
|
|||
| Viso apyvarta: |
|
|
|
|||
____________________ ____________________ ____________________
(pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas, pavardė)
2 lentelė. ANTRINĖ APYVARTA PAGAL SANDORIO ŠALIES TIPĄ IR BŪSTINĘ (Mln. Eur)
|
|
|
Su dileriais |
|
Su klientais[1] |
||||||||||||||||||||||||||||||
| Šalis /šalių grupė
|
|
|
Finansiniai tarpininkai ir pagalbininkai (S.125 ir S.126 ) |
Namų ūkiai (S.14) |
Nepelno institucijos ir organizacijos (S.15) |
Centriniai bankai (S.121) |
Kitos pinigų finansinės institucijos (S.122) |
Investiciniai fondai ir priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.124 ir S.127 ) |
Draudimo korporacijos ir pensijų fondai (S.128 ir S.129 ) |
Nefinansinės korporacijos (S.11) |
Centrinė valdžia (S.1311) |
Krašto ir vietinė valdžia bei socialinės apsaugos fondai (S.1312, S.1313, S.1314) |
Kiti |
Viso su klientais |
Viso
|
|||||||||||||||||||
| Euro zona |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||
| Euro zona |
- |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||
| Likusi Europa |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||
| Likusi Europa |
- |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||
| JAV |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||
| JAV |
- |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||
| Azija |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||
| Azija |
- |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||
| Kita |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||
| Kita |
- |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||
| Viso + |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||
| Viso - |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||
| Bendra apyvarta |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||||
| Grynasis prekybos rezultatas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||||||
_____________________ _____________________ _______________________
(pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas, pavardė)
3. lentelė. ANTRINĖ APYVARTA PAGAL SANDORIO ŠALIES TIPĄ IR PRIEMONIŲ TRUKMĘ
(Mln. Eur)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Likutinė trukmė (metais) |
Viso |
||||||
|
|
|
0 - 1 |
> 1 - 3 |
> 3 - 5 |
> 5 - 7 |
> 7 - 10 |
> 10 - 15 |
> 15 |
|
| Viso su dileriais |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| - |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Su klientais |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Finansiniai tarpininkai ir pagalbininkai (S.125 ir S.126 ) |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| - |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Namų ūkiai (S.14) |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| - |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Nepelno institucijos ir organizacijos (S.15) |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| - |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Centriniai bankai (S.121) |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| - |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kitos pinigų finansinės institucijos (S.122) |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| - |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Investiciniai fondai ir priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.124 ir S.127 ) |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Investiciniai fondai ir priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.124 ir S.127 ) |
- |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Draudimo korporacijos ir pensijų fondai (išskyrus privalomą soc. draudimą) (S.128 ir S.129) |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| - |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Nefinansinės korporacijos (S.11) |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| - |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Centrinė valdžia (S.1311) |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| - |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Krašto ir vietinė valdžia bei socialinės apsaugos fondai (S.1312, S.1313, S.1314) |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| - |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kiti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Viso su klientais |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| - |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Viso + |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Viso - |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Bendra apyvarta |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Grynasis prekybos rezultatas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
__________________ ____________________ ____________________
(pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas, pavardė)
4. lentelė. ANTRINĖ APYVARTA PAGAL SANDORIO ŠALIES BŪSTINĘ IR PRIEMONIŲ TRUKMĘ
(Mln. Eur)
| Šalis/šalių grupė |
|
Likutinė trukmė (metais) |
Viso |
||||||
|
|
|
0 - 1 |
> 1 - 3 |
> 3 - 5 |
> 5 - 7 |
> 7 - 10 |
> 10 - 15 |
> 15 |
|
| Euro zona |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Euro zona |
- |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Likusi Europa |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Likusi Europa |
- |
|
|
|
|
|
|
|
|
| JAV |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| JAV |
- |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Azija |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Azija |
- |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kita |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kita |
- |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Viso + |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Viso - |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Bendra apyvarta |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Grynasis prekybos rezultatas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
__________________ ____________________ ____________________
(pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas, pavardė)
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu
Nr. 1K-417
(2014 m. gruodžio 10 d. įsakymo
Nr. 1K-453 redakcija)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ, PLATINAMŲ AUKCIONO BŪDU, DIDŽIAUSIO (MAŽIAUSIO) PELNINGUMO RIBOS IR (ARBA) EMISIJOS SUMOS NUSTATYMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, platinamų aukciono būdu, (toliau – VVP) didžiausio (mažiausio) pelningumo ribos ir (arba) emisijos sumos nustatymo taisyklės (toliau – taisyklės) reglamentuoja:
1.1. didžiausio pelningumo ribos, pagal kurią tenkinami VVP pardavimo aukcione gauti konkurenciniai pavedimai, nustatymą;
1.2. mažiausio pelningumo ribos, pagal kurią tenkinami priešlaikinio VVP išpirkimo aukcione gauti konkurenciniai pavedimai, nustatymą;
2. Taisyklėmis vadovaujasi įsakymu, kuriuo patvirtintos šios taisyklės, sudaryta Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono komisija (toliau – Aukciono komisija), šių taisyklių nustatyta tvarka priimdama sprendimą dėl VVP platinimo aukciono būdu ir/arba jų priešlaikinio išpirkimo.
3. VVP aukcionai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono taisyklėmis, patvirtintomis AB NASDAQ OMX Vilnius 2013 m. rugsėjo 30 d. valdybos posėdyje protokolu Nr. 13-86.
4. VVP aukciono dieną ne vėliau kaip per 15 minučių po VVP aukcione pateikiamų pavedimų priėmimo pabaigos VVP aukciono organizatorius, kuris pagal sutartį, sudarytą su Finansų ministerija, organizuoja VVP aukcionus (toliau – VVP aukciono organizatorius), su Finansų ministerija sutartu būdu Finansų ministerijai perduoda informaciją apie VVP aukcione gautus pavedimus.
5. Ne vėliau kaip per 60 minučių po VVP aukcione pateikiamų pavedimų priėmimo pabaigos Aukciono komisijos sekretorė, o jos nesant – ją pavaduojantis Aukciono komisijos narys, telefonu arba kitu su VVP aukciono organizatoriumi sutartu būdu VVP aukciono organizatoriui praneša Aukciono komisijos nustatytą pelningumo ribą, pagal kurią tenkinami VVP aukcione gauti konkurenciniai pavedimai, arba išleidžiamos ar prieš laiką išperkamos emisijos sumą.
6. Aukciono komisijos pirmininkas, o jo laikinai nesant – Aukciono komisijos pirmininko pavaduotojas, VVP aukciono dieną ne vėliau kaip iki darbo dienos pabaigos finansų ministrui ir finansų viceministrui, kuriam pagal administravimo sritį priskirtas Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas (toliau – finansų viceministras), raštu ar elektroninėmis priemonėmis pateikia informaciją apie VVP aukciono rezultatus.
II SKYRIUS
PARDAVIMO AUKCIONE IŠLEIDŽIAMŲ VVP SUMOS IR(ARBA) DIDŽIAUSIO PELNINGUMO RIBOS NUSTATYMAS
7. Didžiausią VVP pelningumo ribą ir (arba) išleidžiamos VVP emisijos sumą Aukciono komisija nustato tokia tvarka:
7.1. VVP pardavimo aukcione gavus konkurencinių pavedimų sąrašą, išdėstytą pelningumo didėjimo tvarka, pagal VVP pardavimo aukcione gautus pasiūlymus, imamas atitinkamos skolinimosi poreikio sumos pasiūlytas vidutinis svertinis pelningumas ir lyginamas su:
7.1.1. paskutiniame VVP aukcione, vykusiame ne anksčiau nei prieš 3 mėnesius nuo VVP aukciono, kuriame platinamos VVP emisijos pelningumas yra nustatomas, dienos, jei yra, parduotų tokios pat arba artimiausios trukmės (VVP likutinės trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) VVP vidutiniu svertiniu pelningumu;
7.1.2. vieną dieną prieš VVP pardavimo aukcioną Lietuvos bankui teikiamų, o jei kotiruotės iš Lietuvos banko negautos arba jos nereprezentatyvios (pvz., VVP emisiją kotiruoja mažiau nei 3 bankai) – Bloomberg (neturint prieigos prie Bloomberg – Reuters) informacinėje/prekybos sistemoje (toliau – prekybos sistema) skelbiamų tokios pat arba artimiausios trukmės (VVP likutinės trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) VVP emisijos (-ų) pirkimo (angl. bid) pelningumų vidurkiu (-ais). Nesant tokios galimybės, skaičiuojamas išvestinis VVP pelningumas pagal taisyklių IV skyriuje pateiktą metodiką;
7.1.3. vieną dieną prieš VVP pardavimo aukcioną Lietuvos bankui teikiamu, o jei kotiruotės iš Lietuvos banko negautos arba jos nereprezentatyvios – prekybos sistemoje skelbiamu, tokios pat arba artimiausios trukmės (VVP likutinės trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) VVP emisijos mažiausiu pirkimo pelningumu;
7.1.4. atitinkamos trukmės (VVP likutinės trukmės ir Euribor trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) Euribor palūkanų norma;
7.2. VVP pardavimo aukcione išleidžiamų VVP emisijos didžiausią pelningumo ribą ir (arba) sumą Aukciono komisija nustato pagal skolinimosi poreikį, išskyrus taisyklių 7.3-7.4 papunkčiuose nustatytus atvejus;
7.3. Aukciono komisijos sprendimų dėl didžiausio pelningumo ribos projektus su finansų viceministru (jo laikinai nesant, – su jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru), o jų laikinai nesant, – su finansų ministru derina Aukciono komisijos pirmininkas, o jo laikinai nesant – Aukciono komisijos pirmininko pavaduotojas, jeigu:
7.3.1. skolinimosi poreikio sumos vidutinis svertinis Lietuvos Respublikos Vyriausybės iždo vekselių (toliau – iždo vekseliai) pelningumas:
7.3.1.1. palyginti su taisyklių 7.1.1 ir (arba) 7.1.2 papunkčiuose nurodytais pelningumais (imant iždo vekselių pelningumus) padidėja daugiau kaip 25 baziniais punktais;
7.3.1.3. atitinkamos trukmės viena darbo diena prieš VVP pardavimo aukcioną buvusios Euribor palūkanų normos skirtumas, palyginti su praeitu atitinkamos trukmės VVP pardavimo aukcione, vykusiame ne anksčiau nei prieš metus nuo VVP aukciono dienos, išplatintų VVP vidutinio svertinio pelningumo ir atitinkamos trukmės viena darbo diena prieš tokio VVP pardavimo aukcioną buvusios Euribor palūkanų normos skirtumu, padidėja daugiau kaip 25 baziniais punktais;
7.3.2. skolinimosi poreikio sumos vidutinis svertinis Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijų (toliau – obligacijų) pelningumas:
7.3.2.1. palyginti su taisyklių 7.1.1 ir (arba) 7.1.2 papunkčiuose nurodytais pelningumais (imant obligacijų pelningumus) padidėja daugiau kaip 45 baziniais punktais;
7.4. Aukciono komisijos sprendimų dėl išleidžiamų VVP emisijos sumos (neatsižvelgiant į skolinimosi poreikį) projektus su finansų viceministru (jo laikinai nesant, – su jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru), o jų laikinai nesant, – su finansų ministru derina Aukciono komisijos pirmininkas, o jo laikinai nesant – Aukciono komisijos pirmininko pavaduotojas, jeigu Aukciono komisija, atsižvelgdama į situaciją rinkoje, Finansų ministerijos galimybes pasiskolinti naudojant kitas skolinimosi priemones ir kitas svarbias aplinkybes, sprendžia, ar:
7.4.1. nustatyti VVP emisijos sumą mažesnę nei skolinimosi poreikis, atsižvelgiant į tai, kad skolinimosi poreikio sumos vidutinis svertinis pelningumas viršija taisyklių 7.1.1-7.1.5 papunkčiuose nurodytus palyginamuosius rodiklius taisyklių 7.3 papunktyje nurodytais dydžiais;
III SKYRIUS
PRIEŠLAIKINIO IŠPIRKIMO AUKCIONE IŠPERKAMŲ VVP SUMOS IR(ARBA) MAŽIAUSIO PELNINGUMO RIBOS NUSTATYMAS
8. Mažiausią VVP pelningumo ribą ir (arba) prieš laiką išperkamos VVP emisijos sumą Aukciono komisija nustato tokia tvarka:
8.1. VVP priešlaikinio išpirkimo aukcione gavus konkurencinių pavedimų sąrašą, išdėstytą pelningumo mažėjimo tvarka, pagal VVP priešlaikinio išpirkimo aukcione gautus pasiūlymus susidaręs VVP vidutinis svertinis pelningumas lyginamas su:
8.1.1. vieną dieną prieš VVP priešlaikinio išpirkimo aukcioną Lietuvos bankui teikiamų, o jei kotiruotės iš Lietuvos banko negautos arba jos nereprezentatyvios – prekybos sistemoje skelbiamų, tokios pat arba artimiausios trukmės (VVP likutinės trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) VVP emisijos (-ų) pardavimo (angl. ask) pelningumų vidurkiu (-ais). Nesant tokios galimybės, skaičiuojamas išvestinis VVP pelningumas pagal šių taisyklių IV skyriuje pateiktą metodiką;
8.1.2. paskutiniame VVP priešlaikinio išpirkimo aukcione išpirktų tokios pat arba artimiausios trukmės (VVP likutinės trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) VVP vidutiniu svertiniu pelningumu.
8.2. VVP priešlaikinio išpirkimo aukcione išperkamų VVP emisijos mažiausią pelningumo ribą ir sumą Aukciono komisija nustato pagal numatytą išpirkimo planą, išskyrus taisyklių 8.3-8.4 papunkčiuose nustatytus atvejus;
8.3. Aukciono komisijos sprendimų dėl mažiausio pelningumo ribos projektus su finansų viceministru (jo laikinai nesant, – su jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru), o jų laikinai nesant, – su finansų ministru derina Aukciono komisijos pirmininkas, o jo laikinai nesant – Aukciono komisijos pirmininko pavaduotojas, jeigu:
8.3.1. pasiūlytas VVP vidutinis svertinis pelningumas palyginti su taisyklių 8.1.1 ir (arba) 8.1.2 papunkčiuose nurodytais pelningumais yra mažesnis daugiau kaip 10 bazinių punktų;
8.4. Aukciono komisijos sprendimų dėl išperkamų VVP emisijos sumos (neatsižvelgiant į numatytą išpirkimo planą) projektus su finansų viceministru (jo laikinai nesant, – su jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru), o jų laikinai nesant, – su finansų ministru derina Aukciono komisijos pirmininkas, o jo laikinai nesant – Aukciono komisijos pirmininko pavaduotojas, jeigu Aukciono komisija, įvertinusi situaciją rinkoje, Finansų ministerijos galimybes išpirkti šiuos VVP ir kitas svarbias aplinkybes, sprendžia, ar:
8.4.1. nustatyti išperkamos VVP emisijos sumą mažesnę nei numatytas išpirkimo planas, atsižvelgiant į tai, kad išperkamų VVP emisijos sumos vidutinis svertinis pelningumas viršija taisyklių 8.1.1-8.1.3 papunkčiuose nurodytus palyginamuosius rodiklius taisyklių 8.3 papunktyje nurodytais dydžiais;
IV SKYRIUS
Išvestinio VVP pelningumo apskaičiavimo metodika
9. Norimos trukmės (dienomis) išvestinis VVP pelningumas apskaičiuojamas naudojant formulę:
;
kur:
y – išvestinis VVP pelningumas (procentais tūkstantųjų tikslumu);
x – VVP likutinė trukmė (dienomis);
ln - natūrinis logaritmas.
10. Koeficientai a ir b apskaičiuojami mažiausių kvadratų metodu pagal šias formules:
;
;
kur:
n – skaičiavime naudojamų VVP emisijų skaičius;
yi – i -osios VVP emisijos pelningumas (procentais tūkstantųjų tikslumu);
xi – i -osios VVP emisijos likutinė trukmė (dienomis).
11. Norimos trukmės (dienomis) VVP išvestinis pelningumas apskaičiuojamas tokia tvarka:
11.1. atrenkami keturių VVP emisijų (nesant tokios galimybės – ne mažiau kaip dviejų VVP emisijų), kurios pagal likutinę trukmę artimiausios VVP, kurio išvestinį pelningumą norima apskaičiuoti, likutinei trukmei, pelningumai ir apskaičiuojami kiekvienos VVP emisijos pelningumų vidurkiai. Ne mažiau kaip po vieną atrinktą emisiją turi būti ilgesnės ir trumpesnės trukmės už VVP, kurio išvestinį pelningumą norima apskaičiuoti, likutinę trukmę (jeigu tokių emisijų esama);
12. Skaičiuojant išvestinį pelningumą VVP pardavimo aukcionui naudojami VVP emisijų pirkimo pelningumai, o VVP priešlaikinio išpirkimo aukcionui – VVP emisijų pardavimo pelningumai.
13. Taisyklių 7.1.2 ir 8.1.1 papunkčiuose nustatytais atvejais skaičiuojant išvestinį pelningumą naudojami vieną dieną prieš VVP aukcioną Lietuvos bankui teikiamų, o jei kotiruotės iš Lietuvos banko negautos arba jos nereprezentatyvios – prekybos sistemoje skelbiamų VVP emisijų pelningumų vidurkiai.
V SKYRIUS
VVP PARDAVIMO ARBA PRIEŠLAIKINIO IŠPIRKIMO AUKCIONO PASKELBIMAS NEĮVYKUSIU
14. Aukciono komisija, suderinusi su finansų viceministru (jo laikinai nesant, – su jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru), o jų laikinai nesant, – su finansų ministru gali VVP pardavimo ir (arba) priešlaikinio VVP išpirkimo aukcioną paskelbti neįvykusiu, jeigu:
14.1. priešlaikinio VVP išpirkimo aukciono atveju – sandorių vykdymo kaštai (mokesčiai VVP aukciono organizatoriui ir vertybinių popierių depozitoriumui) mažina visų VVP aukcione pateiktų pasiūlymų prieš laiko išpirkti VVP emisiją vidutinį svertinį pelningumą daugiau nei 10 bazinių punktų;
14.2. konkurenciniuose pavedimuose nurodytas vidutinis svertinis pelningumas, įvertinus Vyriausybės skolinimosi poreikį, situaciją rinkoje, Finansų ministerijos galimybes pasiskolinti naudojant kitas skolinimosi priemones ir kitas svarbias aplinkybes, viršija taisyklių 7.1 papunktyje nurodytus palyginamuosius rodiklius taisyklių 7.3 papunktyje nurodytais dydžiais arba dėl kitų objektyvių, Aukciono komisijos argumentuotų, priežasčių;
14.3. konkurenciniuose pavedimuose nurodytas vidutinis svertinis pelningumas, įvertinus situaciją rinkoje, Finansų ministerijos galimybes išpirkti šiuos VVP ir kitas svarbias aplinkybes, yra mažesnis už taisyklių 8.1 papunktyje nurodytus palyginamuosius rodiklius taisyklių 8.3 papunktyje nurodytais dydžiais arba dėl kitų objektyvių, Aukciono komisijos argumentuotų, priežasčių.