Administracinė byla Nr. eI-10-756/2019
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00007-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 61
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. sausio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos prašymą norminėje administracinėje byloje Nr. eI-10-756/2019 pagal pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių Antano Matulo ir Irenos Haase pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. V-267 patvirtinto Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymo į kainynus tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. kovo 20 d.) 16.3.2, 16.4, 17, 23, 23.1–23.6, 251 punktų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. V-705 „Dėl 2019 m. kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno patvirtinimo“ 1 punkto bei juo patvirtinto 2019 m. kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 patvirtintų Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 2 d.) 1441 punkto dalies ir 1442 punktų teisėtumo.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo nariai Antanas Matulas ir Irena Haase su pareiškimu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydami ištirti, ar:
1.1. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymo į kainynus tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. V-267, (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Tvarkos aprašas Nr. V-267) 16.3.2 punktas neprieštarauja Ambulatoriniam gydymui skiriamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų ir pacientų priemokų už juos apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 994, 11 punkto reikalavimams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui ir iš jo kylantiems teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui;
1.2. Tvarkos aprašo Nr. V-267 16.4 punktas neprieštarauja Konstitucijos 53 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui ir iš jo kylantiems teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui;
1.3. Tvarkos aprašo Nr. V-267 17 punktas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir iš jo kylantiems teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui;
1.4. Tvarkos aprašo Nr. V-267 23, 23.1–23.6 punktai neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir iš jo kylantiems teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 3 straipsnio 2 punktui;
1.5. Tvarkos aprašo Nr. V-267 251 punktas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir iš jo kylantiems teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui, Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai bei bendrajam teisės principui nulla poena sine culpa, Sveikatos sistemos įstatymo 3 straipsnio 2 punktui;
1.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. V-705 „Dėl 2019 m. kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno patvirtinimo“ 1 punktas bei juo patvirtintas 2019 m. kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir iš jo kylantiems teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, Konstitucijos 53 straipsniui, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui;
1.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 patvirtintų Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 2 d.) 1441 punkto dalis, kurioje numatyta, jog „Apdraustajam ar jo atstovui pagal elektroninį receptą su žyma „Pirmas paskyrimas“, vadovaujantis Taisyklių 99 ir 101 punktais, turi būti išduotas (parduotas) pigiausias kompensuojamasis vaistinis preparatas, išskyrus atvejus, kai pacientas atsisako įsigyti pigiausią kompensuojamąjį vaistinį preparatą ir Taisyklių 1442 punkte nustatyta tvarka įsigyja kitą vaistinį preparatą“, ir 1442 punktas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir iš jo kylantiems teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, Konstitucijos 53 straipsniui ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 1–4 dalių reikalavimams.
2. Rengiant norminę administracinę bylą nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, gautas atsakovo Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimas, kuris vėliau buvo patikslintas, kuriame su pareiškime nurodytais motyvais nesutinkama.
3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 23 d. sprendimu pripažino, jog Tvarkos aprašo Nr. V-267 (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. kovo 20 d.), 17, 23, 23.1, 23.2, 23.5 ir 251 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją, ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui; jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 patvirtintų Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 2 d.) 1441 punkto dalis, kurioje nustatyta, kad „Apdraustajam ar jo atstovui pagal elektroninį receptą su žyma „Pirmas paskyrimas“, vadovaujantis Taisyklių 99 ir 101 punktais, turi būti išduotas (parduotas) pigiausias kompensuojamasis vaistinis preparatas, išskyrus atvejus, kai pacientas atsisako įsigyti pigiausią kompensuojamąjį vaistinį preparatą ir Taisyklių 1442 punkte nustatyta tvarka įsigyja kitą vaistinį preparatą“, ir 1442 punktas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją, ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui; nutraukė norminės administracinės bylos dalį pagal pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių Antano Matulo ir Irenos Haase pareiškimą ištirti Tvarkos aprašo Nr. V-267 16.3.2, 16.4, 23.3, 23.4, 23.41 ir 23.6 punktų teisėtumą ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. V-705 „Dėl 2019 m. kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno patvirtinimo“ 1 punkto bei juo patvirtinto 2019 m. kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno teisėtumą. Išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad yra teisinis pagrindas šio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo oficialų paskelbimą atidėti, sprendimą Teisės aktų registre skelbiant 2019 m. gruodžio 31 d.
4. 2019 m. gruodžio 20 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos prašymas nukelti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo paskelbimą Teisės aktų registre iki 2020 m. liepos 1 d., iki Lietuvos Respublikos Seime bus priimti galutiniai sprendimai dėl atitinkamų įstatymų projektų.
5. Prašyme buvo nurodoma, jog siekiant įgyvendinti teismo sprendimą ir ginčytą teisinį reguliavimą perkelti į įstatymo lygmenį buvo parengti ir 2019 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje priėmimo stadijoje svarstomi Lietuvos Respublikos Nr. X-709 2, 8 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-4228(2) ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-4229(2). Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. gruodžio 20 d. plenariniame posėdyje dėl įstatymų projektų nebuvo priimti galutiniai sprendimai, priėmimo procesas bus tęsiamas pratęstoje Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesijoje arba pavasario sesijoje. Kol Lietuvos Respublikos Seimas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl įstatymų projektų, teismo sprendimo įgyvendinimas nėra galimas kitais teisiniais būdais, nes nėra žinoma, kaip šie teisiniai santykiai bus reglamentuoti įstatyminiu lygmeniu. Pažymima, kad jeigu sveikatos apsaugos ministras iki teismo sprendimo paskelbimo dienos priimtų alternatyvius sprendimus, o Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas įstatymų projektus tuos pačius teisinius santykius sureguliuotų kitaip, būtų pažeidžiami pacientų ir valstybės interesai, susiję su vaistų kompensavimo sistemos stabilumu.
6. Pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo nariai Antanas Matulas ir Irena Haase pateikė nuomonę, kurioje su Sveikatos apsaugos ministerijos prašymu nesutiko ir nurodė, jog nėra teisinio pagrindo jį tenkinti. Pažymėjo, jog iki 2019 m. kovo 1 d. galiojusi tvarka, numatanti pareigą gydytojui ir farmacijos specialistui tik informuoti pacientą apie galimybę rinktis kompensuojamąjį vaistinį preparatą su mažiausia paciento priemoka, buvo efektyvi, nes neribojo paciento teisės pasirinkti jam tinkamiausią gydymo metodą. Nėra teisinio pagrindo atidėti teismo sprendimo paskelbimą, kadangi iš esmės visos teismo sprendimu neteisėtomis pripažintos nuostatos jau yra įgyvendintos, išskyrus nuostatas, susijusias su „pirmojo paskyrimo“ taisykle. Sveikatos apsaugos ministras niekaip ir jokia apimtimi negali įgyvendinti neteisėtu pripažinto teisinio reguliavimo ne dėl laiko stokos, o dėl to, jog toks reguliavimas yra iš esmės neteisėtas, prieštaraujantis Konstitucijos 53 straipsniui, pacientų, gydytojų teisėms bei teisėtiems interesams. Tenkinus prašymą, susidarytų teisei prieštaraujanti situacija, jog beveik metus nuo teismo sprendimo priėmimo būtų taikomos neteisėtomis pripažintos teisės aktų nuostatos ir toliau būtų pažeidžiamos pacientų teisės pasirinkti alternatyvų kompensuojamąjį vaistinį preparatą, be to, būtų paneigiamas norminių teisės aktų teisminės kontrolės efektyvumas ir tikslingumas.
7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos prašymą tenkino iš dalies ir pakeitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-10-756/2019 nustatytą sprendimo paskelbimo datą iš 2019 m. gruodžio 31 d. į 2020 m. vasario 28 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-10-756/2019 Teisės aktų registre nutarė skelbti 2020 m. vasario 28 d.
8. 2020 m. sausio 16 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos prašymas dėl pakartotinio sprendimo Teisės aktų registre paskelbimo atidėjimo administracinėje byloje Nr. eI-10-756/2019, kuriame prašoma sudaryti realias galimybes tinkamai įgyvendinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą ir nukelti šio sprendimo (kartu su 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu) paskelbimo Teisės aktų registre terminą iki 2020 metų Seimo pavasario sesijos pabaigos, t. y. iki 2020 m. liepos 1 d., kada Lietuvos Respublikos Seimas jau būtų priėmęs galutinius sprendimus (būtų pasibaigusios visos teisėkūros stadijos) dėl Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (kartu su lydimaisiais įstatymų projektais).
9. Prašyme nurodoma, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimas, kuriame nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimas Teisės aktų registre turi būti skelbiamas 2020 m. vasario 28 d., nesudaro galimybių tinkamai įgyvendinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo toje apimtyje, kurioje konstatuota kad, sveikatos apsaugos ministras savo įsakymu nustatydamas, jog apdraustajam ar jo atstovui pagal elektroninį receptą su žyma „Pirmas paskyrimas“ turi būti išduotas (parduotas) pigiausias kompensuojamasis vaistinis preparatas, o jei apdraustasis ar jo atstovas atsisako įsigyti pigiausią kompensuojamąjį vaistinį preparatą, kito kompensuojamojo vaistinio preparato įsigijimo išlaidos jam visiškai nekompensuojamos, viršijo savo kompetenciją bei nepaisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo išplaukiančio įpareigojimo teisėkūros subjektams leidžiant teisės aktus neviršyti savo įgaliojimų, taip pat priimant poįstatyminius aktus remtis įstatymais. Pakartoja, jog siekiant įgyvendinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą ir teisinį reguliavimą perkelti į įstatymo lygmenį, buvo parengti ir Lietuvos Respublikos Seime 2019 m. lapkričio 26 d. registruoti Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-4228) ir lydimasis įstatymo projektas – Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-4229). 2019 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje priėmimo stadijoje buvo svarstomi Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X- 709 2, 8 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-4228(2)) ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-4229(2)), tačiau galutinis sprendimas nebuvo priimtas ir balsavimas buvo atidėtas. Kol Lietuvos Respublikos Seimas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl įstatymo projekto, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo įgyvendinimas nėra galimas kitais teisiniais būdais, nes nėra žinoma, kaip šie teisiniai santykiai bus reglamentuoti įstatyminiu lygmeniu iš esmės. Atsižvelgiant į tai, jog 2019 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje dėl įstatymo projekto nebuvo priimti galutiniai sprendimai, priėmimo procesas Seime bus tęsiamas pratęstoje Seimo rudens sesijoje arba Seimo pavasario sesijoje. Pratęstoje Seimo rudens sesijoje papildomai posėdžiai įvyko 2020 m. sausio 13 d. (nenumatytas posėdis) ir 14 d., į kurių darbotvarkes klausimas dėl Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nebuvo įtrauktas (dėl ko galutinis sprendimas dėl įstatymo projekto dar nėra priimtas). Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo įgyvendinimo termino pratęsimas tuo laikotarpiu, kai Seimo sesija nevyksta ir nėra priiminėjami sprendimai dėl įstatymų projektų (kai nėra galimybės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo įgyvendinti įstatyminiu lygmeniu) iš esmės reikš ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu koreguoja 2019 m. spalio 23 d. sprendimą ir pasako, kad „Pirmo paskyrimo“ koncepcijos negali būti apskritai, nes pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 nu spalio 23 d sprendimą „Pirmo paskyrimo“ koncepcija gali būti įtvirtinta tik įstatymu.
Išplėstinė teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
II.
10. Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar yra pagrindas tenkinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pakartotinį prašymą nukelti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-10-756/2019 paskelbimą Teisės aktų registre iki 2020 m. liepos 1 d. laikotarpio, per kurį Lietuvos Respublikos Seime būtų priimti galutiniai sprendimai dėl atitinkamų įstatymų projektų.
11. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 23 d. sprendimo oficialų paskelbimą atidėjo, sprendimą Teisės aktų registre skelbiant 2019 m. gruodžio 31 d. Toks sprendimas buvo priimtas įvertinus tai, kad atitinkamas norminio administracinio akto normas pripažinus neatitinkančiomis aukštesnės galios teisės aktų nuostatų, kurį laiką gali būti sutrikdytos kompensuojamųjų vaistinių preparatų išdavimo procedūros, taip sudarant prielaidas apsunkinti ar iš esmės paneigti asmenų galimybes įgyvendinti iš Konstitucijos bei įstatymų kylančias teises į sveikatos apsaugą. Teisinio reguliavimo spragų, kurios atsirastų oficialiai paskelbus teismo sprendimą, pašalinimas reikalauja sveikatos apsaugos ministro atitinkamų sprendimų, o tokiems sprendimams priimti būtinas tam tikras laikas. Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo oficialus paskelbimas buvo atidėtas dėl to, kad sveikatos apsaugos ministras turėtų laiko priimti atitinkamus su kompensuojamųjų vaistinių preparatų išdavimo procedūra susijusius sprendimus.
12. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-10-756/2019 oficialaus paskelbimo terminas buvo pakeistas ir šį sprendimą nurodyta Teisės aktų registre skelbti 2020 m. vasario 28 d. Toks procesinis sprendimas buvo priimtas įvertinus tai, jog sveikatos apsaugos ministras iki 2019 m. gruodžio 30 d. nebuvo priėmęs jokių su kompensuojamųjų vaistinių preparatų išdavimo procedūra susijusių sprendimų, pašalinančių teisinio reguliavimo spragas, atsirasiančias oficialiai paskelbus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą, atsižvelgus į susiklosčiusią išskirtinę situaciją, siekiant išvengti teisinio neapibrėžtumo, nepalankių tam tikrai visuomenės daliai padarinių bei užtikrinti asmenų teisę į sveikatos apsaugą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, taip pat atsižvelgiant į tai, jog sprendimų, pašalinančių teisinio reguliavimo spragas, priėmimui yra reikalingas papildomas laikas.
13. Sveikatos apsaugos ministerija, teikdama pakartotinį prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo oficialaus paskelbimo atidėjimo, iš esmės nurodo tokius pat argumentus, kaip ir savo ankstesniame 2019 m. gruodžio 20 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautame prašyme. Sveikatos apsaugos ministerijos argumentai dėl to, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo įgyvendinimui reikia daugiau laiko tam, kad su kompensuojamųjų vaistinių preparatų išdavimo procedūra susiję sprendimai būtų priimti įstatymo lygmeniu, jau buvo įvertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartyje, kuri šiuo atveju turi prejudicinę galią, ir ši priežastis nebuvo vertinama kaip sudaranti pagrindą sveikatos apsaugos ministrui susilaikyti nuo su kompensuojamųjų vaistinių preparatų išdavimo procedūra susijusių sprendimų, pašalinančių teisinio reguliavimo spragas, priėmimo iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo oficialaus paskelbimo. Išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėjanti pakartotinį prašymą dėl sprendimo oficialaus paskelbimo atidėjimo, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, neturi pagrindo daryti kitokią išvadą ir Sveikatos apsaugos ministerijos argumentus, jog reikia papildomo laiko tam, kad su kompensuojamųjų vaistinių preparatų išdavimo procedūra susiję sprendimai būtų priimti įstatymo lygmeniu, neturi pagrindo laikyti pagrindžiančiais pakartotinio teismo oficialaus sprendimo paskelbimo atidėjimo būtinybę.
14. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartyje akcentuojama, kad sveikatos apsaugos ministro kompetencija apima teisines priemones, kuriomis vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministras gali priimti atitinkamus su kompensuojamųjų vaistinių preparatų išdavimo procedūra susijusius sprendimus, pašalinančius teisinio reguliavimo spragas, atsirasiančias oficialiai paskelbus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą.
15. Įvertinusi tai, jog sveikatos apsaugos ministrui yra žinoma, kad su kompensuojamųjų vaistinių preparatų išdavimo procedūra susijusius sprendimus jis gali ir turi priimti iki 2020 m. vasario 28 d., tai, jog sveikatos apsaugos ministras turi įgaliojimus priimti atitinkamus su kompensuojamųjų vaistinių preparatų išdavimo procedūra susijusius sprendimus, pašalinančius teisinio reguliavimo spragas, atsirasiančias oficialiai paskelbus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą, nenustačiusi kitų reikšmingų ar išskirtinių aplinkybių, išplėstinė teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti pakartotinį Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos prašymą atidėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo paskelbimą Teisės aktų registre iki 2020 m. liepos 1 d.
16. Papildomai pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, kuriame norminio administracinio akto atitinkamos normos buvo pripažintos prieštaraujančiomis aukštesnės teisinės galios teisės aktams, oficialaus paskelbimo atidėjimą Teisės aktų registre gali lemti tik išimtinės ir labai svarbios aplinkybės, t. y. tokios, dėl kurių buvo tenkintas pirmasis Sveikatos apsaugos ministerijos prašymas. Teismui vieną kartą jau įvertinus visas reikšmingas, išskirtines aplinkybes ir išsprendus oficialaus sprendimo paskelbimo Teisės aktų registre atidėjimo klausimą, t. y. vieną kartą jau pritaikius šią išimtinę procedūrą, vien tai, jog Sveikatos apsaugos ministerijos netenkina toks sprendimas, negali būti vertinama kaip pagrindas svarstyti pakartotinį sprendimo oficialaus paskelbimo atidėjimo klausimą. Kita vertus, pakartotinis prašymas atidėti oficialų teismo sprendimo paskelbimą, motyvuojant tomis pačiomis aplinkybėmis, gali būti vertinamas kaip jau įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimas, kas, vadovaujantis teisės aktais, nėra įmanoma. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniai sprendimai yra neskundžiami ir įsiteisėja nuo jų priėmimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 str. 1 d., 148 str.). Administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA438-50/2009).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 107 straipsnio 1 dalimi, 116 straipsnio 1 dalimi, 118 straipsnio 1 dalimi, 119 straipsniu išplėstinė teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pakartotinio prašymo atidėti oficialų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo paskelbimą Teisės aktų registre iki 2020 m. liepos 1 d. netenkinti.
Nutartis neskundžiama.