VISUOTINIS TEISĖJŲ SUSIRINKIMAS
SPRENDIMAS
DĖL VISUOTINIO TEISĖJŲ SUSIRINKIMO 2008 M. LAPKRIČIO 14 D. SPRENDIMO NR. 12P-9-(7.2.2) „DĖL VISUOTINIO TEISĖJŲ SUSIRINKIMO DARBO REGLAMENTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2020 m. spalio 2 d. Nr. 12P-1-(7.2.2)
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 117 straipsnio 1 punktu, 119 straipsniu, atsižvelgdamas į poreikį užtikrinti Visuotinį teisėjų susirinkimą nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos, ekstremaliojo įvykio, karantino ir kitais panašiais išimtiniais atvejais, Visuotinis teisėjų susirinkimas n u s p r e n d ž i a:
Pakeisti Visuotinio teisėjų susirinkimo darbo reglamentą, patvirtintą Visuotinio teisėjų susirinkimo 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 12P-9-(7.2.2) „Dėl Visuotinio teisėjų susirinkimo darbo reglamento patvirtinimo“, ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Visuotinio teisėjų susirinkimo
2008 m. lapkričio 14 d.
sprendimu Nr.12P- 9-(7.2.2)
(Visuotinio teisėjų susirinkimo
2020 m. spalio 2 d.
sprendimo Nr. 12P-1-(7.2.2) redakcija)
VISUOTINIO TEISĖJŲ SUSIRINKIMO DARBO REGLAMENTAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Visuotinio teisėjų susirinkimo (toliau – Susirinkimas) darbo reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato Susirinkimo ir jo darbo organizavimo tvarką.
3. Susirinkimas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų įstatymu, kitais įstatymais bei teisės aktais ir šiuo Reglamentu.
4. Susirinkimo veikla grindžiama kolegialumo, demokratijos, teisėtumo ir viešumo principais, sprendimų priėmimo nešališkumu ir asmenine Susirinkimo narių atsakomybe už Susirinkimo kompetencijai priskirtų klausimų sprendimą.
II SKYRIUS
VISUOTINIO TEISĖJŲ SUSIRINKIMO KOMPETENCIJA
6. Visuotinis teisėjų susirinkimas:
III SKYRIUS
VISUOTINIO TEISĖJŲ SUSIRINKIMO RENGIMAS
8. Eilinis Susirinkimas paprastai šaukiamas kovo pirmąjį penktadienį ne rečiau kaip kartą per dvejus metus. Teisėjų tarybos ar trečdalio visų Lietuvos teisėjų iniciatyva gali būti šaukiamas neeilinis Susirinkimas.
9. Teisėjų tarybos sprendimu nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos, ekstremaliojo įvykio, karantino ir kitais panašiais išimtiniais atvejais Susirinkimas gali vykti naudojant elektroninių ryšių technologijas.
10. Susirinkimas gali vykti kelias dienas. Konkrečią Susirinkimo datą nustato ir jo darbotvarkės projektą sudaro Teisėjų taryba. Klausimus, įtrauktinus į Susirinkimo darbotvarkę, turi teisę siūlyti teisėjai, kurie savo siūlomais klausimais Nacionalinei teismų administracijai kartu pateikia medžiagą, sprendimų projektus, jei jie būtini.
11. Susirinkimo darbotvarkės projektą teisėjams Nacionalinė teismų administracija išsiunčia, taip pat apie neeilinio Susirinkimo datą teisėjams praneša paprastai ne vėliau kaip prieš mėnesį.
12. Likus 5 dienoms iki Susirinkimo turi būti parengta visa Susirinkimo posėdžio medžiaga: sprendimų projektai, Teisėjų tarybos veiklos ataskaita, Teisėjų garbės teismo ataskaita, darbotvarkės projektas su teisėjų pasiūlymais dėl darbotvarkės klausimų ar darbotvarkės projekto, kita medžiaga.
13. Negalintys dalyvauti Susirinkime teisėjai savo nuomonę svarstomais klausimais gali pateikti raštu.
14. Siekiant nustatyti Susirinkimo dalyvių skaičių, susirinkimo dalyviai registruojami, užtikrinant jų tapatybės nustatymą ir gaunant atvykimo patvirtinimą. Jei Susirinkime numatyta rinkti Teisėjų tarybą, dalyvausiantys Susirinkime teisėjai registruojami pagal teismus – atskirai registruojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, visų apygardos teismų, visų apygardos administracinių teismų, visų apylinkės teismų (toliau – teismų grupės) teisėjai.
IV SKYRIUS
VISUOTINIO TEISĖJŲ SUSIRINKIMO DARBO ORGANIZAVIMAS
15. Susirinkimą pradeda Teisėjų tarybos pirmininkas. Jis paskelbia bendrą Susirinkime dalyvaujančių teisėjų skaičių, o jei Susirinkime numatomi Teisėjų tarybos rinkimai, jos nario pirmalaikio atšaukimo klausimo svarstymas, – ir teisėjų skaičių pagal teismų grupes.
16. Esant pakankamam teisėjų skaičiui – daugiau kaip pusei visų Lietuvos teisėjų – Susirinkimas pradedamas.
17. Išrenkama 14 Balsų skaičiavimo komisijos narių, iš kurių išrenkamas jos pirmininkas. Balsų skaičiavimo komisiją sudaro teisėjai: trys – iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, du – iš Lietuvos apeliacinio teismo, vienas – iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, trys – nuo visų apygardos teismų, vienas – nuo visų apygardos administracinių teismų ir keturi – nuo visų apylinkės teismų. Kandidatūras į Balsų skaičiavimo komisijos narius iškelia atitinkamų teismų grupių teisėjai, o komisijos pirmininko iš iškeltų kandidatų į Balsų skaičiavimo komisijos narius – bet kuris teisėjas. Jei Balsų skaičiavimo komisijos narys iškeliamas kandidatu į Teisėjų tarybos narius, vietoj jo išrenkamas naujas Balsų skaičiavimo komisijos narys.
Kai Susirinkimas vyksta šio Reglamento 9 punkte numatytais atvejais naudojant elektroninių ryšių technologijas, Susirinkimui nusprendus Balsų skaičiavimo komisija gali būti nesudaroma.
18. Balsų dauguma išrenkamas Susirinkimo pirmininkas. Išrinkus Susirinkimo pirmininką, jam perduodamas vadovavimas posėdžiui.
19. Balsų dauguma išrenkamas Susirinkimo sekretorius, patvirtinama Susirinkimo darbotvarkė. Teikti pasiūlymus dėl Susirinkimo darbotvarkės papildymo ar pakeitimo galima ir Susirinkimo metu, kartu pateikiant į darbotvarkę siūlomų įtraukti klausimų medžiagą, sprendimų projektus, jei jie būtini.
20. Susirinkime Teisėjų tarybos veiklos ataskaitą pristato Teisėjų tarybos pirmininkas arba jo pavaduotojas. Išklausius ataskaitą, gali būti pateikiama klausimų. Klausimai gali būti pateikiami ir kitiems Teisėjų tarybos nariams.
21. Kiekvienu svarstomu darbotvarkės klausimu išklausomas pranešimas. Pranešimą pristato klausimą pasiūlęs įtraukti į darbotvarkę teisėjas arba Susirinkimo pirmininkas. Pranešėjui gali būti pateikiama klausimų. Bendrojoje diskusijoje svarstomu klausimu gali pasisakyti visi Susirinkimo dalyviai. Pirmumo teisė paklausti ar pasisakyti suteikiama Susirinkimo pirmininkui bei asmenims, su kuriais svarstomas klausimas yra tiesiogiai susijęs. Asmenis, norinčius kalbėti Susirinkimo metu, registruoja Susirinkimo sekretorius. Tuo atveju, jei klausimų ir norinčių pasisakyti asmenų yra užregistruota daug, Susirinkimas gali nustatyti pasisakymų trukmę.
22. Susirinkime dalyvaujantys teisėjai tiek pasisakymų metu, tiek raštu gali suformuluoti ir pateikti konkrečius pasiūlymus vienu ar kitu darbotvarkės klausimu. Pasiūlymo autoriui prašant, balsuojama dėl jo pasiūlymo.
23. Susirinkime paskelbiama negalinčių jame dalyvauti teisėjų raštu pateikta nuomonė svarstomais klausimais.
24. Kai yra svarstomas klausimas dėl pirmalaikio Teisėjų tarybos nario atšaukimo, pirmiausia kalba atšaukimo iniciatorių atstovas, paskui teisėjas, kurio atšaukimo klausimas yra svarstomas. Šiam teisėjui papildomai skiriama laiko atsakyti į klausimus. Pasisakyti šiuo klausimu gali ir kiti Susirinkimo nariai.
25. Susirinkime atšaukus Teisėjų tarybos narį ar jam atsistatydinus iš Teisėjų tarybos nario pareigų, nustatoma data rinkti kitą Teisėjų tarybos narį šio Reglamento 43 punkte numatyta tvarka.
26. Susirinkimo eiga yra protokoluojama. Susirinkimo protokole nurodoma Susirinkimo data, protokolo numeris, Susirinkimo pirmininkas ir sekretorius, bendras posėdyje dalyvavusių teisėjų skaičius bei jų skaičius pagal teismų grupes (jei buvo registruojama pagal teismų grupes), posėdžio svečiai, darbotvarkė, klausimą pateikęs pranešėjas, išdėstoma trumpa pranešimo esmė, nurodomi kalbėtojai, pasiūlymų autoriai, išdėstoma pasiūlymų esmė, įrašomi balsavimo rezultatai ir priimti sprendimai. Susirinkimo protokolą pasirašo Susirinkimo pirmininkas ir Susirinkimo sekretorius.
V SKYRIUS
TEISĖJŲ TARYBOS NARIŲ RINKIMAI
27. Susirinkimas slaptu balsavimu iš teisėjų renka Teisėjų tarybos narius: tris – iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, du – iš Lietuvos apeliacinio teismo, vieną – iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tris – nuo visų apygardos teismų, vieną – nuo visų apygardos administracinių teismų ir keturis – nuo visų apylinkės teismų. Iš viso renkama 14 Teisėjų tarybos narių. Nuo apygardos teismų ir apylinkės teismų grupių į Teisėjų tarybą gali būti išrinkti tik teisėjai, dirbantys skirtinguose teismuose.
28. Teisėjų kandidatūras Susirinkime iškelia ir į Teisėjų tarybą renka atitinkamų teismų grupių teisėjai (toliau – rinkėjai). Siūlomų kandidatų skaičius neribojamas. Siūlomas kandidatas gali atsisakyti būti juo iškeltas.
29. Teisėjų tarybos nariais teisėjai gali būti renkami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Teisėjų tarybos nariu negali būti renkamas teisėjas, kuris turi mažesnį kaip trejų metų teisėjo darbo stažą arba kuriam buvo taikyta drausminė nuobauda.
30. Iškelti kandidatai į Teisėjų tarybą informuoja apie turimą teisėjo darbo stažą ir ar jiems buvo taikyta drausminė nuobauda, trumpai prisistato ir atsako į klausimus, kuriuos turi teisę pateikti visi teisėjai.
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai balsuoja už tris šio teismo kandidatus, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai – už du šio teismo kandidatus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai – už vieną šio teismo kandidatą, apygardos teismų teisėjai – už tris skirtinguose teismuose dirbančius apygardos teismų kandidatus, apygardos administracinių teismų teisėjai – už vieną šių teismų kandidatą, apylinkės teismų teisėjai – už keturis skirtinguose teismuose dirbančius apylinkės teismų kandidatus.
32. Atskiri balsavimo biuleteniai (toliau – biuleteniai) parengiami pagal atitinkamas teismų grupes, iškėlusias kandidatus balsavimui šio Reglamento 31 punkte nustatytu būdu. Kandidatai į biuletenį įrašomi abėcėlės tvarka. Biuletenyje nurodoma, kaip jį užpildyti.
33. Biuleteniai išduodami tik atitinkamų teismų grupių rinkėjams. Įteikiant biuletenį, rinkėjas privalo pateikti teisėjo pažymėjimą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir parašu patvirtinti biuletenio gavimo faktą.
34. Rinkimuose dalyvausiančių rinkėjų skaičius nustatomas pagal išduotų biuletenių skaičių, o dalyvavusių – pagal urnose rastų biuletenių skaičių.
35. Slapto balsavimo biuletenis įmetamas į urną. Biuletenius išimti turi teisę tik Balsų skaičiavimo komisija.
36. Biuletenis laikomas sugadintu ir negaliojančiu, jei:
36.1. atitinkamos teismų grupės rinkėjas balsuoja už daugiau kandidatų, negu nustatyta atitinkamai teismų grupei;
36.2 atitinkamos teismų grupės rinkėjas balsuoja už mažiau kandidatų, negu nustatyta atitinkamai teismų grupei;
36.3. apylinkės ar apygardos teismų rinkėjas balsuoja už daugiau nei vieną tame pačiame teisme dirbantį kandidatą;
37. Nepažymėti biuleteniai laikomi galiojančiais ir reiškiančiais rinkėjo susilaikymą nuo balsavimo.
38. Išrinktais laikomi pirmieji trys daugiausiai balsų surinkę kandidatai iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pirmieji du − iš Lietuvos apeliacinio teismo, vienas daugiausiai balsų surinkęs kandidatas iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, pirmieji trys daugiausiai balsų surinkę kandidatai, dirbantys skirtinguose apygardos teismuose, – nuo visų apygardos teismų, vienas daugiausiai balsų surinkęs kandidatas nuo visų apygardos administracinių teismų, pirmieji keturi daugiausiai balsų surinkę kandidatai, dirbantys skirtinguose apylinkės teismuose, – nuo visų apylinkės teismų.
39. Jei keli kandidatai surenka vienodą balsų skaičių, išrinktu laikomas kandidatas, turintis didžiausią teisėjo darbo stažą.
40. Balsavimo rezultatus Balsų skaičiavimo komisija fiksuoja balsų skaičiavimo protokole. Šiame protokole nurodoma Balsų skaičiavimo komisijos sudėtis, jos pirmininkas, išduotų, rastų, galiojančių ir negaliojančių biuletenių skaičius, balsų pasiskirstymas tarp visų teismų grupių kandidatų, daugiausiai balsų surinkę visų teismų grupių kandidatai (nurodoma tiek daugiausiai balsų surinkusių kandidatų, kiek renkama Teisėjų tarybos narių nuo tos teismų grupės). Protokolą pasirašo Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas ir visi šios komisijos nariai. Protokolas perduodamas Susirinkimo pirmininkui.
VI SKYRIUS
TEISĖJŲ TARYBOS NARIŲ RINKIMŲ YPATUMAI RINKIMŲ APYGARDOSE
IR ELEKTRONINIU BŪDU
42. Šio Reglamento 9 punkte nurodytais atvejais Susirinkimo metu Teisėjų tarybos narių rinkimai gali vykti rinkimų apygardose. Teisėjų tarybos narių rinkimai rinkimų apygardose vyksta mutatis mutandis vadovaujantis šio Reglamento V skyriaus taisyklėmis, taikant šias nuostatas:
42.3. Rinkimų apygardas nustato Teisėjų taryba. Rinkėjai balsuoja tik tose rinkimų apygardose, į kurias yra įtrauktas teismas, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų – teismo rūmai, iš kurio rinkėjai yra.
42.4. Rinkimų apygardose rinkimus vykdo rinkimų komisijos, jų narių skaičių nustato, iš teismų pirmininkų pasiūlytų kandidatų teisėjų sudaro ir komisijos darbą organizuojantį pirmininką skiria Teisėjų taryba. Rinkimų komisija sudaroma užtikrinant, kad joje dalyvautų visų teismų grupių atstovai, kurie pagal šio Reglamento 42.3 papunktį turi teisę balsuoti rinkimų apygardoje. Rinkimų komisijos pirmininku negali būti į Teisėjų tarybos narius iškeltas kandidatas.
42.5. Teisėjų taryba stebėti rinkimus kviečia teismų atstovus, atsakingus už korupcijos prevenciją, taip pat gali kviesti visuomenės atstovus.
42.6. Rinkėjų sąrašus, biuletenius rengia ir rinkimų komisijoms pateikia Nacionalinė teismų administracija.
42.7. Rinkimų komisija, rinkimų apygardoje vykdydama rinkimus:
42.7.2. surašo protokolą, kuriame pagal rinkimų apygardai priskirtas teismų grupes fiksuoja atvykusių rinkėjų ir išduotų biuletenių skaičių, informaciją apie rinkėjų sąraše pastebėtus netikslumus, kitą, rinkimų komisijos nuomone, svarbią informaciją;
43. Lietuvos Respublikos teismų įstatyme numatytais atvejais Teisėjų tarybos nariai išrenkami elektroniniu būdu, mutatis mutandis vadovaujantis šio Reglamento V skyriaus taisyklėmis, taikant šias nuostatas:
43.2. Rinkimų etapai nustatomi šio Reglamento tvarka sudarytoje darbotvarkėje, dėl kurios teikti pasiūlymus gali ir ją tvirtina teismų grupės, nuo kurios renkamas Teisėjų tarybos narys, teisėjai.
43.3. Balsų skaičiavimo komisiją sudaro ir jos narių skaičių paprastai nustato, iš jos narių pirmininką ir sekretorių skiria Teisėjų taryba. Balsų skaičiavimo komisija sudaroma iš teismų grupės, nuo kurios numatyta rinkti Teisėjų tarybos narį, atstovų. Rinkimams reikalingas Susirinkimo pirmininko funkcijas rinkimų metu paprastai vykdo Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas, o Susirinkimo sekretoriaus – Balsų skaičiavimo komisijos sekretoriumi paskirtas šios komisijos narys.
43.4. Teisėjų kandidatūras iškelia ir į Teisėjų tarybą renka atitinkamos teismų grupės teisėjai. Rinkimų metu balsuojama už tiek kandidatų, kiek Teisėjų tarybos narių nuo atitinkamos teismų grupės numatyta rinkti.
43.5. Rinkimai vyksta elektroniniu būdu, užtikrinamas rinkėjų registravimas patvirtinant jų tapatybę, biuletenio pateikimas tik už atitinkamos teismų grupės kandidatą turinčiam teisę balsuoti rinkėjui, slaptas balsavimas. Užpildyti biuleteniai grąžinami elektroniniu būdu.
43.6. Rinkimuose dalyvausiančių rinkėjų skaičius nustatomas pagal užregistruotų rinkėjų skaičių, o dalyvavusių – pagal elektroniniu būdu grąžintų biuletenių skaičių.
43.7. Išrinktu laikomas daugiausiai balsų surinkęs kandidatas, o jei renkamas ne vienas Teisėjų tarybos narys, – tiek daugiausiai balsų surinkusių kandidatų, kiek jų buvo numatyta rinkti.
VII SKYRIUS
SUSIRINKIMO SPRENDIMAI
44. Susirinkimo sprendimai priimami atviru balsavimu. Susirinkimui nutarus, sprendimai gali būti priimami slaptu balsavimu.
45. Susirinkimo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių teisėjų, o renkant Teisėjų tarybos narius – atitinkamos teismų grupės rinkėjų balsų dauguma. Susirinkimo pirmininkas turi teisę pasiūlyti priimti sprendimą Susirinkime dalyvaujančių teisėjų bendru sutarimu. Jei tokiam pasiūlymui teisėjai neprieštarauja, sprendimas laikomas priimtu bendru sutarimu ir dėl jo atskirai nebalsuojama. Jei Susirinkimas vyksta naudojant elektroninių ryšių technologijas, o renkant Teisėjų tarybos narius – elektroniniu būdu, priimti sprendimui skiriama pakankamai laiko.
VIII SKYRIUS
SUSIRINKIMO APTARNAVIMAS
48. Susirinkimą techniškai aptarnauja Nacionalinė teismų administracija. Ji sprendžia patalpų, kuriose vyks Susirinkimas, klausimus, renka bei rengia (apdoroja) medžiagą Susirinkimui (pasiūlymus darbotvarkei ir atskiriems klausimams, išankstines nuomones vienu ar kitu klausimu ir kt.), užtikrina, koordinuoja Susirinkime dalyvaujančių teisėjų registravimą, pateikia Susirinkimui duomenis apie jų skaičių, organizuoja slaptą balsavimą, surašo Susirinkimo protokolą, esant poreikiui daro garso įrašus, atlieka kitus organizacinius darbus.
49. Susirinkimo ar Teisėjų tarybos pavedimu Nacionalinė teismų administracija atlieka tyrimus, analizes, apibendrinimus, rengia sprendimų ir kitų dokumentų projektus.
50. Nacionalinė teismų administracija renka informaciją, kaip vykdomi Susirinkimo sprendimai ir ją pateikia Teisėjų tarybai ar jos nurodymu – Susirinkimui.