LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

NUTARIMAS

DĖL ATMINTINŲ METŲ NUSTATYMO TVARKOS

2017 m. gruodžio 21 d. Nr. XIII-975

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

atsižvelgdamas į istorinės, kultūrinės, socialinės atminties išsaugojimo svarbą ir prioritetus;

pabrėždamas išskirtines istorinių įvykių, kultūros reiškinių, žymių asmenybių sukaktis;

suvokdamas atmintinų metų paskelbimo, programų sudarymo, koordinavimo ir sklaidos reikšmę;

siekdamas efektyviau naudoti valstybės biudžeto lėšas, nutaria:

1 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Seimas atmintinus metus nustato ir skelbia vadovaudamasis šiais principais:

1) jubiliejinės sukakties nustatymo – Lietuvos valstybingumui, lietuvių tautai, piliečių savimonei, nacionalinei kultūrai svarbios datos minimos pradedant 20-osiomis metinėmis iki 100-ųjų metinių – kas dešimt metų, nuo 100-ųjų metinių – kas 25 metai, nuo 200-ųjų metinių – kas 50 metų, nuo 300-ųjų metinių – kas 100 metų; iškilių asmenybių, nusipelniusių Lietuvos valstybingumui, mokslui, menui ir kultūrai, jubiliejai pradedami minėti nuo 100-ųjų metinių ir minimi kas 25 metus;

2) atminties kultūros reiškinių aktualinimo – atmintini metai skelbiami siekiant paskatinti visuomenę domėtis atminties kultūros reiškiniais;

3) konsolidavimo (vienijimo) – kelios valstybės istorijai reikšmingos datos tais pačiais metais minimos jas jungiant bendru pavadinimu ir bendra programa;

4) paskelbimo datos nustatymo – atmintini metai skelbiami ne vėliau, kaip likus pusei metų iki atmintinų metų pradžios;

5) visuotinumo – atmintini metai minimi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, visi Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys gerbia Seimo sprendimą paskelbti metus atmintinais, pagal kompetenciją, nuostatas ir iniciatyvas dalyvauja valstybės atmintinų metų renginiuose.

2 straipsnis.

Seimui pateiktus nutarimų dėl atmintinų metų paskelbimo projektus svarsto Seimo Švietimo ir mokslo komitetas ir Valstybės istorinės atminties komisija.

3 straipsnis.

Nustatant ir skelbiant atmintinus metus, jų negalima sieti su nesantaikos, neapykantos skleidimu, istorinės tiesos ignoravimu, prieštarauti asmens ir visuomenės moralės normoms, kultūrinei, religinei, tautinei įvairovei ar viešajai tvarkai.

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis