Baudžiamoji byla Nr. 2K-261-489/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06361-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei-Lisauskienei,
nuteistajam G. Š., jo gynėjui advokatui Viktorui Preikšui,
nukentėjusiojo V. K. atstovui advokatui Raimondui Garlauskui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo, panaikinus Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nuosprendį, G. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir G. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 170 MGL (8500 Eur) dydžio bauda.
Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nuosprendžiu G. Š. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės ir nukentėjusiojo atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. G. Š. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) už tai, kad, nuo 2020 m. birželio 29 d. būdamas UAB „Technikos partneriai“ direktorius, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalį kaip UAB „Technikos partneriai“ vadovas būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, turėdamas teisę veikti bendrovės vardu, pasisavino savo žinioje esantį svetimą – UAB „Technikos partneriai“ priklausantį turtą, t. y., 2020 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Technikos partneriai“ direktoriaus G. Š. ir V. K. žodinio susitarimo dėl pastarajam priklausančio traktoriaus „Massey Fergusson 3090“ remonto pagrindu UAB „Technikos partneriai“ darbuotojams atlikus traktoriaus remontą ir MB „Dolausta“ direktoriui L. Č. traktorių 2020 m. lapkričio 16 d. savo transportu grąžinus V. K., V. K. padavė L. Č. už traktoriaus remontą 4000 Eur, o L. Č. šiuos pinigus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku perdavė G. Š.. G. Š., žinodamas, kad jam nepriklauso perduoti 4000 Eur, gautų pinigų į bendrovės kasą ar į banko sąskaitą neįnešė ir nepateikė lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų, taip pasisavino savo žinioje esantį svetimą – UAB „Technikos partneriai“ priklausantį turtą ir padarė UAB „Technikos partneriai“ 4000 Eur turtinę žalą.
2. Taip pat G. Š. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, nuo 2020 m. birželio 29 d. būdamas UAB „Technikos partneriai“ direktorius, turėdamas nusikalstamą tikslą apgaule kito naudai įgyti svetimą turtą ir nuslėpti UAB „Technikos partneriai“ priklausančio turto – 4000 Eur, gautų iš V. K. už traktoriaus remontą, pasisavinimą, pasikėsino įgyti UAB „Technikos partneriai“ turtą, t. y. 2021 m. sausio 8 d., elektroniniu paštu gavęs V. K. pretenziją dėl netinkamai atlikto traktoriaus „Massey Fergusson 3090“ remonto, žinodamas, kad V. K. UAB „Technikos partneriai“ už šį remontą jau yra sumokėjęs 4000 Eur grynaisiais pinigais, tačiau būdamas jų neįnešęs į bendrovės kasą ar banko sąskaitą bei nepateikęs lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų, pasitelkęs asmenį, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką, – UAB „Technikos partneriai“ apskaitos tvarkytoją R. S., 2021 m. sausio 21 d. R. S. meluodamas, kad pamiršo V. K. išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, 2020 m. lapkričio 5 d. surašė atliktų darbų aktą, pagal kurį R. S. apskaitai naudojamoje programoje „Būtenta“ vietoj sugadintos PVM sąskaitos faktūros atgaline data išrašė V. K. 2020 m. lapkričio 5 d. 6155,88 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą TP Nr. 000216 už traktoriaus „Massey Fergusson 3090“ remontą, šią sąskaitą faktūrą 2021 m. vasario 1 d. UAB „Technikos partneriai“ atstovas kartu su reikalavimu sumokėti tariamą skolą pateikė V. K. atstovui elektroniniu paštu, tokiu būdu parengto dokumento pagrindu, panaudodamas apgaulę, sukūrė V. K. neteisėtą prievolę sumokėti 6155,88 Eur ir pasikėsino UAB „Technikos partneriai“ naudai įgyti svetimą turtą – V. K. priklausančius pinigus – 6155,88 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes V. K. 2021 m. vasario 15 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrą dėl galimai prieš jį įvykdytų nusikalstamų veikų.
3. Be to, G. Š. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad, nuo 2020 m. birželio 29 d. būdamas UAB „Technikos partneriai“ direktorius, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y., pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir pagal to paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. sausio 21 d., UAB „Technikos partneriai“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai R. S. nepateikė duomenų apie iš V. K. gautus 4000 Eur už UAB „Technikos partneriai“ suteiktas paslaugas – atliktą traktoriaus „Massey Fergusson 3090“ remontą, pinigų gavimo neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiu ar pinigų priėmimo kvitu) ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą, neteisingai apskaitė V. K. įsiskolinimą bendrovei, taip pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Dėl buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „Technikos partneriai“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. sausio 21 d.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs G. Š. baudžiamąją bylą pagal prokuroro ir nukentėjusiojo V. K. apeliacinius skundus, panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, G. Š. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskyrė G. Š. galutinę subendrintą bausmę – 170 MGL (8500 Eur) dydžio baudą. Taip pat iš G. Š. nukentėjusiojo V. K. naudai priteisė 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo, 2400 Eur išlaidoms už advokato paslaugas apmokėti.
5. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus, išskirtinę reikšmę suteikė G. Š. ir liudytojo L. Č. parodymams, ignoravo kitus bylos įrodymus, neįvertino įrodymų visumos, todėl padarė neteisingas ir byloje surinktais bei ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas. Įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, taip pat atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismas pripažino įrodyta, kad V. K. sumokėjo G. Š. 4000 Eur už traktoriaus remonto darbus, G. Š. šių pinigų į UAB „Technikos partneriai“ kasą ar banko sąskaitą neįnešė, nepateikė lėšų panaudojimą pateisinančių kitokių duomenų ir pasisavino bendrovei priklausantį turtą. Kilus ginčui dėl traktoriaus remonto kokybės, siekdamas nuslėpti turto pasisavinimą, G. Š. pareiškė neteisėtą reikalavimą nukentėjusiajam V. K. sumokėti 6155,88 Eur už traktoriaus remontą, pateikdamas atgaline data išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, taip apgaule sukurdamas prievolę nukentėjusiajam V. K. dar kartą sumokėti už atliktus traktoriaus remonto darbus. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad kilęs ginčas dėl traktoriaus remonto darbų kokybės peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius, nes tiek nuteistasis G. Š., tiek liudytojas L. Č., kuriam V. K. perdavė pinigus už traktoriaus remontą, neigė pinigų gavimo faktą, pinigų gavimo faktas neužfiksuotas ir bendrovės buhalterinėje apskaitoje, priešingai, G. Š., siekdamas nuslėpti pinigų gavimo faktą, pareiškė neteisėtą reikalavimą nukentėjusiajam sumokėti 6155,88 Eur už traktoriaus remontą, pateikdamas atgaline data išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, taip iš esmės apsunkindamas pinigų perdavimo fakto įrodinėjimą civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Taip pat G. Š., būdamas UAB „Technikos partneriai“ vadovas ir būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, bendrovės buhalterei nepateikė duomenų apie iš V. K. gautus pinigus, neįformino pinigų gavimo buhalterinės apskaitos dokumentais, dėl to bendrovėje neteisingai apskaitytas nukentėjusiojo V. K. įsiskolinimas bendrovei, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „Technikos partneriai“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Kasaciniu skundu nuteistasis G. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 28 d. nuosprendį, kuriuo G. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nuosprendį, kuriuo G. Š. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
6.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, bylų procesą apeliacinės instancijos teisme ir nuosprendžio surašymą (BPK 20 straipsnis, 44 straipsnio 6 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 331 straipsnis), pažeidimus, nes selektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė G. Š. parodymus ir juos patvirtinančius kitus bylos įrodymus, prioritetą suteikė nukentėjusiojo V. K. parodymams, G. Š. kaltę iš esmės grindė prielaidomis, nepašalino byloje esančių abejonių ir prieštaravimų, dėl to teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Šie pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (nutartį). Taip pat apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 183 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį), nes, pagal byloje nustatytas aplinkybes, G. Š. veika neatitinka baudžiamajame įstatyme nustatytų nusikaltimų požymių, apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo teismų praktikos, išimtinai civilinius teisinius santykius kvalifikavo kaip nusikalstamus.
6.2. Nuteistojo G. Š. kaltė iš esmės grindžiama vieninteliu tiesioginiu įrodymu – nukentėjusiojo V. K. parodymais, todėl šiam įrodymui turėjo būti taikomas itin aukštas patikimumo kriterijus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino nukentėjusiojo parodymų patikimumą. V. K. parodymai proceso metu buvo prieštaringi, jų turinys neatitiko byloje nustatytų aplinkybių. Be kita to, nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, surašyti pažodžiui pagal jo surašytą pareiškimą dėl tariamų nusikalstamų veikų padarymo, tendencingai formuojant G. Š. kaltinančius teiginius. Apeliacinės instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, dėl jų skundžiamame nuosprendyje nepasisakė ir nepašalinęs prieštaravimų nukentėjusiojo parodymais grindė apkaltinamąjį nuosprendį.
6.3. Svarbią įrodomąją reikšmę apeliacinės instancijos teismas suteikė nuteistojo G. Š. ir liudytojo J. K. (nukentėjusiojo V. K. sūnaus) telefoniniam pokalbiui apie atliktus traktoriaus remonto darbus. Vertindamas pokalbį apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, kad pokalbio metu G. Š. nepaneigė J. K. išsakytų teiginių apie už traktoriaus remontą sumokėtus 4000 Eur, kartu padarydamas prielaidą, kad taip G. Š. pripažino gavęs pinigus už traktoriaus remontą. Tačiau pokalbis tokios teismo išvados nepatvirtina. Aiškindamas pokalbio aplinkybes G. Š. nurodė, kad buvo neblaivus ir nelabai orientavosi, su kuo ir apie ką kalba.
6.4. Taip pat ir specialistės J. Pažarauskienės išvada, kuria vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, yra sąlyginė, pagrįsta prielaida, kad V. K. parodymai apie sumokėtus 4000 Eur už traktoriaus remontą yra teisingi.
6.5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nuteistąjį G. Š. teisinančius liudytojo L. Č. parodymus vertino kaip nepatikimus dėl to, kad jie neva prieštaringi ir neatitinka kitų bylos įrodymų. Liudytojas L. Č. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nuosekliai teigė, kad 4000 Eur už traktoriaus remontą iš V. K. negavo. Tas pačias aplinkybes L. Č. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, bet dėl tyrėjos N. Jasutės spaudimo pasakė, kad neprisimena, ar paėmė pinigus. Kaip liudytoja apklausta buhalterė R. S. taip pat patvirtino patyrusi tyrėjos spaudimą duodant parodymus. Tyrėjos N. Jasutės parodymai apie L. Č. apklausos aplinkybes yra pagrįsti subjektyviu liudytojo elgesio interpretavimu, jų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad liudytoją L. Č. su G. Š. siejo ilgalaikiai verslo santykiai ir dėl to L. Č. siekia padėti G. Š. išvengti baudžiamosios atsakomybės, o kartu ir pats išvengti atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus, yra pagrįsta tik prielaidomis ir neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.
6.6. Priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, G. Š. parodymai dėl bylos aplinkybių yra nuoseklūs, jokių esminių prieštaravimų juose nėra. Vien tai, kad pirmosios instancijos teisme G. Š. negalėjo kategoriškai nurodyti, kas išrašė 2020 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tai padarė buhalterė, parodymų nenuoseklumo ar siekio išvengti atsakomybės nepatvirtina. G. Š. teisme buvo apklausiamas praėjus pakankamai ilgam laikui nuo įvykio, tai paaiškina, kodėl jis negalėjo tvirtai nurodyti, kas išrašė PVM sąskaitą faktūrą.
6.7. Būtent pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo teisingai įvertinti visi byloje ištirti įrodymai, tiek tie, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, tiek teisinantys G. Š., taip pat patikrintas įrodymų patikimumas kitų bylos duomenų kontekste.
6.8. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, veika turi ne tik formaliai atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytos nusikaltimo sudėties požymius, bet ir būti pavojinga. Kiekvienu atveju turi būti įvertinama, ar veikos pavojingumas yra pakankamas veikai pripažinti nusikalstama, taip pat svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis, ar pan.). Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013, 2K-518/2014 ir kt.).
6.9. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes dėl tarp nuteistojo G. Š. ir nukentėjusiojo V. K. susiklosčiusių teisinių santykių ir nepagrįstai kriminalizavo civilinio pobūdžio sutartinius teisinius santykius. Nagrinėjamu atveju tarp G. Š. ir V. K. susiklostė išimtinai civiliniai teisiniai santykiai. G. Š. ir V. K. dėl traktoriaus remonto susitarė žodžiu (telefonu). Su tokia sutarties forma sutiko abi sutarties šalys. Suremontavus ir grąžinus traktorių, V. K. liko nepatenkintas remonto kokybe. Taigi, tarp šalių kilo civilinio pobūdžio ginčas dėl traktoriaus remonto darbų kiekio, kokybės ir jų kainos. Vien PVM sąskaitos faktūros ir kitų nukentėjusiajam pateiktų dokumentų parengimas nėra apgaulės panaudojimas, kadangi šiuose dokumentuose buvo nurodyti realiai atlikti traktoriaus remonto darbai, darbų ir detalių kaina. Buhalterinės apskaitos įstatymas nedraudžia tiek vėliau išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, tiek tikslinti PVM deklaraciją, todėl ir šie veiksmai savaime nėra neteisėti ir negali būti vertinami kaip apgaulės panaudojimas. Be to, G. Š. net nekaltinamas PVM sąskaitos faktūros klastojimu ar suklastoto dokumento disponavimu. Byloje nenustatyta, kad G. Š. būtų panaudojęs apgaulę ar padaręs kokius nors tyčinius veiksmus, siekdamas suklaidinti V. K., nuslėpti esmines aplinkybes, susijusias su traktoriaus remontu, imituoti civilinius teisinius santykius, turėdamas tikslą įgyti V. K. turtą, bet neketindamas atlikti remonto darbų. Apeliacinės instancijos teismo apgaule laikyti G. Š. veiksmai nei suklaidino V. K., nei turėjo lemiamos įtakos jo apsisprendimui dėl traktoriaus remonto, t. y. tariama apgaulė nagrinėjamu atveju nebuvo esminė. Taip pat G. Š. neatliko jokių veiksmų, kurie būtų sutrukdę V. K. savo pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka. Nukentėjusysis V. K. byloje taip ir nepareiškė ieškinio dėl kompensacijos už nekokybišką traktoriaus remontą. Atsižvelgiant į tai, byloje nėra nustatytos sąlygos taikyti baudžiamąją atsakomybę.
6.10. Nepagrįstos ir apeliacinės instancijos teismo išvados apie UAB „Technikos partneriai“ pinigų pasisavinimą. Jei nukentėjusysis V. K. ir sumokėjo dalį traktoriaus remonto darbų kainos traktorių atgabenusiam asmeniui, nėra patikimų duomenų, kad šie pinigai buvo perduoti G. Š. kaip atsiskaitymas už remonto darbus. Taip pat nėra duomenų, kad dėl G. Š. veiksmų būtų buvusi padaryta žala UAB „Technikos partneriai“. Bendrovei byloje nebuvo suteiktas joks procesinis statusas, bendrovės pozicija dėl jai padarytos žalos ir jos atlyginimo byloje nėra žinoma, nei bendrovė, nei jos savininkai byloje civilinio ieškinio nepareiškė.
7. Byloje taip pat gautas nukentėjusiojo V. K. įgalioto atstovo advokato Raimondo Garlausko atsiliepimas į nuteistojo G. Š. kasacinį skundą, šiuo atsiliepimu prašoma kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, faktinės bylos aplinkybės nustatytos tinkamai įvertinus bylos įrodymus, G. Š. veikos kvalifikuotos teisingai. Taip pat prašoma iš nuteistojo G. Š. priteisti nukentėjusiojo V. K. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Nuteistojo G. Š. kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo ir BK 183 straipsnio 1 dalies bei BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo
9. Nuteistasis G. Š. kasaciniame skunde prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį. Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, nes netinkamai – selektyviai, be objektyvaus pagrindo patikimais pripažindamas nukentėjusiojo V. K. parodymus, o nuteistojo G. Š. parodymais ir juos patvirtinančiais kitais įrodymais nesivadovaudamas kaip nepatikimais – įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, todėl teismo išvados dėl G. Š. kaltės pasisavinus bendrovės turtą (nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo V. K. už traktoriaus remontą sumokėtus pinigus), iš nukentėjusiojo gautų pinigų neapskaitymo bendrovėje, taip apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, yra pagrįstos prielaidomis. Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 183 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, yra pagrįsti.
10. Dėl BPK 331 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios priimto naujo nuosprendžio turinį, aiškinimo kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad naujame apkaltinamajame nuosprendyje paprastai sukritikuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų bylos aplinkybių, kitaip įvertinami byloje esantys ar naujai gauti įrodymai, nurodomos naujos aplinkybės ar atkreipiamas dėmesys į tas nusikalstamos veikos teisiniam įvertinimui pagal baudžiamąjį įstatymą reikšmingas aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio arba netinkamai vertino atskirus bylos įrodymus jas nustatydamas. Laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje esančių įrodymų vertinimo taisyklių, apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-112-895/2019 ir kt.).
11. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018, 2K-43-458/2021 ir kt.). Taip pat kasacinės instancijos teismas yra nurodęs ir tai, kad toks nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paprastai nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta; tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242-495/2019). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65-648/2021, 2K-48-1073/2023, 2K-204-719/2023 ir kt.).
12. Nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai priėmė skirtingus nuosprendžius. Pirmosios instancijos teismas G. Š. išteisino dėl svetimo turto pasisavinimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo motyvuodamas tuo, kad byloje nėra įrodytas pinigų perdavimo faktas (tai, kad nukentėjusysis V. K. sumokėjo 4000 Eur už traktoriaus remonto darbus), kad nenustatytos sąlygos civilinio pobūdžio ginčui dėl traktoriaus remonto darbų kokybės ir sumokėjimo už remonto darbus peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius (G. Š. sąmoningais veiksmais V. K. neklaidino, jam nebuvo apsunkinta galimybė kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka), 2021 m. sausio mėn. įtraukus į apskaitą 2020 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą jokia reali žala BK 222 straipsnyje saugomiems teisiniams gėriams nebuvo padaryta, nekilo ir tokios žalos grėsmė. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingas išvadas ir pripažino, kad byloje įrodyta, jog nukentėjusysis V. K. per L. Č. perdavė G. Š. už traktoriaus remontą 4000 Eur, kurių G. Š. neapskaitė, bendrovės reikmėms nepanaudojo ir taip pinigus pasisavino, dėl į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtrauktos pinigų iš V. K. gavimo ūkinės operacijos buvo neteisingai apskaitytas V. K. įsiskolinimas bendrovei, dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
13. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi teismų sprendimus ir byloje surinktų įrodymų vertinimo rezultatus, konstatuoja, kad esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus išsamiai ir nešališkai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įvertino ir tinkamai baudžiamąjį įstatymą pritaikė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal prokuroro ir nukentėjusiojo V. K. apeliacinius skundus ir nuteisdamas G. Š., pažeidė tiek įrodymų vertinimui, tiek apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui keliamus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ir rėmėsi prielaidomis. Šio teismo nustatytos aplinkybės, kad G. Š. neigė pinigų už remonto paslaugas gavimo faktą, bendrovės UAB „Technikos partneriai“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuotas 4000 Eur gavimas už traktoriaus remontą, V. K. atgaline data buvo išrašyta 2020 m. lapkričio 5 d. 6155,88 Eur sumos PVM sąskaita faktūra TP Nr. 000216, iš esmės sudarė pagrindą konstatuoti net trijų nusikaltimų sudėtį.
14. Bylos aplinkybės atskleidžia, kad apeliacinės instancijos teismas, teikdamas prioritetą baudžiamosios teisenos priemonėms, byloje nagrinėdamas pažeistus ne V. K., o UAB „Technikos partneriai“ turtinius interesus, nustatydamas, kad G. Š. pasisavino šiai bendrovei už traktoriaus remontą perduotus 4000 Eur, t. y. bendrovės turtą, iš esmės ėmėsi spręsti 2021 m. sausio 8 d. pareikštos pretenzijos (1 t., b. l. 15–17) pagrindu kilusį civilinio pobūdžio teisinį ginčą dėl 2020 m. rugpjūčio mėn. sudarytos žodinės sutarties tarp kliento V. K. ir remonto paslaugų suteikėjos UAB „Technikos partneriai“, atstovaujamos direktoriaus G. Š., traktoriaus „Massey Fergusson 3090“ remonto darbų kainos ir šio remonto kokybės. Savo išvadas šis teismas, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, padarė neįvertinęs aplinkybės, kad traktoriaus remonto darbai vis dėlto buvo atlikti, kad abi šalys remonto atlikimo faktų neneigia, tik pateikia skirtingus reikalavimus, kiek išties kainavo nenaujo, Norvegijoje aukcione už 7000 Eur pirkto 1989 m. pagaminto traktoriaus (1 t., b. l. 106; 3 t., b. l. 23) kapitalinis remontas (4000 Eur ar 6155 Eur) ir kiek už suteiktas remonto paslaugas buvo sumokėta. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, nepašalinęs abejonių, aiškiai nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad byloje neįrodyta, jog 4000 Eur už remontą nebuvo tinkamu būdu sumokėti bendrovei UAB „Technikos partneriai“.
15. Pagal byloje esančią kaltinimo dėl svetimo turto pasisavinimo (BK 183 straipsnio 1 dalis) formuluotę, byloje turi būti neginčijamai įrodyta, kad UAB „Technikos partneriai“ turėjo atitinkamo dydžio pajamas už remonto darbus, o G. Š., kaip šios bendrovės atstovas, iš remonto užsakovo V. K. gavo grynaisiais pinigus už traktoriaus remontą ir šių pinigų tyčia neįnešė į bendrovės sąskaitą, nes juos pavertė savo turtu. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiojo V. K. parodymai ir kiti naujame nuosprendyje nurodyti įrodymai patvirtina, jog nuteistasis G. Š. gavo iš nukentėjusiojo V. K. 4000 Eur, yra nepagrįsta, nes neatitinka šio teismo įvertintų įrodymų turinio. Nuteistasis G. Š. savo kaltę pasisavinus bendrovės pinigus neigė ir nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme tvirtino, kad nei tiesiogiai iš V. K., nei per L. Č. 4000 Eur už traktoriaus remontą jis negavo. Apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas G. Š. parodymus, rėmėsi nukentėjusiojo V. K. parodymais, kuriuos pripažino nuosekliais ir patikimais, juos patvirtinančiais kitais įrodymais (liudytojo J. K. (nukentėjusiojo V. K. sūnaus) parodymais, tyrėjos N. Jasutės parodymais, pokalbiu telefonu tarp J. K. ir G. Š., mobiliojo ryšio telefono numerio išklotinėmis, banko sąskaitų išrašais). Tačiau, kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, šie nukentėjusiojo parodymai ir kiti pirmiau nurodyti įrodymai patvirtina tik aplinkybę, kad pinigai galimai buvo perduoti traktorių atgabenusiam L. Č., o ne G. Š..
16. Apklausiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, liudytojas L. Č. neigė, kad V. K. jam davė 4000 Eur, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė, kad neprisimena, ar iš V. K. gavo 4000 Eur, t. y. nukentėjusiojo V. K. nurodytos aplinkybės nei patvirtino, nei paneigė. Prieštaravimai tarp šio liudytojo ir V. K. parodymų po bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taip ir liko nepaneigti. Liudytoją apklaususios tyrėjos N. Jasutės parodymai apie ikiteisminio tyrimo metu atliktos liudytojo L. Č. apklausos aplinkybes, liudytojo elgesį apklausos metu skirtingų parodymų turinio nepaaiškina ir nepaneigia. Byloje nėra duomenų, kad šis liudytojas būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą ikiteisminio ar teisminio proceso metu. Kaip matyti iš užfiksuoto pokalbio telefonu tarp liudytojo J. K. (nukentėjusiojo V. K. sūnaus) ir G. Š., J. K., konstatuodamas pinigų sumokėjimo faktą, net keletą kartų pakartojo, kad V. K. už traktoriaus remontą pinigus sumokėjo traktorių atgabenusiam L. Č., o ne G. Š., J. K. neprašė nei patvirtinti, nei paneigti, ar G. Š. gavo pinigus už traktoriaus remontą. Pokalbio turinys akivaizdžiai rodo, kad J. K. prašė G. Š. pasiaiškinti dėl galimai nekokybiškai atlikto traktoriaus remonto, nepateiktų dokumentų apie atliktus konkrečius remonto darbus, pakeistas traktoriaus dalis. Atitinkamai pokalbio metu G. Š. tiesiogiai nei patvirtino, nei paneigė pinigų gavimo fakto, nes to jo nebuvo klausiama, o aiškino aplinkybes, susijusias su traktoriaus remonto darbų atlikimu, pažadėjo surasti ir atsiųsti dokumentus. Taigi, abiejų teismų skirtingai įvertintas pokalbio telefonu turinys nei pats savaime, nei atsižvelgiant į kitus pirmiau nurodytus įrodymus nepatvirtina, kad G. Š. iš V. K. gavo 4000 Eur už traktoriaus remonto darbus ir juos pasisavino. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir į nukentėjusiojo V. K. parodymų netikslumus, pavyzdžiui, dėl to, kad neva 4000 Eur sumą už traktoriaus remontą V. K. buvo pasiruošęs iš anksto (pagal banko sąskaitų išrašus, pinigai iš banko sąskaitos per kelis kartus paimti 2020 m. spalio mėn.), nors kartu nukentėjusysis teigė, kad apie tai, jog reikės sumokėti 4000 Eur, sužinojo tą pačią dieną, kai buvo atgabentas traktorius, t. y. 2020 m. lapkričio 16 d. Nors apeliacinės instancijos teismas nusprendė atlikti papildomą įrodymų tyrimą ir jį iš dalies atliko, bet jokių naujų esminių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas, jis nenustatė, pirmiau nurodytų prieštaravimų nepašalino.
17. Remdamasi pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Atitinkamai, pažeisdamas baudžiamojo proceso normas, šis teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir dėl kitos kaltinimo dalies – dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis), nes aplaidus apskaitos tvarkymas pagal G. Š. nustatyto kaltinimo formuluotę siejamas išimtinai vien tik su 4000 Eur neįtraukimo į UAB „Technikos partneriai“ buhalterinę apskaitą faktu.
Dėl BK 22 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies taikymo
18. Taip pat kasaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu G. Š. neteisingai nuteistas už pasikėsinimą sukčiauti. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai 6155,88 Eur sumos PVM sąskaitos faktūros išrašymą už atliktus traktoriaus remonto darbus vertino kaip sukčiavimą, taip nepagrįstai kriminalizavo civilinius teisinius santykius. Šie kasatoriaus argumentai taip pat yra pagrįsti.
19. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. G. Š. inkriminuotas vienas iš BK 182 straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikos objektyviųjų požymių – svetimo turto įgijimas apgaule savo ar kitų naudai. Aptariamas nusikaltimas yra tyčinis. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori, panaudodamas apgaulę, tokią turtinę naudą gauti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-58/2014, 2K-7-47-895/2016). Materialiosios nusikalstamos veikos sudėties atveju pasikėsinimui (BK 22 straipsnio 1 dalis) būdinga tai, kad kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato jos padarinius ir jų nori, tačiau įstatymo apibrėžtų padarinių nekyla dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.
20. BK 182 straipsnyje nurodytos veikos – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę – būna susijusios su sutartiniais santykiais, todėl teismų praktikoje dažnai tenka spręsti, ar tokios veikos peržengė civilinių santykių ribas ir ar kaltininkui būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę už jų padarymą. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis, turtas (ar turtinė teisė) gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe ir civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sudarant sandorius ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018).
21. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad civilinės sutarties ar susitarimo sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių konstatuoti sutarties ar susitarimo buvimą, nustatyti jų šalis ir padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-48-696/2017, 2K-7-152-895-2019, 2K-105-295/2021). Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties ar susitarimo sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-628/2021). Paprastai, jei susitarimo ar sutarties sąlygos nevykdomos, sutarties šalis turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214-895/2018).
22. Atskiriant sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, taip pat taikytinas kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos). Ši sąlyga yra susijusi su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kartu yra pateikiami ir galimi teisių gynimo būdų civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimo pavyzdžiai: be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pavyzdžiui, slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-93/2013, 2K-285/2013, 2K-46-699/2018, 2K-241-942/2022, 2K-138-1073/2023).
23. Kaip papildomas kriterijus atskiriant sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo taikytinas ir nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017). Sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2A-7-9/2013, 2K-152/2015).
24. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl G. Š. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, konstatuoja, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas G. Š. nuteisė už pasikėsinimą sukčiauti nenustatęs aiškiai įrodytos situacijos, kad vien tik G. Š. tyčinėmis pastangomis buvo sukurtos sąlygos civiliniams teisiniams santykiams peraugti į baudžiamuosius.
25. G. Š. inkriminuotas pasikėsinimas sukčiauti pasireiškė tuo, kad G. Š., siekdamas nuslėpti iš V. K. gautų 4000 Eur grynųjų pinigų pasisavinimą, bendrovei UAB „Technikos partneriai“ gavus rašytinę pretenziją dėl netinkamai atliktų traktoriaus remonto darbų, nurodė atgaline data išrašyti 2020 m. lapkričio 5 d. 6155,88 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą už traktoriaus remontą ir pateikė ją apmokėti V. K., taip apgaule sukurdamas V. K. prievolę sumokėti už traktoriaus remontą 6155,88 Eur, nors V. K. jau buvo sumokėjęs sutartus 4000 Eur. Taigi, pagal kaltinimo formuluotę, pasikėsinimas apgauti nagrinėjamu atveju pasireiškė netikros prievolės sukūrimu vien tik išrašant PVM sąskaitą faktūrą ir pateikiant ją apmokėti V. K., nevertinant, už kokius remonto darbus ji išrašyta, visiškai paliekant nuošalyje faktus, kad pagal žodinę sutartį traktoriaus remontas UAB „Technikos partneriai“ buvo atliktas ir pagrindinis kilęs ginčas buvo dėl atliktų remonto darbų kainos ir kokybės.
26. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, byloje nebuvo neabejotinai įrodyta, kad būtent G. Š. pagal žodinę sutartį gavo iš nukentėjusiojo V. K. 4000 Eur už traktoriaus remontą ir juos pasisavino. Byloje nustatyta, kad V. K. ir G. Š. žodžiu sutarė dėl traktoriaus remonto. Tokia susitarimo forma padaryta kalbant telefonu, ji tiko abiem šalims. Iš vienintelio pokalbio, esančio byloje, matyti, kad V. K. netgi pageidavo, kad traktoriaus remonto darbai būtų atlikti neišrašant PVM sąskaitos faktūros. Taigi, nukentėjusysis V. K., veikdamas kaip klientas, siekiantis gauti remonto paslaugą, veikė nerūpestingai, neatsakingai, sąmoningai pasirinko paslaugų su remonto paslaugas teikiančia bendrove sutarties formą, kuria nefiksavo nei remonto darbų apimties, nei garantijų už atliktus darbus, nei atsiskaitymo už remontą tvarkos. Svarbu baudžiamajam teisiniam vertinimui tai, kad V. K. nebuvo prieš savo valią įtrauktas į jo interesų neatitinkantį sandorį, o traktoriaus remonto ir pervežimo paslaugos UAB „Technikos partneriai“ buvo atliktos.
27. Taip pat byloje nėra tirta ir nustatyta, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų atliktų remonto darbų, pakeistų traktoriaus dalių vertė yra aiškiai neatitinkanti tikrovės. Tokios aplinkybės byloje net nebuvo tiriamos, pats traktorius neapžiūrėtas, objektyviai jo būklė tiek prieš remontą, tiek po jo neįvertinta, techniniai specialūs duomenys apie pakeistas dalis, remonto sąnaudas nebuvo surinkti. Nurodytų aplinkybių kontekste PVM sąskaitos faktūros už atliktus traktoriaus remonto darbus ir suteiktas transportavimo paslaugas išrašymas, jos įtraukimas į apskaitą (net ir vėlesnis, nei įvyko pati ūkinė operacija) savaime nelaikytini neteisėtu veiksmu, tuo labiau nelaikytini pasikėsinimu panaudoti apgaulę, nes prievolė kildinama iš realių remonto darbų atlikimo ir pervežimo paslaugų suteikimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra nustatyta, kad būtent vien tik dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusiojo teisių ir teisėtų interesų gynimas civilinio proceso tvarka būtų apsunkintas, nenustatyta ir tai, kad G. Š. sąmoningai tyčia būtų atlikęs veiksmus, dėl kurių tolesnis ginčo sprendimas civilinės teisės priemonėmis būtų netikslingas ir neefektyvus. G. Š. neneigė paties susitarimo dėl traktoriaus remonto fakto, nukentėjusiajam buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, surašytas atliktų darbų aktas, nors G. Š. nepripažino, kad gavo pinigus iš V. K., bet pinigų perdavimas G. Š. byloje baudžiamojo proceso priemonėmis ir nebuvo įrodytas. V. K. traktorius remontuoti tralu buvo išgabentas 2020 m. rugpjūčio 21 d., o atgal V. K. pargabentas 2020 m. lapkričio 16 d., nukentėjusysis V. K. praėjus beveik dviem mėnesiams po traktoriaus grąžinimo pateikė UAB „Technikos partneriai“ 2021 m. sausio 8 d. pretenziją, kuri susijusi su nekokybiškai atliktų darbų kompensavimu. Po mėnesio, 2021 m. vasario 1 d., V. K., gavęs atsakymą į pretenziją su darbų sąmata ir PVM sąskaita faktūra (1 t., b. l. 18–21), toliau spręsti ginčo civilinės teisės priemonėmis nebandė, o 2021 m. vasario 15 d. surašė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
28. Remdamasi tuo, kas pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. Š. veika neatitinka jam inkriminuoto BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo požymių, todėl apeliacinės instancijos teismas, nuteisdamas G. Š. dėl pasikėsinimo sukčiauti, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis), dėl to apeliacinės instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra naikinamas ir yra paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo
29. Nukentėjusiojo V. K. įgalioto atstovo advokato R. Garlausko atsiliepime į nuteistojo G. Š. kasacinį skundą, be kita ko, prašoma iš G. Š. priteisti nukentėjusiajam V. K. jo išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme, atlyginimą. Pateikta sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už advokato teisines paslaugas nukentėjusysis V. K. patyrė 1000 Eur išlaidų.
30. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-188-628/2021, 2K-19-697/2022, 2K-26-1073/2024 ir kt.).
31. Kasacine tvarka byla nagrinėta pagal nuteistojo G. Š. kasacinį skundą, patenkinus šį skundą, apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinus ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, nėra teisinio pagrindo priteisti V. K. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš G. Š..
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,