Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS ĮSIGIJIMO ĮSTATYMO NR. IX-1314 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1100, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO NR. I-1607 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1101 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 10 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1102
2017 m. gruodžio 13 d. Nr. 1093
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. SV-S-411 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.19–1.21 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1100 (toliau – projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1101 (toliau – projektas Nr. 2) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 10 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1102 dėl šių priežasčių:
1. Siūlymas sudaryti sąlygas vienai asmenų grupei iš esmės neribotai (10 ha ir daugiau) įsigyti valstybinės žemės turės neigiamų pasekmių sąžiningos konkurencijos apsaugai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir rinka, būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. KT3-N1/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 171 straipsnio (2009 m. gruodžio 17 d. redakcija) 2 dalies 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „išskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.
2. Projektu Nr. 1 ir projektu Nr. 2 suteikiant teisę tik privačių žemės sklypų savininkams, kurių sklypai ribojasi ar tarp kurių yra įsiterpę 10 ha ir didesni valstybinės žemės plotai, įsigyti šiuos valstybinius žemės plotus, bus pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas. Kiti asmenys ne tik neturės teisės į pirmumą, kaip yra valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos atveju, bet jiems apskritai bus draudžiama įsigyti valstybinės žemės. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose, aiškindamas konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo turinį, žmogus turi prigimtinę teisę būti traktuojamas vienodai su kitais. Pagal minėtą principą neleidžiama asmenų diskriminuoti ir teikti jiems privilegijų. Šio konstitucinio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632 straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalies ir šio straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
3. Projekto Nr. 1 nuostata, kad didesniuose kaip 10 ha žemės plotuose neįmanoma suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės sklypo, yra ydinga, nes tiek pagal galiojantį teisinį reguliavimą, tiek pagal esamą praktiką yra įmanoma suformuoti net kur kas mažesnius nei 1 ha žemės sklypus, kuriuos galima tinkamai eksploatuoti kaip savarankiškus žemės sklypus. Žemės reformos žemėtvarkos projektuose mažiausias galimo suprojektuoti žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas yra 0,10 ha (išskyrus grąžinamus natūra ir asmeninio ūkio žemės sklypus). Taigi galiojantis iki 1 ha galimo įsigyti įsiterpusio (jeigu negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų) valstybinės žemės ploto dydis jau yra 10 kartų padidintas. Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skelbiamais 2017 m. spalio 1 d. statistiniais duomenimis, 12 402 ūkių (arba 10 procentų visų Lietuvos ūkių) naudojo iki 1 ha žemės.
4. Projektas Nr. 1 ir projektas Nr. 2, kuriais siūloma atsisakyti principinio valstybės apsisprendimo, jog likusi laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama (pasiūlymai nebėra susiję tik su išimtiniais, pagrįstais valstybinės žemės įsigijimo atvejais tam tikrai asmenų grupei, kaip, pavyzdžiui, galiojanti išimtis: tik įsiterpę žemės plotai, tik iki 1 ha ir tik tais atvejais, kai šių plotų negalima suformuoti kaip racionalių ribų ir dydžių sklypų), gali turėti neigiamos įtakos valstybės interesams: valstybės negautos pajamos, parduodant laisvą valstybinę žemę ne aukcione, taip pat prarasta valstybės teisė iškilus poreikiui naudoti turimą turtą – laisvą valstybinę žemę savo reikmėms. Pagal valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų turinį valstybės ir savivaldybių turtu turi būti ne tik disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (visuomenės naudos principas), bet ir sprendimais, susijusiais su tokio turto disponavimu, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (efektyvumo principas).