II. TARYBOS NARIO STATUSAS
4. Tarybą sudaro 15 narių. Tarybos narys yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka Savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinktas Birštono savivaldybės bendruomenės atstovas. Naujai išrinktos Tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos Tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią naujai išrinkta Taryba susirenka į pirmąjį posėdį ir šios Tarybos narys jame prisiekia. Tarybos nario (mero) priesaiką priima savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas savivaldybės rinkimų komisijos narys. Tarybai vadovauja Lietuvos Respublikos savivaldybių rinkimų įstatymo nustatyta tvarka vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – Savivaldybės meras.
5. Tarybos narys yra valstybės politikas.
6. Tarybos nariu negali būti asmuo, atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat neišėjęs į atsargą ar profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje.
7. Savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, Vyriausybės nario pareigomis, su Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo, kurio veikla susijusi su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, pareigomis, su Vyriausybės atstovo apskrityje pareigomis, su valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojo pareigomis. Be to, savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su tos kadencijos savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis, su tos savivaldybės kontrolieriaus ar tos savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojo pareigomis, su tos kadencijos savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo ar su tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis, taip pat su tos savivaldybės tarybos sekretoriato karjeros valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis, su tos biudžetinės įstaigos, kurios savininkė ar viena iš savininkų yra savivaldybė, vadovo pareigomis, su tos viešosios įstaigos, kurios savininkė ar viena iš dalininkų yra savivaldybė, vienasmenio vadovo, kolegialaus valdymo ir kito organo nario pareigomis, su tos savivaldybės įmonės vienasmenio vadovo, kolegialaus valdymo ir kito organo nario pareigomis, su tos savivaldybės valdomos akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės kolegialaus valdymo ir kito organo nario pareigomis arba su tos savivaldybės valdomos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės vadovo pareigomis. Draudžiama Tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę Tarybos, jos Komitetų ir Komisijų posėdžiuose. Už asmens įžeidimą ar šmeižtą, už jo garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimą, Tarybos narys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
8. Draudžiama Tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę Tarybos, jos Komitetų ir Komisijų posėdžiuose. Už asmens įžeidimą ar šmeižtą, už jo garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimą, Tarybos narys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
9. Tarybos narys įgaliojimų netenka prieš terminą:
9.1. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, kai:
9.1.1. jis atsistatydina – pagal Savivaldybės tarybos nario paties parašytą pareiškimą atsistatydinti. Savivaldybės tarybos nario pareiškimas atsistatydinti turi būti patvirtintas notarine tvarka arba pasirašytas Savivaldybės mero, o jeigu Tarybos narį iškėlė partija, – ir Tarybos narį iškėlusios partijos (jos skyriaus) vadovo, arba Savivaldybės tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;
9.1.2. jis atsistatydina prieš pradėdamas eiti pareigas, nesuderinamas su Savivaldybės tarybos nario pareigomis;
9.1.3. jis praleidžia iš eilės 3 Savivaldybės tarybos posėdžius be pateisinamos priežasties, – pagal Savivaldybės tarybos etikos komisijos teikimą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą;
9.1.4. teismas pripažįsta jį neveiksniu – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
9.1.5. įsiteisėja teismo apkaltinamasis nuosprendis – pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį;
9.1.6. jis išvyksta nuolat gyventi už Savivaldybės, kurios Tarybos nariu yra išrinktas, teritorijos ribų, – pagal Savivaldybės mero pranešimą ir gyventojų registro duomenis;
9.1.7. paaiškėja, kad jis yra pažeidęs Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnį, – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą arba nuosprendį;
9.1.8. jis miršta – pagal Gyventojų registro duomenis;
9.1.9. teismas priima sprendimą dėl Savivaldybės tarybos nario ne Lietuvos Respublikos piliečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
9.1.10. jis pradeda eiti pareigas, nesuderinamas su Savivaldybės tarybos nario pareigomis, ir šių pareigų neatsisako;
9.2. jeigu pagal Laikino tiesioginio valdymo įstatymo nuostatas Savivaldybės teritorijoje laikinai įvestas tiesioginis valdymas, išskyrus atvejus, kai laikinas tiesioginio valdymo įvedimas susijęs su nepaprastosios padėties įvedimu Savivaldybės teritorijoje;
9.3. kai išvyksta nuolat gyventi į užsienio valstybę;
9.4. įsiteisėjus teismo sprendimui dėl Tarybos nario ne Lietuvos Respublikos piliečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos;
9.5. Tarybos sprendimu Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.
10. Tarybos narys turi teisę gauti Savivaldybės tarybos nario pažymėjimą ir Birštono savivaldybės tarybos nario ženklelį, kuriais jis naudojasi savo įgaliojimų laikotarpį. Tarybos nariui pažymėjimą po Tarybos nario priesaikos įteikia priesaiką priimantis asmuo.
IV. TARYBOS NARIŲ VEIKLOS APMOKĖJIMAS
15. Tarybos nariams, išskyrus merą ir jo pavaduotoją, už darbą, atliekant Tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas (užmokestis) apskaičiuojamas pagal skelbiamą Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydį, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė patvirtinama šio reglamento 16, 18, 19 punktų nustatyta tvarka.
16. Tarybos nario skaičiuojamas darbo laikas už ataskaitinį mėnesį yra apvalinamas iki sveiko valandų skaičiaus.
17. Atlyginimas mokamas kartą per mėnesį iki kito mėnesio 4 dienos, o jei ši diena poilsio – tai artimiausią po jos einančią darbo dieną.
18. Tarybos narių atlyginimams už darbą Tarybos, Komitetų, Kolegijos, Komisijų posėdžiuose apskaičiuoti posėdžių sekretoriai kiekvieną mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos pateikia Savivaldybės tarybos sekretoriatui Tarybos narių darbo laiko suvestines. Jose žymimas Tarybos nario faktiškai dirbtas laikas.
19. Pagal darbo laiko suvestines Tarybos sekretoriato atsakingas darbuotojas parengia Tarybos narių praėjusio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Juos pasirašo Tarybos sekretorius ir iki einamojo mėnesio paskutinės dienos pateikia Savivaldybės administracijos Biudžeto ir apskaitos skyriui.
20. Tarybos nariams, vykstantiems į komandiruotes pagal Tarybos sprendimą ar mero potvarkį, apmokamos komandiruočių išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bei mokama kompensacija už darbo dienas. Išlaidas pateisinantys dokumentai turi būti pateikiami Savivaldybės administracijos Biudžeto ir apskaitos skyriui.
21. Tarybos nariui su jo, kaip Tarybos nario, veikla susijusiomis išlaidomis, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka Savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį mokama iki 0,6 minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžio išmoka atsiskaitytinai.
22. Išmoka gali būti panaudota:
22.1. Tarybos nario telefoninių pokalbių, interneto paslaugų apmokėjimui;
22.2. pašto prekių ir paslaugų įsigijimui;
22.3. Tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės nuomai, išskyrus išperkamąją nuomą, eksploatavimui, remontui, degalams, taksi paslaugoms, viešojo transporto bilietų įsigijimui;
22.4. kanceliarinių prekių įsigijimui;
22.5. biuro patalpų nuomai.
23. Šiame reglamente nustatyta išmokų suma kas mėnesį pervedama visiems Tarybos nariams į jų nurodytas sąskaitas banke tik nustatyta tvarka, pateikus mėnesio išlaidų ataskaitą.
24. Tarybos narys už išmokų panaudojimą atsiskaito Savivaldybės administracijai už kiekvieną mėnesį, Biudžeto ir apskaitos skyriui pateikdamas išlaidų ataskaitą (1 priedas) ir išlaidas pateisinančius dokumentus, iki kito mėnesio 3 dienos.
25. Išmokos pagal pateiktą išlaidų ataskaitą Tarybos nariams pervedamos iki kito mėnesio 4 dienos, o jeigu ataskaitą apie praėjusio mėnesio išlaidas tarybos narys pateikia po kito mėnesio 3 dienos, tai išmoka išmokama mėnesiu vėliau.
26. Ar Tarybos nario gautos išmokos naudojamos pagal paskirtį, kontroliuoja Savivaldybės administracijos Biudžeto ir apskaitos skyrius ir Savivaldybės kontrolierius.
27. Jeigu nustatoma, kad Tarybos narys išmokos lėšas panaudojo ne pagal šiame reglamente nurodytą paskirtį, Tarybos narys, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, šią sumą turi sumokėti iš asmeninių lėšų. Jeigu per du mėnesius, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui ,Tarybos narys ne pagal nurodytą paskirtį panaudotos išmokos dalies nesumoka, Savivaldybės tarybos sprendimu Savivaldybės administracija ne ginčo tvarka išskaičiuoja jas iš Tarybos nariui mokėtinų artimiausio mėnesio išmokų.
28. Tarybos narys gali atsisakyti atlyginimo už darbą, atliekant Tarybos nario pareigas, pateikdamas prašymą merui dėl Tarybos nario pareigų atlikimo neatlygintinai (tai yra visuomeniniais pagrindais). Tokį prašymą pateikusiam Tarybos nariui atlyginimas už darbą neskaičiuojamas ir nemokamas, taip pat neskaičiuojami ir nemokami teisės aktų nustatyti privalomi mokesčiai, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
VI. TARYBOS VEIKLOS FORMOS
31. Taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai Tarybos posėdžiuose. Tarybos posėdžiams klausimus rengia Komitetai bei Komisijos savo posėdžiuose, Tarybos narių frakcijos ir grupės posėdžiuose, Tarybos nariai, Savivaldybės kontrolierius, meras ir Administracijos direktorius. Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.
32. Tarybos sprendimų projektams nagrinėti bei kitiems įstatymų ir šio reglamento numatytiems klausimams svarstyti Taryba iš savo narių sudaro Komitetus. Komitetų kiekį ir veiklos sritis nustato Taryba.
33. Įstatymų nustatyta tvarka Taryba sudaro Etikos, Antikorupcijos ir kitas nuolatines komisijas. Trumpalaikiams ar siauresnės paskirties klausimams spręsti, konkretiems pavedimams vykdyti Taryba gali sudaryti laikinąsias komisijas.
34. Tarybos veikla tarp Tarybos posėdžių tęsiama Komitetuose, Komisijose bei Tarybos nariams bendraujant su rinkėjais.
35. Taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus šio reglamento 269 ir 301 punktuose nustatyta tvarka pateikia Savivaldybės bendruomenei Savivaldybės veiklos ataskaitą, kurios sudedamoji dalis yra mero veiklos ataskaita. Savivaldybės veiklos ataskaitą Tarybos vardu pateikia meras.
36. Taryba savo įgaliojimų laikui iš 5 Tarybos narių gali sudaryti Tarybos kolegiją (toliau – Kolegija). Kolegija yra Tarybos patariamasis organas. Sprendimo projektą dėl Kolegijos sudarymo Mero nurodymu rengia Savivaldybės administracija, o teikia Tarybai svarstyti Meras.
37. Kolegijos nariai pagal pareigas yra Meras, Mero pavaduotojas (-ai) ir komitetų pirmininkai. Kolegijos narių kandidatūras Tarybai tvirtinti teikia Meras. Kolegijai vadovauja Meras.
38. Kolegijos įgaliojimai pasibaigia, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai išrinktos Tarybos nariai.
39. Kolegijos narys savo statusą praranda, praradęs Tarybos nario įgaliojimus.
40. Kolegijos kompetenciją reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymas.
41. Kolegija sprendimus priima posėdžiuose. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja 4 jos nariai.
42. Kolegijos posėdžio datą ir darbotvarkę nustato Meras arba jį pavaduojantis Mero pavaduotojas. Kolegijos posėdžio darbotvarkė gali būti pakeista arba papildyta posėdžio pradžioje.
43. Kolegijai teikiamų svarstyti sprendimų projektai turi būti pateikti Tarybos ir mero sekretoriui ne vėliau kaip prieš 4 (keturias) darbo dienas iki Kolegijos posėdžio, o kolegijos nariams ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) darbo dienas iki Kolegijos posėdžio.
44. Kolegijos posėdyje gali dalyvauti kiti Tarybos nariai, Savivaldybės kontrolierius, Savivaldybės administracijos direktorius, jo pavaduotojas (-ai), kviestieji asmenys.
45. Kolegijos posėdžiai yra atviri. Kolegijai nutarus, kai reikia apsaugoti asmens, jo privataus gyvenimo ar nuosavybės slaptumą, taip pat jei viešai nagrinėjant galima atskleisti valstybės ar komercinę paslaptį, vyksta uždaras posėdis. Tokiame posėdyje dalyvauja tik Kolegijos nariai ir posėdį aptarnaujantis bei Mero kviesti asmenys.
46. Asmenims, kurie paskirti Kolegijos posėdyje pristatyti darbotvarkėje numatytus klausimus, skiriama iki 5 minučių, kitiems Kolegijos nariams ir Kolegijos posėdžio dalyviams – iki 2 minučių. Prireikus, kolegijos posėdžio pirmininkas gali nustatyti ir ilgesnę kalbėjimo trukmę.
47. Kolegijos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Kai narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Mero balsas. Kolegijos sprendimai įsigalioja nuo jų priėmimo.
48. Priimtų Kolegijos sprendimų kopijas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas Tarybos ir mero sekretorius, o kai jo nėra, – Mero pritarimu Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis Savivaldybės administracijoje pagal darbo sutartį, įteikia arba išsiunčia nurodytiems rengėjų adresatams.
49. Kolegijos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus pasirašo to posėdžio pirmininkas – Meras ar posėdžiui pirmininkavęs Mero pavaduotojas ir Tarybos ir mero sekretorius, o kai jo nėra, – Mero pritarimu Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis Savivaldybės administracijoje pagal darbo sutartį.
50. Posėdžio protokole nurodoma data, posėdžio eilės numeris, posėdžio pirmininko ir posėdžio sekretoriaus asmens vardas ir pavardė, dalyvavusių Kolegijos narių vardai ir pavardės, kviestųjų asmenų vardai ir pavardės, svarstomieji klausimai, kalbėjusių asmenų vardai ir pavardės, jų pateiktos pastabos, pasiūlymai, priimtas sprendimas. Nurodomi balsavimo rezultatai (pažymima, kiek balsavo „už“, „prieš“ ar „susilaikė“).
51. Kolegijos posėdžiai kviečiami pagal poreikį.
52. Už numatytų kviestųjų asmenų pakvietimą į Kolegijos posėdį, techninį dokumentų parengimą ir kokybę atsako Tarybos ir mero sekretorius, o kai jo nėra, – Mero pritarimu Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis Savivaldybės administracijoje pagal darbo sutartį.
53. Posėdžio pradžioje Meras arba jį pavaduojantis Mero pavaduotojas pateikia tvirtinti darbotvarkės projektą.
VII. KOMITETAI
54. Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 Tarybos narių, Tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Tarybos, mero sprendimai. Komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus.
55. Komitetų kiekį, pavadinimus, jų įgaliojimus (išskyrus Kontrolės komiteto) ir jų narių skaičių, laikydamasi proporcingo daugumos ir mažumos atstovavimo principo, tvirtina Taryba.
56. Savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų Savivaldybės tarybos narių frakcijų ir Savivaldybės tarybos narių grupių, jeigu jas sudaro ne mažiau kaip 3 Savivaldybės tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. Kontrolės komiteto sudėtis turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo savivaldybės tarybos narių frakcijų ar savivaldybės tarybos narių grupių ar jų skaičiaus pasikeitimo.
57. Kontrolės komitetas:
57.1. teikia Tarybai išvadas dėl Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kontrolieriaus veiklos rezultatų;
57.2. siūlo Tarybai atleisti Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kontrolierių, kai yra Valstybės tarnybos įstatyme nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;
57.3. svarsto Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kontrolieriaus kitų metų veiklos plano projektą ir teikia pasiūlymus žodžiu dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo Komiteto posėdžio metu, kurie įrašomi į posėdžio protokolą ir iki einamųjų metų lapkričio 5 dienos grąžina šį plano projektą Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kontrolieriui tvirtinti;
57.4. įvertina Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kontrolieriaus ateinančių metų veiklos planui vykdyti reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia Tarybai;
57.5. svarsto Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo veiklos plano įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia Tarybai išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kontrolieriaus veiklos;
57.6. siūlo Tarybai atlikti nepriklausomą Savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei Savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;
57.7. periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas Savivaldybės kontrolės ir audito kontrolieriaus veiklos planas; Savivaldybės kontrolieriaus ar savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus dėl Savivaldybės kontrolieriaus atlikto finansinio ir veiklos audito metu nustatytų trūkumų ar teisės aktų pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi į Savivaldybės administracijos direktorių dėl Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kontrolieriaus reikalavimų įvykdymo;
57.8. dirba pagal Tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pradžioje už savo veiklą atsiskaito Tarybai, pateikdamas praėjusių metų komiteto veiklos ataskaitą. Taryba Kontrolės komiteto veiklos programą patvirtina per vieną mėnesį nuo Kontrolės komiteto sudarymo, o kai Kontrolės komitetas sudarytas, – per vieną mėnesį nuo kalendorinių metų pradžios;
57.9. nagrinėja iš asmenų gaunamus pranešimus ir pareiškimus apie savivaldybės administracijos, įmonių, įstaigų ir jų vadovų veiklą ir teikia dėl jų siūlymus savivaldybės administracijai ir savivaldybės tarybai arba persiunčia juos nagrinėti kompetentingoms institucijoms ar įstaigoms.
58. Birštono savivaldybės taryboje sudaromi šie komitetai:
58.1. Ekonomikos ir verslo;
58.2. Finansų ir biudžeto;
58.3. Jaunimo ir socialinių reikalų.
59. Pagal savo kompetenciją komitetai svarsto ir sprendžia klausimus:
59.1. Ekonomikos ir verslo:
59.1.1. dėl Savivaldybės teritorijos plėtojimo, bendrojo plano ir jo pakeitimų;
59.1.2. dėl Savivaldybės teritorijos raidos analizės ir ūkio vystymo;
59.1.3. dėl teritorijos tvarkymo ir švaros;
59.1.4. dėl prekybos savivaldybės teritorijoje;
59.1.5. dėl gamtos išteklių priežiūros ir želdinių apsaugos;
59.1.6. dėl bendrųjų ilgalaikių ekologinių ir kitų programų;
59.1.7. dėl gamtinių išteklių;
59.1.8. dėl verslo, poilsio ir turizmo plėtojimo;
59.1.10. dėl aplinkos apsaugos politikos;
59.1.11. dėl finansinių lengvatų įmonėms, steigiančioms naujas darbo vietas, tenkinančioms kitus būtiniausius gyventojų poreikius;
59.1.12. dėl kainų ir tarifų už Savivaldybės įmonių ir įstaigų gyventojams teikiamas paslaugas;
59.1.13. dėl Savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, akcinių bendrovių ir ūkinių organizacijų bei biudžetinių įstaigų steigimo, regionų plėtros tarybų, reorganizavimo ar likvidavimo;
59.1.14. dėl Savivaldybės raidos, bendrųjų ilgalaikių ūkinių, investicinių ir kitų programų;
59.1.15. dėl socialinių, gamybinių, infrastruktūros objektų projektavimo, statybos, plėtojimo, remonto ir rekonstrukcijos;
59.2. Finansų ir biudžeto:
59.2.1. dėl Savivaldybės biudžeto projekto ir biudžeto vykdymo apyskaitos;
59.2.2. dėl specializuotų (tikslinių, nebiudžetinių) fondų ir lėšų sudarymo bei naudojimo tvarkos bei panaudojimo apyskaitos;
59.2.3. dėl papildomų Savivaldybės biudžeto lėšų skirstymo;
59.2.4. dėl kainų ir tarifų už Savivaldybės įmonių ir įstaigų gyventojams teikiamas paslaugas;
59.2.5. dėl iš Savivaldybės biudžeto išlaikomų įstaigų ir organizacijų bendros asignavimų sumos ir darbo užmokesčio fondo nustatymo;
59.2.6. dėl vietinių rinkliavų nustatymo;
59.2.7. dėl Savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, akcinių bendrovių ir ūkinių organizacijų bei biudžetinių įstaigų steigimo, reorganizavimo ar likvidavimo;
59.2.8. dėl finansinių lengvatų suteikimo fiziniams ir juridiniams asmenims;
59.2.9. dėl bankų kreditų ir paskolų ėmimo;
59.2.10. dėl Savivaldybės raidos, bendrųjų ilgalaikių ūkinių, investicinių ir kitų programų;
59.2.11. dėl Tarybos sprendimų, turinčių įtakos Savivaldybių biudžeto pajamoms ir išlaidoms, projektų;
59.2.12. dėl socialinių, gamybinių, infrastruktūros objektų projektavimo, statybos, plėtojimo, remonto ir rekonstrukcijos.
59.3. Jaunimo ir socialinių reikalų:
59.3.1. dėl vaikų ir jaunimo bendrojo lavinimo, ikimokyklinio ir papildomo ugdymo;
59.3.2. dėl moksleivių vežimo į mokyklas;
59.3.3. dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos;
59.3.4. dėl moksleivių nemokamo maitinimo;
59.3.5. dėl savivaldybės kultūros politikos ir kultūros plėtros;
59.3.6. dėl visuomeninių organizacijų veiklos;
59.3.7. dėl kultūros paveldo;
59.3.8. dėl kūno kultūros ir sporto;
59.3.9. dėl jaunimo užimtumo, įdarbinimo;
59.3.10. dėl Savivaldybės švietimo, kultūros, sporto, turizmo, sveikatos įstaigų veiklos;
59.3.11. dėl neįgaliųjų, reikalingų globos bei paramos asmenų rūpybos, priežiūros ir aptarnavimo;
59.3.12. dėl gyventojų pirminės sveikatos priežiūros ir sergamumo prevencijos;
59.3.13. dėl sanitarijos ir higienos;
59.3.14. dėl etninės kultūros, meno ir literatūros saviraiškos galių puoselėjimo tarp jaunimo ir suaugusių bendruomenės narių;
59.3.15. dėl vaikų ir jaunimo ikimokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo ugdymo ir laisvalaikio organizavimo, moksleivių ir jaunimo vasaros poilsio organizavimo;
59.3.16. dėl moksleivių privalomo ugdymo užtikrinimo, moksleivių vežimo ir nemokamo maitinimo organizavimo;
59.3.17. dėl jaunimo verslumo skatinimo.
60. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus iš komiteto narių mero siūlymu skiria komitetai. Tą pačią kandidatūrą meras siūlyti gali du kartus. Komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas laikomi išrinktais, jeigu už jų kandidatūras balsavo dauguma komiteto narių. Kontrolės komiteto pirmininką Savivaldybės tarybos opozicijos siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų Savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu Savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui, o jo pavaduotoją iš komiteto narių mero siūlymu skiria Taryba. Kontrolės komiteto pirmininkas laikomas išrinktu, o jo pavaduotojas laikomas paskirtu, jeigu už tai balsuoja išrinktų Tarybos narių dauguma. Už kiekvieną pasiūlytą kandidatūrą balsuojama atskirai. Jeigu savivaldybės tarybos opozicija nepasiūlo Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria savivaldybės taryba iš komiteto narių mero siūlymu.
61. Komiteto pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Vietos savivaldos įstatyme, savivaldybės tarybos narys, kuris įstatymų nustatyta tvarka per pastaruosius 3 metus nebuvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Komiteto pirmininkas mero siūlymu komiteto (išskyrus Kontrolės komitetą) sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu pripažįstamas šiurkščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą arba neatitinkančiu šiame įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Kontrolės komiteto pirmininkas šioje dalyje nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu Savivaldybės tarybos sprendimu.
62. Komitetai:
62.1. svarsto Tarybai pateiktų sprendimų projektus, nagrinėja kitus klausimus, pateiktus Komitetams svarstyti, ir teikia išvadas;
62.2. savo iniciatyva arba Tarybos pavedimu rengia Tarybos sprendimų projektus pagal savo kompetenciją;
62.3. rengia ir svarsto klausimus, susijusius su Savivaldybės veikla, ir teikia pasiūlymus, svarstytinus Tarybos posėdyje;
62.4. svarsto Savivaldybės biudžeto projektą ir biudžeto įvykdymo apyskaitą;
62.5. išklauso Savivaldybės institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų informaciją apie Tarybos sprendimų vykdymą;
62.6. nagrinėja gyventojų, visuomeninių ir kitų visuomenės interesams atstovaujančių organizacijų pareiškimus pagal savo kompetenciją.
63. Komitetų veiklos forma yra posėdžiai.
64. Jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino Komiteto posėdis negali vykti Komiteto nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai, Komiteto posėdis gali vykti nuotoliniu būdu. Nuotoliniu būdu vyksiančio Savivaldybės tarybos Komiteto posėdžio klausimai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų šiame punkte nustatytų reikalavimų ir užtikrinant Vietos savivaldos įstatyme nustatytas Savivaldybės tarybos nario teises. Nuotoliniu būdu priimant Komiteto sprendimus, turi būti užtikrintas Komiteto nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas.
65. Komitetai nustato savo posėdžių laiką. Jis be svarbios priežasties nekeičiamas.
66. Komitetų posėdžio laikas ir darbotvarkė ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) darbo dienas iki Komiteto posėdžio pradžios skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje (www.birstonas.lt). Apie Komiteto posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) darbo dienas iki Komiteto posėdžio pradžios reglamento nustatyta tvarka pranešama visiems Komiteto nariams ir suinteresuotiems asmenims.
67. Nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu, kai būtina neatidėliotinai spręsti svarbioms Savivaldybės funkcijoms užtikrinti būtinus klausimus ir sprendimo nepriėmimas ar delsimas jį priimti nedelsiant lemtų neigiamus padarinius Savivaldybės bendruomenei ar atskiriems jos nariams, mero sprendimu Komitetų posėdžių darbotvarkės gali būti paskelbiamos Savivaldybės interneto svetainėje trumpesniu nei reglamente nustatytu terminu, bet ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki Komiteto posėdžio pradžios.
68. Komitetai gali sudaryti savo darbo planus. Jie pateikiami merui, skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje (www.birstonas.lt).
69. Komiteto posėdžius šaukia, jų darbotvarkę sudaro ir jiems pirmininkauja Komiteto pirmininkas, o kai jo nėra, – jo pavaduotojas. Nesant pirmininko ir jo pavaduotojo, pirmininkauti posėdžiui jame dalyvaujančių Komiteto narių sprendimu išrenkamas Komiteto narys. Posėdį taip pat gali sušaukti 3 Komiteto nariai, parengę darbotvarkę ir sprendimų projektus ir pateikę Komitetui.
70. Komitetai nagrinėja Tarybos sekretoriaus, Komisijų ir tiesiogiai Komitetams pareiškėjų raštu pateiktus klausimus. Tarybos sprendimų projektai Komitetui pateikiami kartu su aiškinamaisiais raštais.
71. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja Komiteto narių dauguma.
72. Komitetui pateikto Tarybos sprendimo projekto rengėjas privalo dalyvauti svarstant projektą Komiteto posėdyje.
73. Komiteto nutarimai, taip pat rekomendaciniai sprendimai ir kiti dokumentai priimami posėdyje dalyvaujančių Komiteto narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.
74. Komitetų posėdžių metu daromas garso įrašas, kuris laikomas posėdžio protokolu. Kai daromas garso įrašas, surašoma informacinė pažyma, kurioje nurodoma Komiteto posėdžio data, Komiteto posėdžio pradžios ir pabaigos laikas, pavadinimas, pirmininkas, sekretorius, Komiteto posėdyje dalyvaujantys Komiteto nariai ir kiti dalyviai, nurodoma posėdžio susirinkimo esmė (2 priedas). Posėdžiuose sekretoriauja Tarybos sekretoriato atstovas, o kai jo nėra – posėdyje dalyvaujančių Komiteto narių išrinktas komiteto narys. Jei pranešimas pridedamas prie informacinės pažymos kaip atskiras dokumentas, informacinėje pažymoje tai nurodoma. Prie informacinės pažymos pridedama papildoma medžiaga.
75. Posėdžio protokolas surašomas ne vėliau kaip per 14 (keturiolika) darbo dienų po posėdžio. Jį pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius.
76. Komitetas turi teisę siūlyti Tarybai papildyti arba pakeisti Tarybos posėdžio darbotvarkę.
77. Keli Komitetai jų pirmininkų susitarimu gali sušaukti bendrus posėdžius. Tokiam posėdžiui vadovauja vieno iš Komitetų pirmininkas. Sprendimai priimami visų bendrame posėdyje dalyvaujančių Komitetų narių balsų dauguma. Posėdyje priimtus sprendimus pasirašo posėdyje dalyvavusių Komitetų pirmininkai, protokolą – posėdžio pirmininkas ir sekretorius.
78. Komitetas turi teisę savo nagrinėjamus klausimus siūlyti svarstyti ir kitiems Komitetams. Komitetas gali pateikti savo nuomonę kito Komiteto nagrinėjamu klausimu, taip pat gali prašyti kito Komiteto pateikti išvadas. Išvados turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo prašymo padavimo dienos.
79. Komitetų įgalioti atstovai gali Tarybos posėdžiuose daryti pranešimus Komiteto kompetencijos klausimais ir papildomus pranešimus visais svarstomais klausimais.
80. Komitetai skiria pranešėjus arba papildomus pranešėjus tais klausimais, kurie yra teikiami Tarybai arba yra perduoti Komitetui svarstyti.
81. Komitetai gali kartu parengti pranešimus arba atskirai pateikti savo pastabas ir pasiūlymus.
82. Komitetai turi teisę siūlyti Tarybai svarbius klausimus ir tais klausimais parengtus sprendimų projektus teikti svarstyti visuomenei.
83. Komitetai turi teisę:
83.1. kviesti į posėdžius Savivaldybės administracijos padalinių, Savivaldybės teritorijoje esančių valstybės įmonių, Savivaldybės įmonių, kurių steigėja yra Taryba, biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovus ar atstovus. Apie tai šiems tarnautojams turi būti pranešta prieš 3 darbo dienas. Komiteto kvietimu Savivaldybės administracijos darbuotojai privalo atvykti į Komiteto posėdį ir pateikti paaiškinimus svarstomais klausimais;
83.2. raštu reikalauti, kad Savivaldybės administracijos padalinių, Savivaldybės įmonių, įstaigų tarnautojai pateiktų ataskaitinius duomenis ir kitokią klausimui nagrinėti reikalingą medžiagą. Šių įstaigų tarnautojai privalo reikalaujamus duomenis pateikti per 10 (dešimt) darbo dienų nuo prašymo gavimo;
83.3. tikrinti, kaip vykdomi Tarybos sprendimai, kaip atsižvelgiama į Komitetų išvadas ir pasiūlymus;
83.4. raštu teikti paklausimus visoms Savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms, organizacijoms ir pareigūnams;
83.5. kviesti į posėdžius kitus Tarybos narius, valstybinių institucijų, visuomeninių organizacijų atstovus, taip pat specialistus, ekspertus ir kitus asmenis, nurodytus Vietos savivaldos įstatyme.
84. Komiteto narys turi sprendžiamojo balso teisę visais Komiteto posėdyje svarstomais klausimais, turi teisę dalyvauti juos rengiant ir teikti pasiūlymus. Komiteto narys turi teisę susipažinti su visais Komiteto gautais dokumentais bei kita medžiaga, o prireikus – jais naudotis Tarybos nario pareigoms atlikti.
85. Komiteto pirmininkas:
85.1. šaukia Komiteto posėdžius ir organizuoja jiems reikalingų dokumentų bei kitos medžiagos parengimą, sudaro posėdžio darbotvarkę;
85.2. pagal Komiteto priimtus sprendimus duoda Komiteto nariams pavedimus, pateikia jiems su Komiteto veikla susijusią medžiagą ir dokumentus;
85.3. kviečia dalyvauti posėdžiuose reikalingus asmenis;
85.4. gali pavesti Savivaldybės administracijos direktoriui įvertinti Komitetui teikiamus Tarybos sprendimų projektus ir savo išvadas bei pasiūlymus pateikti Komitetui ir rengėjui, jei jis nėra Savivaldybės administracijos darbuotojas;
85.5. pirmininkauja Komiteto posėdžiams;
85.6. pasirašo Komiteto rekomendacinius sprendimus, išvadas, posėdžių protokolus ir Komiteto rengtų Tarybos sprendimų projektus, teikiamus svarstyti Tarybai;
85.7. informuoja Komiteto narius, kaip vykdomi Komiteto sprendimai, kaip atsižvelgiama į Komiteto pasiūlymus;
85.8. turi teisę gauti komiteto įgaliojimams vykdyti reikalingą informaciją iš valstybės ar Savivaldybės institucijų, įstaigų ir valstybės ar Savivaldybės valdomų įmonių.
86. Savivaldybės administracija, Savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos bei Savivaldybės kontroliuojamos įmonės su jų veikla susijusius Komitetų rekomendacinius sprendimus turi apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus pranešti Komitetams artimiausiame Tarybos posėdyje.
87. Komitetų veiklą užtikrina Savivaldybės administracija.
88. Komiteto posėdžiuose gali dalyvauti žiniasklaidos atstovai ir patariamojo balso teise – suinteresuoti asmenys: visuomenės atstovai, ekspertai ir valstybės tarnautojai, seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai. Šie asmenys Komiteto posėdyje gali dalyvauti savo iniciatyva arba Komiteto kvietimu. Komitetų posėdžiuose turi teisę dalyvauti Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kontrolierius ir pareikšti nuomonę savo kompetencijos klausimais.
Kai Komiteto posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, komitetas gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje.
89. Komiteto posėdyje pageidaujantys dalyvauti žiniasklaidos, visuomenės atstovai prieš Komiteto posėdį Komiteto pirmininkui turi pateikti prašymą dalyvauti posėdyje, įgaliojimą atstovauti visuomeninei organizacijai ar kitai įstaigai ir nurodyti, kurio klausimo svarstyme pageidauja dalyvauti.
90. Organizacijoms nepriklausantys asmenys gali dalyvauti Komiteto posėdyje, jeigu svarstomi su jais susiję darbotvarkės klausimai.
91. Komitetas gali apriboti posėdyje dalyvaujančių visuomenės atstovų skaičių.
VIII. KOMISIJOS
92. Taryba savo įgaliojimų laikui prie Tarybos sudaro Antikorupcijos komisiją, Etikos komisiją. Šios komisijos sudaromos laikantis proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komisijų sudėtis, išlaikant proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principą, turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos pasikeitimo.
93. Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininką iš šių komisijų narių – savivaldybės tarybos narių – deleguoja savivaldybės tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui. Šių komisijų pirmininkų pavaduotojus mero siūlymu iš šių komisijų narių – savivaldybės tarybos narių – skiria savivaldybės taryba. Jeigu savivaldybės tarybos opozicija per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos nedeleguoja Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų arba deleguoja savivaldybės tarybos narius, neatitinkančius Vietos savivaldos įstatymo 151 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus savivaldybės taryba mero siūlymu skiria iš šių komisijų narių – savivaldybės tarybos narių. Komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atlieka Administracijos direktoriaus paskirti valstybės tarnautojai, šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą.
94. Savivaldybės tarybos sudaromos komisijos pirmininku (įskaitant Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką) gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Vietos savivaldos įstatymo 151 straipsnyje, Tarybos narys. Komisijos pirmininkas (išskyrus Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką) mero siūlymu komisijos sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu jis neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 151 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Etikos komisijos pirmininkas ir Antikorupcijos komisijos pirmininkas šioje dalyje nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu Savivaldybės tarybos sprendimu, o jeigu Etikos komisijos pirmininkas ar Antikorupcijos komisijos pirmininkas buvo deleguotas savivaldybės tarybos opozicijos, – jį opozicijos raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu artimiausio savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui, atšaukus. Jeigu artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje savivaldybės tarybos opozicija raštu neatšaukia savo deleguoto Etikos komisijos pirmininko ar Antikorupcijos komisijos pirmininko ir nustatyta tvarka nedeleguoja kito atitinkamos komisijos pirmininko ar deleguoja savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį šio įstatymo 151 straipsnyje nustatytų reikalavimų, sprendimą dėl Etikos komisijos pirmininko ar Antikorupcijos komisijos pirmininko įgaliojimų netekimo ir naujo atitinkamos komisijos pirmininko skyrimo mero siūlymu priima savivaldybės taryba.
Siekiant užtikrinti, kad savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų pirmininkais būtų skiriami tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Vietos savivaldos įstatyme, savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos sudaromo komiteto ar komisijos pirmininku, privalo užpildyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintos formos deklaraciją, joje pateikdamas duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Ši deklaracija pateikiama merui ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Savivaldybės tarybos sprendimo paskirti Savivaldybės tarybos narį komiteto ar komisijos pirmininku priėmimo skelbiama viešai savivaldybės interneto svetainėje tol, kol savivaldybės tarybos narys eina pareigas, kurioms keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.
95. Etikos komisija:
95.1. prižiūri, kaip Savivaldybės tarybos nariai laikosi Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių Savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų;
95.2. analizuoja Tarybos narių nedalyvavimo Savivaldybės tarybos, Komitetų ir Komisijų posėdžiuose ir Vietos savivaldos įstatymo nustatytų pareigų nevykdymo priežastis;
95.3. tiria ir priima sprendimus dėl savivaldybės tarybos narių veiklos atitikties šio įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, nuostatoms;
95.4. nagrinėja Savivaldybės bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus ir pastabas dėl Tarybos narių veiklos skaidrumo;
95.5. teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlymą dėl Tarybos nario įgaliojimų nutraukimo, jei šis Tarybos narys yra praleidęs iš eilės tris Tarybos posėdžius be pateisinamos priežasties;
95.6. Tarybos narių, mero, savo iniciatyva teikia tarybos nariams rekomendacijas dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo.
96. Antikorupcijos komisija:
96.1. reglamento nustatyta tvarka savivaldybės tarybos ar mero iniciatyva dalyvauja atliekant savivaldybės institucijų parengtų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą. Prireikus, Taryba ar Savivaldybės meras kreipiasi į Antikorupcijos komisiją, prašydami dalyvauti, atliekant konkrečių savivaldybės institucijų parengtų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą. Šie teisės akto projektai kartu su teisės akto projekto vertintojo vertinimu bei Antikorupcijos komisijos protokolu pateikiami svarstyti Tarybai;
96.2. dalyvauja rengiant kovos su korupcija programas ir teikia išvadas savivaldybės tarybai dėl šių programų ir jų įgyvendinimo;
96.3. nagrinėja savivaldybės bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus ir pastabas dėl kovos su korupcija priemonių vykdymo;
96.4. informuoja visuomenę apie savo veiklą, vykdomas korupcijos prevencijos priemones savivaldybėje, taip pat apie kovos su korupcija rezultatus;
96.5. korupcijos prevencijos tikslais analizuoja savivaldybės administracijos, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, ir savivaldybės valdomų įmonių atliktus viešuosius pirkimus ir apie galimus korupcijos atvejus informuoja savivaldybės tarybą ir kompetentingas institucijas ar įstaigas. Antikorupcijos komisijos pirmininkas ir nariai turi teisę susipažinti su visa analizuojamų viešųjų pirkimų informacija;
96.6. atlieka kitas kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas, susijusias su savivaldybėje įgyvendinama valstybės politika korupcijos prevencijos srityje.
97. Įstatymų nustatytais atvejais arba Tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir kitos nuolatinės (Tarybos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) Komisijos.
98. Komisijų nariais gali būti Tarybos nariai, valstybės tarnautojai, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti Savivaldybės gyventojai. Etikos komisijoje ir Antikorupcijos komisijoje seniūnaičiai arba seniūnaičiai ir visuomenės atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 Komisijos narių.
99. Komisijų nuostatus tvirtina Taryba.
100. Komisijos yra atsakingos ir atskaitingos Tarybai.
101. Tarybos narius įtraukti į Komisijas gali siūlyti frakcijos, meras, valstybės tarnautojus – frakcijos, meras, Savivaldybės administracijos direktorius, Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kontrolierius ir Komisijos sudarymo iniciatoriai. Bendruomenės atstovai į Komisijas skiriami komisijų sudarymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
102. Savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariai, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, komisijų posėdžių metu atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jiems darbo vietą. Už darbą Etikos komisijoje ir Antikorupcijos komisijoje šių komisijų nariams, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, apmokama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.
103. Laikinosios komisijos sudaromos laikantis proporcingo daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Taryba skiria komisijai užduotį ir nustato jos darbo trukmę bei suteikia reikalingus įgaliojimus. Taryba laikinųjų komisijų pirmininkais skiria Komisijos sudarymo iniciatorių siūlomą asmenį.
104. Taryba nuolatinių Komisijų pirmininkais mero teikimu skiria Tarybos narius. Komisijos pirmininko pavaduotojo kandidatūrą iš komisijos narių Tarybai teikia tvirtinti komisijos pirmininkas.
105. Komisijos pirmininkas turi teisę gauti komisijos įgaliojimams vykdyti reikalingą informaciją iš valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ir valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių.
106. Nuolatinės komisijos per 2 (du) mėnesius nuo jų sudarymo parengia ir pateikia Tarybai tvirtinti Reglamentui neprieštaraujančius savo veiklos nuostatus. Juose turi būti nustatyti Komisijos tikslai, uždaviniai, funkcijos, narių teisės ir pareigos, sprendimų priėmimas ir jų įforminimas, taip pat Komisijos atsiskaitymo Tarybai tvarka. Nuolatinių komisijų veiklos ataskaitos Tarybai privalo būti teikiamos kiekvienų metų pirmąjį ketvirtį.
107. Nuolatinių Komisijų posėdžių laikas ir darbotvarkė skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) darbo dienas iki posėdžio. Apie posėdžių laiką komisijų nariams turi būti pranešta ir sudaryta galimybė susipažinti su posėdžio medžiaga ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) darbo dienas.
108. Jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino Komisijų posėdžiai negali vykti Komisijų nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai, posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu. Nuotoliniu būdu vyksiančio Savivaldybės tarybos komisijų posėdžių klausimai rengiami ir posėdžiai vyksta laikantis reglamente nustatytų Savivaldybės tarybos nario teisių. Nuotoliniu būdu priimant Komisijų sprendimus, turi būti užtikrintas Komisijos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas.
109. Komisijų posėdžiai yra protokoluojami. Juose sekretoriauja Komisijos sekretoriumi išrinktas Komisijos narys ar kitas paskirtas asmuo.
110. Komisijos posėdžio protokolas surašomas pagal reglamente nurodytus reikalavimus.
111. Komisijų posėdžiuose gali dalyvauti ekspertai, valstybės tarnautojai ir visuomenės atstovai, šio reglamento 88-89 punktuose nustatyta tvarka.
IX. FRAKCIJOS, TARYBOS MAŽUMA, TARYBOS DAUGUMA, TARYBOS NARIŲ GRUPĖ
112. Savo rinkimų programos ar politiniams tikslams įgyvendinti Tarybos nariai gali jungtis į frakcijas sudaryti Tarybos mažumą (opoziciją) ar Tarybos daugumą šio reglamento nustatyta tvarka. Tarybos narys gali priklausyti tik vienai frakcijai.
113. Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 3 Tarybos nariai. Tarybos nariai į frakcijas jungiasi laisva valia. Frakcijos pačios nustato savo darbo tvarką, neprieštaraujančią reglamentui, išsirenka vadovą – frakcijos seniūną ir jo pavaduotoją.
114. Frakcija paskelbiama viename iš savivaldybės posėdžių viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui. Pareiškime turi būti nurodytas frakcijos pavadinimas, jos sudėtis, seniūno ir pavaduotojo vardai ir pavardės. Frakcija laikoma įregistruota nuo pranešimo apie jos įkūrimą Tarybos posėdyje.
115. Pasikeitus frakcijos pavadinimui, sudėčiai, seniūnui ar jo pavaduotojui, frakcijai iširus ar nutraukus veiklą, turi būti raštu pranešta merui, ir jis apie tai paskelbia artimiausiame Tarybos posėdyje.
116. Tarybos opozicija – Savivaldybės tarybos mažumai priklausanti tarybos narių frakcija (frakcijos) ir (ar) Tarybos narių grupė (grupės), pirmajame ar kitame Tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravusi (deklaravusios), kad nesiūlo savo kandidato sudarant Savivaldybės vykdomąją instituciją, nedelegavusi (nedelegavusios) savo kandidatų į mero pavaduotojo pareigas ir pateikusi (pateikusios) savo veiklos kryptis.
117. Tarybos mažuma – Savivaldybės tarybos daugumai nepriklausantys Savivaldybės tarybos nariai.
118. Tarybos dauguma – Tarybos narių grupė (grupės) ir (ar) Savivaldybės narių frakcija (frakcijos), delegavusi (delegavusios) savo kandidatus į Savivaldybės vykdomąją instituciją (vykdomąsias institucijas) arba mero pavaduotojo pareigas, viename iš Tarybos posėdžių viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, pateikusi (pateikusios) savo veiklos programą, taip pat Savivaldybės narių frakcija ir (ar) Savivaldybės tarybos narių grupė, viešu pareiškimu nedeklaravusi (nedeklaravusios), kad nedalyvauja sudarant Savivaldybės vykdomosios institucijos (vykdomųjų institucijų), ir nedelegavusi (nedelegavusios) į mero pavaduotojo pareigas savo kandidatų.
119. Tarybos narių grupė – Savivaldybės tarybos nariai, nesusivieniję į Tarybos narių frakcijas.
X. SVARSTYTINŲ KLAUSIMŲ IR SPRENDIMŲ PROJEKTŲ PATEIKIMO TARYBAI TVARKA
120. Tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui gali pateikti Komitetai, Komisijos, Tarybos nariai, frakcijos ir grupės, Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kontrolierius, Savivaldybės administracijos direktorius.
121. Jeigu teikiamas sprendimo projektas dėl galiojančio dokumento pakeitimo, prie sprendimo projekto pridedamas to dokumento lyginamasis variantas.
122. Sprendimo projektai pateikiami kartu su aiškinamaisiais raštais. Sprendimo projektą vizuoja jo rengėjas (jeigu rengėjas yra Savivaldybės administracijos padalinys – jo vadovas ir Savivaldybės administracijos direktorius), kalbos tvarkytojas ir teisininkas.
123. Jeigu projektų rengėjai yra Komitetai, Komisijos, tarybos nariai, frakcijos, grupės – Tarybos sprendimų projektai turi būti derinami su Savivaldybės administracija, kuri gali pateikti dėl jų išvadas.
124. Kartu su sprendimo projektu pateikiamą aiškinamąjį raštą pasirašo sprendimo projekto rengėjas. Aiškinamajame rašte privaloma nurodyti:
124.1. parengto projekto tikslus, uždavinius;
124.2. siūlomas teisinio reguliavimo nuostatas;
124.3. kokių rezultatų laukiama;
124.4. lėšų poreikis ir šaltiniai,
124.5. Kitus sprendimui priimti reikalingus pagrindimus, skaičiavimus ar paaiškinimus.
125. Sprendimų projektai, atitinkantys dokumentų rengimo ir įforminimo bei reglamente nurodytus reikalavimus, teikiami Komitetams ir Tarybai svarstyti tokia tvarka:
125.1. sprendimo projektą su aiškinamuoju raštu ir elektroninę versiją rengėjas pateikia Tarybos sekretoriui, kuris juos registruoja tam skirtame registre. Jeigu sprendimo projektas neatitinka nurodytų reikalavimų, Tarybos sekretorius jį grąžina rengėjui tinkamai parengti ir suderinti;
125.2. įregistruoti sprendimų projektai ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami Savivaldybės interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje;
125.3. Tarybos sekretorius paruoštus sprendimo projektus ir aiškinamuosius raštus likus 7 (septynioms) kalendorinėms dienoms iki numatomos Tarybos posėdžio datos pateikia nagrinėti Komitetams pagal jų kompetenciją;
125.4. jeigu sprendimo projektui nepritaria du Komitetai, Tarybos sekretorius informuoja merą apie sprendimų projektus, kuriems nepritarta. Jeigu meras juos įtraukia į Tarybos posėdžio darbotvarkę, jis privalo pateikti Tarybai savo sprendimo motyvus, prieš tvirtinant posėdžio darbotvarkę;
125.5. Tarybos sekretorius sprendimų projektų originalus teikia merui. Meras ne vėliau kaip prieš 4 (keturias) darbo dienas iki Tarybos posėdžio sudaro posėdžio darbotvarkę. Jeigu meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia Savivaldybės taryba. Savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkė ne vėliau kaip prieš 3 (tris) darbo dienas iki Savivaldybės tarybos posėdžio paskelbiama Savivaldybės interneto svetainėje;
125.6. nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu, kai būtina neatidėliotinai spręsti svarbioms Savivaldybės funkcijoms užtikrinti būtinus klausimus ir sprendimo nepriėmimas ar delsimas jį priimti nedelsiant lemtų neigiamus padarinius Savivaldybės bendruomenei ar atskiriems jos nariams, mero sprendimu Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti sudaroma ir paskelbiama Savivaldybės interneto svetainėje trumpesniais nei reglamente nustatytais terminais, o apie Savivaldybės tarybos posėdžio laiką ir svarstytinus klausimus gali būti pranešama per trumpesnį, nei reglamente nustatytą terminą, bet ne vėliau kaip likus 24 (dvidešimt keturioms) valandoms iki Savivaldybės tarybos posėdžio pradžios.
126. Į darbotvarkę įtraukiami tik tie klausimai, dėl kurių yra pateikti sprendimų projektai šiame reglamento skyriuje nustatyta tvarka ir pagal suteiktus įgaliojimus komitete apsvarstyti sprendimų projektai. Sprendimų projektų svarstymas komitetuose nėra privalomas šio reglamento 125.6 punkte nustatytu atveju.
127. Tarybos posėdžio darbotvarkėje turi būti nurodyta: posėdžio data ir valanda, svarstomieji klausimai ir pranešėjai.
128. Sprendimų projektai mero ar Tarybos teikimu gali būti pateikti visuomenei svarstyti. Kartu su projektu turi būti skelbiamas ir aiškinamasis raštas.
129. Sprendimo projekto rengėjas iki Tarybos posėdžio darbotvarkės patvirtinimo turi teisę jį atsiimti apie tai informavęs tarybos sekretorių raštu.
130. Jeigu sprendimą būtina priimti siekiant užkirsti kelią pavojams, keliantiems grėsmę gyventojų sveikatai, taip pat siekiant išvengti didelių materialinių nuostolių, meras, sudarydamas darbotvarkę, turi teisę pateikti Tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą ne pagal reglamente nustatytą tvarką.
131. Seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos (toliau – seniūnaičių sueiga) sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkamos Savivaldybės institucijos – Taryba arba Administracijos direktorius pagal kompetenciją privalo juos įvertinti.
132. Seniūnaičių sueigos sprendimus Tarybos sekretoriui ar Administracijos direktoriui pateikia seniūnas ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas po sprendimo sueigoje priėmimo.
133. Jeigu seniūnaičių sueigos sprendimo vertinimas yra Savivaldybės tarybos kompetencija, jis vertinamas Tarybos komitetuose ir, jeigu komitetai nusprendžia, rengiamas Tarybos sprendimo projektas bei teikiamas artimiausiame Tarybos posėdyje.
134. Jeigu sueigos sprendimo vertinimas yra Savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija, Administracijos direktorius priima dėl jo sprendimą ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo.
135. Savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo vertinimo ir sprendimų priėmimo motyvus ir veiksmus, kokių bus imtasi. Savivaldybės institucijų sprendimai turi būti paskelbti savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijos skelbimų lentoje.
XI. TARYBOS POSĖDŽIAI
136. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų Tarybos narių dauguma.
137. Tarybos posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas. Svarstant valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančią, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų 2016 m. balandžio
27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) reikalavimų, susijusią informaciją, ir (ar) teisės aktų, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusios informacijos, projektus, posėdžių garso ir vaizdo įrašai nedaromi. Savivaldybės tarybos posėdžių garso ir vaizdo įrašai yra vieši ir Reglamento (ES) 2016/679, ir Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugomi informacinėse laikmenose bei skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje.
138. Pirmąjį naujai išrinktos Tarybos posėdį šaukia Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos Tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 (septynioms) kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos Tarybos įgaliojimų paskutinės dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniu. Jeigu buvo įvestas tiesioginis valdymas ar surengti pakartotiniai rinkimai – ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo.
139. Per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės Tarybos posėdžio sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos turi būti paskirtas mero pavaduotojas ir Savivaldybės administracijos direktorius, sudaryti Savivaldybės tarybos komitetai ir paskirti šių komitetų pirmininkai, sudarytos Vietos savivaldos įstatyme nustatytos komisijos ir paskirti šių komisijų pirmininkai, sudaryta Savivaldybės tarybos kolegija, jeigu nusprendžiama ją sudaryti. Jeigu mero pavaduotojo ar Kontrolės komisijos pirmininko ir (ar) Vietos savivaldos įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų įgaliojimai nutrūksta ir (ar) Savivaldybės administracijos direktorius atleidžiamas iš pareigų prieš terminą, per du mėnesius nuo jo įgaliojimų nutrūkimo ar atleidimo iš pareigų dienos Savivaldybės taryba turi paskirti mero pavaduotoją ir (ar) Savivaldybės administracijos direktorių, ir (ar) Kontrolės komisijos pirmininką, ir (ar) Vietos savivaldos įstatyme nustatytų komisijų pirmininkus.
140. Pirmajame naujai išrinktos Tarybos posėdyje svarstomi Vietos savivaldos įstatyme nustatyti klausimai:
140.1. prisiekia Savivaldybės tarybos nariai;
140.2. gali būti posėdžio pirmininkui įteikiami vieši pareiškimai dėl Savivaldybės tarybos narių vienijimosi į frakcijas ir (ar) grupes, dėl Savivaldybės tarybos daugumos ir Savivaldybės tarybos opozicijos sudarymo;
140.3. priimamas sprendimas dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jo įgaliojimų laikas, ir mero, o jeigu meras neišrinktas, - jo pareigas laikinai einančio Savivaldybės tarybos nario siūlymu, buvęs Savivaldybės administracijos direktorius, skiriamas į Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas Administracijos direktorius naujai kadencijai arba pavedama Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui eiti Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas Savivaldybės administracijos direktorius naujai kadencijai;
140.4. gali būti skiriami mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir Savivaldybės administracijos direktorius. Mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir Savivaldybės administracijos direktorius negali būti skiriami, jeigu pirmajame posėdyje meras neprisiekė. Jeigu pirmajame posėdyje meras neprisiekė, Savivaldybės taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Kitas posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio, kuriam pirmininkauja 140 punkte nustatyti asmenys. Jeigu ir šiame posėdyje meras neprisiekė arba prisiekė, bet dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai negali eiti savo pareigų, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka skiriamas Tarybos narys laikinai eiti mero pareigas;
140.5. gali būti priimami kiti sprendimai, užtikrinantys savivaldybės institucijų ir savivaldybės tarybos sudaromų kolegialių organų veiklą.
141. Apie pirmojo posėdžio sušaukimo laiką ir vietą Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) dienų paskelbia per visuomenės informavimo priemones. Jeigu apygardos rinkimų komisijos pirmininkas naujai išrinktos Savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia iki šioje dalyje nustatyto termino pabaigos, naujai išrinktos Savivaldybės tarybos nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja meras arba, jeigu jo nėra, – pagal amžių vyriausias Tarybos narys.
142. Pirmajam Tarybos posėdžiui pirmininkauja Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas Savivaldybės rinkimų komisijos narys, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymu ir Vyriausiosios rinkimų komisijos rekomendacijomis, o prisiekus merui, posėdį toliau tęsia ir jam pirmininkauja meras.
143. Patalpas tarybos posėdžiui parengia Savivaldybės administracija (turi būti parengtos vietos naujai išrinktiems Tarybos nariams bei kitiems Tarybos posėdžio dalyviams, patalpos aprūpintos garso bei įrašų aparatūra, jeigu nenaudojama slapto balsavimo elektroninė sistema, turi būti parengta balsadėžė bei vieta slaptam balsavimui, gali būti pasirūpinta transliacija per vietinį transliuotoją). Savivaldybės administracija yra atsakinga už tinkamą pasirengimą pirmajam naujai išrinktos Tarybos posėdžiui.
144. Pirmąjį Tarybos posėdį pradeda posėdžio pirmininkas ir skelbia naujai išrinktų Tarybos narių registraciją. Tarybos posėdis tęsiamas, jeigu užsiregistravo daugiau kaip pusė išrinktų Tarybos narių. Jeigu Tarybos posėdyje dalyvauja mažiau kaip pusė išrinktų Tarybos narių, posėdžio pirmininkas paskelbia kito Tarybos posėdžio datą. Kitas Tarybos posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 5 (penkias) kalendorines dienas po neįvykusio Tarybos posėdžio.
145. Posėdžio pirmininkas, pradedant posėdį paskelbia, kad baigėsi ankstesnės kadencijos tarybos narių įgaliojimai. Taryba patvirtina tarybos posėdžio darbotvarkę.
146. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš Tarybos narių mero siūlymu skiria mero pavaduotoją. Meras supažindina Tarybos narius su mero pavaduotojo skyrimo procedūra.
147. Mero pavaduotojo skyrimo procedūra:
147.1. Mero pavaduotojo kandidatūrą iš išrinktų Tarybos narių siūlo meras;
147.2. meras klausia kandidato į mero pavaduotojus, ar jis sutinka balotiruotis;
147.3. meras sutikusiam balotiruotis kandidatui į mero pavaduotojo pareigas suteikia žodį prisistatymui ir atsakymams į Tarybos narių klausimus;
147.4. slaptai balsuojama reglamento nustatyta tvarka;
147.5. laikoma, kad mero pavaduotojas paskirtas, jeigu už jo kandidatūrą balsavo visų Savivaldybės tarybos narių dauguma;
147.6. jeigu už mero pasiūlytą kandidatą į mero pavaduotojo pareigas nebalsuoja visų Tarybos narių dauguma, meras tą patį kandidatą į mero pavaduotojo pareigas šiame ar kitame posėdyje gali siūlyti dar vieną kartą. Jeigu ir antrąjį kartą pasiūlytai tarybos nario kandidatūrai į mero pavaduotojo pareigas Taryba nepritaria, meras turi siūlyti kitą kandidatą į mero pavaduotojo pareigas.
148. Paskirto mero pavaduotojo įgaliojimai prasideda, kai pasirašomas sprendimas dėl mero pavaduotojo skyrimo.
149. Tarybos sprendimu mero teikimu Tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu pirmajame Tarybos posėdyje gali būti skiriamas Administracijos direktorius. Tol, kol Administracijos direktorius ir jo pavaduotojas nėra paskirti, direktoriaus pareigas gali eiti laikinai mero pareigas einančio Tarybos nario siūlymu Savivaldybės tarybos paskirtas Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.
150. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas į pareigas skiriamas Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu Savivaldybės tarybos sprendimu politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.
151. Antrojo tarybos posėdžio metu svarstomi mero pavaduotojo ir Savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojų) skyrimo klausimai, jei jie dar nepaskirti. Gali būti svarstomi Savivaldybės tarybos komitetų bei Savivaldybės tarybos komisijų sudarymo klausimai.
152. Eilinius Tarybos posėdžius prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 (tris) mėnesius, šaukia meras, o kai jo nėra – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai mero pareigas einantis Tarybos narys. Eiliniai posėdžiai paprastai vyksta penktadieniais, posėdžio pradžia – 9.00 valanda. Tarybos posėdžių pusmečio grafikas tvirtinamas Tarybos sprendimu.
153. Neeilinius Tarybos posėdžius šaukia meras, o kai jo nėra – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai mero pareigas einantis Tarybos narys, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių, pateikdami svarstytinus klausimus ir jų sprendimų projektus ne vėliau kaip per 2 (dvi) savaites nuo Tarybos narių reikalavimo gavimo. Jeigu per nustatytą laiką meras ar jo pavaduotojas posėdžio nesušaukia, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių. Jeigu meras ar jo pavaduotojas arba laikinai mero pareigas einantis Tarybos narys posėdyje nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo Savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys. Neeiliniuose posėdžiuose svarstomi tik jų iniciatorių pateikti klausimai.
154. Jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino Savivaldybės tarybos posėdžiai negali vykti Savivaldybės tarybos nariams dalyvaujant fiziškai, Savivaldybės tarybos posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis. (toliau – nuotolinis būdas). Nuotoliniu būdu vyksiančiame Savivaldybės tarybos posėdyje svarstytini sprendimų projektai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų šiame reglamente nustatytų reikalavimų ir užtikrinant Vietos savivaldos įstatyme nustatytas Savivaldybės tarybos nario teises. Nuotoliniu būdu priimant Tarybos sprendimus, turi būti užtikrintas Savivaldybės tarybos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas. Nuotoliniu būdu vykstančiame Savivaldybės tarybos posėdyje sprendimai, dėl kurių šis įstatymas nustato slaptą balsavimą, nepriimami.
155. Meras, o kai jo nėra (reglamento nustatytais atvejais) – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai mero pareigas einantis Tarybos narys arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų Tarybos narių gavęs Tarybos narys, apie posėdžio laiką ir darbotvarkę Tarybos nariams, gyventojams ir seniūnaičiui, kai svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene, taip pat seniūnui ir vietos gyventojų apklausos iniciatyvinės grupės atstovui (atstovams), kai svarstomi vietos gyventojų apklausos rezultatai ar klausimai dėl vietos gyventojų apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų), praneša reglamento nustatyta tvarka: paskelbia Savivaldybės skelbimų lentoje ir Savivaldybės interneto svetainėje bei informuoja elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios.
156. Tarybos nariams ir Vyriausybės atstovui apie posėdžio laiką pranešama elektroniniu paštu, o darbotvarkė ir (jeigu yra) siūlomų įrašyti į darbotvarkę sprendimų projektai jiems ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas iki posėdžio pradžios išsiunčiami elektroniniu paštu, o jiems pageidaujant – įteikiami Tarybos sekretoriate. Gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovai – seniūnaičiai informuojami telefonu, kai svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene.
157. Tarybos posėdžius aptarnauja Savivaldybės tarybos sekretoriatas:
157.1. rūpinasi tinkamu techniniu posėdžių parengimu ir pagalba Tarybos nariams posėdžių metu;
157.2. rūpinasi, kad posėdžiui reikalinga medžiaga būtų laiku pateikta Tarybos nariams ir pranešėjams;
157.3. registruoja posėdyje dalyvaujančius Tarybos narius;
157.4. registruoja posėdžio svečius ir prižiūri, kad jie laikytųsi nustatytos tvarkos;
157.5. protokoluoja posėdį, daro jo garso ir vaizdo įrašą ir prireikus rūpinasi jo vertimu;
157.6. vykdo kitus mero ar posėdžio pirmininko, komitetų pirmininkų pavedimus, susijusius su posėdžių rengimu.
158. Posėdžiams pirmininkauja meras, kai jo nėra – mero pavaduotojas.
159. Jeigu meras ir jo pavaduotojas posėdyje nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo tame posėdyje išrinktas Tarybos narys.
160. Posėdžio pirmininkas:
160.1. skelbia posėdžio pradžią ir pabaigą, pertraukas ir jų trukmę;
160.2. prižiūri, kad būtų laikomasi Tarybos veiklos reglamento, vadovauja klausimo svarstymo eigai;
160.3. suteikia žodį Tarybos nariams, kviestiesiems asmenims ir, jeigu Taryba neprieštarauja, kitiems posėdžio dalyviams.
Jeigu Savivaldybės tarybos posėdyje svarstomas klausimas yra susijęs su kitais posėdyje dalyvaujančiais asmenimis, jiems leidžiama užduoti klausimus pranešėjams ir kalbėti reglamento 176 punkte nustatyta tvarka;
160.4. kontroliuoja kalbėtojo kalbos trukmę ir, jeigu ji viršija Tarybos nustatytąją, įspėja kalbėtoją, o po antro įspėjimo gali jį nutraukti;
160.5. jeigu Taryba neprieštarauja, gali pratęsti kalbėti skirtą laiką;
160.6. gali įspėti kalbėtoją, jeigu jis nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės;
160.7. pagal svarstymo rezultatus formuluoja sprendimus ir teikia balsuoti, vadovaudamasis reglamentu nustato balsavimo tvarka ir skelbia balsavimo rezultatus;
160.8. pasiūlo pašalinti iš posėdžio salės kviestuosius ir kitus asmenis, jeigu jie trukdo dirbti;
160.9. įspėja Tarybos narius, jeigu jie nesilaiko reglamento, triukšmauja, įžeidinėja Tarybą, kitus asmenis ar kitaip trukdo Tarybai dirbti;
160.10. priimdamas sprendimus, ne mažiau kaip 5 Tarybos narių reikalavimu paskelbia, kokiu reglamento punktu remiasi.
161. Tarybos sprendimu gali būti skelbiamos posėdžio pertraukos, taip pat posėdis gali būti perkeltas į kitą dieną, jeigu Taryba nespėjo apsvarstyti visų darbotvarkės klausimų.
162. Tarybos posėdžiai yra atviri. Tarybos posėdžiai tiesiogiai transliuojami Savivaldybės interneto svetainėje www.birstonas.lt. Už posėdžių transliavimą atsakinga Savivaldybės administracija. Posėdžiuose, be Tarybos narių ir posėdį aptarnaujančių Tarybos sekretoriato darbuotojų, dalyvauja Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kontrolierius, Savivaldybės administracijos direktorius, jo pavaduotojas (jeigu yra), kiti kviestieji asmenys, gali dalyvauti Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse, žiniasklaidos atstovai.
163. Atitinkamų Savivaldybės administracijos padalinių, savivaldybės įmonių vadovai privalo dalyvauti Tarybos posėdžiuose, kai svarstomi jų kompetencijai priskirti arba susiję su jų vadovaujamų subjektų veikla klausimai.
164. Tarybos posėdyje gali dalyvauti visuomeninių organizacijų, profesinių sąjungų, politinių partijų atstovai, gyventojai, ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas iki posėdžio užsiregistravę Tarybos sekretoriate. Norintys pasisakyti asmenys, užsiregistruodami privalo nurodyti, dėl kurio darbotvarkės klausimo pasisakys. Pasisakymui skiriama iki 5 minučių laiko.
165. Jeigu Savivaldybės tarybos posėdyje svarstomas klausimas yra susijęs su kitais posėdyje dalyvaujančiais asmenimis, jiems leidžiama užduoti klausimus pranešėjams ir kalbėti šio reglamento 178 punkte nustatyta tvarka.
166. Vyriausybės atstovas, Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kontrolierius, Savivaldybės administracijos direktorius, jo pavaduotojas (jeigu yra), tarybos sekretorius posėdžio metu turi teisę pasisakyti savo kompetencijos klausimais.
167. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje pasisakyti kviestiesiems asmenims. Kitiems užsiregistravusiems pasisakyti asmenims leidžiama kalbėti Tarybai pritarus ir nustačius jų kalbėjimo trukmę.
168. Jeigu Tarybos narys iš anksto žino, jog negalės dalyvauti posėdyje, apie tai turi raštu pranešti Tarybos sekretoriui prieš posėdį ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.
169. Jeigu Tarybos narys dalyvavo svarstant ne mažiau kaip 1/2 visų tos dienos posėdžio darbotvarkės klausimų, laikoma, kad jis dalyvavo posėdyje.
170. Kai posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, Taryba gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje. Ji nusprendžia, kas gali dalyvauti posėdyje. Uždaro posėdžio įrašą daryti draudžiama.
171. Tarybos nariai registruojami posėdžio pradžioje. Išvykdamas iš posėdžio jam nepasibaigus, Tarybos narys apie tai turi informuoti posėdžio pirmininką arba sekretorių.
172. Posėdžio darbotvarkę Taryba tvirtina posėdžio pradžioje. Posėdžio pirmininkas, pristatydamas darbotvarkę, privalo tarybos narius informuoti apie Tarybai teiktų klausimų neįtraukimo į darbotvarkę priežastis.
173. Posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista Tarybos sprendimu Komiteto, Komisijos, frakcijos, ar 1/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių siūlymu, jeigu jo rengėjai Tarybos nariams pateikia reglamento reikalavimus atitinkančius sprendimų projektus ir aiškinamuosius raštus ir projektai yra įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Ši nuostata netaikoma siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu, siūlymams, susijusiems su mero pavaduotojo (pavaduotojų), Savivaldybės administracijos direktoriaus, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų), Kontrolės komiteto ir šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų kandidatūrų pateikimu, taip pat siūlymams, susijusiems su nepasitikėjimo meru, mero pavaduotoju (pavaduotojais), Savivaldybės administracijos direktoriumi, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju (pavaduotojais), Kontrolės komiteto ir šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininku pareiškimu. Ekstremaliųjų įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti Savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka.
174. Ekstremalių situacijų atvejais meras turi teisę pateikti Savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą ne pagal reglamento nustatytą tvarką.
175. Papildomi klausimai, reikalaujantys neatidėliotino svarstymo, įtraukiami į darbotvarkę Tarybos sprendimu, jei už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 posėdyje dalyvaujančių tarybos narių.
176. Kiekvienu darbotvarkės klausimu daromas pranešimas. Gali būti ir papildomų pranešimų. Pranešimas turi trukti ne ilgiau kaip 10 minučių, papildomas – ne ilgiau kaip 5 minutes. Pranešėjas privalo informuoti Tarybą apie komitetų išvadas dėl pristatomo sprendimo projekto, taip pat apie kitų subjektų pateiktus vertinimus.
177. Pranešėjo prašymu Taryba pranešimui skirto laiko trukmę gali pratęsti.
178. Po klausimo pristatymo pranešėjai atsako į Tarybos narių klausimus. Tarybos narys gali pateikti 2 klausimus, kiekvienam klausimui skiriama iki 1 min., tačiau negali užduoti tų pačių klausimų, į kuriuos buvo atsakyta Komiteto posėdžio metu. Atsakymui į kiekvieną klausimą pranešėjui skiriama ne daugiau kaip 5 min. Pranešėjams atsakius į klausimus, skelbiama Tarybos narių diskusija svarstomu klausimu.
179. Kalbėti diskusijoje Tarybos nariui skiriamos 5 minutės. Tarybos nariai negali perduoti vienas kitam pasisakymui skirto laiko. Svarstomuoju klausimu Tarybos narys gali kalbėti vieną kartą. Ši nuostata netaikoma pasiūlymams dėl balsavimo procedūros motyvų ir pasisakymams dėl diskusijos nutraukimo. Tik posėdžio pirmininkas gali nutraukti kalbėtoją.
180. Diskusijoje dalyvaujantys Tarybos nariai, siūlantys pataisas ir alternatyvius teiginius, iš karto po pasisakymo turi juos pateikti raštu posėdžio pirmininkui.
181. Diskusijos baigiamos, kai pasisako visi pageidavusieji kalbėti arba kai to pageidauja Tarybos nariai ir nusprendžia Taryba.
182. Jeigu Tarybos nario elgesys ar žodžiai kitų kalbose, jo manymu, pateikiami iškreipti, jis turi teisę prašyti Tarybos posėdžio pirmininko leidimo kalbėti asmeniniu klausimu iki 3 minučių. Jeigu pirmininkas nesutinka, Tarybos nario pageidavimu dėl šio prašymo privalo balsuoti Taryba.
183. Jei Taryba nusprendžia baigti diskusiją, o frakcija nespėjo pareikšti savo nuomonės svarstomu klausimu, posėdžio pirmininkas privalo suteikti žodį jos atstovui.
184. Pasibaigus diskusijai, pranešėjui ir papildomam pranešėjui suteikiama ne daugiau kaip po 5 minutes baigiamajam žodžiui.
XII. TARYBOS SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS
185. Tarybos sprendimai, išskyrus atvejus, numatytus šiame reglamente, priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma.
186. Taryba teisėtai gali priimti sprendimus, jeigu posėdyje dalyvauja išrinktų Tarybos narių dauguma.
187. Jeigu už sprendimo projektą balsuojančių Tarybos narių balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir „susilaikiusių“ kartu sudėjus), balsavimo rezultatą lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas.
188. Dėl Savivaldybės posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai skiriamas mero pavaduotojas, Administracijos direktorius, Administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, mero nušalinimų klausimas, sprendžiamas nepasitikėjimo mero pavaduotojais, administracijos direktoriumi, administracijos direktoriaus pavaduotoju klausimas. Duomenys apie kiekvieno Tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Slaptas balsavimas reglamente nustatyta tvarka galimas ir tais atvejais, kai skiriami Kontrolės komiteto pirmininkas, jo pavaduotojas, Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, jo pavaduotoju, Etikos komisijos pirmininku, Antikorupcijos komisijos pirmininku klausimas, jeigu tam pritaria 1/3 visų Tarybos narių.
189. Kiekvieno Tarybos nario balsavimo rezultatai turi būti saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje.
190. Tarybos sprendimai (norminiai teisės aktai) įsigalioja kitą dieną po jų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Individualūs sprendimai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data.
191. Prieš teikdamas balsuoti sprendimo projektą, Komitetų ar diskusijoje Tarybos narių pateiktas pataisas ar alternatyvius pasiūlymus, posėdžio pirmininkas pasiūlo Tarybai balsavimo tvarką, išklauso Tarybos narių pastabas dėl siūlomos balsavimo procedūros ir, jeigu Tarybos narių nuomonės skiriasi, siūlo balsuoti dėl sprendimo projekto bei pataisų ar alternatyvių pasiūlymų priėmimo tvarkos.
192. Balsuojama tokia tvarka:
192.1. dėl Komitetų ar diskusijoje pateikto siūlymo atidėti sprendimo projektą balsuojama pirmiau negu dėl klausimo esmės;
192.2. dėl sprendimo priimti pateiktą sprendimo projektą pagrindu balsuojama pirmiau negu dėl pataisų ar alternatyvaus pasiūlymo;
192.3. dėl kiekvienos sprendimo projekto pataisos balsuojama atskirai. Jeigu dėl vieno sprendimo projekto teiginio pateiktos daugiau kaip dvi pataisos, posėdžio pirmininkas jas pagal prasmę sugrupuoja taip, kad per keletą balsavimų Taryba pasirinktų priimtiniausią. Daugiausia balsų surinkusi pataisa, jeigu surinkta reikiama balsų dauguma, yra priimta, priešingu atveju ji pateikiama papildomai balsuoti. Jeigu už pataisą nebalsuoja posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių dauguma, tarybos nariai gali pasiūlyti kompromisinį sprendimą arba klausimą atidėti;
192.4. dėl alternatyvių teiginių balsuojama pagal jų pateikimo eilę. Priimamas teiginys, už kurį balsuoja daugiau Tarybos narių.
193. Galutiniam sprendimo projektui parengti gali būti sudaroma Redakcinė komisija, kuri išsirenka pirmininką. Jis pristato Tarybai komisijos parengtą sprendimo projektą.
194. Tarybos sprendimai priimami atviru ar slaptu balsavimu. Balsuojama „už“, „prieš“ arba „susilaikoma“.
195. Balsavimo pradžią skelbia posėdžio pirmininkas.
196. Tarybos nariai balsuoja asmeniškai. Balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims.
197. Tarybos narys Savivaldybės tarybos posėdyje prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris jam sukelia interesų konfliktą, privalo informuoti Savivaldybės tarybą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu Savivaldybės taryba nusišalinimą priima, jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Savivaldybės taryba gali motyvuotu sprendimu, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patvirtintais kriterijais, pareikšto nusišalinimo nepriimti ir įpareigoti Tarybos narį dalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Balsavimas dėl Tarybos nario nusišalinimo nepriėmimo vyksta prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris Tarybos nariui sukelia interesų konfliktą. Duomenys apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo kartu su svarstyto klausimo balsavimo rezultatais skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje ir per 5 (penkias) darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos elektroninėmis priemonėmis pateikiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatyta tvarka.
198. Balsavimo metu neleidžiama replikuoti, reikšti pastabų dėl balsavimo motyvų, vaikščioti po salę. Kol balsavimo procedūra nebaigta, jokie klausimai nesvarstomi.
199. Dėl balsavimo procedūros motyvų galima kalbėti po to, kai posėdžio pirmininkas paskelbia, dėl ko bus balsuojama, ir paklausia, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo procedūros motyvų. Dėl balsavimo procedūros motyvų gali pasisakyti „už“ ir „prieš“ ne daugiau kaip po du Tarybos narius.
200. Atvirai balsuojama rankos pakėlimu arba naudojama atviro balsavimo elektroninė sistema.
201. Jeigu nėra techninių galimybių naudotis atviro balsavimo elektronine sistema, balsuojama rankos pakėlimu.
202. Balsuojant atviro balsavimo elektronine sistema, balsavusių Tarybos narių pavardės (jeigu yra techninės galimybės) ir balsavimo rezultatai parodomi ekrane.
203. Balsuojant rankos pakėlimu, balsus skaičiuoja Tarybos kadencijos laikotarpiui mero potvarkiu paskirtas sekretoriato darbuotojas ir rezultatus pažymi raštu. Kiekvienas Tarybos narys po posėdžio patvirtina savo balsavimo rezultatus parašu.
204. Slaptai balsuojama 186 punkte nurodytais klausimais. Jeigu nenaudojama slapto balsavimo elektroninė sistema, šiuo būdu balsuojama specialios formos balsavimo biuleteniais.
205. Balsavimo biuletenių pavyzdžius tvirtina Taryba. Biuletenyje privalo būti balsavimo esmę nurodanti antraštė. Vienu biuleteniu gali būti balsuojama tik dėl vieno asmens atleidimo iš pareigų arba nepasitikėjimo jam pareiškimo, dėl skyrimo į vienas pareigas arba dėl vienos kolegialios institucijos steigimo arba panaikinimo.
206. Balsuojant dėl kandidatų paskyrimo į pareigas, viename biuletenyje abėcėlės tvarka gali būti įrašomos tik kandidatų į tas pačias pareigas pavardės.
207. Balsuojant dėl valstybės tarnautojo atleidimo ar nepasitikėjimo juo arba kolegialia institucija, biuleteniuose turi būti įrašyti teiginiai: „atleisti iš pareigų“ ir „neatleisti iš pareigų“ arba „pasitikiu“ ir „nepasitikiu“.
208. Balsuojantysis biuletenyje pažymi pavardes tų kandidatų arba tuos teiginius, už kuriuos jis balsuoja.
209. Tarybos nariams slapto balsavimo biuletenius išduoda ir slapto balsavimo procedūrą atlieka Tarybos paskirta Balsų skaičiavimo komisija. Ją sudaro Tarybos nariai – po vieną į Tarybą išrinktos politinės partijos rinkimų sąrašo atstovą. Jo kandidatūrą siūlo kiekvienos politinės partijos atstovų Taryboje įgaliotas asmuo. Balsų skaičiavimo komisija iš savo narių išsirenka pirmininką.
210. Slapto balsavimo vietoje turi būti slapto balsavimo kabina ir balsadėžė. Balsavimo metu patalpoje vienu metu gali būti tik vienas balsuojantysis ir Balsų skaičiavimo komisijos nariai. Gaudami slapto balsavimo biuletenius, Tarybos nariai pasirašo biuletenių išdavimo lape.
211. Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai, biuleteniai, kuriuose pažymėtų pavardžių yra daugiau nei renkamų pareigūnų arba paliktas daugiau kaip vienas pasirinkti duotas teiginys, taip pat tie biuleteniai, kuriuose papildomai įrašytos pavardės ir teiginiai. Biuletenių, kuriuose Tarybos nariai nepadarė jokių žymų, nukerpamas viršutinis dešinysis kampas, nepažeidžiant balsuojančiojo žymai skirtos vietos.
212. Slapto balsavimo rezultatus skelbia Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas.
213. Balsų skaičiavimo protokolą pasirašo visi balsavimą stebėję Balsų skaičiavimo komisijos nariai. Protokolas ir užklijuotas, antspauduotas bei Komisijos pirmininko parašu pažymėtas vokas su visais Komisijos turėtais biuleteniais pateikiamas Tarybos posėdį protokoluojantiems Savivaldybės tarybos sekretoriato darbuotojams. Šie dokumentai saugomi iki Tarybos kadencijos pabaigos.
214. Jei nagrinėtu klausimu buvo balsuojama, bet sprendimas nebuvo priimtas, pakartotinai šis klausimas gali būti nagrinėjamas tik kitame Tarybos posėdyje.
215. Balsavimą galima vieną kartą pakartoti, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas, jeigu balsuojant rankų pakėlimu kyla abejonių dėl skaičiavimo tikslumo ir jeigu to motyvuotai reikalauja posėdžio pirmininkas arba frakcija ir šiam reikalavimui pritaria ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių. Frakcija gali reikalauti pakartotinai balsuoti, jeigu nebuvo tinkamai ir aiškiai suformuluotas balsuoti teikiamas klausimas.
216. Balsavimo rezultatus paskelbia posėdžio pirmininkas.
XIV. TARYBOS DOKUMENTŲ ĮFORMINIMAS IR SKELBIMAS
225. Tarybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus pasirašo posėdžio pirmininkas ir tarybos sekretorius, jeigu jo nėra – posėdyje sekretoriavęs mero paskirtas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas arba Savivaldybės administracijos direktoriaus (kai yra gautas mero pritarimas) paskirtas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, posėdyje priimtus sprendimus ir kitus dokumentus – posėdžio pirmininkas
226. Tarybos posėdžio protokole išvardijami svarstyti klausimai ir pranešėjai. Jei pranešimas pridedamas prie protokolo kaip atskiras dokumentas, protokole tai nurodoma. Protokole įrašomi kitų kalbėjusiųjų asmenų vardai ir pavardės, priimti sprendimai ir dokumentai, balsavimo rezultatai. Prie protokolo pridedama papildoma medžiaga: Tarybos narių registracijos duomenys, posėdyje dalyvavusių asmenų sąrašas, vardinio balsavimo rezultatai, priimtų sprendimų sąrašas, tarybos narių pareiškimai ir kita.
227. Protokolas paskelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje ne vėliau kaip per 7 (septynias) darbo dienas po posėdžio.
228. Tarybos nariai gali pareikšti pretenzijas dėl protokolo kito artimiausio Tarybos posėdžio pradžioje. Jeigu praėjusio posėdžio pirmininko paaiškinimai nepatenkina pareiškėjo, Taryba priima sprendimą dėl pareiškėjo pretenzijos. Jeigu jos pripažįstamos pagrįstomis, tuomet taisomas protokolas.
229. Tarybos sprendimų originalus pasirašo Tarybos posėdžio pirmininkas ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas po jų priėmimo, o jų kopijos tvirtinamos teisės aktų nustatyta tvarka. Norminiai teisės aktai ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pasirašymo skelbiami Teisės aktų registre.
230. Priimtų sprendimų kopijas rengėjų nurodytais adresais išsiunčia Tarybos sekretoriatas ne vėliau kaip per savaitę po posėdžio.
231. Tarybos posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas. Svarstant valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančią, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) reikalavimų, susijusią informaciją, ir (ar) teisės aktų, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusios informacijos, projektus, garso ir vaizdo įrašai nedaromi. Apie nedaromus įrašus informuoja posėdžio pirmininkas prieš pradedant svarstyti darbotvarkės klausimą, kurį svarstant būtų viešinama šiame punkte nurodyta informacija. Tarybos posėdžių garso ir vaizdo įrašai yra vieši, Reglamento (ES) 2016/679 bei Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje.
232. Tarybos posėdžių garso ir vaizdo įrašai saugojami Tarybos sekretoriate techninius reikalavimus atitinkančiose laikmenose 1 metus.
233. Komitetų ir Komisijų posėdžių protokolus pasirašo Komitetų ir Komisijų posėdžių pirmininkai ir posėdžių sekretoriai, o jų išrašai tvirtinami teisės aktų nustatyta tvarka. Visi laikinųjų Komisijų dokumentai turi būti perduoti archyvui ne vėliau kaip per 10 (dešimt) darbo dienų, pasibaigus Komisijos įgaliojimų laikui.
234. Tarybos sprendimai ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo jų pasirašymo dienos skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje. Tarybos priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Individualūs teisės aktai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data.
235. Taryba turi antspaudą su Birštono herbu. Už jo naudojimą ir saugojimą atsakingas Tarybos sekretoriatas.
236. Tarybos antspaudas dedamas ant Tarybos priimtų dokumentų, pasirašytų Tarybos posėdžio pirmininko, ant tarptautinių sutarčių ir kitų dokumentų, kurie Tarybos vardu pasirašyti mero ar kitų įgaliotų asmenų.
237. Tarybos antspaudas taip pat dedamas ant mero arba jo pavaduotojų pasirašytų tarnybinių pažymėjimų ir kitų dokumentų.
238. Oficialius pranešimus apie Tarybos posėdžius ir jų darbotvarkes rengia ir skelbia Tarybos sekretoriatas. Pranešimus apie Tarybos, Komitetų, Komisijų sprendimus ir kitą su Tarybos darbu susijusią informaciją rengia ir, pranešęs merui ar jo pavaduotojui, skelbia Tarybos sekretoriatas.
239. Tarybos priimtų dokumentų originalai, visi jų rengimo dokumentai, Tarybos posėdžių protokolai ir Tarybos komitetų veiklos dokumentai saugomi Tarybos sekretoriate.
240. Tarybos pritartų ir įgaliotų asmenų pasirašytų sutarčių ir susitarimų originalai saugomi Savivaldybės administracijos struktūriniame padalinyje, atsakingame už sutarčių registravimą.
241. Į Tarybos posėdžio darbotvarkę neįtrauktų, iš jos išbrauktų, Tarybos nepriimtų arba po svarstymo atidėtų sprendimų projektų originalai grąžinami jų rengėjams.
242. Dokumentų valdymas Savivaldybės taryboje tvarkomas lietuvių kalba ir turi atitikti galiojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus.
XV. MERAS, MERO PAVADUOTOJAS
243. Meras renkamas tiesiogiai savivaldybės įgaliojimų laikui. Kai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta atvejais ir tvarka mero įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, rengiami nauji mero rinkimai. Taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių mero siūlymu skiria mero pavaduotoją. Meras yra Savivaldybės vadovas. Meru ir mero pavaduotoju gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Taryba gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad mero pavaduotojas paskirtas, jeigu už jo kandidatūrą balsavo ne mažiau kaip išrinktų Tarybos narių dauguma. Jeigu už mero pasiūlytą kandidatą į mero pavaduotojo pareigas nebalsuoja išrinktų Tarybos narių dauguma, meras tą patį kandidatą į mero pavaduotojo pareigas šiame ar kitame posėdyje gali siūlyti dar vieną kartą. Jeigu ir antrą kartą pasiūlytai Tarybos nario kandidatūrai į mero pavaduotojo pareigas Taryba nepritaria, meras turi siūlyti kitą kandidatą į mero pavaduotojo pareigas.
244. Su meru, mero pavaduotoju darbo sutartis nesudaroma.
245. Meras savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų, kurie mero prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Mero visuomeniniu konsultantu gali būti pilnametis asmuo. Mero visuomeniniu konsultantu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat esantis įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos nariu. Informacija apie asmenį, mero paskirtą jo visuomeniniu konsultantu (asmens vardas, pavardė, paskyrimo ir atšaukimo datos), nedelsiant paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje.
246. Merui pateikus Savivaldybės administracijos direktoriui prašymą dėl konsultanto pažymėjimo išdavimo, Savivaldybės administracija konsultantams išduoda pažymėjimus.
247. Už konsultantų veiklą Savivaldybėje atsako meras.
248. Mero pareigas laikinai eina Savivaldybės tarybos posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma išrinktas Savivaldybės tarybos narys, kai:
248.1. meras dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai, ne daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų, negali eiti savo pareigų ir nėra paskirtas mero pavaduotojas;
248.2. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka rinkimai vienmandatėje rinkimų apygardoje pripažįstami negaliojančiais ir skelbiami pakartotiniai rinkimai;
248.3. meras netenka Savivaldybės tarybos nario mandato Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.
249. Meras prieš terminą netenka savo įgaliojimų ir Savivaldybės tarybos nario mandato Savivaldybės tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų Savivaldybės tarybos narių dauguma, kai meras dėl laikinojo nedarbingumo neina pareigų daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 dienų per paskutinius dvylika mėnesių. Inicijuoti svarstymą šiuo atveju gali frakcija arba ne mažiau kaip 5 Tarybos nariai, pateikę raštą Tarybai; informaciją apie nedarbingumą Tarybai privalo pateikti Administracijos direktorius, pridėdamas faktą įrodančius dokumentus.
250. Meras netenka savo įgaliojimų ir Savivaldybės tarybos nario mandato, jeigu jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.
251. Meras netenka savo įgaliojimų, kai savivaldybės teritorijoje laikinai įvedus tiesioginį valdymą įgaliojimų netenka savivaldybės taryba, arba jo įgaliojimai sustabdomi, kai laikinai įvedus tiesioginį valdymą sustabdomi savivaldybės tarybos įgaliojimai.
252. Meras visų Savivaldybės tarybos narių balsų dauguma gali būti nušalinamas nuo pareigų, jeigu jam pareiškiami oficialūs įtarimai padarius nusikaltimą. Nušalinimas galioja iki teismo nuosprendžio, nutarties ar sprendimo, kuriuo baigiama byla, įsiteisėjimo arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Nušalinimo laikotarpiu jis netenka visų merui suteiktų įgaliojimų. Nušalinimo laikotarpiu mero pareigas laikinai eina mero pavaduotojas, o jeigu jo nėra, – kitas Savivaldybės tarybos paskirtas Savivaldybės tarybos narys.
253. Mero pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų Tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja išrinktų Tarybos narių dauguma:
253.1. Vyriausybės arba valstybės kontrolės institucijos siūlymu už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, dėl kurių padaryta esminės žalos valstybės ar Savivaldybės interesams bei nuosavybei;
253.2. kai dėl laikino nedarbingumo nedirba daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 dienų per paskutinius dvylika mėnesių; inicijuoti svarstymą šiuo atveju gali meras, frakcija arba ne mažiau kaip 5 Tarybos nariai, pateikę raštą Tarybai; informaciją apie nedarbingumą Tarybai privalo pateikti Administracijos direktorius, pridėdamas faktą įrodančius dokumentus;
253.3. kai pateikia atsistatydinimo prašymą.
254. Mero pavaduotojas taip pat netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių motyvuotai pareiškia nepasitikėjimą juo, Taryba priima sprendimą atleisti mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų Savivaldybės tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų.
255. Mero pavaduotojas mero teikimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu už sprendimą atleisti mero pavaduotoją slaptu balsavimu balsuoja visų Savivaldybės tarybos narių dauguma. Klausimą dėl mero pavaduotojo įgaliojimų netekimo kartu su įregistruotu sprendimo projektu meras šio reglamento X skyriuje nustatyta tvarka privalo įtraukti į artimiausio Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę.
256. Mero pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, jeigu jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės arba netenka tarybos nario mandato.
257. Pasibaigus Tarybos įgaliojimams, baigiasi ir mero, ir mero pavaduotojo įgaliojimai.
258. Mero ir mero pavaduotojo darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina Taryba.
259. Meras ir mero pavaduotojas negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose bei gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Ši nuostata netaikoma, jeigu mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.
260. Mero pavaduotojas pirmininkauja Tarybos posėdžiui, kai priimant sprendimą meras negali dalyvauti.
261. Merui, mero pavaduotojui netaikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus nuostatas, reglamentuojančias darbo ir poilsio laiką, atostogas ir lengvatas, nurodytas šiame punkte, žalos atlyginimą, darbuotojų saugą ir sveikatą. Merui, mero pavaduotojui atostogos suteikiamos Savivaldybės tarybos įgalioto asmens – mero, mero pavaduotojo sprendimu (potvarkiu) šiame punkte nustatyta tvarka. Mero atostogos įforminamos mero potvarkiu, kurį pasirašo mero pavaduotojas, o mero pavaduotojo atostogos – mero potvarkiu, kurį pasirašo meras. Vienu metu atostogos negali būti suteikiamos ir merui, ir mero pavaduotojui. Meras ir mero pavaduotojas turi teisę į 20 darbo dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, merui ir mero pavaduotojui gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, nemokamos. Nemokamos atostogos dėl dalyvavimo Seimo, Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą ir savivaldybių tarybų rinkimuose suteikiamos įstatymų nustatyta tvarka. Meras ir mero pavaduotojas turi teisę į Darbo kodekse nustatytas lengvatas asmenims, auginantiems vaikus, ir į lengvatas neįgaliems darbuotojams. Atostogų metu meras ir mero pavaduotojas neatlieka mero ar mero pavaduotojo pareigų, tačiau gali atlikti Tarybos nario pareigas.
262. Mero pavaduotojo, Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kontrolieriaus, Administracijos direktoriaus, Administracijos direktoriaus pavaduotojo atostogų grafikas tvirtinamas mero potvarkiu.
263. Savivaldybės administracijos direktoriaus atostogų ar ligos metu, taip pat kai jis laikinai negali eiti pareigų dėl kitų priežasčių, Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, nustatytas Vietos savivaldos ir kituose įstatymuose, atlieka Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas be atskiro pavedimo.
264. Meras ir mero pavaduotojas komandiruojamas ar išleidžiamas atostogų mero sprendimu (potvarkiu) 261 punkte nustatyta tvarka. Mero ir mero pavaduotojo komandiruotė ar atostogos įforminamos mero potvarkiu ir apie tai informuojama Taryba. Komandiruotės išlaidos merui ir mero pavaduotojui apmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
265. Tarybos posėdžiams, Komitetams, merui aptarnauti, taip pat Tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadoms dėl Tarybos sprendimų projektų rengti mero siūlymu gali būti steigiamas Tarybos ir mero sekretoriatas. Tarybos ir mero sekretoriatas gali būti sudaromas iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Jei sekretoriatas nesudaromas, savo įgaliojimų laikui meras gali turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti tos Savivaldybės tarybos narys.
XXI. GYVENTOJŲ APKLAUSA
307. Gyventojai savo nuomonę viešųjų Savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje (toliau – apklausa).
308. Apklausos rezultatai yra patariamojo pobūdžio.
309. Apklausą inicijuoti ir joje dalyvauti gali asmenys, kuriems apklausos dieną yra suėję 18 metų ir kurie savo gyvenamąją vietą yra deklaravę tos savivaldybės teritorijoje arba kurie yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą toje savivaldybėje.
310. Apklausa gali būti surengta Savivaldybės, seniūnijos ar jos dalyje (kelių seniūnijų aptarnaujamoje teritorijoje) arba gyvenamosios vietovės (kelių gyvenamųjų vietovių) teritorijoje ar jos dalyje.
311. Apklausai gali būti teikiami klausimai, kuriuos Savivaldybė sprendžia atlikdama savarankiškąsias funkcijas.
312. Vieną iš Vietos savivaldos įstatyme įteisintų apklausos būdų pasiūlo apklausos iniciatorius, sprendimą dėl apklausos būdo priima meras, atsižvelgdama į Birštono savivaldybėje esančias sąlygas ir aplinkybes. Mero potvarkyje paskelbti apklausą turi būti nustatyta: apklausai teikiamo klausimo tekstas, apklausos teritorija, būdas, data, vieta, trukmė, taip pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į apklausos komisiją deleguoti savo atstovą (atstovus).
Konsultavimosi su vietos gyventojais formą, vietą, laiką, trukmę pasiūlo konsultavimąsi inicijuojantys subjektai.
313. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso Savivaldybės gyventojams, Tarybai, merui ir seniūnui.
314. Gyventojai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina Vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka.
315. Taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4 Tarybos narių grupės reikalavimu tokia tvarka:
315.1. apklausą inicijuojanti Tarybos narių grupė pateikia merui prašymą dėl apklausos organizavimo. Prašymą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai;
315.2. prašyme turi būti nurodyta: apklausai teikiamo klausimo tekstas, siūlomi apklausos būdas ir jos teritorija. Mero potvarkyje dėl apklausos paskelbimo turi būti nustatyta: apklausai teikiamo (-ų) klausimo(-ų) tekstas, apklausos teritorija, apklausos būdas, apklausos data ir vieta, taip pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į apklausos komisiją deleguoti savo atstovą;
315.3. meras ne vėliau kaip per 10 (dešimt) darbo dienų nuo prašymo gavimo paskelbia apklausą arba grąžina dokumentus pareiškėjams nurodydamas grąžinimo priežastis.
316. Mero potvarkis paskelbti apklausą turi būti paskelbtas per vietines visuomenės informavimo priemones, Savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijų, kurių teritorijose vyks apklausa, skelbimų lentose.
317. Meras apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina per Savivaldybės administracijos direktorių, išleisdamas potvarkį, kuriame nurodoma: apklausai teikiamo klausimo tekstas, siūlomas apklausos būdas, apklausos teritorija, iniciatyvinės grupės koordinatorius (-iai).
318. Seniūnas seniūnaičių sueigos pritarimu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje gali inicijuoti apklausą dėl jo kompetencijai priskirtų klausimų. Seniūnas, įgyvendindamas apklausos iniciatyvos teisę, pateikia Administracijos direktoriui prašymą dėl vietos gyventojų apklausos organizavimo.
319. Prašyme turi būti nurodytas vietos gyventojų apklausai teikiamas tekstas, siūlomas vietos gyventojų apklausos būdas ir jos teritorija.
320. Administracijos direktorius, gavęs seniūno prašymą, per 2 (dvi) darbo dienas pateikia jį merui. Meras ne vėliau kaip per 10 (dešimt) darbo dienų privalo paskelbti apklausą ir apie tai informuoti seniūną.
321. Po vietos gyventojų apklausos reglamento nustatyta tvarka artimiausiame Tarybos posėdyje turi būti pateiktas Tarybos sprendimo projektas dėl apklausai pateiktų klausimų, jeigu savo nuomonę pareiškė ne mažiau kaip 10 procentų apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje. Savivaldybės tarybos sprendimas dėl apklausai pateikto klausimo turi būti paskelbtas vietinėje spaudoje, Savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijų, kurių teritorijose įvyko apklausa, skelbimų lentose, laikantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
322. Apklausą dėl savivaldybių steigimo, esamų savivaldybių panaikinimo, taip pat jų teritorijų ribų bei centrų nustatymo ir keitimo bei gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, pavadinimų gyvenamosioms vietovėms suteikimo ir keitimo, organizuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu;
322.1. iniciatyvos teisę teikti Pasiūlymus turi tų gyvenamųjų vietovių gyventojai, jose veikiantys juridiniai asmenys ir jose esančio nekilnojamojo turto savininkai ir savivaldybės institucijos;
322.2. gyventojų iniciatyvos teisę teikti šiame punkte nurodytus Pasiūlymus turi ne mažiau kaip 15 (penkiolika) procentų atitinkamos gyvenamosios vietovės, dėl kurios teikiami Pasiūlymai, gyventojų, turinčių teisę rinkti Tarybą. Gyventojai argumentuotus Pasiūlymus teikia Savivaldybės administracijai, pagrįsdami Pasiūlymų aktualumą ir reikalingumą bei pateikdami šiame punkte nurodytą kiekį gyventojų, pritariančių Pasiūlymams, parašų. Gyventojai, pritariantys Pasiūlymui (-ams), pasirašydami turi nurodyti savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, datą, parašą;
322.3. juridiniai asmenys, veikiantys gyvenamojoje vietovėje, dėl kurios teikiami Pasiūlymai, kartu su Pasiūlymais turi pateikti rašytinį kreipimąsi, pasirašytą juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens. Pasiūlymai turi būti argumentuoti, pagrįstas jų aktualumas ir reikalingumas, pateikiama įregistravimo pažymėjimo kopija, duomenis, pagrindžiantys faktą, kad juridinis asmuo vykdo veiklą atitinkamos gyvenamosios vietovės, dėl kurios teikiami Pasiūlymai, teritorijoje, dokumentas dėl juridinio asmens vadovo skyrimo arba įgaliojimas pasirašyti Pasiūlymus;
322.4. Pasiūlymus turi teisę teikti ne mažiau kaip 20 (dvidešimt) procentų nekilnojamojo turto, esančio gyvenamojoje vietovėje, dėl kurios teikiami Pasiūlymai, savininkai. Nekilnojamojo turto, esančio gyvenamojoje vietovėje, dėl kurios teikiami Pasiūlymai, savininkai, kartu su Pasiūlymais turi pateikti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų kopijas. Pasiūlymai turi būti argumentuoti, pagrįstas jų aktualumas ir reikalingumas;
322.5. Taryba Pasiūlymų iniciatyvos teisę įgyvendina, priimdama sprendimą. Sprendimo aiškinamajame rašte turi būti nurodomas Pasiūlymo (-ų) aktualumas ir reikalingumas;
322.6. Administracijos direktorius iniciatyvos teisę teikti Pasiūlymą (-us) įgyvendina organizuodamas Tarybos sprendimo ir aiškinamojo rašto projekto, kuriame nurodomas Pasiūlymo (-ų) aktualumas ir reikalingumas, rengimą, pagal reglamento nustatytą tvarką;
322.7. 322.2, 322.3, 322.4 papunkčiuose nurodytus Pasiūlymus preliminariai nagrinėja Savivaldybės administracija. Jeigu pasiūlymai pateikiami nesilaikant reglamento nuostatų, Administracijos direktorius raštu paprašo pasiūlymus pateikusių subjektų per 5 (penkias) kalendorines dienas pataisyti neatitikimus. Jei nustatytu laiku neatitikimai nepašalinami, pasiūlymai paliekami nenagrinėti. Tarybos sprendimo projektas dėl pritarimo reglamento Pasiūlymams ir aiškinamasis raštas rengiami ir teikiami Tarybai reglamento nustatyta tvarka;
322.8. Pasiūlymai, kuriems po nagrinėjimo Savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka pritariama, pateikiami Savivaldybės administracijai, kuri organizuoja konsultavimąsi su vietos gyventojais. Savivaldybės administracija, gavusi Pasiūlymus, kuriems Savivaldybės taryba pritarė, per 3 (tris) darbo dienas nuo Tarybos posėdžio, kuriame buvo pritarta pasiūlymams, dienos paskelbia konsultacijos vietą, laiką ir laikotarpį, per kurį vietos gyventojai gali susipažinti su pasiūlymais, pateikiant dokumentus, paaiškinančius siūlomus pakeitimus ir pareikšti nuomonę apie teikiamus pasiūlymus;
322.9. Administracijos direktoriaus įsakymas dėl apklausos gyvenamųjų vietovių nustatymo ir panaikinimo, pavadinimų gyvenamosioms vietovėms suteikimo ir keitimo, jų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo organizavimo turi būti paskelbtas per vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones, savivaldybės interneto tinklapyje ir seniūnijos, jeigu jos teritorijoje vyks apklausa, bei miesto skelbimų lentose.
