LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2015 M. RUGPJŪČIO 13 D. ĮSAKYMO
NR. V-895 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS ADMINISTRUOJAMŲ AUKŠTOJO MOKSLO IR MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS (SOCIALINĖS, KULTŪRINĖS) PLĖTROS POLITIKOS PRIEMONIŲ, PRISIDEDANČIŲ PRIE PRIORITETINIŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS (SOCIALINĖS, KULTŪRINĖS) PLĖTROS IR INOVACIJŲ RAIDOS (SUMANIOS SPECIALIZACIJOS) KRYPČIŲ PLĖTOJIMO, JŲ PRIORITETŲ IR SUSIJUSIŲ PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO BENDROJO VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2018 m. kovo 2 d. Nr. V-207
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros politikos priemonių, prisidedančių prie prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtojimo, jų prioritetų ir susijusių priemonių įgyvendinimo bendrąjį veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. V-895 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros politikos priemonių, prisidedančių prie prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtojimo, jų prioritetų ir susijusių priemonių įgyvendinimo bendrojo veiksmų plano patvirtinimo“:
1. Pakeičiu 10.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„10.2. Kita išskirtinė investicijų į MTEP ir studijų infrastruktūrą zona yra Vilniaus Santariškių ir Visorių rajonai su juose 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų lėšomis sukurtu Jungtiniu inovatyvios medicinos centru, jungiančiu Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų intelektinį potencialą. Čia taip pat veikia Jungtinis gamtos tyrimų centras, VU Informacinių technologijų atviros prieigos centras su superkompiuteriu, Visorių informacinių technologijų parkas, atnaujintas Nacionalinis vėžio institutas, VU Matematikos ir informatikos institutas, didelė viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų bazė. Ši teritorija ypatingai patraukli čia jau veikiančioms ir besikuriančioms verslo įmonėmis, vykdančiomis veiklą medicinos, farmacijos, informacinių ir ryšio technologijų srityse. Tikėtina, kad tolesnės tikslingos, tarp Švietimo ir mokslo ministerijos, Ūkio ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos derinamos investicijos šioje teritorijoje taps medicinos ir informacinių bei ryšio technologijų MTEP ir studijų branduoliu (slėniu) „Santara“, kurio sukūrimas numatytas Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1263 „Dėl Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programos patvirtinimo“;“.
2. Pakeičiu 23.7.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„23.7.2. projektas „Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto naujo pastato statyba“. Šį projektą vykdys VU. 2017 m. asociacijos INFOBALT ir Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikto tyrimo „Lietuvos IRT specialistų pasiūlos ir paklausos tyrimas“ rezultatai parodė, kad jau dabar sektoriui reikia dar 3183 IRT srities specialistų, tai yra daugiau nei ketvirtadalis (27,3%) nuo jau esančių IRT specialistų kiekio. Trejų metų laikotarpiu IRT sektoriaus atstovai planuoja plėtrą, kuriai papildomai reikėtų apie 7 922 specialistų. Nepaisant to, kad 2010–2016 m. laikotarpiu įstojusiųjų į IT bakalauro studijas per bendrąjį priėmimą skaičius išaugo 1,8 karto (nuo 1 461 iki 2 636), specialistų trūkumas vis dar yra vienas iš didžiausių IRT rinkos augimą stabdančių veiksnių Lietuvoje. VU Matematikos ir informatikos fakultete vykdoma MTEP ir studijų veikla ypač svarbi sumanios specializacijos proceso tikslams siekti – vykdomos MTEP veiklos ir ruošiamų specialistų pobūdis lemia, kad šio fakulteto tyrėjai prisidės prie daugelio MTEPI prioritetų įgyvendinimo – daugeliui MTEPI prioritetų įgyvendinti reikalingoms technologijoms, produktams, procesams, metodams kurti reikia aukšto lygio matematinių analizių, metodų taikymo bei informacinių technologijų taikymo žinių ir gebėjimų. Viena iš prioritetinių MTEPI raidos krypčių – „Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos“. Jos prioritetams „Pažangus elektroninis turinys, technologijos jam kurti ir informacinė sąveika“ ir „Informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros, debesų kompiuterijos sprendimai ir paslaugos“ įgyvendinti ypač svarbūs VU Matematikos ir informatikos fakulteto tyrėjų MTEP darbai. Įgyvendinant aukščiau minimus du MTEPI prioritetus, ketinama prisidėti, kuriant informacinių ir programų sistemų inžinerijos, elektroninės komercijos, sistemų suderinamumo ir sąveikos užtikrinimo technologijas, didelės apimties duomenų analizės, matematinio modeliavimo, vizualizavimo technologijas, elektroninio turinio saugos ir saugios informacinės sąveikos technologijas, lietuvių rašytinės ir šnekamosios kalbos, kultūros integravimo į skaitmeninę erdvę technologijas, verslo ir viešojo sektoriaus valdymo procesų automatizavimo ir optimizavimo technologijas, informacinių sistemų modernizavimo ir pokyčių valdymo automatizavimo technologijas, duomenų virtualizavimo, debesų kompiuterijos, skaitmeninės medijos technologijas, elektroninių paslaugų ir debesų kompiuterijos saugos technologijas, kurių svarba Lietuvos ekonomikos plėtrai per sumanios specializacijos procesą įtvirtinta Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos“ prioritetų „Pažangus elektroninis turinys, technologijos jam kurti ir informacinė sąveika“ ir „Informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros, debesų kompiuterijos sprendimai ir paslaugos“ veiksmų planuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. V-363/4-239 „Dėl Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos“ prioritetų veiksmų planų patvirtinimo“. Planuojama VU Matematikos ir informatikos fakulteto tyrėjų MTEP veiklos įtaka įgyvendinant ir kitus MTEPI prioritetus. Socialinių technologijų, dizaino ir audiovizualinių medijų technologijų, mišriųjų kompetencijos ugdymo technologijų, formaliojo ugdymo ir neformaliojo švietimo didaktikos technologijų kūrimas svarbus, įgyvendinant prioritetinės MTEPI krypties „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“ prioritetus „Modernios ugdymosi technologijos ir procesai“ ir „Proveržio inovacijų kūrimo ir diegimo technologijos ir procesai“. Biobankų paslaugų ir produktų kūrimo technologijų, visuomenės sveikatos elektroninės ir mobiliosios technologijų, programinių priemonių gydymui kūrimo technologijos, diagnostinės ir gydymo įrangos kūrimo technologijų, metodikų ir interaktyvių technologijų, išplečiančių sveikos gyvensenos ugdymo ir sveikatos stiprinimo galimybes, genominių ir postgenominių tyrimų technologijų kūrimas svarbus, įgyvendinant prioritetinės MTEPI krypties „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“ prioritetus. Išmaniųjų ir autonominių mechatroninių ir robotų sistemų su dirbtinio intelekto komponentais kūrimo technologijos svarbios, įgyvendinant prioritetinės MTEPI krypties „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“ prioritetą „Lanksčios produktų kūrimo ir gamybos technologinės sistemos“. Šiuo metu VU Matematikos ir informatikos fakultetas išsidėstęs trijose Vilniaus vietose, gana nutolusiose viena nuo kitos, – Naugarduko g. 24, Šaltinių g. 1 ir Didlaukio g. 47. Sėkmingam sumanios specializacijos procesui įgyvendinti ypač svarbi glaudi studijų, mokslo ir žinioms imlaus verslo segmentų sąveika, kuri tampa veiksmingiausia, užtikrinus fizinį šių segmentų artumą – studentams ir tyrėjams turi būti sudarytos patogios prieigos prie VU ir kitų mokslo ir studijų institucijų mokslinių padalinių, praktikos vietų sąlygos, verslui – galimybės įdarbinti studentus, neatitolinant jų nuo akademinės veiklos. Atsižvelgiant į tai, įgyvendinant šį projektą, ketinama į Visorių mikrorajoną Vilniuje perkelti dalį VU Matematikos ir informatikos fakulteto. Siekis perkelti VU Matematikos ir informatikos fakultetą į Visorius, kuriuose veikia VU Matematikos ir informatikos institutas, plečiasi Visorių informacinių technologijų parkas, kuriasi informacinių ir ryšio technologijų verslo klasteris, nustatytas Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1263 „Dėl Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programos patvirtinimo“. Šios programos rengimo metu kelti ambicingi tikslai Visorių mikrorajone sutelkti informacinių ir ryšio technologijų mokslo, studijų ir verslo potencialą, suformuojant vieną iš „Santaros“ slėnio segmentų, užstrigo dėl prasidėjusios finansinės krizės ir liko neįgyvendinti 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos laikotarpiu, perskirsčius planuotas lėšas kitiems valstybės prioritetams. Dėl šios priežasties liko neužpildytas svarbus studijų komponentas, siekiant mokslo, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialo sutelkimo „Santaros“ slėnyje, o tai gali turėti neigiamos įtakos tolesniam šios teritorijos, kaip žinių ekonomikos branduolio, plėtrai. Nepaisant finansinės krizės, planai perkelti VU Matematikos ir informatikos fakultetą į Visorius išliko ir su tuo susiję darbai buvo vykdomi, nors ir lėtesniais tempais – 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos laikotarpio Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamomis lėšomis įgyvendinamas projektas, skirtas parengti VU Matematikos ir informatikos fakulteto perkėlimo į Visorius techninį projektą. Naująja VU Matematikos ir informatikos fakulteto infrastruktūra, planuojama, naudosis visų VU Matematikos ir informatikos fakulteto vykdomų studijų programų studentai. Šiame pastate taip pat planuojama įrengti kompiuterių laboratorijas, informacinių technologijų (duomenų) centrą, inovatyvių skaičiavimų laboratoriją, mokslinę laboratoriją, skirtą mobilių ir kitų informacinių technologijų kūrimui, ir laboratorijas, įgalinsiančias vykdyti kitą MTEP veiklą. Informacinių technologijų srities studijų segmento perkėlimas prie mokslo ir žinioms imlaus verslo segmentų reikštų glaudžią sąveiką, ypač svarbią sumanios specializacijos proceso tikslams siekti. Visoriuose planuojama kurti VU Matematikos ir informatikos fakulteto infrastruktūra ateityje sudarys dar didesnes galimybes ją panaudoti ir kitų mokslo ir studijų institucijų studentų, tyrėjų ir kitų specialistų reikmėms. Atsižvelgiant į Švietimo ir mokslo ministerijos ir VU 2015 m. gegužės 8 d. susitarimą Nr. S-439/KS-14300-1118 „Susitarimas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, studijų infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Vilniaus universiteto lėšomis“ (su visais pakeitimais ir papildymais), šis projektas bus finansuojamas VU lėšomis, gautomis pardavus VU nenaudojamo nekilnojamojo turto dalį;“.
3. Pakeičiu 23.7.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„23.7.3. projektas „Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Mokslo centro sukūrimas“. Projektą vykdys VU. Pasauliniu mastu ir Lietuvoje atliktos rinkos ir sektorinės studijos liudija, kad medicinos profesinių kvalifikacijų specialistų poreikis ir šių specialistų kvalifikacijos tobulinimo būtinumas augs. Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu 2011 m. buvo parengta „Medicinos personalo skaičiaus, poreikio ir darbo krūvio bandomosios „dienos fotografijos“ analizė, kurios išvadose teigiama, kad Lietuvoje prognozuojami gydytojų profesinių kvalifikacijų etatų poreikio pokyčiai iki 2015 m. liudija poreikių augimo tendencijas. Remiantis Statistikos departamento ir Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, iš 9 perspektyviausių specialybių trijų specialistai rengiami VU Medicinos fakultete – medicinos, slaugos ir odontologijos. VU Medicinos fakultete vykdoma MTEP ir studijų veikla ypač svarbi sumanios specializacijos proceso tikslams siekti – fakultete vykdoma veikla daugiausia bus prisidedama, įgyvendinant prioritetinės MTEPI krypties „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“ prioritetus. Sprendžiant tokius visuomenės iššūkius kaip lėtinių ir su gyvenimo būdu susijusių ligų (širdies ir kraujagyslių, onkologinių, neurodegeneracinių) prevencija, atsparių vaistams infekcijų grėsmė, visuomenės psichikos sveikatos būklė, visuomenės senėjimas, ketinama tirti ir kurti pažangias taikomąsias technologijas, pažangias gydymo technologijas, visuomenės sveikatos elektronines ir mobiliąsias technologijas, visuomenės psichikos sveikatos stiprinimo ir labiausiai paplitusių psichikos sveikatos problemų (savižudybės, priklausomybės, vaikų psichikos ir kitos psichikos problemos) prevencijos, nustatymo, stebėsenos, intervencijų ir vertinimo pažangias taikomąsias technologijas, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir organizavimo metodus. Šiuo metu VU Medicinos fakultetas įsikūręs M. K. Čiurlionio g. 21, Vilniuje. Sėkmingam sumanios specializacijos procesui įgyvendinti ypač svarbi glaudi studijų, mokslo ir žinioms imlaus verslo segmentų sąveika, kuri tampa veiksmingiausia, užtikrinus fizinį šių segmentų artumą – studentams ir tyrėjams turi būti sudarytos patogios prieigos prie VU ir kitų mokslo ir studijų institucijų mokslinių padalinių, praktikos vietų sąlygos, verslui – galimybės įdarbinti studentus, neatitolinant jų nuo akademinės veiklos. Dabartinė VU Medicinos fakulteto mokslo ir studijų infrastruktūra yra prastos būklės, fakulteto patalpose nėra galimybių kurti Lietuvos sveikatos sistemai ir tarptautiniu mastu konkurencingoms MTEP ir studijų veikloms būtinų laboratorijų, eksperimentinių tyrimų bazės. Dėl šios priežasties nėra pakankamai stiprūs ir harmoningi fakulteto ryšiai su sveikatos priežiūros įstaigomis ir atitinkamomis verslo įmonėmis, o tai silpnina medicinos mokslo, studijų ir gydytojų profesinės kvalifikacijos tobulinimo kokybę. Atsižvelgiant į tai, įgyvendinant šį projektą, ketinama į Santariškių mikrorajoną Vilniuje perkelti dalį VU Medicinos fakulteto. Naujame VU Medicinos fakulteto Mokslo centre planuojama įkurti laboratorijas, orientuotas išimtinai MTEPI prioritetams įgyvendinti. Siekis perkelti VU Medicinos fakultetą į Santariškes, kuriose veikia Nacionalinis vėžio institutas, valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, medicinos ir farmacijos srityje veiklą plėtojančios verslo įmonės, nustatytas Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1263 „Dėl Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programos patvirtinimo“. Šios programos rengimo metu kelti ambicingi tikslai Santariškių rajone sutelkti inovatyvios medicinos technologijų, molekulinės medicinos ir biofarmacijos mokslo, studijų ir verslo potencialą, suformuojant vieną iš „Santaros“ slėnio segmentų, užstrigo dėl prasidėjusios finansinės krizės ir liko neįgyvendinti 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos laikotarpiu, perskirsčius planuotas lėšas kitiems valstybės prioritetams. Dėl šios priežasties liko neužpildytas svarbus studijų komponentas, siekiant mokslo, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialo sutelkimo Santariškių ir Visorių mikrorajonuose, o tai gali turėti neigiamos įtakos tolesniam šios teritorijos, kaip žinių ekonomikos branduolio, plėtrai. Nepaisant finansinės krizės, planai perkelti dalį VU Medicinos fakulteto į Santariškes išliko ir su tuo susiję darbai buvo vykdomi, nors ir lėtesniais tempais – 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos laikotarpio Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamomis lėšomis įgyvendinamas projektas, skirtas parengti dalies VU Medicinos fakulteto perkėlimo į Santariškes techninį projektą. Nauja VU Medicinos fakulteto infrastruktūra sudarytų papildomas galimybes vykdyti bendrus prioritetinius mokslinius tyrimus, didintų medicinos mokslo specialistų ir MTEP žinių sinergiją. Taip pat atsivertų didesnės galimybės bendradarbiauti su kitų Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijų tyrėjais. Bendradarbiavimas ir geresnė MTEP veiklų koordinacija leistų racionaliau panaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, o tai užtikrintų aukštesnius MTEP veiklos rodiklius, sukurtų technologijų ir produktų komercinį tinkamumą bei tolesnę, MTEP veiklų rezultatais paremtą medicinos sektoriaus plėtrą. Atnaujinta infrastruktūra būtų skirta ne tik aukštos pridėtinės vertės MTEP veikloms vykdyti, bet ir aukštos kompetencijos tyrėjams rengti ir jų kvalifikacijai tobulinti. Taip pat nauja VU Medicinos fakulteto infrastruktūra leistų daugiau įtraukti į MTEP veiklas studentus, o turintys mokslinio darbo patirtį absolventai, planuojama, turės didesnę kompetenciją dirbdami mokslo ir studijų institucijose ir sveikatos priežiūros įstaigose. Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“, pabrėžiama, kad sveikata vertinama kaip didžiausias turtas ir yra svarbi tiek asmens, tiek visuomenės gerovei. Kad sveikatos sistema darniai funkcionuotų, būtina mokslo, studijų ir praktikos integracija. Įgyvendinus šį projektą, planuojama, ši integracija būtų užtikrinta ir reikšmingai prisidėtų prie sveikatos sistemos darnesnio funkcionavimo bei Lietuvos gyventojų sveikatos būklės gerėjimo. Naujoji VU Medicinos fakulteto infrastruktūra, planuojama, bus aktuali ir ja galės naudotis Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto tyrėjai ir studentai, bus toliau plėtojami bendri projektai su LSMU, kitais Lietuvos ir užsienio universitetais. Remdamasis Švietimo ir mokslo ministerijos ir VU 2015 m. gegužės 8 d. susitarimu Nr. S-439/KS-14300-1118 „Susitarimas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, studijų infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Vilniaus universiteto lėšomis“ (su visais pakeitimais ir papildymais), VU savo arba partnerių lėšomis finansuos projekto tinkamas išlaidas, kurių nefinansuos ES struktūriniai fondai, tai sudaro apytiksliai 7,6 mln. eurų.
Ateityje planuojama parduoti šiuo metu VU patikėjimo teise valdomą, valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą Vilniaus centre, kuris taps nereikalingas, Matematikos ir informatikos fakultetą ir Medicinos fakultetą perkėlus į Santariškių–Visorių rajoną. Gautas lėšas ketinama panaudoti tolesnei VU infrastruktūros plėtrai, kuri taip pat apima planus perkelti Chemijos fakultetą į Saulėtekio rajoną Vilniuje;“.
4. Pakeičiu 1 priedą:
4.1. Pakeičiu 4.5 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „4.5. (23.5) |
Priemonė[1]: įsijungimas į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras (ESFRI) bei atviros prieigos MTEP infrastruktūros, kuri reikalinga dalyvavimui tarptautinėse ar regioninėse mokslinių tyrimų iniciatyvose, atnaujinimas, kūrimas ir plėtra |
Išpildyti sąlygas, būtinas prisijungimui prie tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų (taip pat ir vystant nacionalines mokslinių tyrimų infrastruktūras, kiek tai būtina dalyvavimui tarptautinės infrastruktūros veikloje), ir prie jų prisijungti. |
Planavimas |
Mokslo ir studijų institucijos |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
52 132 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.1. |
Projektas: Nacionalinės ir tarptautinės prieigos didelio intensyvumo ir plataus bangų ruožo ultratrumpųjų lazerinių impulsų mokslinių tyrimų infrastruktūra (Laser RI) |
Patobulinti infrastruktūrą, skirtą tirti ultratrumpųjų šviesos impulsų generavimą plačiame bangų ruože bei jų taikymą spinduliuotės ir medžiagos sąveikos, netiesinės optikos ir parametrinių reiškinių, ultrasparčiųjų procesų tyrimuose bei lazerinėje nano- ir mikrotechnologijoje |
Planavimas |
Vilniaus universitetas (galimas partneris – Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras) |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
6 000 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.2. |
Projektas: Kompiuterinės, struktūrinės ir sistemų biologijos centras (CossyBio) |
Patobulinti infrastruktūrą, padidinsiančią galimybes suprasti ir valdyti biologinius procesus molekuliniu lygmeniu |
Planavimas |
Vilniaus universitetas(galimas partneris – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
6 181 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.3. |
Projektas: Elektroniniai lietuvių kalbos ištekliai E-lingua (E-Lingua) |
Patobulinti infrastruktūrą, skirtą darniam lietuvių kalbos išteklių ir technologijų įsijungimui į tarptautinį Bendrosios kalbos išteklių ir technologijų infrastruktūros (CLARIN) tinklą, kuris teikia lengvos ir tiesioginės prieigos prie kitų Europos valstybių kalbų išteklių ir technologijų |
Planavimas |
Vytauto Didžiojo universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
41 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.4. |
Projektas: Spektrometrinio medžiagų ir elektroninių / molekulinių vyksmų charakterizavimo centras (SPECTROVERSUM) |
Patobulinti infrastruktūrą, skirtą teikti aukšto mokslinio lygio paslaugas charakterizuojant medžiagas, skirtas šiuolaikinėms puslaidininkėms, nano-, bio- ir šviesos technologijoms, plačiame spektriniame intervale optinės ir masių spektroskopijos metodais, taip pat ruošiant aukščiausios kompetencijos specialistus darbui šiose srityse |
Planavimas |
Vilniaus universitetas(galimas partneris – Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras) |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
3 610 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.5. |
Projektas: Žmogaus biologinių išteklių centras (HBRC) |
Sukurti nacionalinių biologinių išteklių centrą biomedicinos, biofarmacijos ir biotechnologijų tyrimams |
Planavimas |
Vilniaus universitetas (galimi partneriai: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Nacionalinis vėžio institutas, valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos) |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
7 928 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.6. |
Projektas: Lietuvos GRID našių skaičiavimų tinklas (LitGrid-HPC) |
Patobulinti infrastruktūrą, kompleksiškai ir veiksmingai teikiančią vartotojams reikalingas skaičiavimų galimybes ir susijusias paslaugas bei užtikrinančią įvairiapusį didelio našumo skaičiavimo sistemų ir duomenų saugyklų atviros prieigos resursų funkcionalumą |
Planavimas |
Vilniaus universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
5 097 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.7. |
Projektas: Europos socialinis tyrimas (ESS LT) |
Sukurti infrastruktūrą, įgalinančią stebėti ir prognozuoti Lietuvos ir Europos visuomenių sandaros, nuostatų ir vertybių kaitą |
Planavimas |
Kauno technologijos universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
80 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.8. |
Projektas: Molėtų astronomijos observatorija (MAO) |
Patobulinti infrastruktūrą, skirtą užtikrinti tvirtas ir ilgalaikes efektyvios mokslinės panaudos perspektyvas vykdant spektrinius, fotometrinius ir astroseisminius galaktikos žvaigždžių populiacijų tyrimus tarptautiniu lygmeniu, ugdyti įtraukią ir kūrybingą mokslininkų bendruomenę |
Planavimas |
Vilniaus universitetas (galimas partneris – Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras) |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
2 400 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.9 |
Projektas: Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centras |
Sudaryti sąlygas išnaudoti asocijuotos narystės Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) galimybes įsijungiant į CERN vykdomas mokslinių tyrimų programas |
Planavimas |
Vilniaus universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
4 000 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.10. |
Projektas: Puslaidininkių technologijų centras (PTC) |
Sukurti infrastruktūrą, sudarančią technologinę platformą, skirtą gaminti puslaidininkines medžiagas ir jų darinius bei jų pagrindu kurti optoelektroninių produktų prototipus, kurti technologijas, skirtas gaminti viduriniosios ir tolimosios infraraudonosios spinduliuotės emiterius ir detektorius, specialios paskirties regimosios srities ir ultravioletinius šviestukus bei lazerinius diodus, organinės optoelektronikos komponentus |
Planavimas |
Vilniaus universitetas (galimas partneris – Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras) |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
5 000 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.11. |
Projektas: Inovatyvios chemijos centras (INOCHEM) |
Patobulinti infrastruktūrą, skirtą sudaryti sąlygas kurti inovatyvius, veiksmingus, pigius ir aplinkai draugiškus organinių komponentų sintetinimo mikrolygiu, optinių sluoksnių, membranų formavimo ir kitus susijusius metodus, taikomus biotechnologijos, elektronikos ir optoelektronikos mokslui ir pramonei |
Planavimas |
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras (galimas partneris – Vilniaus universitetas) |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
5 000 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.12. |
Projektas: Ultragarsinių neardomųjų bandymų, matavimų ir diagnostikos centras (ULTRATEST) |
Sukurti infrastruktūrą, skirtą vykdyti mokslinius tyrimus kuriant inovatyvius ultragarsinius matavimo, medžiagų savybių tyrimo, neardomųjų bandymų, techninės ir medicininės diagnostikos bei stebėsenos metodus ir atitinkamas technologijas |
Planavimas |
Kauno technologijos universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
6 795 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.13. |
Projektas: Branduolinių tyrimų centras (NRC) |
Sukurti infrastruktūrą, skirtą branduolinės medicinos ir biofarmacijos tyrimams vykdyti, kuri pagerintų teikiamų medicinos paslaugų kokybę ir prieinamumą |
Planavimas |
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (galimi partneriai: Kauno technologijos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos) |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
|
| 4.5.14. |
Projektas: Taikomosios chemijos ir biofarmacijos centras (AChePha) |
Sukurti infrastruktūrą, galinčią įsijungti į tarptautinius inovatyvių medžiagų bei procesų kūrimo, apibūdinimo ir taikymo chemijos pramonėje, biofarmacijos, energetikos ir aplinkosaugos sektoriuose, procesus |
Planavimas |
Kauno technologijos universitetas (galimi partneriai: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas, Klaipėdos universitetas, Lietuvos energetikos institutas) |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
|
| 4.5.15. |
Projektas: Žmogaus gerovės ir raidos mokslinių tyrimų infrastruktūra (HUMRE) |
Patobulinti infrastruktūrą, skirtą tarpdiscipliniams socialiniams ir biomedicinimas sveikatos, senėjimo žmogaus gerovės, išėjimo į pensiją tyrimams ir prieigai prie duomenų, susijusių su šiais tyrimais |
Planavimas |
Vilniaus universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
|
| 4.5.16. |
Projektas: Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvas (LiDA) |
Patobulinti virtualią skaitmeninę empirinių humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų kaupimo, ilgalaikio saugojimo ir sklaidos infrastruktūrą |
Planavimas |
Vytauto Didžiojo universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra“ |
4.2. Pakeičiu 4.7.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „4.7.2. (23.7.2) |
Projektas: Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto naujo pastato statyba |
Perkelti į Visorių mikrorajoną Vilniuje dalį Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto |
Planavimas |
Vilniaus universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
- |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra“ |
4.3. Pakeičiu 4.7.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
| „4.7.3. (23.7.3)
|
Projektas: Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Mokslo centro sukūrimas |
Perkelti į Santariškių mikrorajoną Vilniuje dalį Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto |
Planavimas |
Vilniaus universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
23 169 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra“ |