LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSIOJI RINKIMŲ KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS 2022 m. rugpjūčio 25 d. SPRENDIMO nr. Sp-68 „Dėl rekomendacijų dėl politinės reklamos skleIdimo ir vertinimo patvirtinimo“ pakeitimo
2023 m. gruodžio 21 d. Nr. Sp-309
Vilnius
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 32 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi, nusprendžia:
Pakeisti Rekomendacijas dėl politinės reklamos skleidimo ir vertinimo, patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. Sp-68 „Dėl Rekomendacijų dėl politinės reklamos skleidimo ir vertinimo patvirtinimo“:
1. Pakeisti 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5. Rekomendacijose pateikiamos bendrosios gairės, kaip VRK vertina, ar paskleista informacija yra politinė reklama, tačiau tai nėra išankstinis vertinimas dėl konkrečios informacijos pripažinimo (nepripažinimo) politine reklama. VRK kiekvieną galimą politinės reklamos atvejį vertina individualiai ir, atsižvelgusi į tyrimo metu surinktą medžiagą, priima atitinkamą sprendimą.“
3. Pakeisti 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8. Atlygintinumas nėra privalomas politinės reklamos požymis, tačiau nustačius, kad politinės reklamos požymių turinti informacija paskelbta atlygintinai (numatant atsilyginti) arba jai parengti ar paskelbti buvo patirta išlaidų, nepriklausomai nuo užsakovo ir (ar) finansavimo šaltinio ir informacijos pobūdžio (teigiama ar neigiama), tokia informacija gali būti pripažinta politine reklama.“
4. Pakeisti 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10. Politine reklama įprastai nelaikomi:
10.1. politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai skleidžiami įprastiniai informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių organizacijų, kandidatų veiklą, susijusią su kandidato darbine ar nuolatinio pobūdžio visuomenine veikla. Pavyzdžiui, reportažas apie valstybės pareigūno susitikimą su Europos Sąjungos institucijų atstovais ar kolegomis iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių;
10.2. politinės kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonėmis neatlygintinai, laikantis objektyvumo ir politinės kampanijos dalyvių lygiateisiškumo principų, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų iniciatyva skleidžiama informacija apie rinkimuose ketinančius dalyvauti (arba dalyvaujančius) asmenis ir politines organizacijas, jų idėjas, tikslus ir (ar) rinkimų programas, išskyrus atvejus, kai raginama balsuoti už ar prieš;
10.3. rinkimų štabo, politinės organizacijos būstinės informacinė iškaba (stendas, skydas ir kt.), kai ji yra pakabinta ant (ar pastatyta šalia) pastato (patalpos), kuriame (-ioje) yra įsikūręs stacionarus rinkimų štabas, politinės organizacijos būstinė. Iškaboje gali būti ši informacija: politinės organizacijos pavadinimas ir (ar) kandidato pavardė, politinės kampanijos dalyvio pavadinimas, politinės organizacijos logotipas, rinkimų štabo darbo laikas ir kontaktinė informacija. Rekomenduojama laikytis valstybės įstaigų ir institucijų iškaboms keliamo reikalavimo: iškabos matmenys turi būti 40 x 60 cm;
10.4. naujienų portaluose veikiančiuose specialiai rinkimų ar referendumo laikotarpiu ar politikų nuomonėms skirtuose skyreliuose / rubrikose, kuriuose (-iose) suteikiama teisė pasisakyti visiems politikams, visuomenės atstovams, rinkėjams visais aktualiais klausimais, neatlygintinai skelbiami valstybės politikų, kandidatų, kitų politinės kampanijos dalyvių, politinių organizacijų ar jų narių pranešimai ir komentarai, kuriuose nėra pateikiama rinkimų programa, jos dalis, nuostatos arba nuorodos į politinės kampanijos dalyvių ar politinių organizacijų interneto svetaines;
10.5. ne politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai skleidžiami neužsakyti įprastiniai informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių organizacijų, jų valdymo organų veiklą (pavyzdžiui, informacija apie politinės organizacijos suvažiavimą ar išrinktą vadovybę), išskyrus atvejus, kai tokiais pranešimais yra agituojama per būsimą politinę kampaniją balsuoti valstybės politiko, politinės organizacijos ar jos nario interesais arba pristatoma rinkimų programa ar asmenys, numatomi kelti kandidatais;
10.6. trečiųjų asmenų neatlygintinai platinama informacija apie politines organizacijas, kandidatus, kitus politinės kampanijos dalyvius tol, kol jai parengti nereikia finansinio indėlio. Siekiant neklaidinti informacijos gavėjų dėl tikrojo informacijos paskelbimo tikslo, rekomenduojama pažymėti nurodant informacijos rengėją (užsakovą). Pavyzdžiui, nevyriausybinės organizacijos pateikiama informacija apie tai, kaip Lietuvos Respublikos Seimo ar konkrečios savivaldybės tarybos nariai balsavo organizacijos veiklos srities klausimais (žmogaus teisių, sporto politikos ir pan.).“
5. Pakeisti 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11. Viešai skelbiama informacija, nepriklausomai nuo jos pateikimo formos (komentarai, straipsniai, laidos, vaizdo ir garso įrašai ir pan.), gali būti pripažinta politine reklama, jeigu nustatomi šie politinės reklamos požymiai (vienas ar keli):
11.1. dažniau negu įprastai kartojama visuomenės informavimo priemonių neatlygintinai skelbiama informacija (pavyzdžiui, keletą kartų kartojama apie tą patį įvykį arba laida kartojama dažniau, negu numatyta standartiniame radijo ar televizijos programų tinklelyje);
11.2. informacija, pranešimai skelbiami komercinei reklamai įprastais būdais ir formomis (įskaitant reklaminius skydelius (angl. banner), iššokančius langus (angl. pop-up window), iššokančius pranešimus (angl. pop-up notifications), bėgančias eilutes, plakatus ir kt., bet jais neapsiribojant);
11.3. kuria yra agituojama balsuoti už arba prieš politinę organizaciją, kandidatą, kitą politinės kampanijos dalyvį arba balsuoti už ar prieš referendumui teikiamo sprendimo priėmimą;
11.4. parašus renkančių (parašų rinkimų organizuojančių) asmenų skelbiama informacija apie parašų rinkimo tikslą (kandidato ar referendumo iniciatyvai paremti);
11.5. be papildomos informacijos, visuomenės informavimo priemonėje skelbiama kandidato nuotrauka, atvaizdas ar kita panašaus pobūdžio vizualinė informacija, taip pat kai skelbiami politinės organizacijos ar politinės kampanijos dalyvio pavadinimas ar logotipas, politinės organizacijos, kandidato, politinės kampanijos dalyvio rinkimų numeris, rinkimų šūkis bei raginimas balsuoti;
11.6. kartojant (pavyzdžiui, dažniau nei apie kitus panašaus pobūdžio ar anksčiau rengtus tokius pat renginius) informaciją apie politinės kampanijos dalyvio renginių rėmimą, mecenavimą ir kitas iniciatyvas;
11.7. kryptingai, nuolat skelbiama neigiama informacija apie kandidatą, politinę organizaciją ar jų veiklą, raginant atitinkamai balsuoti ar kitaip siekiant, kad jie nebūtų išrinkti;
11.8. kuria siekiama daryti įtaką rinkimų ar referendumo rezultatams ar paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojami valstybės politikas, politinė organizacija, jos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa.“
6. Pakeisti 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12. Kad įprastinio pobūdžio informacija nebūtų laikoma politine reklama, visuomenės informavimo priemonėms rekomenduojama nenaudoti rinkimų šūkių, rinkimų numerių, specialiai ir pabrėžtinai neišryškinti kandidato pavardės, nedėti jo nuotraukos į pirmą periodinio spaudos leidinio puslapį, nedėti aktyvių nuorodų į politinės kampanijos dalyvių politinę reklamą, grafiškai apipavidalinant vengti didelio formato kandidato atvaizdų, naudoti dalykinį, o ne agitacinį stilių, politinės kampanijos laikotarpiu nedėti informacijos apie valstybės politiko asmenines ir kitas su jo veikla nesusijusias savybes, jo šeiminį gyvenimą, pomėgius, laisvalaikį.“
7. Pakeisti 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13. Visuomenės informavimo priemonių ir kitų asmenų (ne politinės kampanijos dalyvių, ne politinių organizacijų ar jų vardu veikiančių asmenų (agentūrų, nuomonės formuotojų ir pan.) skleidžiamos informacijos apie politinės kampanijos dalyvius, jų rinkimų programas, politines organizacijas, valstybės institucijų ar valstybės politikų priimtus sprendimus atskyrimo nuo politinės reklamos kriterijai:
| Eil. Nr. |
LAIKOMA ĮPRASTINIO POBŪDŽIO INFORMACIJA |
GALI BŪTI PRIPAŽINTA POLITINE REKLAMA |
| 1. |
Visuomenės informavimo priemonės ar informaciją skleidžiančios organizacijos iniciatyva, siekianti informuoti visuomenę, savo narius. Skelbiama informacija turėtų atitikti organizacijos įstatus, veiklos tikslus, skelbiamas vertybes, misiją ir strategiją. |
Politinės kampanijos dalyvių, politinių organizacijų ar kitų asmenų užsakymu. Siekiant rinkimuose dalyvaujančių asmenų, politinių organizacijų interesų. Panaudojant finansavimą, skirtą politinės kampanijos dalyvio naudai. |
| 2. |
Statistinė / analitinė informacija apie renkamos institucijos priimtus sprendimus, visų jos narių balsavimo rezultatus. Informacija apie visus asmenis, pateikusius pasiūlymą / projektą. |
Kryptingai pateikiami renkamos institucijos dalies narių balsavimo rezultatai. Tendencinga informacija apie vieną ar kai kuriuos asmenis, pateikusius konkretų pasiūlymą ar projektą. |
| 3. |
Visų arba objektyviais kriterijais atrinktų politinės kampanijos dalyvių programų analizė; gali būti rengiama tik vienu ar keliais aspektais. |
Vienos programos ar jos dalies, be aiškių atrankos kriterijų, analizė, kurio nors politinės kampanijos dalyvio pozicija tuo pačiu klausimu. |
| 4. |
Organizuojant diskusijas / renginius, visiems politinės kampanijos dalyviams sudaromos vienodos sąlygos. Politinės kampanijos dalyviai atrenkami pagal objektyvius kriterijus, juos viešai nurodant. |
Išskirtinės sąlygos vienam (daliai) politinės kampanijos dalyviui. |
| 5. |
Galima visų politinės kampanijos dalyvių simbolika, rinkimų numeriai. |
Vienų politinės kampanijos dalyvių simbolikos, rinkimų numerio išskyrimas iš kitų. |
| 6. |
Pateikta faktinė informacija. |
Agituojama balsuoti už konkretų kandidatą / kandidatų sąrašą, kitaip siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant. Formuojama išskirtinai teigiama ar neigiama nuomonė apie konkretų politinės kampanijos dalyvį (dalyvius). |
8. Pakeisti 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15. Valstybės politikų, pareigūnų, Europos Sąjungos pareigūnų, valstybės ir kitų tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų organizacijų (toliau 15, 16, 17 punktuose – institucijos) ataskaitose apie atliktus darbus ar kitoje viešai skelbiamoje informacijoje negali būti politinės reklamos. Politine reklama gali būti pripažinta:
15.1. neįprastai dažnai institucijų lėšomis skelbiamos kandidatų nuotraukos ir (ar) skleidžiama informacija apie nuveiktus kandidatų (kandidatų sąrašų) darbus ir pasiekimus (pavyzdžiui, dažniau nei apie kitus politikus, jų atliktus darbus ir pan.);
15.2. politinės organizacijos pirmininko, jos narių, kitų asmenų, einančių renkamas ar skiriamas, ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigas institucijose, atlygintinai skelbiami pasisakymai, nuotraukos, kita atlygintina informacija, nesusijusi su tokių asmenų veikla institucijose ir (ar) institucijų kompetencija, jeigu tokie asmenys dalyvauja politinėje kampanijoje, taip pat tais atvejais, kai tokie asmenys nedalyvauja politinėje kampanijoje, bet savo pasisakymais ir veiksmais prisideda prie teigiamo politinių organizacijų, kitų asmenų, išsikėlusių ar iškeltų kandidatais, kitų politinės kampanijos dalyvių įvaizdžio kūrimo, skatina už juos balsuoti;
15.3. kai ataskaitos turinyje kalbama apie kandidatų rinkimų programas, dalyvavimą rinkimuose ar planuojamus atlikti naujus darbus ir pradėtų darbų tęstinumą kitos kadencijos metu, naudojami rinkimų šūkiai;
15.4. kai ataskaitos turinyje neįprastai dažnai dėmesys nukreipiamas į teigiamas asmenines savybes ir asmeninius nuopelnus, išskyrus ataskaitiniu laikotarpiu gautus apdovanojimus, suteiktus vardus ir pan.;
9. Pakeisti 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
10. Pakeisti 17 punktą ir jį išdėstyti taip:
11. Papildyti antrąjį skirsnį nauju 18 punktu ir jį išdėstyti taip:
„18. Politinių organizacijų atstovai, valstybės politikai, politinės kampanijos dalyviai, tiesiogiai ar netiesiogiai skleisdami tikrovės neatitinkančią informaciją apie būsimus rinkimų rezultatus ir taip siekdami paveikti rinkimų rezultatus, gali būti pripažinti pažeidę moralės, teisingumo, visuomenės darnos, sąžiningų ir garbingų rinkimų principus.“
12. Papildyti antrąjį skirsnį nauju 19 punktu ir jį išdėstyti taip:
„19. Politine reklama laikomi sveikinimai valstybės švenčių, atmintinų dienų ar kitomis progomis, iliustruoti logotipu ar kandidato nuotrauka, arba jeigu sveikinime pateikiamas politinės organizacijos ar politinės kampanijos dalyvio pavadinimas, rinkimų šūkis, arba jeigu sveikinimą asmuo pasirašo kaip kandidatas, politinės kampanijos dalyvis ir pan.
19.1. Sveikinimai, apmokėti iš politinės organizacijos sąskaitos (nepriklausomai nuo laikotarpio) ar iš politinės kampanijos sąskaitos politinės kampanijos laikotarpiu, visada laikytini politine reklama.
19.2 Su kampanija susijusią atlygintiną politinę reklamą gali apmokėti tik pats politinės kampanijos dalyvis.
19.3. Sveikinimų žymėjimas ir atskyrimas nuo kitos skleidžiamos informacijos priklauso nuo jų skelbimo laikotarpio (politinės kampanijos ar ne) ir atlygintinumo.
19.4. Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko ir asmenų, laikinai einančių nurodytas pareigas sveikinimai (su nuotrauka, bet be agitacinių elementų), neatlygintinai skleidžiami visuomenės informavimo priemonės arba pačios institucijos, gali būti nelaikomi politine reklama.
19.5. Lentelėje pateikiami politikų sveikinimų politinės kampanijos laikotarpiu vertinimo politinės reklamos požiūriu kriterijai. Joje kitais agitacijos požymiais laikomi: logotipas, politinės organizacijos pavadinimas ir kiti bet kokie tiesioginiai bei netiesioginiai elementai, skirti politikui propaguoti.
| Eil. Nr. |
Einamos pareigos |
Statusas |
Nuotraukos naudojimas |
Apmokėjimo šaltinis |
Įvertinimas politinės reklamos požiūriu |
| 1. |
Europos Parlamento narys |
Ne kandidatas |
Taip/ Ne |
Europos Parlamento lėšos |
Nelaikoma politine reklama, jeigu nėra jokių kitų agitacijos požymių |
| 2. |
Europos Parlamento narys |
Kandidatas |
Taip |
Politinės kampanijos sąskaita* |
Politinė reklama |
| 3. |
Europos Parlamento narys |
Kandidatas |
Ne |
Europos Parlamento lėšos |
Nelaikoma politine reklama, jeigu nėra jokių kitų agitacijos požymių |
| 4. |
Seimo narys |
Ne kandidatas |
Taip/ Ne |
Seimo nario lėšos, susijusios su parlamentine veikla |
Nelaikoma politine reklama, jeigu nėra jokių kitų agitacijos požymių |
| 5. |
Seimo narys |
Kandidatas |
Taip |
Politinės kampanijos sąskaita* |
Politinė reklama |
| 6. |
Seimo narys |
Kandidatas |
Ne |
Seimo nario lėšos, susijusios su parlamentine veikla |
Nelaikoma politine reklama, jeigu nėra jokių kitų agitacijos požymių |
| 7. |
Meras |
Ne kandidatas |
Taip / Ne |
Savivaldybės biudžeto lėšos |
Nelaikoma politine reklama, jeigu nėra jokių kitų agitacijos požymių |
| 8. |
Meras |
Kandidatas |
Taip |
Politinės kampanijos sąskaita* |
Politinė reklama |
| 9. |
Meras |
Kandidatas |
Ne |
Savivaldybės biudžeto lėšos |
Nelaikoma politine reklama, jeigu nėra jokių kitų agitacijos požymių |
| 10. |
Savivaldybės tarybos narys |
Ne kandidatas |
Taip / Ne |
Asmeninės lėšos |
Nelaikoma politine reklama, jeigu nėra jokių kitų agitacijos požymių |
| 11. |
Savivaldybės tarybos narys |
Kandidatas |
Taip |
Politinės kampanijos sąskaita* |
Politinė reklama |
| 12. |
Savivaldybės tarybos narys |
Kandidatas |
Ne |
Asmeninės lėšos |
Nelaikoma politine reklama, jeigu nėra jokių kitų agitacijos požymių |
* – politinės kampanijos laikotarpiu visos politinės kampanijos išlaidos turi būti apmokėtos iš politinės kampanijos sąskaitos. Apmokėjus šiuos sveikinimus kitomis lėšomis, sveikinimas gali būti pripažintas politine reklama pagal turinį ir formą ir nustatytas politinės kampanijos finansavimo pažeidimas.“
14. Pakeisti 24 punktą ir jį išdėstyti taip:
„24. Informuodami apie rinkimus ir referendumą viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, puoselėja valstybinę kalbą, ugdo tautinę kultūrą ir dorovę.“