Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2014 M. KOVO 12 D. NUTARIMO NR. 244 „DĖL INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS 2014–2020 METŲ PROGRAMOS „LIETUVOS RESPUBLIKOS SKAITMENINĖ DARBOTVARKĖ“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2015 m. rugsėjo 28 d. Nr. 1026
Vilnius
1. Pakeisti Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programą „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 244 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ patvirtinimo“:
1.1. Pakeisti 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2. Programos paskirtis – nustatyti informacinės visuomenės plėtros tikslus ir uždavinius, kad būtų kuo daugiau naudojamasi informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) teikiamomis galimybėmis, pirmiausia internetu – labai svarbia ekonominės, socialinės ir kultūrinės veiklos priemone, kuria naudojantis galima teikti ir gauti pažangias elektronines paslaugas, dirbti, pramogauti, bendrauti ir laisvai reikšti savo nuomonę.“
1.2. Pakeisti 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4. Programoje:
4.1. Informacinė visuomenė suprantama kaip atvira, išsilavinusi ir nuolat besimokanti visuomenė, kurios nariai visose veiklos srityse efektyviai naudojasi IRT.
4.2. Elektroninė paslauga suprantama kaip naudojant įvairias IRT priemones (pavyzdžiui, kompiuterius, mobiliojo ryšio telefonus, interaktyvią skaitmeninę televiziją ar kita) nuotoliniu būdu teikiama paslauga, kuri apima visus veiksmus nuo paslaugos inicijavimo iki užsibrėžto paslaugos rezultato pasiekimo.
1.3. Papildyti 41 punktu:
„41. Pažangios elektroninės paslaugos pagal savybes, į kurias turi orientuotis elektronines paslaugas kuriančios ir teikiančios institucijos, yra šios: sudėtinės, savaveikės, atitinkančios tinkamumo vartotojams reikalavimus, pagrįstos paslaugų teikimo proceso pertvarkymu, automatiniu paslaugos gavėjo ir kitų reikiamų duomenų surinkimu, inovatyvių technologinių sprendimų panaudojimu, pasiekiamos įvairiomis IRT priemonėmis ir įrenginiais, teikiamos tik elektroniniu būdu, pasiekiamos per centralizuotus prieigos vartus ir teikiamos Europos Sąjungos (toliau – ES) mastu paslaugos.“
1.4. Pakeisti 7.1.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„7.1.3. Kvalifikuotų IRT specialistų, gebančių kurti naujus IRT produktus ir paslaugas, stoka – opi problema ne tik Lietuvoje, bet ir ES. Statistikos departamento duomenimis, 2012 metais Lietuvoje 39 procentai darbuotojų turėjo IRT naudojimo įgūdžių – pagal šį rodiklį Lietuva užėmė 17 vietą ES (ES vidurkis – 45 procentai), tačiau IRT specialisto įgūdžių turėjo tik 1 procentas darbuotojų (ES vidurkis – 2 procentai darbuotojų). Pagal šį rodiklį Lietuva užėmė 25 vietą ES. 2012 metais 4 procentai Lietuvos įmonių susidūrė su problemomis ieškodamos IRT specialistų. Asociacijos „Infobalt“ atlikto tyrimo duomenimis, 2014–2016 metais atotrūkis tarp IRT specialistų paklausos ir pasiūlos Lietuvoje gali siekti 14 000 specialistų; nors Lietuvoje pastaruoju metu į IRT specialybes stoja vis daugiau asmenų, tačiau būtina ir toliau skatinti jaunimą rinktis IRT specialybių studijas.“
1.5. Pakeisti 7.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.6. Pakeisti 7.3.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„7.3.1. Dalis Lietuvos gyventojų vis dar renkasi ne elektroninius bendravimo su valstybės institucijomis būdus, nes nenori atlikti veiksmų elektroniniu būdu, stokoja reikiamų gebėjimų, nežino, kad tokios galimybės apskritai yra, arba jų netenkina esama elektroninių paslaugų kokybė, todėl labai svarbu kurti ir viešinti pažangias, tam tikrus gyvenimo įvykius atspindinčias gyventojams ir verslui skirtas elektronines paslaugas. Dauguma elektroniniu būdu teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų kompleksinės – informacija, kurios reikia viešosioms ir administracinėms paslaugoms teikti, disponuoja keletas valstybės institucijų ir įstaigų, kurios elektroniniu būdu teikiamas viešąsias ir administracines paslaugas diegia ne visada atsižvelgdamos į gyventojo patogumą ir poreikius. Lietuvoje sparčiai daugėja administracinių ir viešųjų paslaugų, perkeltų į skaitmeninę erdvę, ir vis daugiau paslaugų gavėjų jomis naudojasi. Statistikos departamento duomenimis, 2012 metais tokiomis paslaugomis naudojosi visos Lietuvos įmonės. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos duomenimis, 2012 metais valstybės institucijų elektroninėmis paslaugomis naudojosi 37 procentai Lietuvos gyventojų. Kita vertus, Lietuvos gyventojai jau gana aktyviai naudojasi elektroniniais bendravimo su valstybės institucijomis kanalais: Europos Komisijos tyrimo duomenimis, 2012 metais 49 procentai Lietuvos gyventojų, kurie kreipėsi į valstybės institucijas, tai darė elektroniniu būdu (ES vidurkis – 46 procentai). Be to, Lietuvos gyventojai labiau nei kitų ES valstybių narių gyventojai linkę pripažinti, kad elektroninis bendravimas su valstybės institucijomis veiksmingas ir naudingas.
Siekiant pagerinti elektroninių paslaugų kokybę ir patrauklumą gyventojams ir verslui, numatoma prioritetą teikti sudėtinių, ES mastu teikiamų, tik elektroniniu būdu teikiamų pažangių elektroninių paslaugų, bendro naudojimo IT sprendimų, platforminių sprendimų, elektroninių paslaugų portalų kūrimui ir tobulinimui.“
1.7. Pakeisti 7.4.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.8. Pakeisti 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10. Programai įgyvendinti rengiamas tarpinstitucinis veiklos planas (toliau – Planas), kuriame nurodomos konkrečios Programos tikslams siekti ir uždaviniams įgyvendinti skirtos informacinės visuomenės plėtros priemonės. Programai įgyvendinti gali būti skirtos ir kitų valstybės institucijų, įstaigų ir valstybės įmonių įgyvendinamos priemonės, numatytos jų strateginiuose veiklos planuose.“
1.9. Papildyti 101 punktu:
1.10. Papildyti 102 punktu:
„102. Valstybės institucijoms, įstaigoms ir valstybės įmonėms, planuojančioms ir (arba) įgyvendinančioms elektroninių paslaugų kūrimo projektus, rekomenduojama vadovautis Elektroninių paslaugų plėtros prioritetų nustatymo metodika, Elektroninių paslaugų kokybės vertinimo metodika, Elektroninių paslaugų kūrimo metodika ir Sudėtinių elektroninių paslaugų kūrimo ir teikimo metodika.“
1.11. Pakeisti 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11. Susisiekimo ministras iš valstybės institucijų, įstaigų, valstybės įmonių, nurodytų Programos priede, ir kitų kompetentingų atstovų sudaro darbo grupę – Skaitmeninės darbotvarkės tarybą (toliau – Taryba), tvirtina jos sudėtį ir darbo tvarką. Taryba padės Programos koordinatorei vertinti, kaip siekiama tikslų ir įgyvendinami uždaviniai, kurie numatyti Programoje, stebėti elektroninių paslaugų kūrimo ir naudojimosi jomis rezultatus, analizuoti pokyčius, rengti pasiūlymus dėl informacinei visuomenei plėtoti reikalingų prioritetinių sprendimų, prireikus inicijuoti teminių pogrupių sudarymą ir koordinuoti jų veiklą.“
1.12. Pakeisti 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15. Už Programos priede nurodytų Programos įgyvendinimo vertinimo kriterijų rodiklių pokyčių stebėseną atsakingas Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, kuris ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 1 d. Programos koordinatorei pateikia informaciją, susijusią su informacinės visuomenės plėtra, įskaitant elektroninių paslaugų kūrimą ir (arba) modernizavimą, atliktais tyrimais, ir praėjusių metų Programos įgyvendinimo vertinimo kriterijų rodiklius. Gavusi šią informaciją, Programos koordinatorė nustato problemines sritis ir imasi iniciatyvų, kurios skatintų siekti Programos tikslų ir įgyvendinti joje nustatytus uždavinius.“
2. Pavesti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai iki 2015 m. rugsėjo 30 d. patvirtinti:
2.4. Sudėtinių elektroninių paslaugų kūrimo ir teikimo metodiką ir Prioritetinių sudėtinių paslaugų pagal gyvenimo įvykius sąrašą;
Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“
priedas
INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS 2014–2020 METŲ PROGRAMOS „LIETUVOS RESPUBLIKOS SKAITMENINĖ DARBOTVARKĖ“ ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI IR SIEKIAMOS JŲ REIKŠMĖS
Strateginis tikslas |
Tikslas |
Uždavinys |
Vertinimo kriterijus |
Reikšmė |
Už vertinimo kriterijaus reikšmės pasiekimą atsakinga institucija |
||
2012 metų |
2015 metų |
2020 metų |
|||||
Naudojantis IRT teikiamomis galimybėmis pagerinti Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę, didinti įmonių veiklos produktyvumą ir pasiekti, kad iki 2020 metų ne mažiau kaip 85 procentai Lietuvos gyventojų naudotųsi internetu, o 95 procentai įmonių – sparčiuoju internetu |
|
|
gyventojai, kurie nuolat naudojasi internetu (visų Lietuvos gyventojų procentais) |
65 |
75 |
85 |
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija) |
įmonės, kurios naudojasi sparčiuoju internetu (visų Lietuvos įmonių procentais) |
40,7 |
50 |
95 |
Susisiekimo ministerija |
|||
|
1. Mažinti Lietuvos gyventojų skaitmeninę atskirtį ir skatinti juos įgyti žinių ir įgūdžių, kad jie sėkmingai ir visapusiškai naudotųsi IRT |
|
gyventojai, nesinaudojantys internetu (visų Lietuvos gyventojų procentais) |
33,8 |
15 |
10 |
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija), Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – Kultūros ministerija), Susisiekimo ministerija |
|
|
1.1. Skatinti Lietuvos gyventojų grupes, kurios iki šiol dėl įvairių priežasčių nesinaudojo kompiuteriais ir internetu, įgyti reikiamų žinių ir jas taikyti įvairių sričių veikloje, įtraukti į šią veiklą ir vietos bendruomenes |
socialiai pažeidžiamoms grupėms priklausantys asmenys, kurie nuolat naudojasi internetu (visų socialiai pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų procentais) |
43 |
60 |
74 |
Susisiekimo ministerija |
|
per metus viešosiose bibliotekose skaitmeninio raštingumo mokymo renginiuose mokyti ir konsultuoti gyventojai (tūkst.) |
245 |
250 |
300 |
Kultūros ministerija |
||
1.2. Skatinti gyventojus tapti interneto naudotojais, gebančiais saugiai ir veiksmingai naudotis jo teikiamomis galimybėmis |
gyventojai, turintys didesnių ir vidutinių įgūdžių naudotis internetu (visų interneto naudotojų procentais) |
59,3* |
67 |
95 |
Susisiekimo ministerija |
||
|
|
1.3. Skatinti asmenis, kurie mokosi, rinktis studijų programas, susijusias su IRT |
studijuojantieji fizinius ir inžinerinius mokslus (visų studijuojančiųjų procentais) |
22 |
23,5 |
28 |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
|
1.4. Sudaryti naujos kokybės lanksčias mokymosi sąlygas, kurios užtikrintų individualizuoto mokymo ir mokymosi skaitmeninėje erdvėje visą gyvenimą galimybes |
gyventojai, kurie naudojasi internetu mokymosi tikslais (visų šalies gyventojų procentais) |
12 |
15 |
20 |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
2. Kurti pažangias, gyventojų ir verslo poreikius atitinkančias viešąsias ir administracines elektronines paslaugas, skatinti paslaugų gavėjus jomis naudotis |
|
gyventojai, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis (visų šalies gyventojų procentais) |
37 |
45 |
60 |
Susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Vidaus reikalų ministerija) |
|
|
gyventojai, kurie naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, teikiamomis per Elektroninius valdžios vartus (visų šalies gyventojų procentais) |
6 |
25 |
50 |
Susisiekimo ministerija |
|
|
|
2.1. perkelti į skaitmeninę erdvę ir plėtoti kuo daugiau viešųjų ir administracinių paslaugų |
viešosios ir administracinės paslaugos, teikiamos elektroniniu būdu (visų viešųjų ir administracinių paslaugų procentais) |
|
10 |
50 |
Vidaus reikalų ministerija |
|
|
2.2. Kurti ir plėtoti su sveikata susijusias elektronines paslaugas ir IRT produktus |
gyventojai, kurie naudojasi su sveikata susijusiomis elektroninėmis paslaugomis (visų šalies gyventojų procentais) |
20 |
30 |
40 |
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, |
|
|
2.3. Diegti IRT sprendinius, didinančius viešojo valdymo procesų atvirumą ir skatinančius piliečius aktyviau juose dalyvauti |
teisės aktų projektai, dėl kurių gyventojai elektroninėmis priemonėmis pateikė rengėjams pasiūlymų (visų teisės aktų projektų procentais) |
5 |
10 |
15 |
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija |
|
|
|
gyventojai, kurie dalyvauja elektroninės demokratijos procesuose (visų šalies gyventojų procentais) |
11 |
16 |
25 |
Susisiekimo ministerija |
|
|
2.4. Plėtoti transporto ir erdviniams duomenims tvarkyti skirtas elektronines paslaugas ir IRT produktus |
sukurtos transporto ir erdviniams duomenims tvarkyti skirtos elektroninės paslaugos ir IRT produktai (skaičius) |
1 |
25 |
45 |
Susisiekimo ministerija, valstybės įmonė Registrų centras, |
|
3. Puoselėti IRT priemonėmis Lietuvos kultūrą ir lietuvių |
|
gyventojai, kurie naudojasi su Lietuvos kultūros paveldu susijusiomis elektroninėmis paslaugomis (visų šalies gyventojų procentais) |
7 |
15 |
20 |
Kultūros ministerija |
|
|
|
gyventojai, kurie naudojasi su lietuvių kalba susijusiomis elektroninėmis paslaugomis (visų šalies gyventojų procentais) |
– |
12 |
25 |
Valstybinė lietuvių kalbos komisija |
|
|
3.1. Skaitmeninti Lietuvos kultūros paveldo objektus ir jų pagrindu plėtoti viešai prieinamus skaitmeninius produktus ir elektronines paslaugas, siekti, kad suskaitmeninti Lietuvos kultūros paveldo objektai būtų išsaugomi ilgai, o jų sklaida Lietuvoje ir |
Europos skaitmeninėje bibliotekoje „Europeana“ prieinamų suskaitmenintų kultūros paveldo objektų iš Lietuvos skaičius |
47 756 |
138 742 |
276 372 |
Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija |
|
|
3.2. Kurti ir plėtoti viešai prieinamus kalbos ir raštijos išteklius ir paslaugas, diegti lietuvių kalbos technologijas ir skaitmeninius produktus į IRT |
sukurti ir viešai prieinami lietuvių kalbos ir raštijos ištekliai, priemonės, elektroninės paslaugos (visų į IRT įdiegtų produktų procentais) |
20 |
35 |
50 |
Valstybinė lietuvių kalbos komisija |
|
4. Skatinti naudoti IRT verslui plėtoti |
|
įmonės, kurios parduoda prekes ar paslaugas elektroniniais tinklais (visų šalies įmonių procentais) |
15 |
19 |
45 |
Susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija) |
|
|
4.1. Didinti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių veiklos efektyvumą ir konkurencingumą – skatinti jas diegti ir naudoti IRT |
pardavimo e. tinklais apimtis (visos apyvartos procentais) |
11 |
12 |
20 |
Susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija |
|
|
4.2. Tobulinti informacinės visuomenės paslaugų teisinį reguliavimą – sudaryti naujų verslo galimybių ir sąlygas geriau ginti gyventojų ir įmonių teises skaitmeninėje erdvėje, taip prisidėti prie sėkmingos ES bendrosios skaitmeninės rinkos plėtros |
gyventojai, pirkę (užsisakę) prekes ar paslaugas internetu iš kitų valstybių (visų Lietuvos gyventojų procentais) |
9 |
20 |
25 |
Susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija |
|
|
|
gyventojai, pirkę (užsisakę) prekes ar paslaugas internetu (visų Lietuvos gyventojų procentais) |
20 |
50 |
70 |
Susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija |
|
|
4.3. Sudaryti ūkio subjektams sąlygas naudoti valstybės institucijų tvarkomą informaciją ir skatinti juos kurti naujus elektroninius produktus ir paslaugas |
įmonės, kurios naudoja valstybės institucijų informaciją savo komercinei veiklai (visų Lietuvos įmonių procentais) |
|
38 |
66 |
Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija |
|
5. Užtikrinti geografiškai tolygią sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą ir skatinti naudotis interneto |
|
namų ūkiai, kurie naudojasi 100 Mbps ir spartesniu plačiajuosčio interneto ryšiu (visų Lietuvos namų ūkių procentais) |
6 |
20 |
50 |
Susisiekimo ministerija |
|
|
5.1. Plėtoti sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse, kuriose rinka negali užtikrinti šios infrastruktūros plėtros ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo |
namų ūkiai, esantys šalies teritorijoje, kurioje veikia sparčiojo interneto (30 Mbps ir daugiau) ryšys (visų Lietuvos namų ūkių procentais) |
73,3* |
80 |
100 |
Susisiekimo ministerija, Žemės ūkio ministerija |
|
|
5.2. Skatinti konkurenciją plačiajuosčio ryšio rinkoje ir naudojimąsi plačiajuosčio ryšio paslaugomis |
plačiajuosčio interneto prieigos skvarba (abonentų skaičius 100 gyventojų) |
31,7 |
45 |
65 |
Susisiekimo ministerija, Ryšių reguliavimo tarnyba |
|
|
5.3. Atnaujinti ir plėtoti viešosios interneto prieigos infrastruktūrą viešosiose bibliotekose |
viešosios interneto prieigos vietos, naudojančios 30 Mbps ir spartesnį interneto ryšį (visų viešųjų interneto prieigos vietų procentais) |
– |
50 |
80 |
Kultūros ministerija, Susisiekimo ministerija |
|
6. Užtikrinti saugios, patikimos, sąveikios IRT infrastruktūros plėtrą |
|
gyventojai, kurie pasitiki elektroninio bendravimo su valstybės institucijomis saugumu (visų Lietuvos gyventojų, kurie lankėsi valstybės institucijų interneto svetainėse, procentais) |
57 |
63 |
70 |
Vidaus reikalų ministerija, Ryšių reguliavimo tarnyba |
|
|
6.1. Skatinti gyventojus naudoti asmens tapatybės nustatymo skaitmeninėje erdvėje priemones, plėtoti asmens duomenų apsaugos skaitmeninėje erdvėje sprendinius |
gyventojai, atnaujinę į asmens tapatybės korteles įrašytus sertifikatus (visų suaugusių Lietuvos gyventojų procentais) |
8 |
10 |
25 |
Vidaus reikalų ministerija, Teisingumo ministerija, Susisiekimo ministerija |
|
|
6.2. Užtikrinti valstybės institucijų bendro naudojimo IRT infrastruktūros optimizavimą, valstybės informacinių sistemų ir registrų automatinę sąveiką |
valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios naudojasi Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos paslaugomis (visų šių įstaigų procentais) |
17 |
24 |
48 |
visos ministerijos ir kitos institucijos, kurios yra registrų arba valstybės informacinių sistemų valdytojos ir (ar) tvarkytojos |
|
|
|
naudojami valstybės registrai ir informacinės sistemos, įdiegusios automatinę sąveiką (visų šių registrų ir sistemų procentais) |
– |
85 |
95 |
visos ministerijos ir kitos institucijos, kurios yra registrų arba valstybės informacinių sistemų valdytojos ir (ar) tvarkytojos |
6.3. Užtikrinti ypač didelės svarbos informacinės infrastruktūros ir valstybės informacinių išteklių apsaugą |
ypač didelės svarbos saugią infrastruktūrą naudojantys valstybės informaciniai ištekliai (visų šių išteklių procentais) |
– |
70 |
100 |
Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija |
* 2013 metų rodiklis.