Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl KENKSMINGŲJŲ VEIKSNIŲ VALDYMO VIDAUS TARNYBOS SISTEMOJE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2016 m. vasario 10 d. Nr. 129
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 47 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2016 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 129
KENKSMINGŲJŲ VEIKSNIŲ VALDYMO VIDAUS TARNYBOS SISTEMOJE TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kenksmingųjų veiksnių valdymo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja kenksmingųjų veiksnių valdymo vidaus tarnybos sistemoje (toliau – veiksnių valdymas) dalyvių veiklą organizuojant vidaus tarnybos sistemai būdingų kenksmingųjų veiksnių analizę, stebėseną, šalinimą arba poveikio sumažinimą, prevencijos priemonių įdiegimą, taip pat atliekant šiuos darbus.
2. Valdant kenksminguosius veiksnius dalyvauja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Vidaus reikalų ministerija), asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija (toliau – sveikatos priežiūros įstaigos), vidaus reikalų centrinės įstaigos, kitos vidaus reikalų įstaigos ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos (toliau kartu – įstaigos), įstaigų vadovų steigiami pareigūnų saugos ir sveikatos komitetai (toliau – komitetas) ir įvykio tyrimo komisijos.
3. Veiksnių valdymo tikslas – nustatyti ir įvertinti esamus ar galimus kenksminguosius veiksnius vidaus tarnybos sistemos pareigūno (toliau – pareigūnas) tarnybos ar kursanto mokymo aplinkoje, jiems vykdant specifinę (su didesniu pavojumi ar didesne rizika gyvybei ir sveikatai susijusią) veiklą (toliau – specifinė veikla), jų poveikį pareigūnui ar kursantui, juos pašalinti, o jeigu kenksmingieji veiksniai negali būti pašalinti, užtikrinti, kad jų poveikis pareigūnams ar kursantams sumažėtų, įdiegti prevencijos priemones, kad pareigūnai ar kursantai būtų apsaugoti nuo kenksmingųjų veiksnių arba jie būtų kiek įmanoma sumažinti, taip pat stiprinti pareigūnų ar kursantų saugą ir sveikatą (toliau – sauga ir sveikata), siekti, kad sumažėtų incidentų, nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos (toliau – nelaimingi atsitikimai) ir profesinių ligų, didinti diegiamų įstaigose prevencijos priemonių veiksmingumą.
4. Apraše vartojamos sąvokos:
4.1. Įvykio tyrimas – tyrimas, kurį atliekant siekiama ištirti įvykio – incidento ar nelaimingo atsitikimo – aplinkybes ir priežastis ir nustatyti priemones panašių įvykių, kurie gali pasikartoti ateityje, priežastims pašalinti.
4.2. Kenksmingieji veiksniai (toliau – veiksniai) – pareigūno tarnybos ar kursanto mokymo aplinkoje pasireiškiantys cheminiai, biologiniai, fizikiniai, ergonominiai, psichosocialiniai ar fiziniai rizikos veiksniai, kurie gali sukelti ligą, taip pat ir profesinę, ir kurių poveikis gali būti pavojingas gyvybei.
4.3. Pareigūno tarnybos ar kursanto mokymo aplinka (toliau – tarnybos aplinka) – pareigūno tarnybos vieta ar kitos vietos, kuriose jis eina tarnybines pareigas, arba kursanto profesinio ar įvadinio mokymo vieta.
II SKYRIUS
VEIKSNIŲ VALDYMO ORGANIZAVIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDRASIS VEIKSNIŲ VALDYMAS
5. Vidaus reikalų ministerija, organizuodama veiksnių valdymą:
5.1. prireikus įtraukia į vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių strateginį veiklos planą priemones, kurios užtikrintų veiksnių valdymą;
5.2. išnagrinėja ir teikia vidaus reikalų ministrui išvadą dėl vidaus reikalų ministro įgaliotos sveikatos priežiūros įstaigos pateiktos apibendrintos informacijos ir pasiūlymų dėl veiksnių valdymo tobulinimo;
5.5. pagal kompetenciją užtikrina bendradarbiavimą saugos ir sveikatos klausimais su užsienio valstybių institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis;
6. Vidaus reikalų ministras tvirtina saugos ir sveikatos reikalavimus pareigūnams ar kursantams, vykdantiems specifinę veiklą, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų skyrimo tvarką.
7. Vidaus reikalų centrinės įstaigos, atlikdamos veiksnių valdymą, kaupia, analizuoja, sistemina ir apibendrina vidaus reikalų centrinės įstaigos ir jai pavaldžių įstaigų pateiktą informaciją, būtiną saugai, sveikatai ir efektyviam veiksnių valdymui užtikrinti, ir šią informaciją teikia vidaus reikalų ministro įgaliotai sveikatos priežiūros įstaigai.
8. Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai, atlikdami veiksnių valdymą:
8.1. tvirtina veiksnių valdymo vidaus reikalų centrinėje įstaigoje ir jai pavaldžiose įstaigose planus (toliau – įstaigos veiksnių valdymo planas);
8.2. nustato vidaus reikalų centrinės įstaigos ir jai pavaldžių įstaigų pareigūnų ar kursantų vykdomą specifinę veiklą;
8.3. nustato vidaus reikalų centrinės įstaigos ir jai pavaldžių įstaigų pareigūnų, taip pat ir pareigūnų, dirbančių pavojingus darbus, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 „Dėl Pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“, mokymo ir instruktavimo saugos ir sveikatos klausimais tvarką;
9. Įstaigų vadovai privalo imtis veiksmingų priemonių, kurios apsaugotų pareigūnus ar kursantus nuo veiksnių poveikio. Tuo tikslu įstaigų vadovai:
9.2. vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka įstaigoje paskiria vieną ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų (toliau – įstaigos vadovo įgalioti asmenys saugai ir sveikatai);
9.3. įsteigia komitetą ir užtikrina, kad jo veikla būtų efektyvi, teikia komitetui visą informaciją, reikalingą jo funkcijoms atlikti;
9.4. sudaro sąlygas sprendžiant saugos ir sveikatos užtikrinimo įstaigoje klausimus dalyvauti visiems įstaigos pareigūnams ar kursantams, o jeigu įstaigoje veikia profesinė sąjunga arba pasirašyta kolektyvinė sutartis, – įstaigoje veikiančių ar kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų atstovams (toliau – profesinių sąjungų atstovai);
9.5. užtikrina, kad pareigūnai ar kursantai būtų konsultuojami, informuojami ar mokomi saugos ir sveikatos klausimais;
9.6. užtikrina, kad su pareigūnais ar kursantais, profesinių sąjungų atstovais būtų aptartos įvykio tyrimo komisijos parengta įvykio tyrimo ataskaita, pasiūlytos prevencijos priemonės saugai ir sveikatai užtikrinti ir kad šios prevencijos priemonės būtų įgyvendintos;
ANTRASIS SKIRSNIS
VEIKSNIŲ VALDYMAS PROFESINĖS SVEIKATOS SRITYJE
11. Sveikatos priežiūros įstaigos vykdo šias priemones:
11.1. teikia ambulatorines, stacionarines, antirecidyvinio gydymo, prevencinės medicininės psichologinės reabilitacijos paslaugas pareigūnams;
12. Vidaus reikalų ministro įgaliota sveikatos priežiūros įstaiga kaupia, analizuoja, sistemina ir apibendrina vidaus reikalų centrinių įstaigų pateiktą informaciją, būtiną saugai ir sveikatai, efektyviam veiksnių valdymui užtikrinti, ir teikia Vidaus reikalų ministerijai apibendrintą informaciją ir pasiūlymus dėl veiksnių valdymo tobulinimo.
13. Sveikatos priežiūros įstaigos paskirtas profesinės sveikatos specialistas, atitinkantis sveikatos apsaugos ministro (nustatytus profesinės sveikatos specialistų, galinčių dirbti įmonėse, kvalifikacinius reikalavimus (toliau – sveikatos specialistas):
TREČIASIS SKIRSNIS
KOMITETŲ VEIKLA
14. Siekiant konsultuotis veiksnių valdymo, saugos ir sveikatos priemonių planavimo, organizavimo, įgyvendinimo ir saugos ir sveikatos užtikrinimo kontrolės klausimais įstaigose, kuriose pareigūnai ar kursantai vykdo specifinę veiklą ir kuriose nėra įsteigtų komitetų pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, steigiami komitetai.
15. Komiteto veiklos forma yra posėdžiai, kurie prireikus rengiami ne rečiau kaip kartą per 2 mėnesius. Įstaigos vadovas tvirtina su profesinių sąjungų atstovais suderintą komiteto darbo reglamentą.
16. Komitetas sudaromas dvišaliu principu – iš vienodo skaičiaus įstaigos vadovo skirtų įstaigos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir profesinių sąjungų atstovų arba įstaigos pareigūnų pasiūlytų atstovų.
Komiteto veiklą organizuoja ir jam vadovauja komiteto pirmininkas – įstaigos vadovas ar jo paskirtas asmuo.
17. Komitetas savo posėdžiuose:
17.1. analizuoja incidentų, nelaimingų atsitikimų ar profesinių ligų įstaigoje priežastis ir aplinkybes;
17.2. vertina, kaip įstaigoje užtikrinama sauga ir sveikata, ir įstaigos įgyvendinamas saugos ir sveikatos užtikrinimo priemones;
17.5. vertina, kaip įstaigoje laikomasi pareigūnų ar kursantų mokymo ir instruktavimo saugos ir sveikatos klausimais tvarkos;
17.6. vertina, ar įstaigoje tinkamai organizuojami pareigūnų privalomi periodiniai profilaktiniai sveikatos patikrinimai;
17.7. vertina, kaip pareigūnai ar kursantai aprūpinami buities, sanitarinėmis ir higienos patalpomis;
17.10. atlikęs Aprašo 17.1–17.9 papunkčiuose nurodytus vertinimus, rengia įstaigos vadovui pasiūlymus dėl veiksnių valdymo tobulinimo, saugos ir sveikatos gerinimo ir prireikus teikia Vidaus reikalų ministerijai pasiūlymus dėl teisės aktų, susijusių su sauga ir sveikata, ir veiksnių valdymo tobulinimo;
III SKYRIUS
VEIKSNIŲ VALDYMAS ĮSTAIGOSE
PIRMASIS SKIRSNIS
VEIKSNIŲ KELIAMOS RIZIKOS VERTINIMAS ĮSTAIGOSE
18. Veiksnių keliamos rizikos (toliau – rizika) vertinimas įstaigose organizuojamas pradedant įstaigos veiklą, projektuojant ar įrengiant naujas pareigūnų darbo vietas, reorganizuojant įstaigą, įvykus nelaimingam atsitikimui ar pareigūnui ar kursantui nustačius profesinę ligą, pasikeitus pareigūnų vykdomai veiklai, saugos ir sveikatos reikalavimams, nustačius įstaigoje šių reikalavimų pažeidimus.
19. Rizikos vertinimą atlieka įstaigos vadovo įgaliotas asmuo (asmenys) saugai ir sveikatai. Rizika vertinama vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, o pareigūnams ar kursantams dėl jų specifinės veiklos kylanti rizika vertinama vadovaujantis Aprašu. Įstaigos vadovas organizuoja jų mokymą (kvalifikacijos tobulinimą) veiksnių vertinimo klausimais.
20. Įstaigos vadovo įgaliotas asmuo (asmenys) saugai ir sveikatai pagal pareigūnų pareigybių aprašymuose nustatytas funkcijas rizikos vertinimą atlieka tarnybos aplinkoje.
21. Vertindamas riziką, įstaigos vadovo įgaliotas asmuo (asmenys) saugai ir sveikatai privalo atsižvelgti į visų asmenų, esančių ar galinčių būti tarnybos aplinkoje (nuolat ir laikinai dirbančių, atliekančių praktiką, komandiruotų pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), trečiųjų asmenų ir lankytojų), veiklą.
22. Įstaigos vadovo įgaliotas asmuo (asmenys) saugai ir sveikatai renka ir apibendrina informaciją apie incidentus, nelaimingus atsitikimus, profesines ligas ir esamus ar galinčius atsirasti jų tarnybos aplinkoje veiksnius, jų veikimo trukmę atliekant užduotis.
23. Atlikęs rizikos vertinimą ir nustatęs, ar taikomos priemonės veiksmingos ir tinkamos, įstaigos vadovo įgaliotas asmuo (asmenys) saugai ir sveikatai su rezultatais supažindina pareigūnus ar kursantus, įstaigos vadovą, profesinių sąjungų atstovus, komitetą, aptaria su jais numatomas rizikos šalinimo ir mažinimo priemones, kurios įtraukiamos į rengiamą įstaigos veiksnių valdymo planą.
24. Įstaigos vadovas sudaro sąlygas įstaigos vadovo įgaliotam asmeniui (asmenims) saugai ir sveikatai, atliekančiam (atliekantiems) rizikos vertinimą įstaigoje, gauti visą informaciją apie pareigūnų pareigybių aprašymuose nustatytas funkcijas, apsaugos priemones, užregistruotus nelaimingus atsitikimus, incidentus ir profesines ligas, profilaktinius sveikatos patikrinimus, pareigūnų ar kursantų sergamumą, anksčiau įstaigoje atliktą rizikos vertinimą ir kitą informaciją, reikalingą veiksnių vertinimui atlikti.
ANTRASIS SKIRSNIS
RIZIKOS VERTINIMO ĮSTAIGOSE ETAPAI
26. Rizikos vertinimas įstaigoje atliekamas šiais etapais:
27. Parengiamųjų darbų etape:
27.1. nustatomi darbai, procesai ar vietos, galintys kelti pavojų saugai ir sveikatai; darbai ar procesai gali būti klasifikuojami pagal vietas įstaigos pastatų viduje arba išorėje, proceso teikimo stadijas, planinį arba reaguojamąjį darbą;
27.2. nustatomi esami ir galimi veiksniai, susiję su kiekvienu atliekamu darbu, procesu ar vieta; esamų ir galimų veiksnių, kurių keliamas pavojus aiškiai labai mažas ir mažai tikėtinas, galima nevertinti;
27.3. nustatomi vykdantys specifinę veiklą pareigūnai ar kursantai, kuriems kyla pavojus dėl jų ar kitų asmenų veiklos, atsižvelgiama į pareigūnus ar kursantus, kuriems gali grėsti didesnė rizika (nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims, priimtiems į tarnybą naujiems pareigūnams, pareigūnams, tarnaujantiems ypač didelį stresą ir įtampą keliančiomis sąlygomis, ir kitiems);
27.4. surenkama informacija apie įstaigoje registruotus incidentus, nelaimingus atsitikimus, profesines ligas, profilaktinius sveikatos patikrinimus, pareigūnų ar kursantų sergamumą, anksčiau atliktą rizikos vertinimą;
28. Veiksnių tyrimo, jų keliamos rizikos įvertinimo etape:
28.1. pagal rizikos vertinimo darbų planą kiekybiškai tiriami (matuojami rizikos veiksnių dydžiai) ar kokybiškai vertinami veiksniai, keliantys ar galintys kelti pavojų pareigūnams ar kursantams; įvertinamas veiksnių keliamas pavojus, atsižvelgiant į jų dydžius, tarpusavio sąveiką, veikimo trukmę, galimas pasekmes ir esamas apsaugos priemones;
28.2. ergonominiai rizikos veiksniai tiriami vadovaujantis Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniais nurodymais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro; psichosocialiniai rizikos veiksniai tiriami vadovaujantis Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniais nurodymais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro;
28.3. atsižvelgiant į galimą pavojų, galimos žalos sveikatai dydį ir jos pasireiškimo tikimybę, nustatomas rizikos dydis (maža, vidutinė, didelė, labai didelė), vadovaujantis veiksnių vertinimo metodika, patvirtinta vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo;
29. Rizikos pašalinimo ar sumažinimo etape:
29.1. jeigu rizika nepriimtina, nedelsiant imamasi priemonių jai šalinti ar mažinti arba tokie darbai ar procesai sustabdomi, iki įgyvendinamos rizikos šalinimo ar mažinimo priemonės; jeigu nepriimtinos rizikos sumažinti neįmanoma, draudžiama dirbti toje tarnybos aplinkoje;
29.2. jeigu rizika toleruotina, nustatomos priemonės jai šalinti ar mažinti, jų veiksmingumas ir pakankamumas; nusprendžiama, kurį veiksnį galima šalinti, o kokį – tik mažinti;
29.3. parengiamas įstaigos veiksnių valdymo planas, kuriame prioriteto tvarka surašoma rizika, jos šalinimo ir mažinimo priemonės, pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ar darbuotojai, atsakingi už šių priemonių įgyvendinimą, priemonių įgyvendinimo terminas, skirtos lėšos ir numatoma rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių vykdymo kontrolė; priemonės įgyvendinimo skuba turi būti proporcinga nustatytam rizikos dydžiui – kuo rizika didesnė, tuo skubiau turi būti imtasi priemonių jai šalinti ar mažinti; planuojant prevencijos priemones, pirmenybė teikiama kolektyvinėms, o ne individualioms darbo saugos priemonėms;
29.4. įstaigos veiksnių valdymo planas aptariamas su pareigūnais ar kursantais, profesinių sąjungų atstovais, komitetu ir tikslinamas pagal jų pastabas ar pasiūlymus; įstaigos veiksnių valdymo planas teikiamas tvirtinti vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovui;
29.5. įgyvendinamos įstaigos veiksnių valdymo plane nustatytos prevencijos priemonės pagal šiame plane nustatytus prioritetus;
29.6. įgyvendinus prevencijos priemones konkrečiai rizikai šalinti ar mažinti, pakartotinai atliekamas rizikos įvertinimas, sprendžiama, ar reikia imtis kitų priemonių šiai rizikai šalinti ar mažinti;
30. Rizikos stebėjimo etape:
30.1. jeigu pareigūno ar kursanto tarnybos ar mokymo sąlygos pakinta tiek, kad gali padidėti pavojus ar kilti naujas pavojus sveikatai ar gyvybei, rizikos vertinimas nedelsiant atliekamas pakartotinai;
31. Įstaigos vadovas, gavęs informaciją apie įvykį ir susipažinęs su jo aplinkybėmis, turi teisę priimti sprendimą atlikti įvykio tyrimą ir nedelsiant sudaryti įvykio tyrimo komisiją. Jeigu įvykis susijęs su keliomis įstaigomis ir (ar) jų veikla, įvykio tyrimą turi teisę inicijuoti ir vidaus reikalų ministras, pavesdamas įstaigos vadovui ar keliems įstaigų vadovams nedelsiant sudaryti įvykio tyrimo komisiją. Įvykio tyrimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
32. Apraše nurodytų veiksnių vertinimas turi būti įformintas vertinimo aktais, o įvykių tyrimų rezultatai – protokolais, kuriuos pasirašo vertinimus ar tyrimus atlikę asmenys.
33. Veiksnių valdymo procese parengti dokumentai saugomi įstaigose laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytų dokumentų saugojimo terminų.
34. Veiksnių valdymas finansuojamas iš Vidaus reikalų ministerijai arba vidaus reikalų centrinei įstaigai patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.