PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2011 M. RUGPJŪČIO 25 D. SPRENDIMO NR. T-164 „DĖL VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS POLIKLINIKOS REORGANIZAVIMO“ PAKEITIMO
2017 m. kovo 29 d. Nr. T-58
Panevėžys
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Panevėžio rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Pakeisti viešosios įstaigos Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos įstatų, patvirtintų Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T-164 „Dėl viešosios įstaigos Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos reorganizavimo“, 45 punktą ir jį išdėstyti taip:
„45. Įstaigos vadovą priima į pareigas ir atleidžia iš jų Savivaldybės meras. Kitas funkcijas, susijusias su įstaigos vadovo darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina Savivaldybės meras arba Vietos savivaldos įstatymo nustatytais atvejais mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys. Su įstaigos vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis.“
2. Patvirtinti viešosios įstaigos Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos įstatus nauja redakcija (pridedama).
3. Įgalioti Panevėžio rajono savivaldybės merą pasirašyti viešosios įstaigos Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos įstatus.
4. Įpareigoti viešosios įstaigos Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos direktorių pateikti šio sprendimo kopiją Juridinių asmenų registrui bei įregistruoti viešosios įstaigos Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos įstatus Juridinių asmenų registre.
Sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Panevėžio rajono savivaldybės tarybos
2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T-164
(Panevėžio rajono savivaldybės tarybos
2017 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T-58 redakcija)
VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS POLIKLINIKOS
ĮSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Viešoji įstaiga Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika (toliau – įstaiga) yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) iš Panevėžio rajono savivaldybės turto ir lėšų įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, teikiantis pirmines stacionarines, ambulatorines, antrines laboratorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal suteiktą licenciją.
2. Įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiais įstatais bei kitais įstatymais ir teisės aktais.
3. Įstaiga turi ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, firminį ženklą, sąskaitas bankuose. Įstaiga yra paramos gavėjas.
5. Įstaigos steigėjas – Panevėžio rajono savivaldybė. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Panevėžio rajono savivaldybės taryba.
II. ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI, SRITYS IR RŪŠYS
9. Pagrindinis įstaigos veiklos tikslas yra vadovaujantis šiuolaikiniais kokybės vadybos standartais organizuoti ir teikti kokybiškas ir kvalifikuotas sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos gyventojams bei gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, sumažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą, kokybiškai teikti medicinos paslaugas integruojant sukauptą šiuolaikinį mokslo, studijų ir klinikinės praktikos potencialą.
10. Įstaigos uždaviniai ir veiklos sritys – organizuoti ir teikti specializuotas kvalifikuotas pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas (ambulatorines ir stacionarines), kurias teikti teisę visos Lietuvos gyventojams suteikia įstaigos turima asmens sveikatos priežiūros licencija.
11. Pagrindinės veiklos rūšys pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“:
III. ĮSTAIGOS DALININKAI
14. Įstaigos dalininkais gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie Viešųjų įstaigų įstatymo ir šių įstatų nustatyta tvarka yra perdavę įstaigai įnašą ir turi Viešųjų įstaigų įstatymo, kitų įstatymų ir įstatų nustatytas dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka.
16. Įstaigos dalininkas turi šias neturtines teises:
16.2. susipažinti su viešosios įstaigos dokumentais ir gauti įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą;
16.3. kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų įstaigos organų sprendimus, taip pat pripažinti negaliojančiais valdymo organų sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, šiems įstaigos įstatams arba protingumo ar sąžiningumo principams;
16.4. kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas uždrausti įstaigos valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius įstaigos veiklos tikslams ar pažeidžiančius įstaigos valdymo organo kompetenciją;
17. Įstaigos dalininkas turi teisę gauti likviduojamos įstaigos turto dalį, neviršijančią jo kapitalo dalies, jeigu sumokėjus likviduojamos įstaigos skolas lieka įstaigos turto.
IV. ASMENS TAPIMO NAUJU DALININKU TVARKA
19. Nauji dalininkai priimami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu. Nauju dalininku gali pretenduoti tapti asmuo, įsipareigojantis įnešti įnašą. Dalininko įnašo dydis – 20 proc. nuo panaudos būdu perduoto turto ir turto, apskaityto įstaigos balanse, vertės. Įnašų skaičius neribojamas.
20. Asmuo, pageidaujantis tapti nauju įstaigos dalininku, pateikia įstaigos vadovui prašymą juo tapti. Prašyme turi būti nurodomi duomenys apie asmenį, pageidaujantį tapti nauju įstaigos dalininku (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), taip pat numatomas įnašas pinigais ar įnašo vertė, kuri nurodyta turto vertinimo ataskaitoje. Prašyme turi būti pareikštas pritarimas įstaigos veiklos tikslams. Kartu su prašymu turi būti pateikta turto vertinimo ataskaita, jei numatoma įnešti materialųjį arba nematerialųjį turtą.
21. Visuotiniame dalininkų susirinkime, kurio darbotvarkėje numatomas naujų dalininkų priėmimas, dalininkų pritarimu gali dalyvauti asmenys, pageidaujantys tapti naujais dalininkais. Neatsižvelgiant į tai, ar jis taps dalininku, ar ne, tame susirinkime jis neturi balso teisės. Jei minėti asmenys nedalyvauja dalininkų susirinkime, jiems apie priimtą sprendimą pranešama raštu per 10 kalendorinių dienų.
22. Visuotiniam dalininkų susirinkimui nusprendus priimti naują dalininką, dalininku tapti pageidavęs asmuo tampa įstaigos dalininku, kai perduoda įstaigai savo prašyme nurodytą įnašą.
V. DALININKO TEISIŲ PARDAVIMO KITIEMS ASMENIMS TVARKA
25. Valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teisės gali būti parduotos ar perduotos kitiems asmenims įstatymų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatytais atvejais ir būdais.
26. Įstaigos dalininkas, įgijęs dalininko teises iš kito viešosios įstaigos dalininko, taip pat kitas asmuo, įgijęs dalininko teises, apie tai raštu praneša viešajai įstaigai.
27. Pranešime turi būti nurodytas viešosios įstaigos dalininko teises pardavęs ar kitaip perleidęs dalininkas (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas; juridinio asmens pavadinimas) ir perleidžiamas dalininko teises įgijęs dalininkas (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas; juridinio asmens pavadinimas) ar kitas dalininko teises įgijęs asmuo (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas ar adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, buveinė, kodas, atstovo vardas ir pavardė), taip pat dalininko teisių įgijimo data.
28. Kartu su pranešimu pateikiamas ir dalininko teisių įgijimą liudijantis dokumentas ar jo išrašas.
VI. DALININKŲ ĮNAŠŲ PERDAVIMO ĮSTAIGAI TVARKA
30. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik dalininkų įnašais. Įnašas įstaigai perduodamas dalininko iniciatyva. Dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas.
31. Dalininkų įnašai įstaigai perduodami tokia tvarka:
32. Perdavimo aktą pasirašo turtą perduodantis dalininkas ir įstaigos vadovas. Perduodant turtą, įstaigai turi būti pateikta ir šio turto vertinimo ataskaita, kuri turi būti sudaryta ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki turto perdavimo įstaigai. Perduodamas turtas vertinamas dalininko lėšomis.
VII. ĮSTAIGOS ORGANAI
VIII. VISUOTINIO DALININKŲ SUSIRINKIMO SUŠAUKIMO TVARKA, SPRENDIMŲ PRIĖMIMO TVARKA
35. Visuotinis dalininkų susirinkimas:
35.3. priima sprendimą dėl įstaigos naujų dalininkų priėmimo, sutinka arba motyvuotai atsisako sutikti dėl dalininko teisių perleidimo;
35.4. nustato paslaugų, darbų kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles, jeigu jie nenustatyti Sveikatos apsaugos ministerijos;
35.6. detalizuoja įstaigos turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo tvarką Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
35.8. priima sprendimą dėl įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal nuomos sutartį ar įkeitimo;
35.13. įstaigos likvidavimo atveju priima sprendimą dėl savivaldybei, kaip įstaigos savininkei, tenkančio finansinio turto pervedimo į savivaldybės biudžetą;
35.14. skiria ir atšaukia likvidatorių, kai Viešųjų įstaigų įstatymo nustatytais atvejais sprendimą likviduoti įstaigą priima visuotinis dalininkų susirinkimas;
35.22. analizuoja įstaigos veiklą, veikia valstybės ir įstaigos naudai laikantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo principų;
35.24. nustato įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir medikamentams, normatyvus, arba paveda juos patvirtinti pačiai įstaigai;
36. Už visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą atsako įstaigos vadovas, kuris ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo dienos raštu praneša kiekvienam dalininkui apie susirinkimą. Susirinkimai gali būti sušaukti ir nesilaikant šių terminų, jei su tuo raštiškai sutinka visi dalininkai. Sutikimai pridedami prie susirinkimo protokolo kaip priedai ir saugomi teisės aktų nustatyta tvarka.
37. Jeigu dalininkų susirinkimo darbotvarkė, nurodyta pranešime apie šaukiamą dalininkų susirinkimą, buvo pakeista, apie pakeitimus dalininkams turi būti pranešta tokia pat tvarka, kaip apie dalininkų susirinkimo sušaukimą ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki dalininkų susirinkimo dienos.
38. Jeigu dalininkų susirinkimo darbotvarkėje numatyta atleisti iš pareigų įstaigos vadovą, į ją atitinkamai turi būti įtrauktas naujo įstaigos vadovo rinkimo klausimas.
39. Dalininko balsų skaičius yra proporcingas jo įnašo dydžiui. Įstaigos vadovas, jeigu jis nėra dalininkas, gali dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime be balso teisės.
40. Kiekvienais metais per keturis mėnesius nuo įstaigos finansinių metų pabaigos turi įvykti eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas, kuriam įstaigos vadovas privalo pateikti įstaigos metinę finansinę atskaitomybę, metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir praėjusių finansinių metų įstaigos veiklos ataskaitą. Viešosios įstaigos veiklos ataskaitoje turi būti vertinamas jos veiklos ekonominis, socialinis ir kitoks pagal viešosios įstaigos veiklos tikslus poveikis.
41. Dalininkų susirinkime dalyvaujantys dalininkai registruojami pasirašytinai dalininkų registravimo sąraše. Šį sąrašą pasirašo dalininkų susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.
42. Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimų priėmimo tvarka:
42.1. dalininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų dalininkų;
42.2. jei įstaiga reorganizuojama, pertvarkoma, likviduojama ar atšaukiamas jos likvidavimas, visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma. Sprendimai kitais klausimais priimami paprasta visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma.
IX. ĮSTAIGOS VADOVO SKYRIMO IR ATŠAUKIMO TVARKA,
JO KOMPETENCIJA
44. Administracijai vadovauja įstaigos vadovas – direktorius, kuris į darbą priimamas viešo konkurso būdu.
45. Įstaigos vadovą priima į pareigas ir atleidžia iš jų Savivaldybės meras. Kitas funkcijas, susijusias su įstaigos vadovo darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina Savivaldybės meras arba Vietos savivaldos įstatymo nustatytais atvejais mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys. Su įstaigos vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis.
46. Įstaigos vadovo kompetencijai priskiriama:
46.1. organizuoti įstaigos veiklą ir veikti įstaigos vardu santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;
46.2. sudaryti ir nutraukti darbo sutartis su įstaigos darbuotojais, padalinių, filialų vadovais Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka, juos skatinti arba skirti drausmines nuobaudas;
46.3. atsakyti už finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą, pateikti visuotiniam dalininkų susirinkimui metinę finansinę atskaitomybę ir praėjusių metų įstaigos veiklos ataskaitą;
46.6. spręsti gamybinius, organizacinius, ūkinius, finansinius klausimus, užtikrinti saugias ir sveikas įstaigos darbuotojų darbo sąlygas;
46.8. atstovauti arba įgalioti kitus asmenis atstovauti įstaigai teisme, kitose institucijose, santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis;
46.10. be įgaliojimo veikti įstaigos vardu ar įgalioti kitus asmenis vykdyti jo kompetencijai priskirtas funkcijas;
46.13. atsakyti už perduoto pagal panaudos sutartį bei įstaigos įsigyto turto tinkamą naudojimą ir išsaugojimą;
46.14. tvirtinti įstaigos darbo tvarkos taisykles, skyrių nuostatus, darbuotojų pareigybių aprašymus, kitus vidaus tvarkomuosius dokumentus;
46.17. įstaigos vardu sudaryti sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis veiklos klausimais ar įgalioti tai atlikti kitus asmenis;
46.19. organizuoti viešą konkursą įstaigos padalinių ir filialų vadovų pareigoms eiti ir tvirtinti viešo konkurso nuostatus;
47. Įstaigos vadovas atsako už:
47.2. praėjusių finansinių metų įstaigos veiklos ataskaitos, atitinkančios Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme keliamus reikalavimus, parengimą, vertinant veiklos ekonominį, socialinį ir pagal įstaigos veiklos tikslus kitokį poveikį bei ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo viešosios įstaigos veiklos ataskaitos pateikimą Juridinių asmenų registrui ir paskelbimą įstaigos interneto svetainėje;
X. PATARIAMIEJI VALDYMO ORGANAI IR JŲ KOMPETENCIJA
48. Įstaigoje sudaromi šie patariamieji organai:
51. Stebėtojų taryba sudaroma iš penkių narių: dviejų Panevėžio rajono savivaldybės tarybos paskirtų atstovų, vieno Panevėžio mieto savivaldybes tarybos paskirto tarybos nario, vieno Panevėžio miesto savivaldybes tarybos paskirto visuomenės atstovo ir vieno įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirto atstovo.
52. Jei įstaigoje nėra veikiančios profesinės sąjungos, atstovą skiria darbuotojų visuotinis susirinkimas.
54. Į stebėtojų tarybą negali įeiti asmenys, kurie dirba įstaigos administracijoje, valstybinėje ar teritorinėje ligonių kasose, taip pat sveikatos draudimo įmonėje.
55. Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš savo pareigų kadencijai nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs stebėtojų tarybą ir jį delegavusią instituciją ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų.
56. Stebėtojų tarybos narys gali būti atšauktas iš stebėtojų tarybos:
56.3. įstaigos darbuotojų visuotinio susirinkimo išrinktas atstovas – darbuotojų visuotinio susirinkimo nutarimu;
57. Vietoje atsistatydinusio ar atšaukto stebėtojų tarybos nario atitinkama jį delegavusi institucija deleguoja naują narį.
58. Stebėtojų tarybos kompetencija:
58.3. stebėtojo teisėmis dalyvauti įstaigos administracijos organizuotame konkurse padalinių ir filialų vadovų pareigoms užimti ir pareikšti savo nuomonę dalininkams;
59. Stebėtojų tarybos nariai turi teisę:
59.1. gauti iš įstaigos administracijos informaciją, reikalingą nuostatuose numatytoms funkcijoms atlikti;
62. Stebėtojų tarybos veiklos forma – posėdžiai. Posėdžius, jei reikia, kviečia, jų vietą ir laiką nustato, darbotvarkę sudaro, jiems pirmininkauja stebėtojų tarybos pirmininkas.
63. Stebėtojų tarybos nariai atsako už savo veiklą ir konfidencialios informacijos išsaugojimą teisės aktų nustatyta tvarka.
64. Įstaigos gydymo taryba yra patariamasis organas, sudaromas iš įstaigos padalinių ir filialų gydytojų įstaigos vadovo įsakymu. Gydymo tarybai pirmininkauja administracijos vadovo įgaliotas administracijos darbuotojas.
65. Gydymo tarybos kompetencija:
65.2. svarstyti naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų bei pirmaeilės įrangos įsigijimo klausimus;
65.3. siūlyti įstaigos vadovui sudaryti įstaigoje gydytų pacientų mirčių, epidemiologijos klausimų nagrinėjimo ir kitas su asmens sveikatos priežiūra susijusias komisijas;
65.5. tikrinti įstaigos vadovo įsakymų ir nurodymų vykdymą, kaupti ir analizuoti įstaigos struktūrinių padalinių bei atskirų darbuotojų pasiūlymus ir rekomendacijas;
65.6. analizuoti specialistų dalykinės kvalifikacijos būklę ir teikti įstaigos vadovui pasiūlymus dėl būtinųjų specializacijų, kvalifikacijos kėlimo/tobulinimo;
65.7. svarstyti struktūrinių padalinių darbo organizavimo ir veiklos rezultatus, atsižvelgiant į statistinius ir ekonominius duomenis ir rodiklius;
67. Gydymo tarybos pirmininkas organizuoja tarybos darbą, rengia posėdžius ir jiems vadovauja, sudaro gydymo tarybos planą, kurį teikia tvirtinti įstaigos vadovui (tuo atveju, jei gydymo tarybai pirmininkauja ne įstaigos vadovas).
68. Gydymo tarybos pirmininkas šaukia posėdžius, tvirtina darbotvarkę, pasirašo gydymo tarybos priimtus sprendimus, užtikrina gautos informacijos konfidencialumą, teikia informaciją apie posėdžiuose priimtus sprendimus, išvadas bei pasiūlymus įstaigos vadovui.
69. Pagrindinė tarybos veiklos forma – posėdžiai, posėdžiai organizuojami ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį.
70. Kviečiami į posėdį asmenys, gydymo tarybos nariai informuojami iš anksto apie posėdžio laiką, vietą ir svarstomus klausimus.
71. Gydymo tarybos narių dalyvavimas posėdyje privalomas, narys apie negalėjimą dalyvauti posėdyje ir priežastis informuoja iš anksto gydymo tarybos pirmininką.
74. Gydymo tarybos sprendimai yra teisėti, jei už juos balsuoja ne mažiau kaip pusė dalyvavusių narių, jų balsų dauguma, balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia tarybos pirmininko balsas.
75. Posėdžiai yra protokoluojami, protokolą rašo tarybos narys gydymo tarybos pirmininko pavedimu, protokolą pasirašo gydymo tarybos pirmininkas ir protokolą surašęs asmuo.
77. Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos vadovui. Jei įstaigos vadovas su pasiūlymu nesutinka, gydymo taryba turi teisę jį pateikti dalininkams.
78. Įstaigos vadovas gali atšaukti paskirtus gydymo tarybos narius nesibaigus jų kadencijai:
79. Už netinkamą gydymo tarybos funkcijų atlikimą gydymo tarybos nariai atsako įstatymų nustatyta tvarka.
80. Įstaigos slaugos taryba sudaroma įstaigos vadovo įsakymu iš įstaigos padalinių ir fIlialų slaugos specialistų. Slaugos tarybai pirmininkauja įstaigos administracijos vadovo įgaliotas administracijos darbuotojas.
81. Slaugos tarybos kompetencija:
81.1. svarstyti pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus – siūlyti perspektyvias ligonių slaugymo kryptis, numatyti jų realizavimo būdus;
81.2. analizuoti slaugos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo poreikius ir siūlyti įvairias kvalifikacijos kėlimo formas;
86. Slaugos taryba svarstomais klausimais gali teikti pasiūlymus įstaigos vadovui. Jei vadovas nesutinka su pasiūlymu, slaugos taryba turi teisę pateikti siūlymą dalininkams.
87. Įstaigos vadovas gali atšaukti paskirtus slaugos tarybos narius nesibaigus jų kadencijai:
88. Už netinkamą slaugos tarybos funkcijų atlikimą slaugos tarybos nariai atsako įstatymų nustatyta tvarka.
89. Medicinos etikos komisija kontroliuoja, kaip laikomasi medicinos etikos reikalavimų. Komisija darbe vadovaujasi Pavyzdiniais medicinos etikos komisijos nuostatais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro 1997 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 116.
91. Įstaigos vadovas gali atšaukti paskirtus medicinos etikos komisijos narius nesibaigus jų kadencijai.
92. Medicinos etikos komisijos darbui vadovauja pirmininkas, kuris:
XI. ĮSTAIGOS LĖŠŲ ŠALTINIAI IR LĖŠŲ NAUDOJIMO TVARKA. DISPONAVIMO ĮSTAIGOS TURTU TVARKA
94. Įstaigos lėšų šaltiniai:
94.1. privalomojo ir savanoriškojo sveikatos draudimo fondo lėšos pagal sveikatos priežiūros įstaigų sutartis su valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis ar savanoriškojo sveikatos draudimo įstaigomis;
94.7. lėšos, gautos iš fizinių ir juridinių asmenų pagal sutartis už suteiktas mokamas paslaugas ar sutartinius darbus;
94.9. lėšos už įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytas suteiktas mokamas paslaugas;
95. Kiekvienais finansiniais metais įstaiga sudaro iš valstybės ir savivaldybių biudžetų gaunamų lėšų išlaidų sąmatą. Išlaidų sąmatą tvirtina asignavimų valdytojas. Iš kitų šaltinių gaunamų lėšų išlaidų sąmata sudaroma, jei to reikalauja šias lėšas teikiantys subjektai.
96. Įstaiga lėšas, gautą paramą (lėšas, bet kokį kitą turtą, jai suteiktas paslaugas), taip pat kitas negrąžintinai gautas lėšas naudoja paramą suteikusio ar lėšas perdavusio asmens nurodytiems (jei perduodamas šias lėšas, kitą turtą ar suteikdamas paslaugas asmuo davė tokius nurodymus) tikslams. Įstaiga negali priimti lėšų, bet kokio turto ir paslaugų, jeigu paramą suteikiantis ar lėšas perduodantis asmuo nurodo šias lėšas, turtą ar paslaugas naudoti kitiems tikslams, negu nustatyta įstaigos įstatuose.
97. Įstaigos pajamos paskirstomos tokia tvarka:
XII. ĮSTAIGOS FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ
99. Įstaigos finansinę veiklą įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja valstybės ar savivaldybių institucijos, valstybinė ir teritorinės ligonių kasos, su kuriomis įstaiga yra sudariusi sutartis. Kontroliuoti įstaigos medicininę veiklą turi teisę Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nurodytos institucijos pagal savo kompetencijas. Šioms valstybės institucijoms įstaigos administracija privalo pateikti jų reikalaujamus su įstaigos finansine ar medicinine veikla betarpiškai susijusius dokumentus.
XIII. ĮSTAIGOS ĮSTATŲ KEITIMO IR PAPILDYMO TVARKA
100. Iniciatyvos teisę keisti ir papildyti įstaigos įstatus turi įstaigos administracija ir steigėjas. Įstatus keičia visuotinis dalininkų susirinkimas dalyvaujančių susirinkime balsų dauguma. Visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti įstatus, įstatai išdėstomi nauja redakcija. Įstatus pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.
XIV. FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO BEI JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA
102. Sprendimus dėl įstaigos filialų ar atstovybių steigimo ir veiklos nutraukimo (likvidavimo) priima visuotinis dalininkų susirinkimas.
XV. ĮSTAIGOS REORGANIZAVIMO, PERTVARKYMO IR LIKVIDAVIMO
TVARKA
XVI. ŠALTINIS, KURIAME SKELBIAMI ĮSTAIGOS VIEŠI PRANEŠIMAI
107. Įstaiga visus pranešimus Lietuvos Respublikos teisės aktų numatytais atvejais ir terminais skelbia VĮ Registrų centro leidžiamame elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši pranešimai“. Kiti įstaigos pranešimai dalininkams ir kitiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba įteikiami pasirašytinai ar elektroninių ryšių priemonėmis. Skubūs pranešimai gali būti perduoti elektroninių ryšių priemonėmis, originalai tą pačią dieną išsiunčiami adresatui registruotu laišku ar įteikiami pasirašytinai.
XVII. DOKUMENTŲ IR KITOS INFORMACIJOS APIE ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO DALININKAMS IR VISUOMENEI TVARKA
109. Įstaigos vadovas parengia ir pateikia eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui praėjusių finansinių metų įstaigos veiklos ataskaitą ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo ją pateikia Juridinių asmenų registrui bei paskelbia įstaigos interneto svetainėje. Ši ataskaita yra vieša. Bet kurio fizinio ar juridinio asmens reikalavimu, įstaiga turi sudaryti sąlygas jos buveinėje su šia ataskaita susipažinti.
110. Įstaigos veiklos ataskaitoje turi būti vertinamas jos veiklos ekonominis, socialinis ir pagal jos veiklos tikslus kitoks poveikis.
112. Dalininko raštišku reikalavimu ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos įstaigos dokumentai pateikiami susipažinti įstaigos buveinėje darbo valandomis, o šių dokumentų kopijos gali būti siunčiamos registruotu laišku arba įteikiamos pasirašytinai, arba elektroninių ryšių priemonėmis.