I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Apskaitos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami apskaitos (L04) studijų krypties, kuri priklauso verslo ir viešosios vadybos (L) studijų krypčių grupei, programų specialieji reikalavimai. Aprašas apskaitos studijų kryptį (toliau – apskaitos kryptis) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
2. Aprašas parengtas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo, Europos komisijos patvirtintų Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų ir Tarptautinių viešojo sektoriaus apskaitos standartų reikalavimus, finansų ministro patvirtintų Lietuvos finansinės atskaitomybės standartų, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų reikalavimus.
3. Aprašo reikalavimai taikomi koleginėms ir universitetinėms pirmosios bei antrosios pakopų studijų programoms, kurios gali būti organizuojamos nuolatine ir ištęstine studijų forma.
4. Baigusiesiems apskaitos krypties studijas suteikiamas verslo vadybos profesinio bakalauro / bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopą, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu profesinio bakalauro / bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
5. Koleginės ir universitetinės pirmosios pakopos apskaitos krypties studijų programos gali būti vykdomos tarpkryptinėse ir dviejų krypčių studijų programose.
6. Stojantiesiems į kolegines ir universitetines pirmosios pakopos studijas Aprašas specialių reikalavimų nenustato.
7. Kolegines apskaitos studijas baigę studentai, siekiantys įgyti kompetencijų ir gebėjimų tęsti studijas pagal antrosios pakopos krypties studijų programą, atsižvelgus į jų koleginių studijų rezultatus, gali studijuoti pagal aukštosios mokyklos vykdomas papildomas studijas.
8. Rekomenduojama, kad į antrosios pakopos apskaitos krypties studijas priimami asmenys būtų įgiję verslo ir viešosios vadybos (išskyrus studijų kryptį Turizmas ir poilsis L08), socialinių mokslų (Ekonomika J01) bakalauro arba profesinio bakalauro (po papildomųjų studijų, jeigu neturi profesinės patirties) kvalifikacinį laipsnį. Į antrosios pakopos apskaitos krypties studijas gali būti priimami asmenys, baigę ir kitų studijų krypčių pirmosios pakopos studijas ir papildomąsias apskaitos studijas, kurių sąrašą ir turinį nustato aukštoji mokykla.
9. Apskaitos krypties studijų tikslas – sudaryti sąlygas studentams vystyti gebėjimus savarankiškai, tinkamai ir laiku organizuoti, tvarkyti ir kontroliuoti verslo ir viešojo sektoriaus subjektų (toliau – subjektai) apskaitą, sudaryti finansines ir kitas ataskaitas, užtikrinti mokesčių apskaičiavimo teisingumą, duomenų pateikimą institucijoms, subjekto vadovybei, analizuoti ir vertinti finansinę informaciją, rengti biudžetus ir kontroliuoti jų vykdymą, dalyvauti priimant sprendimus, formuoti ir įgyvendinti subjekto apskaitos politiką, organizuoti, dalyvauti ir kontroliuoti įvairių rūšių audito procesą, vykdyti apskaitos krypties tyrimus.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
10. Apskaitos kryptis – tai studijų kryptis, suteikianti žinių ir gebėjimų apie ūkinių operacijų identifikavimo, vertinimo, registravimo ir grupavimo sistemą, skirtą rengti apskaitos informacijai, reikalingai ūkio subjekto veiklos planavimui, analizei ir vertinimui atlikti, finansinių ataskaitų rinkiniui, mokestinėms deklaracijoms ir kitoms ataskaitoms sudaryti, taip pat informacijai apie finansinės, mokestinės ir valdymo apskaitos, finansinio planavimo, analizės ir kontrolės, įvairių rūšių audito veiklų organizavimą, vykdymą ir kontroliavimą, atsižvelgiant į vidinės ir išorinės aplinkos poreikius ir pokyčius.
11. Studijų programos gali būti specializuotos – skirtos vienos apskaitos srities studijoms arba apimti kelias apskaitos studijų sritis.
12. Apskaitos krypčiai būtinos naujausios teorinės ir praktinės finansinės ir valdymo apskaitos, mokesčių, audito, verslo vadybos, viešojo administravimo, ekonomikos, finansų, matematikos, verslo analizės ir veiklos vertinimo, informacinių technologijų taikymo, teisės, etikos sričių žinios nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu.
13. Asmenys, baigę apskaitos studijų krypties studijas, gali dirbti apskaitos srities specialistais ir siekti profesinės karjeros ūkio subjekto apskaitos padaliniuose ar tarnybose, teikti apskaitos tvarkymo paslaugas kitose srityse. Konkrečius kvalifikacijos ir kitus reikalavimus užimti tam tikras pareigas, tęsti studijas trečiojoje studijų pakopoje ar verstis tam tikra apskaitos veikla gali nustatyti įstatymai ar kiti teisės aktai, reglamentuojantys studijas ir finansinę apskaitą.
14. Apskaitos krypties studijų objektas yra susijęs su ekonomikos, finansų, vadybos, teisės, matematikos, informatikos ir kitais mokslais.
15. Aukštosios mokyklos bendrauja ir bendradarbiauja tarpusavyje, tarptautiniu mastu ir su socialiniais partneriais, vystydamos ir plėtodamos apskaitos mokslo tyrimus. Studentų įtraukimas į mokslinę veiklą padeda palaikyti socialinę sanglaudą, skatina ekonomikos plėtrą ir konkurencingumą globalioje rinkoje. Moksliniai tyrimai turi užtikrinti apskaitos studijų aktualumą.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
16. Baigus kolegines apskaitos krypties studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
16.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:
16.1.1. išmano pamatines teorijas, įgalinančias suprasti išorinius (mikro- ir makroekonominius, politinius, socialinius, kultūrinius, teisinius, informacinius, aplinkosauginius ir kitus) ir vidinius (žmogiškuosius, technologinius, finansinius, informacinius ir kitus) subjektų aplinkos veiksnius bei jų apskaitos, analizės ir vertinimo metodus;
16.1.2. suvokia bendruosius ekonomikos, vadybos, finansų, teisės, audito, informacinių sistemų ir apskaitos mokslų principus ir supranta jų taikymo ypatumus apskaitos srities praktinėje veikloje;
16.1.3. geba taikyti apskaitos srities profesinės veiklos žinias, nustatydamas ir spręsdamas finansinės, valdymo apskaitos, mokesčių, audito srities problemas;
16.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
16.2.1. geba rinkti, sisteminti ir analizuoti duomenis, subjektų arba finansinės informacijos vartotojų sprendimams priimti;
16.2.2. geba taikyti efektyvius tyrimo metodus ir modelius, kryptingai kaupti informaciją apskaitos klausimams nagrinėti;
16.2.3. geba atlikti empirinius tyrimus, susijusius su vykdomomis pareigomis apskaitos srityje pagal parengtą užduotį;
16.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
16.3.1. geba planuoti, organizuoti ir vykdyti praktines veiklas apskaitos srityje, savarankiškai pasirinkti technologines, organizacines ir metodines priemones;
16.3.2. tinkamai taiko apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, tvarkydamas ją pagal nacionalinius ir tarptautinius apskaitos standartus;
16.3.3. geba naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, specialiomis kompiuterinėmis apskaitos programomis ir skaitmenizuoti informaciją;
16.3.4. supranta apskaitos politikos formavimo principus ir tikslus, geba tinkamai parinkti apskaitos metodus ir adaptuoja konkrečiai organizacijai tinkamą apskaitos politiką, ją įgyvendina bei kontroliuoja jos atitiktį teisės aktams;
16.3.5. geba tvarkyti verslo ir viešojo sektoriaus subjektų apskaitą: parengti pirminius apskaitos dokumentus, įforminti ūkines operacijas, apskaityti turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, parengti finansines, statistines ir kitas ataskaitas, deklaruoti mokesčius;
16.3.6. geba apibendrinti, analizuoti ir sisteminti subjekto duomenis, vertinti finansinę būklę ir veiklos rezultatus, pinigų srautus, teikti siūlymus valdymo, finansavimo ir kitais klausimais;
16.3.7. dalyvauja rengiant (rengia) subjekto biudžetą, verslo planą ar projektą, geba pagrįsti išteklių panaudojimo efektyvumą ir įvertinti finansinę riziką;
16.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
16.4.1. geba bendrauti su apskaitos specialistais, vadovybe, kitais asmenimis spręsdamas profesinės veiklos uždavinius, perteikti žinias ir supratimą, vadovaujasi profesine etika ir pilietiškumu;
16.4.2. geba atsakingai, kritiškai, nuosekliai reikšti mintis, iškelti apskaitos srities problemas ir jas spręsti;
16.4.3. geba profesionaliai komunikuoti valstybine ir bent viena užsienio kalba;
16.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
16.5.1. suvokia moralinę, socialinę ir teisinę atsakomybę už savo veiklos rezultatus;
16.5.2. geba vykdyti veiklą, grindžiamą kūrybiškumu, saviraiška ir naujovių taikymu apskaitos srityje;
16.5.3. nuolatos savarankiškai mokosi ir tobulina profesines žinias, domisi apskaitos mokslo naujovėmis ir gerąja praktika.
17. Baigus pirmosios pakopos universitetines apskaitos krypties studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
17.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:
17.1.1. yra įgijęs fundamentinių ir taikomųjų apskaitos ir audito srities žinių, kurias geba taikyti tarpdalykinėse studijų ar profesinės veiklos srityse;
17.1.2. supranta klasikines ir modernias apskaitos teorijas, taiko jas tvarkydamas apskaitą ir teikdamas informaciją apskaitos informacijos vartotojams;
17.1.3. išmano verslo ir viešojo sektoriaus subjektų finansinės, valdymo, mokesčių bei socialinės apskaitos funkcijas, apskaitos organizavimo ir tvarkymo principus bei metodus, suvokia jų taikymo svarbą formuodamas apskaitos politiką;
17.1.4. išmano audito rūšių klasifikavimą, jų funkcijas, organizavimo principus ir procesą, informacijos išorės ir vidaus vartotojams pateikimo principus bei reikalavimus;
17.1.5. supranta ir geba taikyti ekonominių ir statistinių duomenų rinkimo ir analizės metodus, apskaitos informacijos teikimo išoriniams ir vidiniams vartotojams būdus ir metodus;
17.1.6. supranta ir geba taikyti apskaitos sričiai aktualius matematikos, statistikos metodus, informacines sistemas;
17.1.7. supranta finansų sistemą, jos veikimo principus ir komponentus;
17.1.8. analizuoja subjektų veiklą ir jų aplinką kaip savitą socialinį ir ekonominį reiškinį, remdamasis klasikinėmis ir šiuolaikinėmis vadybos ir ekonomikos teorijomis bei naudodamasis fundamentinių ir taikomųjų tyrimų pasiekimais;
17.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
17.2.1. geba rinkti ir analizuoti duomenis, reikalingus apskaitos, audito srities profesinės veiklos problemoms spręsti;
17.2.2. geba rinkti, sisteminti ir vertinti ekonominius, finansinius, statistinius duomenis ir informaciją, naudodamasis naujausiais informacijos paieškos įrankiais bei technologijomis ir taikydamas šiuolaikinius jos apdorojimo ir sisteminimo metodus;
17.2.3. geba analizuoti ir vertinti įvairius ekonominius bei socialinius procesus, organizacijų elgseną ir jų aplinką, interpretuoti apskaitos krypties teisės aktus;
17.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
17.3.1. geba planuoti, organizuoti, kontroliuoti ir vertinti apskaitos veiklas ir procesus, savarankiškai pasirinkdamas kompleksines technologines, organizacines ir metodines priemones;
17.3.2. geba formuoti apskaitos politiką, kvalifikuotai kaupti ir sisteminti apskaitos informaciją, apskaityti, analizuoti, vertinti, planuoti, prognozuoti ir kontroliuoti verslo ir viešojo sektoriaus subjektų turtą, nuosavybę, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, nustatyti apskaitos ir audito problemas bei parinkti galimus problemų sprendimo būdus, profesionaliai bendrauti su apskaitos informacijos vartotojais;
17.3.3. geba tvarkyti subjektų finansinę ir valdymo apskaitą, apskaičiuoti mokesčius, juos deklaruoti, parengti finansinių ataskaitų rinkinį, taikyti veiklą reglamentuojančius teisės aktus, laiku organizuoti objektyvios informacijos išorės ir vidaus vartotojams pateikimą ir analizę, taikydamas profesijai keliamus etikos principus;
17.3.4. geba analizuoti ir vertinti subjektų finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, taikydamas analizės bei vertinimo metodus, informacines technologijas ir sisteminį bei globalų požiūrį, nustatyti subjektų veiklos problemas, formuluoti išvadas, apibendrinimus, siūlymus, dalyvauti įvairių rūšių audito procese, taikyti audito metodikas;
17.3.5. geba prognozuoti subjekto veiklos finansinius rezultatus, pinigų srautus, sudaryti biudžetus ir kontroliuoti jų vykdymą, priimti išlaidų apskaitos diegimo sprendimus ir parengti savikainos skaičiavimo algoritmą;
17.3.6. geba įvertinti apskaitos sprendimus etiniu, socialiniu, teisiniu ir ekonominiu požiūriu, praktinėje veikloje taikyti vadybinį mąstymą, analitinius ir loginius įgūdžius;
17.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
17.4.1. geba perteikti apskaitos srities žinias ir supratimą specialistams bei kitiems asmenims ir prisiimti atsakomybę už savo ir pavaldžių darbuotojų veiklos kokybę bei jos vertinimą, vadovaujasi profesine etika ir pilietiškumu;
17.4.2. geba profesionaliai komunikuoti valstybine ir bent viena užsienio kalba;
17.4.3. konstruktyviai diskutuoja profesiniais klausimais ir dirba komandoje, tolerantiškai veikia tarptautinėse ir nacionalinėse organizacijose bei daugiakultūrėse grupėse;
17.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
17.5.1. geba savarankiškai mokytis savo profesinės veiklos srityje ir suvokia moralinę atsakomybę už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį visuomenės, ekonomikos, kultūros raidai, gerovei ir aplinkai;
17.5.2. geba prisiimti atsakomybę už nuolatinį mokymąsi ir profesinį tobulinimąsi formaliuoju ir neformaliuoju mokymosi būdais, kurie būtini efektyviai profesinei veiklai ir tęsiant studijas aukštesnėje studijų pakopoje;
17.5.3. geba prisiimti atsakomybę už savo veiklos rezultatus, suvokia ir taiko savo veikloje profesinės etikos nuostatas;
17.5.4. geba dirbti atsakingai, kruopščiai, savarankiškai, efektyviai organizuoja savo darbą, bendrauja su kolegomis ir klientais.
18. Baigus antrosios pakopos apskaitos krypties studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
18.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:
18.1.1. demonstruoja naujausias fundamentiniais ir taikomaisiais tyrimais pagrįstas ekonomikos, vadybos, finansų, mokesčių, apskaitos ir audito žinias, jas praktiškai taiko kintančioje verslo aplinkoje veikiančiose nacionalinėse, tarptautinėse organizacijose ir jų grupėse;
18.1.2. išmano kiekybinius bei kokybinius tyrimo metodus, jų taikymo galimybes ir apribojimus, remiasi apskaitos, audito ir tarpdalykinių tyrimų metodologija;
18.1.3. supranta apskaitos teorijas bei metodologiją, jų taikymo aplinkybes, mažinant informacijos asimetriją, užtikrinant skaidrumą bei apskaitos informacijos kokybines charakteristikas nacionalinėse, tarptautinėse organizacijose ir jų grupėse;
18.1.4. supranta audito svarbą ir audito organizacijų vaidmenį, užtikrinant informacijos kokybines charakteristikas bei skaidrumą, mažinant jos asimetriją nacionalinėse, tarptautinėse organizacijose ir jų grupėse bei didinant finansų rinkų efektyvumą;
18.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
18.2.1. geba analizuoti, sintetinti ir vertinti apskaitos srities studijoms, mokslinei, profesinei veiklai ir naujovėms diegti reikalingus duomenis, integruoti žinias ir valdyti sudėtingas situacijas, priimdamas sprendimus, kai nėra išsamios ir apibrėžtos informacijos, įvertindamas alternatyvius sprendimo variantus ir galimą poveikį aplinkai;
18.2.2. geba atpažinti ir savarankiškai bei efektyviai spręsti verslo valdymo problemas, kritiškai vertinti ilgojo bei trumpojo laikotarpio verslo valdymo problemų sprendimo alternatyvas, argumentus bei pasekmes, integruodamas naujausias fundamentiniais ir taikomaisiais tyrimais pagrįstas ekonomikos, vadybos, finansų, apskaitos ir audito teorijas bei tarpdalykinį holistinį požiūrį;
18.2.3. geba parengti apskaitos krypties mokslines publikacijas, pristatyti mokslinio tyrimo rezultatus;
18.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
18.3.1. geba taikyti apskaitos metodologiją, argumentuoti pasirinktus apskaitos būdus, formuoti subjekto apskaitos politiką, užtikrindamas jo apskaitos sistemos veiksmingumą bei patikimumą, sprendžiant informacijos asimetrijos mažinimo ir subjektų skaidrumo problemas;
18.3.2. geba planuoti ir atlikti įvairių rūšių auditą taikydamas audito metodikas bei technikas, vadovaudamasis profesijai keliamais etikos bei socialinės atsakomybės principais, formuoti ir vertinti valdymo kontrolės sistemą šiuolaikinėse organizacijose;
18.3.3. geba integruoti naujausias apskaitos, audito, intelektinio kapitalo, įmonės vertės matavimo ir valdymo koncepcijas, duomenų analizės metodus bei informacines technologijas planuojant ir vykdant kompleksinį subjekto veiklos vertinimą, dalyvauti priimant jo valdymo sprendimus;
18.3.4. taiko skaitmenines, išmaniąsias technologijas, skirtas duomenų rinkimui, sisteminimui, analizei ir kompleksiniam veiklos vertinimui atlikti, geba inicijuoti, koordinuoti ir dalyvauti diegiant su apskaita susijusias technologines naujoves;
18.3.5. geba pritaikyti turimas apskaitos krypties žinias ir jomis remdamasis rengti naujas metodines, informacines, organizacines ir vadybines priemones, reikalingas moksliniams tyrimams, studijoms ir profesinei veiklai vykdyti arba naujovėms diegti;
18.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
18.4.1. aiškiai, argumentuotai perteikia apibendrintą apskaitos krypties informaciją specialistams ir kitiems asmenims, ją kritiškai vertina;
18.4.2. imasi atsakomybės už savo ir pavaldžių darbuotojų veiklos kokybę ir jos vertinimą vadovaudamasis profesine etika ir pilietiškumu;
18.4.3. geba efektyviai panaudoti duomenis ir informaciją nustatydamas apskaitos, audito ir subjektų valdymo problemas, apibendrindamas prasmę, dalytis žiniomis, bendrauti ir diskutuoti raštu ir žodžiu, vartodamas taisyklingą apskaitos ir audito terminiją;
18.4.4. geba dirbti taikomąjį ir mokslinį tiriamąjį darbą apskaitos srityje individualiai ir grupėse, vertinti darbo grupės efektyvumą, analizuoti grupės sudarymo, užduočių perdavimo ir valdymo principus, vadovaujasi profesine etika ir pilietiškumu;
18.4.5. etiškai ir tolerantiškai bendradarbiauja, suprantamai bendrauja su įvairiomis interesų grupėmis, rengdamas ir įgyvendindamas apskaitos valdymo sprendimus, teikdamas ataskaitas apie įvykdytus darbus, konsultuodamas;
18.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
18.5.1. geba išsiugdyti savarankiškos profesinės veiklos apskaitos srityje ir mokslinio tiriamojo darbo įgūdžius, veikia suvokdamas moralinę atsakomybę už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį visuomenės, ekonomikos, kultūros raidai, gerovei ir aplinkai;
18.5.2. geba nuolat savarankiškai mokytis, pažinti ir kritiškai vertinti apskaitos sistemos raidos teorines ir praktines naujoves, atsižvelgdamas į nuolat kintančią nacionalinę rinką ir globalią erdvę;
18.5.3. savarankiškai inicijuoja ir vykdo empirinius tyrimus, imasi atsakomybės įgyvendindamas apskaitos valdymo sprendimus;
18.5.4. demonstruoja kritinio, kūrybinio, socialiai atsakingo, etiško mąstymo ir veikimo gebėjimus profesinėje veikloje.
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
19. Studijų procese turi būti siekiama įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą. Programa, jos turinys ir didaktinė sistema studentus turi motyvuoti studijuojant naudotis įvairiais žinių įgijimo ištekliais ir šaltiniais, o dėstytojus – į studijų procesą integruoti mokslo naujoves.
20. Savarankiško darbo užduotys turi atitikti studijų programos studijų rezultatus ir motyvuoti studentus.
21. Dėstytojai turi išmanyti ir suprasti studijų programos didaktinę koncepciją, savo kompetentingumu atitikti studijų programos reikalavimus, gebėti kurti studijų dalyko (modulio) programą, atsižvelgdami į konkrečią studijų programą, kuriai šis dalykas (modulis) priklauso. Rengdami studijų medžiagą dėstytojai turi remtis naujausių mokslinių tyrimų rezultatais, išmanyti dėstomojo dalyko (modulio) sąsajas su kitomis studijų ir mokslo kryptimis, gebėti tobulinti dėstymo ir studijavimo turinį, pasirinkti tinkamus, į studentą orientuotus studijų ir pasiekimų vertinimo metodus.
22. Studijų procese turi būti taikomi efektyvūs ir įvairūs studijų metodai: informacijos mokomojoje, mokslinėje literatūroje, periodikos šaltiniuose ir kitur paieška ir analizavimas; informacijos teikimas (aiškinimas, iliustravimas), pasitelkiant vizualinę medžiagą; įvadinio klausimo diskusija, sąvokų žemėlapiai, probleminių pavyzdžių ir klausimų formulavimas bei aiškinimas; vadovavimas diskusijai; konsultavimas; atvejo analizė; atvejo analizės moderavimas; savarankiškas komandinės užduoties atlikimas; diskutavimas, savirefleksija, komandinės užduoties atlikimas ir kita. Skirtingų pakopų studijose gali būti taikomi tie patys metodai, tačiau jų taikymas antrojoje studijų pakopoje turi sietis su gilesniu turinio supratimu, sudėtingesnėmis užduotimis, skatinti studentą savarankiškai, kritiškai ir atsakingai dėstyti savo įžvalgas integruojant įvairių sričių kompetencijas.
23. Studijų programos didaktinė sistema turi skatinti bei sudaryti prielaidas taikyti analitinius, praktinius ir perkeliamuosius gebėjimus, kurie yra plėtojami, atliekant tiriamuosius darbus.
24. Dėstytojai turi rinktis studijų pasiekimų vertinimo metodus ir būdus: pavyzdžiui, apklausą raštu (kontrolinio darbo, koliokviumo ar egzamino metu), seminaro užduočių ir jų pristatymo vertinimą, problemos sprendimo analizės vertinimą, individualių ir grupinių darbų ataskaitų, praktikos ataskaitos vertinimą, savęs vertinimą, kompiuterinį testavimą ir kita. Dėstytojai turi išmanyti jų taikymo aspektus ir būti skatinami kurti ir taikyti įvairius vertinimo metodus. Vertinimo metodai turi būti aiškiai susieti su taikomais studijų metodais.
25. Studijų rezultatuose aprašytiems gebėjimams vertinti taikomi metodai turi užtikrinti, kad studentai pasiekė studijų programos rezultatus. Studentai turi laiku gauti tinkamą grįžtamąją informaciją apie savo atliktus darbus. Atliktų darbų ir projektų įvertinimas turi būti grindžiamas aiškiais kriterijais ir lydimas konstruktyvių komentarų.
26. Visi studentų įvertinimai turi būti paremti aiškiai suformuluotais ir iš anksto žinomais kriterijais. Studijų programoje turi būti aiškiai apibrėžtos numatytos vertinti darbų apimtys bei studentų rezultatų ir pasiekimų vertinimo metodai ir kriterijai.
27. Studentų pasiekimų įvertinimo sistema turi būti aiškiai dokumentuota ir leisti aukštajai mokyklai įsitikinti, kad studijų programą baigiantys studentai yra pasiekę tam tikrą studijų programoje apibrėžtą rezultatų lygmenį. Vertinimo sistema turi būti parengta taip, kad studento pasiektų rezultatų lygmenį suprantamai ir skaidriai būtų galima nurodyti studentui išduodamame diplome ir jo priedėlyje.
28. Koleginėse ir pirmosios pakopos universitetinėse studijose turi būti organizuojamos praktikos:
28.1. koleginėse studijose organizuojamos pažintinės, mokomosios, profesinės veiklos ir baigiamosios profesinės veiklos praktikos;
28.2. mokomosios ir pažintinės praktikos turi būti atliekamos auditorijose ir (arba) praktinio mokymo (imitacinėse) įmonėse. Jų metu pagal galimybes turi būti sukuriama reali darbo situacija, praktikos užduotys parengiamos, remiantis konkrečios įmonės, įstaigos ar organizacijos veiklos duomenimis, naudojant teisės aktus, statistikos duomenis ir kompiuterinę techniką. Profesinės veiklos praktikos paskirtis – įgyti apskaitos tvarkymo ir ataskaitų rengimo verslo ir viešojo sektoriaus subjektuose įgūdžių, siekiant įtvirtinti ir pritaikyti studijų metu pasiektus gebėjimus;
28.3. baigiamoji profesinės veiklos praktika turi būti sudedamoji studijų proceso dalis. Ji turi būti atliekama pagal patvirtintą studento praktinio mokymo sutartį. Baigiamosios profesinės veiklos praktikos tikslas – ugdyti studento gebėjimus susieti teorines žinias su praktinės veiklos problemų sprendimu. Praktikos metu studentai turi rinkti baigiamojo darbo duomenis, įgyti praktinio, organizacinio ir projektinio darbo įgūdžių. Baigiamosios profesinės veiklos praktikos pagrindinė praktinio mokymo forma – nustatytos trukmės darbas studijų programose numatytu laiku verslo ir viešojo sektoriaus subjektuose;
28.4. pirmosios pakopos universitetinių studijų praktikos turi būti atliekamos mokomosiose įmonėse, verslo ir viešojo sektoriaus subjektuose. Praktika turi būti atliekama pagal patvirtintą užduotį studijų programose numatytu laiku. Praktikos tikslas – ugdyti studento savarankiškos ir efektyvios praktinės veiklos gebėjimus, teorines žinias susieti su praktinės veiklos problemų sprendimu. Rekomenduotina, kad praktikos metu studentai kauptų baigiamojo darbo duomenis, įgytų praktinio, organizacinio ir projektinio darbo įgūdžių.
29. Darbas praktikos vietoje turi būti tinkamai organizuojamas. Dėstytojai ir praktikos vadovai praktikos vietoje turi bendradarbiauti rengdami individualias užduotis studentams. Studentų darbo ataskaitų išklausymas ir įvertinimas yra būtinos sudedamosios šio proceso dalys.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
30. Apskaitos krypties studijų programa turi būti nuolat tobulinama ir atnaujinama. Programos vykdytojai turi užtikrinti, kad į ją būtų įtraukiamos inovatyvios temos, kad studentai dar studijų metu susipažintų su naujovių turiniu, būtų skatinami įžvelgti, numatyti studijų krypties ir profesinės veiklos raidos perspektyvas.
31. Studijų programos tikslas ir studijų rezultatai turi būti aiškūs ir pasiekiami, aiškiai parodyti programos išskirtinumą, specifiką ir aprėptį. Studijų programos sandara turi atskleisti apskaitos studijų krypties ypatumus.
32. Studijų programa turi būti sudaryta taip, kad atitiktų įvairių numatomų studentų grupių poreikius, sietinus su studijų trukme ir intensyvumu, tvarkaraščio įvairove, geografiniais ypatumais, galimybe sudaryti individualų studijų planą, kvalifikacijų derinius.
33. Rekomenduojama, kad studijų programoje kviečiami dirbti dėstytojai būtų atrenkami ir vertinami pagal šiuos kriterijus: planuojamo dėstyti dalyko srities mokslinių publikacijų ir studijų priemonių skaičių ir lygį, mokslinės veiklos krypties atitiktį planuojamam dėstyti dalykui, praktinę dėstymo patirtį, domėjimąsi ir aktyvumą, kuriant veiksmingus ir pažangius dėstymo metodus, sugebėjimą laisvai bendrauti bent viena užsienio kalba, plačiai vartojama mokslinėje ir praktinėje su studijų dalyku siejamoje veikloje, pripažinimą profesinėse, mokslinėse ir kitokiose bendruomenėse, dalyvavimą profesinio tobulėjimo programose ir stažuotėse, profesinę įžvalgą, kriterijų, kuriais remiantis vertinamos studijų programos, išmanymą.
34. Studijos baigiamos viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu). Baigiamojo darbo (projekto) vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų apskaitos studijų krypties specialistų – mokslininkų, praktikų, socialinių dalininkų atstovų. Bent vienas komisijos narys turi būti iš kitos mokslo ir studijų institucijos arba apskaitos srities praktikas.
35. Materialinė ir metodinė bazė turi tenkinti šiuos reikalavimus:
35.1. auditorijų, laboratorijų ir kitų mokymo ir savarankiško darbo patalpų skaičius bei vietų skaičius jose, įranga ir išsidėstymas turi atitikti visų studijų procese dalyvaujančių asmenų (įskaitant ir turinčių specialiųjų poreikių) reikmes, darbų saugos ir higienos reikalavimus;
35.2. techninių ir administracinių tarnybų darbas turi sudaryti pakankamas sąlygas studentų praktiniams gebėjimams formuoti, apskaitos srities studijų programai individualizuoti;
35.3. mokymo medžiaga ir literatūros šaltiniai turi būti prieinami bibliotekoje ir (ar) elektroninėje aplinkoje. Studentams kontaktinių užsiėmimų metu ir atliekant savarankiško darbo užduotis turi būti suteikiama galimybė naudotis praktiniams įgūdžiams įgyti reikalinga programine įranga. Naudojamos kompiuterizuotos apskaitos programos turi būti nuolat atnaujinamos ir adaptuojamos studijų procese.
36. Visų Apraše pažymėtų elementų dermė turi garantuoti studijų rezultatų pasiekimą ir nuolatinį studijų tobulinimą.
